Byla e2A-912-823/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - AKROPOLIS LT, UAB, NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB, BUAB Prekybos namai „Lina“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-102-661/2015, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - AKROPOLIS LT, UAB, NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB, BUAB Prekybos namai „Lina“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 420 605,03 EUR žalos (287 868,75 EUR tiesioginių nuostolių ir 132 736,28 EUR negautų pajamų) atlyginimo, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad yra įsteigta 2010 m. rugpjūčio 1 d., atskyrimo būdu reorganizavus AKROPOLIS, UAB. Pagal AKROPOLIS, UAB atskyrimo sąlygas, ieškovė yra viso AKROPOLIS, UAB turto, teisių ir pareigų, susijusių su nekilnojamojo turto projektu ( - ) ir ( - ) (toliau – ir Projektas) perėmėja.
  3. Atsakovas M. M. yra buvęs AKROPOLIS, UAB direktorius, šias pareigas ėjęs nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.
  4. AKROPOLIS, UAB įsigytame 14 ha sklype ( - ) buvo nuspręsta statyti prekybos centrą, tačiau, prieš pradedant statybas, sklype reikėjo demontuoti likusius gamyklos „Velga“ pastatus ir sutvarkyti sklypą. Šių darbų atlikimui buvo pasirinkta UAB Prekybos namai „Lina“, su kuria 2007 m. rugpjūčio 27 d. buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. 2007/RS-22 (toliau – ir Rangos sutartis), kurią AKROPOLIS, UAB vardu pasirašė atsakovas.
  5. Pagal Rangos sutartį AKROPOLIS, UAB sumokėjo rangovei 1 201 923,08 EUR avansą. UAB Prekybos namams „Lina“ 2010 metais bankrutavus, Rangos sutartimi sulygti darbai nebuvo iki galo atlikti, rangovė negrąžino užsakovui 287 868,75 EUR avanso. Bankroto procese ši skola ieškovei nebus grąžinta, nes BUAB Prekybos namai „Lina“ neturi jokio turto.
  6. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas kai savavališkai, veikdamas akivaizdžiai priešingai AKROPOLIS, UAB interesams, priėmė sprendimą didelės apimties sudėtingiems Projekto darbams be konkurso pasitelkti abejotinų pajėgumų rangovę UAB Prekybos namai „Lina“, nepaisant įprastų komercinių standartų jai iš anksto sumokėti avansą, viršijantį Rangos sutartyje numatytų darbų kainą, kuris nebuvo visiškai išnaudotas ir, rangovei negalint įvykdyti darbų bei grąžinti gautų lėšų, lėmė žalos AKROPOLIS, UAB atsiradimą. Atsakovas AKROPOLIS, UAB vardu įsipareigojo kontrahentei sumokėti už darbus avansą, kuris ne tik beveik atitiko visų darbų vertę, bet ir buvo lygus visam kontrahentės turimam turtui sutarties sudarymo metu. Atsakovas turėjo suprasti, kokią rizikingą sutartį pasirašo ir kad tokio didelio avanso rangovė prašo, nes neturi reikiamų pajėgumų sutarčiai įvykdyti, tačiau jis ne tik sutiko dėl įprastinių rinkos sąlygų neatitinkančio avanso sumokėjimo, bet ir 1 201 923,08 EUR avansą UAB Prekybos namai „Lina“ perdavė be jokių įprastų skolininko kontrolės ar skolos grąžinimo užtikrinimo mechanizmų.
  7. Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą. Atsakovas niekada nėjo ieškovės vadovo pareigų, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. AKROPOLIS, UAB reikalavimo teisė į tariamai patirtų nuostolių atlyginimą nebuvo perduota ieškovei reorganizacijos metu. UAB Prekybos namai „Lina“ sumokėtas avansas atliko prievolių užtikrinimo, o ne mokėjimo, funkciją, todėl ieškovės argumentai apie sutarties kainos apmokėjimą avansu, kaip nesuderinamą su įprastine verslo praktika, atmestini. Prasidėjus ekonominei krizei, būtent AKROPOLIS, UAB prarado interesą Rangos sutarties vykdymu ir griovimo darbų užbaigimu. Dėl AKROPOLIS, UAB priimto sprendimo stabdyti UAB Prekybos namai „Lina“ atliktų darbų priėmimą prasidėjo AKROPOLIS, UAB ir UAB Prekybos namai „Lina“ konfliktas, kurio metu avansą rangovė panaudojo rangos darbų apmokėjimui. Reikalaujami atlyginti nuostoliai yra nepagrįsti, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išvengti arba sumažinti tariamus nuostolius. Atsakovas, atstovaudamas AKROPOLIS, UAB santykiuose su UAB Prekybos namai „Lina“, elgėsi rūpestingai ir atsakingai bei apsaugojo AKROPOLIS, UAB nuo gerokai didesnių nuostolių. Be to, sprendimas sudaryti Rangos sutartį su UAB Prekybos namai „Lina“ nebuvo priimtas vienasmeniškai atsakovo - derinant Rangos sutarties sąlygas dalyvavo ir kiti asmenys.
  8. Trečiasis asmuo NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad įmonių atskyrimas vyko pagal 2010 m. birželio 3 d. atskyrimo sąlygas siekiant, kad būtų išskirtas ir į naujai įsteigtą GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB perduotas visas NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS priklausiusio nekilnojamojo turto projekto ( - ) ir ( - ), turtas ir visos su šiuo projektu (turtu) susijusios teisės bei pareigos. Atsižvelgdamas į tai, NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS palaikė ieškovės poziciją, kad po atskyrimo ieškovei buvo perduotas visas turtas, įskaitant ir išankstinius apmokėjimus bei teises, susijusias su tokiais išankstiniais apmokėjimais.
  9. Trečiasis asmuo AKROPOLIS LT, UAB su ieškiniu sutiko.
  10. Trečiasis asmuo BUAB Prekybos namai „Lina“, atstovaujama bankroto administratoriaus, dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 2015 m. vasario 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas padidino trečios eilės kreditorės GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB finansinį reikalavimą nuo 221 871,59 EUR iki 287 868,75 EUR. Patvirtinto finansinio reikalavimo suma sutampa su ieškovės šioje byloje reikalaujamais tiesioginiais nuostoliais. Pažymėjo, kad Rangos sutartis buvo sudaryta 2007 m., esant ekonominio pakilimo bei intensyvių statybų laikotarpiui, todėl neatmestina, kad sutarties sudarymo metu sau palankias sąlygas galėjo diktuoti būtent rangovė. Bankroto administratoriaus turimi dokumentai patvirtina, jog iki Rangos sutarties sudarymo UAB Prekybos namai „Lina“ veikė pelningai, turėjo pakankamai darbų atlikimui būtino pagrindinio turto ir kitų pajėgumų, todėl ieškovės teiginys, kad buvo pasirinkta abejotinų pajėgumų rangovė, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Byloje nėra įrodyta, kad Rangos sutartis nebuvo vykdoma dėl BUAB Prekybos namai „Lina“ kaltės.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui M. M. 3 000 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui BUAB Prekybos namai „Lina“ 1 210 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Vėliausia data, kai AKROPOLIS, UAB tapo žinoma apie tariamą jos teisės pažeidimą, teismo vertinimu, yra 2010 m. liepos 2 d., t. y. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Prekybos namai „Lina“ įsiteisėjimo diena. Ieškovė ieškinį pareiškė praėjus 8 metams nuo sutarties, iš kurios kildinama žala, sudarymo ir 6 metams nuo bankroto bylos BUAB Prekybos namai „Lina“ iškėlimo. Tai, kad AKROPOLIS, UAB teises ir pareigas perėmusi ieškovė nesiėmė veiksmų sutarties vykdymo aplinkybių įvertinimui ir atsakovo veiksmų kvalifikavimui, negali būti pagrindu teigti, kad ieškovė nepraleido senaties termino. Teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių, todėl nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
  3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, jai taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau ji nuo pat jos registravimo Juridinių asmenų registre momento nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti UAB Prekybos namai „Lina“ bankrotą sąlygojusias priežastis, nereikalavo žalos atlyginimo iš UAB Prekybos namai „Lina“ nemokumą sąlygojusių asmenų ir akcininkų, nereiškė reikalavimo dėl AKROPOLIS, UAB sumokėto avanso dalies pripažinimo ieškovės nuosavybe ir jos išreikalavimo iš UAB Prekybos namai „Lina“.
  4. Pasisakydamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog sprendimas sudaryti Rangos sutartį nebuvo priimtas vienasmeniškai atsakovo, šio sandorio sąlygos buvo derinamos ir rengiamos dalyvaujant bent keliems AKROPOLIS, UAB atstovams. Sutartyje numatytos atsiskaitymo su UAB Prekybos namai „Lina“ sąlygos, įskaitant avanso dydį, buvo suderintos su AKROPOLIS, UAB finansų skyriumi, pati griovimo darbų koncepcija ir sutarties esminės sąlygos buvo rengiamos AKROPOLIS, UAB plėtros skyriaus atstovų, atsakingų už Projekto vystymą, o sutarties sąlygos patikrintos ir įvertintos AKROPOLIS, UAB teisininkų. AKROPOLIS, UAB plėtros skyriaus Projekto vadovas kontroliavo ir koordinavo ne tik rangovo atrankos procesą, derybas, bet ir visus sutarties projekto derinimo veiksmus su skirtingų kompetencijos sričių darbuotojais.
  5. Teismo vertinimu, tai, kad Rangos sutarties projektas buvo patikrintas keliais kontrolės lygiais, sutarties rengime ir sąlygų derinime dalyvavo profesionalūs darbuotojai, o AKROPOLIS LT, UAB sutarties vykdymo metu neinformavo AKROPOLIS, UAB apie UAB Prekybos namai „Lina“ vykdomų darbų netinkamumą, kainos nepagrįstumą arba grėsmę Projektui, patvirtina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė ieškovė.
  6. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog UAB Prekybos namai „Lina“ turėjo galimybę atlikti visus Rangos sutartyje numatytus darbus bei papildomai užsakytus rangos darbus, laikydamasi sutartyje numatytų terminų. Didžioji dalis sutartyje numatytų griovimo, žemės ir grunto išvežimo bei medžių ir krūmų kirtimo darbų trečiojo asmens UAB Prekybos namai „Lina“ buvo atlikta, tačiau visiškai įvykdyti sutartį galėjo sutrukdyti įvykusi ekonominė krizė.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Ieškovė GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad bendrovę ir jos vadovą sieja sutartiniai fiduciariniai pavedimo teisiniai santykiai; neįvertino aktualios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015), kurioje yra išaiškinta, kad ieškiniams dėl sutartinės civilinės atsakomybės pareikšti taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas.
  3. Net jei būtų konstatuota, kad turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, ieškovė jo nėra praleidusi, kadangi ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. birželio 8 d. Atsakovu ilgą laiką buvo besąlygiškai pasitikima, jo veiksmai nebuvo tikrinami. Atsakovas, iki 2010 m. pabaigos ėjęs UAB „Akropolis Group“ valdybos pirmininko pareigas, disponavo visa reikšminga informacija apie Akropolio grupės veiklą ir konkrečiai – sutartį su UAB Prekybos namai „Lina“. 2015 m., atsakovui viešumoje pradėjus skleisti informaciją, kad jam esant AKROPOLIS, UAB vadovu buvo atliekami neteisėti veiksmai atsakovo vadovaujamose bendrovėse, įskaitant ir AKROPOLIS, UAB, buvo atliktas vidaus patikrinimas, kurio metu ir paaiškėjo šioje byloje nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo ir galėjo apie savo teisių pažeidimą sužinoti 2010 m. liepos 2 d., t. y. kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Prekybos namai „Lina“. Ieškovė tuo metu dar nebuvo įsteigta, o AKROPOLIS, UAB vadovu buvo atsakovas, kuris nebuvo suinteresuotas imtis veiksmų, nukreiptų prieš save patį.
  5. Ieškovė aktyviai veikė UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto procese ir ėmėsi visų priemonių savo interesams apginti. Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. balandžio 28 d. patvirtinus ieškovės galutinį kreditorinį reikalavimą, 2015 m. birželio 8 d. atlikus ieškovės vidaus patikrinimą ir nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovė nedelsdama – 2015 m. rugpjūčio 7 d., pareiškė atsakovui ieškinį.
  6. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-553-866/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl kitų jo atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo, kaip liudytojas buvo apklaustas buvęs ieškovės vadovas R. M., kuris pripažino, kad strateginę įtaką jo, kaip vadovo, priimamiems sprendimams darė būtent atsakovas, svarbiausi ieškovės veiklos klausimai buvo svarstomi ir sprendimai priimami atsakovo vadovaujamoje UAB „Akropolis group“ valdyboje. Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovas ir toliau darė įtaka ieškovės valdymui, galimai slėpdamas jam nepalankias aplinkybes. R. M. civilinėje byloje Nr. e2-553-866/2016 taip pat paliudijo, kad jis naujai paskirtam vadovui G. P. neperdavė iš esmės jokios informacijos ir dokumentų. Vėlesni ieškovės vadovai, net ir nuodugniai susipažinę su sutartimi, jos vykdymu ir kita svarbia informacija, neturėjo objektyvių galimybių susidaryti išsamaus vaizdo apie apeliantės realiai patirtą žalą bei jos mastą. Net ir teismui konstatavus, kad ieškinio senatis buvo praleista, ieškovės išdėstytos aplinkybės sudarė pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui.
  7. Teismas netinkamai aiškino atsakovo fiduciarines pareigas. Sudarydamas sutartį atsakovas nesilaikė net minimalių rūpestingumo, skaidrumo, nešališkumo reikalavimų: neatliko rangovų konkurso, neįvertino UAB Prekybos namai „Lina“, kaip rangovės, techninio pajėgumo ir finansinės padėties, galimybių įvykdyti sutartį. Iš anksto sumokėdamas visą sutarties kainą atsakovas faktiškai finansavo UAB Prekybos namai „Lina“ veiklą. Sutartis reikšmingai nukrypo nuo tuo metu įprastų sąlygų rinkoje. Teismas nevertino sutarties sąlygų atitikimo verslo praktikai, sutartimi prisiimamos rizikos pagrįstumo, sutarties įtakos bendrovei ir kilusių pasekmių, apsiribodamas konstatavimu, kad sutarties sąlygų suderinimas bendrovės viduje neva patvirtina sutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei eliminuoja atsakovo atsakomybę. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne tuo, kad jis (ne)derino sutarties nuostatų pagal bendrovės vidinę tvarką, bet tuo, kad atsakovas, vienintelis turėdamas teisę galutinai nuspręsti dėl sutarčių sudarymo bei sutarčių sąlygų, sudarė AKROPOLIS, UAB akivaizdžiai nenaudingą sutartį. Sutarties kaina ir jos sumokėjimo tvarka, sutartyje nustatytos užtikrinimo priemonės – vienos iš esminių sutarties sąlygų, taigi jos patenka į klausimų, kuriuos turi peržiūrėti ir patvirtinti įmonės vadovas, sritį, net jei sutarties nuostatų derinimo klausimas yra deleguotas kitiems darbuotojams. Sutarties sąlygos buvo neproporcingai palankios UAB Prekybos namai „Lina“. Tokie atsakovo veiksmai aiškiai parodo jo nesirūpinimą, veikimą prieš bendrovės interesus.
  8. Atsakovas yra ypatingai didelę patirtį turintis vadovas, daug metų einantis vadovaujančias pareigas „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės įmonėse, todėl jam reikalavimai, keliami vadovo veiklai, neabejotinai buvo žinomi. Verslo sprendimo priėmimo taisyklė atsakovo sprendimui sudaryti sutartį su UAB Prekybos namai „Lina“ mokant jai avansą, didesnį nei darbų kaina, netaikytina.
  9. Tai, kad Rangos sutarties nuostatas padėjo ruošti ir sutartį derino kiti AKROPOLIS, UAB darbuotojai, taip pat tai, kad už sutarties vykdymą buvo atsakingas pasamdytas konsultantas, neatleidžia atsakovo nuo fiduciarinių pareigų vykdymo ieškovei ir nuo atsakomybės už šių pareigų nevykdymą. Joks bendrovės vidaus dokumentas nenustatė, už kokių konkrečių atitinkamos bendrovės sudaromų sutarčių aspektus yra atsakingas teisininkas ar finansininkas, padėję savo vizą ant sutarties, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad šių darbuotojų vizų padėjimas kaip nors apriboja atsakovo atsakomybę. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą dėl sutarties sudarymo priėmė atsakovas. Tai, kad bendrovės dokumentus rengia ir peržiūri ne vienas bendrovės darbuotojas, yra įprasta ir normali vidinių funkcijų, kompetencijos bei vidinės atsakomybės pasiskirstymo praktika, kuri liudija bendrovėje egzistavus sudėtingą ir išvystytą rangovų parinkimo, sutarčių sudarymo ir vykdymo priežiūros procedūrą. Faktas, kad atsakovas sudarė tokią sutartį, nors turėjo prieinamas priemones to išvengti, tik padidina atsakovo aplaidumo, nerūpestingumo, neūkiškumo laipsnį.
  10. Sutarties pasirašymo metu sutarčių ir mokėjimų bendrovėje tvirtinimo tvarką nustatė paties atsakovo pasirašytas 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 07-104 „Dėl sutarčių ir mokėjimo dokumentų tvirtinimo“, kuriame nurodyta, kad visas AKROPOLIS, UAB sutartis, kurių suma per visą sutarties galiojimo laikotarpį viršija 100 000 Lt be PVM, tvirtina imonės vadovas. Teismas savo sprendime ignoravo šią reikšmingą aplinkybę.
  11. Atsakovas, matydamas, kad nuo 2008 m. UAB Prekybos namai „Lina“ faktiškai nebevykdo rangos darbų bei žinodamas, kad yra avansu sumokėjęs visą sutarties kainą, iki pat UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių veiksmų sumokėtoms lėšoms atgauti ir nuostoliams sumažinti.
  12. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, vien UAB Prekybos namai „Lina“ nemokumas ar ekonominė krizė nebūtų sukėlę žalos, dėl kurios atlyginimo pareikštas ieškinys. UAB Prekybos namai „Lina“ bankrotas tik padėjo atsakovo neteisėtais veiksmais padarytai žalai realizuotis. Bankrotas negali būti vertinamas kaip lėmęs ar iš dalies lėmęs žalos atsiradimą, nes bankroto bylos iškėlimas nėra neteisėtas veiksmas – bendrovės bankroto procedūrą privaloma inicijuoti, esant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytiems pagrindams.
  13. Trečiasis asmuo BUAB Prekybos namai „Lina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  14. Iki Rangos sutarties sudarymo UAB Prekybos namai „Lina“ veikė pelningai (2006 m. gautas grynasis 72 647 Lt pelnas), todėl turėjo visas galimybes atlikti Rangos sutartyje nurodytus darbus. Bankroto byla UAB Prekybos namai „Lina“ buvo iškelta įmonei vėluojant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, o ne nustačius įmonės nemokumo būseną, kadangi pradelstos įmonės skolos ir įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Dalį rangos darbų UAB Prekybos namai „Lina“ atliko tinkamai, Rangos sutartis buvo neįvykdyta dėl kitų susiklosčiusių aplinkybių. Apeliantės teiginys, kad buvo pasirinkta abejotinų pajėgumų rangovė, nepagrįstas.
  15. Apeliantė visiškai nepagrįstai nevertina aplinkybės, kad Rangos sutartis buvo sudaryta 2007 m., esant ekonominio pakilimo bei intensyvių statybų laikotarpiui, todėl negalima atmesti, kad sau palankias sutarties sąlygas galėjo diktuoti būtent rangovė. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Rangos sutarties sudarymo metu AKROPOLIS, UAB turėjo realias galimybes sudaryti rangos sutartį numatytiems darbams sau naudingesnėmis sąlygomis su kita įmone.
  16. 2008 m. darbų atlikimas sustojo ne dėl UAB Prekybos namai „Lina“ kaltės, o todėl, kad darbams nebuvo raštiško užsakovo užsakymo. Tęsti sutarties vykdymą nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo suinteresuota pati AKROPOLIS, UAB, tačiau neatmestina, kad numatytų darbų vykdymas buvo planuojamas ateityje, todėl nutraukti Rangos sutartį nebuvo būtinybės. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog UAB Prekybos namai „Lina“ turėjo galimybę atlikti visus sutartyje numatytus darbus bei papildomai bendrovės užsakytus rangos darbus, laikydamasi sutartyje numatytų terminų, tačiau visiškai įvykdyti sutartį galėjo sutrukdyti ekonominė krizė.
  17. Atsakovas M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  18. Ieškovė nepagrįstai siekia kitoje byloje, dėl kitų aplinkybių parodymus teikusio liudytojo parodymus naudoti šioje byloje. Jei ieškovė mano, kad R. M. parodymai nagrinėjamai bylai yra reikšmingi, ji turi galimybę reikšti prašymą dėl liudytojo apklausos, o ne interpretuoti iš konteksto ištrauktus liudytojo parodymus kitoje byloje.
  19. Ieškovė, savo dispozicijoje turinti visą su Rangos sutarties sudarymu ir jos vykdymu susijusią dokumentaciją, nutylėjo, kad sutarties priedus tvirtino ne atsakovas, pvz. sutarties priedu esantį darbų grafiką AKROPOLIS, UAB vardu pasirašė ne atsakovas, o V. M.. Sutarties paskutinio lapo reverse yra kitų bendrovės darbuotojų parašai. Vien šie 5 asmenų parašai paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę, kad neva nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad sutarties sąlygas derino dar kitas asmuo, o apie sutarties sudarymą ir jos vykdymą niekas nežinojo.
  20. Klausimas, sutartinės ar deliktinės atsakomybės taisyklės turėtų būti taikomos sprendžiant nagrinėjamą bylą, yra nereikšmingas. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti taikomas tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atvejais. Nepaisant to, atsakovas laikosi pozicijos, kad vadovo atsakomybė bendrovei už padarytą žalą yra deliktinė, o ne sutartinė. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3k-3-290-706/2015 motyvai negali būti pagrindu netaikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalies.
  21. Atsakovas sutinka su ieškovės argumentais, kad nutartis dėl UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto įsiteisėjo dar iki ieškovės įsteigimo, tačiau ieškovė apie bankroto bylos iškėlimą UAB Prekybos namai „Lina“ sužinojo (privalėjo sužinoti) nuo ieškovės registravimo Juridinių asmenų registre dienos (2010 m. liepos 30 d.), nes reikalavimo teises į UAB Prekybos namai „Lina“ ieškovė įgijo reorganizuojant AKROPOLIS, UAB. Kreditorinį reikalavimą UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto byloje pareiškusi ieškovė negalėjo nežinoti ar nesuprasti bankroto bylos iškėlimo pasekmių ir savo kreditorinio reikalavimo tenkinimo perspektyvų. De facto sužinojimo apie tariamą ieškovės teisių pažeidimą diena yra dar ankstesnė, nes ieškovės vadovu paskirtas R. M. dar iki ieškovės registravimo momento žinojo visas su UAB Prekybos namai „Lina“ sudarytos sutarties sudarymo aplinkybes ir pasekmes. Bendrovės reorganizavimą koordinavo ir akcininkus bei vadovybę konsultavo profesionalūs teisininkai, ruošę reorganizavimo sąlygas. Tai reiškia, kad ieškovės vadovas buvo (turėjo būti) informuotas apie visas su UAB Prekybos namai „Lina“ sudarytos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes ir šalių įsipareigojimus. Kartu su dubliku teikiama 2015 m. birželio 8 d. vidaus patikrinimo ataskaita yra fiktyvi ir skirta imituoti tariamą sužinojimo apie ieškovės pažeistas teises paaiškėjimo momentą.
  22. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė negalėjo imtis savo vadovaujamos bendrovės (ieškovės) interesų gynybos, nes ieškovės vadovui nurodymus per UAB „Akropolis group“ teikdavo atsakovas, yra nepagrįsti. R. M. nebuvo priklausomas nuo atsakovo, nebuvo ir nėra saistomas subordinacijos santykiais. Net jei ir būtų patvirtintos ieškovės prielaidos apie menamą R. M. pavaldumą atsakovui, tai nešalintų R. M. kaip ieškovės vadovo pareigos veikti geriausiais vadovaujamos bendrovės interesais, nes jokio trečiojo asmens nurodymai negali būti pagrindu juridinio asmens vadovui nevykdyti savo įstatyminių pareigų. R. M., apklausiamas liudytoju civilinėje byloje Nr. e2-553-866/2016, nenurodė, kad nebuvo savarankiškas ir visus sprendimus derino su galutiniais „VP grupės“ naudos gavėjais ar UAB „Akropolis group“ valdyba. Be to, R. M. ieškovės vadovo pareigas ėjo tik iki 2011 m. lapkričio 3 d., po to į ieškovės vadovo pareigas buvo skirtas kitas asmuo.
  23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. P. žinojo visą su UAB Prekybos namai „Lina“ sudaryta sutartimi susijusią informaciją bei ieškovės vardu pasirašydavo su UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto byla susijusius dokumentus. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad R. M. neperdavė naujai paskirtam ieškovės vadovui bendrovės informacijos ir dokumentų, todėl ieškovė neva negalėjo įvertinti atsakovo veiksmų, yra spekuliatyvūs. R. M. po atšaukimo iš pareigų perdavė naujai paskirtam vadovui visus jo žinioje buvusius ieškovės dokumentus, o didžioji dalis dokumentų buvo saugoma „VP grupės“ administracinėse patalpose esančiame archyve ir nereikalavo atskiro fizinio perdavimo.
  24. Civilinėje byloje Nr. e2-553-866/2016 liudytoju apklaustas R. M. patvirtino, kad detalus AKROPOLIS, UAB, ieškovės ir kitų juridinių asmenų, susijusių su atsakovu, teisinis ir finansinis patikrinimas buvo atliktas dar 2011 m. po to, kai atsakovas pasitraukė iš AKROPOLIS, UAB vadovo pareigų. Anot R. M., patikrinimo metu buvo analizuojami visi su atsakovo užimtomis pareigomis ir jo veikla susiję grupės įmonių dokumentai. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus apie neva netinkamai nustatytą ieškinio senaties termino pradžią.
  25. Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą, juridinio asmens organams atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus. Tai, kad ieškovės vadovo pareigas ėję R. M., o po jo – G. P., nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su ieškovės tariamai pažeistų teisių gynimu, patvirtina, jog ieškovė nelaikė Rangos sutarties sudarymo ir jos vykdymo pasekmių nuostolingomis.
  26. Atsakovas „VP grupėje“ buvo atsakingas už „Akropolio“ prekybos centrų kūrimą ir plėtrą. Atsakovo pastangomis šis prekybos tinklas buvo išvystytas iki pelningai veikiančio 700 mln. EUR vertės verslo. Vadinasi, atsakovo verslo sprendimų visuma buvo teisinga ir atsakinga. Ieškovė neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad sandoriai, kaip vienkartiniai verslo sprendimai, nors ir nėra ekonomiškai naudingi atitinkamoje situacijoje, savaime dar nereiškia neteisėtų veiksmų. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Ieškovė nepagrindė, kodėl šioje byloje nėra taikytina verslo sprendimų taisyklė.
  27. Rangos sutarties priedus AKROPOLIS, UAB vardu derino ir su UAB Prekybos namai „Lina“ pasirašė bendrovės projektų vadovas V. M.. Be to, V. M. sutarties 13.15 punkto pagrindu buvo paskirtas bendrovės atstovu rangos darbų organizavimo bei vykdymo kontrolei. V. M. ne tik buvo atsakingas už sutarties pagrindu atliekamų darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę, bet ir dalyvavo bendrovei ir UAB Prekybos namai „Lina“ derinant sutarties sąlygas. Sutarties projektas, laikantis specialios AKROPOLIS, UAB tvarkos, buvo patikrintas keliais kontrolės lygiais, sutarties rengime ir sąlygų derinime dalyvavo aukščiausios srities profesionalūs bendrovės darbuotojai. Atsakovas neteigia ir neįrodinėja, kad sutarties parafavimas naikina vadovo atsakomybę, tačiau bent 5 papildomų asmenų dalyvavimas sutarties rengime neginčijamai patvirtina, kad apie sutartį ir jos sąlygas be atsakovo žinojo ir kiti darbuotojai; sprendimas sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis nebuvo slapta ir vienašališkai priimtas atsakovo; bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad realiai veiktų sutarčių projektų rengimo, derinimo ir pasirašymo procedūros ir kiti administraciniai procesai, skirti efektyviam bendrovės interesų užtikrinimui ir verslo procesų valdymui.
  28. Sutartyje numatytą, UAB Prekybos namai „Lina“ pageidautą, kainos sumokėjimo tvarką ir tokio dydžio avanso sumokėjimą sąlygojo keli objektyvūs veiksniai: projekto specifika (griovimo darbų mastas buvo itin didelis, griovimo darbų atlikimą kelių hektarų teritorijoje komplikavo griaunamų pastatų konstrukcijos ir jų dydis, be to, bendrovei buvo reikalingi ne tik griovimo darbai, bet ir apytiksliai 300 000 kubinių metrų žemės bei grunto iškasimo ir išvežimo darbai, medžių ir krūmų pjovimo bei išvežimo darbai, užteršto grunto kasimo ir išvežimo darbai); sutarties sudarymo laikmetis (rangovo atranka griovimo darbų atlikimui buvo vykdoma iki finansinės krizės pradžios, kai, statybų sektoriui išgyvenant pakilimą, statybų bendrovės, turėdamos daug užsakymų ir aibę vykdytinų sutarčių, menkai konkuravo tarpusavyje ir diktavo savo sąlygas užsakovams); UAB Prekybos namai „Lina“ reputacija (ši bendrovė turėjo ilgametę darbo patirtį, įmonės finansinė padėtis negalėjo kelti abejonių dėl jos gebėjimo įvykdyti savo įsipareigojimus, bendrovės bei jos kontroliuojamų įmonių, jos akcininkų reputacija buvo nepriekaištinga).
  29. Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad UAB Prekybos namai „Lina“ bankrotą sąlygojo ne finansinė krizė, netikėtas apyvartinių lėšų trukumas, ar panašūs nekontroliuojami ekonominiai veiksniai, o akcininkų ginčas. Sutartyje numatyti griovimo, žemės ir grunto išvežimo bei medžių ir krūmų kirtimo darbai nebuvo užbaigti arba, nors ir buvo atlikti, AKROPOLIS, UAB specialiai nepriėmė darbų atlikimo aktų, todėl, kad prarado interesą projekto vykdymu 2007 m. pabaigoje prasidėjus finansinei krizei, kurios niekas negalėjo numatyti.
  30. Būtent AKROPOLIS LT, UAB buvo atsakinga už projekto vystymą. Šios bendrovės darbuotojai, projektų vadovai buvo atsakingi už sutarties su UAB Prekybos namai „Lina“ sąlygų keitimą ir jos vykdymą. AKROPOLIS LT, UAB yra visiškai atsakinga ieškovei už tariamus nuostolius, kuriuos bendrovė patyrė dėl UAB Prekybos namai „Lina“ neatliktų griovimo darbų. UAB Prekybos namai „Lina“ vardu veikęs atsakovas nei iš AKROPOLIS LT, UAB, nei iš kitų asmenų, nebuvo gavęs pastabų, pranešimų ar išvadų dėl neva netinkamai vykdomos sutarties, darbų vėlavimo ir pan. AKROPOLIS LT, UAB darbuotojai savarankiškai vykdė projekto priežiūrą. AKROPOLIS LT, UAB sutarties vykdymo metu neinformavo AKROPOLIS, UAB apie UAB Prekybos namai „Lina“ vykdomų darbų netinkamumą, kainos nepagrįstumą arba grėsmę projektui. Tai patvirtina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o sutarties sąlygos atitiko AKROPOLIS, UAB interesus ir įprastinę verslo praktiką.
  31. Aplinkybė, kad UAB Prekybos namai „Lina“ dėl bankroto bylos iškėlimo negalės grąžinti dalies nepanaudoto avanso, negali būti laikoma pagrindu reikalauti negrąžintos avanso sumos iš atsakovo. Ieškovė po to, kai teismo sprendimu UAB „VSA Vilnius“, prieš pat nutarties dėl UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, atliktas įskaitymas buvo pripažintas negaliojančiu, gavusi UAB „VSA Vilnius“ pretenziją, dalį reikalavimo susigrąžino ir padidino kreditorinį reikalavimą UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto byloje. Atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė kai pati ieškovė, besąlygiškai pripažindama UAB „VSA Vilnius“ pretenzijas, geranoriškai jai grąžino už reikalavimo teises gautas pinigines lėšas ir susigrąžino didžiąją dalį reikalavimo teisės į UAB Prekybos namai „Lina“, tokiu būdu pasididindama kreditorinį reikalavimą. Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar būtent ieškovės vadovas tinkamai atstovauja ieškovės interesus ir pagrįstai pripažino UAB „VSA Vilnius“ pretenzijas bei ieškovės vardu perėmė iš UAB „VSA Vilnius“ reikalavimo teises.
  32. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo atmestinas, nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Be to, reikalavimo atlyginti netiesioginius nuostolius nepagrįstumą patvirtina tai, kad, reorganizuojant AKROPOLIS, UAB, jos piniginės lėšos nebuvo perduodamos ieškovei. Jei atsakovas nebūtų AKROPOLIS, UAB vardu sudaręs sutarties su UAB Prekybos namai „Lina“, bendrovė nebūtų sumokėjusi UAB Prekybos namai „Lina“ avanso, AKROPOLIS, UAB, o ne ieškovė būtų „praradusi“ palūkanų sumą, kurią būtų gavusi už paskolintas lėšas. Absoliuti dauguma AKROPOLIS, UAB lėšų buvo skolinama susijusiems asmenims arba su akcininkais susijusiems asmenims. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bendrovė susijusiems asmenims skolino lėšas už 6 proc. metines palūkanas.
  33. Atsakovas neturi nieko bendro su UAB Prekybos namai „Lina“ bankrotu ir negali būti laikomas atsakingu už ieškovės kontrahento nemokumą bei skolininko ribotą galimybę vykdyti prievoles ieškovei. Tuo atveju, jei UAB Prekybos namai „Lina“ nemokumą sąlygojo minėto juridinio asmens valdymo organų arba dalyvių (akcininkų) neteisėti veiksmai, ieškovė turi teisę savo reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo pareikšti atsakingiems už bankrutavusio juridinio asmens nemokumą UAB Prekybos namai „Lina“ akcininkams. Ieškovė nuo pat savo registravimo Juridinių asmenų registre momento nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti UAB Prekybos namai „Lina“ bankrotą sąlygojusias priežastis, nereikalavo žalos atlyginimo iš UAB Prekybos namai „Lina“ nemokumą sąlygojusių asmenų. UAB Prekybos namai „Lina“ negalėjimas patenkinti ieškovės kreditorinio reikalavimo nėra kaltų ir neteisėtų atsakovo veiksmų padarinys.
  34. Trečiasis asmuo NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pašalinti ją iš trečiųjų asmenų šioje byloje; tenkinti ieškovės GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo M. M. trečiojo asmens NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB neturi jokio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, teismo sprendimas neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Visos reikalavimo teisės, kurias NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB turėjo pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 2007/RS 22, įskaitant ir reikalavimo teisę į UAB Prekybos namai „Lina“ dėl sumokėto avanso, buvo perduotos ieškovei.
  35. Trečiasis asmuo AKROPOLIS LT, UAB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pašalinti AKROPOLIS LT, UAB iš bylos; patenkinti ieškovės GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  36. Trečiasis asmuo nedalyvavo pasirašant Rangos sutartį tarp ieškovės ir UAB Prekybos namai „Lina“, todėl sutarties sąlygų nederino ir neatstovavo ieškovei. Konsultavimo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta tik 2007 m. gruodžio 22 d. Piniginės lėšos UAB Prekybos namai „Lina“ buvo sumokėtos iki 2007 m. lapkričio 30 d., t. y. dar iki sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo. Trečiajam asmeniui pasirašius 2007 m. gruodžio 22 d. Paslaugų sutartį, trečiasis asmuo teikė Rangos sutarties priežiūros ir vykdymo paslaugas – priimdavo darbus, tikrindavo jų kokybę, išrašydavo sąskaitas ir pan., tačiau visais atvejais trečiojo asmens funkcijos buvo riboto pobūdžio, kadangi visus galutinius sprendimus, kurie buvo susiję su Rangos sutarties vykdymu, kaip ieškovės tuometinis vadovas, priimdavo atsakovas. Pagal Paslaugų sutartį trečiasis asmuo nebuvo atsakingas už kliento iniciatyva pasitelktų trečiųjų asmenų veiklą. Būtent atsakovo veiksmai, priimti sprendimai ir pasirašytos sutartys lėmė žalos atsiradimą.
  37. Nei konsultantų pasitelkimas, nei vidinių darbuotojų pasitelkimas neatleidžia bendrovės vadovo nuo fiduciarinių pareigų vykdymo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovui, kaip buvusiam AKROPOLIS, UAB, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, direktoriui dėl žalos atlyginimo atmestas dviem pagrindais – dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
  2. Byloje nustatytos ir šalių neginčijamos šios faktinės aplinkybės: atsakovui einat AKROPOLIS, UAB direktoriaus pareigas, 2007 m. rugpjūčio 27 d. AKROPOLIS, UAB ir UAB Prekybos namai „Lina“ pasirašė Rangos sutartį Nr. 2007/RS-22, kuria susitarė dėl gamyklos statinių ir įrenginių išardymo, teritorijos sutvarkymo ir sutartyje numatytų papildomų darbų atlikimo buvusios AB „Velga“ gamyklos teritorijoje (( - ) ir ( - )). Bendra sutarties kaina – 1 178 753,48 EUR plius PVM, taip pat mokėjimas už žemės kasimo ir grunto išvežimo darbus pagal faktą. Pagal sutartį AKROPOLIS, UAB sumokėjo UAB Prekybos namai „Lina“ 1 201 923, 08 EUR avansą. UAB Prekybos namai „Lina“ atliko dalį sutartyje numatytų darbų, tačiau, 2010 m. kovo 22 d. iškėlus UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2010 m. liepos 2 d.), liko 287 868,75 EUR įsiskolinimas ieškovei, patvirtintas BUAB Prekybos namai „Lina“ bankroto byloje.
  3. Paminėtą 287 868,75 EUR įsiskolinimo sumą ieškovė laiko savo tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl to, kad atsakovas, pažeisdamas rūpestingumo, lojalumo ir sąžiningumo pareigas, sudarė akivaizdžiai AKROPOLIS, UAB nenaudingą, rizikingą, sandorį. Ieškovė taip pat teigia patyrusi 132 736,28 EUR netiesioginių nuostolių negautų pajamų forma. Netiesioginiai nuostoliai skaičiuojami kaip 6 proc. metinės palūkanos nuo 287 868,75 EUR sumos 2007-2015 m. laikotarpiu.
  4. Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. liepos 1 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotos AKROPOLIS, UAB atskyrimo sąlygos. Pagal jas AKROPOLIS, UAB pavadinimas turėjo būti pakeistas į NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB, o ši įmonė reorganizuota atskyrimo būdu į bendroves GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB ir AKROPOLIS GROUP, UAB, paliekant ir AKROPOLIS, UAB pavadinimą pakeitusią NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB. 2010 m. liepos 30 d. AKROPOLIO, UAB pavadinimas pakeistas į NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB ir baigtos vykdyti atskyrimo procedūros. Atskyrimo būdu įsteigtos dar dvi įmonės - GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB ir AKROPOLIS GROUP, UAB. AKROPOLIS, UAB atskyrimo procedūrų metu GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB perėmė visą AKROPOLIS, UAB priklausančio nekilnojamojo turto projekto ( - ) ir ( - ) turtą ir su juo susijusias teises bei pareigas.

10Dėl ieškinio senaties

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, sprendė, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ieškiniui nagrinėjamoje byloje pareikšti taikytinas ne 3, o 10 metų ieškinio senaties terminas, be to, ieškovė nėra praleidusi ir 3 metų ieškinio senaties termino, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2015 m. birželio 8 d., atlikus ieškovės vidaus patikrinimą. Tuo atveju, jei teismas manytų ieškinio senaties terminą esant praleistu, apeliantės vertinimu, yra pagrindas šį terminą atnaujinti, kadangi apeliantė savo pažeistų teisių negalėjo ginti dėl atsakovo, kaip UAB „Akropolis Group“ valdybos pirmininko, statuso ir jo įtakos ieškovės valdymui.
  2. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, apeliantė remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015. Kolegija pažymi, kad kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-290-706/2015 ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjant bylas dėl įmonės vadovų ir/ar jos dalyvių neteisėtais veiksmais (pažeidus fiduciarines pareigas) padarytos žalos atlyginimo kasacinio teismo praktikoje taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016). Tai, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo, grindžiamiems netinkamu vadovo pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, vykdymu, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, ir nagrinėjant ginčą tarp tų pačių šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-853-464/2016).
  3. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Taigi, ta aplinkybė, kad apeliantė teigia realiai sužinojusi apie savo teisių pažeidimą tik 2015 m. birželio 8 d., savaime nereiškia, jog ieškinio senaties termino eiga turi būti pradedama skaičiuoti nuo nurodytos datos. Teismo turi būti įvertinta, kada apeliantė, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, apie šį pažeidimą turėjo sužinoti.
  4. Pažymėtina, kad pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nekeičia ieškinio senaties termino ar jo skaičiavimo tvarkos. Kadangi apeliantė yra AKROPOLIS, UAB teisių perėmėja, sprendžiant dėl ieškinio senaties pradžios momento taip pat svarbu įvertinti, kada atitinkama žala paaiškėjo (turėjo paaiškėti) AKROPOLIS, UAB kaip juridiniam asmeniui.
  5. Tiek juridiniam asmeniui, kaip sandorių šaliai, tiek juridinio asmens organams apie įmonės sudaromus sandorius paprastai tampa žinoma nuo jų sudarymo momento. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai reiškiamas ieškinys dėl juridinio asmens vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, toks ieškinio senaties termino pradžios momentas nelaikytinas pagrįstu, nes juridinis asmuo dažniausiai neturi realios galimybės apie savo galbūt pažeistas teises sužinoti sandorių, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, sudarymo metu ir ginti savo pažeistas teises per asmens, dėl kurio veiksmais padarytos žalos reiškiamas ieškinys, vadovavimo įmonei laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).
  6. Byloje nustatyta, kad atsakovas AKROPOLIS, UAB vadovavo iki 2010 m. gruodžio 1 d., t.y. iki ir po ieškovės įsteigimo. Atsižvelgdama į tai kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią susiejo su nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Prekybos namai „Lina“ įsiteisėjimo diena, kadangi ši nutartis įsiteisėjo dar iki ieškovės įsteigimo, AKROPOLIS, UAB tebevadovaujant atsakovui.
  7. Apeliantė taip pat pagrįstai pažymi, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, vertinant ieškinio senaties termino pradžią bylose dėl įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsižvelgiama į protingą laikotarpį po vadovo pasikeitimo, reikalingą buvusio vadovo neteisėtų veiksmų nustatymui ir įvertinimui. Koks laikotarpis konkrečiu atveju laikytinas protingu, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes.
  8. Apeliantei nuo jos įsteigimo 2010 m. liepos 30 d. vadovavo R. M.. AKROPOLIS, UAB teises ir pareigas, susijusias su nekilnojamojo turto projektu ( - ) ir ( - ), apeliantė perėmė nuo įsteigimo momento, taigi konstatuotina, kad atsakovo vadovavimas AKROPOLIS, UAB nuo apeliantės įsteigimo nebebuvo objektyvia kliūtimi apeliantei nustatyti galimą jos teisių pažeidimą. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2015 m. rugpjūčio 10 d., t.y. praėjus kiek daugiau nei 5 metams nuo apeliantės įsteigimo.
  9. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad objektyvia kliūtimi galimo jos teisių pažeidimo įvertinimui buvo atsakovo vadovavimas UAB „Akropolis Group“ valdybai. Pirma, kaip nurodo pati apeliantė, atsakovas UAB „Akropolis Group“ valdybai vadovavo tik iki 2010 m. pabaigos. Antra, tokio pobūdžio apeliantės argumentai (galima priklausomybė nuo atsakovo net ir po valdymo organų pasikeitimo) jau yra įvertinti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-853-464/2016, kurioje be kita ko pažymėta, kad apeliantė yra ekonomiškai pajėgi ir profesionali rinkos dalyvė, perėmusi pagal atskyrimo iš AKROPOLIS, UAB sąlygas didelės komercinės vertės projektus, taigi neabejotinai turinti pakankamai žinių, informacijos, darbuotojų bei objektyvių galimybių pasitelkti bet kokios srities profesionalus ir laiku įvertinti, ar atsakovo atlikti veiksmai pažeidžia jos teises ar interesus, ar dėl to reikalinga kreiptis į teismą, taip pat įvertinti teisines delsimo kreiptis dėl teisminės gynybos pasekmes.
  10. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas, vadovaudamas UAB „Akropolis Group“ valdybai, disponavo visa reikšminga informacija apie ginčo sutartį ir galėjo įtakoti šios informacijos prieinamumą, iš apeliantės argumentų nėra aišku, kokia konkrečiai informacija nuo apeliantės valdymo organų neva buvo nuslėpta. Iš tos aplinkybės, kad apeliantė laiku pateikė kreditorinį reikalavimą BUAB Prekybos namai „Lina“, šio reikalavimo turinio, akivaizdu, kad ginčijamos sutarties turinys ir jos vykdymo aplinkybės apeliantei buvo žinomi. Pati apeliantė įrodinėja, kad sutarties nenaudingumas AKROPOLIS, UAB ir šios sutarties sąlygų neatitikimas įprastai komercinei praktikai yra akivaizdus. Jokių papildomų, nuslėptų, paaiškėjusių tik 2015 m. atlikto tyrimo metu, aplinkybių, apeliantė neįvardija. Iš kartu su dubliku pateiktos Vidaus patikrinimo atsakaitos taip pat matyti, kad ja konstatuojamos abejonės yra susijusios tik su pačios rangos sutarties turiniu (avanso dydžiu) ir rangovo atranka.
  11. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės prašymą išreikalauti teismo posėdžio garso įrašą civilinėje byloje Nr. e2-553-866/2016 kadangi, pirma, kaip jau minėta, galima atsakovo įtaka ieškovės valdymui jau įvertinta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-853-464/2016, antra, kaip pagrįstai pažymi atsakovas, ieškovė neprašė nagrinėjamoje byloje liudytoju apklausti R. M., o kitoje civilinėje byloje duotais šio liudytojo parodymais nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi.
  12. Apeliantė taip pat nurodo, kad suvokti galimą jos teisių pažeidimą jai sutrukdė užtrukęs kreditorinio reikalavimo tvirtinimo UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto byloje procesas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantės kreditorinis reikalavimas, kilęs iš Rangos sutarties, BUAB Prekybos namai „Lina“ bankroto byloje patvirtintas dar 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi, tuo tarpu 2015 m. vasario 18 d. nutartimi šis kreditorinis reikalavimas buvo tik patikslintas (padidintas), atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp apeliantės ir UAB „VSA Vilnius“, kuria apeliantei buvo grąžinta anksčiau perleista 371 502 Lt dydžio reikalavimo teisė UAB Prekybos namai „Lina“. Taigi, apeliantei jau pradinio kreditorinio reikalavimo pateikimo metu buvo žinoma apie AKROPOLIS, UAB ir UAB Prekybos namai „Lina“ sudarytą sutartį, jos sąlygas ir vykdymo aplinkybes, o vėlesnis apeliantės kreditorinio reikalavimo tikslinimas su šios sutarties sąlygomis nėra tiesiogiai susijęs, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, negalėjo įtakoti apeliantės suvokimo apie galimą jos teisių pažeidimą.
  13. Atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartą apeliantės teisinį statusą ir profesionalumą, apeliantės nurodomą atsakovo neva padarytų pažeidimų pobūdį, kolegija sprendžia, kad apeliantė jau teikdama kreditorinį reikalavimą BUAB Prekybos namai „Lina“ 2010 m. rugpjūčio 6 d. turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, t.y. pastebėti ir įvartinti savo ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl neva akivaizdaus sandorio nenaudingumo AKROPOLIS, UAB, įprastos komercinės praktikos neatitinkančių sutarties sąlygų, taip pat suvokti BUAB Prekybos namai „Lina“ teisinį statusą ir jos galimybes toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Patvirtinus apeliantės kreditorinį reikalavimą BUAB Prekybos namai „Lina“, apeliantė turėjo visas galimybes gauti informaciją iš bankroto administratoriaus ir įsivertinti jos kreditorinio reikalavimo tenkinimo perspektyvas, o taip pat ir žalos realumą. Tai, kad apeliantė dar beveik penkerius metus nesiėmė jokių veiksmų tarp AKROPOLIS, UAB ir UAB Prekybos namai „Lina“ sudarytos sutarties įvertinimui, nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo apeliantės nurodomos datos - 2015 m. birželio 8 d., kadangi toks terminas galimų pažeidimų įvertinimui nagrinėjamu atveju nelaikytinas protingu.
  14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantę praleidusia 3 metų ieškinio senaties terminą, o pirmosios instancijos teismo klaida susiejant šio termino pradžią su nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Prekybos namai „Lina“ įsiteisėjimo diena, neturėjo įtakos šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumui (CPK 328 straipsnis).
  15. Teigdama, kad praleistas ieškinio senaties terminas jai turėtų būti atnaujintas, apeliantė remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir teigdama, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kolegija, konstatavusi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės objektyviai negalėjo sutrukdyti apeliantei, veikiančiai apdairiai ir rūpestingai, suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir ginti savo galimai pažeistas teises teisme, sprendžia, kad pagrindo atnaujinti apeliantei ieškinio senaties terminą nėra.
  16. Ieškinio senaties termino praleidimas ir jo neatnaujinimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl, kolegijai nusprendus, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinio senatis taikyta pagrįstai, šios išvados pakanka patvirtinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pasisakė ir dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo ir atitinkamos pirmosios instancijos teismo išvados taip pat ginčijamos apeliaciniu skundu, kolegija pasisakys ir dėl šių apeliantės argumentų (CPK 320 straipsnis).
Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų
  1. Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime nesuteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).
  2. Kasacinis teismas, aiškindamas atsakomybės vadovui taikymą, yra nurodęs, kad, nesant interesų konflikto, bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide (lot. atvirai, sąžiningai) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
  3. Bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  4. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymo metu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų bendrovei atsiras žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba kad sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.), taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba kad sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
  5. Apeliantė neįrodinėja, kad ginčo sutartis su UAB Prekybos namai „Lina“ buvo asmeniškai naudinga atsakovui ar su juo susijusiems asmenims, ir kad būtent tai nulėmė šio sandorio sudarymą, t.y. neįrodinėja, kad atsakovas, sudarydamas šį sandorį, veikė interesų konflikto sąlygomis. Apeliantė taip pat neteigia, kad atsakovas jau Rangos sutarties sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad dėl šios sutarties vykdymo bendrovei neišvengiamai atsiras žala, ar kad atsakovas pažeidė bendrovės vidaus tvarką, susijusią su bendrovės sudaromų sutarčių derinimu. Apeliantės teigimu, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimu pasirenkant nepakankamai finansiškai pajėgų rangovą ir iš anksto sumokant jam sutarties kainą atitinkantį avansą, taip pat savalaikiu nesiėmimu veiksmų atgauti iš rangovo jam sumokėtas sumas.
  6. Kolegija, atmesdama apeliantės argumentus, susijusius su akivaizdžiai netinkamu rangovo pasirinkimu, pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB Prekybos namai „Lina“ sutarties sudarymo metu nebuvo pajėgi atlikti sutartimi sulygtus darbus ar turėjo mokumo problemų. Priešingai, iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties, kuria UAB Prekybos namams „Lina“ iškelta bankroto byla, turinio matyti, kad net šios nutarties priėmimo metu bendrovė neatitiko formalaus nemokumo kriterijaus. Apeliantės akcentuojamas UAB Prekybos namai „Lina“ sutarties sudarymo metu turėtas turtas su jos galimybėmis vykdyti Rangos sutartimi sulygtus darbus niekaip nėra susijęs. Iš pačios apeliantės paaiškinimų matyti, kad UAB Prekybos namai „Lina“ atliko didžiąją dalį sutartimi sulygtų darbų, dalies sutartimi sulygtų darbų (110 574,36 EUR sumai) atlikimo atsisakė pats užsakovas 2010 m. balandžio 6 d. papildomu susitarimu. Ieškovės įrodinėjami tiesioginiai nuostoliai sudaro tik apie 24 proc. sumokėto avanso. Apeliantė neneigia BUAB Prekybos namai „Lina“ bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių, kad darbų atlikimas sustojo ne dėl UAB Prekybos namai „Lina“ kaltės ar mokumo problemų, o todėl, kad darbams nebuvo raštiško užsakovo užsakymo.
  7. Konkretaus rangovo iš keleto galimų rangovų pasirinkimas, nesant įrodymų apie pasirinkto rangovo akivaizdų netinkamumą, negali būti vertinamas kaip neteisėtas atsakovo veiksmas, akivaizdžiai peržengiantis įprastos ūkinės – komercinės veiklos riziką, todėl apeliantės argumentų, susijusių su rangovo atrankos procedūrų tinkamumu, kolegija detaliau neanalizuoja.
  8. Pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Konkrečios sutarties sąlygos yra šalių derybų ir susitarimo rezultatas, todėl vien ta aplinkybė, kad tam tikros šalių sudarytos sutarties sąlygos yra palankesnės vienai iš sutarties šalių, savaime nereiškia neteisėtų tokią sutartį sudariusio bendrovės vadovo veiksmų. Be to, viena iš sutarties sąlygų (šiuo atveju – sąlyga, numatanti avanso dydį) negali būti vertinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų bei konkrečios sutarties sudarymo aplinkybių.
  9. Iš Rangos sutarties 4.6 punkto matyti, kad avansas šalių susitarimu atliko užsakovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo funkciją. Toks prievolės įvykdymo užtikrinimas neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Priešingai nei teigia apeliantė, iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad tokio pobūdžio sutartinė nuostata akivaizdžiai neatitiko to laikmečio rinkos sąlygų, o į ieškovės bylą pateiktos kitos AKROPOLIS, UAB sudarytos rangos sutartys taip pat nepagrindžia, kad ši sutarties nuostata buvo akivaizdžiai neprotinga ir žalinga, įvertinus konkrečia sutartimi sulygtus atlikti darbus. Vien avanso sumokėjimą numatančios sutarties nuostatos santykinis nenaudingumas užsakovui ar didesnis rizikingumas, vadovaujantis verslo sprendimų priėmimo taisykle, nėra pakankamas atsakovo sąžiningumo prezumpcijai paneigti.
  10. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesiimdamas jokių priemonių sumokėtam avansui susigrąžinti nepaisydamas to, kad UAB Prekybos namai „Lina“ nuo 2008 m. neatliko jokių darbų pagal Rangos sutartį. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. papildomu susitarimu šalys susitarė dėl darbų už likusią nepanaudotą avanso sumą atlikimo (b.l. 68, t. I), 2010 m. balandžio 6 d. papildomu susitarimu užsakovas dalies numatytų darbų atlikimo atsisakė (b.l. 78, t. I), 2010 m. birželio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo aktu buvo priimta darbų 15 566,85 Lt sumai, užsakytų 2009 m. spalio 26 d. užsakymu (b.l. 79, t., I). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir po 2008 m. Rangos sutartis buvo vykdoma, darbai pagal užsakovo užsakymus buvo atliekami, darbų atlikimas buvo pristabdytas ne dėl rangovo kaltės ar nemokumo, o dėl atitinkamų užsakovo sprendimų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovas turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų siekdamas šią šią sutartį nutraukti.
  11. Kolegijos vertinimu, reikšminga ir tai, kad nuo 2007 m. gruodžio 22 d. Rangos sutarties vykdymo priežiūros paslaugas AKROPOLIS, UAB Konsultavimo sutarties pagrindu teikė AKROPOLIS LT, UAB. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą AKROPOLIS LT, UAB akcentuoja, kad jos kompetencijai nepriklausė priimti sprendimus dėl Rangos sutarties keitimo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad AKROPOLIS LT, UAB, vykdydama statybų ir projektavimo darbų priežiūrą, būtų informavusi atsakovą apie būtinybę keisti ar nutraukti Rangos sutartį, atsižvelgiant į šios sutarties vykdymo eigą.
  12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai byloje nebuvo įrodyti ir pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovui ir trečiajam asmeniui BUAB Prekybos namai „Lina“ priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių – po 984 EUR.
  2. Kolegija atmeta atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pagal Rekomendacijų 11 punktą, teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Kolegija tokių išimtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatė.
  3. Tretiesiems asmenims AKROPOLIS LT, UAB ir NIKOLA MUSHANOV PROJEKTAS, UAB, veikiantiems apeliantės pusėje, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš ieškovės GELEŽINIO VILKO PROJEKTAS, UAB 984 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovui M. M. ir 984 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų trečiajam asmeniui BUAB Prekybos namai „Lina“.

Proceso dalyviai
Ryšiai