Byla 2K-457/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį aštuoneriems metams. Iš V. D. Valstybinei ligonių kasai priteista 5464,40 Lt turėtų A. Ž. gydymo išlaidų, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. – 2642,17 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei, o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. O. Š. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. civilinis ieškinys dėl išlaidų statant paminklą A. Ž. paliktas nenagrinėtas.

2Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. V. bei M. O. Š. apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendis pakeistas. Kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pašalinta tai, kad V. D. pripažino savo neteisėtus veiksmus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Nuteistajam V. D. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta, paskiriant jam laisvės atėmimą dešimčiai metų. Iš V. D. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. priteista 20 000 Lt, o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. O. Š. – 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

4V. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namo koridoriuje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip tris smūgius A. Ž. į galvą bei kitas kūno vietas ir taip padarė jam poodines kraujosruvas kaktos kairėje bei dešinėje pusėse, kraujosruvas kaktos dešinėje bei kairėje pusėse ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktos bei smilkinio skilčių dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkinio ir momens skilties sumušimą, kraujosruvas galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkinio skiltyje ir smegenų kamiene. Dėl kilusių komplikacijų A. Ž. galvos smegenys, suspaustos po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, pabrinko bei užstrigo, ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjusysis ligoninėje mirė.

5Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog V. D. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, jo gailėjimasis yra daugiau formalus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti nuteistojo V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra neteisinga ir šią aplinkybę iš nuosprendžio pašalino.

6Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas „paskirti nukentėjusiajam (turėtų būti – nuteistajam) itin švelnią laisvės atėmimo bausmę, kartu sureikšminant prieštaraujantį moralės elgesio taisyklėms nukentėjusiojo elgesį, nepagrįstai nustatant jo atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei įvertinant bylos duomenis, neigiamai charakterizuojančius nuteistąjį“ yra nepagrįstas, nes bausmė paskirta nevisapusiškai įvertinus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), o kartu neatitinka bausmės paskirties, nes savo švelnumu tokia bausmė neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, ir nuteistajam V. D. paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę sugriežtino iki dešimties metų laisvės atėmimo.

7Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nukentėjusiosioms A. V. ir M. O. Š. pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos sumos yra neadekvačios jų patirtai neturtinei žalai, jų dydis neatitinka susiformavusios teismų praktikos tyčinių nužudymų bylose, padidino ir iš nuteistojo V. D. nukentėjusiosioms priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti.

8Nuteistasis V. D. kasaciniu skundu prašo tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, įvertinti visas jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sumažinti jam paskirtą bausmę ir panaikinti iš jo nukentėjusiosioms priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

9Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nevertino neteisėtų nukentėjusiojo A. Ž. veiksmų ir nesvarstė BK 28 straipsnio taikymo galimybės. Pasak kasatoriaus, nukentėjusysis A. Ž. be jo (kasatoriaus) sutikimo, jam nesant namuose, įsibrovė į jam (kasatoriui) nuosavybės teise priklausantį būstą (nors anksčiau kelis kartus buvo griežtai įspėtas nesilankyti jo namuose), o pamatęs jį grįžtant iš darbo iššoko pro langą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai privertė jį (kasatorių) ginti savo šeimą ir būstą nuo įsibrovimo. Kasatorius pripažįsta, kad jis peržengė būtinosios ginties ribas, tačiau, jo nuomone, teismai to nepagrįstai neįvertino ir nepripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

10Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, nes nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo „provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. Ž. elgesys“. Pasak kasatoriaus, A. Ž. prieš jo valią, jam būnant darbe, įsibraudavo į jo būstą, kur susitikinėdavo su jo sugyventine ir kartu su ja jo uždirbtus pinigus išleisdavo maistui bei alkoholiui. Be to, kasatorius tvirtina, kad teismai nepagrįstai netaikė ir BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų, nes jis nusikalto dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė minėti neteisėti A. Ž. veiksmai.

11Kasatorius nurodo ir tai, kad jam nepavyko savanoriškai atsisakyti padaryti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau teismai, priimdami sprendimus jo baudžiamojoje byloje, į tai neatsižvelgė. Kasatorius tvirtina, nenorėjęs nukentėjusiojo nužudyti – tik norėjęs nuo jo apginti būstą, šeimą, vaikus ir mirtinų pasekmių nenumatęs. Nuteistojo V. D. teigimu, tarp jo suduotų smūgių ir A. Ž. mirties nėra priežastinio ryšio – nukentėjusysis mirė ne nuo jo suduotų smūgių, o dėl griuvimo metu patirtų sužalojimų.

12Kasatorius skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pasak kasatoriaus, jis tyrimui netrukdė, teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes – tik šiek tiek suklydo dėl nukentėjusiojo girtumo, dėl to neįvertino „iš karto jo svirduliavimo ir griuvinėjimo priežasčių“ ir pavėluotai iškvietė greitąją pagalbą. Tai, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jis vis tik bandė suteikti pagalbą A. Ž. ir išvengti sunkesnių padarinių.

13Nuteistasis V. D. taip pat nurodo, kad iš jo nukentėjusiosioms A. V. bei M. O. Š. „priteistos moralinės žalos yra aiškiai neteisingos“. Pasak kasatoriaus, „nuoširdus gailėjimasis šiuo atveju yra sąlyginis“, nes dėl nukentėjusiojo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų neturtinė žala jam padaryta didesnė negu nukentėjusiosioms A. V. bei M. O. Š.: jis (kasatorius) gindamas būstą, šeimą, vaikus, neteko laisvės, vaikai prarado tėvą ir po įvykio pateko į globos namus, iširo šeima.

14Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į nuteistojo V. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

15Prokuroras nurodo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. D. apie sugyventinės neištikimybę žinojo, todėl tai, kad kasatorius pamatė nukentėjusįjį prie savo namų, negalėjo sukelti jam didelio susijaudinimo, to negalima laikyti ir rizikingu bei provokuojačiu nukentėjusiojo elgesiu. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis į kasatoriaus būstą pateko neteisėtai. Vadinasi, pasak prokuroro, nuteistajam V. D. nebuvo reikalo ginti būstą ar šeimą nuo, jo nuomone, neteisėto įsibrovimo.

16Prokuroras atsiliepime nesutinka ir su kasatoriaus teiginiu, kad jam nepavyko savanoriškai atsisakyti padaryti nusikaltimą. Prokuroras teigia, kad V. D. buvo padaręs visus veiksmus tam, jog nusikaltimas būtų įvykdytas, t. y. rankomis, kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam „į galvą ir kitas kūno vietas ir daugiau tuoj po nusikalstamos veikos padarymo naujų veikimų, galinčių pakeisti priežastinio ryšio vystymąsi ar užkirsti nusikalstamiems padariniams, neatliko“. Be to, prokuroro nuomone, greitosios pagalbos iškvietimas kitą dieną be sąmonės gulinčiam nukentėjusiajam, negali būti vertinamas kaip V. D. bandymas išvengti sunkesnių nusikaltimo pasekmių. Kartu prokuroras teigia, kad nuteistajam V. D. už įvykdytą nužudymą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra neteisinga ar aiškiai per didelė. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo, o ne kaltininko, kompetencija. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais ir pagrįstai iš nuteistojo V. D. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. priteisė 20 000 Lt, o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. O. Š. – 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

17Nukentėjusiosios A. V. ir M. O. Š. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. D. kasacinį skundą atmesti.

18Nukentėjusiosios nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog A. Ž. kėsinosi į V. D. nuosavybę, nes, pasak jų, A. Ž. į nuteistojo namus įleisdavo jo (nuteistojo) sugyventinė R. G. A. Ž. į nuteistojo namus per jėgą niekada nesiveržė. Nukentėjusiųjų tvirtinimu, nuteistasis nepagrįstai teigia ir tai, kad buvo kėsinamasi į jo šeimą, nes santuoka tarp V. D. ir R. G. nebuvo sudaryta.

19Nukentėjusiosios atsiliepime į kasacinį skundą tvirtina ir tai, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis V. D., jo byloje nėra nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos kasaciniame skunde. V. D. neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, nesigaili ir neišgyvena dėl to, ką padarė, nebuvo ir „tokios emocinės būsenos, kuri leistų tvirtinti, kad jis buvo labai susijaudinęs“. Nukentėjusiosios nesutinka ir su tuo, kad nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Jos tvirtina, kad A. Ž. nuteistojo V. D. būsto, šeimos, vaikų nepuolė, į niekieno gyvybę nesikėsino, o muštynes, pasibaigusias A. Ž. mirtimi, pradėjo nuteistasis V. D. Be to, nukentėjusiosios nepritaria nuteistojo prašymui sumažinti jam paskirtą bausmę bei „panaikinti neturtinių žalų išieškojimus“ ir nurodo, kad nors mano, jog V. D. galėtų būti paskirta ir griežtesnė bausmė, vis tik sutinka su nuteistajam apeliacinės instancijos teismo paskirta bausme ir priteistu neturtinės žalos dydžiu.

20Nuteistojo V. D. kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę

22Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pasak kasatoriaus, jis tyrimui netrukdė, teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes – tik šiek tiek suklydo dėl nukentėjusiojo girtumo, dėl to neįvertino „iš karto jo svirduliavimo ir griuvinėjimo priežasčių“ ir pavėluotai iškvietė greitąją pagalbą. Tai, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jis vis tik bandė suteikti pagalbą A. Ž. ir išvengti sunkesnių padarinių.

23BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas turi nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nužudymą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nužudymo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodant teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismai mano, jog yra pagrindas išvadai, kad asmuo prisipažino padaręs nužudymą ir tada, kai jis nenurodo dalies neesminių šio nusikaltimo padarymo aplinkybių (pvz., negali nurodyti tikslaus suduotų smūgių skaičiaus ar jų sudavimo mechanizmo) arba neigia norą atimti nukentėjusiojo gyvybę. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nužudymo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog byloje yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo konstatuojamas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl to ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nužudymo teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga“ (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis)“; Išvadų 7 punktas).

24Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. D., apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme, nurodė esmines bylos aplinkybes bei prisipažino sudavęs nukentėjusiajam A. Ž. į galvą bei šoną, suteikus jam teisme paskutinį žodį, atsiprašė nukentėjusiųjų. Kita vertus, nuteistasis V. D. prisipažino kaltu iš dalies, nusikaltimu padarytos žalos ar jos dalies neatlygino (ir net nesistengė atlyginti) ir viso bylos proceso metu tvirtino, kad nukentėjusysis mirė ne nuo jo veiksmais padarytų sužalojimų visumos, t. y. neigė priežastinį ryšį tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties. Nuteistasis V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad nukentėjusysis A. Ž. išėjęs iš jo namų galvą galėjo susižaloti griuvinėdamas, nes buvo girtas, arba griūdamas, kai, praėjus maždaug porai valandų po konflikto, bandė atsisėsti ant kėdės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuos V. D. tvirtinimus paneigia 2007 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvada Nr. M 560/07(05), kurioje nurodyta, jog: A. Ž. galvoje nustatyti trys trauminiai poveikiai, kurie padaryti suduodant du smūgius į kaktą, trauma pakaušyje galėjo atsirasti arba nuo tiesioginio smūgio į pakaušį, arba dėl nuo į kaktą suduotų dviejų smūgių krentant ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką pagrindą; visi nukentėjusiajam A. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu; „A. Ž. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta“ (T. 1, b. l. 34–35). Tai, kad A. Ž. buvo suduoti du smūgiai į kaktą, o trauma pakaušyje galėjo atsirasti arba nuo tiesioginio smūgio į pakaušį, arba dėl nuo į kaktą suduotų dviejų smūgių krentant ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką pagrindą, patvirtina ir liudytojos R. G. bei paties V. D. parodymai apie tai, jog jis sudavė nukentėjusiajam A. Ž. į galvą du smūgius, nuo kurių nukentėjusysis pargriuvo, ir griūdamas galėjo galva atsitrenkti į grindis. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. D. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. rugpjūčio 25 d. apklausiamas kaip įtariamasis ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės jam paskyrimo klausimas, parodė, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ž. pirmas panaudojo jis (T. 1, b. l. 118, 126), o vėliau jau tvirtino, kad pirmas fizinį smurtą prieš jį bandė panaudoti A. Ž. (T. 2, b. l. 6, 100, 102, 122).

25Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad: greitąją medicinos pagalbą V. D. iškvietė tik 2007 m. rugpjūčio 23 d. ankstų rytą, t. y. praėjus maždaug dešimčiai valandų po įvykio, ir, šios nesulaukęs, išvyko į darbą; matė, kad nukentėjusysis gulėjo parkritęs žolėje ir, kaip pats teigė 2008 m. sausio 7 d. apklausos metu, prie apie porą valandų žolėje gulinčio pargriuvusio nukentėjusiojo A. Ž. nebuvo priėjęs (T. 2, b. l. 6); V. D. tvirtino, kad A. Ž. atsikėlęs nuo žolės nuėjo pas kaimynus G. ir ten kalbėjosi, o tuo tarpu P. G. teigė, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d. vakare jis buvo namie ir niekas nebuvo atėjęs (T. 1, b. l. 97).

26Vadinasi, negalima teigti, kad nuteistasis V. D. buvo nuoširdus duodamas parodymus apie jo įvykdyto nužudymo aplinkybes ir suteikė nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nuteistasis V. D. ir pats pripažįsta, jog „nuoširdus gailėjimasis šiuo atveju yra sąlyginis“. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad „nuteistasis ne tik kad nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie nukentėjusįjį, bet ir laiku nesiėmė jokių priemonių, kad jo paties sumuštam ir kieme per naktį gulėjusiam nukentėjusiajam A. Ž. būtų laiku suteikta neatidėliotina reikalinga pagalba“, motyvuotai konstatavo, jog V. D. prisipažinimo iš dalies nužudžius A. Ž. formalaus, o ne nuoširdaus gailėjimosi negalima vertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir ją iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstai pašalino.

27Dėl kasatoriui paskirtos bausmės

28Nuteistasis V. D. kasaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

29Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

30Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos „teismo išvada paskirti nukentėjusiajam itin švelnią laisvės atėmimo bausmę, kartu sureikšminant prieštaraujantį moralės elgesio taisyklėms nukentėjusiojo elgesį, nepagrįstai nustatant jo atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei įvertinant bylos duomenis, neigiamai charakterizuojančius nuteistąjį, yra nepagrįsta, nes ji paskirta neišsamiai įvertinus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, o kartu neatitinka bausmės paskirties, nes savo švelnumu tokia bausmė neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo“. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: V. D. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis); nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia; V. D. apibūdinamas neigiamai, kaip nesąžiningas, dažnai girtaujantis, linkęs nusikalsti, oficialiai nedirbantis; V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip minėta šioje nutartyje, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstai pašalinta. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, už A. Ž. nužudymą V. D. paskirdamas dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu V. D. baudžiamojoje byloje, kolegijos nuomone, baudžiamasis įstatymas, ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką, ir, kaip minėta, paskiriant jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam V. D. paskyrė laivės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuotas V. D. padarytas nusikaltimas, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam V. D. paskirta bausmė nėra per griežta.

31Dėl kasatoriaus argumentų apie neturtinę žalą

32Nuteistasis V. D. taip pat nurodo, kad iš jo nukentėjusiosioms A. V. bei M. O. Š. „priteistos moralinės žalos yra aiškiai neteisingos“, ir prašo panaikinti šios neturtinės žalos atlyginimą. Pasak kasatoriaus, dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų neturtinė žala jam (kasatoriui) padaryta didesnė negu nukentėjusiosioms A. V. bei M. O. Š. Jis, gindamas būstą, šeimą, vaikus, neteko laisvės, todėl vaikai prarado tėvą ir po įvykio pateko į globos namus, iširo šeima. Taigi, kasatorius, nors tiesiogiai to ir nenurodo, iš esmės ginčija ne iš jo nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, bet apskritai neturtinės žalos priteisimą iš jo.

33Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

34Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

35Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

36Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismai, konstatavę, jog M. O. Š. sūnaus, su kuriuo ji kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, o A. V. brolio, su kuriuo ją siejo artimi ryšiai, netektis sukėlė dvasinius sukrėtimus, pagrįstai pripažino, kad abi nukentėjusiosios dėl smurtinės A. Ž. mirties patyrė neturtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje V. D. yra kaltininkas, t. y. asmuo, įvykdęs nužudymą, o ne nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs moralinės žalos. Todėl klausimas, kaip nurodo kasatorius, ar „dėl nukentėjusiojo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų neturtinė žala jam padaryta didesnė negu nukentėjusiosioms A. V. bei M. O. Š.“, negali būti net keliamas. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms, pagrįstai konstatavo, kad priteistos nedidelės neturtinės žalos sumos (3000 Lt A. V. ir 10 000 Lt M. O. Š.) „bei nukentėjusiųjų patirtas dvasinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, stresas dėl artimo žmogaus netekties yra akivaizdžiai neadekvačios, neatitinkančios sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei susiklosčiusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose“.

37Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino V. D. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, V. D. baudžiamojoje byloje spręsdamas su nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius teisės klausimus, atsižvelgė ne vien į minėtų įstatymų nuostatas, bet ir į susiformavusią teismų praktiką. Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms A. V. bei M. O. Š. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

38Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

39Nuteistasis V. D. skunde taip pat nurodo, kad: teismai nepagrįstai nevertino neteisėtų nukentėjusiojo A. Ž. veiksmų ir nesvarstė BK 28 straipsnio taikymo galimybės; nes nukentėjusysis A. Ž. be jo (kasatoriaus) sutikimo, jam nesant namuose, įsibrovė į jam (kasatoriui) nuosavybės teise priklausantį būstą, nors anksčiau kelis kartus buvo griežtai įspėtas nesilankyti jo namuose, o pamatęs jį grįžtant iš darbo iššoko pro langą. Tokie nukentėjusiojo A. Ž. veiksmai, pasak kasatoriaus, privertė jį ginti savo šeimą ir būstą nuo A. Ž. įsibrovimo, tačiau jis peržengė būtinosios ginties ribas. Kasatorius tvirtina, kad teismai nepagrįstai to neįvertino ir nepripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte). Be to, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai jam netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies ir 6, 10, 13 punktų nuostatų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme šie argumentai nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi minėti kasatoriaus skundo argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo V. D. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 4. V. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.00 val.,... 5. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo... 6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos... 7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, konstatavusi, kad... 8. Nuteistasis V. D. kasaciniu skundu prašo tinkamai pritaikyti baudžiamąjį... 9. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nevertino neteisėtų... 10. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 59... 11. Kasatorius nurodo ir tai, kad jam nepavyko savanoriškai atsisakyti padaryti... 12. Kasatorius skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš... 13. Nuteistasis V. D. taip pat nurodo, kad iš jo nukentėjusiosioms A. V. bei M.... 14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į... 15. Prokuroras nurodo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. D.... 16. Prokuroras atsiliepime nesutinka ir su kasatoriaus teiginiu, kad jam nepavyko... 17. Nukentėjusiosios A. V. ir M. O. Š. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 18. Nukentėjusiosios nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog A. Ž.... 19. Nukentėjusiosios atsiliepime į kasacinį skundą tvirtina ir tai, kad,... 20. Nuteistojo V. D. kasacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą... 22. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš pirmosios... 23. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia... 24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. D., apklausiamas ir... 25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad: greitąją medicinos... 26. Vadinasi, negalima teigti, kad nuteistasis V. D. buvo nuoširdus duodamas... 27. Dėl kasatoriui paskirtos bausmės... 28. Nuteistasis V. D. kasaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą laisvės... 29. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 30. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad... 31. Dėl kasatoriaus argumentų apie neturtinę žalą... 32. Nuteistasis V. D. taip pat nurodo, kad iš jo nukentėjusiosioms A. V. bei M.... 33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 34. Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 35. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško... 36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismai, konstatavę, jog M. O.... 37. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai... 38. Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų... 39. Nuteistasis V. D. skunde taip pat nurodo, kad: teismai nepagrįstai nevertino... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 41. Nuteistojo V. D. kasacinį skundą atmesti....