Byla 2A-467/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „TK sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1365-259/2011, iškeltoje pagal ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „TK sprendimai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gipura“ dėl skolos priteisimo bei defektinio akto, skolų suderinimo akto, lokalinės sąmatos ir PVM sąskaitos-faktūros pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo – V. F.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „TK sprendimai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Gipura“, prašydamas pripažinti 2009 m. balandžio 15 d. sandorius: defektinį aktą, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, lokalinę sąmatą (suma 43 524 Lt), PVM sąskaitą-faktūrą negaliojančiais, priteisti ieškovui iš atsakovo 43 508,65 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog 2008 m. gegužės 28 d. jis (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. SP 06/1/04-SR-2. Jis pateikdavo atsakovui atliktų darbų aktus ir išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras už atliktus darbus, o atsakovas priimdavo atliktų darbų aktus ir pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras. UAB „TK sprendimai“ išrašė atsakovui šias PVM sąskaitas faktūras: 2008 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą TK Nr. 00176 pagal Atliktų darbų aktą Nr. 08/06/25-1 250 371,39 Lt sumai (apmokėjimo terminas – iki 2008 m. liepos 25 d.); 2008 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą TK Nr. 00190 pagal Atliktų darbų aktus Nr. 08/07/22-1 ir 08/07/22-2 189 004,88 Lt sumai (apmokėjimo terminas – iki 2008 m. rugpjūčio 22 d.); 2008 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą TK Nr. 00191 pagal Atliktų darbų aktus Nr. 08/11/28-2 ir 08/11/28-3 25 332,38 Lt sumai (apmokėjimo terminas – iki 2008 m. gruodžio 30 d.). Tačiau pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų aktus atsakovas atsiskaitė tik iš dalies: 2008 m. birželio 6 d. atsakovas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 91 200 Lt, 2008 m. liepos 24 d. – 150 000 Lt ir 2008 m. rugsėjo 4 d. – 180 000 Lt, iš viso – 421 200 Lt, tokiu būdu likdamas skolingas ieškovui 43 508,65 Lt. 2009 m. kovo 16 d. ieškovo direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ieškovo debitorių sąraše tarp kitų skolininkų nurodė ir atsakovą su 43 508,65 Lt skola. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1393-259/2009, ieškovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nekilnojamojo, kilnojamojo, turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių, esančių pas ieškovą ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, teismas taip pat šia nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese. 2009 m. balandžio 15 d., t. y. galiojant ieškovo atžvilgiu taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovo direktorius, pažeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai (objektyviai nesant darbų trūkumų) pasirašė defektinį aktą dėl tariamai nustatytų rangos darbų defektų bei sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą skolos sumai – 43 508,65 Lt, o atsakovas išrašė debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20090415. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1393-259/2009, ieškovui buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Giedrius Pavilionis.

6Ieškovo nuomone, 2009 m. balandžio 15 d. sudaryti defektinis aktas, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, lokalinė sąmata (toliau - aktai) yra negaliojantys CK nustatytais pagrindais. Pirma, aktai sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.86 str.), yra apsimestiniai, sudaryti objektyviai nesant statybos darbų trūkumų. Šalių sudarytoje sutartyje (7 skyrius - darbų pridavimas) numatyta atliktų darbų priėmimo tvarka. Sutarties 7.3 ir 7.4 punktai nustatė, kad atliktų darbų aktai turi būti pasirašomi per 5 darbo dienas arba per tą patį terminą pateikiamas reikalavimas pašalinti trūkumus. Esant ginčui dėl darbų kokybės, kiekviena šalis turi teisę skirti ekspertizę (Sutarties 7.6 punktas). Atliktų darbų aktai 08/07/22-1 ir 08/07/22-2 (už liepos mėnesį) yra pasirašyti dar 2008 m. liepos mėn. visų šalių, jokie darbų trūkumai nenurodyti; atliktų darbų aktai 08/11/28-2 ir 08/11/28-3 (už lapkričio mėnesį) yra pasirašyti dar 2008 m. lapkričio mėn. visų šalių, jokie darbų trūkumai nenurodyti. Anot ieškovo, šalys trūkumus tariamai nustatė po 5 mėnesių – 2009 m. balandžio 15 d., kai pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo pateiktas teismui 2009 m. kovo 16 d., o 2009 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2009 m. balandžio 16 d. ieškovui iškelta bankroto byla. Šios aplinkybės, anot ieškovo, leidžia spręsti, kad defektinis aktas, lokalinė sąmata bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo sudaryti nesant defektų, juo labiau, kad pagal sutartį, esant ginčams dėl darbų kokybės, turėtų būti skiriama ekspertizė, tačiau to padaryta nebuvo. Ieškovas pažymėjo, jog pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas, pastebėjęs darbų trūkumus, privalo nedelsiant pranešti rangovui. Tačiau šiuo atveju tokio pranešimo nebuvo, ką patvirtina ieškovo direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. raštas Nr. S-063, kuriame ieškovo direktorius nurodė, jog darbai yra atlikti tinkamai ir kokybiškai, todėl užsakovas (atsakovas) sutartimi yra įsipareigojęs patvirtinti atliktų darbų aktus ir apmokėti. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nei viename iš atliktų darbų priėmimo aktų nėra aptarti darbų trūkumai, sutartyje nenumatyta užsakovo teisė reikšti reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo vėliau, todėl, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, užsakovas negalėjo remtis trūkumų faktu (ieškovo manymu, trūkumų objektyviai iš viso nebuvo). Antra, aktai prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.). Kadangi visi ginčijami sandoriai (defektinis aktas, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, lokalinė sąmata) sudaryti 2009 m. balandžio 15 d., t. y. ieškovui keliant bankroto bylą ir galiojant ieškovo atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, akivaizdu, jog dėl nesąžiningų ir neteisėtų ieškovo direktoriaus trečiojo asmens V. F. veiksmų ieškovas neteko galimybės atgauti 43 508,65 Lt skolą, todėl ieškovo (bankrutuojančios įmonės) kreditoriams sumažėjo galimybė atgauti savo skolas. Anot ieškovo, net jeigu ir būtų įrodyta, kad statybos darbų trūkumai buvo realūs (su kuo ieškovas nesutinka), ieškovo direktorius neteisėtai bei nepagrįstai suteikė pirmumą atsakovui prieš kitus ieškovo kreditorius, nes nurašė 43 508,65 Lt skolą. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl negalioja. Trečia, aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.). Ieškovo atžvilgiu galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovo direktorius V. F. pažeidė imperatyvias nuostatas, draudžiančias disponuoti areštuotu turtu, t. y. turtinėmis teisėmis į atsakovo 43 508,65 Lt skolą. Laikinosios apsaugos priemonės (areštas) buvo įregistruotas viešame Turto arešto aktų registre, taigi išviešintos, todėl atsakovas turėjo bei galėjo žinoti apie ieškovo atžvilgiu taikomus apribojimus. Vadinasi, ginčijami aktai negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CPK 675 str.). Ketvirta, aktai sudaryti siekiant pažeisti kitų kreditorių teises (CK 6.66 str.). Ieškovo nuomone, šioje byloje egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes: 1) ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, turinti daug kreditorių, kurie reikalavimo teisę į ieškovą turėjo iki 2009 m. balandžio 15 d., nes pats ieškovo direktorius 2009 m. kovo 16 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius nurodė; 2) ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui; 3) ieškovo direktorius neturėjo jokios pareigos sudaryti sandorius; 4) ieškovo direktorius buvo nesąžiningas, žinojo, kad kreditoriai turi neabejotiną reikalavimo teisę ir kad 2009 m. balandžio 15 d. sandoriais yra pažeidžiamos kreditorių teisės, nes suteikiamas pirmumas atsakovui. Šias aplinkybes, pasak ieškovo, patvirtina faktai, jog pats ieškovo direktorius 2009 m. kovo 16 d. pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o 2009 m. kovo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos Turto arešto aktų registre; 5) atsakovas taip pat vertintinas kaip nesąžiningas įgijėjas, kadangi būdamas verslininkas-profesionalas jis privalėjo pasidomėti, ar ieškovas turi teisę disponuoti turtu bei turtinėmis teisėmis, ar sudaromas sandoris nesukels ar nesustiprins ieškovo nemokumo, juo labiau, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo turto areštas buvo registruotas viešame Turto arešto aktų registre. Ieškovo nuomone, ieškovo direktorius trečiasis asmuo V. F. taip pat pažeidė mokėjimų tvarką, nustatytą Laikinajame mokėjimų tvarkos įstatyme. Ieškovo direktorius ginčijamais aktais pažeidė šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą mokėjimo eiliškumo tvarką. Penkta, aktai sudaryti dėl sandorio šalių atstovų piktavališko susitarimo (CK 1.91 str.). Pasak ieškovo, šioje byloje galima konstatuoti tiek ieškovo direktoriaus, tiek atsakovo kaltę, kadangi abu asmenys žinojo, jog ieškovui keliama bankroto byla, yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) ir ieškovas negali disponuoti turtinėmis teisėmis, tačiau vis tiek sudarė ieškovui nenaudingus sandorius.

7Ieškovo nuomone, atsakovas, nesumokėdamas ieškovui už jo atliktus darbus, pažeidė susitarimo pagrindu tarp šalių susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 str., 6.200 str.). Dėl to atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.), nes prievolė gali būti pripažinta įvykdyta tinkamai tik tuo atveju, jeigu ji buvo įvykdyta laikantis prievolių vykdymo principų ir CK įtvirtintų reikalavimų. Ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliko darbus, juos perdavė sutartyje nustatyta tvarka, atsakovas jokių pretenzijų darbų priėmimo metu ir/ar vėliau nereiškė, darbus bei PVM sąskaitą-faktūrą priėmė. Todėl neatsiskaitydamas su ieškovu, atsakovas pažeidė ne tik sutartį, bet ir CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str.), dėl ko ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 43 508,65 Lt skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras suma bei 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir iš ieškovo BUAB „TK sprendimai“ valstybei priteisė 15,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str.), kad ginčijamais sandoriais ieškovo direktorius atsisakė reikalavimo teisės į atsakovą dėl 43 508,65 Lt skolos ir kad ginčijami aktai sudaryti dėl sandorio šalių atstovų piktavališko susitarimo (CK 1.91 str.), yra apsimestiniai, sudaryti objektyviai nesant statybos darbų trūkumų, todėl negaliojantys CK 1.86 straipsnio pagrindu, aktų sudarymo metu ieškovo atžvilgiu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovo direktorius V. F. pažeidė imperatyvias nuostatas, draudžiančias disponuoti areštuotu turtu, t. y. atsisakyti turtinių teisių į atsakovo 43 508,65 Lt skolą. Teismas padarė išvadą, jog atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti per šalių sulygtą garantinį terminą, dėl to šalių veiksmai, nustatant ir užfiksuojant darbų trūkumus ir objekto defektus, yra pagrįsti ir teisėti. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas tretysis asmuo V. F., 2009 m. balandžio 15 d. surašant ginčijamus byloje aktus, veikė, turėdamas bendrovės vadovo įgaliojimus, nes bankroto byla ieškovui buvo iškelta ir paskirtas įmonės bankroto administratorius tik 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo po 10 dienų).

11Teismas, nustatęs, jog 2009 m. balandžio 15 d. ieškovas kartu su atsakovu sudarė bei pasirašė lokalinę sąmatą, jog šalys paskaičiavo, kad taisytini darbai bendroje sumoje sudaro 43 524 Lt, atsakovas 2009 m. balandžio 15 d. išrašė ir perdavė ieškovui debetinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20090415, 2009 m. balandžio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, padarė išvadą, jog yra pagrindas teigti, jog atsakovas ieškovui liko neskolingas. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui. Anot teismo, prievolė sumokėti ieškovui sutartyje numatytą sumą kiltų tik jam tinkamai atlikus ir perdavus atliktus darbus arba ištaisius pastebėtus trūkumus, užfiksuotus defektus bei pažeidimus. Tačiau byloje nustatyta, kad ištaisyti trūkumus ir tinkamai įvykdyti sutartyje numatytus darbus ieškovas atsisakė, t. y. pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, jog sutiko sumažinti sutartyje numatytą sumą neatliktų bei nekokybiškai atliktų darbų apimtimi. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas panaikinti skundžiamus aktus tuo faktiniu pagrindu, jog atsakovas pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str.) atmestinas.

12Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad bendrovė ir jos direktorius pažeidė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas iki bankroto bylos iškėlimo, nurodęs, kad laikinosios apsaugos priemonės neuždraudė buvusiam bendrovės direktoriui atlikti šių veiksmų - konstatuoti anksčiau atliktų darbų trūkumus pagal minimą rangos sutartį, neapribojo bendrovės vadovo kompetencijos. Teismas pažymėjo, kad teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bankroto byloje buvo nukreiptos tik į bendrovės turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, bei išieškojimo iš bendrovės turto sustabdymą (b.l. 18).

13Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog galima būtų konstatuoti esant ieškovo direktoriaus ir atsakovo piktavališkam susitarimui ir ginčijamus aktus naikinti CK 1.91 straipsnio pagrindu. Anot tesimo, konstatavus, jog darbų trūkumai buvo, jie buvo nustatyti ir užfiksuoti pagrįstai, sutarties, tiek įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, spręsti dėl piktavališko šalių susitarimo ar piktavališkų veiksmų nėra nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais CK 1. 86 straipsnio pagrindu (LR CPK 178 str.). Atmetęs ieškinio reikalavimus pripažinti 2009 m. balandžio 15 d. sandorius - defektinį aktą, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, lokalinę sąmatą (suma 43 524 Lt), PVM sąskaitą-faktūrą negaliojančiais, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimus priteisti jam iš atsakovo 43 508, 65 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 178 str.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „TK sprendimai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

16Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su ieškovo teiginiu, kad bendrovė ir jos direktorius pažeidė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo direktorius, pažeisdamas taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai (objektyviai nesant darbų trūkumų) pasirašė defektinį aktą dėl tariamai nustatytų rangos darbų defektų bei sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą skolos sumai – 43 508,65 Lt, išrašė debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20090415.
  2. Ginčijami aktai sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.86 str.). Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažįsta bei nurodo, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti netinkamai (su trūkumais), todėl 2009 m. balandžio 15 d. sudarytas defektinis aktas, lokalinė defektų šalinimo sąmata, išrašyta debetinė PVM sąskaita faktūra bei pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Atsakovas nurodė, kad defektus tariamai šalino kitas rangovas. Kadangi c. b. Nr. 2-1071-264/2010 buvo palikta nenagrinėta, ieškovas ieškinį pateikė iš naujo ir prašė išreikalauti iš atsakovo UAB „Gipura“ sutartį su kitu rangovu dėl defektų šalinimo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą bei apmokėjimo dokumentus. Atsakovas šioje byloje pakeitė nuomonę ir teigia, kad nebuvo sudarytos sutartys su kitu asmeniu dėl trūkumų šalinimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aktus CK 1.86 straipsnio atžvilgiu, neįvertino: 1) kad atliktų darbų aktus 08/07/22-2 ir 08/07/22-1 (už liepos mėnesį) visos šalys pasirašė dar 2008 m. liepos mėn. ir jokių darbų trūkumų nėra nenurodė; atliktų darbų aktai 08/11/28-3 ir 08/11/28-2 (už lapkričio mėnesį) yra pasirašyti dar 2008 m. lapkričio mėn., jokie darbų trūkumai taip pat nenurodyti; 2) kad šalys trūkumus tariamai nustatė po 5 mėnesių (2009 m. balandžio 15 d.), kai pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2009 m. kovo 16 d., laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2009 m. kovo 19 d., o ieškovui bankroto byla iškelta 2009 m. balandžio 16 d., todėl yra pagrindas manyti, kad defektinis aktas, lokalinė sąmata bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo sudaryti, siekiant skolos grąžinimo ieškovei, nesant defektų; 3) kad pagal sutartį, esant ginčams dėl darbų kokybės, turėtų būti skiriama ekspertizė, tačiau tai nebuvo padaryta; 4) kad pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas pastebėjęs darbų trūkumus, privalo nedelsiant pranešti rangovui, tačiau ginčo atveju tokio pranešimo nebuvo; 5) kad pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas trūkumų faktu gali remtis tik jeigu darbų priėmimo dokumente ar kitame akte, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba numatyta užsakovo teisė reikšti reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo vėliau, tuo tarpu nei viename iš atliktų darbų priėmimo aktų darbų trūkumai nėra aptarti, užsakovo teisė reikšti reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo vėliau sutartyje nenumatyta, todėl užsakovas trūkumų faktu negalėjo remtis; 6) kad defektiniame akte ir lokalinėje sąmatoje nurodyti faktai prieštarauja vieni kitiems ir yra nelogiški.
  4. Ginčijami aktai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), nes 2009 m. kovo 19 d. ieškovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nuo 2009 m. kovo 19 d. ji negalėjo disponuoti jokiu turtu ir/ar turtinėmis teisėmis, tuo tarpu nesąžiningais bei neteisėtais ieškovo direktoriaus V. F. veiksmais dėl 2009 m. balandžio 15 d. sudarytų aktų ieškovas neteko galimybės atgauti 43 508,65 Lt skolą, todėl ieškovo (bankrutuojančios įmonės) kreditoriams sumažėjo galimybė atgauti savo skolas. Net jeigu ir būtų įrodyta, kad statybos darbų trūkumai buvo realūs, ieškovo direktorius V. F. neteisėtai bei nepagrįstai suteikė pirmumą atsakovui prieš kitus ieškovo kreditorius, nes nurašė 43 508,65 Lt skolą.
  5. Ginčijami aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). 2009 m. balandžio 15 d. sandoriais ieškovo direktorius V. F. pažeidė imperatyvias nuostatas, draudžiančias disponuoti areštuotu turtu, t. y. turtinėmis teisėmis į atsakovo 43 508,65 Lt skolą. Laikinosios apsaugos priemonės (areštas) buvo įregistruotos viešame Turto arešto aktų registre, todėl atsakovas turėjo bei galėjo žinoti apie ieškovo atžvilgiu taikomus apribojimus.
  6. Ginčijami aktai sudaryti, siekiant pažeisti kitų kreditorių teises (CK 6.66 str.) ir egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, turinti daug kreditorių, kurie reikalavimo teisę į ieškovą turėjo iki 2009 m. balandžio 15 d., nes kreditorius nurodė pats ieškovo direktorius V. F. 2009 m. kovo 16 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui; 3) nėra suėjęs 1 metų senaties terminas nuo 2009 m. balandžio 15 d. sandorių sudarymo, o taip pat nuo 2009 m. balandžio 16 d. bankroto bylos iškėlimo; 4) jokios pareigos sudaryti sandorius ieškovo direktorius V. F. neturėjo; 5) V. F. buvo nesąžiningas, nes jis žinojo, jog kreditoriai turi neabejotiną reikalavimo teisę ir kad ginčijamais sandoriais yra pažeidžiamos jų teisės; 6) ieškovo turto areštas buvo įregistruotas viešame registre, todėl atsakovas, būdamas verslininkas-profesionalas, privalėjo pasidomėti, ar ieškovas turi teisę disponuoti turtu bei turtinėmis teisėmis. Todėl atsakovas taip pat vertintinas kaip nesąžiningas įgijėjas.
  7. Ginčijamais sandoriais ieškovo direktorius atsisakė reikalavimo teisės į atsakovą dėl 43 508,65 Lt skolos, todėl pažeidė mokėjimų tvarką, nustatytą Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje.
  8. Ginčijami aktai sudaryti dėl sandorio šalių atstovų piktavališko susitarimo (CK 1.91 str. 1 d.). Byloje galima konstatuoti tiek ieškovo direktoriaus V. F., tiek atsakovo kaltę, t. y. abu asmenys žinojo, kad ieškovui keliama bankroto byla, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) ir ieškovas negali disponuoti turtinėmis teisėmis, tačiau vis tiek buvo sudaryti ieškovui nenaudingi sandoriai.
  9. Atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę ir iš jo turi būti priteisiama 43 505,65 Lt dydžio skola, kadangi jis netinkamai įvykdė savo sutartines prievoles.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. F. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovo BUAB „TK sprendimai“ teiginiai dėl jo pagal 2008 m. gegužės 28 d. statybos rangos sutartį Nr. SP 06/1/04-SR-2 atliktų darbų trūkumų nebuvimo yra nepagrįsti ir paremti tik bankroto administratoriaus, neturinčio reikiamų žinių ir patirties statybos srityje, nuomone. Ieškovo bankroto administratoriaus teiginiai, kad UAB „TK sprendimai“ darbus pagal 2008 m. gegužės 28 d. statybos rangos sutartį Nr. SP 06/1/04-SR-2 atliko kokybiškai, neatitinka tikrovės, o administratorius neturi nei reikiamos kvalifikacijos, nei patirties statybos darbų srityje tam, kad kompetentingai galėtų vertinti 2009 m. balandžio 15 d. defektiniame akte ir lokalinėje sąmatoje užfiksuotus faktus.
  2. UAB „TK sprendimai“ pažeidė savo, kaip rangovo, pareigą darbus pagal 2008 m. gegužės 28 d. statybos rangos sutartį Nr. SP 06/1/04-SR-2 atlikti tinkamai (kokybiškai) ir dalį darbų atliko netinkamai (nekokybiškai). Atsakovo UAB „Gipura“ teisė nemokėti už nekokybiškai atliktus darbus turi būti ginama, vadovaujantis 6.655 straipsnio 1 dalimi. Atsakovo įpareigojimas sumokėti už UAB „TK sprendimai“ netinkamai (nekokybiškai) atliktus darbus reikštų teisės principo, nustatančio, kad iš neteisėtumo negali atsirasti teisė, pažeidimą, nes UAB „TK sprendimai“, pažeidęs savo pareigą darbus atlikti tinkamai (kokybiškai), įgytų teisę į atlyginimą už minėtos pareigos pažeidimą - teisę į atlyginimą už netinkamai atliktų (nekokybiškų) darbų rezultatą.
  3. Nėra pagrindo teigti, jog ginčijami sandoriai buvo nenaudingi UAB „TK sprendimai“ ir kad yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais pagal CK 1.91 straipsnį. Rangovas, nepašalinęs darbų trūkumų, neturi teisės reikalauti sumokėti už netinkamai (nekokybiškai) atliktus darbus, o užsakovas neprivalo sumokėti už tokius darbus. Todėl UAB „TK sprendimai“, nešalindamas darbų trūkumų, sutaupė šių trūkumų pašalinimui reikalingas pinigų sumas ir dėl 2009 m. balandžio 15 d. defektinio akto, lokalinės sąmatos, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos - faktūros serija GIP Nr. 20090415 išrašymo UAB „TK sprendimai“ nepatyrė nuostolių.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog ginčijami sandoriai laikytini negaliojančiais pagal

    19CK 1.80 ir 1.81 straipsnius. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog sudarius ginčijamus sandorius, UAB „TK sprendimai“ prarado galimybę atgauti 43 508,65 Lt skolą. Anot trečiojo asmens, asmuo negali prarasti to, ko neturi. Teisė į minėtą pinigų sumą buvo prarasta, dalį darbų atlikus netinkamai (nekokybiškai) ir atsisakant (negalint) pašalinti tokių darbų trūkumus.

  5. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį pateikti. Ieškovo BUAB „TK sprendimai“ bankroto administratorius apie ginčijamus aktus sužinojo 2009 m. balandžio - gegužės mėnesiais, perėmęs ieškovo BUAB „TK sprendimai“ dokumentus ir turtą. Dėl ginčijamų aktų pripažinimo negaliojančiais ieškovas BUAB „TK sprendimai“ su ieškiniu į Kauno apygardos teismą pirmą kartą kreipėsi dar 2009 m. spalio 16 d., tačiau jo atstovui be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, 2010 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas ieškovo BUAB „TK sprendimai“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi, vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi, 2009 m. spalio 16 d. ieškovo ieškinio pateikimas nenutraukė ieškinio senaties ieškinio pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį pateikimui.
  6. Nagrinėjamu atveju nėra taikomas Laikinasis mokėjimų tvarkos įstatymas, nes šiame įstatyme nustatyti ribojimai ir draudimai taikytini tik mokėjimo operacijoms. Tuo tarpu pagal defektinį aktą, lokalinę sąmatą, atsakovo UAB „Gipura“ išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą serija GIP Nr. 20090415 ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą UAB „TK sprendimai“ neperdavė ir mokėjimo nurodymu nepervedė jokių lėšų UAB „Gipura“.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „Gipura“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad atsakovas UAB „Gipura“ neva buvo ieškovo skolininkų sąraše ir skolos dydis 43 508,65 Lt. Atsakovas niekada nebuvo skolingas ieškovui UAB „TK sprendimai“, jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už tinkamai atliktus darbus ir neturėjo bei neturi pareigos mokėti už neatliktus darbus bei už darbus, kurie yra nekokybiškai atlikti ir kurių trūkumus UAB „TK spendimai“ atsisakė ištaisyti.
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog darbų trūkumų neva objektyviai nebuvo. Trūkumai yra nustatyti civilinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų parodymais. Darbų trūkumus patvirtino UAB „TK sprendimai“ direktorius. Be to, ieškovas nevykdė pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad neva darbų trūkumų nėra.
  3. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog pagal sutartį esant ginčams dėl darbų kokybės, turėtų būti skiriama ekspertizė. Dėl darbų kokybės ginčų tarp ieškovo UAB „TK sprendimai“ ir atsakovo UAB „Gipura“ nebuvo, todėl nebuvo būtinybės skirti ekspertizės. Be to, BUAB „TK sprendimai“ atstovas administratorius Giedrius Pavilionis ir teismo proceso metu neprašė skirti ekspertizės.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nėra suėjęs 1 metų senaties terminas. Nuo 2009 m. balandžio 15 d. sandorių sudarymo, o taip pat nuo 2009 m. balandžio 16 d. bankroto bylos iškėlimo iki 2010 m. spalio 1 d. ieškovo pareikšto ieškinio yra suėjęs 1 metų senaties terminas.
  5. Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 43 508,65 Lt skolos. Teisės aktai nenumato teisės reikšti tokio pobūdžio prašymą apeliacinės instancijos teismui. CPK 326 straipsnio 1 dalis numato apeliacinės instancijos teismo teises. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas apeliacinės instancijos teisme.

22Teisėjų kolegija konstatuoja:

23apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas naikintinas iš dalies.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo BUAB „TK sprendimai“ ir atsakovo UAB „Gipura“ kilo ginčas dėl 2009 m. balandžio 15 d. defektinio akto, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, lokalinės sąmatos ir debetinės PVM sąskaitos-faktūros pripažinimo negaliojančiais bei dėl 43 508,65 Lt skolos už atliktus rangos darbus priteisimo iš atsakovo ieškovui. Ieškovas ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo keliais pagrindais, t. y. kad, pasak jo, ginčijami defektinis ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai bei lokalinė sąmata yra apsimestiniai, sudaryti tik dėl akių (CK 1.86 str.), nes sudaryti objektyviai nesant statybos darbų trūkumų, kad jie prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), taip pat imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.) bei yra sudaryti dėl piktavališko sandorio šalių atstovų susitarimo (CK 1.91 str.). Vienu iš ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų ieškovas taip pat nurodė ir CK 6.66 straipsnį, teigdamas, jog egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 43 508,65 Lt dydžio skolą ieškovas grindė tuo, kad, pasak jo, atsakovas pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str.). Iš esmės tais pačiais pagrindais ieškovas BUAB „TK sprendimai“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

27Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo turinio, teismas ieškovo ieškinį atmetė, padaręs išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str.), kad ginčijamais sandoriais ieškovo direktorius atsisakė reikalavimo teisės į atsakovą dėl 43 508,65 Lt skolos, kad ginčijami aktai sudaryti dėl sandorio šalių atstovų piktavališko susitarimo (CK 1.91 str.), kad jie yra apsimestiniai, sudaryti objektyviai nesant statybos darbų trūkumų ir negaliojantys CK 1.86 straipsnio pagrindu, kad aktų sudarymo metu ieškovo atžvilgiu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovo direktorius V. F. pažeidė imperatyvias nuostatas, draudžiančias disponuoti areštuotu turtu, t. y. atsisakyti turtinių teisių į atsakovo 43 508,65 Lt skolą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliau nepasisakė dėl actio Pauliana instituto taikymo (netaikymo) nagrinėjamu atveju, tačiau iš sprendimo rezultato (ieškinys buvo atmestas visiškai) akivaizdu, jog teismas sprendė nesant pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu.

28Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėtoje teisės normoje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos yra šios:

291) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

30Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieškovas UAB „TK sprendimai“ (rangovas), atsakovas UAB „Gipura“ (užsakovas) ir UAB „Provalda“, veikęs pagal 2006 m. sausio 23 d. Statybos priežiūros sutartį Nr. SP 06/1/04 (statinio statybos valdytojas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. SP 06/1/04-SR-2, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti komercinės-sandėliavimo paskirties su cokoliniu aukštu ir administracinėmis patalpomis pastato (Briedžių takas Nr. 4C, Kaune) lauko vandentiekio, lauko buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybos darbus pagal valdytojo pateiktą techninį projektą (21-30 b. l.). Darbų eigoje ieškovas pateikdavo atsakovui atliktų darbų aktus ir išrašydavo už atliktus darbus PVM sąskaitas-faktūras. Byloje nustatyta, kad ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras iš viso 464 708,65 Lt sumai ir dėl to byloje ginčo nėra (4, 32-46 b. l., prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1071-264/2010 7-18 b. l.). Pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų aktus atsakovas atsiskaitė iš dalies: 2008 m. birželio 6 d. atsakovas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 91 200 Lt, 2008 m. liepos 24 d. – 150 000 Lt ir 2008 m. rugsėjo 4 d. – 180 000 Lt, viso – 421 200 Lt (31 b. l.), todėl ieškovui liko nesumokėta 43 508,65 Lt.

31Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2009 m. kovo 16 d. ieškovo direktorius V. F. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TK sprendimai“, skolininkų sąraše tarp kitų skolininkų nurodydamas atsakovą – UAB „Gipura“ su 43 508,65 Lt dydžio skola (13-17 b. l.). Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „TK sprendimai“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą (18 b. l.), o 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą (12 b. l.). Be to, ieškovo, atsakovo ir UAB „Provalda“ atstovai 2009 m. balandžio 15 d. pasirašė defektinį aktą (49 b. l.), kuriame konstatuota, kad UAB „TK sprendimai“, vykdydamas darbus pagal 2008 m. gegužės 28 d. sutartį Nr. SP 06/1/04-SR-2, komercinės-sandėliavimo paskirties su cokoliniu aukštu ir administracinėmis patalpomis, adresu Briedžių takas 4c, Kaune, dalį jų atliko nekokybiškai ir užfiksuoti darbų defektai. Šio susitarimo pagrindu buvo sudaryta 2009 m. balandžio 15 d. lokalinė sąmata iš viso 43 524 Lt sumai (50-51 b. l.), atsakovas ieškovui išrašė 2009 m. balandžio 15 d. debetinę PVM sąskaitą-faktūrą Serija GIP Nr. 20090415 43 524,25 Lt sumai (52 b. l.), taip pat buvo sudarytas 2009 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (53 b. l.), kurios pagrindu, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas liko neskolingas ieškovui.

32Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog 2009 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu (53 b. l.) ieškovas ir atsakovas iš esmės įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

33Vertinant tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto teisėtumą actio Pauliana pagrindu, svarbu nustatyti, ar jis nepažeidžia kreditorių teisių. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

34Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas UAB „TK sprendimai“, 2009 m. balandžio 15 d. sudarydamas su atsakovu UAB „Gipura“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo iš esmės buvo įskaityti šalių priešpriešiniai turtiniai reikalavimai ir atsakovas liko nebeskolingas ieškovui 43 508,65 Lt sumos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, pažeidė kitų kreditorių interesus, nes, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant sandorio galiojimo ar negaliojimo klausimą CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu, nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, o ne kaip nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

36Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ginčijami šalių sudaryti dokumentai buvo sudarytas po to, kai ieškovo direktorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TK sprendimai“, t. y. pačiam bendrovės vadovui žinant apie sunkią UAB „TK sprendimai“ finansinę padėtį (tai, kad sandorio sudarymo metu trečiajam asmeniui buvo žinoma ieškovo sunki turtinė padėtis, jis pats pripažino teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme - 101 b. l.). Be to, jau kitą dieną po defektinio akto sudarymo Kauno apygardos teismas nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą ir šios nutarties apeliacine tvarka niekas neginčijo, todėl ji įsiteisėjo (18 b. l.). Nutartyje, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „TK sprendimai“ balansą bendra įmonės turto vertė sudarė 743 105 Lt, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – iš viso 1 173 908 Lt; 2009 m. vasario 28 d. balanso duomenimis įmonės turimo turto vertė – 668 755 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1 258 179 Lt; įmonė 2009 m. sausio 1 dienai VSD fondo biudžetui buvo skolinga 23 028,43 Lt, o VMI duomenimis 2009 m. balandžio 6 dienai įmonė biudžetui buvo skolinga 86 050,52 Lt; teismas taip pat nustatė, kad įmonės įsiskolinimas darbuotojams 2009 m. kovo 13 dienai sudarė 102 757,20 Lt, o įmonės pradelsti įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 572 190,87 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis, bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendęs teismas konstatavo, jog įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų – jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, šios aplinkybės įrodo, kad ginčijamo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo metu kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises į ieškovą ir ieškovas sandorio sudarymo metu buvo nemokus, todėl susitardamas su atsakovu dėl skolų įskaitymo, jis sumažino kitiems kreditoriams galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.

37Sandoris gali būti nuginčytas actio Pauliana pagrindu, tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Sąlygą „neprivalėjo“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovą ir atsakovą sudaryti ginčijamą sandorį. To neįpareigojo atlikti ir tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SP 06/1/04-SR-2. Be to, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, nesudaro teisinio pagrindo CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste jos vertinti kaip skolininko pareigos sudaryti kokius nors kitokius sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises, o sprendžiant dėl aptariamos pareigos buvimo ar nebuvimo, teisinės reikšmės neturi aplinkybės dėl kreditoriaus žinojimo apie skolininko skolas kitiems kreditoriams, pradelstus įsipareigojimus, taip pat aplinkybės dėl skolininko mokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009). Todėl iš esmės pagrįstas yra ieškovo teiginys, jog trečiasis asmuo V. F., atstovaudamas UAB „TK sprendimai“, jokios pareigos sudaryti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą neturėjo (CK 6.66 str. 1 d.).

38Pagrįstas yra ir apelianto teiginys, kad sudarant tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą buvo nesąžiningas tiek ieškovą atstovaujantis V. F., tiek pats atsakovas UAB „Gipura“.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Žinojimas aiškinamas kaip tam tikrų duomenų turėjimas. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra verslininkas. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

40Kaip jau minėta aukščiau, su pareiškimu dėl UAB „TK sprendimai“ į teismą kreipėsi ir pats šios bendrovės vadovas V. F. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog po kreipimosi į teismą dienos susitardamas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, jis žinojo, jog toks sandoris pažeis kitų UAB „TK sprendimai“ kreditorių interesus. Be to, trečiasis asmuo V. F. 2011 m. vasario 28 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog sandorio sudarymo metu jis atskleidė atsakovui faktą, kad UAB „TK sprendimai“ nemokus, vyksta bankroto procedūros (101 b. l.). Taigi, atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, žinojo apie ieškovo nemokumą, be to, jau iš viešai skelbiamų finansinės atskaitomybės dokumentų jis galėjo nustatyti, jog ieškovo padėtis yra bloga, ir pasidomėti, ar sudarant tarpusavio skolų suderinimo aktą, nebus pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Kad tai buvo padaryta, byloje duomenų nėra. Todėl atsakovas, ginčijamu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu pirmiau patenkindamas savo reikalavimus, pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus.

41Apeliantas teigia, kad nėra suėjęs 1 metų senaties terminas nuo ginčijamo sandorio sudarymo ir nuo bankroto bylos iškėlimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstas yra trečiojo asmens V. F. ir atsakovo UAB „Gipura“ teiginys, jog šis terminas buvo praleistas.

42Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.) nuostatą, laikoma, kad administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kada bankroto administratorius gavo dokumentus apie ginčijamo sandorio sudarymą. Kita vertus, Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo nustatęs 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus (12 b. l.). Kadangi duomenų, jog šis terminas buvo pažeistas ir dokumentai buvo perduoti žymiai vėliau, negu teismo nustatytu terminu, byloje nėra, o minėta nutartis apeliacine tvarka nebuvo ginčijama, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovo dokumentai administratoriui buvo perduoti 2009 m. gegužės mėnesio pradžioje, o nuo šio momento iki ieškinio padavimo nagrinėjamoje byloje (ieškinys Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. spalio 22 d.) praėjo daugiau negu 1 metai. Kadangi apeliantas nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, yra pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pripažįstant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą negaliojančiu nėra vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl tokiu atveju yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimo pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu.

43Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks sandoris taip pat pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl jis pripažintinas negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu. Kaip jau minėta aukščiau, dar pieš sudarant aptariamą sandorį Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo BUAB „TK sprendimai“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių, areštą (18 b. l.). Vadinasi, ieškovas (taip pat ir jo atstovas) neturėjo teisės disponuoti savo turtinėmis teisėmis, taip pat ir teise reikalauti iš atsakovo 43 508,65 Lt skolos Todėl ginčijamu 2009 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu įskaitant šią atsakovo skolą ieškovui į šalių nustatytų ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų sumą buvo pažeistos imperatyvios laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančios teisės normos. Be to, minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos viešame Turto arešto aktų registre, todėl atsakovas turėjo ir galėjo žinoti apie ieškovo atžvilgiu taikomus apribojimus ir sudarydamas aptariamą sandorį veikė nesąžiningai.

44Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje pripažinti negaliojančiais 2009 m. balandžio 15 d. sudarytą defektinį aktą ir lokalinę sąmatą.

45Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog ginčijami šalių dokumentai buvo sudaryti tik dėl akių (CK 1.81 str.) ir dėl sandorio šalių atstovų piktavališko susitarimo (CK 1.91 str.).

46Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris (sandoris tik dėl akių) turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005;2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

47Piktavališkumu laikytinas tyčinis atstovo susitarimas su kita šalimi, dėl kurio sudarytos sutarties sąlygos nenaudingos atstovaujamajam. Taigi norint sutartį pripažinti negaliojančia dėl piktavališko susitarimo reikia įrodyti, kad atstovo, veikiančio pagal įgaliojimus, veiksmai buvo tyčiniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-559/2011; 2006 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-79/2006).

48Vertinant šalių sudaryto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto teisėtumą minėtais pagrindais, atkreiptinas dėmesys, jog sandoris, kuriuo yra įskaitomi ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai, negali būti iš esmės laikomas nenaudingu ieškovui, nes tokiu būdu ieškovas išvengė pareigos išmokėti atsakovui pinigų sumas, reikalingas nekokybiškai atliktų darbų defektams pašalinti. Šiuo atveju, kaip jau nustatyta aukščiau, sandoris tik pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis (CK 1.91 str.), t. y. dėl sandorio šalių atstovų piktavališko susitarimo. Taip pat apeliantas neįrodė, jog šis susitarimas buvo sudarytas tik dėl akių, t. y. kad nebuvo siekiama tam tikrų teisinių padarinių ir kad jis realiai nebuvo vykdomas, nes, kaip nustatyta, šiuo sandoriu šalys iš esmės susitarė, jog atsakovas ieškovui liko nebeskolingas už atliktus darbus.

49Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtais pagrindais taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais šalių sudarytą defektinį aktą ir jo pagrindu sudarytą lokalinę sąmatą dėl žemiau nurodytų priežasčių.

50Vertinant defektinio akto ir lokalinės sąmatos teisėtumą, svarbu atsižvelgti į šalių sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi statybos rangos sutarties 11.2 ir 11.3 punktais, kuriais sutarties šalys susitarė, kad atliktiems darbams rangovas suteikia 10 metų garantiją nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos paslėptiems darbams, atvirai montuojamiems – 5 metų, įrengimams pagal gamintojų nurodymus, bet ne mažiau kaip 1 metai, tyčia paslėptiems defektams – 20 metų; kad rangovas atsako už bet kokių darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį terminą, ištaisymą, kai tokio trūkumo priežastimi yra rangovo pateiktos medžiagos su defektais, nekokybiškai atliktas darbas ar rangovo aplaidumas, bei už bet kokios žalos darbams, kurios priežastimi yra tokie trūkumai, atitaisymą; rangovas per technologiškai trumpiausią laiką savo sąskaita ištaiso tokius trūkumus ir atitaiso tokią žalą. Teismas padarė išvadą, jog atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti per šalių sulygtą garantinį terminą, dėl to šalių veiksmai, nustatant ir užfiksuojant darbų trūkumus ir objekto defektus, yra pagrįsti ir teisėti. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad defektai buvo nustatyti garantiniu laikotarpiu, nes iš sutarties sąlygų matyti, jog garantijos terminas yra skaičiuojamas nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo, o byloje nėra duomenų, įrodančių, jog toks aktas buvo pasirašytas. Be to, pats trečiasis asmuo V. F. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, jog nebuvo pasirašytas net galutinis darbų perdavimo aktas.

51Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių veiksmai nustatant ir užfiksuojant darbų trūkumus ir objekto defektus, iš esmės yra teisėti, nes tokia šalių teisė kyla iš CK 6.662 straipsnio 4 dalies, 6.663 ir 6.665 straipsnių teisinio reglamentavimo. Taigi, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, jog 2008 metais pasirašytuose atliktų darbų aktuose nebuvo nurodyti jokie atliktų darbų trūkumai, kadangi tiek pagal statybos rangos sutarties sąlygas, tiek pagal CK nuostatas užsakovas turi teisę juos užfiksuoti, o rangovas turi teisę su jais sutikti arba nesutikti (šiuo atveju ieškovas, būdamas rangovas, sutiko, jog defektiniame akte užfiksuoti defektai, atsirado dėl jo darbų netinkamo vykdymo). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, jog defektai atsirado ne dėl jo nekokybiškai atliktų darbų, o rėmėsi tik ta aplinkybe, kad defektai buvo užfiksuoti tik praėjus 5 mėnesiams po atliktų darbų aktų surašymo, kas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vėlesnio defekto akto surašymas yra neteisėtas, nes darbų defektai (pvz., paslėpti) gali paaiškėti ir vėliau (tai, kad defektai buvo paslėpti, patvirtino ir trečiasis asmuo V. F. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, 101 b. l.). Be to, tai, kad šalys nebuvo paskyrusios ekspertizės dėl darbų kokybės, taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, kadangi šalys defektinį aktą surašė bendru sutarimu, t. y. tarp šalių nesant ginčo, o pagal statybos rangos sutarties 7.6 punktą šalys turi teisę skirti ekspertizę, kilus ginčui dėl darbų kokybės. Pažymėtina, kad ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas neprašė skirti ekspertizės dėl darbų kokybės įvertinimo, siekiant nustatyti, ar 2009 m. balandžio 15 d. defektiniame akte nustatyti defektai atsirado tikrai dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų.

52Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, jog šalys defektinį aktą surašė, nes tokią teisę atsakovui numato tiek su ieškovu pasirašyta statybos rangos sutartis, tiek CK nuostatos, todėl nėra pagrindo teigti, jog defektinis aktas, ar jo pagrindu surašyta lokalinė sąmata buvo sudaryti tik dėl akių ar dėl piktavališko sandorio šalių atstovų susitarimo, kadangi defektiniame akte nustatyti dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų atsiradę defektai nebuvo nuginčyti, ieškovas ir nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad užfiksuoti defektai atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6.697 str. 3 d.). Be to, faktas, jog rangovas yra nemokus ir jam ketinama iškelti bankroto byla, negali paneigti užsakovo teisės reikalauti rangovo atsakyti už defektus, atsiradusius dėl jo nekokybiškai atliktų darbų, taip pat negali būti pagrindu pripažinti ginčijamą defektinį aktą ir jo pagrindu sudarytą lokalinę sąmatą negaliojančiais CK 1.81 ir 1.91 straipsniuose nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, ar nustatytus defektus šalino kitas rangovas, ar ne, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė šalinti defektiniame akte užfiksuotus defektus, todėl užsakovas pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų ir statybos rangos sutarties nuostatas turėjo teisę reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakovu susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

53CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog šalių sudaryti 2009 m. balandžio 15 d. defektinis aktas ir lokalinė sąmata prieštarauja vienas kitam. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde nurodytų akto ir sąmatos prieštaravimų ieškovas nebuvo nurodęs nei ieškinyje (4-11 b. l.), nei bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, todėl šios aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, negali būti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Tai, kad šie argumentai buvo nurodyti kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1071-264/2010 ieškovo patikslintame ieškinyje (civilinės bylos Nr. 2-1071-264/2010 73-74 b. l.), neįpareigojo pirmosios instancijos teismo šiuos argumentus vertinti ir nagrinėjamu atveju, nes ginčo nagrinėjimo ribas nustato ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas, kuris šiuo atveju nustatomas pagal 2010 m. spalio 1 d. (Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. spalio 22 d.) ieškinį, o ne pagal kitoje civilinėje byloje pateiktą 2010 m. sausio 21 d. patikslintą ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-1071-264/2010 71-80 b. l.). Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pateikti akto ir sąmatos duomenų palyginimai, kuriuos apeliantas vertina kaip prieštaraujančius, yra paremti vien apelianto subjektyvia nuomone, nepateikus objektyvių įrodymų, todėl šie ieškovo argumentai atmestini, kaip neįrodyti.

54Kaip jau nustatyta aukščiau, 2009 m. balandžio 15 d. defektinio akto ir lokalinės sąmatos pagrindu tą pačią dieną šalių sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pripažintinas pažeidžiančiu bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, nes juo pirmiau buvo patenkinti atsakovo reikalavimai ir tokiu būdu buvo sumažinta kitų kreditorių galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus nurašytos sumos apimtyje (43 508,65 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti šioje byloje ginčijami šalių dokumentai (2009 m. balandžio 15 d. defektinis aktas ir jo pagrindu sudaryta lokalinė sąmata ir debetinė PVM sąskaita-faktūra) savaime nepažeidžia kreditorių teisių – jais nėra pabloginama bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis. Taipogi nėra pagrindo pripažinti minėtus šalių dokumentus prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CK 1.81 str.).

55Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi bankroto byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo nukreiptos tik į UAB „TK sprendimai“ turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą bei išieškojimo iš bendrovės turto sustabdymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas (atstovaujamas direktoriaus V. F.), sudarydamas 2009 m. balandžio 15 d. defektinį aktą, jo pagrindu lokalinę sąmatą (50-51 b. l.), nepažeidė laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi laikinosios apsaugos priemonės neuždraudė buvusiam bendrovės direktoriui atlikti bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų veiksmų – konstatuoti ieškovo atliktų darbų trūkumus pagal rangos sutartį, t. y. neapribojo bendrovės vadovo kompetencijos (išskyrus disponavimą turtu ir turtinėmis teisėmis). Be to, V. F., surašydams ginčijamus aktus, veikė turėdamas bendrovės vadovo įgaliojimus, kadangi ieškovui tik Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės bankroto administratorius.

56Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo direktorius, ginčijamais sandoriais atsisakydamas reikalavimo teisės į atsakovą dėl 43 508,65 Lt, pažeidė mokėjimų tvarką, nustatytą Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką įskaitymo atveju, kai nėra atliekami mokėjimai nei grynaisiais pinigais, nei pinigų pervedimais, paminėto įstatymo nuostatos nėra taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-314/2008).

57Ieškovas ieškinyje be kitko prašė, vadovaujantis CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniais, jam iš atsakovo UAB „Gipura“ priteisti 43 508,65 Lt skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras.

58Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Statybos rangos sutarties 8.3 ir 8.10 punktais šalys buvo susitarusios, jog iš kiekvienos mokėtinos sumos užsakovas sulaiko 5 % sumos, kuriuos sumoka kito mokėjimo metu, jeigu negaunama pretenzija dėl darbų atlikimo terminų ir kokybės, o paskutinės mokėtinos kiekvieno darbų etapo sumos sulaikoma 10 % sumos, kurie sumokami tokia tvarka: 50 procentų sulaikytos sumos išmokama per 20 dienų, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas ir ištaisyti visi užsakovo nurodyti darbų trūkumai; 2) tarp šalių nėra neišspręstų ginčų dėl sutarties tinkamo vykdymo; 3) nėra neįvykdytų statybos priežiūrą vykdančių valstybinių institucijų reikalavimų dėl darbų atlikimo; 4) rangovas yra sumokėjęs visas pagal sutartį užsakovui ir/ar valdytojui mokėtinas sumas (delspinigiai, nuostolių ir žalos atlyginimas, kompensacijos); užsakovui pageidaujant, šios sumos įskaitomos į mokėtiną sumą (sutarties 8.10.1. p.); likusi dalis sulaikytos sumos išmokama ne vėliau kaip po metų, kai visi statiniai, statyti atliekant darbus, pripažinti tinkamais naudotis teisės aktų nustatyta tvarka arba kai buvo nutraukta ši sutartis, kai yra įvykdomos šios sąlygos: 1) įvykdytos visos 8.10.1 punkte nurodytos sąlygos; 2) rangovas pateikia sutartyje nustatytą garantinio laikotarpio laidavimo raštą; 3) nėra pareikšta pagrįstų pretenzijų dėl darbų trūkumų, už kuriuos atsako rangovas (subrangovai), arba, jei tokios pretenzijos buvo pareikštos, jose nurodyti darbų trūkumai rangovo yra ištaisyti; 4) rangovas yra apmokėjęs visas išlaidas, kurias pagrįstai patyrė ar neabejotinai patirs užsakovas ir/ar valdytojas, šalindamas defektus, už kuriuos atsako rangovas; 5) kurios sutartyje nustatyta tvarka nebūtų patenkintos.

59Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, ar ieškovas turėjo teisę išreikalauti iš atsakovo sulaikytą pinigų sumą. Bylos duomenimis negalima tiksliai nustatyti, ar statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, ar iš tiesų buvo ar nebuvo surašytas galutinis atliktų darbų aktas, nes teismo padaryta išvada, jog šalių defektai buvo užfiksuoti garantiniu laikotarpiu prieštarauja trečiojo asmens V. F. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotiems paaiškinimams apie tai, kad galutinis darbų perdavimas neįvyko (101 b. l.).

60Atsižvelgdama į tai, kad klausimo dėl 43 508,65 Lt skolos priteisimo iš atsakovo ieškovui pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, o pagal byloje esančius duomenis nustatyti, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į tokio dydžio skolą, negalima, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės toje apimtyje, kuria ieškovas prašė jam priteisti 43 508,65 Lt skolos iš atsakovo, ir pagal byloje esančius įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių priežasčių bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti 43 508,65 Lt skolos perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

61Šioje byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, ir nepagrįstai nepripažino, jog minėto sandorio sudarymas pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus, todėl panaikina ginčijamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas šis ieškovo reikalavimas, klausimą išsprendžiant iš esmės – pripažįstant 2009 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą negaliojančiu (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

62Trečiasis asmuo V. F. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo iš ieškovo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo sprendimu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškinį tenkina iš dalies. Todėl trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovo pusėje, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas ieškovui iš atsakovo priteisti 43 508,65 Lt skolos už atliktus rangos darbus, naikinamas ir byla šioje dalyje perduodama Kauno apygardos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, minėtą bylos dalį išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 str., 98 str.).

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais,

Nutarė

64Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo BUAB „TK sprendimai“ reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies. 2009 m. balandžio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, sudarytą tarp UAB ,,Gipura“ ir UAB ,,TK sprendimai“, pripažinti negaliojančiu.

65Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas ieškovui iš atsakovo UAB „Gipura“ priteisti 43 508,65 Lt skolos už atliktus rangos darbus, ir civilinę bylą šioje dalyje perduoti Kauno apygardos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

66Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „TK sprendimai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 5. Ieškovas nurodė, jog 2008 m. gegužės 28 d. jis (rangovas) ir atsakovas... 6. Ieškovo nuomone, 2009 m. balandžio 15 d. sudaryti defektinis aktas,... 7. Ieškovo nuomone, atsakovas, nesumokėdamas ieškovui už jo atliktus darbus,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė... 10. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas pažeidė CK nuostatas,... 11. Teismas, nustatęs, jog 2009 m. balandžio 15 d. ieškovas kartu su atsakovu... 12. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad bendrovė ir jos direktorius... 13. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog galima... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „TK sprendimai“ prašo panaikinti Kauno... 16. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Pirmosios... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. F. prašo ieškovo... 18. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
    1. Ieškovo BUAB... 19. CK 1.80 ir 1.81 straipsnius. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „Gipura“ prašo ieškovo... 21. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
      1. Nepagrįstai... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 23. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 25. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 26. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo BUAB „TK sprendimai“ ir atsakovo UAB... 27. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 14 d.... 28. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditoriai turi teisę ginčyti... 29. 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;... 30. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieškovas UAB „TK... 31. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2009 m. kovo 16 d. ieškovo... 32. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog... 33. Vertinant tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto teisėtumą actio Pauliana... 34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas UAB „TK sprendimai“, 2009 m.... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant sandorio galiojimo ar... 36. Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ginčijami šalių... 37. Sandoris gali būti nuginčytas actio Pauliana pagrindu, tik tuo atveju, jeigu... 38. Pagrįstas yra ir apelianto teiginys, kad sudarant tarpusavio atsiskaitymo... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 40. Kaip jau minėta aukščiau, su pareiškimu dėl UAB „TK sprendimai“ į... 41. Apeliantas teigia, kad nėra suėjęs 1 metų senaties terminas nuo ginčijamo... 42. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto (redakcija,... 43. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks sandoris taip pat... 44. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje... 45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog ginčijami šalių dokumentai... 46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris (sandoris tik dėl... 47. Piktavališkumu laikytinas tyčinis atstovo susitarimas su kita šalimi, dėl... 48. Vertinant šalių sudaryto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto teisėtumą... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtais pagrindais taip pat nėra pagrindo... 50. Vertinant defektinio akto ir lokalinės sąmatos teisėtumą, svarbu... 51. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 52. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, jog šalys defektinį aktą... 53. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti... 54. Kaip jau nustatyta aukščiau, 2009 m. balandžio 15 d. defektinio akto ir... 55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos teismo 2009 m.... 56. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo direktorius,... 57. Ieškovas ieškinyje be kitko prašė, vadovaujantis CK 6.38, 6.200, 6.205... 58. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Statybos rangos... 59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų... 60. Atsižvelgdama į tai, kad klausimo dėl 43 508,65 Lt skolos priteisimo iš... 61. Šioje byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų aplinkybių ir motyvų... 62. Trečiasis asmuo V. F. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo iš... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 64. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria... 65. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria... 66. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....