Byla 3K-3-336-378/2015
Dėl kelio servituto nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

2sekretoriaujant Eglei Berželionytei,

3dalyvaujant ieškovui A. L., ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui P. G. ir atsakovo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams P. G., D. G. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto ir kompensacijos už jį nustatymą, ir proceso teisės norimų, įtvirtinančių kasacinio teismo nutarčių privalomumą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

8Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti kelio servitutus, suteikiančius teisę: 1) važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1; 2) važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2; 3) važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ; nustatyti, kad ieškovas moka atsakovams 253,60 Lt (73,45 Eur) vienkartinę išmoką kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą.

9Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,90 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, kiemo statiniais (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus, esančius sklype Nr. 8-1, 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi – žemės sklypą Nr. 8-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. gegužės 22 d. – žemės sklypą Nr. 8-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas VŽ – valstybinis. Ieškovas nurodo, kad į savo žemės sklypą patekdavo per atsakovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kito būdo patekti į sodybą nebuvo. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais Nr. 02-04-9875 ir Nr. 02-04-9876 buvo nustatyti 0,03 ha ir 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu ieškovas galėjo patekti į savo žemės sklypą, tačiau šie įsakymai panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, todėl ieškovas nebeturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovo teigimu, su atsakovais nepavyksta susitarti dėl kelio servituto, nors į savo žemės sklypą jis visada įvažiuodavo naudodamas 3 m pločio kelią, esantį atsakovų naudojamuose žemės sklypuose Nr. 8-1, Nr. 8-2 ir VŽ. Ieškovas nurodo, kad nenustačius servituto būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti žemės sklypo pagal paskirtį.

10II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

11Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino; nustatė ieškovo prašomus servitutus, priteisė iš ieškovo atsakovams 1000 Lt (289,62 Eur) vienkartinę išmoką dėl kelio servitutų nustatymo patirtiems nuostoliams atlyginti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas nurodė, kad ieškovui būtina patekti prie savo valdos. Vertindamas atsakovų pateiktą siūlomų servitutų schemą, teismas sprendė, kad teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo siūlomą variantą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes pareikalautų papildomų labai didelių išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas kelio servitutas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, nes šis kelias nuo seno eina per atsakovės sklypus, jo nereikia naujai įrengti, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio iki namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojasi patys atsakovai. Teismo nuomone, servituto nustatymas pagal ieškovo parengtą planą negali daugiau pažeisti atsakovų teisių, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie žinojo ir matė esamą padėtį.

13Kadangi servitutas atlygintinas, tai, byloje nesant atsakovų pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio už nustatytą servitutą, teismas, atsižvelgęs į tai, kad kelio servitutas nustatytas per atsakovės sklypų valdas, statinius (svirną, garažą), palei sodą, užima 817 kv. m, šioje sklypo dalyje visada buvo kelias, o atsakovai, įgydami namų valdą ir išpirkdami iš valstybės sklypus, žinojo apie naudojimąsi keliu, sprendė, kad teisinga ir sąžininga priteisti iš ieškovo 1000 Lt (289,62 Eur) vienkartinę išmoką už kelio servitutus.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo P. G. apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliko Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų kasacinį skundą, 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo P. G. apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į ieškovo interesus, ignoruodamas atsakovų teises ir teisėtus interesus. Nustačius prašomus servitutus, ieškovas įgytų teisę naudotis per atsakovų žemės sklypą įrengtu keliu, nutiestu pro atsakovų sodybą arti gyvenamojo namo, kurio įrengimu ir priežiūra rūpinasi atsakovai. Kolegijos vertinimu, tokie servitutai sumažintų atsakovų turto vertę, jiems sukeltų didelių nepatogumų laisvai naudotis savo sodybos teritorija, pažeistų privatumą. Kolegija nurodė, kad tokiu atveju atsakovų turto vertės sumažėjimas ir sukeliami nepatogumai bei privatumo pažeidimas turėtų būti tinkamai kompensuojami (CK 4.129 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo atsakovams priteista 1000 Lt (289,62 Eur) išmoka, net jei ji ir būtų padidinta iki ieškovo apeliacinės instancijos teisme siūlomų 2000 Lt (579,24 Eur), kolegijos manymu, nėra tinkamo dydžio kompensacija už netekimus, patirtus dėl servituto nustatymo. Kolegija sprendė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvadą, kurioje nustatyta, jog atsakovų namų valdos (žemės sklypo su statiniais) vertė dėl ieškovo prašomų servitutų sumažėtų 44 000 Lt (12 743,28 Eur); turi būti atsižvelgta ir į atsakovams sukeliamus nepatogumus, ypač jų privatumo pažeidimą, todėl realūs atsakovų nuostoliai gali siekti ir daugiau nei 65 000 Lt (18 825,30 Eur). Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą būtina laikytis šalių interesų pusiausvyros principo. Kadangi ieškovas nesiūlo atsakovams tinkamo dydžio kompensacijos už netekimus, patiriamus dėl servituto nustatymo, kurie, kolegijos vertinimu, būtų lygūs išlaidoms naujam keliui pagal atsakovų pateiktus variantus įrengti, teigia, kad neturi galimybės mokėti didesnę nei 2000 Lt (579,24 Eur) kompensaciją, tai kolegija sprendė, kad ieškinys negali būti patenkintas, ir jį atmetė.

18III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 320, 362 straipsnių pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje pateikė išaiškinimus dėl servituto atlygintinumo, nepaneigdama galimybės jį nustatyti, tik nurodydama ištirti, ar yra galimybė įrengti kelią kitoje vietoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesilaikė šio išaiškinimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių ir nenagrinėjo įrodymų dėl galimybės įrengti kitą kelią, nepatikrino šalių siūlomų servitutų įrengimo sąlygų, neištyrė naujai pateiktų įrodymų. Anot kasatoriaus, teismas, pažeisdamas CPK 185, 263, 320 straipsnius, vertino tik keletą bylos įrodymų, nevertino jų visumos, neatliko visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, tyrimo – galimybių įrengti kitą kelią ir patekti į kasatoriui priklausančią namų valdą. Kasatoriaus teigimu, ištyrus įrodymus būtų paaiškėję, kad tokių galimybių nėra – atsakovų siūlomi variantai nutiesti kitus kelius neįgyvendinami, nes keliai turėtų būti įrengiami per 50 m skardį ar tvenkinį; per kitam asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, priklausantį žemės sklypą ar dirbamos žemės sklypą, kuriame jokio kelio nėra. Naujo kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams. Priešingai, kelias per atsakovės sklypus nutiestas, jo naujai įrengti nereikės, atsakovai patys naudojasi kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos (duomenys neskelbtini).
  2. Dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 4.126 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad bylos duomenys patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog kasatorius neturi kitų galimybių patekti į savo žemės sklypą ir naudoti jį pagal paskirtį, todėl būtina nustatyti servitutą. Teismas nepaneigė, kad kasatoriui kelio servitutas yra objektyviai būtinas, tačiau atmetė ieškinį remdamasis vieninteliu motyvu, kad atsakovų patiriami nuostoliai lygūs išlaidoms, kurias ieškovas patirtų įsirengdamas naują kelią pagal atsakovų pasiūlytus variantus, neįvertinęs aplinkybės, jog nėra galimybių įrengti naujo kelio.
  3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko byloje surinktų įrodymų analizės, neišdėstė argumentų, dėl kurių atmeta įrodymus, nenurodė nustatytų aplinkybių, sprendimo nepagrindė nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai nevertino kasatoriaus žemės sklypo geografinės padėties, išsidėstymo (kurie patvirtina, kad yra tik viena galimybė patekti į sklypą), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštų, sprendimų, planų (patvirtina, kad vienintelė galimybė nustatyti servitutą – pagal kasatoriaus prašomą projektą), Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. 11-867-422/2008 (nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai – palikta galioti atsakovui paskirta administracinė nuobauda už keliuko, einančio į kasatoriaus sodybą, užvertimą akmenimis ir kliudymą patekti į sodybą, konstatuota, kad kasatorius neturi galimybių patekti į savo sodybą kitu keliu, privažiuoti iki sodybos nėra galimybių), Kauno apskrities viršininko administracijos raštų, liudytojų parodymų (patvirtino, kad ginčo kelias yra vienintelis, kuriuo kasatorius gali patekti į sodybą, jį įsirengė savo lėšomis), aplinkybės, kad įsigydami žemės sklypą atsakovai žinojo, jog per jį nutiestas kelias į kasatoriui priklausančią namų valdą. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad, atmesdamas ieškinį, apeliacinės instancijos teismas atmetė ir reikalavimą nustatyti servitutą valstybinėje žemėje, dėl kurio atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sutiko.
  4. Dėl CK 4.129 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl tariamų 65 000 Lt (18 825,30 Eur) atsakovų nuostolių, toks nuostolių dydis neprotingas, neteisingas, teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių – posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu kasatorius siūlė 2000 Lt (579,24 Eur), o atsakovas prašė 12 000 Lt (3475,44 Eur) kompensacijos; pagal atsakovų turto vertinimo ataskaitą, jų žemės sklypų su statiniais vertė – 120 000 Lt (34 754,40 Eur); ataskaitoje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kodėl nustačius servitutą atsakovų turto vertė sumažėtų (žemės sklype visuomet buvo kelias, sklypas nesumažėjo, nepakito jo paskirtis). Kadangi kelias per atsakovų žemės sklypą buvo nutiestas daug anksčiau, tai kasatorius mano, kad sklypo vertė negalėjo pasikeisti vien tik dėl servituto nustatymo. Skunde pažymima, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti.
  5. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl servituto būtinumo ir jo atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. L. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-269/2014; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-367/2012; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011, 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Pasak kasatoriaus, sprendžiant ginčą reikėtų vadovautis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, nuostatomis (nuostolių apskaičiavimo tvarka, kriterijais, kurie vertinami sprendžiant dėl nuostolių sumos).

20Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo kasacinį skundą tenkinti – panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 320, 362 straipsnių pažeidimo. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog ginčo kelią įrengė atsakovas, ši aplinkybė nebuvo ginčijama, todėl nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad jis prisidėjo prie kelio įrengimo. Dėl to, sprendžiant dėl kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio, turi būti atsižvelgta į tokio tipo kelio įrengimo išlaidas (padalyti jas abiem šalims). Kasatorius teigia, kad keliu naudojosi ne vieną dešimtmetį, tačiau bylos duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad kelio nuo atsakovo sodybos iki kasatoriaus namų valdos nebuvo. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad jo siūlomi kelio įrengimo variantai neįgyvendinami, pažymėdamas, jog keliui numatytoje vietoje tvenkinio ir skardžio nėra, tik dauba, dalies keliui reikalingos žemės priklausymas kitiems, nei dalyvaujantys byloje, asmenims nepaneigia galimybės įrengti kelio. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius teigia, jog kito kelio įrengimas labai brangus, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad neturi tam lėšų, jo sutuoktinė, kuriai priklauso žemės sklypas, per kurį būtų galima nutiesti kitą kelią, neduoda sutikimo, o tai patvirtina jų nesąžiningumą.
  2. Dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Atsakovas nurodo, kad neginčija fakto, jog servitutas kasatoriui būtinas, tačiau nurodo, kad, jį nustatant, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros; servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau, nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti. Atsakovas nurodo, kad servituto nustatymas per jo namų valdos žemės sklypą, kuriame stovi gyvenamasis namas, itin suvaržytų jo teises, reikėtų išpjauti medžius, pašalinti dekoratyvinius akmenis, atsakovas negalėtų apsitverti valdos, būtų pažeista jo teisė į privatumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė servitutą remdamasis vien aplinkybe, kad kito kelio įrengimas reikalautų labai daug išlaidų; tokia išvada neužtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyros, neatitinka kasacinio teismo praktikos, kur konstatuota, kad siekiant abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011).
  3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsakovo įsitikinimu, kasatoriaus argumentai dėl dalies byloje esančių įrodymų nevertinimo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes skunde nurodyti įrodymai nepatvirtina ieškinio pagrįstumo – liudytojai patvirtino, kad į kasatoriaus sklypą galima patekti kitais būdais, ne tik nustačius prašomą servitutą (iki 2008 m. kasatorius į savo sklypą patekdavo pro savo sklypo kairiąją pusę, ten, kur siūloma įrengti servitutinį kelią S1); byloje nėra ginčo, kad vienintelis įrengtas kelias nutiestas per atsakovų namų valdą, tačiau tai nepanaikina kasatoriaus galimybės patekti į sklypą kitais būdais, įsirengiant kelią; Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. Ik-185-554/2010, atmetė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentus, kad servitutai buvo nustatyti Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, nurodydamas, kad projekte tik pažymėti keliukai, nepateikta duomenų apie kelio servituto suprojektavimą ir aprašymą projekte; Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis įrodomosios galios byloje neturi, nes joje svarstytos atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, o ne servituto, kaip daiktinės teisės, apribojančio atsakovų nuosavybės teises, nustatymo sąlygos; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštai parengti pagal kasatoriaus informaciją apie faktinį naudojimą, todėl juos atsakovas vertina kritiškai. Kadangi teismas atmetė reikalavimą nustatyti servitutą atsakovų sklype, tai pagrįstai atmestas ir reikalavimas jį nustatyti valstybinės žemės sklype, nes toks servitutas neužtikrintų kasatoriaus galimybės patekti į jam priklausančią namų valdą.
  4. Dėl CK 4.129 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Atsakovas nesutinka su kasatoriumi, kad prašė 12 000 Lt (3475,44 Eur) kompensacijos, nurodo, kad ji neatitinka tų pasekmių, kurios kiltų nustačius servitutą per namų valdą. Atsakovas pažymi, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką kompensacijos (ar nuostolių) klausimas privalo būti nagrinėjamas net ir teismo iniciatyva, nes tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Atsakovo vertinimu, nustačius servitutą, jie patirtų 44 000 Lt (12 743,28 Eur) nuostolių (dėl privatumo pažeidimo, vaismedžių iškirtimo, augalų, dekoratyvinių akmenų perkėlimo, įskaitant dalį keliui įrengti patirtų išlaidų). Įvertinęs nurodytus nepatogumus, atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyta 65 000 Lt (18 825,30 Eur) nuostolių suma yra pagrįsta, be to, anot atsakovo, ji yra dar didesnė, nes atsakovai patirtų nuostolių dėl turto nuvertėjimo, privatumo pažeidimo, gyvenimo kokybės pablogėjimo (triukšmo, dulkių, išmetamųjų dujų, vibracijos). Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovų teisės į privatumą pažeidimo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012, išdėstytų išaiškinimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
  5. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovas nesutinka, kad byloje taikytina Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, nes servitutas nustatomas privačiame žemės sklype, o ne valstybiniame, be to, tai daroma ne administraciniu aktu.
  6. Dėl kasacinio skundo reikalavimo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, kasaciniam teismui nusprendus panaikinti skundžiamą sprendimą, negali būti paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes, atmesdamas apeliacinį skundą dėl aplinkybės, kad kasatorius nepajėgus atlyginti atsakovams 65 000 Lt (18 825,30 Eur) nuostolių, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais atsakovai ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kitų servitutinių kelių įrengimo išlaidų, įrodymų vertinimo, fakto, kad ieškovas keliu nesinaudojo iki 2008 m., o į savo sklypą patekdavo pro vietą, kurioje atsakovas siūlo nustatyti servitutą S1. Atsakovo manymu, nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, jo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

25Dėl kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų privalomumo ir apeliacinės instancijos teismo pareigų bylą nagrinėjant iš naujo

26CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. UAB „Auster“ ir Ko, bylos Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2014).

27Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas [įrodymų vertinimas] išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi šią bylą, grąžindama ją nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-259/2014) konstatavo, kad teismai nepatikrino šalių siūlomų servituto įrengimo sąlygų, nurodydami, kad įrengti kelią kitoje vietoje neekonomiška ir neracionalu, kreipė dėmesį tik į tai, jog kelio servituto parinkimas turėtų mažiausiai sąnaudų ieškovui, ir netyrė bylos duomenų, kokių sąnaudų reikia keliui įrengti, neįvertino, kad kelio servitutas nustatytas neterminuotai, o neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėmis važiuoti atsiras kelio priežiūros išlaidų, kurios nustačius tokį servitutą iš esmės neišspręstos CK 4.114 straipsnio tvarka. Kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad teismų liko neįvertintas atsakovų turto vertės sumažėjimas, privatumo aspektas ir kita, nes kelias, kuriam nustatytas servitutas, eina per atsakovų namų valdos, sodo dalį, netoli gyvenamojo namo, kelio servitutas apima 817 kv. m. Bylą nagrinėjusi kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad vienkartinės 1000 Lt (289,62 Eur) kompensacijos už neterminuotą servitutą negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininko atžvilgiu, nes neįvertinta, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas, kokios reikšmės turi tarnaujančiojo daikto savininkų teisės į privatų gyvenimą ribojimas, taip pat tai, kokių išlaidų atsakovai jau turėjo keliui įrengti.

29Kasatorius savo skunde nurodo, kad, civilinę bylą nagrinėdamas iš naujo ir priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė pirmiau nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių ir nevertino įrodymų dėl galimybės įrengti kitą kelią, nepatikrino šalių siūlomų servitutų įrengimo sąlygų, neištyrė naujai pateiktų įrodymų, taip pažeisdamas CPK 185, 263, 320 straipsnius.

30Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad, nepaisant kasacinio teismo išaiškinimų, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nesiėmė reikiamų veiksmų, nenustatė ir neištyrė pirmiau nurodytų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamos argumentus bylą kasaciniame teisme nagrinėjant žodinio proceso tvarka šalys laikėsi skirtingos pozicijos dėl galimybės įrengti atsakovų siūlomus naujus kelius ir nustatyti alternatyvius servitutus (atsakovų pateiktoje Servitutų pasiūlymo schemoje pažymėtus S1 ir S2), taip pat dėl tokių kelių įrengimo sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nenustatinėjo ir netyrė faktinių bylos aplinkybių bei ginčo šalių argumentų, susijusių su techninėmis galimybėmis įrengti atsakovų siūlomus servitutus, nevertino, ar tai įmanoma dėl kasatoriaus sklypo padėties, šalių nurodomų gamtinių sąlygų (tvenkinio, skardžio), taip pat nenustatinėjo tokių servitutų įrengimo kainos, jos nepalygino su teisingos kompensacijos už kasatoriaus prašomą nustatyti servitutą dydžiu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas privalo svarstyti kompensacijos dydžio klausimą ir tais atvejais, kai yra keli galimi servituto nustatymo variantai, iš kurių labiausiai atitinkančio abiejų ginčo šalių interesus nustatymui, inter alia, turi reikšmės ir servitutu nustatyto kelio įrengimo sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Kadangi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, taip pat būtinumas siejamas su servituto atlygintinumu, tai apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti, ar egzistuoja galimybė kasatoriui patekti į savo žemės sklypą kitais (alternatyviais nei prašomas servitutas) būdais, jeigu būtų pripažinta, kad jie galimi, – nustatyti, kokia būtų alternatyvaus servituto įrengimo kaina, ją palyginti su kompensacija už kasatoriaus prašomą nustatyti servitutą ir atsakovų žemės sklype esančio kelio priežiūros išlaidomis tuo atveju, jei būtų nustatytas neterminuotas šio kelio servitutas, bei spręsti dėl bylos šalių interesus mažiausiai ribojančio ginčo sprendimo būdo.

31Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, kad, nagrinėjant kasatoriaus prašymą nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, teismas turi derinti būtinybę nustatyti servitutą su jo atlygintinumu, įvertinti atsakovų turto vertės, jų privatumo sumažėjimą, nepatogumus, kurių jie patirtų dėl servituto. Spręsdamas dėl kompensacijos už kasatoriaus prašomą nustatyti servitutą dydžio, apeliacinės instancijos teismas pritarė atsakovų pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytai išvadai, kad atsakovų namų valdos vertė dėl nustatyto ieškovo prašomo servituto sumažėtų 44 000 Lt (12 743,28 Eur), ir papildomai pažymėjo, jog dėl atsakovams sukeltų nepatogumų realūs jų nuostoliai gali siekti ir daugiau nei 65 000 Lt (18 825,30 Eur). Skundžiamame sprendime nenurodyta, kuo remiantis padaryta ši išvada ir nustatyta konkreti minimalių nuostolių suma, kokie byloje surinkti įrodymai ją pagrindžia (CPK 177, 183, 185 straipsniai). Teismas neištyrė ir neįvertino, kiek būtų ribojama atsakovų teisė į privatų gyvenimą, kokių kitų nepatogumų (ir kokia apimtimi) jie patirtų nustačius ginčo servitutą ir kaip šie nepatogumai lemtų kompensacijos už servitutą dydį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje kasacinio teismo pateiktų nurodymų nustatyti ir ištirti bylai reikšmingas aplinkybes.

32Dėl procesinės bylos baigties

33Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje padaręs išvadą, jog kasatorius nesiūlo atsakovams tinkamo dydžio kompensacijos, neturi galimybės mokėti daugiau kaip 2000 Lt (579,24 Eur) ir dėl to atmetęs ieškinį, apeliacinės instancijos teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo ir neatkūrė teisinės taikos. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad kasatorius neturi kelio, kuriuo galėtų privažiuoti prie savo sodybos. Dėl to, teismui atmetus kasatoriaus reikalavimą nustatyti atsakovų žemės sklype esančio kelio servitutą ir nesprendus dėl alternatyvaus servituto nustatymo, liko neapginta jo teisė naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu (žemės sklypu su statiniais). Susiklosčius tokiai situacija liko neįvykdytas civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis).

34Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylą pirmą kartą nagrinėjant kasacine tvarka pateiktų išaiškinimų ir neįvykdė išdėstytų nurodymų, skundžiamą sprendimą priėmė tos pačios bylos medžiagos pagrindu, neatlikęs jokių papildomų įrodymų tyrimo ir vertinimo veiksmų, nenustatęs kompensacijos už kasatoriaus prašomą servitutą dydžiui ar alternatyvaus servituto nustatymui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė kasacinio teismo nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, sprendimo nepagrindė tinkamai ištirtais įrodymais, o dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir priimtas neteisėtas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, pakartotinai nurodant ištirti ir įvertinti šioje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytas aplinkybes (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 144 Lt (41,71 Eur) žyminio mokesčio ir turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas turėjo 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir 400 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 19,37 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai šių ir kitų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

39Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Eglei Berželionytei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. L., ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto ir... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti kelio servitutus,... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,90 ha žemės... 10. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad ieškovui būtina patekti prie savo valdos. Vertindamas... 13. Kadangi servitutas atlygintinas, tai, byloje nesant atsakovų pasiūlymo dėl... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik... 18. III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 20. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. G. prašo kasacinį skundą... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 25. Dėl kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų privalomumo ir apeliacinės... 26. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje... 27. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Kasatorius savo skunde nurodo, kad, civilinę bylą nagrinėdamas iš naujo ir... 30. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais... 31. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo pateiktus... 32. Dėl procesinės bylos baigties... 33. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti... 34. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas... 35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 37. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...