Byla e2A-695-577/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žirmūnų būstas“, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

        1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Žirmūnų būstas“ 197,23 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

41.1. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. sausio 17 d. ( - ), dėl bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje prakiurusio nuotekų stovo, buvo užlietas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas draudėjos G. G. turtas. Ieškovė sumokėjo draudėjai 197,23 Eur draudimo išmoką. Žalos administravimo metu nustatė, kad pastatą administruoja atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“, kuris nepateikė įrodymų, jog pastato savininkai buvo įspėti apie name esančių vamzdynų netinkamą būklę ir tai, kad buvo imtasi maksimalių priemonių gedimams ar pastato trūkumams pašalinti. Pasak ieškovės, atsakovės aplaidumas, nepakankamas rūpestingumas salygojo atsitikusią avariją ir padarytą žalą, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovės.

51.2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą, t.y. sumažino jį iki 181,34 Eur žalos atlyginimo sumos (pritaikė nusidėvėjimą).

62.

7Atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

82.1. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus netinkamų veiksmų ar neveikimo atsirado žala draudėjai. Atsakovė dar 2011 m. kovo 16 d. vykusiame namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime pateikė namo inžinierinių sistemų situaciją su remonto darbų sąmata, tačiau susirinkime sprendimo dėl darbų atlikimo gyventojai nepriėmė. Atsakovė nuolat kartu su mokestiniais pranešimais teikdavo namo savininkams skrajutes kuriose buvo informacija dėl būtinybę keisti nusidėvėjusias inžinierines sistemas – vamzdynus, tačiau gyventojai iki šiol nepriima sprendimo dėl remonto, todėl mano, jog nepagrįstai teigiama, kad dėl įvykusios avarijos kyla UAB „Žirmūnų būstas“ atsakomybė. Pasak atsakovės, ieškovė neįrodė ir žalos dydžio. Ieškovės atliktas apžiūros aktas bei jo priedai yra neišsamūs, keliantys pagrįstų abejonių, surašyti formaliai, neaiškiai užfiksuojant įvykį.

92.2. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad vamzdžių keitimas yra kapitalinis namo remontas, jam yra būtinas namo gyventojų sutikimas. Įvykis atsitiko dėl vamzdžio nusidėvėjimo. Teismui nurodė, kad vamzdžiai buvo nematomoje vietoje, jų apžiūrėti be buto savininko sutikimo nebuvo galima.

103.

11Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės atsiliepimą. Taip pat nurodė, kad neįrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, t.y. jog dėl atsakovės atitinkamų įsipareigojimų/pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo atsirado žala. Sprendimas dėl vamzdžių keitimo nebuvo priimtas dėl gyventojų kaltės. Teigia, kad namo bendraturčiai nevykdė pareigos rūpintis savo turtu ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Pažymėjo, jog atsakovė apie įvykį draudiko neinformavo; draudimo sutartyje numatyta 870 Eur besąlyginė išskaita (franšizė), viršija ieškinio sumą, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Žirmūnų būstas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 181,34 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

144.1. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ yra ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė ir yra atsakinga už jų priežiūrą, įskaitant inžinerinę įrangą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Inžinerinė įranga - vamzdynai (jo stovai) ginčo daugiabutyje yra seni (daugiau nei keturiasdešimt metų); jų būklė prasta, neatitinkanti STR reikalavimų, 2010-2011 metais nustatyta, kad yra reikalingas vamzdžių, jų stovų keitimas, jų remonto darbai. Sprendė, jog byloje nėra įrodymų, rodančių kad atsakovė atliko realius veiksmus įgyvendinant vamzdžių atnaujinimą, kad bendraturčiai buvo informuoti apie vamzdžių keitimo reikalingumą, konkrečias sumas, kurios reikalingos vamzdžių remontui, jų keitimui; kad po 2011 m. kovo 16 d. gyventojų susirinkimo, atsakovė ėmėsi kokių nors kitų aktyvių veiksmų vamzdyno, vamzdžių, jų stovų remonto klausimui išspręsti; įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė prašė pastato gyventojų sutikimo sudaryti galimybę prižiūrėti, patekti, atlaisvinti bendro naudojimo vamzdynus esančius gyventojų patalpose. Nesant duomenų apie vykdytą priežiūrą iki įvykio, teismas laikė, jog atsakovė nedėjo maksimalių pastangų atsiradusiems defektams, trūkumams, vamzdžių neatitikimo STR reikalavimams pašalinti, kad bendro naudojimo vamzdžių tinkamai neprižiūrėjo, jų būklės netikrino. 2011 m. kovo 16 d. protokolo Nr. ŠŪ-PR-2, kuriame nėra duomenų, nei kaip buvo rengtas šis susirinkimas, nei kaip vėliau buvo balsuota už lėšų kaupimą namo atnaujinimo darbams, teismas nepripažino įrodymu, patvirtinančiu atsakovės pastangas tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinierinę įrangą. Pažymėjo, kad atsakovo platinamos skrajutės, informacija atsakovo internetiniame portale yra formalaus pobūdžio.

154.2. Teismas konstatavo, jog žala buvo padaryta būtent dėl pastato bendrojo naudojimo objektų – inžinerinės įrangos netinkamos priežiūros. Tai, kad nuotekų stovas buvo nematomoje vietoje (reikėjo pastangų ir namo savininkų sutikimo atidengiant pastato sienas, kad jį pasiektų), teismo nuomone, neatleidžia atsakovės nuo pareigos šiuos stovus prižiūrėti. Teismas pagal pateiktus šalių įrodymus nenustatė trečiųjų asmenų kaltės dėl užlieto draudėjos buto.

164.3.

17Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį ar patvirtinančių mažesnę žalos-išlaidų kainą; kad buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti; o ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus – turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, jo priedą, taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, ieškovei iš atsakovės priteisė prašomą sumą, pritaikius nusidėvėjimo koeficientą (15,89 Eur sumai), iš viso 181,34 Eur.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

184.

19Atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

204.1.

21Pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrosios ginčo esmės; sprendimas prieštarauja suformuluotai teismų praktikai. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, tinkamai neįvertino apeliantės pateiktų įrodymų; nenustatinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų apelianto civilinei atsakomybei kilti. Apeliantės pateikti įrodymai (techninės priežiūros žurnalas, kuris yra pildomas nuolat ir kuriame fiksuojami apžiūros metu nustatyti defektai bei datos, kada darbai buvo atlikti; kasmetinės apžiūros aktai; atliktų Namo inžinerinės įrangos remonto darbų aktai; susirinkimų bei balsavimo raštų protokolai; informaciniai pranešimai ir kt.) bei paaiškinimai pagrindė, kad administravimo pareigas jis vykdė tinkamai. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad apeliantė jas vykdė netinkamai. Teismas, perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovei, nesirėmė atsakovės dokumentais, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

224.2. Ieškovė neįrodė, o teismas nenustatinėjo apelianto neteisėtų veiksmų. Atsakovė 2011 metais konstatavo poreikį keisti vamzdžius, ėmėsi visų įmanomų veiksmų apie tai informuoti namo gyventojus bei įspėti apie galimas pasekmes. Joks teisės aktas neįpareigoja bendro naudojimo objektų administratoriaus be gyventojų sutikimo, savo lėšomis atlikti remonto darbus, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013.

23Be to, didelė dalis bendrosios inžinerinės įrangos yra namo gyventojų nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Teisės aktai nesuteikia administratoriui teisės be gyventojų sutikimo patekti į patalpas, ardyti bute esančią apdailą. Pagal CK 4.83 straispnio 4 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovė nepateikė duomenų, kad vamzdžiai buvo avarinės būklės, dėl ko galėjo grėsti pavojus žmonių sveikatai, gyvybei ir pan. (Nr. 3K-3-152/2013). Teismas nenustatė realiai už žalą atsakingo asmens, kurio veiksmuose būtų galėjęs pagrįstai konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus, todėl žalos atlyginimą nepagrįstai priteisė iš apeliantės. Teismas nekonkretizavo, kokių tiksliai veiksmų neatliko apeliantė ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

244.3.

25Vadovaudamasi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, atsakovė teigia, kad visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Atsakovė vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos. Vadovaujantis STR.1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, ir tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus (18 p.). Vamzdžių keitimas nevertintinas kaip smulkus defektas. Vamzdynų keitimo klausimą atsakovė bandė spręsti šaukdama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dar 2011 metų pavasarį, vėliau 2015 metais rudenį, 2016 m. metais vykdė balsavimą raštu, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas. Kadangi patys bendraturčiai turi atitinkamų pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektais, teigia, jog dėl atsiradusios žalos atsakingi gali būti tik jie.

264.4.

27Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Žirmūnų būstas“ neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis); byloje nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti pagal LR CK 6.266 straipsnio nuostatas - atsakomybę be kaltės. Byloje nėra pateikti pagrįsti įrodymai, patvirtinantys tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma apeliantės kaltė dėl kilusios žalos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų apie drėkstančias sienas, netvarkingus vamzdžius, būtinumą pakeisti vamzdžius; kitus trūkumus ir, kad administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui; t. y. neįrodyta, jog administratorius iki avarijos turėjo kokios nors informacijos, jog ginčo vamzdis buvo taip nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas.

284.5. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia patirtos žalos dydžio, t.y. nepateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai kaip atrodė patalpos iki apliejimo ir iškarto po jo ir sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti.

29Be to, apeliantei neaišku, kodėl teismas priteisė 200 Lt (57,92 Eur) (franšizę), kuri, pasak atsakovės, privalėjo būti išskaičiuota iš išmokėtos draudimo išmokos. Būsto draudimo taisyklių 1.1. punkte numatyta, kad neišskaičiuojama besąlyginė išskaita, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai bei įstatymų nustatyta tvarka įrodyta jų kaltė. Šiuo atveju, nėra pateiktas joks aktas, kuriame būtų užfiksuoti trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai.

305.

31Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

325.1. Ieškovė ir kiti asmenys papildomų dokumentų neturi, todėl administratoriaus veiksmų tinkamumas buvo vertinamas pagal atsakovės pateiktus įrodymus. Byloje nėra pateikta namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir lėšų poreikio ilgalaikių ir trumpalaikių planų, kaip to reikalavo administravimo nuostatai. Atsakovė privalėjo organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus - juos šalinti. Nuo 2011 m. iki 2015 m. atsakovė neatliko jokių organizacinių darbų, kad susidėvėję vamzdžiai būtų laiku pakeisti ar suremontuoti. Namo gyventojai neprivalo atlikti organizacinių darbų, nes tai yra administratoriaus funkcija.

335.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2005-10-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007) nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas.

345.3. Dėl atsakovės teiginio, kad bendro naudojimo įranga yra gyventojų butuose, pažymėjo, jog įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus (CK 4.83 str. 5 d.; Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d.; Energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės; Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas).

355.4. Atsakovės nurodytų bylų Nr. 3K-3-152/2013 ir 3K-3-563-687/2015 aplinkybės ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Šis administratorius veikia ne sutarties pagrindu, - jo veiklą reglamentuoja įstatymai. Administratorius turi teisę vykdyti privalomuosius namo įrangos remonto darbus (STR 1.12.05:2010 4.3 punktas, CK 4.83 str.) net ir neturėdamas namo gyventojų sutikimo, o sutikimas reikalingas kai yra atliekami atnaujinimo darbai (STR 1.12.05:2010 4.4 punktas). Atsakovės nurodytose bylose namo administratoriai vykdė individualiai sudarytų priežiūros sutarčių sąlygas ir tos sutartys nenumatė pareigos administratoriui pačiam organizuoti įrangos keitimą. Be to, kai administratoriui kyla sutartinė atsakomybė, reikalavimo teisę į administratorių dėl sutarties pažeidimo turi sutarties šalis bei ne visada tokią reikalavimo teisę turi trečiasis asmuo.

365.5. Nesutikdama su paskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu atsakovė turėjo teikti savo paskaičiavimus. Draudikas ir draudėjas susitarė, kad besąlyginė išskaita neišskaičiuojama, jei yra nustatytas atsakingas už padarytą žalą asmuo, dėl mano, jog atsakovės ginčas dėl šios išskaitos nemokėjimo yra nepagrįstas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

376.

38Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

397.

40Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja G. G. (toliau – draudėja) 2007 m. sausio 19 d. sudarė būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 1452329), kuria buvo apdraustos gyvenamos patalpos, esančios ( - ), draudimo laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 19 d. 2027 m. sausio 18 d. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ gavusi pranešimą, kad 2013 m. sausio 17 d. apdraustos patalpos buvo aplietos vandeniu, atliko šio įvykio administravimą, surašė 2013 m. sausio 25 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, ir pripažinusi įvykį draudiminiu, kompensavo draudėjai 681 Lt (197,23 Eur) dydžio nuostolius. Pastatą, esantį ( - ), administruoja atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“, kuri 2013 m. kovo 14 d. informavo ieškovę, kad apliejimas įvyko dėl natūralaus bendro naudojimo nuotekų stovo nusidėvėjimo. 2013 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti žalą. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 197,23 Eur žalos atlyginimo; vėliau reikalavimą sumažino iki 181,34 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 181,34 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, 2) nebuvo įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, neįrodyta atsakovės kaltė, o byloje surinkti įrodymai nepagrindžia patirtos žalos dydžio.

418.

42Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

439. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.).

4410. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai ieškovės pateiktais įrodymais ir tinkamai nevertino atsakovės pateiktų dokumentų, pagrindžiančių, kad atsakovė vykdė techninę priežiūrą, šaukė susirinkimus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pateikė teismui 2013 m. kovo 14 d. atsakymą, kuriame pati atsakovė nurodė, kad apliejimas įvyko dėl bendro naudojimo nuotekų stovo nusidėvėjimo; šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu. Be to, su ieškiniu pateiktame Turto sugadinimo, sunaikinimo akte yra nurodyta, jog avariją likvidavo Žirmūnų būsto avarinė tarnyba; taigi, neigdama ieškinyje nurodytą įvykio priežastį, būtent atsakovė turėjo (ir galėjo) pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pas atsakovę yra ir dokumentai, susiję su jos, kaip pastato administratorės, pareigų vykdymu.

4511.

46Pažymėtina, kad spręsdamas ginčą, teismas vertino tik tą pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, kuri susijusi su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, t.y. su atsakovės pareigų vykdymu atliekant konkrečių (trūkusių) bendrojo naudojimo vamzdžių priežiūrą. Apeliaciniame skunde nenurodyta ir teismas nenustatė, kad pateiktuose dokumentuose, t. y. techninės priežiūros žurnale, kasmetinės apžiūros aktuose, atliktų namo inžinerinės įrangos remonto darbų aktuose ir kt., yra duomenys, jog buvo atliekamas bendro naudojimo objektų (šiuo atveju trūkusio vamzdžio), esančių namo butuose, būklės stebėjimas, jų priežiūra. Taip pat, priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino tiek atsakovės pateiktų skrajučių, tiek 2011 m. kovo 16 d. patalpų savininkų susirinkimo protokolą. Tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokią išvadą, nei tikėjosi atsakovė, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į reklaminio pobūdžio skrajutės turinį (jame nėra informacijos, kad patikrinus konkretų objektą, nustatyta būtinybė keisti vamzdžius, nenurodyta pasiūlymo pateikimo data ir pan.), į tai, kad po 2011 metais sušaukto susirinkimo (kuriame nesant kvorumo jokie sprendimai nebuvo priimti) apeliantė kitų butų savininkų informavimo priemonių nesiėmė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pateikė balsavimo raštu biuletenius, jų nepridėjo, sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad atsakovė realiai nevykdė savininkų informavimo pareigos ir netinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo inžinerinio įrenginio. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiaussiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-612/2013 teismas konstatavo, kad atsakovas atliko jo kompetencijoje esančius veiksmus, įvertinęs tai, kad atsakovas atliko apžiūras, kreipėsi dėl ekspertizės, apie jų duomenis informavo bendraturčius, kėlė namo stogo remonto klausimą apklausoje, susirinkimuose.

4712. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatinėjo būtinų sąlygų atsakovės civiline atsakomybei kilti.

48Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 7 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (...); pagal 8 punktą - privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija) 4 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pagal nuostatų 5 punktą, administratorius, be kitų atliekamų funkcijų, vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą; remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinių stebėjimų ir techninių apžiūrų rezultatais (...), rengia šio namo metinius ir ilgalaikius darbų planus (...), juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. (...) Darbų planai pateikiami patalpų savininkams (į pašto dėžutes ar elektroniniu paštu); vadovaudamasis darbų planais rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti dydžio ir teikia juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu.

4913. Remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei teismų formuojama praktika, pastebint, jog būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, konstatuotina, jog apeliantė, turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus.

5014.

51Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta jog atsakovė atliko kokius nors aktyvius neteisėtus veiksmus, nulėmusius bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio trūkimą. Teismas konstatavo, jog žala kilo dėl atsakovės pareigų neatlikimo, t.y. neveikimo (nepakankamo veikimo). Pagal CK 6.246 straipsnyje įtvirtintas nuostatas neteisėtas neveikimas (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas) taip pat laikomas neteisėtais veiksmais. Apeliantės argumentas, kad teismas nekonkretizavo, kokių veiksmų neatliko atsakovė, yra nepagrįstas. Ginčijamame teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė realiai neprižiūrėjo bendro naudojimo inžinierinio įrenginio vamzdžio stovo, esančio gyventojo bute, nesiėmė priemonių leidžiančių patekti į gyventojo patalpas, pašalinančių kliuvinius prieiti prie bendro naudojimo vamzdyno, priežiūrai atlikti, kilo sąlygos nepastebėti ir nenumatyti galimo bendro naudojimo vamzdžio trūkio, galimos avarijos įvykio. Taip pat teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, kaip namo administratorė, atliko realius veiksmus įgyvendinant vamzdžių atnaujinimą, galimų vandentiekio avarijų prevenciją, kad bendraturčiai buvo informuoti apie būtinumą atlikti konkrečius veiksmus, tam, kad būtų išvengta avaringumo, kurį gali sukelti nusidėvėję namo vamzdžiai, kad atsakovė siūlė bendraturčiams mokėti konkretaus dydžio kaupiamuosius mokėjimus tokiam remontui atlikti ir kt.

5215. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Apeliantė teiginį, kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų informuoti namo gyventojus apie poreikį keisti vamzdžius, grindžia iš esmės 2011 m. susirinkimo protokolu bei skrajutėmis, dėl kurių vertinimo jau pasisakyta. Taigi, teismas nustatė tiek atsakovės neteisėtus veiksmus, tiek priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovės kaltę. Kaip minėta, apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių aplinkybių bei įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie trečiųjų asmenų kaltę dėl užlieto buto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

5316.

54Nesutikdama su ieškovės nustatytu žalos dydžiu, apeliantė teigia, kad nepateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai kaip atrodė patalpos iki apliejimo ir iškarto po jo, t.y. patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, teismas visų pirma, pažymi, kad draudžiamasis įvykis įvyksta staiga ir netikėtai, todėl akivaizdu, jog reikalavimas užfiksuoti objekto būklę iki įvykio, faktiškai negalėtų būti įgyvendintas. Be to, apeliantė nenurodė jokio teisės akto, sutartinio įsipareigojimo ar pan., kuriame būtų įtvirtintas minėtas reikalavimas. Ieškovė pateikė užlieto buto fotonuotraukas, o atsakovė, neginčydama paties užliejimo fakto, jokių savo paskaičiavimų neteikė. Draudikas ir draudėjas susitarė, kad besąlyginė išskaita neišskaičiuojama, jei yra nustatytas atsakingas už padarytą žalą asmuo, todėl apeliantės argumentas dėl šios išskaitos išmokėjimo draudėjai atmestinas, kaip nepagrįstas.

5517. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad iš teismo sprendimo galima spręsti, kad atsakovė negavusi gyventojų pritarimo turėjo pareigą savo lėšomis organizuoti inžinerinės įrangos keitimo darbus (kapitalinio remonto darbus). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės samprotavimais. Netgi iš atsakovės pateiktų dokumentų (Atliktų darbų priėmimo aktų) matyti, jog vykdydama pareigas, atsakovė gali organizuoti atitinkamos dalies vamzdyno (pvz. lietaus kanalizacijos vamzdžio, karšto vandens vamzdyno) remonto darbus, tačiau šiuo atveju duomenų, patvirtinančių, kad patikrinimai buvo atlikti. Byloje nėra įrodymų, kad buto (patalpos), kuriame įvyko avarija, savininkas neleido patikrinti vamzdžio (stovo) būklės ir pan.

5618.

57Atsakovo nurodytose bylose Nr. 3K-3-152/2013 ir 3K-3-563-687/2015 aplinkybės ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013 namo administratorius vykdė priežiūrą su bendrija sudarytos sutarties pagrindu, o byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 patalpų savininkė pavedė administratorei vykdyti užsakovo funkcijas atliekant namo stogo remonto darbus (stogo pakeitimo darbus) ir užliejimas įvyko dėl stogo remonto darbų trūkumų.

5818.

59Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės normomis ir suformuluota teismų praktika, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jos naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Nutarė

61Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė
          4. 1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. sausio 17 d. ( - ), dėl bendro naudojimo... 5. 1.2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino ieškinio... 6. 2.... 7. Atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko,... 8. 2.1. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo kaip daugiabučio namo... 9. 2.2. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko, palaikė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu... 14. 4.1. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ yra ginčo... 15. 4.2. Teismas konstatavo, jog žala buvo padaryta būtent dėl pastato bendrojo... 16. 4.3.... 17. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nepateikė objektyvių duomenų,... 18. 4.... 19. Atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 20. 4.1.... 21. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrosios ginčo esmės; sprendimas... 22. 4.2. Ieškovė neįrodė, o teismas nenustatinėjo apelianto neteisėtų... 23. Be to, didelė dalis bendrosios inžinerinės įrangos yra namo gyventojų... 24. 4.3.... 25. Vadovaudamasi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, atsakovė teigia, kad visais... 26. 4.4.... 27. Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų... 28. 4.5. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia patirtos žalos dydžio, t.y.... 29. Be to, apeliantei neaišku, kodėl teismas priteisė 200 Lt (57,92 Eur)... 30. 5.... 31. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą... 32. 5.1. Ieškovė ir kiti asmenys papildomų dokumentų neturi, todėl... 33. 5.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2005-10-11nutartis... 34. 5.3. Dėl atsakovės teiginio, kad bendro naudojimo įranga yra gyventojų... 35. 5.4. Atsakovės nurodytų bylų Nr. 3K-3-152/2013 ir 3K-3-563-687/2015... 36. 5.5. Nesutikdama su paskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu atsakovė turėjo... 37. 6.... 38. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 39. 7.... 40. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja 41. 8. ... 42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo... 43. 9. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi... 44. 10. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 45. 11.... 46. Pažymėtina, kad spręsdamas ginčą, teismas vertino tik tą pateiktuose... 47. 12. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatinėjo... 48. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių... 49. 13. Remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei teismų formuojama... 50. 14.... 51. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei skundžiamame teismo sprendime nėra... 52. 15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos... 53. 16.... 54. Nesutikdama su ieškovės nustatytu žalos dydžiu, apeliantė teigia, kad... 55. 17. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad iš teismo sprendimo galima... 56. 18.... 57. Atsakovo nurodytose bylose Nr. 3K-3-152/2013 ir 3K-3-563-687/2015 aplinkybės... 58. 18.... 59. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas... 60. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti...