Byla 2-1038/2014
Dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. S., S. S., I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3738-302/2014 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams G. S., S. S., I. S. dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

5Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 1 d. Piniginių lėšų pervedimo sandorį ir 2010 m. birželio 3 d. Piniginių lėšų pervedimo sandorį, kuriais atsakovė G. S. atsakovams S. S. ir I. S. pervedė 176 100,05 Lt; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovus S. S. ir I. S. grąžinti atsakovei G. S. jiems pervestas pinigines lėšas (176 100,05 Lt); priteisti iš atsakovės G. S. ieškovei 176 100,05 Lt dydžio žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš visų atsakovų.

7Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei G. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei G. S. ir esančius pas ją arba pas trečiuosius asmenis, taip pat areštuoti atsakovams S. S. ir I. S. priklausančias pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias jiems ir esančius pas juos arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai atsakovams S. S. ir I. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai.

8Ieškovė paaiškino, kad ji yra G. A. B. turto paveldėtoja. Velionė kartu su atsakove G. S. buvo atidariusi banko sąskaitą, į kurią buvo pervesta 176 100,05 Lt velionės asmeninių lėšų. Po G. A. B. mirties atsakovė G. S. nurodytas lėšas pervedė atsakovams S. S. ir I. S., tokiu būdu ieškovei buvo padaryta 176 100,05 Lt dydžio žala. Ši suma atsakovams neabejotinai yra didelė. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovai sąmoningai slėpė nuo ieškovės faktą apie ginčo lėšas, priklausiusias G. A. B., kurias paveldėjo ieškovė, kyla pagrindas manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas juos arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos - 176 100,05 Lt.

11Teismas, išanalizavęs ieškovės su ieškiniu pateiktus dokumentus, sprendė, kad pateikta pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti suma atsakovams kaip fiziniams asmenims gali būti didelė ir galinti padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tiksli atsakovų finansinė padėtis nėra žinoma, ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, yra pagrindo teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės naudai priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovų teisėtus interesus, pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovams, o jo nesant ar neužtekus – kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį, skundą grindžia tokiais argumentais:

141. Teismas neatliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-195/2013, kuriuo apeliantė G. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nustatytą faktą, kad ginčo lėšos apeliantei ir velionei G. B. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi apeliantams pareikšta pretenzija nėra pagrįsta teisėtu reikalavimu.

152. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatų – nepareikalavo ieškovės pateikti apeliantų nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo. Dėl to buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo, nešališkumo principai.

163. Apeliantų elgesys nesuponuoja prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nepagrįstai ribojant jų turtines teises, nes visus teismo ar kitų kompetentingų institucijų pavedimus jie vykdė (vykdo) sąžiningai, savalaikiai, yra pasiekiami telefonu ir iš Lietuvos neketina išvykti, nuo teismo taip pat nesislapsto.

17Apeliantai po atskirojo skundo padavimo, taip pat pateikė pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame nurodo papildomus argumentus dėl apskųstos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius atsikirtimus:

191. Ieškovė pakankamai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, ir tą patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-195/2013, bei aplinkybės, jog apeliantė G. S. ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus savavališkai ir neteisėtai pervesdama ieškovės paveldėtas lėšas savo vaikams.

202. Teismo išvados, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdydamas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, visiškai atitinka teismų suformuotą praktiką. Pagal ją reikalavimų apimtis objektyviai padidina teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

213. Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimus reglamentuoja ne CPK 147 straipsnis, bet 146 straipsnio 1 dalis. Bendra taisyklė, kad dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismas imasi spręsti tik esant prašymui, išskyrus atvejus, kai byloje keliamas klausimas dėl viešojo intereso apsaugos. Šioje byloje šis klausimas nėra keliamas, apeliantai prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

24Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. K. ir kt. v. E. O. ir kt., bylos Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Bradley Enterprises Limited v. UAB „Krovinių terminalas“ ir kt.¸ bylos Nr. 2-50/2014).

25Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Memsta“ v. A. L., bylos Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Elgama-Elektronika“ ir kt. v. UAB „Instra“, bylos Nr. 2-1535/2013). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, turi pateikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai).

26Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atlikęs pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą, pripažino, kad byloje gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, bei konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę suponuoja didelės ieškinio sumos prezumpcija. Atskirajame skunde teigiama esą teismas netinkamai taikė tiek prima facie doktriną, tiek klaidingai konstatavo esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nepagrįstai netaikė apeliantų galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo instituto. Nurodyti klausimai sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

27Apeliantai ieškovės reikalavimų prima facie nepagrįstumą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-195/2013, kuriuo apeliantė G. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nurodytoje byloje apeliantei G. S. buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. apgaulės būdu pasisavinus – nepranešus vienintelei velionės G. A. B. paveldėtojai ieškovei, 176 100,05 Lt iš banko sąskaitos, atidarytos bendrai velionės ir apeliantės. Pažymėtina, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas neturi reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės ar sandorių galiojimo/negaliojimo klausimus, atitinkamai nepatvirtina, kad apeliantės G. S. veiksmai pervedant lėšas iš jos ir velionės bendrai atidarytos banko sąskaitos laikytini teisėtais civilinės teisės prasme, t. y. kad jais nebuvo pažeistos ieškovės, kaip vienintelės velionės turto paveldėtojos, nuosavybės teisės. Ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl bendros velionės ir apeliantės G. S. banko sąskaitos atidarymo, pastarosios veiksmų iš sąskaitos pervedant velionės įneštas lėšas apeliantams S. S. ir I. S. po velionės mirties, implikuoja, kad ieškinys ir juo prašoma priteisti suma yra preliminariai pagrįsti. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs prima facie doktriną.

28Pripažinęs, kad ieškovės reikalavimai tikėtinai pagrįsti, pirmosios instancijos teismas taipogi pagrįstai konstatavo esant faktinį pagrindą šioje byloje taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją. Apeliantai jokių šią prezumpciją paneigiančių įrodymų (duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi negalima daryti išvados, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas be trikdžių. Apeliantų argumentai, esą jie vykdo visus teismo ar kitų kompetentingų institucijų pavedimus, yra pasiekiami telefonu ir iš Lietuvos neketina išvykti, nuo teismo taip pat nesislapsto, nepaneigia būtinybės užtikrinti faktinės situacijos status quo – apeliantų turimo turto masės minimumo stabilumą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal nustatytas faktines aplinkybes netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būtų neproporcingai tarp šalių paskirstoma galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

29Nepagrįstu pripažintinas ir apeliantų argumentas esą pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva spręsti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą. CPK 146 straipsnio, reglamentuojančio nurodyto instituto taikymo sąlygas ir tvarką, 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas slygiateisiškumo, nešališkumo principų pažeidimą.

30Vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, išskirtina, kad teismas, parinkdamas apeliantų atžvilgiu taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, laikėsi ekonomiškumo bei proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teismas, nepaisant ieškovės prašymo, taikė mažiausiai apeliantų padėtį varžančias laikinąsias apsaugos priemones. Pagal skundžiamą teismo nutartį pirmąja eile areštuojamas apeliantams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, ir tik šio turto neužtenkant, trūkstamai sumai leista areštuoti kitą apeliantų turtą, įskaitant pinigines lėšas.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti apeliantų atžvilgiu ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

32Iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios apeliantai pateikė procesinį dokumentą įvardindami jį kaip pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Iš šio pareiškimo turinio matyti, kad jame suformuluoti nauji argumentai, nenurodyti atskirajame skunde, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi apeliantai pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių modifikuoja atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus. Šis procesinis veiksmas yra draudžiamas (CPK 323, 338 straipsniai), todėl nurodytame pareiškime išdėstyti argumentai bei paminėtos aplinkybės nėra vertinami ir dėl jų nepasisakoma.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,... 5. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios... 6. Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais... 7. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias... 8. Ieškovė paaiškino, kad ji yra G. A. B. turto paveldėtoja. Velionė kartu su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino ieškovės... 11. Teismas, išanalizavęs ieškovės su ieškiniu pateiktus dokumentus, sprendė,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 14. 1. Teismas neatliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo. Priimant... 15. 2. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatų –... 16. 3. Apeliantų elgesys nesuponuoja prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių... 17. Apeliantai po atskirojo skundo padavimo, taip pat pateikė pareiškimą dėl... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą... 19. 1. Ieškovė pakankamai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, ir tą... 20. 2. Teismo išvados, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei... 21. 3. Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovo nuostolių, galimų dėl... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 24. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas... 25. Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui... 26. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atlikęs... 27. Apeliantai ieškovės reikalavimų prima facie nepagrįstumą grindžia... 28. Pripažinęs, kad ieškovės reikalavimai tikėtinai pagrįsti, pirmosios... 29. Nepagrįstu pripažintinas ir apeliantų argumentas esą pirmosios instancijos... 30. Vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 32. Iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios apeliantai pateikė procesinį... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą....