Byla 2-1403/2013
Dėl varžytynių akto, reikalavimo perleidimo sutarties ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria ieškinys patenkintas, priimtos bankrutavusios akcinės bendrovės „Stimeksa“ bankroto byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orfis“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei „Stimeksa“, uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ ir L. P. dėl varžytynių akto, reikalavimo perleidimo sutarties ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Stimeksa“ iškelta bankroto byla; 2009 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

5Ieškovas UAB „Orfis“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą, kuriuo atsakovas BUAB „Stimeksa“ perleido atsakovui L. P. 35 513,28 Lt reikalavimą į ieškovą; 2012 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašytą tarp atsakovų L. P. ir UAB „AV investicija“ dėl reikalavimo į ieškovą perleidimo; atsakovo UAB „AV investicija“ 2012 m. vasario 14 d. pranešimą dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo negaliojančiais. Nurodytus sandorius ginčijo CK 1.80 ir CK 1.81 straipsniuose nurodytais pagrindais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai bei gerai moralei. Nurodė, kad BUAB „Stimeksa“ L. P. perleistas reikalavimas į ieškovą buvo negaliojantis, jokių skolų ieškovas bankrutuojančiai įmonei neturėjo, tai patvirtina 2008 m. sausio 28 d. skolų suderinimo aktas, 2009 m. sausio mėn. skolų suderinimo aktas, 2009 m. gegužės 27 d. mokėjimo pavedimas ir buhalterinės apskaitos programos išrašas, kuriame užfiksuoti visi UAB „Orfis“ ir UAB „Stimeksa“ mokėjimai bei šalių viena kitai išrašytos sąskaitos faktūros. Papildęs ieškinio pagrindą, ieškovas nurodė, kad pagal ginčijamą varžytynių aktą reikalavimas įsigytas už vieną procentą, t. y. nepadidinus pradinės varžytynių kainos, kas yra absoliutus pagrindas varžytynes laikyti neįvykusiomis ir tuo pačiu pripažinti varžytynių aktą prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms.

6Atsakovai UAB „AV investicija“ ir L. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo pateikti skolų suderinimo aktai UAB „Stimeksa“ nepasirašyti, todėl laikytina, kad nėra suderinti ir atspindi tik ieškovo poziciją dėl tarpusavio skolų suderinimo. Be to, UAB „Stimeksa“ bankroto byla iškelta 2009 m. kovo 10 d. nutartimi, kuriai įsiteisėjus pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, jokie tarpusavio skolų suderinimai (įskaitymai) nebegalimi. Nurodė, jog varžytynės pravestos laikantis nustatytos tvarkos, perleistas galiojantis ir pagrįstas reikalavimas į UAB „Orfis“.

7Atsakovo BUAB „Stimeksa“ bankroto administratorė nurodė, kad jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovo pareiškimo apie UAB „Orfis“ ir UAB „Stimeksa“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymą faktą, įmonėje nerasta, rašytinių įrodymų, patvirtinančių įskaitymą, ieškovas byloje nepateikė, todėl įskaitymas neįrodytas, dėl to prašė ieškinį atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieškinį patenkino - pripažino atsakovo UAB „AV investicija“ 2012 m. kovo 14 d. pareiškimą apie piniginės 31 701,44 Lt prievolės ieškovui UAB „Orfis“ įskaitymą; 2012 m. sausio 27 d. BUAB „Stimeksa“ varžytynių aktą, kuriuo BUAB „Stimeksa“ už 355,13 Lt perleido atsakovui L. P. 35 513,28 Lt reikalavimo teisę į UAB „Orfis“; 2012 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas L. P. už 35 000 Lt pardavė atsakovui UAB „AV investicija“ 35 513,28 Lt reikalavimo teisę į UAB „Orfis“, negaliojančiais.

10Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodinėjo, kad jo 35 513,28 Lt prievolė kreditoriui BUAB „Stimeksa“ pasibaigė įskaitymu ir dėl to ginčijamu varžytynių aktu parduota negaliojanti (nesanti) reikalavimo teisė. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių skolininko UAB „Orfis“ pareiškimą apie įskaitymą, nebuvimo, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenustato įskaitymo kaip sandorio sudarymo formos; įskaitymas laikomas sudarytu, jeigu iš asmens (asmenų) elgesio matyti jo (jų) valia sudaryti sandorį (CK 1.71 str. 2 d.). Teismas ieškovo pateiktą A. Š. (iki bankroto bylos iškėlimo buvusio UAB „Stimeksa“ komercijos direktoriaus) ieškovui rašytą elektroninį laišką, siųstą UAB „Orfis“ direktoriui A. G., laikė patvirtinančiu, kad 2008 m. gruodžio 4 d. UAB „Stimeksa“ užsakė prekes (glaistą Maxit Lr); svarbia aplinkybe laikė, jog prekės užsakytos „užskaitai“, prekės gautos, tačiau už jas nesumokėta, o UAB „Orfis“, turėdamas reikalavimo teisę į UAB „Stimeksa“ parduotų prekių vertės apimtyje, kreditorinio reikalavimo UAB „Stimeksa“ bankroto byloje nepareiškė. Kartu teismas nustatė, kad UAB „Orfis“, parduodamas UAB „Stimeksa“ 2008 m. gruodžio 4 d. užsakytas prekes, buvo UAB „Stimeksa“ skolininkas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Orfis“ ir UAB „Stimeksa“ suderino valią sudaryti prekių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Orfis“ perdavė atsakovui UAB „Stimeksa“ 35 513,28 Lt vertės prekes, o atsakovas UAB „Stimeksa“ įvykdė savo prievolę iki 2009 m. sausio 7 d. sumokėti ieškovui už pateiktas prekes pagal 2009 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. ORF-M0018099, su ieškovu susitardamas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Likusią po įskaitymo skolą ieškovas sumokėjo 2009 m. gegužės 27 d. pavedimu, nurodydamas, kad buvusi 55 360,63 Lt skola atsakovui UAB „Stimeksa“ yra sumažinta 35 513,28 Lt suma, nurodyta 2008 m. gruodžio 8 d. sąskaitoje faktūroje. Teismas vertino, jog susitarimą dėl įskaitymo ir jo realų įvykdymą patvirtina ir tai, kad atsakovas UAB „Stimeksa“ neatliko jokių mokėjimų pagal pateiktą 2008 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą, ieškovas šios sumos nereikalavo ir nepareiškė kreditorinio reikalavimo UAB „Stimeksa“ bankroto byloje. Nors atsakovai neigia skolų suderinimo aktų reikšmę, jų gavimą UAB „Stimeksa“ buhalterijoje, tačiau atsakovai neneigia ieškovo nurodomos aplinkybės, kad skolų suderinimo aktai buvo teikiami kasmet, kad šalių santykiai buvo ilgalaikiai ir tęsėsi ne vienerius metus, o šalys nuolat turėjo priešpriešinių neįvykdytų reikalavimų. Be to, atsakovai nepateikė kitokių, kito turinio ieškovo galimai pateiktų skolų suderinimo aktų arba kitokių UAB „Stimeksa“ ieškovui teiktų skolų suderinimo aktų.

11Nustatęs, kad UAB „Orfis“ prievolė sumokėti 35 513,28 Lt kreditoriui UAB „Stimeksa“ pasibaigė priešpriešinės UAB „Stimeksa“ prievolės įskaitymu, teismas ieškinį tenkino, pripažindamas, kad atsakovas L. P. ir UAB „AV investicija“ ginčijamais sandoriais įsigijo BUAB „Stimeksa“ reikalavimo teisę į UAB „Orfis“, kuri buvo išnykusi (pasibaigusi) ne vėliau kaip 2009 m. sausio 7 d., t. y. suėjus UAB „Stimeksa“ prievolės sumokėti už 2008 m. gruodžio 4 d. užsakytas prekes terminui. Ieškovo ginčijamos reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartys (varžytynių aktą bendrąja prasme vertinant kaip pirkimo-pardavimo sutartį) taip pat pripažįstamos negaliojančiomis, nustačius, kad šios teisės parduotos asmenų, neturėjusių nuosavybės teisių į jas.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13Atsakovas UAB „AV investicija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, analizuodamas ieškovo rašytinius įrodymus ir priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl vienarūšio reikalavimo įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010, 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2006).
  2. Nesutikdamas su teismo argumentais dėl 2008 m. gruodžio 4 d. laiško vertinimo nurodo, jog laiške užsakomos ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės nesutampa, dėl to laikytina, kad sandoris pagal šį laišką neįvyko. Taip pat apeliantui abejonių kelia laiško autentiškumas, prekių užsakymas bendrovės, o ne savo vardu.
  3. Byloje nėra dokumento, kuriame būtų išreikšta valia atlikti įskaitymą, pasirašyto abiejų šalių, taip pat nėra pareiškimo apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą padaryto šalies kompetentingo asmens dokumentu. Skolų suderinimo aktai datuoti 2011 m. gruodžio 31 d., jie nepasirašyti UAB „Stimeksa“. Pažymi, kad iškėlus bankroto bylą, UAB „Stimeksa“ administracijos vadovas perdavė duomenis apie kreditorines ir debitorines skolas bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai; perduoti duomenys apie UAB „Orfis“ 55 360,63 Lt debitorinį įsiskolinimą ir 35 513,28 Lt kreditorinį įsiskolinimą.
  4. Iškėlus bankroto bylą įskaitymas negalimas pagal įstatymą. Nesant įskaitymo šalys turi reikalavimo teisę viena į kitą, todėl ginčijami perleidimo sandoriai galiojantys. Ieškovas bankroto byloje gali pareikšti kreditorinį reikalavimą.

14Atsakovas BUAB „Stimeksa“ su skundu sutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, palaiko skunde išdėstytus argumentus ir motyvus.

15Ieškovas UAB „Orfis“ prašo apelianto skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo atlikimas gali būti konstatuotas, jei iš visumos byloje surinktų įrodymų bei šalių atliktų veiksmų seka, kad šalys buvo susitarusios dėl prievolės pabaigos įskaitymu, rašytinio pareiškimo nebuvimas nešalina priešpriešinės prievolės įskaitymo buvimo. Skolų suderinimo aktai buvo pateikti siekiant iliustruoti, kad savo buhalterijoje UAB „Orfis“ aptariamą sumą buvo įskaitęs ir tokio turinio aktai buvo siųsti 2009 m. pradžioje.
  2. Dėl elektroninio laiško ir jo turinio nurodo, kad laiške ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodomos tos pačios prekės, tik įvardijamos skirtingai. Pažymi, kad nebuvo tenkintas ieškovo prašymas apklausti kaip liudytoją UAB „Stimeksa‘ darbuotoją V. Š.. Tai, kad prekės buvo užsakytos UAB „Stimeksa“, patvirtina po to išrašyta sąskaita faktūra bendrovei, o ne V. Š.. Byloje aptariamu laikotarpiu V. Š. dirbo UAB „Stimeksa“ komercijos direktoriumi, todėl užsakymą UAB „Orfis“ priėmė iš UAB „Stimeksa“ darbuotojo. Įskaitymas atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl atmestini argumentai apie įskaitymo draudimą iškėlus bankroto bylą.
  3. Pažymi, jog ieškovas visą laiką laikė, kad 35 513,28 Lt suma įskaityta, neteikė jokių reikalavimų iki bankroto bei iškėlus bankroto bylą. UAB „Stimeksa“ buvo aktyvioji įskaitymo teisinių santykių šalis, tai atlikusi savo interesais ir iniciatyva. Apeliantas nebuvo pirkimo-pardavimo ir įskaitymo teisinių santykių šalimi, jam objektyviai negalėjo būti žinomi šalių susitarimai, todėl skundo argumentai pagrįsti paviršutinišku santykių vertinimu.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys tenkintas pripažinus įvykusiu įskaitymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19Bylos medžiaga patvirtina, kad šalis – ieškovą UAB „Orfis“ ir atsakovą UAB „Stimeksa“ –siejo pirkimo-pardavimo santykiai. Vykdydamas pradelstą 55 360,63 Lt mokėjimo už prekes prievolę bankrutuojančiam kreditoriui UAB „Stimeksa“, ieškovas 2009 m. gegužės 27 d. sumokėjo 19 847,35 Lt, iš skolos sumos atėmęs 35 513,28 Lt (ORF-M0018099 2008 12 08) (71 b. l.). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl ieškovo 35 513,28 Lt prievolės kreditoriui UAB „Stimeksa“ pasibaigimo įskaitymu.

20Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

21Įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Nagrinėjamoje byloje įskaitymo buvimo faktą ieškovas įrodinėjo 2008 m. gruodžio 4 d. A. Š. elektroniniu laišku dėl prekių (glaistą Maxit Lr) užsakymo „užskaitai“, 2012 m. gruodžio 8 d. ieškovo atsakovui UAB „Stimeksa“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. ORF-M0018099 35 513,28 Lt sumai bei aktais dėl skolų suderinimo (15-17, 18, 186 b. l.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Orfis“ ir UAB „Stimeksa“ suderino valią sudaryti prekių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Orfis“ perdavė atsakovui UAB „Stimeksa“ 35 513,28 Lt vertės prekes, o atsakovas UAB „Stimeksa“ įvykdė savo prievolę iki 2009 m. sausio 7 d. sumokėti ieškovui už pateiktas prekes pagal 2009 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. ORF-M0018099, su ieškovu susitardamas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Teismas vertino, jog susitarimą dėl įskaitymo ir jo realų įvykdymą patvirtina ir tai, kad atsakovas UAB „Stimeksa“ neatliko jokių mokėjimų pagal 2008 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą. Taigi nustatęs, jog UAB „Orfis“ prievolė sumokėti 35 513,28 Lt kreditoriui UAB „Stimeksa“ pasibaigė priešpriešinės UAB „Stimeksa“ prievolės įskaitymu, teismas ieškinį tenkino.

22Teisėjų kolegija negali sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip minėta, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą privalo egzistuoti visos įstatyme įtvirtintos sąlygos. Pagal į bylą pateiktus duomenis, per 2008 metus UAB „Stimeksa“ išrašė ieškovui UAB „Orfis“ už pateiktas prekes sąskaitų faktūrų už bendrą 146 641,39 Lt sumą (19-59 b. l.); iš jų, tik pagal sąskaitą faktūrą PA-SF Nr. 04057841 3 577,15 Lt mokėjimo terminas buvo iki 2009 m. sausio 6 d., visos kitos sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 2008 m. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad per 2008 metus ieškovas UAB „Orfis“ sumokėjo atsakovui UAB „Stimeksa“ iš viso 125 656,08 Lt (60-70 b. l.). Be to, 2008 m. sausio 28 d. raštas patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 31 dienai UAB „Orfis“ turėjo 34 375,32 Lt įsiskolinimą UAB „Stimeksa“ (14 b. l.). Tuo tarpu pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad prekių užsakymo 2008 m. gruodžio 4 d. elektroninio laiško išsiuntimo metu UAB „Orfis“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Stimeksa“, o UAB „Stimeksa“ piniginę prievolę ieškovui. Priešingai, tuo metu tik ieškovas buvo skolingas UAB „Stimeksa“, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalys turėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Atsakovo UAB „Stimeksa“ mokėjimo prievolė ieškovui atsirado nuo prekių pagal 2008 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ORF-M0018099 už 35 513,28 Lt priėmimo, kuri turėjo būti apmokėta iki 2009 m. sausio 7 d. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad po atsakovo UAB „Stimeksa“ piniginės prievolės ieškovui atsiradimo šalys būtų suderinę valią ar viena iš jų kitai būtų pranešusi apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Ieškovo pateikti aktai apie skolų suderinimą šių aplinkybių neįrodo, nes jie iki bankroto bylos iškėlimo buvusių atsakovo atsakingų darbuotojų nepasirašyti ir sudaryti po bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Bylos duomenys patvirtina atsakovo UAB „Stimeksa“ bankroto administratoriaus argumentus, kad ginčo įskaitymas atsakovo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas, kad duomenų apie įskaitymo pranešimą administratoriui perduotuose įmonės dokumentuose nėra, kad atsakovo kreditorių ir skolininkų sąrašuose ieškovas atitinkamai nurodytas kaip kreditorius su 35 513,28 Lt reikalavimu ir kaip skolininkas su 55 360,63 Lt prievole, kurios įvykdymo reikalavo atsakovo bankroto administratorius (95-117 b. l.). Atsakovo UAB „Stimeksa“ darbuotojo elektroninis laiškas dėl prekių paėmimo negali būti vertinamas kaip pranešimas apie įskaitymą ar šalių valios suderinimas, nes jo surašymo metu atsakovas UAB „Stimeksa“ neturėjo ieškovui vykdytinos piniginės prievolės ir jos dydis nebuvo žinomas. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad 2008 m. gruodžio 4 d. įskaitymui nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų, nes prekių pirkimo-pardavimo santykių šalys priešpriešinių vienarūšių reikalavimų viena kitai neturėjo. Duomenų apie vėlesnį įstatymo reikalavimus atitinkantį įskaitymą byloje nepateikta.

23Nekonstatavus ieškovo prievolės atsakovui BUAB „Stimeksa“ pasibaigimo, nereikšmingais tampa argumentai dėl įskaitymo formos bei subjektų, turinčių kompetenciją atlikti įskaitymą, todėl kolegija dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.

24Padaręs išvadą dėl ieškinio tenkinimo įskaitymo aspektu ir atitinkamai nusprendęs, kad UAB „Stimeksa“ neturėjo reikalavimo teisės (debitorinio įsiskolinimo), kurį galėjo perleisti, tačiau perleido iš varžytynių, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovo pareiškime dėl ieškinio pagrindo papildymo nurodytų ginčijamų varžytynių ir varžytynių akto negaliojimo aplinkybių. Tokiu atveju spręstina, kad dėl šio ieškinio faktinio pagrindo bylos esmė liko neatskleista, kas sudaro pagrindą bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Pirmosios instancijos teismo neištirtų ir neįvertintų ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir šalims būtų suvaržyta apeliacijos teisė.

25Ieškovas UAB „Orfis“, pareiškęs reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, už ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (6 b. l.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Apeliantas UAB „AV investicija“, teikdamas skundą dėl byloje priimtos teismo nutarties, taip pat sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (222 b. l.). Nagrinėjamoje byloje turtinio pobūdžio ieškinys pareikštas bankrutuojančiai įmonei; byla Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi pridėta prie BUAB „Stimeksa“ bankroto bylos ir nagrinėta kaip bankroto bylos dalis, todėl išnagrinėjus bylą ji baigta nutartimi, kuri skundžiama atskiruoju skundu. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. Nurodytos aplinkybės sudaro CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose reglamentuotus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, dėl kurių taikymo teismas gali spręsti savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Tokiu atveju, tiek ieškovo UAB „Orfis“, tiek apelianto UAB „AV investicija“ sumokėti žyminiai mokesčiai jiems grąžintini. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Orfis“ (į. k. 167508747) 2012 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16647 už ieškinį sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.

29Grąžinti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ (į. k. 300114003) 2013 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 566465 už skundą sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Stimeksa“... 5. Ieškovas UAB „Orfis“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2012 m.... 6. Atsakovai UAB „AV investicija“ ir L. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. Atsakovo BUAB „Stimeksa“ bankroto administratorė nurodė, kad jokių... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieškinį patenkino -... 10. Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodinėjo, kad jo 35 513,28 Lt prievolė... 11. Nustatęs, kad UAB „Orfis“ prievolė sumokėti 35 513,28 Lt kreditoriui UAB... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atsakovas UAB „AV investicija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 14. Atsakovas BUAB „Stimeksa“ su skundu sutinka, prašo Vilniaus apygardos... 15. Ieškovas UAB „Orfis“ prašo apelianto skundą atmesti ir Vilniaus... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys tenkintas... 19. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalis – ieškovą UAB „Orfis“ ir... 20. Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1... 21. Įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su... 22. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo... 23. Nekonstatavus ieškovo prievolės atsakovui BUAB „Stimeksa“ pasibaigimo,... 24. Padaręs išvadą dėl ieškinio tenkinimo įskaitymo aspektu ir atitinkamai... 25. Ieškovas UAB „Orfis“, pareiškęs reikalavimą bankrutuojančiai įmonei,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir bylą... 28. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Orfis“ (į. k.... 29. Grąžinti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ (į. k....