Byla 2A-668-236/2015
Dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. S., A. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1047-230/2015 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. S., A. S..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. S. 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslino, atsakovui „Swedbank“, AB, prašydama pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos lakštą (sutartinės hipotekos kodas ( - )) dėl ieškovei priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 1/3 dalies pastato – kavinė-baras ir kirpykla, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 1/3 dalies kitų statinių (kiemo statinių) (unikalus Nr. ( - )) įkeitimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais.

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007 m. kovo mėnesį į ją kreipėsi jos motina A. S. nurodydama, jog ketina imti kreditą komercinių patalpų, esančių ( - ), įsigijimui bei paaiškindama, jog kredito sutarties užtikrinimui reikia įkeisti nekilnojamąjį turtą, priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei, M. S. ir A. S., o įkeitimo sandorio be ieškovės sutikimo nebus įmanoma sudaryti. Visiems trims bendrasavininkams nekilnojamasis turtas, kuris turėjo būti įkeistas, priklauso lygiomis dalimis po 1/3. Ieškovė, būdama jauno amžiaus, visiškai pasitikėjo savo motina A. S. bei neabejojo, jog jos priimtas sprendimas imti kreditą iš banko ir įsigyti komercinės paskirties patalpas yra ekonomiškai naudingas šeimai, todėl sutiko įkeisti jai nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį su sąlyga, jog bus perkamas kitas nekilnojamasis turtas, t. y. komercinės paskirties patalpos, esančios ( - ). Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi leido atlikti jos nepilnamečiam broliui M. S. priklausančios nekilnojamojo turto dalies įkeitimo sandorį, motyvuodamas tuo, jog kreditas reikalingas komercinės paskirties pastatui įsigyti, kas tuo pačiu garantuotų pareiškėjos pilnametės dukros (ieškovės) bei nepilnamečio sūnaus Mato geresnes gyvenimo sąlygas. Atsižvelgdama į tai ir manydama, jog kredito sutarties paskirtis yra būtent nekilnojamojo turto įsigijimas, ieškovė 2007 m. balandžio 4 d. pasirašė hipotekos lakštą, kuriuo atsakovei įkeitė jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį nekilnojamojo turto, užtikrindama 159 291 Eur dydžio prievolę su kintamomis palūkanomis, nustatytą 2007 m. kovo 1 d. kredito sutartimi Nr. ( - ). 2011 metais ieškovė sužinojo, jog jos motina A. S., atsakovui žinant, kreditą panaudojo kitai paskirčiai nei buvo numatyta 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo susitarime Nr. ( - ), t. y. pirko ne nekilnojamąjį turtą, bet vertybinius popierius.

6Ieškovės teigimu, atsakovas „Swedbank“, AB ir trečiasis asmuo A. S. ieškovei sąmoningai neatskleidė informacijos apie tikrąją kredito paskirtį, t. y. neatskleidė, kad iš tiesų kreditas bus panaudotas vertybiniams popieriams pirkti, o ne nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl laikė, kad ieškovė sandorį sudarė dėl prieš ją panaudotos apgaulės, todėl įkeitimo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7Ieškovė nurodė, jog įkeitimo sandoris buvo sudarytas dėl prieš ieškovę panaudotos apgaulės, todėl ieškovė įkeitimo sandorį taip pat prašė pripažinti negaliojančiu ir dėl jos suklydimo, nes ieškovė galvojo, jog jai nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį įkeičia kredito grąžinimui, kuris turėjo būti skirtas kitam nekilnojamam turtui įgyti, nors vėliau paaiškėjo, jog kreditas faktiškai buvo skirtas vertybių popierių pirkimui. Minėtą suklydimą ieškovo laiko esminiu, kadangi ieškovė, žinodama apie tikrąją kredito paskirtį, niekada nebūtų davusi sutikimo dėl jos nekilnojamojo turto dalies įkeitimo.

8Atsakovas „Swedbank“, AB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

9Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai remiasi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. ( - ), kadangi ieškovė nebuvo šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl šiuo teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neturėtų būti vertinamos, kaip nustatytos ir turinčios įtakos šiai bylai.

10Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė ieškinį iš esmės grindė teiginiu, jog ieškovė buvo davusi sutikimą įkeisti turtą tik tuo tikslu, kad už suteiktą kreditą bus įsigytas kitas nekilnojamas turtas, bet ne vertybiniai popieriai, tačiau šią aplinkybę paneigė pats ginčijamas hipotekos sandoris, kurio 5 punktu ieškovė sutiko įkeisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, užtikrinant ne tik jau sudarytą kredito sutartį, bet ir būsimus jos pakeitimus. Atsakovo teigimu, nei hipotekos lakšte, nei pačioje kredito sutartyje nebuvo numatyta, kad kredito sutarties pakeitimai turi būti derinami su įkeičiamo turto savininke. Kredito sutartis be ieškovės sutikimo buvo pakeista iš viso keturis kartus, tame tarpe pagal kredito sutartį buvo suteiktas ir papildomas 2 988,29 Eur kreditas nesumokėtų palūkanų grąžinimui. Ieškovė teigia, kad vertybinių popierių vietoj nekilnojamojo turto įsigijimas sąlygojo neišvengiamą rizikos padidėjimą, susijusį su nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

11Atsakovas „Swedbank“, AB nurodė, kad nei pradinėje sutartyje, nei vėlesniuose jos pakeitimuose nebuvo numatyta, kad už kreditą įsigyjamas turtas turėtų būti įkeistas. Ieškovė nesidomėjo kredito panaudojimu ir tik 2011 metais sužinojo, kad už suteiktą kreditą motina nekilnojamojo turto neįsigijo. Pateikdama motyvus dėl suteikto kredito rizikingumo ir/ar ekonomiško naudingumo, ieškovė taip pat remiasi ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties motyvais, tačiau šioje nutartyje aiškiai nurodyta, kad 550 000 Lt kreditas suteikiamas penkerių metų laikotarpiui, kai tuo tarpu kredito gavėjos atlyginimas sudarė tik 2 800 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovė turėjo aiškiai suprasti, kad imamas kreditas yra rizikingas, nes tokiu trumpu laikotarpiu nespėjus grąžinti didelės sumos kredito išieškojimas galėjo būti nukreiptas į įkeistą turtą.

12Tretieji asmenys M. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

13Ieškovė V. S. pateiktame dublike nesutiko, jog ji negalinti remtis Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. ( - ), nustatytomis aplinkybėmis. Nors ji ir nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, tačiau minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kad trečiajam asmeniui A. S. suteiktas kreditas buvo panaudotas ne nekilnojamam turtui pirkti (t. y. ne pagal kredito sutartyje nurodytą paskirtį), bet vertybiniams popieriams įsigyti, gali būti laikomos papildomu įrodymu. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl to paties sandorio, sudaryto tarp tų pačių šalių, nagrinėjant šią bylą negali būti ignoruojamos.

14Ieškovė laikė nepagrįstais atsakovo „Swedbank“, AB argumentus, kad kredito paskirties pakeitimas neturėjo būti derinamas su ieškove ir tai nedarė jokios įtakos įkeitimo sandorio galiojimui, kadangi toks sutarties sąlygų aiškinimas yra ydingas bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Hipotekos lakšto 5 punkto nuostata turėtų būti taikoma tik kalbant apie neesminių kredito sutarties sąlygų keitimą, bet ne apie esminius sutarties pakeitimus, kurie sąlygojo neišvengiamą įkaito davėjo (ieškovės) rizikos padidėjimą.

15Ieškovės V. S. teigimu, kredito paskirtis buvo esminė sutarties sąlyga, kadangi kredito sutarties Nr. ( - ) bendrosios dalies sąlygų (2006-03-14 redakcija) 11.2.1. ir 11.2.1.2. punktai nustato vienašališką banko teisę nutraukti sutartį prieš terminą dėl esminių sutarties pažeidimų, tarp jų ir kai kredito gavėjai naudoja kreditą ne pagal sutartyje numatytą tikslinę paskirtį. Ieškovė, priimdama sprendimą dėl jos nekilnojamojo turto dalies įkeitimo, rėmėsi ne tik trečiojo asmens žodžiais dėl įkeitimo sandorio esmės, bet ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi, kredito sutartimi ir susitarimu dėl kredito paskirties pakeitimo. Iš atsakovės pridėtų dokumentų matyti, jog 2007 m. kovo 1 d. kredito sutartyje Nr. ( - ) nustatyta kredito paskirtis yra vertybinių fondų vienetų pirkimas. Šioje sutartyje nurodyta kredito paskirtis 2007 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. ( - ) buvo pakeista į komercinės paskirties patalpų pirkimą. Todėl ieškovė 2007 m. balandžio 4 d. davė sutikimą ir įkeitė jai nuosavybės teise priklausančią ginčo turto dalį, tačiau suteiktas kreditas buvo panaudotas ne 2007 m. kovo 21 d. susitarime Nr. ( - ) nurodytai paskirčiai – komercinių patalpų pirkimui, bet vertybinių popierių įsigijimui. Vertybiniai popieriai buvo įsigyjami su atsakovo „Swedbank“, AB žinia ir suteikiant pagalbą trečiajam asmeniui A. S., todėl ieškovė darė išvadą, kad trečiasis asmuo A. S. ir atsakovas žodiniu susitarimu pakeitė 2007 m. kovo 21 d. susitarime Nr. ( - ) numatytą kredito paskirtį atgal į vertybinių popierių įsigijimą ir kreditą faktiškai naudojo vertybinių popierių įsigijimui, t. y. susitarimą dėl kredito paskirties pakeitimo sudarė tik dėl akių, siekdami suklaidinti ieškovę tam, kad būtų įkeistas tiek ieškovės broliui, tiek ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Abiem atvejais trečiojo asmens A. S. ir atsakovo veiksmus ieškovės atžvilgiu laikė nesąžiningais ir apgaulingais, siekiant gauti sutikimą dėl ieškovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies įkeitimo, todėl įkeitimo sandoris dėl ieškovės turto dalies įkeitimo pripažintinas negaliojančiu. Kreditą panaudojus pagal kredito sutartyje nurodytą paskirtį ir trečiajam asmeniui įsigijus nekilnojamąjį turtą, kilus finansinėms problemos, jį būtų buvę galima parduoti ir padengti skolą, o kreditą panaudojus vertybiniams popieriams įsigyti, gautos kredito lėšos tiesiog buvo prarastos.

16Atsakovas „Swedbank“, AB pateiktame tripliku nesutiko su ieškovės dublike išdėstytais argumentais, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

17Atsakovas „Swedbank“, AB nurodė, kad ieškovės prie dubliko pateikta A. S. vertybinių popierių sąskaitos ataskaita ir jos pavedimai pirkti ir parduoti investicinių fondų vienetus nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti suteikto kredito panaudojimą. Atsakovas nurodė, kad A. S. suteikto kredito panaudojimo nekontroliavo ir apribojimų disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis netaikė, kadangi tam nebuvo jokio nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo. Laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad be hipoteka įkeisto turto savininko sutikimo galima keisti tik neesmines sutarties sąlygas, kadangi kredito sutarties 15.1 punktas numato, kad šalys susitarimu gali keisti visas kredito sutarties sąlygas ir jokiais atvejais nereikia įkeičiamo turto savininko sutikimo. Pažymėjo, jog ieškovės šeima veikė tarpusavio sutarimu, o ieškovė nesikreipė į banką dėl netinkamo kredito panaudojimo.

18Teismo posėdžio metu ieškovė V. S. ir atsakovas „Swedbank“, AB palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

19Trečiasis asmuo A. S. prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad buvo planuojamos pirkti patalpos, tačiau banke pasakė, kad investuoti naudingiau. Kai kreipėsi dėl kredito panaudojimo investavimui, teismas nedavė leidimo įkeisti nepilnamečio sūnaus dalį, todėl nusprendė pirkti patalpas, bet vėliau pakilo jų kaina. Dėl kredito panaudojimo sprendė viena, dukrai nieko nesakė, tačiau, kol nesibaigė pinigai, dukra nieko neklausė. A. S. teigimu, ji nesiekė nuslėpti nuo ieškovės kredito panaudojimo paskirties, tačiau pati dukra to neklausė, tačiau nebuvo tikra ar šiuo atveju ieškovė būtų davusi sutikimą.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

22Teismas nustatė, jog ieškovė ginčo sandorį, kuriuo įkeista jai priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, laikė sudarytu dėl apgaulės (CK 1.91 str.) ir ieškovės suklydimo (CK 1.90 str.). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad jos ginčijamas sandoris (hipotekos sutartis) turi valios trūkumų, kadangi ieškovė pasirašydama hipotekos lakštą klydo, jog trečiojo asmens A. S. (ieškovės motinos) paimtas kreditas bus panaudotas nekilnojamajam turtui įsigyti, o ne vertybiniams popieriams įsigyti. Ieškovės teigimu, jei kreditas būtų numatytas panaudoti vertybinių fondų vienetams įsigyti, ji nebūtų sutikusi įkeisti turtą tokios prievolės įvykdymui užtikrinti.

23Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl suklydimo, laikė ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jos nuomone, patvirtinančios suklydimą, nepakankamomis suklydimo faktui ir jo esminiam pobūdžiui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

24Teismas pažymėjo, nors ieškovė teigė, kad ji nebūtų pasirašiusi hipotekos sandorio, jei būtų žinojusi, kad gautas kreditas bus panaudotas ne nekilnojamajam turtui, o vertybinių fondų vienetams įsigyti, tačiau ieškovė neįrodė, jog sudarant hipotekos sandorį ji būtų aiškinusi kredito paskirtį ir jo panaudojimo tikslą. Atvirkščiai, trečiasis asmuo A. S., ieškovės motina, savo paaiškinimais patvirtino, kad ieškovė neklausė, kam naudojami kredito pinigai, taip pat A. S. patvirtino, kad dėl pinigų investavimo į vertybinius fondus nieko neinformavo ir faktiškai visus klausimus sprendė viena. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovė apskritai nesidomėjo A. S. suteiktu kreditu ir jo panaudojimu, o visus su tuo susijusius klausimus sprendė viena A. S., veikdama visų šeimos narių interesais ir savo nuožiūra. Dėl to teismas konstatavo, jog ieškovei, visiškai nesidomint kredito suteikimu ir jo panaudojimu, ieškovė negalėjo suklysti pasirašydama hipotekos lakštą.

25Teismas nustatė, jog ieškovė savo suklydimą grindžia kredito sutarties 2007 m. kovo 21 d. susitarimu (t. 1, b. l. 106), kuriuo buvo pakeistas kredito sutarties šalių susitarimas dėl kredito paskirties, nurodant kredito paskirtį – komercinės paskirties patalpų, esančių ( - ), pirkimui, teigdama, kad būtent šis susitarimas turėjo įtakos tam, kad ji pasirašė hipotekos lakštą. Tačiau A. S. patvirtino, kad ieškovė nesidomėjo kredito panaudojimu iki to laiko, kol A. S. baigėsi pinigai ir ji nebegalėjo vykdyti kredito sutarties įsipareigojimų, apie ką ji ir pranešė dukrai. Teismas darė išvadą, jog ieškovės valia pasirašyti ar nepasirašyti hipotekos lakštą faktiškai neturėjo įtakos kredito sutarties paskirčiai.Visa iniciatyva ir sprendimai priklausė trečiajam asmeniui A. S., todėl vien tas faktas, kad hipotekos lakšto pasirašymo metu buvo pasirašytas kredito sutarties susitarimas dėl kredito paskirties pakeitimo, teismo vertinimu, nerodė vienokios ar kitokios ieškovės valios dėl hipotekos lakšto pasirašymo ir jos suklydimo.

26Teismas taip pat pažymėjo, jog hipotekos lakšto 5 punkte numatyta, kad ieškovė įkeitimu užtikrina prievolę pagal kredito sutartį su esamais ir būsimais jos pakeitimais, t. y. ieškovė davė išankstinį sutikimą bet kokiems kredito sutarties pakeitimams, prisiimdama prievolę tai užtikrinti jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies įkeitimu (hipoteka). Teismo vertinimu, jeigu ieškovės valia būtų buvusi įkeisti turtą tik kreditui, kuris turėtų būti panaudotas kito nekilnojamojo turto įgijimui, ji turėjo galimybę derėtis ir reikalauti tokios sutarties sąlygos įrašymo į sutartį, tačiau banko atstovas patvirtino, kad ieškovė niekada nesikreipė dėl A. S. suteikto kredito paskirties išsiaiškinimo ar siekdama ginti savo interesus. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pasitikėjimas savo motina, jai pačiai nesiimant jokių veiksmų apsaugoti ir apginti savo interesus, nelaikytinas ieškovės suklydimu.

27Teismas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia nurodyta hipotekos sutartis M. S. priklausančios 1/3 dalies pastato dalies įkeitimo dalyje, nelaikė turinčiu įrodomąją reikšmę nustatant ieškovės valios trūkumus – suklydimą. Teismas nustatė, jog minėtu sprendimu nurodyto sandorio dalis pripažinta negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, kadangi hipotekos sutartis buvo sudaryta nesant teismo leidimo įkeisti nepilnamečio M. S. turtą (teismo leidimas buvo duotas, susiejant jį su kreditu nekilnojamajam turtui įgyti).

28Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei pasiūlius pateikti papildomus įrodymus ieškovės suklydimui dėl ginčijamo sandorio pagrįsti, ieškovė daugiau įrodymų pateikti negalėjo, į tai, jog hipotekos lakšto pasirašymo metu kredito paskirtis buvo numatyta nekilnojamojo turto įsigijimui, o faktiškai panaudota vertybinių fondų vienetams įsigyti jau po hipotekos lakšto pasirašymo, sprendė, jog ieškovė negalėjo suklysti dėl įkeitimą nulėmusios sąlygos, kuri atsirado tik po sandorio sudarymo.

29Teismas pažymėjo, jog ieškovė sandorio sudarymo metu buvo beveik 21 metų amžiaus, buvo baigusi bendrojo lavinimo mokyklą ir jau studijavo, todėl turėjo visas galimybes elgtis apdairiai ir atsakingai, tačiau nustatytos aplinkybės (ilgalaikis nesidomėjimas nei kredito panaudojimu, nei savo teisių gynimu) rodė, kad ji elgėsi neatsakingai. Be to, ieškovė ieškinį pareiškė tik paaiškėjus, kad išieškojimas gali būti nukreiptas ir į ieškovei priklausantį turtą, todėl tokį ieškovės elgesys teismas laikė bandymu apsaugoti savo turtą ir nepatvirtinančiu ieškovės suklydimo.

30Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymų visumą, darė išvadą, jog ieškovė nepatvirtino sandorio sudarymo metu buvus aiškiai jos valiai savo turtą įkeisti užtikrinant kredito, kuris turėjo būti panaudotas tik nekilnojamojo turto įgijimui, prievolių vykdymą.

31Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtino fakto, kad atsakovas tyčia ar sąmoningai siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas būtų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti ieškovės valią, kad ji pasirašytų hipotekos sandorį, tai susiejant su vienokia ar kitokia kredito panaudojimo paskirtimi. Byloje nenustatyta, kad atsakovas šio sandorio pasirašymo klausimu būtų bendravęs su ieškove. Be to, trečiasis asmuo A. S. taip pat patvirtino, kad ji nuo ieškovės nieko neslėpė, o ieškovė pati tuo nesidomėjo, todėl, teismo teigimu, ir šiuo atveju nenustatytas tyčios, sąmoningos apgaulės ar suklaidinimo faktas.

32Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neįrodė sandorio nuginčijimo pagrindų, ieškinys atmetė.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

34Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės - pripažinti negaliojančiu 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos lakštą (sutartinės hipotekos kodas ( - )) dėl ieškovei V. S. priklausančios l/3 dalies žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus numeris ( - )), 1/3 dalies pastato - kavinė - baras ir kirpykla, esančio ( - ) (unikalus numeris ( - )), 1/3 dalies kitų statinių (kiemo statinių) (unikalus numeris ( - )) įkeitimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

351) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybės, todėl priėmė neteisingą ir naikintiną teismo sprendimą. Ieškovės valia dėl ginčo sandorio sudarymo formavosi laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 21 d. iki 2007 m. balandžio 4 d., todėl pirmos instancijos teismas turėjo vertinti būtent šiame laikotarpyje buvusių aplinkybių visumą, kurių pagrindu susiformavo ieškovės valia dėl ginčo sandorio sudarymo, o ne vadovautis ieškovės veikimu ar neveikimu po ginčo sandorio sudarymo, kadangi tai suklydimui jokios įtakos turėti negali ir negalėjo, kadangi sandoris, dėl kurio suklysta, jau buvo sudarytas;

362) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog 2007 m. kovo 21 d. tarp A. S. ir atsakovo „Swedbank“ AB sudaryto susitarimo Nr. ( - ), kuriuo nustatoma kredito paskirtis „Komercinės paskirties patalpų, esančių ( - ), pirkimui“ neįrodo, kad būtent šis susitarimas nulėmė ieškovės valios susiformavimą sudaryti ginčo sandorį, kadangi, teismo nuomone, visus sprendimus faktiškai priiminėjo A. S.. Ieškovė pažymėjo, jog A. S. priiminėjo sprendimus dėl kredito paėmimo ir jo panaudojimo, tačiau sprendimo įkeisti ieškovei priklausančią turto dalį ji nepriėmė ir negalėjo priimti, kadangi ji tam neturėjo teisinio pagrindo. Be to, hipotekos lakštą pasirašė tiek ieškovė, tiek A. S.;

373) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kredito paskirtis ieškovei neturėjo esminės reikšmės, nes ji nereikalavo, kad tokia sąlyga būtų įtraukta į hipotekos lakštą. Ieškovė pažymėjo, kad hipotekos lakšto 5 punktą suprato kaip galimą ne esminių kredito sutarties sąlygų pasikeitimą (mokėjimo terminų, palūkanų ir pan. ), bet ne kaip kredito paskirties pakeitimą;

384) Tarp ieškoves ir atsakovo kilęs ginčas patenka į vartojimo teisinus santykius reglamentuojančių teisės normų sferą, todėl aiškinant hipotekos lakšto sąlygas, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos vartotojų naudai ir sutarti prisijungimo badu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002);

395) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 25 d. sprendimas neturi įrodomosios galios, nes minimoje byloje M. S. priklausančio turto įkeitimas buvo pripažintas negaliojančio dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

40Atsakovas „Swedbank“, AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, palaiko pateiktus atsikirtimus į ieškovės ieškinį ir jų nekartoja.

41Tretieji asmenys M. S., A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu sutinka. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės rizikos, susijusios su nekilnojamojo turto įkeitimu, padidėjimu, panaudojus kreditą ne pagal paskirtį, kadangi šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

44Dėl bylos nagrinėjimo ribų

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1047-230/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

46Dėl faktinių bylos aplinkybių

47Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad žemės sklypas ir pastatai (kavinė - baras ir kirpykla su kiemo statiniais), esantys Taikos per. 28, Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims A. S. ir M. S. (t. 1, b. l. 13–17). Pagal 2007 m. kovo 1 d. kredito sutartį Nr. ( - ), atsakovas AB bankas „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB) trečiajam asmeniui A. S. suteikė 159 291 Eur kreditą vertybinių fondų vienetams pirkti, kredito paėmimo terminas numatytas iki 2007 m. gegužės 1 d., kredito grąžinimo terminas 2012 m. kovo 1 d. Kredito sutarties specialiąja dalimi buvo numatytas nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka). (t. 1, b. l. 25–27, 94–104). 2007 m. kovo 21 d. susitarimu pakeistas šalių susitarimas dėl kredito paskirties, nurodant kredito paskirtį – komercinės paskirties patalpų, esančių ( - ), pirkimui (t. 1, b. l. 106). 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos lakštu prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovė, trečiasis asmuo A. S. savo ir nepilnamečio sūnaus M. S. vardu įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 44–47). Sutartinė hipoteka 2007 m. balandžio 6 d. buvo įregistruota Centrinėje hipotekos įstaigoje, sutartinės hipotekos kodas ( - ) (t. 1, b. l. 28–37). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) buvo pripažinta negaliojančia 2007 m. balandžio 4 d. sudaryta ir 2007 m. balandžio 6 d. įregistruota hipotekos sutartis, kurios identifikavimo kodas ( - ), dėl ieškovui M. S. priklausančios 1/3 dalies pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), įkeitimo (t. 1, b. l. 38–43). Ieškovė ginčija hipotekos lakštą toje apimtyje, kuria įkeista jai priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, teigdama, kad minėtoje dalyje hipotekos lakštas pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.) ir ieškovės suklydimo (CK 1.90 str.).

48Dėl įrodymų vertinimo

49Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybės, todėl priėmė neteisingą ir naikintiną teismo sprendimą, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

50Dėl ginčo sandorio galiojimo

51Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovė neįrodė sandorio nuginčijimo pagrindų. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus dėl sekančių priežasčių.

52Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; kt.). CK1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

53Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Neteisingas šių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. kovo 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-101/2007 ir kt.). Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t. y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrąją reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

54Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Be to, CK 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

55Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).

56Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus, kuriais grindžiami ieškovės reikalavimai, aplinkybes, susijusias su hipotekos sutarties sudarymu bei jos įgyvendinimu, atsižvelgdama į CK 1.90 bei 1.91 straipsniuose nurodytas aplinkybes, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sandorio nuginčijimo pagrindų: ieškovė neįrodė sandorio sudarymo metu buvus aiškiai jos valiai savo turtą įkeisti užtikrinant kredito, kuris turėjo būti panaudotas tik nekilnojamojo turto įgijimui, prievolių vykdymą, taip pat neįrodė, jog atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti ieškovės valią, kad ji pasirašytų hipotekos sandorį, tai susiejant su vienokia ar kitokia kredito panaudojimo paskirtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės suklydimą dėl esminių hipotekos sutarties sąlygų (CK 1.90 straipsnis) ar ginčijamo sandorio sudarymą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

57Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nagrinėjamoje byloje sandorio sudarymo metu buvo beveik 21 metų amžiaus, buvo baigusi bendrojo lavinimo mokyklą ir jau studijavo, todėl turėjo visas galimybes elgtis apdairiai ir atsakingai, tačiau nustatytos aplinkybės (ilgalaikis nesidomėjimas nei kredito panaudojimu, nei savo teisių gynimu) rodė, kad ji elgėsi neatsakingai. Be to, pažymėtina, jog apeliantė nenurodė sveikatos trūkumų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo suvokti ginčijamos hipotekos sutarties sąlygų.

58Apeliantė taip pat neteigė, kad jai nebuvo leista susipažinti su ginčo hipotekos sutarties sąlygomis, jog hipotekos lakšto 5 punktas buvo neaiškus, jog kreipėsi į atsakovą dėl hipotekos lakšto 5 punkto išaiškinimo, o ta aplinkybė, kad galbūt pati ieškovė (apeliantė) neįdėmiai išanalizavo hipotekos sutarties sąlygas ir / ar paskubėjo jas pasirašyti, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu naikinti hipotekos sutarties sąlygą ir taip pažeisti kitos sandorio šalies („Swedbank“, AB), kurios nesąžiningumas taip pat nebuvo įrodytas, teisėtus interesus.

59Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 25 d. sprendimas neturi įrodomosios galios. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 25 d. sprendimu nusprendė pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 4 d. sudarytą ir 2007 m. balandžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotą hipotekos sutartį, identifikavimo kodas Nr. ( - ), dalyje dėl ieškovui M. S., priklausančios 1/3 dalies pastato, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), įkeitimo (c. b. Nr. ( - )). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs (t. 1, b. l. 38-43). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėto sprendimo nelaikė turinčiu įrodomąją reikšmę nustatant ieškovės valios trūkumus – suklydimą, kadangi minėtu sprendimu nurodyto sandorio dalis pripažinta negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

60Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

61Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundų bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

62Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

63Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės(CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

64Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

66Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

67Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

68Atsakovas „Swedbank“, AB ir tretieji asmenys M. S., A. S. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. S. 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007 m. kovo mėnesį į ją kreipėsi jos... 6. Ieškovės teigimu, atsakovas „Swedbank“, AB ir trečiasis asmuo A. S.... 7. Ieškovė nurodė, jog įkeitimo sandoris buvo sudarytas dėl prieš ieškovę... 8. Atsakovas „Swedbank“, AB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 9. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai remiasi Kauno miesto apylinkės teismo... 10. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė ieškinį iš esmės grindė teiginiu, jog... 11. Atsakovas „Swedbank“, AB nurodė, kad nei pradinėje sutartyje, nei... 12. Tretieji asmenys M. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami,... 13. Ieškovė V. S. pateiktame dublike nesutiko, jog ji negalinti remtis Kauno... 14. Ieškovė laikė nepagrįstais atsakovo „Swedbank“, AB argumentus, kad... 15. Ieškovės V. S. teigimu, kredito paskirtis buvo esminė sutarties sąlyga,... 16. Atsakovas „Swedbank“, AB pateiktame tripliku nesutiko su ieškovės dublike... 17. Atsakovas „Swedbank“, AB nurodė, kad ieškovės prie dubliko pateikta A.... 18. Teismo posėdžio metu ieškovė V. S. ir atsakovas „Swedbank“, AB palaikė... 19. Trečiasis asmuo A. S. prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad buvo... 20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 22. Teismas nustatė, jog ieškovė ginčo sandorį, kuriuo įkeista jai... 23. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgdamas į teismų... 24. Teismas pažymėjo, nors ieškovė teigė, kad ji nebūtų pasirašiusi... 25. Teismas nustatė, jog ieškovė savo suklydimą grindžia kredito sutarties... 26. Teismas taip pat pažymėjo, jog hipotekos lakšto 5 punkte numatyta, kad... 27. Teismas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo,... 28. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei pasiūlius pateikti papildomus... 29. Teismas pažymėjo, jog ieškovė sandorio sudarymo metu buvo beveik 21 metų... 30. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymų visumą,... 31. Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtino fakto, kad... 32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neįrodė sandorio nuginčijimo... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 34. Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 35. 1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas... 36. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog 2007 m. kovo... 37. 3) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kredito paskirtis... 38. 4) Tarp ieškoves ir atsakovo kilęs ginčas patenka į vartojimo teisinus... 39. 5) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Kauno miesto... 40. Atsakovas „Swedbank“, AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 41. Tretieji asmenys M. S., A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 43. Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d.... 44. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 47. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad žemės sklypas ir... 48. Dėl įrodymų vertinimo ... 49. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios... 50. Dėl ginčo sandorio galiojimo ... 51. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu,... 52. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 53. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip... 54. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai,... 55. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde... 57. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė... 58. Apeliantė taip pat neteigė, kad jai nebuvo leista susipažinti su ginčo... 59. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog... 60. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 62. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo... 63. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 64. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme... 66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 68. Atsakovas „Swedbank“, AB ir tretieji asmenys M. S., A. S. prašymų dėl... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 70. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą palikti...