Byla 2A-1175/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-61-553/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 280 632,89 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2007-07-26 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti A. Č. ir S. T., pastarasis nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Kaltu dėl sukelto eismo įvykio Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-02-19 nuosprendžiu pripažintas G. L.. Jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. VSDFV Alytaus skyrius 2010-04-07 sprendimu Nr. SDR-51 pripažino A. Č. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu. Dėl šio įvykio jis laikotarpiu nuo 2007-07-26 iki 2008-03-17 buvo laikinai nedarbingas ir jam paskirta 19 910,87 Lt ligos pašalpa. Be to, A. Č. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nuo 2008-03-18 iki 2011-03-16 nustatė 60 proc. netektą darbingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12-14 straipsniais bei Profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 33 p. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, pripažintų draudiminiais įvykiais, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu skiriama ligos pašalpa. Taip pat minėtuose teisės aktuose numatyta, kad ligos pašalpa lygi 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio kompensuojamojo uždarbio. Be to, nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio netekęs 30 ir daugiau procentų darbingumo, kas mėnesį gauna netekto darbingumo periodinę kompensaciją, mokamą iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jei šie asmenys atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Dėl to, apdraustajam A. Č. buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija. Už laikotarpį nuo 2008-03-18 iki 2010-10-31 išmokėta 37 871,63 Lt, o bendra A. Č. išmokėta išmokų suma už laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2010-10-31 yra 57 782,50 Lt. Žuvusiajam S. T. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu VSDFV Alytaus skyrius 2010-10-04 sprendimu Nr. SDR-103. Vadovaujantis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, žuvusiojo S. T. žmonai D. T. ir dukrai I. T. lygiomis dalimis išmokėta 135 600 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Be to, I. T. paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlaičių pensija, kurių už laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2010-10-31 išmokėta 23 632,14 Lt, o iš viso dėl S. T. mirties išmokėta 159 232,14 Lt išmokų. Bendrai dėl eismo įvykio iš VSDFV fondo biudžeto A. Č. ir S. T. šeimoms išmokėta 217 014,64 Lt išmokų. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. bei Profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 p., nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004-03-05 Nr.IX-2041) 19 str. 10 d., nurodo, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį, o 13 str. 1 d. nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę. Todėl VSDFV Alytaus skyrius 2010-11-08 raštu Nr.(1.23) Rl-8907 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ kreipėsi į atsakovą prašydami atlyginti fondo biudžetui padarytą 217 014,64 Lt žalą, tačiau bendrovė iki nustatyto t. y. iki lapkričio 30 d., žalos neatlygino ir nebuvo gautas joks atsakymas. Įstatymų normose pabrėžta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. 2013-03-26 pareiškimu ieškovas padidino reikalavimą iki 280 632,89 Lt sumos, atsižvelgiant į tai, kad per laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pareiškimo pateikimo I. T. ir A. Č. buvo išmokėtos papildomos išmokos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus naudai 280 632,89 Lt žalos atlyginimo bei priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 6 612 Lt žyminio mokesčio ir 48 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2007-07-26 eismo įvykio metu A. Č. buvo sutrikdyta sveikata, o S. T. nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaltu dėl autoįvykio 2010-02-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas G. L.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2010-04-07 sprendimu Nr. SDR-51 nelaimingą atsitikimą darbe A. Č. pripažino draudiminiu įvykiu ir laikotarpiu nuo 2007-07-26 iki 2008-03-17 išmokėjo jam 19 910,87 Lt dydžio ligos pašalpą. A. Č. nuo 2008-03-18 iki 2011-03-16 buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus sprendimais buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija, kurių bendra suma per laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2010-10-31 sudaro 37 871,63 Lt, o nuo 2010-11-01 iki 2011-03-31 – 7 670,80 Lt. Per laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-02-28 A. Č. dar buvo išmokėta 38 975,52 Lt išmokų. Tokiu būdu nustatyta, kad bendra A. Č. išmokėta suma yra 104 428,82 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2007-10-04 sprendimu Nr. SDR-103 nelaimingą atsitikimą darbe S. T. taip pat pripažino draudiminiu įvykiu. Žuvusiojo sutuoktinei D. T. ir dukrai I. T. lygiomis dalimis išmokėta 135 600 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. I. T. taip pat paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlaičių pensija, kurių už laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2010-10-31 išmokėta 23 632,14 Lt, nuo 2010-11-01 iki 2011-04-30 išmokėjo 3 404,35 Lt, o nuo 2011-05-01 iki 2013-02-28 dar 13 567,58. Tokiu būdu nustatyta, kad bendra S. T. šeimos nariams išmokėta suma yra 176 204,07 Lt. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybinio socialinio draudimo išmokas, išmokėtas A. Č. ir žuvusiojo S. T. šeimos nariams, remdamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinių socialinių draudimo pensijų ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo: negautas pajamas, susijusias su sužalojimu, patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi. Tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas įrodinėjo aplinkybes, kad žuvusiojo S. T. sutuoktinės D. T., jo dukros I. T. bei nukentėjusiojo A. Č. patirta žala yra didesnė nei jų gautos socialinio draudimo išmokos. S. T. žuvo, būdamas 37 metų ir 11 mėnesių amžiaus, todėl teismas nurodė, kad yra pagrindas sutikti su ieškovo paskaičiavimu, jog jam iki pensijos buvo likę daugiau nei 24 metai ir kad jis tikėtinai galėjo uždirbti 354 000 Lt darbo užmokesčio, įvertinus, kad jo darbo užmokestis būtų tik 1 200 Lt/mėn. dydžio, ką patvirtina bylos duomenys. Teismas atmetė atsakovo atsiliepime nurodytus motyvus, kad S. T. vidutiniam užmokesčiui apskaičiuoti aktuliais mėnesiais buvo išmokėta tik po 930,72 Lt darbo užmokesčio, motyvuodamas tuo, kad jie nepaneigia teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoto S. T. vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio, nes vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuojamas neišskaitant mokėtinų mokesčių. A. Č. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudarė 2242,46 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius per laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2013-02-28 A. Č. išmokėjo 104 428,82 Lt išmokų, t. y. vidutiniškai po 1 558,64 Lt per mėnesį. Teismo teigimu, atsakovas šių, byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių, nenuginčijo. Todėl teismas konstatavo, kad tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus paskirtos ir išmokėtos išmokos S. T. šeimos nariams ir nukentėjusiajam A. Č. yra mažesnės, nei jų patirta turtinė žala. Teismo manymu, atsakovo motyvai apie tai, kad D. T. gaudavo didesnį atlyginimą nei jos sutuoktinis ir todėl esą jis buvo išlaikomas bei kad po S. T. mirties jo šeimos nariams tenka didesnė uždirbamų pajamų dalis nei iki tol, nepaneigia žuvusiojo šeimos narių patirtos turtinės žalos fakto. Nepriklausomai nuo to, koks yra gaunamas sutuoktinių atlyginimas, šeimos pajamos yra skirtos bendriems šeimos narių poreikiams tenkinti, kiekvienas iš tėvų turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius ir pilnamečius, besimokančius atitinkamose lavinimo įstaigose, vaikus. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė įstatymo nustatytos prezumpcijos, jog žuvusiojo S. T. iš darbinės veiklos gautos pajamos buvo jo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė ir neįrodė, kad šis asmuo neteikė išlaikymo dukrai, o spręsti, kad S. T. šeima nepatyrė turtinės žalos, nes su jo žuvimu neliko vieno šeimos nario, o likę paveldėjo jo turtą, nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo.

7Atsakovas prašė pareikštam ieškovo reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAP) 16 straipsnio 4 dalyje numatytą vienerių metų terminą, kuris kvalifikuotinas kaip ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad teisę pareikšti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus įgijo perėmęs nukentėjusiųjų teises ir pareigas (išmokėjęs socialinio draudimo išmokas), tačiau dėl autoįvykio kaltu ir žalą padariusiu asmeniu G. L. buvo pripažintas tik 2010-02-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Ieškovas nukentėjusiesiems asmenims socialinio draudimo išmokas pradėjo mokėti 2007-07-26, o reikalaujama priteisti iš atsakovo suma nukentėjusiesiems buvo išmokėta per laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2013-02-28, pretenzija draudikui ieškovas pareiškė 2010-11-08, o ieškinį teismui pateikė 2010-12-06. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nuo to momento, kai jam tapo aiškus žalos dydis ir už jos padarymą atsakingas asmuo, ieškinį teismui pateikė, nepasibaigus vienerių metų terminui ir ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos, todėl taikyti ieškinio senatį ir dėl senaties atmesti pareikštą ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Socialinio draudimo įstaigos gali reikalauti tos išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies, kuria atlyginama turtinė žala, padaryta apraustajam (apdraustajam žuvus – jo šeimos nariams), jei padaryta turtinė žala viršija ar yra lygi išmokėtoms draudimo išmokoms, tokiu atveju socialinio draudimo įstaigos turėtų teisę reikalauti visų draudimo išmokų iš atsakingo už žalos kilimą asmens (jo draudiko), o jei padaryta turtinė žala yra mažesnė už draudimo išmokas – atitinkamos draudimo išmokos dalies. Nagrinėjant šią bylą, turėjo būti tiksliai nustatyta, kiek turtinės žalos dėl eismo įvykio patyrė socialinio draudimo išmokų gavėjai A. Č., D. T. ir I. T.. Be to, svarbu nustatyti, ar nėra aplinkybių, atleidžiančių apdraustąjį nuo civilinės atsakomybės (tuo pačiu draudiką nuo pareigos mokėti išmoką) ir draudimo sutartimi suteiktos apsaugos apimtį, t. y. kokiais atvejais draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, o kokiais ne.

112. Sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo, būtina nustatyti, ar nukentėjusieji (šiuo atveju D. T. ir I. T.) eismo įvykio dieną buvo žuvusiojo S. T. išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę į išlaikymą. Tik esant konstatuotai bent vienai nurodytai sąlygai, draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Jai asmenys mirusiojo nebuvo išlaikomi arba jo mirties dieną neturėjo teisės gauti išlaikymo, draudimo išmoka pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį nemokėtina. Norint nustatyti, ar S. T. prieš įvykį išlaikė sutuoktinę D. T., būtina įvertinti sutuoktinių vidutines pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal Taisyklių 8 ir 9 punktus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojų ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vidutinės S. T. pajamos iki eismo įvykio buvo 930,72 Lt. Vidutinės D. T. pajamos iki eismo įvykio buvo 1 965,87 Lt. Bendros vidutinės iki eismo įvykio sutuoktinių T. pajamos buvo 2 896,59 Lt, todėl atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą lygių dalių prezumpciją, kiekvienam iš sutuoktinių tekdavo po 1 448,30 Lt. Laikant, kad pajamos visiems šeimos nariams buvo dalinamos lygiomis dalimis, vienam šeimos nariui iki eismo įvykio tekdavo po 965,53 Lt, o po eismo įvykio D. T. gaunamos vidutinės pajamos dalinant jai ir jos dukrai, kiekvienai tenka po 982,94 Lt, t. y. daugiau nei iki eismo įvykio. Todėl laikytina, kad dėl eismo įvykio nei D. T. nei jos dukra I. T. žalos nepatyrė, todėl draudimo išmoka nepriteistina.

123. Sprendžiant dėl draudimo išmokos, turėjo būti tiksliai nustatyta, kiek A. Č. dėl eismo įvykio negavo pajamų bei patyrė išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu. Kiek A. Č. patyrė išlaidų dėl sveikatos grąžinimo, byloje nėra duomenų. 2013-05-21 BUAB ,,Rimeda“ pažymoje nurodyta, kad vidutinis A. Č. darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 90,52 Lt. A. Č. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, t. y. jis išliko darbingas 40 proc. Į tai reikia atsižvelgti nustatant negautų pajamų dėl netekto darbingumo dydį. Dėl to laikytina, kad dėl eismo įvykio A. Č. neteko 54,31 Lt pajamų per mėnesį. Sprendžiant klausimą dėl A. Č. patirtos turtinės žalos, reikia nustatyti, ar pablogėjo ir kaip pablogėjo šio asmens turtinė padėtis. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. ir po eismo įvykio dirbo UAB ,,Rimeda“ bei gaudavo pajamos netgi didesnes nei iki eismo įvykio. Nuo eismo įvykio iki 2012-02-17 darbdavys jam išmokėjo 32 296,18 Lt dydžio darbo užmokestį, vidutiniškai per mėnesį 576 Lt, taigi dėl eismo įvykio turtinės žalos nepatyrė, todėl draudimo išmoka nepriteistina.

134. Teismas netinkamai taikė senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties institutą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyriaus v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Eismo įvykis įvyko 2007-07-26, jo metu buvo sutrikdyta A. Č. sveikata bei tą pačią dieną žuvo S. T.. Būtent šią dieną tiek A. Č. tiek D. T. ir I. T. sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Minėtus asmenis ir atsakingą už žalos padarymą asmenį G. L. siejo deliktinė prievolė iš kurios kylantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Taigi G. L. prieš nukentėjusiuosius atsakingas iki sueis 3 metų senaties terminas, t. y. iki 2010-07-26. Ieškovas pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo pateikė tik 2010-11-08, t. y. tuo metu, kai G. L. prieš nukentėjusiuosius jau nebuvo atsakingas, o ieškinį pateikė tik 2010-12-06, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą.

14Ieškovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

18Byloje sprendžiamas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas sužeistajam bei žuvusiojo eismo įvykyje šeimos nariams, regresinio reikalavimo į atsakingą draudiką apimties.

19Dėl VSDFV regreso teisės apimties

20CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. K. T. 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

21NADPLSDĮ 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Remiantis NADPLSDĮ 12 straipsnio 1 dalimi, ligos pašalpa skiriama šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais. Pagal NADPLSDĮ 20 straipsnio 1 dalį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama tuo atveju, kai nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio įstatymo 26 straipsnį. NADPLSDĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Remiantis NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalimi, jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties.

22CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalį asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Draudiko prievolės apimtis yra tokia pati kaip ir padengiančios žalą socialinio draudimo įstaigos, neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų. Remiantis NADPLSDĮ 31 straipsniu, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDF valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

23Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

24Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo regreso teisės apimties reikia nustatyti, ar vienkartinės draudimo išmokos ir periodinių draudimo išmokų, kompensacijų, netekto darbingumo pensijos sumos, kurią ieškovas išmokėjo žuvusiojo S. T. šeimos nariams bei sužeistajam A. Č. pagal NADPLSDĮ, neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-07-26 autoįvykio metu buvo sužalotas A. Č., o S. T. nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaltu dėl autoįvykio 2010-02-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas G. L., kurio, kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ (t. 1, b. l. 78-80). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2010-04-07 sprendimu Nr. SDR-51 nelaimingą atsitikimą darbe A. Č. pripažino draudiminiu įvykiu, A. Č. nuo 2008-03-18 iki 2011-03-16 buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus sprendimais buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija, bendra laikotarpiu nuo 2007-07-26 iki 2013-02-28 A. Č. išmokėta suma yra 104 428,82 Lt (t. 1, b. l. 3, 27, 49-50, 155-156, 161-163). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2007-10-04 sprendimu Nr. SDR-103 nelaimingą atsitikimą darbe S. T. pripažino draudiminiu įvykiu (t. 1, b. l. 62). Žuvusiojo sutuoktinei D. T. ir dukrai I. T. lygiomis dalimis išmokėta 135 600 Lt vienkartinė draudimo išmoka (t. 1, b. l. 4, 6). I. T. taip pat paskirta periodinė draudimo išmoka ir našlaičių pensija, kurių už laikotarpį nuo 2007-07-26 iki 2013-02-28 išmokėta viso

2640 604,07 Lt (t. 1, b. l. 5-10, 157-160). Bendra S. T. šeimos nariams išmokėta suma sudaro 176 204,07 Lt.

27Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žuvusiojo S. T. sutuoktinės D. T., jo dukros I. T. bei nukentėjusiojo A. Č. patirta žala yra didesnė nei jų gautos socialinio draudimo išmokos.

28Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju, tokių duomenų atsakovas byloje nepateikė.

29Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki jo mirties sudarė 1 200 Lt (t. 2, b. l. 11-12). S. T. žuvo, būdamas 37 metų ir 11 mėnesių amžiaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovo paskaičiavimu, kad jam iki pensijos buvo likę daugiau nei 24 metai ir kad jis tikėtinai galėjo uždirbti daugiau nei 300 000 Lt darbo užmokesčio, t. y. daugiau nei jo šeimos nariams buvo išmokėta socialinio draudimo išmokų suma (176 204,07 Lt).

30Atmestini apelianto argumentai, kad dėl autoįvykio nei D. T. nei jos dukra I. T. žalos nepatyrė, nes iki autoįvykio D. T. gaudavo didesnį atlyginimą nei jos sutuoktinis ir todėl po S. T. mirties jo likusiems šeimos nariams paskaičiavus vidutiniškai tenkančią uždirbamų pinigų dydį kiekvienam šeimos nariui, tenka didesnė uždirbamų pajamų dalis nei iki tol. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Aiškinant tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus laikomasi pozicijos, kad ji yra prigimtinė ir absoliuti. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Už pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymą tėvams gali būti taikomos CK trečiojoje knygoje nustatytos sankcijos – tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-1225/2002). Byloje nėra duomenų, kad S. T. iki žūties nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti savo dukrą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad žuvusiojo dukrai išmokėtų periodinių draudimo išmokų suma ir vienkartinės išmokos dalis kartu sudėjus neviršija jos patirtos turtinės žalos.

31Byloje nėra duomenų, kad S. T. ir D. T. nevedė bendro ūkio, ir nesidalino gaunamomis pajamomis, o pagal įstatymą sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.). Aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusio S. T. darbo užmokestis buvo mažesnis už sutuoktinės D. T., nesudaro pagrindo teigti, kad žuvusysis neprisidėjo prie bendrų šeimos, įskaitant ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad žuvusiojo darbo užmokestis ateityje negalėtų padidėti ir tokiu būdu kiekvienam iš šeimos narių tektų didesnė pajamų dalis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. T. išmokėta vienkartinė išmoka neviršija jos patirtos žalos dėl įvykusio eismo įvykio, atitinka visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principą, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 178 str., 185 str.; CK 1.5 str.).

32Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis iki nelaimingo atsitikimo sudarė 2242,46 Lt (t. 1, b. l. 191, t. 2, b. l. 7, 11). Vidutinės mėnesinės pajamos apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 punktu, kuriame nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju nesiremtina UAB ,,Alytaus prekyba“ 2013-06-03 pažymoje nurodyta informacija apie darbo užmokestį, kadangi joje pažymėta, kad A. Č. 2007-07-05, t. y. iki eismo įvykio, buvo atleistas iš darbo. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius laikotarpiu nuo 2007-07-26 iki 2013-02-28 A. Č. išmokėjo 104 428,82 Lt, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 1 558,64 Lt.

33Kaip minėta, remiantis šios kategorijos bylose suformuota kasacinio teismo praktika įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, tenka žalą padariusiam asmeniui arba atsakingam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014).

34Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog žuvusiojo S. T. šeimos nariai ir nukentėjusysis A. Č. nepatyrė turtinės žalos ar patyrė jos mažiau, nei jiems buvo išmokėtos socialinio draudimo išmokos.

35Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas dėl apdrausto asmens mirties, regreso teisės apimtį nepakanka konstatuoti, kad išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydis nėra didesnis už šias išmokas gavusių asmenų, patirtos turtinės žalos dydį; ne mažiau svarbus klausimas yra asmenų, kuriems TPVCAPDĮ suteikia teisę gauti turtinės žalos atlyginimą iš atsakingo draudiko, nustatymas, ir žalos, kurią atsakingas draudikas privalo mokėti minėtiems asmenims pagal TPVCAPDĮ, dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-338/2014). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatytas atsakingo draudiko atlygintinos žalos dydžio reglamentavimas svarbus ne tik tais atvejais, kai dėl žalos atlyginimo tiesiogiai kreipiasi nukentėję asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, bet ir tada, kai reikalavimą atsakingam draudikui pareiškia tokiems asmenims socialinio draudimo išmokas išmokėjusi ir tokiu būdu jų patirtą turtinę žalą (visą ar dalį) atlyginusi socialinio draudimo įstaiga.

36Pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu, ir asmenys, turintys teisę į draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį, gali nesutapti. Pagal NADPLSDĮ 27 straipsnį vienkartinė draudimo išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). O pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad žuvusiojo S. T. dukra, kuriai NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu išmokėtos socialinio draudimo išmokos, atitiko reikalavimus ir draudimo išmokai pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį gauti.

37Teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu turi ir mirusiojo sutuoktinis. Teisę į draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį mirusiojo sutuoktinis įgyja tais atvejais, jei jis yra mirusiojo išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Apeliantas skunde nurodo, kad norint nustatyti, ar S. T. prieš autoįvykį išlaikė sutuoktinę D. T., būtina įvertinti sutuoktinių vidutines gaunamas pajamas, kurias įvertinus darytina išvada, jog iki autoįvykio D. T. pajamos buvo ženkliai didesnės nei S. T., todėl nėra pagrindo spręsti, jog S. T. sutuoktinė buvo mirusiojo išlaikoma arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Įstatyme numatyta, kad sutuoktiniai privalo vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad S. T. ir D. T. nevedė bendro ūkio ir, kad žuvusysis neprisidėjo prie bendrų šeimos, įskaitant ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo. Be to, autoįvykio dieną S. T. buvo 37 metų amžiaus, t. y. gana jauno amžiaus, iki pensijos jam buvo likę daugiau nei 24 metai, taigi tiek laiko jis būtų galėjęs teikti materialinę paramą savo sutuoktinei.

38Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žuvusiojo S. T. sutuoktinė ne tik turėjo teisę į socialinio draudimo išmoką pagal NADPLSDĮ 27 straipsnį, bet ir atitiko reikalavimus draudimo išmokai pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį gauti.

39Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas regreso tvarka įgijo reikalavimo teisę į apeliantą visų išmokėtų socialinio draudimo išmokų apimtimi.

40Dėl ieškinio senaties termino

41Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties institutą. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

42TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūra, kurios nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimo teisė būtų patenkinta nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013, konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje If P&C Insurance v Lietuvos draudimas, bylos Nr. 3K-3-15/2013, taip pat konstatuota, kad kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPDĮ nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPDĮ 2 str. 11 d.) atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 str. 1 d). Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga.

43Kaip minėta, dėl 2007-07-26 autoįvykio nukentėjusiems asmenims socialinio draudimo išmokos buvo išmokėtos laikotarpiu 2007-07-26 iki 2013-02-28. Dėl autoįvykio, kurio metu žuvo S. T., o A. Č. buvo sužalotas, kaltu buvo pripažintas G. L. 2010-02-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (t. 1, b. l. 12-21). Taigi bylos duomenimis nepaneigti ieškovo argumentai, kad tik įsiteisėjus nuosprendžiui ieškovui tapo aiškus už žalos padarymą atsakingas asmuo ir nuo šios dienos ieškovas įgijo teisinį pagrindą kreiptis dėl žalos atlyginimo į atsakingą draudiką. Pretenziją atsakovui ieškovas pareiškė 2010-11-08, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2010-12-03, t. y. po nuosprendžio įsiteisėjimo nepasibaigus vienerių metų terminui, taip pat nepraleidęs TPVCAPDĮ numatyto naikinamojo 4 metų termino, skaičiuojamo nuo autoįvykio dienos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo šiuo atveju ieškovo pareikštam ieškiniui taikyti ieškinio senatį.

44Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 7. Atsakovas prašė pareikštam ieškovo reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 10. 1. Socialinio draudimo įstaigos gali reikalauti tos išmokėtos draudimo... 11. 2. Sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo, būtina nustatyti,... 12. 3. Sprendžiant dėl draudimo išmokos, turėjo būti tiksliai nustatyta, kiek... 13. 4. Teismas netinkamai taikė senaties terminą reglamentuojančias teisės... 14. Ieškovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Byloje sprendžiamas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios... 19. Dėl VSDFV regreso teisės apimties ... 20. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 21. NADPLSDĮ 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe... 22. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime... 24. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo regreso... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-07-26 autoįvykio metu buvo sužalotas A.... 26. 40 604,07 Lt (t. 1, b. l. 5-10, 157-160). Bendra S. T. šeimos nariams... 27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki... 30. Atmestini apelianto argumentai, kad dėl autoįvykio nei D. T. nei jos dukra I.... 31. Byloje nėra duomenų, kad S. T. ir D. T. nevedė bendro ūkio, ir nesidalino... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. vidutinis vieno mėnesio darbo... 33. Kaip minėta, remiantis šios kategorijos bylose suformuota kasacinio teismo... 34. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas... 35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant socialinio draudimo įstaigos,... 36. Pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę į vienkartinę socialinio draudimo... 37. Teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ 27 straipsnio... 38. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 39. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas... 40. Dėl ieškinio senaties termino... 41. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 42. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta reikalavimo teisės į žalos... 43. Kaip minėta, dėl 2007-07-26 autoįvykio nukentėjusiems asmenims socialinio... 44. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 46. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....