Byla 2S-1772-881/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos „Lietuvos vartotojų institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-22525-391/2014 pagal ieškovo asociacijos „Lietuvos vartotojų institutas“ ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“, UAB „TELE 2“ ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl vartotojų teisių viešojo intereso gynimo ir atsakovų (paslaugų tiekėjų) veiksmų uždraudimo (nutraukimo), išvadą teikianti institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti, kad sutikimas gauti tiesioginės rinkodaros pranešimą, t. y. pasiūlymą dėl tam tikrų prekių ar paslaugų ir (arba) užklausimą apie jų nuomonę dėl siūlomų prekių ar paslaugų, nėra laikomas išankstiniu, kai 1) abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimas gaunamas to paties tiesioginės rinkodaros tikslais atliekamo skambučio dėl atsakovų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“ bei UAB „TELE2“ siūlomų paslaugų metu; ir/arba 2) abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimas buvo gautas jam būnant konkretaus atsakovo UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“ ar UAB „TELE 2“ abonentu, bet paslaugų sutartis su šiuo Abonentu ar registruotu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju yra nutraukta ar pasibaigusi dėl bet kokios priežasties; ir/arba 3) abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimas, tariamai gaunamas jam atsakant arba neatsakant į elektroninio pašto pranešimą, sms ar kitos formos trumpąją žinute, kai pirminė komunikacija su vartotoju yra inicijuota atsakovų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“ ar UAB „TELE 2“ be abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo prašymo; ir/arba 4) abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimas gautas iš trečiųjų asmenų, o ne UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“ ar UAB „TELE 2“. Taip pat prašė uždrausti atsakovams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“ bei UAB „TELE 2“ savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą, t. y. siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų, naudojant elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, fiksuoto ir judriojo ryšio elektroninius skambučius, sms ir kitokios formos trumpųjų žinučių siuntimą, neturint išankstinio abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo dėl atsakovų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“ bei UAB „TELE 2“ siūlomų paslaugų ir priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindė tuo, kad atsakovai neteisėtus veiksmus vykdo jau ilgą laiką, dėl ko daroma žala ieškovo nariams ir Lietuvos Respublikos vartotojams, todėl esant šioms aplinkybėms būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą, naudojant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, fiksuoto ir judriojo ryšio telefoninius skambučius, sms ir kitokios formos trumpųjų žinučių siuntimą, neturint išankstinio abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo dėl atsakovų siūlomų paslaugų.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė ieškovo asociacijos „Lietuvos vartotojų instituto“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Teismas nurodė, kad ieškiniu siekiama iš esmės to paties, kaip ir prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovų neteisėti veiksmai galimai daro žalą ieškovo nariams ir visiems kitiems vartotojams bei tokių neteisėtų veiksmų tęstinis pobūdis gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus įgyvendinta vienintelė, objektyviai efektyvi ieškovo pažeidžiamų teisėtų interesų ir teisių gynybos priemonė. Tai reiškia, kad civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo interesus, siekia apsaugoti ir atsakovų interesus, kurie gali būti pažeisti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta dalis ieškovo reikalavimų, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės, tuo tarpu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad išankstinis draudimas atsakovams savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą, kai dėl tokių draudimų vyksta ginčas iš esmės, nagrinėjamu atveju neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, be to, procesinio ir materialinio reikalavimų dalykai iš esmės sutampa, o tokios pačios apimties laikinųjų apsaugos priemonių, taikymas yra netikslingas, kadangi nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas sprendimo, patenkinusio tokio paties turinio ieškinio reikalavimą, vykdymas. Eismas ieškovo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę vertintino kaip neadekvačią ir neproporcingą prevencinę priemonę, neatitinkančią procesinio šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos pusiausvyros principo susidariusioje situacijoje.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą, naudojant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, fiksuoto ir judriojo ryšio telefoninius skambučius, sms ir kitokios formos trumpųjų žinučių siuntimą, neturint išankstinio abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo dėl atsakovų siūlomų paslaugų.

11Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, atsisakydamas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į pareikšto ieškinio specifiką, t. y. ieškinys yra pareikštas remiantis CPK 49 straipsnio 2 dalyje ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais ir skirtas vartotojų viešajam interesui apginti. Be to, ieškinio reikalavimas yra neturtinio ir prevencinio pobūdžio, todėl jo užtikrinimui ir yra prašoma taikyti bei turi būti taikomos kitokios nei įprasta užtikrinimo priemonės, kurios gali sutapti (o paprastai ir sutampa) su pareikšto ieškinio reikalavimu.

132. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, neturi jokios kitos realios galimybės apsaugoti savo narių bei Lietuvos Respublikos vartotojų nuo atsakovų daromų teisės aktų pažeidimų, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė reali galimybė, kuri leistų užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad šiuo atveju konkuruoja ne du privatūs interesai, o būtent – viešasis ir privatusis.

143. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo formaliai, vertindamas tik tai, ar galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, o ne atsižvelgdamas į bylos specifiką. Esminė sąlyga yra ta, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos visuomenės teisės ir teisėti interesai.

154. Laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikinojo pobūdžio procesinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti galimą teisių pažeidimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra išsprendžiamas. Todėl, netgi tuo atveju, jei prašomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka ir pačius materialaus pobūdžio reikalavimus, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas bus išsprendžiamas iš esmės. Prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti.

165. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, kaip ir ieškinio tenkinimo atveju, nei atsakovams, nei jokių kitų trečiųjų asmenų teisėtiems lūkesčiams ir interesams nebūtų padaryta jokios realios žalos. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra įvardinta, kokie konkretūs atsakovų interesai galėtų būti pažeisti pritaikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

176. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik proporcingos ir ekonomiškos, kadangi neviršija paties ieškinio reikalavimų, tačiau yra vienintelė teisėta priemonė, kurios taikymas užtikrintų realų teismo sprendimo įvykdymą ir žalos vartotojams atsiradimo ir jos padidėjimo prevenciją.

187. Teismas skundžiamoje nutartyje net nenurodė, kokiomis leistinomis ir teisėtomis priemonėmis ieškovas galėtų užkirsti kelią tolimesniems vartotojų teisių ir interesų pažeidimams ir užtikrinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

19Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir skundžiamos teismo nutarties pakeitimui, nes UAB „Bitė Lietuva“ jau 2014 m. balandžio mėn. tiesioginės telerinkodaros veiksmus buvo sumažinusi iki minimumo, o šiai dienai vartotojų segmente jų išvis atsisakė. Tai ne kartą UAB „Bitė Lietuva“ atstovai yra patvirtinę viešai. Taigi atsiliepimo pateikimo metu (2014 m. birželio 20 d.) UAB „Bitė Lietuva“ iš viso nebevykdo tiesioginės telerinkodaros gaunant sutikimą to paties skambučio metu privačių vartotojų segmente (a punktas), o taip pat atsakovas nevykdo tiesioginės telerinkodaros privatiems vartotojams gaunant sutikimą b-d punktuose nurodytais būdais. Taip pat ir kiti judriojo ryšio paslaugų teikėjai atsakovai UAB „OMINETL“ ir UAB „TELE 2“ atsisakė aukščiau nurodytais būdais vykdomos rinkodaros. Tai patvirtina jų vieši pareiškimai spaudoje. Atsižvelgiant į tai, kad visi atsakovai jau ėmėsi aktyvių priemonių atsisakant prašomų uždrausti tiesioginės telerinkodaos veiksmų, neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Tokiu būdu bus įtvirtintas privalomas šių priemonių pobūdis ir užtikrintas teisinių santykių stabilumas bylos nagrinėjimo metu, apribojant kiekvieno atsakovų galimybes keisti dabartinę politiką dėl tiesioginės telerinkodaros veiksmų, taip pat visiems atsakovams bus nustatytos vienodos privalomo pobūdžio sąlygos. Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių niekaip nepasunkės atsakovų faktinė padėtis, o taip pat nebus pažeistas proporcingumo principas.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas tenkinamas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

23Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos nutartimi, kuria teismas pagal ieškovo prašymą atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė tarp šalių kilusį ginčą bei būsimu galimai ieškovui palankiu teismo sprendimu kilsiančių teisinių padarinių apimtį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri panaikinama, išsprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės.

24Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalis apibrėžia laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, tarp kurių yra ir draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų.

25Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai (ne)tenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-160/2012). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1284/2013). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti pažeisti atsakovų interesai, be to, toks išankstinis draudimas atsakovams savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą, kai dėl tokių draudimų vyksta ginčas iš esmės, nagrinėjamu atveju neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, todėl atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo pozicija. Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ sutiko su ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nors laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų suvaržymu. Pats atsakovas nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo niekaip nepasunkės atsakovų faktinė padėtis bei nebus pažeistas proporcingumo principas, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.

26Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovams savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą, naudojant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, fiksuoto ir judriojo ryšio telefoninius skambučius, sms ir kitokios formos trumpųjų žinučių siuntimą, neturint išankstinio abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo dėl atsakovų siūlomų paslaugų, kuri iš esmės sutampa su ieškinyje suformuluotu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta dalis ieškovo reikalavimų, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra nurodęs, jog taikant nurodytą laikinąją apsaugos priemonę nebūtų pasisakyta dėl ieškinio pagrįstumo. Aplinkybė, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė iš dalies susijusi su vienu iš šioje byloje ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008). Taigi, akivaizdu, kad vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių. Pabrėžtina, jog laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrina teismo sprendimo įvykdymą, bet ir vykdo prevencinę funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496/2004; 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687-1/2006 ir kt.), t. y. apsaugo ją prašančią taikyti proceso šalį nuo žalos atsiradimo ateityje. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors prevencinio ieškinio atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir gali sutapti su byloje pareikštais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Be to, reiškiamo ieškinio reikalavimai yra neturtinio ir prevencinio pobūdžio, todėl ir jų užtikrinimui yra prašoma taikyti ir turi būti taikomos kitokios nei įprasta užtikrinimo priemonės, kurios gali sutapti su pareikštais ieškinio reikalavimais. Teismas taip pat sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, jog pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus įtvirtintas privalomas šių priemonių pobūdis ir užtikrintas teisinių santykių stabilumas bylos nagrinėjimo metu, apribojant kiekvieno atsakovų galimybes keisti dabartinę politiką dėl tiesioginės telerinkodaros veiksmų, taip pat visiems atsakovams bus nustatytos vienodos privalomo pobūdžio sąlygos.

27Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“ ir UAB „TELE 2“ tenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – ieškovo asociacijos „Lietuvos vartotojo instituto“ (j. a. k. 195727584) ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždrausti atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ (j. a. k. 110688998), UAB „OMNITEL“ (j. a. k. 110305282) ir UAB „TELE 2“ (j. a. k. 111471645) savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą, naudojant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, fiksuoto ir judriojo ryšio telefoninius skambučius, sms ir kitokios formos trumpųjų žinučių siuntimą, neturint išankstinio abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo dėl atsakovų siūlomų paslaugų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti, kad sutikimas... 5. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė... 8. Teismas nurodė, kad ieškiniu siekiama iš esmės to paties, kaip ir prašoma... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 11. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 12. 1. Teismas, atsisakydamas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones,... 13. 2. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, neturi jokios kitos realios galimybės... 14. 3. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo... 15. 4. Laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikinojo pobūdžio procesinės... 16. 5. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, kaip ir ieškinio... 17. 6. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik proporcingos ir... 18. 7. Teismas skundžiamoje nutartyje net nenurodė, kokiomis leistinomis ir... 19. Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Atskirasis skundas tenkinamas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su... 24. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar... 25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos... 27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti...