Byla 2A-936/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-807-555/2013 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno aikštelė“ dėl pažeistų teisių gynimo, nuomos tipinių sutarčių pripažinimo niekinėmis, tretieji asmenys: valstybės įmonė „Registrų centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. Š., A. Š., K. P., V. G., V. G., A. P., P. S. A., V. M., J. B., V. G., L. V. B., G. Ž., V. N., R. Č., A. P., A. J., N. S., R. Č., E. V., V. D., A. S., V. Š., V. K. K., R. P., J. T., J. T., E. N., R. M., L. K., V. L., B. J., V. Ž., E. R., N. P..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė S. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimą, atliktą Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ pagrindu, į šį nekilnojamąjį turtą: pastatą – Kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 88 144 Lt, esantį ( - ); kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė – 336 439 Lt, esančius ( - ); pastatą – kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 30 266 Lt, esantį ( - ); kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė – 221 428 Lt, esančius ( - ); pastatą – kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 44 150 Lt, esantį ( - ); kitus statinius (inžinierinius) – mašinų stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė – 473 095 Lt, esančius ( - ); kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė – 624 021 Lt, esančius ( - ); pastatą – kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 2 937 Lt, esantį ( - ); kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą, laiko tualetą), unikalus Nr. ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė – 97 766 Lt, esančius ( - ), pripažinti UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą; pripažinti 2002 m. gruodžio 31 d. Kauno savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tipines sutartis, sudarytas su UAB „Kauno aikštelė“, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

5Ieškinyje teigė, kad nuo 1992 m., kai buvo įsteigta savivaldybės įmonė „Aikštelė“, į jos įstatinį valstybinį (vietos savivaldybės) kapitalą buvo perduotas visas mokamų transporto stovėjimo aikštelių (MTSA) nuo Nr. 2 iki Nr. 8, esančių ( - ) (buvęs adresas ( - )), ( - ) (buvęs adresas ( - )), ( - ), nekilnojamasis turtas (pastatai) ir jo priklausiniai (tvoros, vartai, aikštelės ir pan.) (Valstybinių įmonių įstatymo 4 str. 1 d.). Tuo metu perduoto turto teisinė registracija atlikta nebuvo. Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad įmonės valstybinis (vietos savivaldybės) kapitalas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (vietos savivaldybei), kurį įmonė valdo patikėjimo teise. Todėl nors Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkis Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“, kuriuo nutarta teisiškai įregistruoti savivaldybės vardu antrosios – aštuntosios mašinų stovėjimo aikštelių plotą ir pastatus, iš esmės yra teisingas, nes šis turtas potvarkio priėmimo metu nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, tačiau potvarkio išsamumui, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata, jame turėjo būti nurodyta, kad įmonė turtą, kaip valstybinį (vietos savivaldos) kapitalą, valdė patikėjimo teise.

6Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio reikalavimus 1995 m. reorganizavus valstybinę (vietos savivaldybės) įmonę „Aikštelė“ į uždarąją akcinę bendrovę „Kauno aikštelė“, valstybinės įmonės įstatinio kapitalo dalis - valstybinis kapitalas, kurį nuo pat valstybinės įmonės įsteigimo sudarė į įmonės balansą įtrauktas mokamų transporto stovėjimo aikštelių (MTSA) nuo Nr. 2 iki Nr. 8 nekilnojamasis turtas (pastatai) ir jo priklausiniai (tvoros, vartai, aikštelės ir pan.), buvo akcionuotas, t. y. iš Kauno miesto savivaldybės nuosavybės, kurią patikėjimo teise valdė valstybinė įmonė (valstybinių įmonių įstatymo 4 str. 1 d. ir 28 str. 1 d.), tapo UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybe, o Kauno miesto savivaldybė tapo juridinio asmens 8776 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekis proporcingas akcionuoto valstybinio kapitalo daliai (70,2 procentų), savininke (Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ 1.3 ir 1.6 punktai).

7Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė teigė, kad nuo 1995 m. spalio 27 d., kai Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 776 rejestro skyriuje buvo įregistruota UAB „Kauno aikštelė“, o jos valstybinio (vietos savivaldybės) kapitalo dalis akcionuota, UAB „Kauno aikštelė“ reorganizavimo dokumentų pagrindu įgijo teisę reikalauti atlikti jai perduoto ir jos balanse esančio nekilnojamojo turto teisinę registraciją ir jos nuosavybės teisės į šį turtą įregistravimą, tačiau nei po įmonės reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę, nei iki šiol, turto nuosavybės teisės registracija UAB „Kauno aikštelė“ vardu nėra atlikta. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės registracijos UAB „Kauno aikštelė“ vardu nesutvarkė jos valdymo organai, sudaromi didžiojo akcininko, kurio vardu registruotas turtas, todėl teisę reikalauti atlikti nekilnojamojo turto ir jo priklausinių nuosavybės teisės registraciją savininko UAB „Kauno aikštelė“ vardu turi juridinio asmens mažieji akcininkai.

8Šiuo metu į šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisė įregistruota Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ pagrindu, nors Kauno miesto savivaldybės taryba po 1995 m. valstybės įmonės „Aikštelės“ reorganizacijos į UAB „Kauno aikštelė“ yra netekusi nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Todėl ieškovė prašo panaikinti ginčo nekilnojamojo turto teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu.

9Ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, kad prie 1992 m. liepos 1 d. Perdavimo-priėmimo akto, kuriuo iš Kauno valstybinės „Autoserviso“ įmonės balanso buvo perduotas turtas į Kauno valstybinės įmonės „Aikštelė“ balansą, pridėtame pagrindinių priemonių sąraše yra nurodyti mokamose transporto stovėjimo aikštelėse (MTSA) Nr. 2 - Nr. 8, esantys pastatai, tvoros ir vartai, tačiau nenurodytos pačios asfaltuotos aikštelės, nereiškia, kad jos nebuvo perduotos į įmonės balansą.

10Ieškovės teigimu, Kauno miesto savivaldybės taryba po 1995 m. valstybės įmonės „Aikštelės“ reorganizacijos į UAB „Kauno aikštelė“ neteko nuosavybės teisės į ginčo aikšteles, kurios yra pastatų, esančių ( - ), priklausiniai. Kad aikštelės yra pastatų priklausiniai, o ne atvirkščiai, patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-767/1999; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2006).

11Ieškovė taip pat teigė, kad termino, per kurį nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą, įgytą valstybinės įmonės reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę metu, įgijęs asmuo (šiuo atveju UAB „Kauno aikštelė“) privalo atlikti įgytų nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją, tuo metu galioję norminiai teisės aktai nenumatė. Todėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą registracija pažeidžia UAB „Kauno aikštelė“, kurios smulkus akcininkas yra ieškovė, ginamą nuosavybės teisę. Taip pat pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė, įregistruodama savo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ), tik 2001 m., pažeidė ir bendruosius civilinių teisių įgyvendinimo principus. Tiek pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusį CK 5 straipsnį, tiek pagal dabar galiojančio CK 1.137 straipsnį, civilinių teisių įstatymai negina tada, kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai ir visuomenės interesams, nes įgyvendindami savo teises, asmenys privalo laikytis įstatymų.

12Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, ieškovė prašė pripažinti UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į ginčo turtą.

13Ieškovės vertinimu, panaikinus ginčo turto teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu bei pripažinus UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į ginčo turtą, 2002 m. gruodžio 31 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tipinės sutartys, pagal kurias Kauno miesto savivaldybė išnuomojo UAB „Kauno aikštelė“ automobilių saugojimo aikšteles, esančias ( - ), turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

14Šį reikalavimą ieškovė grindė CK 6.477 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią nuomotoju gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Ieškovės teigimu, ginčo turto savininku pripažinus UAB „Kauno aikštelė“, akivaizdu, jog Kauno miesto savivaldybė, nebūdama šio turto savininke, negalėjo jo išnuomoti, juo labiau pačiam turto savininkui UAB „Kauno aikštelė“. Todėl šie sandoriai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.; 1.95 str. 1 d.).

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės S. J. 355,12 Lt bylinėjimosi išlaidų.

17Teismas nurodė, kad nors LR vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ 1.3 punktas numatė, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės reorganizuojamos į bendroves akcionuojant (padalijant į akcijas) valstybei (vietos savivaldybei) priklausantį įmonių turtą pagal paskutiniojo prieš šių įmonių perregistravimą į bendroves ketvirčio buhalterinį balansą, tačiau sprendė kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog VĮ „Autoservisas“, o po to VĮ „Aikštelės“ nuosavybės teise valdė ginčo aikšteles. Pažymėjo, kad nei vienos aikštelės kortelėje nėra nurodytas perduodamas asfaltas ar plotas, tik MSA-1, kurią valstybinė įmonė „Autoservisas“, atsakovės teigimu, įsirengė savo lėšomis ir dėl kurios tarp šalių ginčas nekyla. Pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima nustatyti, kad VĮ „Autoservisas“ įrengė aikšteles ar jas valdė nuosavybės teise, bei kad jos buvo perduotos į VĮ „Autoservisas“ balansą, ar kitaip buvo apskaitytos įmonės finansiniuose dokumentuose, todėl teismas laikė pagrįstais atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovės argumentus, kad VĮ „Autoservisas“ mokamų aikštelių perdavimas į VĮ „Aikštelės“ balansą negali būti laikomas nuosavybės perdavimu, nes net ir priėmusi VĮ „Aikštelės“ turtą į savo balansą, aikštelės, nuomos sutarčių, sudarytomis su Kauno miesto savivaldybe, pagrindu buvo valdomos nuomos teise. Įvertinęs tai, kad pastatų vertė svyruoja nuo 123 200 Lt iki 180 840 Lt, o tuo tarpu MTSA-1 aikštelės vien asfalto vertė sudaro 113 060 Lt, teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad aikštelės, kaip statiniai, buvo perduoti į VĮ „Aikštelė“ balansą. Tai, kad aikštelės, kaip daiktas, Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr.476-V VĮ „Aikštelė“ reorganizuojant į UAB „Kauno aikštelė“ pagal 1995 m. sausio 1 d. buhalterinį balansą nebuvo akcionuotos, anot teismo, patvirtina ir byloje atliktos ekspertizės aktas.

18Teismas nesutiko su ieškove, jog aikštelės yra pastatų priklausiniai. Anot jo, šiuo atveju aikštelės kvalifikuotinos kaip pagrindinis daiktas, nes jose saugomi automobiliai ir už tai imamas mokestis, iš kurio yra gaunamos pajamos, o jose esantys statiniai reikalingi tik aikštelės funkcijoms vykdyti. Todėl teismas nesutiko, kad perduoti statiniai, nurodyti inventorinėse kortelėse ir pagrindinių priemonių sąrašuose, yra pagrindiniai daiktai, o aikštelės yra jų priklausiniai.

19Nesant pagrindo pripažinti UAB „Kauno aikštelės“ nuosavybės teisę į ginčo turtą, teismas sprendė nesant pagrindo taip pat tenkinti ieškovės reikalavimą dėl ginčo nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

20Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė įrodinėja, jog nuosavybės teisės į ginčo turtą įregistruotos neteisėtai, tačiau reikalavimo dėl potvarkio, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės, teisėtumo nereiškė, be to, teismo vertinimu, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes nustačius, kad Kauno miesto savivaldybė akcijų neapmoka, bendrovė turi teisę šias akcijas parduoti arba nesumokėtas už akcijas sumas išieškoti teismine tvarka (ABĮ 48 str. 2 d), o ne sugrąžinti natūra negautą turtą.

21Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį, akcentavo, kad ieškovė dar 2002 m. sausio 21 d. kartu su kitais akcininkais Kauno miesto apylinkės teisme buvo pareiškusi ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl tų pačių statinių nuosavybės teisės registracijos atsakovės vardu panaikinimo ir jos atlikimo UAB „Kauno aikštelė“ vardu. Minėtoje byloje ieškinys Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Šios aplinkybės, anot teismo, neabejotinai patvirtina, kad jau 2002 m. sausio 21 d. ieškovė tikrai žinojo apie turto nuosavybės teisės registraciją atsakovės Kauno miesto savivaldybės, o ne UAB „Kauno aikštelė“, kurios akcininkė ieškovė yra, vardu. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimo panaikinimo ir UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą pripažinimo pareiškė 2012 m. birželio 6 d., todėl teismas sprendė esant pagrindui pripažinti, kad ieškovė praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.

22Atsižvelgęs į ypatingai ilgą bendrojo ieškinio senaties termino trukmę bei tai, jog ieškovė dar 2002 m. pradžioje ne tik žinojo apie nuosavybės teisės registraciją į ginčo turtą atsakovės Kauno miesto savivaldybės vardu, bet ir buvo teisme pareiškusi ieškinį dėl šios registracijos panaikinimo ir turto įregistravimo UAB „Kauno aikštelė“ vardu, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė teismui nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, teismas sprendė, jog ieškovė ieškinio senaties terminą dėl nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo kitam asmeniui praleido ne dėl svarbių priežasčių ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

23Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra atmetamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nusprendė ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo nenagrinėti.

24Nurodė, kad CK yra numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. 1964 m. CK nuostatos, galiojusios reorganizacijos atlikimo metu numatė dar trumpesnį - 3 metų ieškinio senaties terminą. Todėl sprendė, kad bendrasis senaties terminas privalo būti skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo momento - t. y. bendrovės reorganizacijos.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26Apeliaciniu skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės visas bylinėjimosi išlaidas.

27Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Anot apeliantės, š

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą:

  1. Pažymi, kad
  2. Nesutikdamas su apeliantės teiginiais, kad ieškinio senatis iš viso negali prasidėti, atsakovas pažymi,

29Teisėjų kolegija konstatuoja:

30Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

32Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

33Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad įmonė „Aikštelės“ buvo įkurta Kauno miesto tarybos 1992 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 88 (19 b. l., 1 t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ministro 1992 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 40 (18 b. l., 1 t.), kuriuo įsakyta Kauno valstybinės „Autoserviso“ įmonės direktoriui V. D. perduoti Kauno miesto valdybai mokamas transporto stovėjimo aikštelės (MTSA) nuo Nr. 1 iki Nr. 8 iki 1992 m. balandžio 10 d. pagal 1991 m. balandžio 1 d. balansą. Kauno miesto valdybos prekybos ir paslaugų skyriaus vedėjos 1992 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 89 „Dėl valstybinio turto priėmimo į Kauno valstybinės įmonės „Aikštelė“ balansą“ buvo sudaryta komisija valstybinio turto perdavimui į valstybinės įmonės „Aikštelė“ balansą ir nurodyta perimti pagrindines priemones, materialines vertybes, inventorių ir apyvartines lėšas 1992 m. liepos 1 d. būklės (25 b. l., 1 t.), 1992 m. liepos 1 d. pasirašytas perdavimo priėmimo aktas bei pridedamas pagrindinių priemonių sąrašas (26-27 b. l., 1 t.), kuriame išvardintos perduodamos į balansą pagrindinės priemonės.

34Kauno miesto savivaldybės valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkiu Nr. 955-v (37 b. l., 1 t.) Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise aikštelės ir ginčo statiniai buvo įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą. Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. 476-v (38-40 b. l., 1 t.) nuspręsta reorganizuoti VĮ „Aikštelė“ į uždarąją akcinę bendrovę ir akcionuoti šios įmonės valstybei priklausantį turtą pagal 1995 sausio 1 d. buhalterinį balansą: įstatinis kapitalas – 122 989 Lt; iš jo valstybinis kapitalas – 86 119 Lt; akcinis kapitalas – 36 870 Lt.

35Šioje byloje pareikštu ieškiniu, ieškinio papildymu ieškovė prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimą, atliktą Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ (37 b. l., 1 t.) pagrindu ir pripažinti UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į šį įregistruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ); automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ); automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ); mašinų stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); kontrolės postą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ); automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą, laiko tualetą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 2) panaikinus Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą registraciją, pripažinti 2002 m. gruodžio 31 d. Kauno savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tipines sutartis, sudarytas su UAB „Kauno aikštelė“, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

36Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

37Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

38Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nei į vieną byloje pateiktą VĮ „Autoserviso“ inventorinę kortelę (35-51 b. l., 3 t.) nebuvo įtrauktos ginčo aikštelės (asfaltas), išskyrus automobilių stovėjimo aikštelę MSA-1 (49 b. l., 3 t.), kurią VĮ „Autoservisas“ įsirengė savo lėšomis ir dėl kurios ginčo tarp šalių nėra. Iš tiesų byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog VĮ „Autoservisas“ įrengė ginčo aikšteles ar jas valdė nuosavybės teise ir kad jos buvo perduotos į VĮ „Autoservisas“ balansą ar kitaip buvo apskaitytos įmonės finansiniuose dokumentuose. Kaip matyti iš 1992 m. liepos 1 d. perdavimo – priėmimo akto, iš Kauno valstybinės „Autoservisas“ įmonės buvo perduota į savivaldybės įmonę „Aikštelė“ balansą, be kitko, MSA Nr. 2 - pastatas, tvora, buitinis patalpų šildytuvas, Nr. 3 - vartai, pastatas, tvora, Nr. 4 - pastatas, tvora, Nr. 5 - vartai, Nr. 6 vartai, pastatas, Nr. 7 - televizorius, Nr. 8 - vartai (26-27 b. l., 1 t.). Asfaltas prie MSA Nr. 2 - Nr. 8, kaip tai nurodyta perduodant MSA Nr. 1, atskirai nebuvo nurodytas. Taigi, į balansą ginčo automobilių saugojimo aikštelės nebuvo įtrauktos. Byloje esantys duomenys (1992 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 40 ir 1994 m. liepos 5 d. potvarkis Nr. 995-v, kurio pagrindu ir buvo įregistruota ginčo turto nuosavybės teisė Kauno miesto savivaldybės vardu; 18, 37 b. l., 1 t.) patvirtina, kad ginčo automobilių saugojimo aikštelės visada buvo pripažįstamos Kauno miesto savivaldybės nuosavybe.

39Byloje yra duomenų leidžiančių pagrįstai teigti, kad VĮ „Aikštelė“ ginčo automobilių stovėjimo aikšteles valdė nuomos teise (170-171, 173-174 b. l., 1 t.). Pažymėtina, kad ginčo aikšteles iš Kauno miesto savivaldybės nuomojosi ir UAB „Kauno aikštelė“ (175-183 b. l., 1 t.). Šioje byloje atlikęs ekspertizę ekspertas K. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad galimybių nustatyti, koks turtas sudarė 86 119 Lt valstybinio kapitalo dalį, nėra, ir kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pateikto akcionuoto turto sąrašo akivaizdu, jog asfaltas, kaip statinys, yra įtrauktas tik MSA Nr. 1, esantis ( - ) (56 b. l., 4 t.).

40Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog UAB „Kauno aikštelė“ neperėmė savo nuosavybėn ginčo aikštelių, jos visą laiką jos buvo laikomos Kauno miesto savivaldybės nuosavybe, o VĮ „Aikštelė“ ir UAB „Kauno aikštelė“ jas valdė nuomos teise.

41Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog ne aikštelės yra pastatų (nekilnojamojo turto registre įvardintų kontrolės postų) priklausiniai, o priešingai.

42Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.).

43Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčo aikštelės kvalifikuotinos kaip pagrindinis daiktas, kadangi jose saugomi automobiliai ir už tai imamas mokestis, iš kurio yra gaunamos pajamos, o jose esantis kontrolės postas ir kiti statiniai reikalingi tik aikštelės funkcijoms vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo pastatai (kontrolės postai), esantys ginčo aikštelėse kaip priklausiniai, 1994 m. liepos 5 d. potvarkiu Nr. 995-v taip pat priskirti Kauno miesto savivaldybės nuosavybei, o šio teisės akto teisėtumas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl jis laikomas teisėtu.

44Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2008 m. lapkričio 26 d. UAB „Kauno aikštelė“ valdybos posėdyje balsų dauguma buvo priimtas sprendimas įpareigoti bendrovės direktorių V. Z. koreguoti 2008 m. balansą, iš ilgalaikio turto apskaitos iškeliant Kauno m. savivaldybei nuo 1994 m. nuosavybės teise priklausančius pastatus, tai atliekant likutinio pelno sąskaita. Balsų dauguma valdybos narių priimtas sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad bendrovės balanse apskaitomas Kauno m. savivaldybei priklausantis ir Kauno m. savivaldybės tarybos vardu teisiškai registruotas turtas(156-158 b. l. 1 t.).

45Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu panaikinti minėtą UAB „Kauno aikštelė“ valdybos posėdžio 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimą, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog tokio ieškovo ieškinio nėra pagrindo tenkinti (žr. civilinę bylą Nr. 2A-748-230/2012). Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-748-230/2012, nurodė, kad ginčo pastatai (transporto stovėjimo aikštelės) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v pagrindu, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybė, tačiau ieškovas šio Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisės įgijimo pagrindo neginčijo. Pažymėtina, kad ir šioje byloje nėra duomenų, įrodančių, jog įstatymo nustatyta tvarka būtų nuginčytas Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v teisėtumas. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog ir ginčo pastatai nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno aikštelė“, tuo labiau, kaip minėta, statiniai laikytini aikštelių priklausiniais, o aikštelės visą laiką buvo laikomos Kauno miesto savivaldybės nuosavybe ir buvo nuomojamos VĮ „Aikštelė“ ir UAB „Kauno aikštelė“ nuomos sutarčių pagrindu. Dėl tos pačios priežasties nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčo statinių priklausomybės ir ta aplinkybė, kad nuomos sutartyse nebuvo atskirai nurodoma, jog nuomojami statiniai, nes pagrindiniu daiktu šiuo atveju laikomos aikštelės, o priklausinio likimas priklauso nuo pagrindinio daikto likimo (CK 4.14 str. 1 d.).

46Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog ginčijant nekilnojamojo turto registro duomenis, nėra būtinybės nuginčyti Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v teisėtumą.

47Taigi, šioje nutartyje aptartos aplinkybės nepatvirtina ieškovės apeliaciniame skunde pateiktos išvados, kad Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teises į ginčo turtą (aikštelės ir kontrolės postus) prarado valstybės įmonės „Aikštelė“ reorganizavimo į UAB „Kauno aikštelė“ metu, nes ši aplinkybė nebuvo įrodyta (CPK 178 str.), kaip ir nebuvo įrodyta, jog į UAB „Kauno aikštelė“ 86 119 Lt dydžio valstybinio kapitalo dalį pateko ginčo transporto stovėjimo aikštelės.

48Pripažinus nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti UAB „Kauno aikštelės“ nuosavybės teisę į ginčo turtą, pirmosios instancijos teismas iš tiesų neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl ginčo nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo, kadangi Kauno miesto savivaldybės nuosavybės praradimas byloje nebuvo įrodytas.

49Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą.

50Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, ieškovės argumentą, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas apskritai neturi prasidėti, taigi, ir netaikomas.

51Anot ieškovės,

52Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

53Pagal LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją, galiojusią ginčijamų teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu, visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami.

54Šiuo metu galiojančiame civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.125 str. 1 d.). 1964 m. CK nuostatos, galiojusios reorganizacijos atlikimo metu numatė trumpesnį – 3 metų ieškinio senaties terminą.

55Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistą teisę (CK 1.127 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teisės į ieškinio atsiradimo momentu laikė bendrovės reorganizaciją. Šios teismo išvados ieškovė atskirai neginčija, o atsakovė jai pritaria.

56Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Kauno aikštelė“ (ne ieškovė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime) dar 2002 m. sausio mėnesį Kauno miesto apylinkės teisme buvo pareiškusi ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl tų pačių statinių nuosavybės teisės registracijos atsakovės vardu panaikinimo (žr. civilinę bylą Nr. 2-7413/2002). Minėtoje byloje ieškinys Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas atsisakė ieškinio (civilinės bylos Nr. 2-7413/2002 2 tomo 25 l.). Taigi, iš tiesų ieškovė, būdama UAB „Kauno aikštelė“ akcininkė, jau 2002 m. sausio mėnesį turėjo žinoti apie turto nuosavybės teisės registraciją atsakovės Kauno miesto savivaldybės, o ne UAB „Kauno aikštelė“ vardu. Tuo tarpu ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimo panaikinimo ir UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą pripažinimo ji pareiškė tik 2012 m. birželio 6 d. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2-7413/2002 UAB „Kauno aikštelė“ Kauno apygardos teismui nurodė, kad aplinkybės, pažeidžiančios jo teises, jai paaiškėjo dar 2001 m. gruodžio mėnesį (žr. civilinės bylos Nr. 2-7413/2002 1 t., 7 b. l.). Turint omenyje, kad ieškovė UAB „Kauno aikštelė“ akcininkė yra nuo 1994 m. (168 b. l., 3 t.), akivaizdu, jog aplinkybė, kad ginčo turtas yra užregistruotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybe, jai turėjo būti žinoma ir 2001 metais. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši.

57Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, yra pagrįsta.

58Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nenurodė, kodėl UAB „Kauno aikštelė“ ilgą laiką savo vardu neregistravo ginčo statinių nuo 1995 m reorganizacijos ir kodėl nebuvo imtasi jokių priemonių tam padaryti, kodėl ieškovė tinkamai nepasinaudojo savo teise apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises įstatyme nustatytais terminais ir nustatyta tvarka iš karto, kai sužinojo apie aplinkybes, jos nuomone, pažeidžiančias jos, kaip UAB „Kauno aikštelė“ akcininkės, teises, apskritai nenurodė, kodėl net nuo 2002 metų, kada UAB „Kauno aikštelė“ pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-7413/2002 ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nesiėmė jokių priemonių apginti savo galimai pažeistas teises, sprendžia esant pagrindui pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pagal LR Konstituciją turi būti ginamas

59Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

60Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

61Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Todėl neįrodžius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

62Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš priešingos šalies (CPK 93 str.).

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė S. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Ieškinyje teigė, kad nuo 1992 m., kai buvo įsteigta savivaldybės įmonė... 6. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio reikalavimus 1995 m.... 7. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė teigė, kad nuo 1995 m. spalio 27... 8. Šiuo metu į šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisė įregistruota... 9. Ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, kad prie 1992 m. liepos 1 d.... 10. Ieškovės teigimu, Kauno miesto savivaldybės taryba po 1995 m. valstybės... 11. Ieškovė taip pat teigė, kad termino, per kurį nuosavybės teisę į... 12. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, ieškovė prašė pripažinti UAB... 13. Ieškovės vertinimu, panaikinus ginčo turto teisinę registraciją Kauno... 14. Šį reikalavimą ieškovė grindė CK 6.477 straipsnio 4 dalies nuostata,... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 17. Teismas nurodė, kad nors LR vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo... 18. Teismas nesutiko su ieškove, jog aikštelės yra pastatų priklausiniai. Anot... 19. Nesant pagrindo pripažinti UAB „Kauno aikštelės“ nuosavybės teisę į... 20. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė įrodinėja, jog nuosavybės... 21. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymo... 22. Atsižvelgęs į ypatingai ilgą bendrojo ieškinio senaties termino trukmę... 23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra atmetamas dėl ieškinio... 24. Nurodė, kad CK yra numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 metų... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 27. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. ... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 30. Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 32. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 33. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad įmonė „Aikštelės“ buvo įkurta... 34. Kauno miesto savivaldybės valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkiu Nr. 955-v (37... 35. Šioje byloje pareikštu ieškiniu, ieškinio papildymu ieškovė prašė: 1)... 36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 37. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nei į vieną... 39. Byloje yra duomenų leidžiančių pagrįstai teigti, kad VĮ „Aikštelė“... 40. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog UAB „Kauno aikštelė“... 41. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 42. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad priklausiniu... 43. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčo aikštelės kvalifikuotinos... 44. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2008 m.... 45. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, ieškovas A.... 46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registro duomenys... 47. Taigi, šioje nutartyje aptartos aplinkybės nepatvirtina ieškovės... 48. Pripažinus nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti UAB... 49. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir kaip paduotą praleidus... 50. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, ieškovės argumentą, kad šiuo... 51. Anot ieškovės,... 52. Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.... 53. Pagal LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą... 54. Šiuo metu galiojančiame civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis... 55. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 56. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Kauno aikštelė“ (ne... 57. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido bendrąjį... 58. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei... 59. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 60. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 61. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 62. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 64. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....