Byla 2S-322-186/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Egidijus Žironas, kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Virginija Volskienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „Bellus consilium“ atžvilgiu civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimą skolininkui UAB „Bellus consilium“ dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pateikė pareiškimą dėl 7 950 Lt skolos, 946,83 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų bei 67 Lt sumokėto žyminio mokesčio iš skolininko UAB „Bellus consilium“ priteisimo išduodant teismo įsakymą. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – skolininko turto areštą pareiškimo sumoje.

4Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. priėmė teismo įsakymą dėl aukščiau nurodytų sumų iš skolininko išieškojimo bei 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino kreditoriaus prašymo taikyti skolininko turto areštą. Teismas nutarė, kad kreditorius, pažeisdamas CPK 433 str. 1 d. 5 p., pateikė nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti skolininko turto areštą pareiškimo sumos (8 896,83 Lt) ribose. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog skolininkas nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas bei nereagavo į kreditoriaus raštiškus prašymus sumokėti įsiskolinimą, kas duoda pagrindą manyti, jog 8 896,83 Lt dydžio skola skolininko atžvilgiu yra didelė bei suponuojanti teismo įsakymo neįvykdymo rizikos padidėjimą.

6Atskirasis skundas netenkinamas.

7Nenustačius CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nesant viešojo intereso, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas jos priėmimo momentu neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro kreditoriaus atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d. ir 2 d.).

8CPK XXIII skyriaus normos nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, kurių vienas esminių yra tas, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo (CPK 437 str. 2 d. 4 p.). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimas išduodant teismo įsakymą, yra sprendžiamas CPK nustatyta bendra tvarka (CPK 436 str. 1 d.), tai yra teismas, esant kreditoriaus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar tam yra pagrindas. Būtent todėl CPK 433 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Tuo tarpu šioje byloje kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė jokio pagrindo, pagrindžiančio jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra pateikė nemotyvuotą prašymą. Be to, kreditorius prašė taikyti skolininko turto, o jo nesant pakankamai skolininko piniginių lėšų areštą, tačiau pateikė tik skolininko atsiskaitomosios sąskaitos numerį, tuo tarpu duomenų apie skolininko turtą nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad jis neatitiko tokiam prašymui keliamų procesinių reikalavimų (CPK 433 str. 1 d. 5 p.).

9Dėl minėtos priežasties yra atmetamas kaip nepagrįstas kreditoriaus atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog skolininkas nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas bei nereagavo į kreditoriaus raštiškus raginimus. Skolininkas pastaraisiais argumentais prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvavo bei nepateikė jokių pastaruosius argumentus patvirtinančių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Be to, vien faktas, jog skolininkas vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi, pats savaime, nesant kitų aplinkybių, neįrodo skolininko prastos turtinės padėties ar kitų grėsmių egzistavimo, dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

10Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr.2-307/2008, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/2007 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo (skolininko) atžvilgiu ieškinio (pareiškimo) suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo (skolininko) asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 2-82/2008, 2008-02-07 nutartis c.b. Nr. 2-108/2008, 2008-06-24 nutartis c.b. Nr. 2-526/2008 ir kt.).

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma yra 8896,83 Lt, kuri šiuo konkrečiu atveju skolininko kaip privataus juridinio asmens atžvilgiu, teismui neturint kitų duomenų apie skolininko finansinę padėtį, veiklą ir pan., nėra laikytina didele, ypač įvertinus tai, kad pats kreditorius, būdamas savo srities profesionalu, įvertinęs skolininko finansinę padėtį, nustatė, kad skolininkas yra pajėgus išmokėti 100 119,83 Lt dydžio sumą, dėl ko su skolininku 2007 m. rugsėjo 14 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. 1070933. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo taikyti skolininko turto ir piniginių lėšų areštą pareiškimo reikalavimo sumos ribose, nes kreditorius nepateikė jokių skolininko prastą finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, o pareiškimo sumos dydis teismo tūrimų įrodymų visumoje pats savaime nesuponavo realios grėsmės teismo įsakymo įvykdymui.

12Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kreditorius nepateikė.

13Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai