Byla ATP-406-785/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Nustatė

2A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 25P-50968180-16 surašytas už tai, kad 2015 m. gruodžio 5 d., 8.00 val., ( - ) esančioje parduotuvėje „IKI“, jis praėjo pro kasas nesumokėjęs už 20 vnt. pakelių kavos „Paulig Classic“, kurių bendra vertė 103,80 Eur. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.

3Be to, A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 25P-50966104-16 surašytas už tai, kad 2015 m. lapkričio 22 d., 8.00 val., ( - ) esančioje parduotuvėje „IKI“ A. U. praėjo pro kasas nesumokėjęs už 20 vnt. pakelių kavos „Paulig Classic“, kurių bendra vertė 103,80 Eur. Tokia jo veika kvalifikuota pagal ATPK 50 str.

4Be to, A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 24P-51573079-16 surašytas už tai, kad 2016 m. vasario 8 d., 17.14 val., prekybos centre „Maxima“ A. U. praėjo pro kasas nesumokėjęs už 2 butelius 1 l talpos viskio „Jack Daniels“, bendra prekių vertė 25,98 Eur, 1 butelį 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“, kurio vertė 16,99 Eur, 2 butelius 0,7 l talpos likerio „Jagermeister“, kurio vertė 12,99 Eur. Bendra prekių vertė 101,95 Eur. Tokia jo veika kvalifikuota pagal ATPK 50 str.

5Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi A. U. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.2.-1834-982/2016, A2.2.-1835-982/2016, A2.2.-1938-982/2016 sujungtos į vieną bylą, suteikiant Nr. A2.2.-1834-982/2016.

6Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50 str. (3 pažeidimai) A. U. nutraukta. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-1834-982/2016 (3 tomai) medžiaga perduota Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai sprendimo priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. U. dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos.

7Apeliaciniame skunde A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą gražinti nagrinėti iš naujo arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nurodo, kad teismas bando dirbtinai kriminalizuoti susiklosčiusius teisinius santykius. Skunde nurodoma, kad atvejai, kai kaltininkas tęsia savo veiklą tiek, kiek leidžia aplinkybės, negalėdamas numatyti kiek asmenų jam pavyks apgauti ir kokio dydžio pinigų sumas įgyti, t. y. nesant pagrindo išvadai, kad kaltininkas turėjo išankstinį sumanymą apgaule įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumą, leidžia konstatuoti išankstinę jo tyčią padaryti daugelį nusikalstamų veikų, o ne tęstinę veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-444-699/2015). Siekiant pripažinti įvykdytas neteisėtas veikas viena tęstine nusikalstama veika, būtina nustatyti pavienių to asmens galimai įvykdytų nusikalstamų veikų požymius ir tik įvertinus jų visumą, galima daryti pagrįstą išvadą dėl jų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 str. 10 d., tiek ir teismų praktikoje suformuluotiems tęstinės nusikalstamos veikos požymiams. Analogiškai pasisakytina ir dėl inkriminuojamų pavienių administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Tokia išvada (tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos perdavimas prokurorui) galima tik nuosekliai ir detaliai ištyrus visas analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, vertinant juos visumoje, atitinka ne administracinio teisės pažeidimo, bet nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu teismo išvada, dėl pažeidimų kvalifikavimo kaip vienos nusikalstamos veikos yra pakankamai deklaratyvi, kadangi tokią išvadą teismas padarė neišanalizavęs bylose surinktų įrodymų.

8Šiuo atveju tris priešingus teisei veiksmus pareiškėjas atliko laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. vasario 8 d., t. y. per daugiau nei 3 mėnesius. Toks sąlyginai ilgas laikotarpis ir sąlyginai mažas veiksmų intensyvumas rodo, kad atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Kiekvienu atveju pasisavinta pinigų suma neviršijo 3 MGL dydžio, todėl pažeidimai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai.

9Apeliaciniame skunde akcentuotina ir tai, jog, sutinkamai su ATPK 258 str. sprendimą perduoti medžiagą prokurorui galima priimti tik įsitikinus, jog pažeidimas turi nusikaltimo požymių, tuo tarpu įsitikinimas galimas tik visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus bylą. Nagrinėjamu atveju sprendimą perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokurorui teismas priėmė iš esmės įvertinęs tik aplinkybes, nurodytas administracinių teisės pažeidimų protokoluose, neapklausęs pažeidėjo. Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvumą, siekiant užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teismo procese, nėra. Vien ta aplinkybė, jog galimai pareiškėjo nebuvo rasta gyvenamosios vietos adresu, nepatvirtina fakto, jog jis vengė būti atvesdintas. Taigi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu neįvertinus pareiškėjo pozicijos dėl jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų, tiesiogiai ir betarpiškai neištyrus bylose surinktų įrodymų, t. y. neišsiaiškinus visų esminių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių bei pareiškėjui inkriminuojamų neteisėtų veiksmų požymių, prielaida, jog jis nagrinėjamu atveju padarė vieną tęstinę BK 178 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta.

10A. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

11Aukštesnysis teismas, įvertinęs A. U. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo motyvus sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl administracinio teisės pažeidimo bylos (sujungtos trys administracinių teisės pažeidimų bylos) perdavimo prokurorui padarytos skubotai, neįvertinus visų analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių ir neįsitikinus, jog A. U. veiksmuose yra ne kelių pavienių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 str., bet vienos tęstinės nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 str. 1 d., požymių. Toks apylinkės teismo sprendimas, tiek įvertinus vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tiek ir ATPK 258 str., reglamentuojančio administracinių teisės pažeidimų bylų perdavimą prokurorui, formuluotę, laikytinas nepagrįstu.

12Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutarime nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika galimai buvo viena tęstinė, kartotinė veika, kuri buvo nukreipta į vieningą objektą – svetimo turto pagrobimą, iš esmės iš to pateis nukentėjusiojo, o asmuo veikė neapibrėžta vieninga tyčia – kuo daugiau kartų pagrobti svetimą turtą.

13Vertinant tokio apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su BK 63 str. 10 d. nuostatomis, nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015).

14Atsižvelgiant į aptartą tęstinės nusikalstamos veikos išaiškinimą, akivaizdu, jog siekiant pripažinti asmens įvykdytas neteisėtas veikas viena tęstine nusikalstama veika, būtina nustatyti pavienių to asmens galimai įvykdytų nusikalstamų veikų požymius ir tik įvertinus jų visumą, galima daryti pagrįstą išvadą dėl jų atitikimo tiek BK 63 str. 10 d., tiek ir teismų praktikoje suformuluotiems tęstinės nusikalstamos veikos požymiams. Analogiškai pasisakytina ir dėl asmeniui inkriminuojamų pavienių administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Tokia išvada (tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos perdavimas prokurorui) galima tik nuosekliai ir detaliai ištyrus visas analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, vertinant juos visumoje, atitinka ne administracinio teisės pažeidimo, bet nusikalstamos veikos požymius.

15Darant šią išvadą akcentuotina ir tai, jog, sutinkamai su ATPK 258 str., sprendimą perduoti medžiagą prokurorui galima priimti, tik įsitikinus, jog pažeidimas turi nusikaltimo požymių, tuo tarpu įsitikinimas galimas tik visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus bylą, o vien tik objektyviais duomenimis nepagrįsta ir nemotyvuota prielaida, kad pažeidimai galimai atitinka vieną ar kitą nusikalstamą veiką, nėra pagrindu priimti skundžiamą procesinį sprendimą.

16Esant šių duomenų visumai, jų kontekste vertinant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendimą perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokurorui teismas priėmė iš esmės įvertinęs tik aplinkybes, nurodytas administracinių teisės pažeidimų protokoluose, neapklausęs net paties pažeidėjo, jam nedalyvaujant. Tuo tarpu sutinkamai su ATPK 272 str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 str., 178 str. 3 d., 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tokiu būdu, sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 50 str. nuostatas klausimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Taigi, įstatyme šios kategorijos bylose numatytos papildomos garantijos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant, tik tuo atveju, jei yra išnaudotos galimybės užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime – nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam.

17Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apylinkės teismas siekė apklausti A. U. ir 2016 m. kovo 3 d. priėmė nutartį, kuria buvo nutarta atvesdinti A. U. į 2016 m. kovo 14 d. teismo posėdį. Tačiau iš 2016 m. kovo 14 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus pranešimo matyti, kad nuvykus nutartyje dėl atvesdinimo nurodytu adresu, duris atidariusi moteris paaiškino, kad A. U. nuo 2015 m. spalio mėn. nurodytu adresu nebegyvena. Susisiekus su A. U. telefonu, pastarasis pasižadėjo atvykti į policiją atsiimti šaukimo, tačiau neatvyko. Visa tai rodo, kad Kauno apylinkės teismas siekė užtikrinti A. U. dalyvavimą teismo procese, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad išnaudojo visas įmanomas galimybes. Vien tai, kad A. U. nebuvo rastas jo gyvenamosios vietos adresu, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis vengė atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengė būti atvesdintas.

18Net ir nustačius, kad A. U. vengė atvykti į bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, Kauno apylinkės teismas privalėjo išsamiai išanalizuoti ar turtas buvo pagrobtas analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, ar grobimo atveju turtas buvo pagrobtas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam savininkui, taip pat įvertinti tarp A. U. veiksmų esantį laiko tarpą.

19Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu neįvertinus paties A. U. pozicijos dėl jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų, tiesiogiai ir betarpiškai neištyrus bylose surinktų įrodymų, t. y. neišsiaiškinus visų esminių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių, prielaida, jog A. U. nagrinėjamu atveju padarė vieną tęstinę BK 178 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo išvada dėl pažeidimų kvalifikavimo kaip vienos nusikalstamos veikos yra pakankamai deklaratyvi, priimta neišanalizavus bylose surinktų įrodymų.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 14 d. nutarimas naikinamas ir A. U. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

22panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą ir grąžinti A. U. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

23Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas... 2. A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 25P-50968180-16... 3. Be to, A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 25P-50966104-16... 4. Be to, A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 24P-51573079-16... 5. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi A. U. administracinių... 6. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio teisės... 7. Apeliaciniame skunde A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m.... 8. Šiuo atveju tris priešingus teisei veiksmus pareiškėjas atliko laikotarpiu... 9. Apeliaciniame skunde akcentuotina ir tai, jog, sutinkamai su ATPK 258 str.... 10. A. U. apeliacinis skundas tenkinamas.... 11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs A. U. apeliacinio skundo argumentus,... 12. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d.... 13. Vertinant tokio apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir objektyvumą, visų... 14. Atsižvelgiant į aptartą tęstinės nusikalstamos veikos išaiškinimą,... 15. Darant šią išvadą akcentuotina ir tai, jog, sutinkamai su ATPK 258 str.,... 16. Esant šių duomenų visumai, jų kontekste vertinant nagrinėjamos... 17. Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apylinkės... 18. Net ir nustačius, kad A. U. vengė atvykti į bylos nagrinėjimą ir bylą... 19. Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 14... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 22. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą ir grąžinti... 23. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama....