Byla 1A-29/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Albino Bielskio, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjui Viktorui Rutkauskui, nuteistajam A. J., nukentėjusiesiems: V. Ž., M. J. Ž., nukentėjusiojo V. Ž. atstovui Kazimierui Baranauskui, vertėjoms: Vladislavai Tumas, Ž. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. bei nuteistojo A. J. (A. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

2A. J. pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

3Iš A. J. priteista nukentėjusiajam V. Ž. 8 889 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 4 d., apie 16.30 val., bute ( - ), kilus asmeniniam konfliktui su V. Ž., tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, rankas, juosmenį, kojas, krūtinę, pilvą, tokiu būdu padarydamas nubrozdinimus nosies dešinėje, smakre, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinio kelio srityje, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose, t. y. kūno sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei padarydamas kraujosruvą bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimą su pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukėlusį ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. kūno sužalojimą, vertinamą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio V. Ž. 2008 m. sausio 5 d., apie 15.30 val., būdamas bute Vilniuje, Žygio g. 3-9, mirė. Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

6A. J. dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintas, tačiau dėl to apeliacinių skundų nepaduota.

7Nukentėjusieji V. Ž. ir J. Ž. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: nuteistojo A. J. veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirti teisingą bausmę.

8Nurodo, kad teismas dėl sūnaus nužudymo neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus ir paskyrė neteisingą bausmę. Nukentėjusieji nesutinka su teismo išvada, jog tarp jų sūnaus bei A. J. kilo konfliktas, kadangi to nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės. Nuteistasis sūnaus bute įėjęs į kambarį, kur lovoje gulėjo sūnus, be jokios priežasties puolė jį mušti rankomis, o, kai sūnus nugriuvo ant grindų, jį spardė ir taip nužudė. A. J. žmona nuolat girtauja, negrįžta į namus, ji girtavo ir sūnaus bute, tačiau sūnus jos į savo namus nekvietė bei neatsivedė.

9Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad sūnaus elgesys sujaudino A. J. Jį galėjo sujaudinti žmonos netinkamas elgesys, todėl su ja ir turėjo aiškintis tarpusavio santykius, o ne mušti sūnų. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog A. J. sudavė smūgius dėl sūnaus įžeidžiančių veiksmų, nes pastarasis neatliko jokių įžeidžiančių veiksmų, buvo savo namuose, gulėjo lovoje. Jeigu A. J. įžeidė, tai jo žmona, o ne apeliantų sūnus.

10Teismo išvada, kad A. J. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Sūnus nužudytas tiesiogine tyčia, nes spardydamas į gyvybei pavojingus kūno organus nuteistasis suprato, jog veikia tyčia, kėsinasi į sūnaus gyvybę, numatė galimybę atimti gyvybę sūnui, to siekė ir norėjo padaryti itin žiauriai, suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po pavartoto smurto iki mirties jautė sukeltą skausmą.

11Dėl išdėstytų argumentų A. J. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą veiką.

12Skirdamas bausmę teismas neteisingai nurodo, kad A. J. gailisi nužudęs sūnų, nes iš jo elgesio to nesimato: jis neatsiprašė, klaidingai teigė, į kurias vietas sudavė smūgius, melavo, jog sūnus sugriebė kėdę ir norėjo suduoti. Nesuprantamas teismo tvirtinimas, kad nusikaltimui turėjo įtakos sūnaus elgesys.

13Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę arba jo veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį ir sumažinti bausmę bei priteistą žalos dydį, arba, jei būtų paliktas esamas veikos kvalifikavimas, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę bei sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, nes jis prisipažino padaręs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, nuoširdžiai gailisi, išlaiko sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį ir nepilnametį vaiką.

14Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apeliantas pripažino, jog tarp jo ir V. Ž. įvyko konfliktas, kurio metu jis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. V. Ž. mirė kitą dieną. Liudytojų S. P. ir J. V. teigimu, V. Ž. po konflikto nebuvo išėjęs iš namų, tačiau liudytojai R. S. (R. S. , K. S., A. B. kitą rytą jį matė prie alumi prekiaujančio kiosko, o liudytojas A. B. net matė, kad ten jį mušė keli nepažįstami žmonės. Teismas pastarųjų liudytojų parodymus nepagrįstai įvertino kritiškai kaip neatitinkančius objektyvių aplinkybių. Atmesdamas jų parodymus, teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, teismas šiuos liudytojus apklausė tik po pakartotinio prašymo. Teismas laikė objektyviais vien S. P. bei J. V. parodymus, nors iš bylos medžiagos matyti, jog jie yra suinteresuoti ir priešiškai nusiteikę prieš apeliantą. Konfliktą tarp apelianto ir V. Ž. išprovokavo S. P., o J. V. vykstant tyrimui iš apelianto ne kartą reikalavo pinigų, siūlydamas duoti ,,naudingus“ parodymus. Išteisindamas apeliantą dėl kitų kaltinimų, teismas šių asmenų parodymus vertino kritiškai, tačiau nuteisdamas pagal BK 129 straipsnio l dalį jais tikėjo.

15Vertinant liudytojų R. S., J. S. ir A. B. parodymus, tikėtina, kad mirtiną smūgį į pilvą V. Ž. galėjo suduoti kitą rytą po konflikto jį sumušę žmonės. Tai neprieštarauja specialisto išvadai, jog V. Ž. sužalojimą galėjo patirti prieš mirtį nuo trijų valandų iki paros. Taigi mirtiną smūgį į pilvą V. Ž. galėjo gauti ir nuo apelianto, ir nuo kitų jį vėliau sumušusių asmenų. Kaltinimas nesurinko bei nepateikė teismui nenuginčijamų įrodymų, kad būtent nuo apelianto suduoto smūgio į pilvą mirė V. Ž. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl apeliantas galėjo būti teisiamas tik dėl nežymaus V. Ž. sveikatos sutrikdymo, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

16Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas nuosekliai aiškino, jog V. Ž. sumušė, nes labai susijaudino, buvo šoko būsenos, pamatęs savo žmoną ir jį nuogus gulinčius lovoje. Kviesdama apeliantą eiti parsivesti žmonos, priešingai, nei teigia teismas nuosprendyje, S. P. jam neaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis ją ras. Tai patvirtino S. P. Dėl to V. Ž. namuose pamatyta situacija apeliantui buvo visiškai netikėta, sukėlė šoką. Dar labiau jį sujaudino tai, kad, liepus žmonai rengtis ir eiti namo, V. Ž. bandė ją sulaikyti lovoje teigdamas, jog su ja darys, ką tik norės ir kada norės, bei bandė jį pulti. Teismas pripažino, kad nusikalstamai veikai padaryti didelės įtakos turėjo paties nukentėjusiojo elgesys, tačiau nelaikė, jog jo elgesys A. J. galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą, kurį galima įvardyti kaip fiziologinį afektą, todėl nemanė, kad padaryti veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymas labai susijaudinus.

17Apelianto nuomone, jei V. Ž. mirtį sukėlė jo smūgis, tai veika kvalifikuotina tik pagal BK 130 straipsnį. Apeliantas tai pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutarties Nr. 2K-723/2007 motyvais, kuriuos atitinka šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės. Įėjus į V. Ž. kambarį pamatyta situacija ir pastarojo veiksmai jį itin įžeidė, sujaudino, sukėlė šoką. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jis net negalėjo tiksliai nurodyti, į kurias vietas ir kiek kartų sudavė V. Ž., nes dėl susijaudinimo to neįsiminė. Teismo teiginys, jog jis negalėjo būti labai susijaudinęs, nes dažnai ieškodavo žmonos ir rasdavo ją įvairiose situacijose, kurios jam nebuvo naujiena, niekuo nepagrįstas, nes tokių duomenų byloje nėra. Jo žmona girtauja, tačiau tai, ką pamatė V. Ž. kambaryje, įvyko pirmą kartą. Nepagrįstas ir kitas teismo teiginys, kad S. P., pakviesdama apeliantą pas save, leido suprasti, jog jo žmona elgiasi netinkamai. Priešingai, S. P. pabrėžė neaiškinusi, kas vyksta, tik kvietė parsivesti girtą žmoną. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad apelianto veiksmai buvo greitas atsakas į nukentėjusiojo neteisėtus ir itin įžeidžiančius veiksmus.

18Teismas ėmėsi sau nebūdingų funkcijų spręsti apie apelianto psichinę ar psichologinę būklę įvykio metu teigdamas, jog jis nebuvo fiziologinio afekto būsenos, nors tokiai išvadai padaryti reikalingos specialios žinios. Teismas turėjo gauti specialisto išvadą arba skirti teismo psichologijos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, ypač atsižvelgus į tai, kad anksčiau avarijos metu apeliantas patyrė itin sunkią galvos traumą.

19Teismo priteista 40 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnio 2 dalyje (turėtų būti 6.250 straipsnio 2 dalyje) suformuluotų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusysis V. Ž. parodė, jog su sūnumi praktiškai nepalaikė ryšių, prieš įvykį paskutinį kartą jį buvo atsitiktinai sutikęs mieste dar 2007 metų vasarą. Apelianto pajamos yra apie 1 200 Lt per mėnesį, žmona niekur nedirba, serga onkologine liga, jis ją visiškai išlaiko, be to, padeda išlaikyti nepilnametį vaiką iš pirmosios santuokos.

20Teismo posėdyje nukentėjusieji J. Ž., V. Ž. ir pastarojo atstovas prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų skundą atmesti. Prokuroras prašo abu apeliacinius skundus atmesti.

21Nukentėjusiųjų V. Ž. ir J. Ž. bei nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

22Teisėjų kolegijos nuomone, A. J. kaltė nužudžius V. Ž. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl skundžiamos veikos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamą bausmę.

23Dėl teismo šališkumo

24Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

25Teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis turi elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, t. y. teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo.

26Nuteistasis vienų liudytojų parodymų atmetimą, o kitų priėmimą be pagrindo vertina kaip teismo nešališkumo principo pažeidimą.

27Teisiamojo posėdžio protokolo, apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Kai kurių liudytojų parodymų atmetimas nuosprendyje, tai pagrindžiant byloje surinktais įrodymais, negali būti laikomas teismo šališkumu.

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo šališkumas susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų esant nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

29Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę, t. y. buvo šališkas.

30Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas jo gynėjo prašomus apklausti liudytojus apklausė tik po pakartotinio prašymo.

31Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi vienodas teises pateikti prašymus, todėl teismas, apsispręsdamas dėl prašymų, vadovaujasi kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Visais atvejais prašymai turi būti motyvuoti, t. y. kiekvienas reiškiantis prašymą privalo nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia iškviesti naujus liudytojus ar išreikalauti kitus įrodymus. Tačiau aptariamas straipsnis neįpareigoja teismo tenkinti visų proceso dalyvių pareikštų prašymų. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu aplinkybės, kurias prašoma ištirti ar išaiškinti, turi reikšmės bylai.

32Iš 2008 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog A. J. gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą apklausti dešimt liudytojų ir ekspertą (t. 2, b. l. 192), tačiau šio savo prašymo nemotyvavo. Nežiūrint į tai, teismas iš dalies tenkino gynėjo prašymą apklausti liudytojus. 2009 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu apelianto gynėjas vėl pateikė prašymą apklausti du liudytojus ir nurodė, kad jie gali paaiškinti svarbias bylai aplinkybes. Teismas šį gynėjo prašymą patenkino (t. 2, b. l. 194).

33Aplinkybė, jog dalis prašymų buvo atmesti, o kiti prašymai patenkinti tik juos motyvavus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

34Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą tenkinti ar atmesti bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus yra teismo prerogatyva.

35Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

36Dėl A. J. kaltės ir veikos kvalifikavimo

37Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą.

38Specialisto išvados Nr. M 39/08 (01) duomenys (t. 1, b. l. 24-29) įrodo, jog V. Ž. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujosruva bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimu su pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukelto ūmaus vidinio nukraujavimo.

39Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto išvados pagrįstumo. Taigi byloje objektyviais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad V. Ž. mirties priežastis – patirtas pilvo sumušimas.

40Sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių, be teismo medicinos specialisto išvados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui būtina nustatyti, jog būtent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksniai sąlygojo asmens mirtį.

41Priežastinio ryšio nustatymas tarp veikos ir padarinių yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Tik teismas sprendžia, ar kaltininko padaryta veika buvo būtinoji sąlyga atitinkamiems padariniams kilti.

42Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad 2008 m. sausio 4 d., apie 16.30 val., A. J. konflikto metu rankomis ir kojomis sudavė daug smūgių nukentėjusiajam V. Ž. į veidą, rankas, juosmenį, kojas, krūtinę, pilvą ir šie jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pasekme – V. Ž. mirtimi.

43Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir neigia, jog būtent jis padarė V. Ž. sužalojimus, nuo kurių šis mirė, t. y. ginčija, kad būtent jo veiksmais padaryti sužalojimai buvo V. Ž. mirties priežastis.

44Nuteistasis neneigia, jog tarp jo ir V. Ž. įvyko konfliktas, kurio metu jis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau spėja, kad V. Ž. galėjo sužaloti keli nepažįstami žmonės, su kuriais prie alumi prekiaujančio kiosko jį matė liudytojai R. S., K. S. ir A. B.

45Tokią nuteistojo versiją dėl V. Ž. sužalojimo aplinkybių paneigia byloje surinkti įrodymai.

46Liudytojų R. S., J. S. ir A. B. parodymus, jog jie kitą rytą po įvykio matė nukentėjusįjį V. Ž. prie kiosko, paneigia liudytojų S. P. ir J. V. parodymai.

47Tiesiogiai įvykį mačiusi ir visą laiką su nukentėjusiuoju buvusi liudytoja S. P. teisme patvirtino, kad po įvykio nukentėjusysis iš namų nebuvo išėjęs. Tik kitą dieną pas juos buvo atėjęs J. V. Pati buvo išėjusi nupirkti nukentėjusiajam alaus.

48Liudytojas J. V. teisme parodė S. P. sakius, jog kitą dieną Vytautas paprašė jos nupirkti alaus, o pats nebuvo niekur išėjęs.

49Be to, liudytojas J. V. teisme parodė, kad kitą rytą po įvykio V. Ž. jam sakė negalįs nei stovėti, nei gulėti, jam labai skauda. Todėl neįtikėtina, jog būdamas tokios būsenos jis būtų ėjęs į kioską pirkti alaus.

50Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo apeliacinio skundo teiginį, kad liudytojai S. P. ir J. V. suinteresuoti apkalbėti apeliantą.

51Teismas liudytojų S. P. ir J. V. parodymus dėl kitų A. J. inkriminuotų kaltinimų atmetė, nes jų parodymų jokie kiti įrodymai nepatvirtino, o dėl nužudymo jų parodymais pagrįstai patikėjo, kadangi jie atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą.

52Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. M 39/08 (01) nurodyta, jog mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas paros laikotarpiu iki mirties.

53Teismo medicinos ekspertas A. C. teisme patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad V. Ž. padaryti sužalojimai buvo ne švieži, jie padaryti parą ar pusantros iki mirties.

54Taigi liudytojo A. B. nurodytu laiku, t. y. 2008 m. sausio 5 d. ryte, V. Ž. negalėjo būti padaryti specialisto išvadoje Nr. M 39/08 (01) nurodyti sužalojimai.

55Be to, liudytojas A. B. teisme parodė, jog nukentėjusįjį spardė 4-5 vyrai, tačiau specialisto išvadoje, be jau minėto mirtį sukėlusio sužalojimo, nukentėjusiajam konstatuoti tik nežymūs nubrozdinimai ir kraujosruvos.

56Taigi niekas iš apklaustų asmenų, išskyrus liudytoją A. B., neparodė, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys.

57Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojų

58R. S., J. S. ir A. B. parodymus, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

59Visos aptartos aplinkybės paneigia nukentėjusiojo V. Ž. sužalojimų padarymo kitokią galimybę, nei nustatyta byloje, ir leidžia daryti išvadą, kad visus sužalojimus, nuo kurių V. Ž. mirė, padarė A. J. tomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

60Beje, nuteistasis neneigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino sudavęs smūgius į galvą ir pilvą.

61Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė bei išanalizavo visus nuteistojo

62A. J. parodymus, todėl šioje nutartyje netikslinga jų iš naujo kartoti.

63Paneigus nuteistojo versiją, jog nukentėjusįjį galėjo sumušti pašaliniai asmenys, byloje nelieka jokių abejonių, kad smūgį į pilvą, nuo kurio įvyko nukentėjusiojo mirtis, sudavė

64A. J.

65Taigi tarp nukentėjusiojo mirties ir A. J. jam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nuteistasis kaltas dėl kilusių padarinių ir privalo už juos atsakyti.

66Tokia nusikalstamos veikos kvalifikavimo praktika įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punkte. Pirmosios instancijos teismas jos tinkamai laikėsi.

67Nepagrįstas nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas, jog bylos duomenys nepatvirtina teismo išvados, kad tarp jų sūnaus ir nuteistojo kilo konfliktas.

68Priešingai, nuteistojo A. J. ir liudytojos M. J. parodymai patvirtina, jog konfliktas kilo tada, kai A. J. liepė žmonai eiti į virtuvę, o nukentėjusysis V. Ž. sugriebė ją už rankos ir nuteistajam atsakė, kad ji niekur neis.

69Dėl to nukentėjusieji skunde nepagrįstai teigia konfliktą kilus be jokios priežasties.

70Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo versiją, jog V. Ž. jį puolė užsimojęs taburete, ir ją motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, todėl jų nekartoja.

71Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo A. J. kaltės formą.

72Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, jog jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti.

73Apie nuteistojo A. J. kaltės turinį sprendžiama, remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nesiruošė ir neplanavo sužaloti nukentėjusiojo, suduodamas smūgius V. Ž. jo nužudyti nenorėjo, o mušė už tai, kad apelianto žmona ir nukentėjusysis nuogi gulėjo vienoje lovoje, tokia situacija jį sujaudino.

74Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tyčinę

75A. J. kaltę atėmus gyvybę nukentėjusiajam. Pritartina teismo padarytai išvadai, kad, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, pilvą, A. J. suvokė keliąs pavojų jo gyvybei, numatė galįs jam atimti gyvybę ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia).

76Toks netiesioginės tyčios aiškinimas atitinka įstatymo reikalavimus (BK 15 straipsnio

773 dalis).

78Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nuteistasis taip ir pasielgė: po suduotų smūgių paliko sužalotą nukentėjusįjį V. Ž. nesuteikęs pagalbos, nepasidomėjo jo sveikata ir kitą dieną po įvykio.

79Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje bei pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai atitinka įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2007,

802K-281/2008, 2K-27/2009).

81Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo A. J. veika turi būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip nužudymas, padarytas itin žiauriai.

82Su tokiu skundo teiginiu negalima sutikti.

83Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu.

84Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po pavartoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį kvalifikuojamąjį požymį, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 punktas).

85Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, todėl kiekvienu atveju apie itin žiaurų nužudymo ypatumą teismas daro išvadą, remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis.

86Nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas, kuriuo jie grindžia prašymą A. J. veiksmus vertinti kaip itin žiaurų nužudymą, yra suduotų smūgių skaičius.

87Byloje nustatyta, tai patvirtina jau minėta specialisto išvada Nr. M 39/08 (01), kad nuteistasis A. J. sudavė nukentėjusiajam V. Ž. ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, rankas, juosmenį, kojas, krūtinę, pilvą. Tačiau nukentėjusiajam į pilvą suduotas vienintelis smūgis, kuris ir sukėlė pilvo sumušimą, tapusį jo mirties priežastimi. Kiti keturiolika sužalojimų nukentėjusiajam esant gyvam būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas trumpai.

88Teisėjų kolegija konstatuoja, jog suduotų smūgių skaičius, sužalojimų pobūdis, smurto intensyvumas ir trukmė neduoda pagrindo daryti išvados, kad gyvybės atėmimo metu suduodant smūgius nukentėjusiajam V. Ž. buvo sukeltos didelės fizinės ar dvasinės kančios ir gyvybė atimta itin žiauriai, todėl nuteistojo A. J. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

89Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2009, 2K-519/2009).

90Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal

91BK 130 straipsnį kaip nužudymą staiga labai susijaudinus.

92Toks apeliacinio skundo motyvas taip pat nepagrįstas.

93Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 punkte išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis.

94Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, jog nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Taigi kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusio asmens neteisėtas arba itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė nusikalstami veiksmai. Be to, viena iš sąlygų nužudymą kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra ta, kad kaltininko veiksmai turi būti padaryti iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį.

95Tik esant šių BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas staiga labai susijaudinus.

96Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologijos, teismo psichologijos ir psichiatrijos ar kitokia ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-419/2009).

97Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nukentėjusiojo namuose užtiko nuogus savo žmoną ir nukentėjusįjį. Tai, aišku, sukėlė neigiamas emocijas ir susijaudinimą. Smurtą prieš nukentėjusįjį apeliantas pavartojo iš karto po to, kai pamatė nuogą žmoną su nuogu svetimu vyru pastarojo namuose ir, paliepus žmonai apsirengti, nukentėjusysis čiupo ją už rankos sakydamas, jog ji niekur neis.

98Galima suprasti, kad tokie nukentėjusiojo ir nuteistojo žmonos veiksmai aptariamomis aplinkybėmis įžeidė apeliantą, jie gali būti laikomi apeliantą įžeidžiančiais veiksmais. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, žinant žmonos gyvenimo būdą, nėra pagrindo teigti tai buvus netikėta ir labai įžeidus apeliantą. Nors toks nuteistojo žmonos elgesys prieštarauja moralei bei dorovei, apeliantas jau anksčiau žinojo jos gyvenimo būdą: ji girtavo, negrįždavo namo, nuteistasis jos nuolat ieškodavo ir rasdavo įvairiose situacijose, kurios jam nebuvo naujiena. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis buvo blaivus, todėl liudytojai

99S. P. atėjus jo kviesti parsivesti žmonos ir pasakius ,,ateik, pasigrožėk savo žmona“ apeliantas galėjo tikėtis žmonos netinkamo elgesio.

100Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo V. Ž. elgesį kaip provokuojantį, moraliniu požiūriu netinkamą ir pagrįstai nusprendė šią aplinkybę vertinti ne kaip turinčią įtakos veikai kvalifikuoti, bet kaip reikšmingą skiriant bausmę už inkriminuotos veikos padarymą (nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė).

101Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo elgesys sujaudino apeliantą, tačiau nelaiko, kad jis sukėlė tokio laipsnio susijaudinimą, kuris įvardijamas kaip fiziologinis afektas.

102Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiams apie įvykio metu buvusią ypatingą jo psichikos būklę ir patirtą didelį stresą patikrinti apeliacinės instancijos teismas paskyrė kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Šios ekspertizės akto Nr. 78TPK-226 duomenys (t. 3, b. l. 60-64) paneigia aptariamą apeliacinio skundo motyvą ir įrodo, jog A. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenos.

103Tiesa, ekspertizės akte daroma prielaida, kad nusikalstamos veikos padarymo metu

104A. J. galėjo būti frustracijos būsenos, kuri kilo kaip atsakas į jam subjektyviai sudėtingą (subjektyviai nepakeliamą, traumuojančią, žeidžiančią, grėsmingą) situaciją ir sutrikdė jo gebėjimą racionaliai organizuoti savo veiklą (sąmonėje dominavo afektiniai motyvai ir fiksacija ties frustruojančiu dirgikliu, susilpnėjo veiksmų kontrolė ir jų pasekmių prognozė, reagavimas tapo agresyvus, perdėm emocionalus, impulsyvus), tačiau nepakanka duomenų, leidžiančių kategoriškai patvirtinti šią prielaidą.

105Pirmosios instancijos teismas, net neturėdamas aptariamo ekspertizės akto, pagrįstai nenustatė BK 130 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant nužudymas pripažįstamas padarytu staiga labai susijaudinus (esant fiziologinio afekto būsenos).

106Toks nuteistojo veiksmų įvertinimas neprieštarauja apelianto skunde nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-723/2007.

107Apelianto veika negali būti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip prašoma

108A. J. apeliaciniame skunde, nes skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad jo atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam V. Ž. ne tik fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, bet ir jo mirtį, o tai neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

109Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.

110Dėl bausmės

111Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą.

112Teismas atsižvelgė, kad A. J. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį.

113Teismas tinkamai įvertino kaltininko asmenybę – jis neteistas, veikos padarymo ir šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 92), išlaiko šeimą bei nepilnametį sūnų, tačiau baustas administracine tvarka, tiesa, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 51).

114Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog jų sūnaus elgesys neturėjo įtakos nusikaltimui padaryti.

115Sprendžiant, ar veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką nusikalsti.

116Iš bylos duomenų matyti, kad priešingą teisei apelianto reakciją sukėlė susijaudinimas, kilęs dėl pamatyto vaizdo, jog jo nuoga žmona yra svetimo vyro namuose su nuogu vyru. Tokią apeliantą provokuojančią situaciją sukūrė ne tik jo žmonos, bet ir nukentėjusiojo V. Ž. priešingas priimtoms moralės normoms elgesys. Dėl to teismas A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

117Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog nuteistasis norėtų, kad jo prisipažinimą padarius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

118Toks prašymas netenkinamas.

119Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

120Šioje byloje nenustatytos tokios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, kurios gali būti pripažintos dar viena kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

121Nuteistasis A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino sudavęs V. Ž. kelis kartus į veidą, spyręs į krūtinę, tačiau nepripažino, kad būtent nuo jo suduotų smūgių jis mirė, t. y. nepripažino esminių bylos aplinkybių. Tai rodo, jog apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl tyčinio nužudymo. Tik dalies kaltės pripažinimas nelaikomas nuoširdžiu. Be to, iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis linkęs menkinti savo kaltę ir atsakomybę, bando įtikinti teismą, jog pamatęs nukentėjusiojo rankose taburetę pajuto pavojų ir dėl to sudavė smūgius, vėliau iškėlė versiją, kad nukentėjusysis galėjo mirti dėl kitų jį sumušusių asmenų veiksmų. Tai rodo, jog A. J. nėra visiškai nuoširdus ir nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį.

122Dėl to teismas apelianto dalinio prisipažinimo pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau į jį atsižvelgė skirdamas bausmę.

123Tiesa, teismas nenustatė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

124Išdėstyti motyvai nulėmė, atsižvelgiant į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, susiklosčiusią įvykio situaciją, kad už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 11 metų, pirmosios instancijos teismas A. J. paskyrė minimalią – 7 metų – laisvės atėmimo bausmę.

125A. J. prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

126Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra įstatyme numatytų sąlygų.

127BK 62 straipsnio 1 dalis numato švelnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei skirti būtinų sąlygų visumą: savo noru atvykti ar pranešti apie nusikalstamą veiką; prisipažinti ją padarius ir nuoširdžiai gailėtis ir (ar) padėti ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlyginti arba pašalinti padarytą turtinę žalą.

128Apeliantas neatitinka šių sąlygų.

129BK 62 straipsnio 2 daliai taikyti būtinos ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir bent viena iš šešių įstatyme išvardintų aplinkybių.

130Iš paminėtų būtinų sąlygų apeliantas atitinka tik vieną – pirmosios instancijos teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių

131BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų taikymo būtinumą, t. y., jog apeliantas išlaiko sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį ar mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

132Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys, kad net esant visoms būtinoms sąlygoms taikyti BK 62 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

133Teisėjų kolegijos nuomone, A. J. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

134Dėl neturtinės žalos

135Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam V. Ž. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisės doktrinoje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

136Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

137Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

138Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra baigtinis.

139Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

140Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio ribų įstatymai nenustato.

141Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan. Žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iš kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

142Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata ir kt., neturtinės žalos pasekmių bei ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais kitiems, tokiems kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar pan.

143Nagrinėjamoje byloje iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems V. Ž. ir J. Ž. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo A. J. veiksmais, kuriais atimta gyvybė artimam žmogui – sūnui. Be abejonės, dėl netikėtos sūnaus V. Ž. mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti.

144Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007 ir kt.).

145Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. J. veikė netiesiogine tyčia.

146Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis V. Ž. su sūnumi praktiškai nepalaikė ryšių. Priešingai, teisme V. Ž. parodė, jog su žmona teikė sūnui išlaikymą, su juo palaikė ryšius, kartais susitikdavo mieste, būdavo, kad ir netyčia susitikdavo, paskutinį kartą buvo susitikę rugsėjo mėnesį.

147Nukentėjusioji J. Ž. teisme parodė, jog jos santykiai su sūnumi buvo šilti, susitikdavo kartą per savaitę ir dažniau.

148Akivaizdu, kad abu tėvus su sūnumi siejo artimas ryšys nepriklausomai nuo to, kuris iš jų dažniau bendravo su sūnumi, todėl abu tėvai neabejotinai patyrė dideles dvasines kančias dėl sūnaus mirties.

149Nors ieškinį pareiškė tik nukentėjusysis V. Ž., tačiau, kaip parodė nukentėjusioji J. Ž., vyras atstovauja jų abiejų bendriems interesams dėl žalos atlyginimo, todėl ji atskirai civilinio ieškinio nepareiškė (t. 1, b. l. 85-87).

150Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

151Kita vertus, teismas atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad smurto pavartojimui prieš nukentėjusįjį neabejotinos įtakos turėjo paties V. Ž. veiksmai, todėl priteisė daug mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, negu prašė nukentėjusysis.

152Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiajam V. Ž. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 40 000 litų – neprieštarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką nėra per didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-621/2007, 2K-457/2008, 2K-289/2009).

153Abiejų apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

154Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

1551 punktu,

Nutarė

156Nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. bei nuteistojo A. J. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. J. pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį išteisintas... 3. Iš A. J. priteista nukentėjusiajam V. Ž. 8 889 Lt turtinei ir 40 000 Lt... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 4 d., apie... 6. A. J. dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintas, tačiau... 7. Nukentėjusieji V. Ž. ir J. Ž. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį... 8. Nurodo, kad teismas dėl sūnaus nužudymo neteisingai kvalifikavo nuteistojo... 9. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad sūnaus elgesys sujaudino A. J. Jį... 10. Teismo išvada, kad A. J. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia,... 11. Dėl išdėstytų argumentų A. J. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6... 12. Skirdamas bausmę teismas neteisingai nurodo, kad A. J. gailisi nužudęs... 13. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti:... 14. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apeliantas pripažino, jog tarp jo ir V.... 15. Vertinant liudytojų R. S., J. S. ir A. B. parodymus, tikėtina, kad mirtiną... 16. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas nuosekliai aiškino, jog V. Ž.... 17. Apelianto nuomone, jei V. Ž. mirtį sukėlė jo smūgis, tai veika... 18. Teismas ėmėsi sau nebūdingų funkcijų spręsti apie apelianto psichinę ar... 19. Teismo priteista 40 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka... 20. Teismo posėdyje nukentėjusieji J. Ž., V. Ž. ir pastarojo atstovas prašo... 21. Nukentėjusiųjų V. Ž. ir J. Ž. bei nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, A. J. kaltė nužudžius V. Ž. įrodyta pirmosios... 23. Dėl teismo šališkumo... 24. Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.... 25. Teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas... 26. Nuteistasis vienų liudytojų parodymų atmetimą, o kitų priėmimą be... 27. Teisiamojo posėdžio protokolo, apkaltinamojo nuosprendžio turinys... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad... 29. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas... 30. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas jo gynėjo... 31. Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi... 32. Iš 2008 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog A. J.... 33. Aplinkybė, jog dalis prašymų buvo atmesti, o kiti prašymai patenkinti tik... 34. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą tenkinti ar atmesti... 35. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo... 36. Dėl A. J. kaltės ir veikos kvalifikavimo... 37. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 38. Specialisto išvados Nr. M 39/08 (01) duomenys (t. 1, b. l. 24-29) įrodo, jog... 39. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto išvados pagrįstumo.... 40. Sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių... 41. Priežastinio ryšio nustatymas tarp veikos ir padarinių yra teismo, o ne... 42. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 43. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir... 44. Nuteistasis neneigia, jog tarp jo ir V. Ž. įvyko konfliktas, kurio metu jis... 45. Tokią nuteistojo versiją dėl V. Ž. sužalojimo aplinkybių paneigia byloje... 46. Liudytojų R. S., J. S. ir A. B. parodymus, jog jie kitą rytą po įvykio... 47. Tiesiogiai įvykį mačiusi ir visą laiką su nukentėjusiuoju buvusi... 48. Liudytojas J. V. teisme parodė S. P. sakius, jog kitą dieną Vytautas... 49. Be to, liudytojas J. V. teisme parodė, kad kitą rytą po įvykio V. Ž. jam... 50. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo... 51. Teismas liudytojų S. P. ir J. V. parodymus dėl kitų A. J. inkriminuotų... 52. Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. M 39/08 (01) nurodyta, jog mirtį... 53. Teismo medicinos ekspertas A. C. teisme patvirtino savo duotą išvadą ir... 54. Taigi liudytojo A. B. nurodytu laiku, t. y. 2008 m. sausio 5 d. ryte, V. Ž.... 55. Be to, liudytojas A. B. teisme parodė, jog nukentėjusįjį spardė 4-5 vyrai,... 56. Taigi niekas iš apklaustų asmenų, išskyrus liudytoją A. B., neparodė, kad... 57. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 58. R. S., J. S. ir A. B. parodymus, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti... 59. Visos aptartos aplinkybės paneigia nukentėjusiojo V. Ž. sužalojimų... 60. Beje, nuteistasis neneigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Jis nuo... 61. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė bei išanalizavo visus... 62. A. J. parodymus, todėl šioje nutartyje netikslinga jų iš naujo kartoti.... 63. Paneigus nuteistojo versiją, jog nukentėjusįjį galėjo sumušti pašaliniai... 64. A. J.... 65. Taigi tarp nukentėjusiojo mirties ir A. J. jam padarytų kūno sužalojimų... 66. Tokia nusikalstamos veikos kvalifikavimo praktika įtvirtinta Lietuvos... 67. Nepagrįstas nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas, jog bylos... 68. Priešingai, nuteistojo A. J. ir liudytojos M. J. parodymai patvirtina, jog... 69. Dėl to nukentėjusieji skunde nepagrįstai teigia konfliktą kilus be jokios... 70. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo versiją, jog... 71. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios... 72. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia... 73. Apie nuteistojo A. J. kaltės turinį sprendžiama, remiantis byloje surinktų... 74. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 75. A. J. kaltę atėmus gyvybę nukentėjusiajam. Pritartina teismo padarytai... 76. Toks netiesioginės tyčios aiškinimas atitinka įstatymo reikalavimus (BK 15... 77. 3 dalis).... 78. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą... 79. Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje bei pirmosios instancijos... 80. 2K-281/2008, 2K-27/2009).... 81. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo A. J. veika turi... 82. Su tokiu skundo teiginiu negalima sutikti.... 83. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką nužudymas... 84. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu... 85. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, todėl... 86. Nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas, kuriuo jie grindžia prašymą... 87. Byloje nustatyta, tai patvirtina jau minėta specialisto išvada Nr. M 39/08... 88. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog suduotų smūgių skaičius, sužalojimų... 89. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 90. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti... 91. BK 130 straipsnį kaip nužudymą staiga labai susijaudinus.... 92. Toks apeliacinio skundo motyvas taip pat nepagrįstas.... 93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46... 94. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, jog... 95. Tik esant šių BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai... 96. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines... 97. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nukentėjusiojo namuose užtiko... 98. Galima suprasti, kad tokie nukentėjusiojo ir nuteistojo žmonos veiksmai... 99. S. P. atėjus jo kviesti parsivesti žmonos ir pasakius ,,ateik, pasigrožėk... 100. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo V. Ž. elgesį kaip... 101. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 102. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiams apie įvykio metu buvusią ypatingą... 103. Tiesa, ekspertizės akte daroma prielaida, kad nusikalstamos veikos padarymo... 104. A. J. galėjo būti frustracijos būsenos, kuri kilo kaip atsakas į jam... 105. Pirmosios instancijos teismas, net neturėdamas aptariamo ekspertizės akto,... 106. Toks nuteistojo veiksmų įvertinimas neprieštarauja apelianto skunde... 107. Apelianto veika negali būti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip... 108. A. J. apeliaciniame skunde, nes skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje... 109. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. J.... 110. Dėl bausmės... 111. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą.... 112. Teismas atsižvelgė, kad A. J. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11... 113. Teismas tinkamai įvertino kaltininko asmenybę – jis neteistas, veikos... 114. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog jų sūnaus... 115. Sprendžiant, ar veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas... 116. Iš bylos duomenų matyti, kad priešingą teisei apelianto reakciją sukėlė... 117. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog nuteistasis norėtų, kad... 118. Toks prašymas netenkinamas.... 119. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23... 120. Šioje byloje nenustatytos tokios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės,... 121. Nuteistasis A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino sudavęs V.... 122. Dėl to teismas apelianto dalinio prisipažinimo pagrįstai nepripažino jo... 123. Tiesa, teismas nenustatė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.... 124. Išdėstyti motyvai nulėmė, atsižvelgiant į konkrečias nusikaltimo... 125. A. J. prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu... 126. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra įstatyme numatytų sąlygų.... 127. BK 62 straipsnio 1 dalis numato švelnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei... 128. Apeliantas neatitinka šių sąlygų.... 129. BK 62 straipsnio 2 daliai taikyti būtinos ne mažiau kaip dvi atsakomybę... 130. Iš paminėtų būtinų sąlygų apeliantas atitinka tik vieną – pirmosios... 131. BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų taikymo būtinumą, t. y., jog... 132. Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys, kad net esant visoms būtinoms... 133. Teisėjų kolegijos nuomone, A. J. paskirta bausmė atitinka bendruosius... 134. Dėl neturtinės žalos... 135. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 136. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba... 137. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas... 138. Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam... 139. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos... 140. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės... 141. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos... 142. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus... 143. Nagrinėjamoje byloje iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų... 144. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, yra ne... 145. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. J. veikė netiesiogine... 146. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis V.... 147. Nukentėjusioji J. Ž. teisme parodė, jog jos santykiai su sūnumi buvo... 148. Akivaizdu, kad abu tėvus su sūnumi siejo artimas ryšys nepriklausomai nuo... 149. Nors ieškinį pareiškė tik nukentėjusysis V. Ž., tačiau, kaip parodė... 150. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos –... 151. Kita vertus, teismas atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad... 152. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiajam V. Ž. priteistas... 153. Abiejų apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.... 154. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 155. 1 punktu,... 156. Nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. bei nuteistojo A. J. apeliacinius skundus...