Byla 3K-3-9-706/2015
Dėl 133 611 Lt nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ dėl 133 611 Lt nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius (CK 6.499, 6.500 straipsniai), šalių teises ir pareigas bei atsakomybę už daikto trūkumus, kurie trukdo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį, aiškinimo ir taikymo.

6Ginčo šalys 2005 m. birželio 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal jos 1.1 punktą atsakovui buvo išnuomotos 313,11 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksais 25-1, 25-2, 5-3, 26-1, 26-2, 26-3, 26-4, 26-5, 26-6, 26-10, 26-11, 26-12, 26-13, 26-14, 26-15, 26-16, 26-17, 26-18 ir 26-19, pastate (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Negyvenamosios patalpos). Nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad ieškovas išnuomoja patalpas 120 mėnesių laikotarpiui, nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos; nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2005 m. rugsėjo 9 d. Atsakovas 2011 m. sausio 5 d. raštu Nr. 5020-1 pranešė ieškovui, kad nuo 2011 m. vasario 14 d. nutrauks nuomos sutartį, nes nuomojamos patalpos pelijo, mikroorganizmų kiekis viršijo leistiną normą, patalpos netinkamos naudoti pagal paskirtį ir esą kenksmingos atsakovo darbuotojų sveikatai. Nors buvo numatyta, tačiau 2011 m. vasario 17 d. nuomojamos patalpos dėl jose buvusių defektų ieškovui perduotos nebuvo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, naudodamasis patalpomis, pablogino jų būklę, t. y. patalpose nustatyta daugybė trūkumų: skylių, kuriose buvo atvirų, neizoliuotų laidų; sienos buvo purvinos, dėmėtos, nebuvo apšvietimo, neveikė radiatorius, lubos buvo įtrūkusios, kiliminė danga purvina, nusitrynusi; palangės sienoje buvo įtrūkimų, sienoje paliktas kyšantis plastikinio vandentiekio vamzdžio galas; laukinių kiemo durų apačia buvo apgadinta; nudaužyti sienų kampai ir pan. Trūkumus užfiksavo antstolis A. L. 2011 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių protokole Nr. 159-11/11. Ieškovo teigimu, mechaniškai atlikti patalpų pažeidimai negali būti įvardijami kaip natūralus nusidėvėjimas ir nėra susiję su patalpų pelijimu, o pelėsis galėjęs atsirasti dėl atsakovo kaltės, jam neįjungus daug elektros energijos naudojančios vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įrenginių. Ieškovas informavo atsakovą, kad šis atvyktų 2011 m. vasario 25 d. 14.00 val. apžiūrėti nuomojamų patalpų. Jiems neatvykus ieškovo pasamdytas rangovas sudarė darbų kiekio sąmatą patalpų trūkumams pašalinti, ją ieškovas išsiuntė kartu su 2011 m. kovo 2 d. raštu Nr. 21, kuriame pranešė, jog laikraštyje paskelbs konkursą ir apklausos būdu išrinks rangovą atsakovo nuomojamų patalpų defektams pašalinti.

7Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 133 611 Lt (38 696,42 Eur), t. y. 544,50 Lt (157,70 Eur) (išlaidų už patalpų defektų nustatymą ir remonto sąmatos sudarymą, 73 310,27 Lt (21232,12 Eur) užmokestį už remonto darbus, 2129,18 Lt (616,65 Eur) nuomos mokestį, 57 627,05 Lt (16 689,95 Eur) negautų pajamų ir užmokestį už komunalines paslaugas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ieškovui 544,50 Lt (157,70 Eur) išlaidų už patalpų defektų nustatymą ir remonto sąmatos sudarymą, 73 310,27 Lt (21232,12 Eur) žalai atlyginti, 2129,18 Lt (616,65 Eur) už naudojimąsi patalpomis 2011 m. vasario 14 d.–2011 m. vasario 17 d., 57 627,05 Lt (16 689,95 Eur) negautų pajamų ir komunalinių paslaugų mokesčių nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2011 m. gegužės 9 d., šešių proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į perduodamų vidaus patalpų defektų mastą ir pobūdį, kurie buvo nustatyti šalių 2011 m. vasario 17 d. patalpų priėmimo–perdavimo akte, ypatingo statinio statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo V. G. apžiūros ir defektų nustatymo 2011 m. vasario 25 d. aktą, antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo 2011 m. kovo 1 d. protokolą Nr. 159-14/11 ir kt. byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo perduotos nuomojamos patalpos buvo pablogintos (CK 6.500 straipsnis) ir tai nebuvo tik natūralus nuomojamo daikto nusidėvėjimas. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis vykdė nuomos sutarties 3.2, 3.7 punktuose prisiimtus įsipareigojimus nebloginti (tyčia ar dėl neatsargumo) išsinuomoto turto būklės, pagal poreikį be raštiško suderinimo savo sąskaita atlikti patalpų einamąjį/kosmetinį remontą, todėl nuomojamos patalpos buvo labai apleistos ir tokia jų padėtis neatitiko natūralaus nusidėvėjimo požymių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik nuomos sutarties 3.7 punkte, bet ir CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad einamasis (kosmetinis) patalpų remontas yra nuomininko pareiga. Byloje atsakovas (nuomininkas) ginčo patalpomis naudojosi daugiau nei penkerius metus, patalpų būklė atsakovui perdavimo momentu (2005 m. rugsėjo 9 d.) buvo gera, atsakovas nuomos laikotarpiu patalpose einamojo remonto nedarė, patalpas grąžino ieškovui pablogintos būklės, todėl, nutraukus nuomos sutartį, atsakovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turėjo padaryti einamąjį remontą, nes pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomojamas daiktas turi būti grąžintas nuomotojui tokios būklės, kokios buvo gautas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Taigi šis teisinis reglamentavimas įpareigojo atsakovą, kaip ginčo patalpų nuomininką, atlikti darbus, kurie Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nurodomi kaip statinio paprastasis remontas (einamasis/kosmetinis).

10Teismas, svarstydamas klausimą dėl nuostolių dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB ,,Glass market“, bylos Nr. 3K-3-430/2008), pagal kurią patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo. Teismas skyles išardžius reklaminę iškabą, taip pat skyles patalpų grindyse, sienose, išardytą priešgaisrinę bei apsaugos įrangą ir kt. mechaninius pažeidimus nepripažino natūraliu patalpų nusidėvėjimu, todėl dėl šio klausimo nesutiko ir su teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės 2012 m. birželio 26 d. akto išvada Nr. 12-06/26. Be to, teismas pažymėjo, kad skyles grindyse atsakovas įrengė ne pagal šalių suderintą projektą, o įrodymų (darbų atlikimo aktų ir pan.), kad jis darbus išnuomotose patalpose atliko pagal šalių suderintą projektą, bylai visai nepateikė, nes projektas buvo suderintas 2006 m. kovo 16 d., o patalpos buvo perduotos 2005 m. rugsėjo 9 d. Teismo vertinimu, mechaniškai atlikti patalpų pažeidimai nesusiję ir su patalpų pelijimu bei drėkinimu, todėl ieškovas patyrė 572,09 Lt išlaidų, šalindamas patalpų drėgmės požymius. Reklaminės iškabos išardymo, skylės patalpų grindyse, sienose darbai turėjo būti įtraukti į būtinų ir pagrįstų darbų sąrašą, todėl ieškovo rangovas UAB „Šiaulių lyra“ šiuos darbus atliko pagrįstai.

11Teismas, nesutikdamas su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, nurodė, kad ekspertas nepagrįstai neįtraukė į būtinų darbų sąrašą patalpų sienų ir fasado glaistymo, nes neįmanoma pašalinti elektros laidų skylių, demontavus lovelį, santechnikos vamzdžius, rūsio patalpose keičiant angokraščio apdailą nenuglaisčius ir nenudažius šių patalpų sienų, lubų, pastato fasado dalies. Teismas taip pat nesutiko su eksperto nuomone, kad priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įrangos išardymas yra priskirtinas prie natūralaus nusidėvėjimo; atsakovas 2006 m. spalio 3 d. įrengė savo signalizaciją, o ieškovo signalizaciją išardė pasinaudojęs ja trylika mėnesių, todėl atsakovas, išsikeldamas iš nuomojamų patalpų, privalėjo buvusią ieškovo signalizaciją sumontuoti, o to nepadarius, kompensuoti ieškovui buvusios jo signalizacijos darbų ir įrangos išlaidas.

12Teismas pažymėjo, kad ekspertizės objekto apžiūros metu patalpos buvo suremontuotos, visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra atlikti, išskyrus patalpas, pažymėtas indeksais 26-25, 26-27, 26-28, kuriose kiliminė grindų danga yra pakeista į plytelių dangą. Per apžiūrą ekspertas nepateko į rūsio patalpą R-28, todėl nenustatė, ar šiame rūsyje buvo atlikti remonto darbai. Taigi, teismo ekspertas patvirtino, kad ieškovo nurodyti remonto darbai buvo atlikti, ir nenustatė atvejų, kad sunaudotų medžiagų kiekis neatitiktų galiojančių normatyvų, įkainių, o sunaudotų medžiagų kainos neatitiktų rinkos kainų. Ekspertizės akto 93 puslapyje teismo ekspertas pažymėjo, kad patikrinus UAB „Šiaulių lyra“ pateiktas atliktų darbų kainas buvo nustatyta, jog jos atitiko tuo metu galiojusias rinkos kainas, išskyrus papildomoms medžiagoms ir pelnui taikomus normatyvinius dydžio procentus, tačiau nenurodyta, kokiu pagrindu ir kokiu normatyviniu aktu vadovaudamasis ekspertas padarė šią išvadą. Be to, tinklo ir dažų nugramdymas, sienos gruntavimas, glaistymas ir dažymas, praėjus penkeriems metams nuo tada, kai jie buvo atlikti, laikomi natūraliu patalpų nusidėvėjimu, tačiau šiuos darbus atliko ne ieškovas, o atsakovas. Šalys nuomos sutarties 3.6 punktu susitarė, kad atsakovas, suderinęs projektą raštu su ieškovu, savo sąskaita gali atlikti turto, patalpų pagerinimus, patobulinimus ir pertvarkymus tam, jog patalpas būtų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau, teismo vertinimu, atsakovui tai nesuteikė teisės po nuomos sutarties nutraukimo palikti neizoliuotus laidus, daugybę neužtaisytų skylių sienose, lubose, grindyse, fasade ir pan. Teismo vertinimu, naudodamas išnuomotas patalpas pagal paskirtį atsakovas padarė patalpų pakeitimus, pritaikė jas prie UAB „Bitė Lietuva“ veiklos, tačiau pakeitimų nepašalino ir juos paliko (neužtaisytos skylės, neizoliuoti laidai ir kt.), todėl patalpų ekonominė vertė sumažėjo, joms buvo reikalingas einamasis remontas, o, atsakovui atsisakius jį atlikti, patalpos buvo suremontuotos ieškovo sąskaita.

13CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. Teismas, įvertinęs ieškovo raštus atsakovui, nurodė, kad ieškovas ne kartą nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. vasario 4 d. ragino atsakovą pasakyti savo nuomonę dėl patalpų remonto, tačiau atsakovas neįsileido ieškovo pasamdytų rangovų einamajam remontui atlikti. Teismas sprendė, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas planuoja atlikti patalpų defektų šalinimo darbus, nes apie ginčo patalpų defektų šalinimo rangos darbų konkursą buvo skelbta viešai vietos dienraštyje „Šiaulių naujienos“, taip pat atsakovui buvo siūlyta pačiam pasirinkti rangovus ir šiuos darbus atlikti, tačiau šiuo pasiūlymu atsakovas nepasinaudojo, tinkamai su ieškovu nebendradarbiavo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismo ekspertizės aktu, pripažino, kad darbai, nurodyti UAB „Šiaulių lyra“ aktuose, yra pagrįsti ir būtini. Kadangi ieškovas už patalpų remontą sumokėjo rangovui UAB „Šiaulių lyra“ pagal sąskaitas faktūras iš viso 73 310,27 Lt (21 232,12 Eur) ir už patalpų defektų bei remonto sąmatų sudarymą 544,50 Lt (157,70 Eur), tai teismas šias sumas priteisė iš atsakovo kaip ieškovo patirtą žalą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

14Teismas, spręsdamas dėl šalių ginčo, kada buvo perduotos patalpos, nurodė, kad ieškovas jas priėmė 2011 m. vasario 17 d., nes šalys kartu suderino šią datą. Kadangi išnuomotas daiktas bei negyvenamųjų patalpų raktai buvo grąžinti ieškovui (nuomotojui) 2011 m. vasario 17 d. ir nuo nurodytos dienos ieškovas turėjo galimybę naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, tai teismas CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuomininko (atsakovo) pareigos įvykdymą siejo su faktiniu patalpų atlaisvinimu ir atsakovo veiklos ginčo patalpose nutraukimu. Nuomos mokesčio mokėjimo prievolės nevykdymas tapo nuomotojo patirtų nuostolių priežastimi, taigi teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 2129,18 Lt (616,65 Eur) už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. vasario 17 d.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 27 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo 41,38 Lt (11,98 Eur) už patalpų defektų nustatymą ir remonto sąmatos sudarymą, 5553,82 Lt (1608,50 Eur) žalai atlyginti; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija, spręsdama dėl nuostolių už remonto darbus atlyginimo, nurodė, kad nuomos sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, jog patalpas nuomininkas naudos prekybinei veiklai vykdyti; atsakovas išsinuomotas patalpas pritaikė sutartyje nurodytai veiklai vykdyti: išdažė sienas, lubas, paklojo grindų dangą, patalpose atliko elektros apsaugos, kompiuterinių ir telefoninių tinklų instaliacijos bei santechnikos įrengimo darbus. Šie darbai nurodyti 2006 m. kovo 16 d. projekto suderinimo akte ir projekte. Kolegijos vertinimu, patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo (CK 6.500 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. Nuomos sutarties 3.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas pagal poreikį be raštiško suderinimo atlieka kosmetinį (einamąjį) remontą. Dėl to kolegija darė išvadą, kad kosmetinis remontas atliekamas pagal nuomininko poreikį ir pripažino nepagrįstu pirmosios instancijos argumentą, jog nuomininkas turėjo pareigą atlikti kosmetinį remontą, ypač įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-9-262 pagal UAB „Masada“ ieškinį atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu konstatavo, kad negyvenamosioms patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas, kurį turėjo atlikti ieškovas. Kolegijos teigimu, einamuoju remontu patalpų defektai negalėjo būti pašalinti, nes dėl netinkamos sienos hidroizoliacijos, netvarkingų lietvamzdžių, nesandarių siūlių sienos konstrukcijoje, nepakankamos išorinių sienų šilumos varžos patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-9-626/2013).

16Kolegija pažymėjo, kad nors teismo eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau ekspertizės akte esančius duomenis pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių ji pripažino labiau patikimais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-183/2012; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“, VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų, kurie prieštarautų teismo eksperto išvadoms, nepateikta. Byloje esantis antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo 2011 m. kovo 1 d. protokolas ir V. G. apžiūros ir defektų nustatymo 2011 m. vasario 25 d. aktas įrodo patalpų pakitimo faktą, bet ne priežastį. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo kitų įrodymų, kokie patalpų pakitimai nepriskirtini pastato natūraliam nusidėvėjimui, darė išvadą, kad turi būti vadovaujamasi S. M. ekspertizės aktu ir jame pateiktomis išvadomis. Teismo ekspertas nurodė, kad patalpų pakitimų, kurie priskirtini nenatūraliam nusidėvėjimui, remonto kaina, t. y. nuostolio dydis vidutinėmis rinkos kainomis, padarytas 313,11 kv. m patalpoms, po UAB „Bitė Lietuva“ nuomos laikotarpio buvo 5553,82 Lt (1608,50 Eur) (įskaitant PVM), todėl šiuos nuostolius kolegija priteisė iš atsakovo ieškovui pagal nuomos sutarties 3.2 punktą.

17Dėl paliktų skylių sienose, lubose kolegija pažymėjo, kad pagal teismų praktiką patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nėra laikomas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies ar ekonominės vertės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. ir kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009). Byloje šalys susitarė, kad atsakovas pritaikys patalpas prekybinei veiklai vykdyti pagal projektą, suderintą su nuomotoju; pagal nuomos sutarties 3.6 punktą buvo parengtas ir nuomotojui derinti pateiktas 2006 m. kovo 16 d. suderinimo aktas. Šalys šiuo aktu susitarė dėl reklaminės iškabos pakabinimo, santechnikos įrengimo, kompiuterinių tinklų, priešgaisrinės ir apsaugos sistemos darbų atlikimo, t. y. nuomotojas sutiko su atsakovo atliekamais darbais, jų pritaikymu prekybinei veiklai.

18Dėl priešgaisrinės ir apsaugos sistemos sumontavimo išlaidų kolegija nurodė, kad atsakovas neturėjo pareigos atlyginti šių išlaidų, nes byloje nėra įrodymų, jog priešgaisrinė ir apsaugos sistemos buvo perduotos valdyti nuomininkui.

19Kadangi kolegija ieškovo reikalavimą atlyginti padarytą žalą tenkino iš dalies, tai proporcingai sumažino išlaidų už defektų nustatymą ir sąmatos sudarymą dydį iki 41,38 Lt (11,98 Eur).

20Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 14 d. iki vasario 17 d., nes šalys suderino patalpų perdavimo datą – 2011 m. vasario 17 d. Be to, išnuomotas daiktas bei negyvenamųjų patalpų raktai buvo grąžinti ieškovui (nuomotojui) 2011 m. vasario 17 d. ir nuo nurodytos dienos ieškovas turėjo galimybę naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Masada“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo dalis dėl išlaidų už patalpų defektų nustatymą ir remonto sąmatos sudarymą, žalos atlyginimo, negautų pajamų ir nesumokėtų komunalinių paslaugų mokesčių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir dėl šios dalies palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo; priteisti ieškovui iš atsakovo 1500 Lt (434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo valstybei priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme – 3518 Lt (1018,88 Eur) žyminio mokesčio ir išlaidas už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą.

23Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24Dėl 73 310,27 Lt (21232,12 Eur) žalos priteisimo. Sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.499 straipsnio 1 dalį, vertintinos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su patalpų defektų ir sugadinimo nustatymu. Byloje ginčas iš esmės vyko dėl to, ar natūralaus nusidėvėjimo samprata apima ieškinio reikalavime išvardytus nuomojamų patalpų sugadinimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad patalpų lubose, grindyse, sienose paliktos 417 skylių, 5 nešylantys radiatoriai, 21 neveikiantis šviestuvas, dviejose patalpose iš viso neveikiantis apšvietimas; visiškai išardyta buvusi apsauginė priešgaisrinė signalizacija patenka į normalaus nusidėvėjimo sampratą, nepagrįsta. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką specialių reikalavimų grąžinamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta, todėl, šalims nesusitarus dėl to, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti taikoma bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis); taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio pataisos namai v. UAB „Panevėžio Lironta“, bylos Nr. 3K-3-37/2011). CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „Stilsena“, bylos Nr. 3K-3-493/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. ir kt. v. UAB „ Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009). Kasatoriaus teigimu, atsakovas CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neįvykdė, nes kasatoriui grąžintos nuomojamos patalpos buvo sugadintos. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas kasatoriaus sutikimu nuomojamas patalpas pritaikė savo veiklai ir, nepriklausomai nuo to, kokie sugadinimai buvo padaryti, atsakovas už šiuos sugadinimus nėra atsakingas ir civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma, tačiau pagal teismų praktiką ir CK 6.500 straipsnį ne bet kokie nuomotojo leidimu atlikti nuomojamų patalpų pertvarkymai neužtraukia CK 6.500 straipsnyje nustatytos pareigos atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, o tik tokie, kurie gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „Stitsena“, bylos Nr. 3K-3-493/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. I. ir kt. v. UAB „ Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009). Iš antstolio A. L. 2011 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 159-11/11 išvardytų nuomojamų patalpų sugadinimų išryškėjo, kad patalpos neteko dalies funkcionalumo ir jų ekonominė vertė sumažėjo, t. y. net ir tuo atveju, jeigu nuomojamos patalpos buvo sugadintos atskiriant ir pašalinant patalpų pertvarkymus, atsakovas privalo atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, nes dėl pertvarkymo nuomojamos patalpos, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objektas, neteko dalies funkcionalumo ar sumažėjo jų ekonominė vertė. Be to, ne visi nuomojamų patalpų pertvarkymai buvo atsakovo atlikti turint kasatoriaus sutikimą: po nuomos sutarties sudarymo 2005 m. birželio 30 d. iki jų perdavimo atsakovui 2005 m. rugsėjo 9 d. nuomojamos patalpos buvo įrengiamos pagal atsakovo nurodymus – kasatoriaus lėšomis ir jėgomis buvo išgriautos arba įrengtos pertvaros, ištinkuotos ir parengtos glaistyti bei dažyti sienos, įrengtos ir parengtos glaistyti bei dažyti lubos, įrengtas grindų išlyginamasis sluoksnis ir kt. Paskui nuomojamas patalpas atsakovo pasitelkti statybininkai nuglaistė, nudažė, paklojo grindų dangą ir atliko kitus apdailos darbus. Vadinasi, atsakovui perduotos nuomojamos patalpos buvo idealios būklės ir iš karto buvo pritaikytos jo veiklai, t. y. jų nereikėjo papildomai pritaikyti prie atsakovo veiklos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo patalpų pertvarkymą sudarius nuomos sutartį galėjo lemti ir tai, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo nuomos sutarties sudarymo, sudarė subnuomos sutartį su savo veiklos partneriu UAB „Spainetos prekybos sistema“, o ši nuomojamų patalpų dalyje įrengė mobiliųjų telefonų ir jų priedų bei aksesuarų prekybos saloną. Nors kasatorius sutiko su dalies nuomojamų patalpų subnuoma, tačiau sutikimo pertvarkyti nuomojamas patalpas atsakovui nedavė. Dėl to atsakovas, kaip nuomininkas, yra atsakingas nuomotojui, net jeigu nuomojamų patalpų dalį sugadino subnuomininkas.

25Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino įrodymų pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, taip pat nepagrįstai didesnę įrodomąją vertę suteikė teismo eksperto S. M. 2012 m. birželio 26 d. teismo ekspertizės aktui Nr. 12-06/26. Kasatoriaus teigimu, ekspertizės aktas neatitiko nei proceso teisės normų, nei teismų praktikoje išvardytų reikalavimų šiam dokumentui, nes jis beveik nemotyvuotas, jame nėra nuorodų nei į statybą reglamentuojančias teisės normas, nei į metodiką, nei į kitus šaltinius; ekspertizės aktas yra prieštaringas: ekspertizės akte į patalpoms, plane pažymėtoms indeksais 26-23, 26-24, 26-25, 26-31, 26-33, 26-34, taip pat fasadui padarytų nuostolių (žalos) skaičiavimą bei atitinkamai į apeliacinės instancijos teismo priteistą 5553,82 Lt (1608,50 Eur) sumą įtrauktas laidų išardymas, tačiau šių patalpų sienų ir fasado glaistymas ir dažymas neįtrauktas į būtinų darbų sąrašą, nors neįmanoma panaikinti elektros laidų išardymo padarinių nenuglaisčius ir nenudažius patalpų sienų ir lubų bei pastato fasado dalies (Ekspertizės akto 93–94 psl.). Ekspertas, į būtinų darbų sąrašą įtraukęs elektros laidų išardymą, į šį sąrašą neįtraukė skylių sienose ir lubose užtaisymo ir su tuo susijusio glaistymo bei dažymo, nors beveik visais atvejais elektros laidai styrojo sienų ir lubų skylėse. Ekspertizės akte taip ir neatskleista, kodėl, eksperto nuomone, sienų ir lubų skylėse styrančių elektros laidų išardymas įtrauktinas į būtinų darbų sąrašą, o sienų ir lubų skylių, kuriose tie laidai styrojo, užtaisymas, glaistymas ir dažymas į šį sąrašą neįtraukti. Ekspertizės akte į rūsio patalpai, plane pažymėtos indeksu R-28, padarytų nuostolių skaičiavimą įtraukta angokraščių apdaila (Ekspertizės akto 94 psl.), tačiau sienų glaistymas ir dažymas neįtrauktas į būtinų darbų sąrašą, nors neįmanoma pašalinti angokraščių defektų nenuglaisčius ir nenudažius angokraščių bei patalpų sienų. Šie kasatoriaus argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo visiškai neįvertinti. Ir pats teismo ekspertas pirmosios instancijos teismo posėdyje, atkreipus jo dėmesį į ekspertizės akto trūkumus, pripažino, kad dėl 93 lape nurodytų skaičiavimų jis nebuvo visiškai tikras, kodėl buvo ar nebuvo įtraukti defektų šalinimo darbai, jis atsakyti negalėjo; taip pat neatsakė, kodėl dalies darbų jis neįtraukė į skaičiavimus, o teismo eksperto pateikti samprotavimai dėl hipotetinio nuomos sutarties turinio aiškinimo iš viso teismo neturėjo būti vertinami. Nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės ir aplinkybė, kad atsakovas nuomos sutartį nutraukė teisėtai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-9-262/2013), nes šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nepasibaigus jos galiojimo terminui. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas neturi reikšmės, nes įstatymų leidėjas nuomininko pareigą grąžinti tinkamos kokybės nuomojamą daiktą sieja su nuomos sutarties pasibaigimo faktu, o ne su nuomos sutarties pasibaigimo pagrindu. Be to, tos aplinkybės, kurias Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu pripažino teisėtu pagrindu atsakovui vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nėra tie patys nuomojamų patalpų sugadinimai, kurie buvo nustatyti grąžinus nuomojamas patalpas kasatoriui. Nurodytoje civilinėje byloje kaip nuomojamų patalpų trūkumai minimi pelėsiniai grybai, kai kuriose vietose prie langų drėgnos sienos ir kt., tai visai kiti trūkumai, nei nurodyti antstolio A. L. 2011 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 159-11/11. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles šioje dalyje pažeidė ne tik dėl to, kad vadovavosi nemotyvuotu, neargumentuotu ir prieštaringu ekspertizės aktu, bet ir dėl nepriteistų priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įrengimo išlaidų. Byloje nebuvo ginčo, ar nuomojamos patalpos kasatoriui buvo grąžintos be priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos. Toks patalpų trūkumas negali atsirasti dėl normalaus nusidėvėjimo, nes priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įranga – detektoriai, davikliai, laidai, siųstuvai, maitinimo blokai ir pan., negali fiziškai išnykti. Kasatoriaus teigimu, priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija nuomojamose patalpose prieš jas perduodant atsakovui buvo; atsakovas šią signalizaciją išardė ir įrengė savo signalizaciją, o nutraukus nuomos sutartį, atsakovas išardė savo signalizaciją, tačiau kasatoriaus signalizacijos negrąžino. Pagal CK 6.500 straipsnį nuomininkas, pabloginęs išsinuomotą daiktą, neprivalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusių nuostolių tik tuo atveju, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai paskirstė įrodinėjimo naštą, paskirdamas ją nuomininkui, t. y. atsakovui. Vadinasi, atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad nuomojamose patalpose priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos nebuvo ne dėl atsakovo kaltės. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

26Dėl 57 627,05 Lt (16 689,95 Eur) negautų pajamų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 57 627,05 Lt (16 689,95 Eur) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. ir už nurodytą laikotarpį sumokėtus komunalinius mokesčius. Atsakovas privalėjo grąžinti tvarkingas nuomojamas patalpas. Tokia atsakovo pareiga buvo nustatyta Nuomos sutarties 3.10 punkte, taip pat CK 6.499 straipsnio 1 dalyje. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, per kurį buvo vėluojama grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje tenkindamas atsakovo apeliacinį skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog patalpos buvo perduotos nuomotojui 2011 m. vasario 17 d., bei nepagrįstai įpareigojo nuomininką mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, per kurį nuomotojas remontavo patalpas, tačiau kasatorius šioje dalyje reiškė reikalavimą ne dėl nuomos mokesčio priteisimo, bet dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.499 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009). Kasatoriaus teigimu, pagal 2011 m. kovo 28 d. rangos sutartį su rangovu UAB „Šiaulių lyra“ nuomojamų patalpų remonto darbai turėjo būti baigti 2011 m. gegužės 9 d., kasatorius prašė priteisti nuostolių atlyginimą nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė negautas pajamas, taip pat kasatoriaus turėtas išlaidas už nuomojamų patalpų šildymą bei paslaugas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir eksploatacija, už kurias visą nuomojimo laikotarpį kasatorius tiesiogiai mokėjo nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. Pagal nuomos sutartį, šias išlaidas papildomai prie nuomos mokesčio mokėdavo nuomininkas, t. y. atsakovas. Nors apeliacinės instancijos teismas ir dėl šio klausimo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-9-262/2G13 pripažino, jog atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nepasibaigus jos galiojimo terminui, tačiau, kasatoriaus nuomone, CK 6.499 straipsnio 1 daliai ir CK 6.500 straipsniui taikyti nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas neturi reikšmės, nes įstatymų leidėjas nuomininko pareigą grąžinti tinkamos kokybės nuomojamą daiktą sieja su nuomos sutarties pasibaigimo faktu. Be to, tarp kasatoriaus nuostolių (negautų pajamų) ir tiesioginių išlaidų bei atsakovo neteisėtų veiksmų buvo priežastinis ryšys, nes jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. jei atsakovas būtų grąžinęs nuomojamas patalpas, atitinkančias nuomos sutarties sąlygas ir kasatoriui nebūtų reikėję jų atkurti, jis už tą laikotarpį būtų gavęs pajamas, taip pat nebūtų turėjęs patalpų šildymo ir kitų išlaidų.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinės instancijos teismas iš kasatoriaus priteisė 16 221,62 Lt (4698,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Tenkinus kasacinio skundo dalį dėl žalos atlyginimo, kasacine tvarka peržiūrėtina ir naikintina ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis. Tenkinus kasacinį skundą, paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 7762,61 Lt (2248,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasatoriaus naudai priteisimo. Kasatoriui iš atsakovo papildomai priteistina 1500 Lt (434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat kasacine tvarka peržiūrėtina ir naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 71,02 Lt (20,57 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybės naudai iš kasatoriaus. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

28Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29Dėl žalos už patalpų remonto darbus priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-9-262/2013 nustatyta, kad atsakovo nuomojamose patalpose reikėjo atlikti kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis), patalpų sienos yra supelijusios, drėgnos, jose įsiveisusios mielių ir pelėsinių grybų kolonijos; ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nesiėmė jokių adekvačių ir protingų priemonių, kad pašalintų atsiradusius patalpų defektus. Šios teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių papildomai įrodinėti nereikia ir kurios šalims sukėlė teisinių padarinių. Nurodytoje civilinėje byloje buvo įrodinėjama, ar patalpų trūkumai yra esminiai, dėl kurių jos negali būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, o trūkumai gali būti pašalinti tik atlikus patalpų kapitalinį remontą. Aplinkybe, kad ieškovas turėjo pareigą atlikti patalpų kapitalinį remontą, turėtų būti vadovaujamasi ir šioje byloje. Svarbu tai, kad ieškovo pareiga atlikti kapitalinį remontą yra pirminė, atsiradusi dar iki atsakovui nutraukiant nuomos sutartį. Be to, ginčo šalių sudarytoje nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta, kokios būklės patalpos turi būti grąžinamos – su nuomininko padarytais pakeitimais ir atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą (Nuomos sutarties 2.6 punktas). Atitinkamai pagal nuomos sutarties 3.6 punktą nuomininkas, raštu suderinęs projektą ir gavęs pagal reikalingumą atitinkamų tarnybų (pvz., priešgaisrinės tarnybos, higienos centro ar pan.) suderinimus ar leidimus, turėjo teisę savo sąskaita patalpas pagerinti, patobulinti ir pertvarkyti, kad jas būtų galima panaudoti pagal paskirtį ir tikslais, numatytais sutartyje. Nuomos sutarties 3.10 punktu šalys aiškiai susitarė, kokios būklės patalpos grąžinamos, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu nuomos sutartis yra nutraukiama: su pakitimais, atsiradusiais dėl natūralaus nusidėvėjimo (Nuomos sutarties 2.6 punktas); su pakeitimais, padarytais pagal nuomininko su nuomotoju suderintą patalpų projektą pagal sutarties 3.6 punktą; su patalpų pagerinimais, patobulinimais ir pertvarkymais, reikalingais, kad patalpas būtų galima panaudoti pagal paskirtį (Nuomos sutarties 2.4 ir 3.6 punktai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio pataisos namai v. UAB ,,Panevėžio Lironta“, bylos Nr. 3K-3-37/2011) prioritetas teikiamas šalių susitarimui dėl patalpų būklės, o ne CK nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus nurodytus patalpų pakitimus (kiliminės dangos nusidėvėjimą, sienų spalvų skirtumus dėl daiktų, pakabintų ant sienų, pajuodavusias lubų plokštes ir kt.) pagrįstai priskyrė prie natūralaus nusidėvėjimo. Skylės sienose nelaikytinos daikto pabloginimu pagal CK 6.500 straipsnį, nes patalpų vertė nesumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. I. ir kt. v. UAB „ Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009); patalpų pritaikymas prie nuomininko veiklos nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominis vertės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. I. ir kt. v. UAB „ Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009); jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008). Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, prie patalpų natūralaus (normalaus) nusidėvėjimo priskiriami pakitimai, kurie atsiranda dėl daikto naudojimo pagal paskirtį, dėl kurių patalpų vertė nesumažėja, jos nepraranda dalies funkcionalumo ir toliau naudojamas daiktas pagal paskirtį taip pat nepraranda savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Patalpų pakitimai, kurie pašalinami einamojo remonto darbais, priskirtini prie natūralaus patalpų nusidėvėjimo, pagal natūralų nusidėvėjimą nereikalaujama, kad nuomininkas perklijuotų naujas plyteles, grindis padengtų nauja danga ir pan., tačiau perduodamos patalpos turi būti tvarkingos. Taip pat jeigu patalpų būklė pablogėja dėl normalaus naudojimo, dėl tokių pakitimų nuomininkas neprivalo atlyginti nuomotojui patirtų nuostolių. Kasatoriaus nurodyti defektai pagal antstolio A. L. 2011 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių protokolą atitinka teismų praktikoje formuojamus natūralaus nusidėvėjimo kriterijus. Patalpų pakitimai, tokie kaip reklaminės iškabos įrengimas, buvo suderinti su nuomotoju pagal Nuomos sutarties 3.6 punktą ir priskirtini prie pakitimų, su kuriais patalpos yra grąžinamos nuomotojui pagal Nuomos sutarties 3.10 punktą. Pagal šalių suderintą projektą buvo įrengta nuomininko reklama ant pastato fasado, t. y. atsižvelgiant į tai, kad reklaminė iškaba ant pastato fasado buvo suderinta su nuomotoju pagal Nuomos sutarties 3.6 punktą, fasado pakitimai, atsiradę nukabinus pastato fasado reklamą, nepriskirtini prie pakitimų, kuriuos nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, būtų įpareigotas pašalinti. Per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuomininkas negavo nė vienos nuomotojo pretenzijos, kad nuomos sutartį būtų vykdęs netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir neatsižvelgdamas į nuomos sutarties šalių valią, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.499 straipsnio nuostatas, nuomos sutartį, o pasibaigus nuomos sutarčiai nepagrįstai įpareigojo nuomininką pašalinti patalpų normalaus nusidėvėjimo padarinius, įpareigodamas atlikti patalpų einamąjį remontą, nors tokia nuomininko pareiga, prieš perduodant patalpas nuomotojui, nuomos sutartyje nenumatyta.

30Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorius byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės išvadas. Nors teismo eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau ekspertizės akto duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai laikomi patikimesniais už kitus įrodymų šaltinių duomenis. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kokie patalpų pakitimai pripažintini atsiradusiais dėl natūralaus nusidėvėjimo, o kokie – ne. Teismo ekspertas konstatavo, kad išlindę, atviri, neizoliuoti laidai, palikti plastikiniai loveliai, neveikiantys šviestuvai, nešylantys radiatoriai, elektros lizdai be dangtelių, nuardyta grindų apvado dalis, sienoje paliktas vandentiekio vamzdžio galas, purvinos ventiliacijos grotelės, nudaužyti sienų kampai rūsyje, taip pat rūsyje paliktos statybų šiukšlės gali būti laikomi atsiradusiais ne dėl natūralaus patalpų nusidėvėjimo, o visi kiti nuomotojo nurodomi patalpų pakitimai laikytini atsiradusiais išimtinai dėl natūralaus patalpų nusidėvėjimo, naudojant jas pagal tiesioginę paskirtį. Byloje jokių įrodymų, kurie prieštarautų teismo eksperto išvadoms ar jas paneigtų, nepateikta. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2011 m. kovo 1 d. ir 2011 m. vasario 18 d. protokoluose nėra visiškai aiškiai sakoma apie tai, kokia yra nuomotų patalpų defektų prigimtis, šiuose aktuose fiksuojamos tik faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog patalpos nuomininkui buvo perduotos be priešgaisrinės ir apsaugos sistemų, jas savo lėšomis įsirengė nuomininkas, t. y. 2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2006 m. balandžio 7 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktuose fiksuojami ir nurodomi daiktai, kurie yra perduodami nuomininkui valdyti, ir nei priešgaisrinės, nei apsaugos sistema nebuvo perduotos; 2006 m. spalio 3 d. atliktų darbų aktas Nr. 061003-3 patvirtina, kad apsaugos sistemas įsirengė pats nuomininkas.

31Dėl negautų pajamų atlyginimo. Kasatoriaus reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas, nes nuomos sutartį atsakovas nutraukė teisėtai, tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-9-626/2013. Pagal teismų praktiką CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga mokėti nuomos mokestį siejama su faktiniu daikto perdavimu; CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už daiktą, kurį buvo pavėluota grąžinti, kompensavimo mechanizmas. Patalpos nuomotojui valdyti ir naudoti buvo perduotos 2011 m. vasario 17 d., todėl nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį už tą laikotarpį, kai jis daiktu nesinaudojo, objektyviai neatsirado. Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu daiktas grąžinamas pablogintas, atlyginami nuomotojo patirti nuostoliai, tačiau nuostoliai nėra nuomos mokestis, skaičiuojamas už laikotarpį iki daiktas bus sutvarkytas. Negautas nuomos mokestis skaičiuojamas tik vėluojant grąžinti (perduoti) nuomotojui valdyti daiktą pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė kasatoriui nuostolių atlyginimą (patalpų grąžinimo į pradinę padėtį išlaidas) ir negautą nuomos mokestį, t. y. priteisė dvigubus nuostolius už tai, kad patalpos neva buvo grąžintos netinkamos būklės. Kasatorius, reikalaudamas negautų pajamų, neįrodė jų realumo. Patalpos, nutraukus nuomos sutartį prieš terminą dėl ieškovo esminio sutarties pažeidimo, buvo perduotos ieškovui valdyti dar 2011 m. vasario 17 d. Nuomotojas reikalauja nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. teigdamas, kad tik 2011 m. gegužės 9 d. buvo baigtas patalpų remontas. Pirma, patalpų remontas buvo atliekamas beveik tris mėnesius, toks laikas tokiam remontui yra nepagrįstai ilgas. Antra, patalpų remontą atliko susijusi bendrovė UAB „Šiaulių lyra“, todėl remonto darbų atlikimo terminai galėjo būti vilkinami siekiant iš nuomininko išsireikalauti negautą nuomos mokestį už ilgesnį laikotarpį. Trečia, nuomotojas, atlikdamas patalpų remontą, kurio išlaidų reikalauja iš nuomininko, kartu patalpas ir pasigerino, t. y. gavo naudos. Ketvirta, atsakovo pareigą mokėti nuomos mokestį ieškovas padarė priklausomą nuo savo paties veiksmų, t. y. kada suremontuos jam priklausančias ir jo valdomas patalpas. Kaip matyti iš bylos įrodymų, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. nuomininkas patalpomis nesinaudojo, nuomininkas vienašališkai 2011 m. sausio 5 d. pranešimu dėl nuomotojo kaltės nuo 2011 m. vasario 14 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir patalpomis faktiškai nesinaudojo, o komunaliniai mokesčiai yra mokami už naudojimąsi patalpomis.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Byloje yra keliami teisės normų, reglamentuojančių negyvenamosios patalpos nuomos sutarties teisinius santykius, šalių teises ir pareigas bei atsakomybę už daikto trūkumus, kurie trukdo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį, aiškinimo ir taikymo klausimai.

35Dėl nuomotojo atsakomybės už daikto trūkumus, kurie trukdė nuomininkui pagal paskirtį naudotis išsinuomotu daiktu

36Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje UAB ,,Belvedere prekyba“ v. UAB ,,Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Pagal bendrąsias teisės normas negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis juo pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė, ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi apžiūrint turtą ar tikrinant jo pritaikymą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai). Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas grąžina nuomotojui daiktą. Taigi tokiu būdu nuomos teisiniai santykiai baigiasi.

37Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta 2005 m. birželio 30 d., nurodant, kad patalpos išnuomotos 120 mėnesių laikotarpiui; nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2005 m. rugsėjo 9 d.; patalpos atsakovui buvo perduotos geros būklės, patalpų priėmimo–perdavimo metu nė viena iš šalių viena kitai pretenzijų dėl patalpų kokybės neturėjo; nuomos teisiniai santykiai tęsėsi apie dešimt metų, iki kol atsakovas 2011 m. sausio 5 d. raštu pranešė ieškovui, kad nuo 2011 m. vasario 14 d. nutraukia nuomos sutartį, nes patalpos nuolat pelijo, drėko ir pan., todėl negalėjo jų naudoti pagal paskirtį, ieškovas nesiėmė jokių priemonių šiems patalpų trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomotojas, kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, turi būti rūpestingas ir atidus, imtis reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle, taip pat tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.498 straipsnio 5 dalis, 6.587 straipsnio 1 dalis), daryti kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis) ir pan. Nagrinėjamoje byloje nuomojamų patalpų defektai buvo užfiksuoti antstolio V. L. faktinių aplinkybių protokole, jame nurodyta, kad nedarant kapitalinio remonto patalpos pelijo ir drėko, tai patvirtinta ir ekspertizės akte bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos profesinės rizikos vertinimo skyriaus išvadoje. Einamasis remontas gali būti atliekamas pagal nuomininko poreikį, o kapitalinis remontas yra būtinas, nes nuomojamų patalpų negalima naudoti pagal paskirtį ir, jei tokia nuomotojo pareiga nenustatyta nuomos sutartyje, nuomotojas privalo daryti išnuomotų patalpų remontą pagal įstatymą (CK 6.492 straipsnis). Dėl to nuomininkas, esant tokiai patalpų būklei, kad jų nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nepasibaigus nuomos sutarties terminui, išreiškė savo valią dėl nuomos sutarties nutraukimo.

38Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-9-262 pagal UAB „Masada“ ieškinį atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu konstatavo, kad negyvenamosioms patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas, kurį turėjo atlikti ieškovas. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje aktualus tampa CK 6.498 straipsnio nuostatos taikymas, būtent atsižvelgiant į nuomos sutarties pasibaigimo pagrindą, kuris nagrinėjamoje byloje buvo patalpų būklė ir negalėjimas patalpų naudoti pagal paskirtį (CK 6.498 straipsnio 3 punktas). Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu, šioje byloje netenka reikšmės argumentai dėl daikto būklės po nuomos sutarties nutraukimo, nes pirmiau nurodytu teismo sprendimu konstatuota negyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto būtinybė. Teisėjų kolegija pagal bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nuomotojas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. žinojo apie nuomininko pareikštus pastebėjimus dėl patalpų būklės, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiems patalpų trūkumams pašalinti. Nors nuomos sutartis buvo nutraukta po pusmečio (2011 m. sausio 5 d.), tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant dėl žalos atlyginimo, nes nuomotojui dar iki ginčo nuomos sutarties nutraukimo tiek pagal sutarties 7.4 punktą, tiek pagal CK 6.492 straipsnį buvo kilusi pareiga daryti išnuomotų negyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą. Dėl to, nuomininkui nutraukus nuomos sutartį tuo pagrindu, kad nuomotojas neatliko kapitalinio remonto, nuomotojas, priimdamas turtą atgal, paprastai negali remtis daikto pabloginimo faktu, nebent įrodytų, kad daiktas taip buvo bloginamas, kad prireikė daryti jo kapitalinį remontą. Nors ieškovas byloje teigė, kad dėl atsakovo veiksmų (nevėdino patalpų, neįjungė elektros energijos naudojančių vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įrenginių) išnuomotose negyvenamosiose patalpose atsirado pelėsis, tačiau byloje ši aplinkybė buvo ieškovo neįrodyta. Šio fakto nenustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d., negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą pripažindamas teisėtu. Vadinasi, liko nenuginčyta ir galiojo nuomotojo pareiga užtikrinti negyvenamųjų patalpų būklę, nes nuomos sutartis buvo nutraukta būtent dėl to. Nuomotojas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad nuo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą pateikimo iki ginčo patalpų perdavimo nuomotojui šios buvo bloginamos (CK 6.499 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad nebuvo surašytas negyvenamųjų patalpų priėmimo–perdavimo aktas, o ginčo patalpos buvo grąžintos nuomotojui faktiškai, nepaneigia fakto, jog ginčo patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkami aiškino sutartinę nuomotojo pareigą užtikrinti nuomojamo daikto kokybę ir, iškilus būtinybei, atlikti nuomojamo daikto kapitalinį remontą kaip pagrindinę ir pirmąją pareigą. Šios pareigos neįvykdžius ir nuomininkui nutraukus nuomos sutartį dėl patalpų netinkamos būklės, nuomotojas, perėmęs patalpas, negali remtis jų pabloginimo faktu ir reikalauti atlyginti patalpų remonto išlaidas, nebent įrodytų, kad patalpos buvo taip gadinamos, jog atsirado būtinybė jas remontuoti kapitališkai.

39Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo šioje byloje

40Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino įrodymų pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, taip pat nepagrįstai didesnę įrodomąją vertę suteikė teismo eksperto S. M. 2012 m. birželio 26 d. teismo ekspertizės aktui Nr. 12-06/26.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

42Nagrinėjamoje byloje S. M. ekspertizės akte nurodyta, kad patalpų pakitimų, kurie priskirtini nenatūraliam nusidėvėjimui, remonto kaina, t. y. nuostolių dydis pagal vidutinę rinkos kainą, padarytas 313,11 kv. m patalpoms po UAB „Bitė Lietuva“ nuomos laikotarpio, buvo 5553,82 Lt (1608,50 Eur) (įskaitant PVM). Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes arba jas paneigia, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B. , bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

43Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jokių įrodymų, kurie prieštarautų teismo eksperto išvadoms, nepateikta; byloje esantis antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo 2011 m. kovo 1 d. protokolas ir V. G. apžiūros ir defektų nustatymo 2011 m. vasario 25 d. aktas įrodė patalpų pakitimo faktą, bet ne priežastį. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles sprendė, jog byloje nebuvo kitų įrodymų, kokie patalpų pakitimai nepriskirtini prie natūralaus pastato nusidėvėjimo, todėl pagrįstai vadovavosi S. M. ekspertizės aktu ir jame pateiktomis išvadomis.

44Taigi ekspertizės akte nustačius nuomininko veiksmus dėl patalpų pabloginimo 5553,82 Lt (1608,50 Eur) žala nebuvo priskirta prie natūralaus patalpų nusidėvėjimo. Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Nagrinėjamoje byloje ekspertas nustatė, kad nuomininko veiksmais patalpos buvo pablogintos tiek, kiek tai nesusiję su pelėsio atsiradimu, drėgme ir pan., todėl nuomininkas turi pareigą atsakyti už jo atliktus būtinus patvarkymus, kurie nesusiję su kapitaliniu remontu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai teismų ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismų išvados grįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, ištyrus šalių į bylą pateiktus ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti šią sumą žalai atlyginti. Be to, ir nuomininkas sutinka su šiuo žalos atlyginimu, nes neskundžia teismo procesinio sprendimo dalies dėl 5553,82 Lt (1608,50 Eur) priteisimo.

45Kasatoriaus argumentai dėl negautų pajamų pripažintini nepagrįstais, nes nuomos sutartis buvo nutraukta nuomotojui nevykdant pareigos daryti kapitalinį remontą ir sudaryti sąlygas nuomininkui naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas, todėl nuomotojas, nevykdęs pareigos atlikti kapitalinį remontą, negalėjo reikalauti priteisti jam negautų pajamų. Juolab kad nuomotojo reikalavimas iš nuomininko priteisti negautas pajamas dėl to, kad patalpos ir šiaip dėl jų būklės negalėjo būti nuomojamos, yra neteisėtas, nes nuomotojas savo teisę gauti pajamas kildina iš savo pareigos nevykdymo, taigi iš neteisės negali atsirasti teisė.

46Kiti kasacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė negyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojančias bendrąsias nuomos teisinių santykių normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl, atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo kasacinis skundas atmestinas (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Kasacinis teismas patyrė 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

50Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – advokatui sumokėtus 4386,25 Lt (1270,34 Eur) už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsakovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nustatytą sumą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl atsakovui priteistina 2070 Lt (599,51 Eur) už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ (j. a. k. 110688998) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ (j. a. k. 144674717) 599,51 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 51 ct) advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

54Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ (j. a. k. 144674717) 5 (penkis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ginčo šalys 2005 m. birželio 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys... 7. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 133 611 Lt (38 696,42 Eur), t.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, svarstydamas klausimą dėl nuostolių dydžio pagrįstumo,... 11. Teismas, nesutikdamas su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, nurodė, kad... 12. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės objekto apžiūros metu patalpos buvo... 13. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą... 14. Teismas, spręsdamas dėl šalių ginčo, kada buvo perduotos patalpos,... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Kolegija pažymėjo, kad nors teismo eksperto išvada teismui nėra privaloma,... 17. Dėl paliktų skylių sienose, lubose kolegija pažymėjo, kad pagal teismų... 18. Dėl priešgaisrinės ir apsaugos sistemos sumontavimo išlaidų kolegija... 19. Kadangi kolegija ieškovo reikalavimą atlyginti padarytą žalą tenkino iš... 20. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuomos... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Masada“ prašo panaikinti Vilniaus... 23. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 24. Dėl 73 310,27 Lt (21232,12 Eur) žalos priteisimo. Sprendžiant, ar... 25. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės... 26. Dėl 57 627,05 Lt (16 689,95 Eur) negautų pajamų priteisimo. Pirmosios... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti... 29. Dėl žalos už patalpų remonto darbus priteisimo. Vilniaus apygardos teismo... 30. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorius... 31. Dėl negautų pajamų atlyginimo. Kasatoriaus reikalavimas dėl negautų... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Byloje yra keliami teisės normų, reglamentuojančių negyvenamosios patalpos... 35. Dėl nuomotojo atsakomybės už daikto trūkumus, kurie trukdė nuomininkui... 36. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio... 37. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad negyvenamųjų patalpų nuomos... 38. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad Vilniaus apygardos teisme buvo... 39. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo šioje byloje... 40. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl... 42. Nagrinėjamoje byloje S. M. ekspertizės akte nurodyta, kad patalpų pakitimų,... 43. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jokių... 44. Taigi ekspertizės akte nustačius nuomininko veiksmus dėl patalpų... 45. Kasatoriaus argumentai dėl negautų pajamų pripažintini nepagrįstais, nes... 46. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 49. Kasacinis teismas patyrė 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 53. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ (j. a. k.... 54. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...