Byla 2A-1159-259/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-359/2015 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams V. K., R. G., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo ir R. G. priešieškinį S. M., V. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, R. G., R. M. dėl kelio servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas S. M. ieškiniu prašė nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio R. G. ir V. K., schemą (parengta ir patvirtinta 2013-11-14 su numatomu kelio servitutu) 3,00 metrų pločio, bendro 0,0110 ha ploto kelio servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, į S. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodė, kad 1993-09-27 jis pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (1993-09-27, Nr. 1-3153) įsigijo 0,0509 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Šiuo metu šiame sklype stovi gyvenamasis namas, kuriame jis su šeima gyvena, ir ūkinis pastatas – garažas. Norėdamas patekti į žemės sklypo kiemą ir įvažiuoti į garažą, jis turi naudotis įvažiavimu per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Jis faktiškai naudojosi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi - įvažiavimu/keliu/taku nuo 1977 m., t. y. nuo gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu įsigijimo pradžios (pirkimo-pardavimo sutartis, 1977-08-18, Nr. 1747). Būtent toks įvažiavimas į jo sklypą jau buvo įsigyjant nuosavybę. Kito būdo patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą nėra. Jokių kitų kelių ar takų į jam priklausantį žemės sklypą nėra. Pavasarį jis užsitvėrė metalinio tinklo tvorą ir pasidarė įvažiavimo vartus į savo žemės sklypą. Atsakovas R. G. prie savo ½ ūkinio pastato dalies, su kuria ribojasi ieškovo vartai, pridėjo plytų, statybinių atliekų, taip užtvėrė ieškovo vartus ir jis neturi galimybės patekti į savo kiemą ir žemės sklypą. Dėl šio atsakovo poelgio ieškovas kreipėsi į Kaišiadorių r. PK, tačiau jam buvo atsakyta, jog jis turi kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo. Įvažiavimas/kelias/takas, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovai patenka į savo žemės sklypus, yra tarp ieškovo ir atsakovų gyvenamųjų namų, atstumai tarp namų yra 4 m, jo žemės sklypo riba eina šiuo keliu ir yra 1 m pločio (+ 0,5 m iki namo), kas reiškia, kad atsakovai su specialiu transportu taip pat negali įvažiuoti į savo žemės sklypą, nes esamo 3 metrų pločio nepakanka įvažiuoti sunkvežimiui su malkomis ar statybinėmis medžiagomis, specialiam transportui, taigi atsakovams norint patekti į savo sklypus su specialiu transportu, reikia važiuoti ir ieškovo 1 metro sklypo dalimi. Atsakovai oficialiai įteisinti servituto nenori, kategoriškai atsisako įteisinti kelio servitutą, nepaaiškindami priežasčių. Nenustačius prašomo kelio servituto, ieškovas apskritai negalėtų naudotis jam priklausančiais daiktais – gyvenamuoju namu, garažu, kiemu ir žemės sklypu, be to, nelaimės ar kitų ekstremalių situacijų atveju prie ieškovo statinių negali privažiuoti joks transportas. UAB „Geosoma“ sudaryta ir teismui pateikta schema, pagal kurią prašoma nustatyti bendro 0,0110 ha ploto kelio servitutą (0,0025 ha S. M. sklypo dalis ir 0.0085 R. G. ir V. K. sklypo dalis), iš esmės yra esamos padėties fiksavimas, todėl būtent tokio kelio servituto nustatymas atitiktų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus bei susiformavusį paprotį. Be to, atsakovams R. G. (408/1322 dalys) ir V. K. (914/1322 dalys) priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), atitinka visas CK 4.128 straipsnyje nurodytas daiktui, kuriam gali būti nustatytas servitutas, savybes. Kadangi įvažiavimas/kelias/takas, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovai patenka į savo žemės sklypus yra trijų asmenų, t.y. ieškovo ir dviejų atsakovų, nuosavybė, kelias yra 4 metrų pločio, iš jų 1 metras priklauso ieškovui, o 3 metrai – atsakovų kaip bendrasavininkų žemė, ir jis yra vienintelis patekimas į savo žemės sklypus tiek ieškovui, tiek atsakovams, todėl servitutas gali būti neatlygintinis.

5Atsakovas R. G. priešieškiniu prašė nustatyti pagal UAB „Pro Invest“ sudarytą schemą dėl kelio servituto nustatymo 0,0090 ha ploto kelio servitutą atsakovo R. G. ir V. K. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), ir 0,0070 ha ploto kelio servitutą ieškovo S. M. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, teise varyti galvijus. Nurodė, kad nuo 1990 m. jo vardu yra registruota ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Tuo metu, kai įsigijo dalį žemės sklypo ir statinių, esančių ( - ), ieškovas jau gyveno ( - ), ir santykiai su juo buvo kaimyniški ir draugiški. 1999 m. jis kreipėsi į A. J. PĮ, kad būtų parengtas jam priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas. Šis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono mero 1999-12-16 potvarkiu Nr. 796 ir šiame plane joks kelio servitutas nebuvo numatytas. Nei rengiant žemės sklypo detalųjį planą, nei jį tvirtinant, ieškovas jokių pretenzijų jam dėl to nereiškė. Pagrindiniai nesutarimai dėl naudojimosi įvažiavimu prasidėjo tada, kai ieškovas savo žemės sklype pradėjo statytis garažą, kuris iki šiol nėra baigtas. Jis ieškovo klausė, kaip šis ketina įvažiuoti į savo kiemą, garažą, tačiau ieškovas teigė, kad ketina pirkti kaimynei Paškevičienei priklausantį žemės sklypą ir įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypą iš Algirdo g. Dėl kokių priežasčių šie planai nebuvo įgyvendinti jam nėra žinoma. 2013 m. pavasarį ieškovas užsitvėrė savo sklypą metalinio tinklo tvorą ir įsirengė įvažiavimo į savo žemės sklypą vartus, kurie ribojasi su jam priklausančio ūkinio pastato dalimi. Ieškovui užtvėrus tvorą, jis negali laisvai apeiti ūkinio pastato ir prieiti prie ūkinio pastato dalies, t.y. negali laisvai naudotis jam priklausančiu turtu. Šioje vietoje prie pastato, kur šiuo metu yra ieškovo užtverta tvora, besiribojanti su ūkiniu pastatu, jis visada laikydavo plytas, o dėl ieškovo pastatytos tvoros šiuo metu visas statybines medžiagas, malkas jis priverstas laikyti prie įėjimo į ūkinio pastato dalį, kuria naudojasi, todėl ieškovas negali patekti pro vartus į savo kiemą. Vartai yra įrengti taip, kad jis nieko negali pasidėti ne tik prie ūkinio pastato, bet ir šalia pastato esančioje kiemo dalyje. Kadangi nei jis, nei ieškovas negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu ir įgyvendinti nuosavybės teisių, mano, kad kelio servitutas turi būti nustatytas, tačiau pagal jo siūlomą ir UAB „Pro Invest“ sudarytą schemą. Nustačius tokį servitutą, ieškovas per ( - ), esantį sklypą galės laisvai patekti į jam priklausantį sklypą, rūpintis statiniais ir juos prižiūrėti, prie jų prieiti ir jai naudotis, kadangi iki šiol to padaryti negalėjo dėl ieškovo sumontuotos tvoros prie jo naudojamos ūkinio pastato dalies.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė 3 metrų pločio ir 0,0110 ha bendro ploto kelio servitutą pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30) schemą (parengta ir patvirtinta 2013-11-14 su numatomu kelio servitutu, b. l. 19, t. 1)): 0,0085 ha ploto atsakovų R. G. ir V. K. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), ir 0,0025 ha ploto ieškovo S. M. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, patekimui į ieškovo S. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

8Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus ir teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, padarė išvadą, kad ieškovo S. M. prašomo nustatyti kelio servituto atsakovų V. K. ir R. G. žemės sklype objektyvus būtinumas yra įrodytas, taip pat įrodyta ir prašomo kelio servituto apimtis. Teismas nurodė, kad ieškovo S. M. žemės sklypas (( - )) turi bendrą ribą su atsakovų V. K. ir R. G. žemės sklypu (( - )). Nors ieškovas S. M. turi privažiavimą – prie žemės sklypo, kuriame yra jo gyvenamasis namas, tačiau tik prie gyvenamojo namo, kadangi gyvenamasis namas iš esmės užima visą žemės sklypo plotą toje vietoje, tačiau nebeturi privažiavimo prie statomo garažo ir pastatytų vartų, pro kuriuos jis patenka į kiemą. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių iš esmės nėra. Teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo kiemas ir įėjimas į kiemą yra už gyvenamojo namo ir kad tokia padėtis susidarė ne dėl nuo ieškovo S. M. ir jo šeimos priklausančių subjektyvių aplinkybių – tokio dydžio gyvenamąjį namą toje vietoje ieškovo šeima įsigijo kartu su žemės sklypu. Taip pat nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad nuo pat įsikūrimo – 1977 m. – ieškovas S. M. ir jo šeima, norėdami patekti į savo žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir gyvenamojo namo kiemą, naudojasi šiuo metu atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi – keliuku – būtent toje vietoje ir būtent tokiu, kokį ieškovas S. M. prašo nustatyti kelio servitutą. Nagrinėjamu atveju atsakovų žemės sklype kelias/takas jau yra, todėl jokių papildomų kelio įrengimo darbų atlikti nebereikia. Nors atsakovas R. G. ir jo atstovė R. R. nesutiko dėl ieškovo S. M. prašomo kelio servituto nustatymo, tačiau nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, jog šiuo metu nėra jokio kito privažiavimo prie ieškovui S. M. priklausančio žemės sklypo, išskyrus atsakovams priklausančio žemės sklypo dalį. Nei atsakovas R. G., nei jo atstovė R. R. nepateikė teismui jokių konkrečių ir realių kitų galimų patekimo į ieškovui S. M. priklausantį žemės sklypą variantų, tačiau pareiškė priešieškinį, kuriame prašo ir jam nustatyti kelio servitutą ieškovui S. M. priklausančiame žemės sklype, kad jis galėtų apeiti jam priklausančią ½ ūkinio pastato dalį, ten laikyti malkas, statybines medžiagas ir kitus daiktus, taip pat, esant poreikiui, remontuoti ūkinį pastatą. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. K. ne kartą išreiškė poziciją, jog jam ir atsakovui R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas ir pastatai yra bendro naudojimo ir naudojimosi tvarka nėra nustatyta, be to, jis pats ten negyvena, todėl iš esmės leidžia atsakovui R. G. naudotis visu žemės sklypu ir laikyti jam reikalingus daiktus žemės sklype ten, kur jam yra patogu, kadangi sklypas yra labai didelis ir jame yra daug vietos. Teismas nesutiko su atsakovo R. G. ir jo atstovės R. R. teiginiais, kad ieškovui užtvėrus tvorą, atsakovas negali laisvai apeiti ūkinio pastato ir prieiti prie ūkinio pastato dalies, t. y. negali laisvai naudotis jam priklausančiu turtu, kadangi vartai yra įrengti taip, kad jis nieko negali pasidėti ne tik prie ūkinio pastato, bet ir šalia pastato esančioje kiemo dalyje. Teismas tokius atsakovo argumentus pripažino nepakankamais išvadai dėl būtent jo prašomo nustatyti kelio servituto pagrįsti. Nurodė, kad atsakovo noras prie jam priklausančios ūkinio pastato dalies laikyti įvairius daiktus yra visiškai suprantamas, tačiau, teismo nuomone, tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas ieškovo nuosavybės teisių apsaugos ribojimo aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas šioms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia prašo atsakovas. Teismo vertinimu, ieškovo S. M. nurodytos prašomo nustatyti kelio servituto priežastys yra visiškai pagrįstos, siekiant tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises jam priklausančiame žemės sklype, tuo tarpu atsakovo R. G. nurodytos jo prašomo nustatyti kelio servituto priežastys yra niekaip nepagrįstos jokiais rašytiniais oficialiais įrodymais ir remiasi tik jo subjektyvia nuomone, įsitikinimais ir norais. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotą ginčo situaciją, žemės sklypo schemų duomenis, laikė įrodyta aplinkybę, jog ieškovo patekimui į jam priklausantį žemės sklypą užtikrinti būtina nustatyti kelio servitutą pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, tokiu būdu tenkinant jo, o ne atsakovo reikalavimą (CK 4.117 str., 4.118 str.) bei atmetant atsakovo reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal jo pateiktą žemės sklypo schemą. Teismas pažymėjo tai, kad vien tik atsakovo R. G. noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę atsakovo prašoma apimtimi. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 str. nustatytu reglamentavimu ir todėl teisiškai nepagrįsta.

9Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog, jo manymu, servitutas turėtų būti neatlygintinis, tuo tarpu atsakovai V. K. ir R. G. nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apskritai nepasisakė dėl servituto atlygintinumo, kompensacijos rūšies, jos dydžio ir mokėjimo sąlygų ar kitų aplinkybių, susijusių su nustatytino servituto atlygintinumu. Atsakovai taip pat nenurodė ir jokių galimų nuostolių dėl kelio servituto nustatymo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovams kompensacijos dėl jiems priklausančiame žemės sklype nustatomo servituto nepriteisė, laikydamas, jog nustatomas servitutas yra neatlygintinis.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Šiuo atveju egzistuoja būtinybė nustatyti kelio servitutą ne tik apeliantui ir V. K. priklausančiame sklype, bet ir S. M. sklypui. Nenustačius servituto pagal apelianto siūlomą planą, jis neturės galimybės racionaliai valdyti ir naudoti jam priklausančio turto, esančio ( - ), dalies. Tarp ūkinio pastato, esančio minėtu adresu, ir S. M. sklypo ribos yra tik 0,19 m. S. M. savo sklypą yra apsitvėręs tvora. Esant tokiam atstumui, apeliantas negali prieiti prie savo statyto ūkinio pastato dalies, esančios šalia tvoros, neturi galimybės laikyti ten malkų, plytų, statybinių medžiagų. Be to, iškilus būtinybei jis negalės suremontuoti tos pastato dalies, kuri yra prie pat S. M. tvoros. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visos šios priežastys yra subjektyvios, tačiau, apelianto nuomone, jos yra objektyvios ir pagrįstos įrodymais.

132. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo atsakovo V. K. žodžius, jog yra nustatyta naudojimosi turto, esančio ( - ), tvarka, jog jis apeliantui leidžia kieme susidėti statybines medžiagas, malkas. Apeliantas nurodo, kad jis ir V. K., kuris tik prieš keletą mėnesių tapo bendrasavininkiu, nėra nusistatę naudojimosi tvarkos, kuri būtų patvirtinta notariškai arba teismo sprendimu. Mano, kad ši byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama, kol jis ir V. K. nenusistatė naudojimosi turtu tvarkos ir neįregistravo jos VĮ Registrų centre. Tuo metu, kai apeliantas įsigijo dalį turto, esančio ( - ), jis ir V. K. motina G. K. (kol ji buvo gyva) susitarė dėl naudojimosi tvarkos, tačiau šiuo metu situacija yra aiškiai pasikeitusi. Dalis statinių sugriuvo, o naujo susitarimo pagal esamą faktinę situaciją su mirusiosios sūnumi V. K. nesudarė. Tai, kad apeliantui leidžiama naudotis kiemu, yra tik V. K. žodžiai. Jam, kaip atsakovui, nėra aktuali šio ginčo baigtis, nes jis negyvena name, esančiame ( - ), ir net neketina ten gyventi ateityje. Apelianto nuomone, tai yra priežastis, kodėl jis teisme sutiko su visais ieškovo reikalavimais. Be to nurodo, kad ieškovo reikalavimą nustatyti kelio servitutą patekimui iki garažo lėmė būtent garažo įrengimas ieškovo pasirinktoje sklypo vietoje. Statydamas garažą jis jau žinojo, kad negalės kitaip patekti į šį statinį, kaip tik per apelianto ir V. K. sklypą. Prieš statydamas garažą ieškovas privalėjo suderinti patekimą į jį su kaimynais, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu ieškovas grubiai pažeidė apelianto, kaip turto savininko, teises.

143. Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, taip grubiai pažeidė procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto atstovės advokatės R. R. prašymo iškviesti ir apklausti matininkus, kurie paruošė skirtingus projektus dėl kelio servituto. Sprendžiant tokį svarbų klausimą kaip servituto nustatymą, kai yra suvaržomos esamų ir būsimų savininkų teisės, būtina išklausyti projektus rengusių asmenų, kurie turi specialias žinias, paaiškinimų, kuris projektas yra racionalesnis ir labiau atitinka ginčo šalių interesus. Be to, teismas formaliai analizavo priešieškinio reikalavimus ir nepagrįstai juos atmetė. Nors teismas nurodė, kad tarp ūkinio pastato, esančio ( - ), ir S. M. sklypo ribos yra 1,6 m atstumas, tačiau byloje nėra jokio dokumento, leidžiančio daryti tokią išvadą. Byloje pateikta pažyma dėl ūkinio pastato padėties su schema, patvirtina, kad tarp apelianto ūkinio pastato ir S. M. sklypo ribos yra tik 0,19 m atstumas. Taigi, teismas padarė aiškią faktinę klaidą, kas lėmė neteisingų išvadų padarymą, jog apeliantas gali laisvai prieiti prie pastato, apeiti jį ir tokiu būdu tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises bei racionaliai naudotis turtu.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. M. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė naujų rašytinių įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę išnagrinėtos ir išspręstos pirmosios instancijos teismo. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo civilinės bylos medžiagą, apklausė visus asmenis, įvertino ieškinyje, atsiliepimuose, priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį, kurio metu atliko vietos apžiūrą, fotonuotraukas, nustatė, jog tarp ūkinio pastato sienos iki sklypo ribos yra 1,6 m. ir priėmė pagrįsta ir teisėtą sprendimą. Teismas rėmėsi byloje apklaustų asmenų paaiškinimais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nustatė, kad ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto atsakovų V. K. ir R. G. žemės sklype objektyvus būtinumas yra įrodytas, taip pat įrodyta ir prašomo kelio servituto apimtis. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl servituto būtinumo, tačiau yra kilęs ginčas dėl prašomo nustatyti servituto apimties. Ieškovo nurodytos jo prašomo nustatyti kelio servituto priežastys yra visiškai pagrįstos, siekiant tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises jam priklausančiame žemės sklype, tuo tarpu apelianto nurodytos jo prašomo nustatyti kelio servituto priežastys yra niekaip nepagrįstos jokiais rašytiniais oficialiais įrodymais, apeliantas remiasi tik savo subjektyvia nuomone ir įsitikinimais. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotą ginčo situaciją, žemės sklypų schemų duomenis, laikė įrodyta aplinkybę, jog ieškovo patekimui į jam priklausantį žemės sklypą užtikrinti būtina nustatyti kelio servitutą pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, tokiu būdu tenkinant jo, o ne atsakovo, reikalavimą (CK 4.117 str., 4.118 str.). Ieškovas pažymi tai, kad vien tik apelianto noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teises apelianto prašoma apimtimi. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, todėl teisiškai nepagrįsta. Teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju be ieškovo prašomo kelio servituto nustatymo nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais pastatais pagal paskirtį: nebūtų įmanoma patekti į sklypą jokiomis transporto priemonėmis, atvežti krovinius, atvykti specialioms tarnyboms ir kt.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas neprieštarauja žemės sklypų dokumentams, kadangi tiek apelianto Žemės sklypo Nr. 1 detaliajame plane, tiek ieškovo Žemės sklypo Nr. 2 plane, teismo nustatytas servitutas buvo numatytas kaip projektuojamas servitutas. Apelianto argumentai, jog nenustačius servituto pagal jo siūlomą planą, jis neturės galimybės racionaliai valdyti ir naudoti jam priklausančio ūkinio pastato dalies, prieiti prie ūkinio pastato dalies, esančios šalia tvoros, laikyti ten malkų, plytų, statybinių medžiagų, remontuoti statinio, yra nesuderinami su CK 4.126 straipsnio nuostatomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Trečiasis asmuo pažymi, kad apeliantui nėra būtinybės malkų, plytų ir kitų daiktų laikyti ieškovo Žemės sklype Nr. 2, kadangi R. G. Žemės sklypas Nr. 1 yra didelis ir įvairūs daiktai, statybinės medžiagos gali būti laikomos kitoje, jam patogioje vietoje (t. y. savo žemės sklypo ribose). Be to, apeliantas, pasistatęs statinį greta ieškovo Žemės sklypo Nr. 2 ribos, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes, kadangi tai nėra ir negali būti teisėtas pagrindas prašyti teismo riboti ieškovo nuosavybės teisę nustatant servitutą.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl kelio servituto, bei priėjimo prie ūkinio pastato dalies servituto nustatymo gretimuose žemės sklypuose būtinumo, servitutų apimties.

19Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas S. M. 1993-09-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo 0,0509 ha žemės sklypą, esantį ( - ), naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, įregistruotas viešpataujantis servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus, įregistravimo pagrindas - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus įsakymas, 2011-07-25, Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1090, nuo 2011-08-08. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad statinius, esančius minėtame žemės sklype ieškovas įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1747 1977-08-18 (įrašas galioja nuo 1977-10-19); sklype esantys nekilnojamieji daiktai: pastatas-gyvenamasis namas rekonstruotas, 2012-07-23 įregistruotas deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2012-08-02, pastatas-ūkio pastatas ir kiti statiniai (inžineriniai), kiti statiniai (kanalizacijos šulinys k1., tvora 2012-07-23 įregistruotas deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2012-08-02, (t. 1. b. l. 8-12).

20Gretimai šio sklypo esantis 0,1322 ha žemės sklypas ( - ) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2001-03-28, 1998-12-18 ir 2011-03-28 Apskrities viršininko įsakymais. 2001-05-03 Sutartimi 914/1322 šio žemės sklypo buvo įregistruota atsakovo V. K. motinos G. K. vardu; 1998-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2011-03-28 Apskrities viršininko įsakymu, 2001-05-03 Sutartimi 408/1322 šio žemės sklypo įsigijo R. G.. Sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, keturi pastatai-ūkiniai pastatai, kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, kiemo aikštelė). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2015-01-20 matyti, kad po G. K. mirties V. K. 2014-09-25 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 914/1322 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) į dalį kai kurių pastatų16/25 dalis kitų statinių (t.1, b.l. 13-14, 50-53, t. 2, b.l. 47-52).

21Kadangi su vienu iš gretimo sklypo bendrasavininkių ieškovui S. M. nepavyko susitarti dėl kelio servituto nustatymo ne ginčo tvarka, ieškovas reiškė ieškinį teisme, prašė nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ parengtą schemą bendrą 0,0110 ha ploto servitutą-žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), priklausančiame R. G. ir V. K., 3 metrų pločio bendro 0,0085 ha ploto kelio servitutą, S. M. priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) 0,0025 ha ploto servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, į S. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Ieškovas S. M. įrodinėjo, kad būtinumą nustatyti prašomą servitutą pagrindžia tos aplinkybės, jog sklype yra jam priklausantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas – garažas, jokio kito kelio ar tako įvažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą, apart prašomo nustatyti atsakovų sklype servituto, nėra, toks įvažiavimas į jo sklypą jau buvo faktiškai suformuotas įsigyjant namų valdą-statinius (vėliau) ir žemės sklypą, atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi - įvažiavimu/keliu/taku jis naudojasi faktiškai nuo 1977 m., t. y. nuo gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu įsigijimo dienos.

22Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko, byloje pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti pagal UAB „Pro Invest“ sudarytą schemą 0,0090 ha ploto kelio servitutą atsakovo R. G. ir V. K. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), ir 0,0070 ha ploto kelio servitutą ieškovo S. M. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, su teise varyti galvijus. Prašomo nustatyti servituto būtinumą įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jis neturi galimybės prieiti prie nuosavybės teise turimo vieno iš ūkinio pastato sienos, nes nuo pastato sienos iki ieškovo užtvertos tvoros yra tik 19 centimetrų pločio žemės sklypas, ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje prašo nustatyti servitutą jis anksčiau laikydavo statybines medžiagas – plytas. Šiuo metu dėl ieškovo pastatytos tvoros jis negali priteiti prie ūkinio pastato dalies, o plytas turi laikyti kitoje vietoje-prie buvusio įvažiavimo į ieškovo sklypą ribos.

23Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė 3 metrų pločio ir 0,0110 ha bendro ploto kelio servitutą pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licencijos Nr. G-644-(310), išduota 2008-07-30) schemą (parengta ir patvirtinta 2013-11-14 su numatomu kelio servitutu, b. l. 19, t. 1)): 0,0085 ha ploto atsakovų R. G. ir V. K. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), ir 0,0025 ha ploto ieškovo S. M. vardu registruotame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, patekimui į ieškovo S. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

24Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ginčija atsakovas R. G., esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai atsisakė nustatyti atsakovo prašomą servitutą, tokiu būdu apeliantas negali prieiti prie savo statyto ūkinio pastato dalies, esančios šalia tvoros, neturi galimybės laikyti ten malkų, plytų, statybinių medžiagų, ieškovo reikalavimą nustatyti kelio servitutą patekimui iki garažo lėmė būtent garažo įrengimas ieškovo pasirinktoje sklypo vietoje, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, taip grubiai pažeidė procesinės teisės normas, nes nepagrįstai netenkino apelianto atstovės advokatės R. R. prašymo iškviesti ir apklausti matininkus, kurie paruošė skirtingus projektus dėl kelio servituto.

25Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų

26Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012).

27Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė teisingą ir pagrįstą byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu išvadą, kad ieškovo S. M. prašomo nustatyti kelio servituto atsakovų V. K. ir R. G. žemės sklype objektyvus būtinumas yra įrodytas, taip pat, jog buvo įrodyta ir prašomo kelio servituto apimtis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog tarp šalių nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl kelio servituto būtinumo, nes vienas iš atsakovų sutiko su ieškinio reikalavimais, o kitas atsakovas siūlė nustatyti tik didesnės apimties kelio servitutą, apimantį didesnę dalį ieškovo žemės sklypo, kad galėtų toje ieškovo žemės sklypo dalyje laikyti malkas, plytas, statybines medžiagas, naudoti tą sklypo dalį priėjimui prie savo statyto ūkinio pastato dalies (b.l.7, 2 t., 19, t.1). Teisėjų kolegija įvertina ir tą nustatytą aplinkybę, byloje, kad tarp buvusių žemės sklypų naudotojų jau buvo nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo tvarka, leidusi gera valia ieškovui patekti į savo žemės sklypą, naudojantis atsakovų dalimi žemės sklypo, o atsakovai įvažiavimui į savo žemės sklypą naudojo dalį (1 metrą pločio) ieškovo žemės sklypo. Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovo prašomo nustatyti servituto būtinumas yra nepagrįstas ir kad tokį būtinumą lėmė tik neteisėti ieškovo veiksmai statant garažą savo namo kieme. Ieškovas yra turimo žemės sklypo savininkas ir gali visa apimtimi naudotis savininko teisėmis, tame tarpe ir teise statyti statinius savo žemės sklype (LR CK 4.93 str.). Apeliantas nepateikė byloje jokių įrodymų, kad statomas ieškovo garažas padarys jam priklausančio sklypo daliai neigiamą neleistiną poveikį (LR CPK 4.99 str., 178 str.).

28Teisėjų kolegija laiko pagrįstu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kur buvo nuspręsta dėl atsakovo R. G. prašomo servituto nustatymo. Teismas padarė teisingą išvadą kad atsakovas R. G. nepagrindė jo prašomo nustatyti kelio servituto būtinumo. Atsakovo siekis tokiu būdu noras prie jam priklausančios ūkinio pastato dalies ieškovo žemės sklype laikyti malkas, plytas, statybines medžiagas suprantamas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokio noro įgyvendinimas nėra pateisinamas ieškovo nuosavybės teisių apsaugos ribojimo aspektu, nėra suderinamas su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu ir nėra pakankamas pagrindas šioms S. M. turtinėms teisėms varžyti tokia apimtimi, kokia prašo atsakovas R. G.. Esant nurodytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo prašomo servituto nustatymo LR CK 4. 11 str., 4.113 str., 178 str.).

29Teisėjų kolegija laiko nepagrįstai apeliacinio skundo motyvus, jog teismas formaliai išnagrinėjo bylą, nes nepagrįstai netenkino apelianto prašymo iškviesti ir apklausti matininkus, kurie paruošė skirtingus projektus dėl kelio servituto nustatymo ir taip teismas grubiai pažeidė procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą įstatymo leidėjo nustatytą ginčų sprendimo teisinį reglamentavimą, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Skundžiamą nutartį įvertinusi pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Minėta, kad ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pakako įrodymų, kurie šalių buvo pateikti tiek ruošiantis bylos nagrinėjimui, tiek bylos nagrinėjimo metu, todėl teismui nebuvo būtinybės išklausyti matininkus, kurie paruošė šalims projektus dėl kelio servituto nustatymo. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

30Dėl atlyginimo už servitutą klausimo sprendimo

31Nors servituto atlygintinumo klausimai nėra apeliacijos dalykas šioje byloje, teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako. Nei ieškovas nei atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesiekė nustatyti servituto atlygintinumo sąlygos. Servitutų nustatymo sąlygų kontekste paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika aiškinant teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; ir kt.). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, tačiau neprivaloma. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, pasisakydamas dėl servituto atlygintinumo nagrinėjamu atveju, sprendė, jog nustatomas servitutas yra neatlyginis, kadangi nei ieškovas nei atsakovai neprašė spręsti servituto atlygintinumo klausimo. Teisėjų kolegija vertina, kad toks Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo motyvas yra pagrįstas ir teisingas, kadangi kelio servitutas nustatytas tiek ieškovo tiek atsakovų žemės sklypo daliai (0,0085 ha ploto atsakovų R. G. ir V. K. vardu registruotame žemės sklype ir 0,0025 ha ploto ieškovo S. M. vardu registruotame žemės sklype), šiuo servitutu turi teisę naudotis ieškovas ir atsakovai, patekdami į jiems priklausančius žemės sklypus.

32Vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė servituto nustatymą bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą.

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas S. M. ieškiniu prašė nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“... 5. Atsakovas R. G. priešieškiniu prašė nustatyti pagal UAB „Pro Invest“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu... 8. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei bylos... 9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė ir bylos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės... 12. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo atsakovo V. K.... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, taip grubiai... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. M. prašo Kaišiadorių rajono... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl kelio servituto, bei priėjimo prie... 19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog... 20. Gretimai šio sklypo esantis 0,1322 ha žemės sklypas ( - ) buvo suformuotas... 21. Kadangi su vienu iš gretimo sklypo bendrasavininkių ieškovui S. M. nepavyko... 22. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko, byloje pareikštu priešieškiniu... 23. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu... 24. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo... 25. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų ... 26. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 28. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo... 29. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstai apeliacinio skundo motyvus, jog teismas... 30. Dėl atlyginimo už servitutą klausimo sprendimo... 31. Nors servituto atlygintinumo klausimai nėra apeliacijos dalykas šioje byloje,... 32. Vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti...