Byla 2A-235/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovui S. B., jo atstovui advokatui Bogdanui Jermak, atsakovui G. P., jo atstovei advokatei Ievai Balčiūnaitei, atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „BTA draudimas“ atstovei V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stolvika“, atsakovo G. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-268-661/2010 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams G. P., uždarajai akcinei bendrovei „Stolvika“ ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „BTA draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Nustatė

3

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas, kokią reikšmę bylos išnagrinėjimui turi aplinkybė, kad pats ieškovas (nukentėjusysis) elgėsi nerūpestingai, ar už autoįvykyje nukentėjusio ieškovo žalą atsakingas autoįvykį sukėlusio automobilio vairuotojo darbdavys (didesnio pavojaus šaltinio savininkas), taip pat, ar įrodytas prašomos priteisti turtinės žalos dydis bei, kokio dydžio priteistinas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas.

6Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 5 878,51 Lt turtinės žalos ir 499 654,72 Lt neturtinės žalos.

7Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis: 2006-12-17 Vilniuje vilkiko su nepakrauta puspriekabe, kurie priklauso UAB „Stolvika“, vairuotojas G. P. susidūrė su jam iš kairės į sankryžą važiavusiu S. B. vairuojamu automobiliu VW Golf. Eismo įvykio metu žuvo automobilio VW Golf keleiviai Z. S. ir V. S., sunkiai sužalotas šio automobilio vairuotojas S. B. bei keleiviai O. S. ir D. T.. 2008-12-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nusprendė G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

8Minėtu autoįvykiu dėl G. P. veiksmų ieškovui padaryta turtinė bei neturtinė žala. Turtinę žalą, ieškovo vertinimu, sudaro: prieš pusantro mėnesio pirktas automobilis VW Golf. (6000 Lt), keturios žieminės dygliuotos padangos (600 Lt), ratlankiai (400 Lt), automobilio garso grotuvas (400 Lt), automobilio signalizacija (300 Lt), autoįvykio metu sugadinti ieškovo odinė striukė (600 Lt), kelnės (100 Lt), megztinis (50 Lt), marškiniai (50 Lt), batai (200 Lt), mobilaus ryšio telefonas (600 Lt). Dėl autoįvykio metu sugadinto automobilio saugojimo ieškovas turėjo 180 litų išlaidų. Ieškovui besigydant ligoninėje buvo perkamos sauskelnės (200 Lt), smegenų veiklą geriantys vitaminai (120 Lt), atitinkami maisto produktai ir medikamentai (1000 litų bendra vertė). Po gydymo ligoninėje dėl kelionių pas medikus ieškovas patyrė 400 Lt išlaidų.

9Dėl teisinio neišprusimo visas išlaidas patvirtinančių kvitų išsaugoti ieškovui nepavyko.

102009-05-08 UAB „BTA draudimas“ ieškovui pervedė 5000 (penkis tūkstančius) litų sumą už draudiminį įvykį bei 2009-05-11 buvo papildomai iš UAB „BTA draudimas“ pervesta 321,49 Lt draudimo išmokos suma, todėl ieškovas prašo priteisti 5 878,51 litų (iš visos turtinės žalos atima išmokėtus 5321,49 Lt) turtinės žalos atlyginimą.

11Ieškovui autoįvykiu buvo padaryta ir neturtinė žala. Dėl patirtų kūno sužalojimų ieškovui buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir sveikata nepagerėjo. Darbingumas po autoįvykio sudaro 25 procentus, nors iki autoįvykio ieškovas buvo visiškai darbingas. Darbo ieškovas neturi. Dėl autoįvykio metu patirtų kūno sužalojimų, dvasinių kančių bei prarasto darbingumo, neturtinės žalos dydį ieškovas vertina 500 000 litų. Kadangi 2009-01-16 atsakovas UAB „BTA draudimas“ jam atlygino 345,28 Lt neturtinės žalos, reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas mažina iki 499 654,72 Lt.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2010-04-26 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų UAB „Stolvika“ ir G. P. solidariai 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir solidariai 500 litų turtinei žalai atlyginti bei solidariai 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 128,24 Lt kitų išlaidų. Ieškinį atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu atmetė.

16Teismas sprendė, kad už padarytą žalą solidariai atsakingi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas UAB „Stolvika“ ir automobilį autoįvykio metu vairavęs G. P.. Kadangi G. P., grįžęs iš komandiruotės, pernakvojo savo namuose ir kitą dieną be darbdavio žinios savo reikalais nuvyko į Vilnių, kur įvyko autoįvykis, už autoįvykiu padarytą žalą solidariai atsakingi tiek G. P., tiek jo darbdavys UAB „Stolvika“, kadangi nepakankamai kontroliavo, kad darbuotojas laiku UAB „Stolvika“ priklausantį automobilį grąžintų į garažą. Kai dėl padidinto pavojaus šaltinio valdymo praradimo atsakingas ir savininkas, jis kartu su šį šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu ir žalą padariusiu asmeniu atsako solidariai (CK 6.270 str. 3 d.).

17Kadangi ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, patenkino reikalavimą atlyginti dėl drabužių sugadinimo ieškovo patirtą žalą – 500 Lt.

18Atsižvelgęs į tai, kad esminis neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir patirti dvasiniai išgyvenimai, į tai, kad, dėl asmens sveikatos sunkaus sužalojimo, kai nenustatomas nukentėjusiojo didelis neatsargumas, priteistinos neturtinės žalos dydis teismų praktikoje siekia 50 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006, 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2008-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008), taip pat įvertinės tai, kad dėl sveikatos sutrikdymo pasikeitė ieškovo gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia lėšų, be to, dėl sveikatos sutrikdymo apribota ieškovo judėjimo laisvė, teismas sprendė, kad priteistina 40 000 neturtinės žalos atlyginimo.

19Teismas taip pat pažymėjo, kad nuosprendžiu nustatyta, jog tarp atsakovo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių padarinių (ieškovo sužalojimo) yra priežastinis ryšys, todėl apygardos teismas nebepasisakė dėl atsakovo teiginių, kad eismo įvykį galėjo lemti neatsargūs ir nerūpestingi ieškovo veiksmai (CPK 182 str. 3 p.).

21

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24Byloje gauti trys apeliaciniai skundai.

25Atsakovas UAB „Stolvika“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 sprendimą dalyje, kuria solidariai iš UAB „Stolvika“ priteista 500 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimo dalį dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pakeisti ir šias išlaidas paskirstyti šalims proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

261. Apygardos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybę, kad ieškovas savo asmeniniais reikalais be darbdavio žinios ir neturėdamas jo leidimo UAB „Stolvika“ automobiliu važiavo į Vilnių, kur padarė autoįvykį, kuriame nukentėjo ieškovas. Nepaisant šios teisingai nustatytos aplinkybės, teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Stolvika“ prarado automobilio valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės, nes nepakankamai kontroliavo savo darbuotoją, kad šis laiku sugrąžintų UAB „Stolvika“ automobilį į garažą. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios, kaip ir buvo nagrinėjamoje situacijoje. Pagal turimą informaciją, UAB „Stolvika“ galėjo pagrįstai tikėtis, kad automobilis bus sugrąžintas 2006-12-16 vakare arba 17 d. ryte ir nebuvo priežasčių kelti susirūpinimą, kad jo dar nėra. Automobilio vairuotojas darbe pasižymėjo kaip sąžiningas ir lojalus darbuotojas. Teismas nemotyvavo, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo UAB „Stolvika“ kaltė nepakankamai kontroliuojant G. P..

272. Apygardos teismas nepagrįstai priteisė 500 litų turtinės žalos, atsiradusios dėl drabužių sugadinimo autoįvykio metu, atlyginimą. Viena, ši žala neįrodyta, antra, ją jau atlygino draudimo kompanija.

283. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-725-203/2008, kuriuo atsakovas G. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį dėl 2006-12-16 eismo įvykio, konstatuota, kad „sunkių pasekmių atsiradimui turėjo įtakos ir tas faktas, kad nukentėjusysis S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 p. ir 173 p. reikalavimus, važiavo didesniu nei leistinas gyvenvietėse 50 km/val. greičiu, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė, kas turėjo įtakos ypač sunkių pasekmių atsiradimui – du žmonės dėl patirtų sužalojimų mirė, o trims automobilio keleiviams, tame tarpe ir nukentėjusiajam S. B., buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Ši aplinkybė turi įtakos sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. B. dydžio klausimą“. Todėl apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad G. P. atstovės teiginiai dėl paties nukentėjusiojo veiksmų ir didelio neatsargumo nereikšmingi.

29Ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai - priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų G. P., UAB „Stolvika“ 5 533,23 Lt turtinei žalai ir 499 654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

301. Kadangi dauguma turtinę žalą įrodančių dokumentų nebuvo išsaugoti, turtinė žala buvo įrodyta automobilio bei kitų daiktų pirkimo metu dalyvavusių liudytojų P. B., A. B., L. B. parodymais.

312. Teismų praktikoje panašiose bylose priteisiama daug didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-228/2007, 3K-3-371/2003). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskelbtoje „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje“, nurodyta, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dar tik formuojasi ir kolegija neturi pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas orientuoja teismus į 30 000 Lt žalos priteisimą dėl neatsargių nusikaltimų. Tokio pobūdžio nusikaltimai gali būti labai įvairūs.

32Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovų UAB „Stolvika“ ir G. P. solidariai 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 449 654,72 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

331. Apygardos teismas konkrečiais kriterijais nepagrindė, kodėl priteistina 40 000 Lt neturtinės žalos. Be to, apygardos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir netaikė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų dėl paties ieškovo veiksmų, sąlygojusių itin sunkių pasekmių ieškovui atsiradimą. Priteistas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas viršija teismų praktikoje analogiškais atvejais (kai nėra pagrindo pripažinti nesant didelio nukentėjusiojo neatsargumo) priteisiamas sumas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų.

342. Apygardos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, netyrė ir nevertino atsakovo – fizinio asmens – turtinės padėties ir nukentėjusiojo veiksmų atsirandant žalai (t.y. aplinkybių, kad atsakovas gauna nedidelį darbo užmokestį, neturi kitų pajamų, neturi savo nekilnojamojo turto, gyvena su uošviais, rūpinasi ligota motina, o ieškovas, vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo registruota, jai nebuvo atlikta techninė apžiūra, transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimas pasibaigęs, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir tai turėjo įtakos žalos kilimui).

353. Nuosprendžiu nustatyta, kad tarp atsakovo G. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių pasekmių – ieškovo sunkaus sveikatos sutrikdymo – tiesioginis ryšys. Baudžiamojoje byloje kasacinis teismas pabrėžė, kad sprendžiant civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimus būtina įvertinti ir nukentėjusiojo veiksmus. Teismui nustačius, jog asmeniui, nesilaikančiam teisės aktų reikalavimų ir nevykdančiam pareigų, nors ir nepripažintam kaltu dėl eismo įvykio, nekyla atsakomybė, paneigiama saugaus eismo esmė ir teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonių kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojų pareigas ir atsakomybę, esmė bei paskirtis. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio ir kasacinės instancijos teismo nutarties analizė neleidžia daryti išvados, kad ieškovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

36Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju, esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, taikytina taisyklė, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).

37Priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmajame, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų kilusios, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas susiaurinanti priežastinio ryšio teorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005, 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti nukentėjusiojo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Svarbi ir gyvenimiška rizika.

38Nukentėjusysis pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurių imperatyvų pobūdį lemia siekis užtikrinti saugų transporto priemonės naudojimą. Nukentėjusysis naudojo transporto priemonę be techninės apžiūros, neregistruotą, vairavo ir vežė keleivius neturėdamas galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, viršijo greitį, taip ignoravo bendruosius rūpestingumo, atidumo reikalavimus, dėl ko padidėjo rizika sukelti neigiamas pasekmes tokioms vertybėms kaip vairuotojo ir keleivių sveikata bei gyvybė. Toks nukentėjusiojo elgesys yra viena iš autoįvykio priežasčių.

394. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad dėl nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių faktų neturi reikšmės aplinkybės, rodančios nukentėjusiojo neatsargumą. Apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje teismų konstatuotus faktus, jog dėl autoįvykio pasekmių yra ir paties ieškovo kaltės, o tai turi esminę reikšmę sprendžiant civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus.

40Nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Nukentėjusiojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

41Gauti keturi atsiliepimai į apeliacinius skundus.

42UAB „BTA draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovo UAB „Stolvika“ apeliacinius skundus ir prašo ieškovo skundą atmesti, o atsakovo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pasisakė dėl liudytojų parodymų, todėl nepagrįstas teiginys, kad dėl parodymų nebuvo prieštaraujama. Be to, liudytojų P. B. ir A. B. parodymais negali būti vadovaujamasi, kadangi paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 1.93 str. 2 d.). Liudytojos L. B. parodymai yra prieštaringi, be to, ji yra ieškovo sutuoktinė, todėl priimant sprendimą nebuvo galima vadovautis vien jos parodymais. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio ir neįvardino nei vieno CK 6.250 str. 1 d. nurodyto neturtinės žalos požymio. Apelianto argumentas, kad po autoįvykio jis negali susirasti darbo, vertintinas turint omenyje, kad iki autoįvykio jis taip pat nedirbo.

43Atsiliepimu į G. P. apeliacinį skundą UAB „BTA draudimas“ prašo šį skundą tenkinti.

44UAB „Stolvika“ atsiliepime į atsakovo G. P. skundą nurodo, kad skundas pagrįstas ir prašo jį tenkinti pilnai.

45Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą UAB „Stolvika“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė prašomos atlyginti žalos dydžio. Taip pat pažymi, kad atsakovas UAB „BTA draudimas“ dar 2009-05-08 atlygino 5000 Lt už automobilį, 2009-05-11 už vaistus bei 100 eurų neturtinę žalą, o 2009-06-23 500 Lt už sugadintus drabužius.

46Liudytojai, kurių parodymais ieškovas įrodinėjo turtinę žalą, yra su ieškovu susiję asmenys (A. B. – brolis, L. B. – žmona), todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip nešališki. Be to, šie asmenys neturi specialių žinių, reikalingų nustatyti sugadintų daiktų vertes ar išlaidų dydžius. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą turėjo būti atmestas dar ir todėl, kad pats ieškovas buvo neatsargus, nesilaikė Kelių eismo taisyklių.

47IV. Apeliacinio teismo argumentai

49Byloje nustatyta, kad 2006-12-17 Kalvarijų-kareivių-Ozo g. nereguliuojamoje nelygiareikšmių gatvių sankryžoje eismo įvykyje susidūrus dviems automobiliams žuvo du automobilio VW Golf keleiviai ir buvo sunkiai sužalotas šio automobilio vairuotojas ieškovas S. B. bei du keleiviai. 2008-12-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio pripažintas ir nuteistas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stolvika“ automobilį vairavęs šios bendrovės darbuotojas atsakovas G. P.. Byloje nustatyta, kad G. P. automobilį naudojo savo reikmėms be UAB „Stolvika“ leidimo.

50Dėl UAB „Stolvika“ atsakomybės

51Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies. Apeliantas, nesutikdamas su sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir išaiškino CK 6.270 straipsnio 3 dalies normas. Atsakovas G. P. be bendrovės žinios ir leidimo naudojo automobilį savo reikmėms, todėl bendrovė prarado automobilio valdymo kontrolę ir todėl neturi atsakyti už žalą, padarytą šiuo automobiliu.

52Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nustato CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už šio šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės.

53Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2008, 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007).

54Byloje nustatyta ir neginčijama, kad žala ieškovui padaryta UAB „Stolvika“ priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, kurį vairavo G. P. savo asmeniniais reikalais be darbdavio žinios ir neturėdamas jo leidimo. G. P. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kuriame buvo sužalotas ieškovas. Atsakovas UAB „Stolvika“ nesutinka atlyginti padarytą žalą, teigdamas, kad jis prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų G. P. veiksmų, todėl už žalą ieškovui turi atlyginti neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu.

56Sprendžiant, ar yra pagrindas atsakovą UAB „Stolvika“ atleisti nuo atsakomybės už jam priklausančio didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas G. P. uždarajai akcinei bendrovei priklausančiu automobiliu DAF 2006-12-16 grįžęs iš komandiruotės Rusijoje turėjo grįžti į garažą, tačiau užsuko į savo namus Švenčionėliuose, kur pernakvojo ir 2006-12-17 ryte darbdavio automobiliu savo asmeniniais reikalais be darbdavio žinios ir neturėdamas leidimo (tam, kad nereikėtų nuomoti kito automobilio) važiavo į Vilnių, kur padarė eismo įvykį, kuriame nukentėjo ieškovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų saugomas tinkamai. Atsakovas UAB „Stolvika“ pripažįsta, kad jam buvo žinoma, jog 2006-12-16 20 val.20 min. G. P. kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną ir po dviejų valandų kelionės turėjo grįžti į bendrovės teritoriją, tačiau automobilio grįžimo nekontroliavo, jo nepasigedo ir buvimo vietos netikrino. Šios aplinkybės rodo, kad bendrovė netinkamai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarką ir didesnio pavojaus šaltinio apsaugą, todėl, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį, kuriuo padaryta žala ieškovui, praradimo yra ir šio šaltinio valdytojo-atsakovo UAB ‚Stolvika“ kaltės, UAB „Stolvika“ negali būti atleistas nuo atsakomybės, nes tokiu atveju pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį jis atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą solidariai su didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

57Dėl turtinės žalos atlyginimo

58Apeliantas UAB „Stolvika“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 500 Lt turtinės žalos ieškovui priteisė nesant šią žalą pagrindžiančių įrodymų.ieškovas S. B. apeliaciniame skunde teigia, kad autoįvykio metu jam padaryta 5533,23 Lt turtinė žala buvo įrodyta liudytojų parodymais, tačiau teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino.

59Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir konstatavo, jog ieškovas turėtas išlaidas dėl sugadinto automobilio, jo detales, drabužius, vaistus, maisto papildus ir kt. ieškovas turėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šias aplinkybes įrodyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Pirktų automobilio detalių (ratlankių), telefono ir kt. daiktų vertė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo įrodyta, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškovo reikalavimus atmetė. Byloje liudytojai patvirtino, kad ieškovo drabužiai buvo sugadinti, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nustatytais protingumo ir teisingumo principais, pagrįstai priteisė 500 Lt.

60Dėl neturtinės žalos atlyginimo

61Apeliantas ieškovas S. B. apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jam atlygintinos neturtinės žalos dydį, kadangi neatsižvelgė į nusistovėjusią tokiose bylose teismų praktiką.

62Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, rėmėsi byloje nustatytomis autoįvykio aplinkybėmis, atsižvelgė į nukentėjusiajam-ieškovui padarytus kūno sužalojimus, ilgalaikį gydymą, patirtas fizines ir dvasines kančias, nusistovėjusią teismų praktiką tokiose bylose, nukentėjusiojo neatsargumą. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir išanalizavo teismų praktiką šios kategorijos bylose, todėl pakartotinai jos neanalizuoja ir konstatuoja, kad 40 000 Lt nustatyta neturinė žala yra teisinga ir sprendimo šioje dalyje naikinti ar keisti nėra pagrindo.

63Apeliantas UAB „Stolvika“ ir apeliantas atsakovas G. P. apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytą nukentėjusiojo S. B. didelį neatsargumą – važiavimą didesniu nei leistinas greičiu, atsiradus kliūčiai nestabdymą, nesumažinimą greičio. Dėl šių aplinkybių apeliantai mano nesą atsakingi už neturtinę ieškovo žalą.

64Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 182 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovui padarytos neturtinės žalos ir atsakovo G. P. neteisėtų įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų veiksmų - Kelių eismo taisyklių 53,54 ir 196 punktuose nurodytų reikalavimų nepaisymo ir ieškovo sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl remiantis CK 6.250 straipsniu priteisė ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat atsižvelgta į nukentėjusiojo didelį neatsargumą ir apskaičiuojant neturtinę žalą ji sumažinta nuo 50 000 Lt iki 40 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

65Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi visi apeliaciniai skundai netenkinami, apeliantų turėtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos jiems nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. ... 4. I. Ginčo esmė ... 5. Byloje kilo ginčas, kokią reikšmę bylos išnagrinėjimui turi aplinkybė,... 6. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų... 7. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis: 2006-12-17 Vilniuje vilkiko su... 8. Minėtu autoįvykiu dėl G. P. veiksmų ieškovui padaryta turtinė bei... 9. Dėl teisinio neišprusimo visas išlaidas patvirtinančių kvitų išsaugoti... 10. 2009-05-08 UAB „BTA draudimas“ ieškovui pervedė 5000 (penkis... 11. Ieškovui autoįvykiu buvo padaryta ir neturtinė žala. Dėl patirtų kūno... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2010-04-26 ieškinį tenkino iš dalies –... 16. Teismas sprendė, kad už padarytą žalą solidariai atsakingi didesnio... 17. Kadangi ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio, teismas,... 18. Atsižvelgęs į tai, kad esminis neturtinės žalos, padarytos sužalojus... 19. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuosprendžiu nustatyta, jog tarp atsakovo... 21. ... 22. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 24. Byloje gauti trys apeliaciniai skundai.... 25. Atsakovas UAB „Stolvika“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 26. 1. Apygardos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybę, kad ieškovas savo... 27. 2. Apygardos teismas nepagrįstai priteisė 500 litų turtinės žalos,... 28. 3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.... 29. Ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą... 30. 1. Kadangi dauguma turtinę žalą įrodančių dokumentų nebuvo išsaugoti,... 31. 2. Teismų praktikoje panašiose bylose priteisiama daug didesnės sumos... 32. Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo... 33. 1. Apygardos teismas konkrečiais kriterijais nepagrindė, kodėl priteistina... 34. 2. Apygardos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, neatsižvelgė į... 35. 3. Nuosprendžiu nustatyta, kad tarp atsakovo G. P. padarytų Kelių eismo... 36. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys... 37. Priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmajame,... 38. Nukentėjusysis pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurių imperatyvų... 39. 4. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad dėl nuosprendžiu baudžiamojoje... 40. Nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai turi ribotą prejudicinę galią... 41. Gauti keturi atsiliepimai į apeliacinius skundus.... 42. UAB „BTA draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovo UAB... 43. Atsiliepimu į G. P. apeliacinį skundą UAB „BTA draudimas“ prašo šį... 44. UAB „Stolvika“ atsiliepime į atsakovo G. P. skundą nurodo, kad skundas... 45. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą UAB „Stolvika“ prašo jį... 46. Liudytojai, kurių parodymais ieškovas įrodinėjo turtinę žalą, yra su... 47. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 49. Byloje nustatyta, kad 2006-12-17 Kalvarijų-kareivių-Ozo g. nereguliuojamoje... 50. Dėl UAB „Stolvika“ atsakomybės... 51. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės... 52. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad... 53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus... 54. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad žala ieškovui padaryta UAB... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 56. Sprendžiant, ar yra pagrindas atsakovą UAB „Stolvika“ atleisti nuo... 57. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 58. Apeliantas UAB „Stolvika“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios... 59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 60. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 61. Apeliantas ieškovas S. B. apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios... 62. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios... 63. Apeliantas UAB „Stolvika“ ir apeliantas atsakovas G. P. apeliaciniuose... 64. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Pirmosios... 65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 66. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti...