Byla e2S-2162-413/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei R. K., tretiesiems asmenims D. G., K. G., L. G. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei R. K., tretiesiems asmenims D. G., K. G., L. G. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10 444,09 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, tenkinęs ieškovės prašymą, byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai (10 444,09 Eur) areštavo atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
    3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė teismo panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – visiškai atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė teismui duomenų apie prastą atsakovės turtinę padėtį, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovei atsirado neigiami procesiniai padariniai, dėl kurių sumažėjo jos apyvartinės lėšos, pasunkėjo kasdieninė verslo veikla, piniginių lėšų areštas suvaržo atsakovės veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
    2. Teismas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo taikytos, atsižvelgiant į 10 444,09 Eur ieškinio sumą turtinei žalai atlyginti, kuri atsakovės, kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele, todėl teismas sprendė, kad yra tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jos gerą finansinę padėtį, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškinio suma atsakovės atžvilgiu nėra didelė. Tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų savo teiginiams dėl atsiradusių neigiamų procesinių padarinių, dėl kurių sumažėjo jos apyvartinės lėšos, pasunkėjo kasdieninė verslo veikla ir buvo apribotos galimybės vykdyti ūkines operacijas, pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
    3. Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą, išaiškino atsakovės teisę prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikiant pagrįstą prašymą, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 149 straipsnio 1 dalis), taip pat taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 straipsnis), įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą ar įkeisti turtą (CPK 146 straipsnio 2 dalis), prašyti taikyti kitokią, negu nurodyta prašyme, laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 straipsnio 1 dalis).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Apeliantės nuomone, ieškinys tikėtinai nepagrįstas, todėl nebuvo pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad atsakovės atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, kuriuos inicijavo ieškovė, kas patvirtina, jog atsakovė neatliko nusikalstamų veiksmų, dėl kurių ją kaltina ieškovė, neva padariusių ieškovei žalą, kurią pastaroji siekia prisiteisti.
      2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovės atžvilgiu yra didelė. Pažymi, kad prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent ieškovei, o ne atsakovei teko pareiga įrodyti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė.
      3. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-888/2009, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios yra tapačios pareikštam reikalavimui.
    2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymi, kad prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos taikymas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl tik teismas vertina, ar yra pagrindas taikyti minėtą prezumpciją. Tuo tarpu atsakovė nei kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gerą turtinę padėtį, kas sudarytų pagrindą panaikinti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
      2. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovė yra pateikusi eilę įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl atsakovės neteisėtai nutrauktos nuomos sutarties ieškovė yra patyrusi žalą ieškinio sumai. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertina iš esmės pareikšto materialinio reikalavimo pagrįstumo, o tik sprendžia, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, nors apeliantė ieškinio nepagrįstumą grindžia nutarimais, kuriais buvo atsisakyta pradėti atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties, ieškovė pažymi, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir žalos atlyginimo institutas yra skirtingi dalykai, t. y. atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nereiškia, kad dėl tam tikrų veikų atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė.
      3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovės blogą turtinę padėtį privalėjo įrodyti ieškovė. Atsakovei teigiant, kad teismas nepagrįstai ieškinio sumą atsakovės atžvilgiu laikė didele, ji turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
      4. Nors atsakovė atskirajame skunde mini, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria neigiamas pasekmes – sumažėjo apyvartinės lėšos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas riboja kasdieninę ūkinę veiklą, tačiau minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
      5. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės sutapo su ieškinio reikalavimu. Ieškovė pažymi, kad apeliantės nurodytos teismo nutarties ir pastarosios bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl apeliantės nurodytoje teismo nutartyje padarytos išvados šiuo atveju netaikytinos.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
    2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    3. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
    4. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 10 444,09 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio dydžiui areštavo atsakovei priklausantį turtą. Nutartis įsiteisėjusi. Atsakovei kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus teismui prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, skundžiama nutartimi teismas atsakovės prašymo netenkino.
    5. Teismas gali panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga, t. y. prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014).
    6. Kaip jau minėta, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškinio sumai buvo areštuotas atsakovei priklausantis turtas, teismui konstatavus, kad ieškinio suma atsakovei didelė. Nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl, vadovaujantis minėta teismų praktika, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju būtent jai kilo pareiga paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją ir pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius gerą savo finansinę padėtį. Tačiau atsakovė nei kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį. Be to, nors atsakovė nurodo, kad piniginių lėšų areštas suvaržo jos veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui, minėtų aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantė taipogi neįrodė. Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pagrindas, kuris sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, išnyko.
    7. Atskiruoju skundu apeliantė kvestionuoja ieškinio pagrįstumą, nurodydama, kad atsakovės atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, kuriuos inicijavo ieškovė, kas patvirtina, jog atsakovė neatliko nusikalstamų veiksmų, dėl kurių ją kaltina ieškovė.
    8. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Pastebėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).
    9. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas ieškinys yra aiškus tiek dėl jo teisinio, tiek dėl faktinio pagrindo, ieškinio aplinkybės grindžiamos tai patvirtinančiais įrodymais, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas. Ar kartu su ieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su ieškovės reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta tik teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. byloje priėmė sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai.
    10. Tuo tarpu apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos atžvilgiu atsisakymo pradėti ikiteisminius tyrimus nagrinėjamu atveju nepaneigia ieškinio tikėtino pagrįstumo. Pastebėtina, kad atsakovės pateiktame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato viešosios policijos poskyrio 2016 m. balandžio 8 d. nutarime nustatyta, kad ginčas dėl patalpų nuomos yra civilinis deliktas, todėl rekomenduota ieškovei ir atsakovei nesutarimus dėl patalpų nuomos spręsti Civilinio proceso kodekso tvarka teisme. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
    11. Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu panaikinimo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

7Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai