Byla 1-184-327/2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajai E. Ž., kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2A. M., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, neįgalus, nedarbingas (netekęs 80 % darbingumo), išsituokęs, gyvenantis ( - ), deklaruojama gyvenamoji vieta ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4A. M. 2013 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val. buto ( - ), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir medikamentų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė virtuviniu peiliu bejėgiškos būklės dėl sunkaus girtumo I. Ž. ne mažiau kaip penkiolika smūgių į kaklą ir krūtinės ląstą, tuo jam padarė pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, nekiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairės pusės viršutinėje ir apatinėje dalyse, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje ir krūtinės viršutinėje dalyje, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pjautinę žaizdą kaklo priekinėje dalyje su trachėjos sienelės pažeidimu, durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su kairiosios išorinės miego arterijos pažeidimu, kiauryminę į krūtinės ląstos ertmę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinio plaučio apatinės skilties priekinio krašto pažeidimu, kiauryminę į krūtinės ląstos ertmę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio sienelės pažeidimu, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui į kūno ertmes ir išorę, įvykio vietoje nukentėjusysis mirė, tuo būdu tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškoje būklėje esantį I. Ž., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.

5Kaltinamasis A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu iš esmės prisipažino. Kaltinamasis nurodė, kad dėl sveikatos būklės – dingusios atminties – negali nurodyti įvykio aplinkybių, tačiau neneigia, kad nužudė I. Ž.. Parodė, kad įvykio dieną ryte išgėrė 200 gramų degtinės. Taip pat išgėrė 3 tabletes Lorafeno, kadangi buvo kelias naktis nemiegojęs. Apie 18-20 val. atėjo I. Ž. ir atsinešė butelį pilstuko. Kaltinamasis išgėrė tik vieną taurelę šio gėrimo paragauti. Prisimena, kad atnešė užkąsti sūrio ir peilį jam pjaustyti. Kas vyko po to, nebeprisimena. Nepamena, kad tarp jo ir I. Ž. būtų įvykęs konfliktas. Ryte atsikėlęs pamatė fotelyje sėdintį žmogų, kurio iš karto nepažino. Pradėjo jį purtyti, pliaukštelėjo per veidą. Pajautęs, kad veidas šaltas, sustingęs, atlošė jo galvą ir pamatė kruviną kaklą, ant stalo buvo kruvinas peilis, kurį nunešė į kriauklę. Netrukus atėjo J. J., kurio paprašė iškviesti policiją. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

6Kadangi kaltinamojo parodymai skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, šiuos parodymus patikrinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d.) buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu A. M. duoti parodymai (t. 2, b. l. 52-53). Juose A. M. patvirtino, kad 2013 m. 2013-08-15 ryte gėrė degtinę. Atėjus I. Ž. su juo taip pat gėrė degtinę. Užkandai turėjo fermentinio sūrio, kurį kiekvienas atsiriekdavo peiliu medine rankena. Apie 16-17 val. užsinorėjo miego ir paprašė I. Ž. eiti namo. Šis sėdėjo fotelyje ir niekur nesiruošė eiti. Išgėrė tris raminamąsias tabletes, vėl prašė I. Ž. išeit, bet šis sakė, kad dar gers. Bandė pakelt jį iš fotelio, bet I. Ž. jį pastūmė ir jis nugriuvo ant grindų. Susinervino ir pagriebė peilį, kuriuo smūgiavo I. Ž.. Neatsimena ar pirmiau smūgiavo, ar pirmiau perrėžė gerklę. Atmintyje lyg užsifiksavęs vaizdas, kad jis mojuoja rankomis prieš jį, lyg stumia nuo savęs, ginasi. Po to krito miegot ir prabudęs ryte pamatė fotelyje sėdintį asmenį nuleista galva. Iš pradžių jo nepažino. Liepė jam keltis, bet jis nereagavo, buvo sustingęs. Netrukus atėjo bičiulis J., kuriam liepė iškviesti policiją.

7Kaltinamasis neprisimena, kokiomis aplinkybėmis davė šiuos parodymus, tačiau jų nepaneigė.

8A. M. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

9Taip, nukentėjusioji E. Ž., žuvusiojo motina, parodė, kad 2013-08-15 apie 20 val. sūnus I. kažkur išėjo. Kadangi jis negrįžo, apie 22 val. jam paskambino ir paklausė, kodėl negrįžta namo. Šis atsakė, kad jau eina namo. Tačiau sūnus negrįžo. Ryte sūnus telefonu neatsiliepė. Vėliau sužinojo, kad sūnus nebegyvas. Dėl sūnaus netekties išgyvena. Sūnus pas ją gyveno apie 30 metų, jai padėdavo buityje.

10Liudytojas G. A. parodė, kad 2013-08-14 apie 11 val. atėjo pas A. M.. Nupirko du buteliukus po 200 g degtinės ir kartu išgėrė. A. M. skundėsi, kad jau trys paros be miego ir paprašė kokių nors vaistų. Apie pietus liudytojas išėjo namo. Apie 17-18 val. atnešė jam dėžutę vaistų Lorafen. Pasakė, kad jų negalima vartoti su alkoholiu ir ne daugiau 2-3 tabletes.

11Liudytojas N. B. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d. apie 8-9 val. atėjo pas A. M.. Jo paprašytas nupirko jam 200 g degtinės. A. M. išgėrė 20 g stikliuką. Netrukus pas jį atėjo liudytojui iš matymo pažįstamas I.. Liudytojas išėjo namo. 2013-08-16 ryte eidamas pro ( - ) namą pamatė policijos ekipažus, A. M. balkone – policijos pareigūną. Užėjęs į A. M. butą pamatė fotelyje sėdintį I. su perpjauta gerkle. Žino, kad A. M. bendravo su I., kad iki 2013-08-15 kaltinamasis gėrė apie dvi savaites, kad vartodavo raminamuosius. Liudytojas su A. M. anksčiau yra gydęsis nuo alkoholizmo.

12Liudytojas J. J. parodė, kad 2013-08-16 apie 9 val. atėjo į A. M. butą, skambino į duris, tačiau niekas neatidarė. Lipdamas žemyn laiptais išgirdo atidaromas duris, kurias atidarė A. M.. Užėjęs į butą pamatė fotelyje sėdintį žmogų su įpjautu kaklu, pasakė A. M. kviesti greitąją. Šis pasakė, kad nepažįsta to žmogaus. Liudytojas išėjęs į kiemą pasakė valytojai kviesti policiją.

13Liudytoja A. Ž. parodė, kad dirba valytoja prie A. M. namo. 2013-08-16 apie 8.30 val. jai valant kiemą iš laiptinės, kurioje gyvena kaltinamasis, išbėgo iš matymo pažįstamas vyriškis. Jis pasakė, kad reikia paskambinti į policiją, nes kaltinamojo bute ant fotelio yra negyvas žmogus. Liudytoja apie tai pranešė policijai.

14Liudytoja I. B. R. parodė, kad jos sūnus A. M. yra sunkus ligonis, serga išsėtine skleroze, sunkiai juda. 2013-08-15 atėjo pas jį apie pietus, padavė valgyti. Nepastebėjo, kad būtų išgėręs. Apie 14 val. iš jo išėjo ir daugiau tą dieną nebendravo. Žino, kad pas sūnų nuo 2013 m. birželio mėnesio labai dažnai pradėjo lankytis I. Ž.. Kartą jį išprašė, nes buvo išgėręs. Sūnus vartojo raminamuosius receptinius vaistus „promozepamą“. 2013-08-15 matė I. Ž. girtą su draugu. Kitą dieną sužinojo, kad sūnus sulaikytas policijoje dėl jo bute rasto nužudyto žmogaus.

15Kadangi liudytojas A. B. miręs (t. 2, b. l. 167), byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai (t. 1, b. l. 48-49), duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), iš kurių matyti, kad liudytojas A. B. su draugu I. Ž. paskutinį kartą bendravo 2013-08-14 apie 12 val. Abu nuėjo į parduotuvę, kur I. Ž. nupirko butelį degtinės ir abu jį išgėrė. I. stipriai apgirto, tai jį palydėjo iki jo laiptinės durų apie 14 val. A. M. paskutinį kartą matė 2012 m. žiemą, kai lankėsi pas jį su I. Ž..

16Liudytojas R. Ž. parodė, kad su kaimynu I. Ž. kartais susitikdavo, išgerdavo. Kadangi liudytojas neprisiminė visų aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai (BPK 276 str. 4 d.), duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55-56), iš kurių matyti, kad I. Ž. 2013-08-15 apie 14 val. paskambino liudytojui ir siūlėsi į svečius išgerti. Liudytojas suprato, kad kaimynas neblaivus ir atsisakė priimti. Po to I. Ž. paskambino apie 21 val. ir vėl pasisiūlė ateiti į svečius išgerti, bet jis vėl nesutiko. I. Ž. pasakė, kad eina pirkti alaus. Sekančią dieną iš kaimynų sužinojo, kad I. Ž. rastas nužudytas ( - ) name. Liudytojas R. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

17Liudytoja D. M., tyrėja, parodė, kad sulaikius A. M. jai buvo pranešta, kad turės atlikti ikiteisminį tyrimą dėl I. Ž. mirties. Pasikalbėjus su sulaikytuoju jis pripažino, kad pas jį į namus buvo atėjęs I. Ž., su kuriuo kilo konfliktas, kurio metu A. M. panaudojo peilį. Liudytoja paruošė įtarimą, iškvietė paskirtą gynėją advokatę O. K. ir jai dalyvaujant pateikė A. M. įtarimą ir apklausė. Apklausos protokole surašė tas aplinkybes, kurias nurodė įtariamasis.

18Iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 5-15) matyti, kad bute ( - ), rastas I. Ž. lavonas, pusiau gulomis sėdintis fotelyje, jo kakle yra žaizda ir daugiau odos pažeidimų. Įvykio vietoje rastas peilis su medine rankena (ant spintelės šalia kriauklės), vaistai „Lorafen 2,5 mg“, plastmasinis 1 l talpos butelis su 0,056 litro alkoholio.

19Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 78-89) matyti, kad I. Ž. mirtis įvyko dėl dauginių pjautinių ir durtinių-pjautinių kaklo srities žaizdų bei dauginių durtinių-pjautinių, kiauryminių į krūtinės ląstos ertmę, krūtinės ląstos žaizdų, įvykus ūmiam nukraujavimui į kūno ertmes ir išorę, prieš mažiausiai 12 val. iki lavono autopsijos momento 2013-08-16 10.30 val. I. Ž. lavono kraujyje rasta 4,51 ‰ etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka sunkų apsinuodijimą etilo alkoholiu. I. Ž. lavone rasta pjautinė žaizda kaklo priekinėje dalyje su trachėjos sienelės pažeidimu, durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su kairiosios išorinės miego arterijos pažeidimu, kiauryminė į krūtinės ląstos ertmę durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinio plaučio apatinės skilties priekinio krašto pažeidimu, kiauryminė į krūtinės ląstos ertmę durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio sienelės pažeidimu, padaryta veikiant kaklą ir krūtinę aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu neužilgo iki mirties. Šie sužalojimai padaryti keturių trauminių poveikių pasėkoje. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. I. Ž. lavone taip pat rasta pjautinė žaizda kaklo dešinėje pusėje, nekiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairės pusės viršutinėje ir apatinėje dalyse, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje ir krūtinės viršutinėje dalyje veikiant kaklą ir krūtinę aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu neužilgo iki mirties. Šie sužalojimai padaryti vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Tarp šių sužalojimų ir mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Medicininių duomenų, nurodančių į žalojančio daikto individualias savybes, nėra. Tyrimui pateiktas virtuvinis peilis gali veikti kaip aštrus, duriančio-pjaunančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė veikiant tyrimui pateiktu peiliu. Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Pjautinė žaizda kaklo priekinėje dalyje padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nuo sužalojimų padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti kelių-keliolikos minučių laiko tarpas. I. Ž. lavone sužalojimų nurodančių į kovą ar savigyną, nėra. Tyrimo metu apžiūrėtas peilis, ant kurio matosi panašios į kraują dėmės (t. 1, b. l. 80, 83) – virtuvinis, pramoninės gamybos, bendras ilgis 23,6 cm, geležtės ilgis – 14,0 cm, geležtės plotis per visą ilgį didėja nuo 0,75 cm (1 cm nuo smaigalio) iki 2,15 cm (13 cm nuo smaigalio).

20Teismo medicinos specialistas S. J. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą. Parodė, kad I. Ž. mirtis įvyko nuo nukraujavimo. Dėl sunkaus savo girtumo I. Ž. nesuvokė skausmo. Mirties priežastimi yra keturi išvadoje nurodyti sužalojimai, kurių kiekvienas atskirai galėjo sukelti mirtį. Medikamentas „Lorafen“ su alkoholiu stiprina vienas kito poveikį.

21Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 96-98) matyti, kad ant peilio, paimto įvykio vietoje, A. M. dešinės kojos šlepetės, A. M. sportinių kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą juose rasta I. Ž. DNR su 99,9999999999 % tikimybe.

22Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 102) matyti, kad A. M. šlapime rasta lorazepamo pėdsakų.

23Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 106-107) matyti, kad skystis, esantis 1,0 dm³ butelyje su etikete „Mėgėjų šviesusis alus“, paimtame įvykio vietos apžiūros metu iš buto ( - ), yra denatūruoto etilo alkoholio skiedinys, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,6 %. Skiedinio tūris yra 56 cm³ (0,056 litro).

24Iš A. M. 2013-08-16 asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 63) matyti, kad ant A. M. kūno sužalojimų nėra. Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 64-63) matyti, kad ant iš A. M. paimtų daiktų – guminės šlepetės, kelnių ir marškinėlių yra raudonos-rudos spalvos dėmių, panašių į kraują.

25Iš alkotesterio Drager kvito (t. 2, b. l. 46) matyti, kad 2013-08-16, 9:35 val. A. M. nustatytas 0,31 ‰ neblaivumas.

26Iš 2013-08-21 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 67, 68-70) matyti, kad iš įvykio vietos ( - ) paimta vaistų dėžutė su užrašu „ Lorafen 2,5 mg“ ir vaistų lapelis, kuriame yra 14 tablečių „Lorafen 2,5 mg“, iš A. M. paimto mobiliojo ryšio telefono Nokia, kurio IMEI Nr. ( - ), užrašų knygutėje įvestas „G.“ (kaltinamasis nurodė taip vadinęs žuvusįjį) telefono numeris ( - ). Telefono meniu „praleisti ryšiai“ užfiksuota, kad 2013-08-15 20:53 praleistas „G.“ skambutis. Aplanke „priimti ryšiai“ užfiksuota, kad A. M. 2013-08-15 21.38 val. rinko „G.“ numerį, 2013-08-16 09:04 rinko policijos numerį.

27Iš daiktų – I. Ž. drabužių pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 59-66) matyti, kad jie yra stipriai sutepti rudos spalvos dėmėmis, marškinėliuose matomi pažeidimai.

28Įrodymų vertinimas

29Kaltinamojo A. M. parodymai apie I. Ž. nužudymo aplinkybes, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad begeriant kilus konfliktui su I. Ž., smūgiavo jam peiliu sėdinčiam fotelyje, iš esmės atitinka liudytojo N. B. parodymus, kad žuvusysis I. Ž. iš vakaro buvo kaltinamojo bute kartu su kaltinamuoju, liudytojo J. J. parodymus, kad ryte kaltinamojo bute, kurio duris atidarė A. M., pamatė fotelyje žmogų su perpjautu kaklu, teismo medicinos specialisto išvadą apie žuvusiojo mirties priežastį, sužalojimų pobūdį ir kitas aplinkybes, įvykio vietos apžiūros rezultatus apie I. Ž. lavono radimo vietą ir pozą – pusiau gulomis fotelyje, žuvusiosios drabužių ir peilio apžiūros rezultatus, specialisto išvadą apie I. Ž. kraujo pėdsakus ant A. M. šlepetės ir sportinių kelnių bei visus kitus paminėtus bylos dokumentus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. kaltė atėmus I. Ž. gyvybę yra įrodyta.

30Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas tarp jo ir I. Ž. kilo dėl to, kad žuvusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenorėjo išeiti iš jo buto. Įvertinusi teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija nemato priežasčių kitokiems kaltinamojo ir žuvusiojo konflikto ir tolimesnių kaltinamojo veiksmų motyvams konstatuoti, ir sprendžia, kad A. M. veiksmus nulėmė staiga kilęs pyktis dėl buitinio asmeninio ginčo.

31Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

32Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

34Neabejotina, kad kaklas ir krūtinė yra gyvybei svarbios ir labai pažeidžiamos žmogaus kūno dalys, todėl akivaizdu, kad kaltininkas, smogdamas peiliu kitam žmogui į šias kūno vietas, negali nesuvokti, jog daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinusi visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M., būdamas vidutinio išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, kilusio konflikto metu daug kartų smogdamas I. Ž. pakankamai ilgu (geležtės ilgis – apie 14 cm) virtuviniu peiliu į pavojingas gyvybei sritis – kaklą ir krūtinę, perpjaudamas kaklą, akivaizdžiai turėjo suvokti, jog tokiais veiksmais kelia pavojų jo gyvybei. Atlikus tokius veiksmus ir padarius tokius sužalojimus nėra jokios galimybės tikėtis kitų nei gyvybės atėmimas pasekmių. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis tokių pasekmių siekė, t. y. I. Ž. gyvybę atėmė tiesiogine apibrėžta tyčia.

35Nužudytojo kraujyje rasta 4,51 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad toks alkoholio kiekis atitinka sunkų girtumą, todėl tokios būklės žuvusysis galėjo būti be sąmonės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net mažesnis alkoholio kiekis žuvusiojo kraujyje (3,12 promilių) teikia pagrindo konstatuoti, kad žmogaus būklė buvo bejėgiška (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2009). Teismo medicinos specialisto išvadoje tarp žuvusiajam I. Ž. konstatuotų kūno sužalojimų nėra nurodančių į kovą ar savigyną. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad prieš konfliktą žuvusysis sėdėjo fotelyje. Įvykio vietos apžiūros metu I. Ž. lavonas ir buvo rastas fotelyje pusiau gulomis. Nors ikiteisminio tyrimo metu duotose kaltinamojo A. M. parodymuose ir nurodyta, kad jo atmintyje užsifiksavo vaizdas, kad I. Ž. mojuoja rankomis, stumia nuo savęs, ginasi, tačiau žuvusiojo rankose sužalojimų neužfiksuota. Iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad I. Ž. buvo tokios būklės, kad dėl girtumo nebepajėgė efektyviai pasipriešinti nors neįgaliam kaltinamajam A. M., kuris tai suvokė ir smūgiavo peiliu. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.).

36Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, ir kai kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-364/2014). Ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiškia, kad dėl šio požymio buvimo veikoje sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs įrodymų vertinimą.

37Nukentėjusiajam buvo suduota daug (15) smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą, krūtinę. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad nukentėjusysis mirė nukraujavęs, keturi sužalojimai kiekvienas atskirai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Tai yra kaltinamasis sąmoningai peiliu durdamas į krūtinę ir perpjaudamas kaklą, t. y. pažeisdamas gyvybiškai svarbias kūno vietas, tą darė ne vieną atsitiktinį kartą, bet keliolika. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo veiksmų intensyvumą ir agresyvumą. Nors byloje ir nėra duomenų apie sužalojimų eiliškumą, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo sužalojimų padarymo iki mirties momento galėjo praeiti kelių – keliolikos minučių tarpas, t. y. mirtis įvyko ne staiga, todėl nors nukentėjusysis ir buvo sunkiame girtumo laipsnyje, spręstina, kad tam tikrą laiką jis turėjo justi skausmą, išgyveno fizines kančias. Kaltinamojo veiksmų žiaurumą rodo ne tik daugelio smūgių sudavimas peiliu, tačiau dvi pjautinės 6 cm ir 4 cm ilgio žaizdos nukentėjusiojo kakle. Todėl ne vien formalus smūgių skaičius lemia šio kvalifikuojamojo požymio konstatavimą, o ir priemonės sužalojimams panaudojimo pobūdis (kaklo perpjovimas peiliu), sužalojimų išsidėstymas ant kūno (kakle ir krūtinėje), mirties priežastis (nukraujavimas).

38Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 17-20) nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis savo veiksmų pobūdį suvokė ir galėjo vertinti.

39Visos šios aplinkybės teikia pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė ir savo veiksmų žiaurumo pobūdį. Todėl kolegija pripažįsta, kad nustatytų aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad I. Ž. nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio „itin žiauriai“ turinį.

40Taigi, darytina išvada, kad A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.

41Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

42Teisėjų kolegija, skirdama A. M. bausmę, vadovaudamasi BK 54 str. 2 d. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis A. M. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrąžinamos. BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl ji kaltinamajam ir turi būti skiriama.

43Nustatydama bausmės dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog konfliktas ir nusikalstami veiksmai padaryti staiga kilus pykčiui, jokių išankstinių paruošiamųjų veiksmų nusikaltimui daryti A. M. neatliko. Kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs nusikaltimą, tik nurodė, kad šiuo metu aplinkybių neprisimena. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-36/2014, 2K-60/2014, 2K-78/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad įstatymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nereikalaujama, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

44Kaip minėta, kaltinamasis A. M. iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, inicijavo policijos iškvietimą. Nors veikos aplinkybių teigia neprisimenąs, tačiau savo kaltės neneigia, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pripažino neturtinę žalą. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė yra lengvinanti kaltinamojo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

45Kaltinamasis A. M. patvirtino, kad įvykio dieną gėrė alkoholio. Kitą dieną po įvykio jo kraujuje rastas nedidelis etilo alkoholio kiekis – 0,31 ‰ (t. 2, b. l. 46). Ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad įvykio metu, apie 10 val. iki alkoholio kiekio matavimo, kaltinamasis buvo stipriai girtas, ir jo girtumas lėmė nusikaltimo padarymą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta šią aplinkybę sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

46A. M. anksčiau nebuvo teistas (t. 2, b. l. 3), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 4), iki 2005 m dirbo (t. 2, b. l. 5). Nuo 2007 m. jis yra neįgalus, netektas darbingumas 80 proc. (t. 1, b. l. 132, 134). 45 proc. darbingumo neteko dėl suluošinimo būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu (t. 1, b. l. 133).

47Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto (t. 2, b. l. 17-20) matyti, kad A. M. diagnozuojama organinis asmenybės sutrikimas (dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Dėl dabartinės psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamajam A. M. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

48Iš teismo medicininės ekspertizės akto Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 30-34) matyti, kad A. M. serga išsėtine skleroze, recidyvuojanti remituojanti eiga, ataksinis sindromas, lengva apatinė paraparezė, dubens organų funkcijos sutrikimas, taip pat nustatyta trišakio nervo neuralgija kairėje, kairės plaštakos deformacija su II-III-IV pirštų lenkiamosiomis kontraktūromis, kairio riešo sąnario kontraktūra, kairio viduriniojo nervo pažeidimu. Išsėtinė sklerozė atitinka „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedą“, patvirtintą 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, kriterijus (14.6 punktas). Ši liga yra lėtinė progresuojanti ir nepagydoma.

49Kaltinamojo gynėja prašo taikyti kaltinamajam A. M. BK 76 str. nuostatas, atleisti jį nuo bausmės dėl ligos, kuri kliudys atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje.

50Pagal BK 76 str. 1 d. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę ir ligos pobūdį.

51Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, bei galimą poveikį šių asmenų sveikatai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Teismo medicinos eksperto išvada apie tai, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių, kuriuo remdamasis jis šį klausimą sprendžia. Taigi, tokia išvada teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės bylos Nr. 2K-158/2005, 2K-438/2008, 2K-160/2012, 2K-497/2012, 2K-264/2013).

52Teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti kaltinamąjį A. M. nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos, be minėtų ekspertizės akto išvadų, atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimo padarymu buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, konfliktas kilo dėl menkavertės dingsties, nusikaltimui kaltinamasis panaudojo peilį, darydamas nusikalstamą veiką jis jau sirgo šia liga. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo sveikatos būklė nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo būtų esmingai pablogėjusi. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės atlikimo vietoje yra ligoninė, į kurią, pablogėjus nuteistojo sveikatai, jis gali būti paguldytas ir jo sveikatos būklė stebima.

53Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas R. R. patvirtino teismo medicinos išvadą apie kaltinamojo A. M. sveikatos būklę, nurodė, kad kaltinamajam reikalinga medicininė priežiūra. Apklaustas specialistas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas neurologas, B. P. nurodė, kad gydymas ir priežiūra ligoniams su tokia diagnoze, kuri nustatyta A. M., gali būti efektyviai teikiama ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

54Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, jog A. M. serga sunkia nepagydoma liga, tačiau ne tiek, kad dėl tos ligos jam būtų sunku atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ar dėl jo ligos kitiems nuteistiesiems būtų daromas poveikis, todėl sprendžia, kad kaltinamajam A. M. nėra pagrindo taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės.

55Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), kurios dydis, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo sveikatos būklę, laisvės atėmimo bausmės tikslams pasiekti nustatytinas minimalus sankcijoje numatytas (BK 61 str.).

56A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2013-08-16 buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka (t. 2, b. l. 60-61). Teismo 2013-08-18 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (t. 2, b. l. 72), kurio terminas teismo 2013-11-11 nutartimi pratęstas trims mėnesiams nuo 2013-11-18 (t. 2, b. l. 78-79). Teismo 2014-02-06 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas A. M. pakeista į namų areštą 6 mėnesiams nuo 2014-02-06 (t. 2, b. l. 87-88). Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kardomosios priemonės – namų arešto terminas bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pratęstas, ši kardomoji priemonė pasibaigė 2014-08-06. Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, įvertinus A. M. sveikatos būklę, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

57Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Ž. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 22-23), prašė priteisti 1859,46 Lt turtinei žalai ir 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis pateikė teismui atsiskaitymo su nukentėjusiąja dokumentą (t. 2, b. l. 112). Reikalavimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusioji teismo posėdyje atsisakė (t. 2, b. l. 145).

58Teismas sprendžia, kad A. M. kaltė dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos padarymo fakto yra įrodyta aukščiau aptartais nusikalstamos veikos padarymo įrodymais ir nukentėjusiosios pateiktais paaiškinimais ir dokumentais. Nukentėjusioji yra žuvusiojo motina, todėl teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Žuvęs sūnus savo šeimos neturėjo, gyveno dviese su neįgalia motina, padėjo jai tvarkytis buityje, rūpinosi ja. Prie maisto ir būsto išlaidų prisidėjo ir materialiai. Nukentėjusioji E. Ž. yra senatvės pensininkė (t. 1, b. l. 30). Ji taip pat yra ir antros grupės invalidė dėl bendrų susirgimų, ką patvirtina invalidumo pažyma (t. 1, b. l. 31). Iš šio teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Kaltinamasis pripažįsta padaręs E. Ž. neturtinę žalą, tik nurodė, kad neturi lėšų jai atlyginti. Neturtinę žalą A. M. padarė nusikalstamais veiksmais. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo, todėl ši žala nukentėjusiajai E. Ž. priteistina iš kaltinamojo A. M. (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.250 str. 1 d., BPK 115 str. 1 d.).

59CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skirtas bent iš dalies materialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kompensuoti nematerialias vertybes.

60Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes. Be to teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kaltinamojo požiūrį į padarytą veiką – jis pripažino savo kaltę, neginčija šios žalos, atlygino turtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį – jis nedirba, yra 80 procentų nedarbingas, pats reikalingas nuolatinės globos, gauna invalidumo pensiją ir kitas socialines išmokas, kurios paskutiniu laikotarpiu sudaro 1109,11 Lt per mėnesį (t. 2, b. l. 113-116). Jam taip pat mokama 360 Lt dydžio priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija (t. 2, b. l. 117). A. M. gyvena socialiniame būste (t. 2, b. l. 41-42, 119-125). Teismo nutartimi jam nustatytas 300 Lt išlaikymas nepilnamečiui vaikui (t. 2, b. l. 126, 127-128), kuris išskaitomas iš socialinių išmokų. Byloje nėra duomenų, kad A. M. turėtų kokį nors turtą. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis yra pasiturinti. Teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos suma yra per didelė, tokios sumos kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės – nepagydomos ligos, negalės atlyginti, todėl ji mažinama iki labiau proporcingos padarytai žalai ir kaltinamojo turtinei padėčiai, kuri atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-457/2008, 2K-272/2009, 2K-68/2012), todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

61Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nužudytojo I. Ž. drabužiai: marškinėliai, sportinis švarkas, sportinės kelnės, trumpikės, viena pora kojinių, viena pora sportinių batų; kaltinamojo A. M. marškinėliai, kelnės, šlepetės; nužudytojo I. Ž. ir įtariamojo A. M. kraujo pavyzdžiai, I. Ž. plaukų pavyzdžiai; įvykio vietoje paimti daiktai: peilis, 3 nuoplovų pavyzdžiai, butelis su užrašu „Mėgėjų 7,5 %“, 14 tablečių Lorafen 2,5 mg su dėžute, A. M. mobiliojo ryšio telefonas Nokia su baterija ir SIM kortele, saugomi Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 120, 121, 122, 123, 124, 125), yra menkos vertės, kaltinamasis A. M. ir nukentėjusioji E. Ž. neprašo grąžinti šiuos daiktus, todėl jie sunaikintini (BPK 93 str. 1 d. 4 p.).

62Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. 1 d., 6 d. ir 7 d. teismas

Nutarė

63A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

64Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

65Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pasiuntimo atlikti bausmę dienos.

66Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti A. M. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. vasario 6 d..

67Paskirti A. M. kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

68Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš kaltinamojo A. M. E. Ž., asmens kodas ( - ) 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų (11584 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

69Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nužudytojo I. Ž. drabužius: marškinėlius, sportinį švarką, sportines kelnes, trumpikes, vieną porą kojinių, vieną porą sportinių batų; kaltinamojo A. M. marškinėlius, kelnes, šlepetes; nužudytojo I. Ž. ir įtariamojo A. M. kraujo pavyzdžius, I. Ž. plaukų pavyzdžius; įvykio vietoje paimtus peilį, 3 nuoplovų pavyzdžius, butelį su užrašu „Mėgėjų 7,5 %“, 14 tablečių Lorafen 2,5 mg su dėžute, mobiliojo ryšio telefoną Nokia, IMEI Nr. 3( - ), su baterija ir SIM kortele – sunaikinti.

70Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. M., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. A. M. 2013 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val. buto ( - ), kambaryje, būdamas... 5. Kaltinamasis A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu iš esmės... 6. Kadangi kaltinamojo parodymai skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio... 7. Kaltinamasis neprisimena, kokiomis aplinkybėmis davė šiuos parodymus,... 8. A. M. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos... 9. Taip, nukentėjusioji E. Ž., žuvusiojo motina, parodė, kad 2013-08-15 apie... 10. Liudytojas G. A. parodė, kad 2013-08-14 apie 11 val. atėjo pas A. M.. Nupirko... 11. Liudytojas N. B. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d. apie 8-9 val. atėjo... 12. Liudytojas J. J. parodė, kad 2013-08-16 apie 9 val. atėjo į A. M. butą,... 13. Liudytoja A. Ž. parodė, kad dirba valytoja prie A. M. namo. 2013-08-16 apie... 14. Liudytoja I. B. R. parodė, kad jos sūnus A. M. yra sunkus ligonis, serga... 15. Kadangi liudytojas A. B. miręs (t. 2, b. l. 167), byloje esantiems įrodymams... 16. Liudytojas R. Ž. parodė, kad su kaimynu I. Ž. kartais susitikdavo,... 17. Liudytoja D. M., tyrėja, parodė, kad sulaikius A. M. jai buvo pranešta, kad... 18. Iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 5-15) matyti,... 19. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 78-89) matyti,... 20. Teismo medicinos specialistas S. J. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą.... 21. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 96-98) matyti, kad ant peilio,... 22. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 102) matyti, kad A. M. šlapime... 23. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 106-107) matyti, kad skystis,... 24. Iš A. M. 2013-08-16 asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 63) matyti, kad... 25. Iš alkotesterio Drager kvito (t. 2, b. l. 46) matyti, kad 2013-08-16, 9:35... 26. Iš 2013-08-21 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 67, 68-70) matyti, kad... 27. Iš daiktų – I. Ž. drabužių pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 59-66)... 28. Įrodymų vertinimas... 29. Kaltinamojo A. M. parodymai apie I. Ž. nužudymo aplinkybes, duoti... 30. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas tarp jo ir I. Ž.... 31. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas... 32. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią... 34. Neabejotina, kad kaklas ir krūtinė yra gyvybei svarbios ir labai... 35. Nužudytojo kraujyje rasta 4,51 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų... 36. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip... 37. Nukentėjusiajam buvo suduota daug (15) smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias... 38. Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 2, b. l.... 39. Visos šios aplinkybės teikia pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad... 40. Taigi, darytina išvada, kad A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129... 41. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai... 42. Teisėjų kolegija, skirdama A. M. bausmę, vadovaudamasi BK 54 str. 2 d.... 43. Nustatydama bausmės dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iš... 44. Kaip minėta, kaltinamasis A. M. iš esmės pripažino padaręs jam... 45. Kaltinamasis A. M. patvirtino, kad įvykio dieną gėrė alkoholio. Kitą... 46. A. M. anksčiau nebuvo teistas (t. 2, b. l. 3), administracine tvarka nebaustas... 47. Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto (t. 2, b. l. 17-20) matyti, kad A.... 48. Iš teismo medicininės ekspertizės akto Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 30-34) matyti,... 49. Kaltinamojo gynėja prašo taikyti kaltinamajam A. M. BK 76 str. nuostatas,... 50. Pagal BK 76 str. 1 d. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas... 51. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės... 52. Teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti kaltinamąjį A. M. nuo bausmės... 53. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas R. R. patvirtino... 54. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 55. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės... 56. A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2013-08-16 buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka... 57. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Ž. byloje buvo pareiškusi civilinį... 58. Teismas sprendžia, kad A. M. kaltė dėl nukentėjusiajai padarytos... 59. CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai,... 60. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo... 61. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nužudytojo I. Ž.... 62. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303... 63. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p.... 64. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 65. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pasiuntimo atlikti bausmę dienos.... 66. Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti A. M. sulaikyme ir suėmime... 67. Paskirti A. M. kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo –... 68. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti... 69. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nužudytojo I.... 70. Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...