Byla 3K-3-241/2012
Dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo; tretieji asmenys: A. P., AB „Miestprojektas“ (šiuo metu – UAB „COWI Lietuva“)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Rodena“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Schema“ ieškinį atsakovui UAB „Rodena“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui ir atsakovei B. T. dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo; tretieji asmenys: A. P., AB „Miestprojektas“ (šiuo metu – UAB „COWI Lietuva“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilę teisės normų, reglamentuojančių projektavimo rangos ir kitų darbų atlikimo sutarčių nutraukimo ir padarinių po sutarties nutraukimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Projektavimo darbų sutarties Nr. 32-0806, kuri buvo sudaryta 2006 m. rugpjūčio 17 d., šalys susitarė, kad ieškovas (vykdytojas) atliks ir perduos atsakovui (užsakovui) projektuojamo daugiabučio namo Kaune, (duomenys neskelbtini), projekto architektūrinę–konstrukcinę (AK stadija) ir konstrukcinę–statybinę (KS stadija) dalis, kartu su atsakovu parengs kitas dalis ir kompleksiškai suderins. Ieškovas įsipareigojo šiuos darbus atlikti iki 2006 m. gruodžio 5 d. Sutarties priede buvo nustatyti dalies darbų atlikimo tarpiniai terminai, t. y. kad 3D kompiuterinė vizualizacija bus parengta iki 2006 m. rugpjūčio 28 d., architektūrinės–konstrukcinės dalies techniniai brėžiniai – iki 2006 m. rugsėjo 30 d., statybinės–konstrukcinės dalies brėžiniai (pamatų brėžiniai – KS dalis nulinio ciklo statybos darbams atlikti) – iki 2006 m. spalio 23 d., o visas KS dalies projektas – iki 2006 m. gruodžio 5 d.

6Šios sutarties šalys 2006 m. spalio 24 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. 32.2-1006 ir jos priede Nr. 3 susitarė dėl kitų to paties objekto techninio projekto dalių, kurių konkretūs darbai nustatyti priede Nr. 4, parengimo; sutartyje nustatytų darbų įvykdymo terminas – iki 2007 m. kovo 21 d.

7Ieškovas nurodė, kad, jam pradėjus vykdyti sutartį, atsakovas vėlavo pateikti privalomus projektavimo dokumentus: grunto tyrimus–geologiją, toponuotrauką, griovimo darbų atlikimo projektą, todėl ieškovas sprendė pagal sutarties sąlygas įgijęs teisę penkiems mėnesiams pratęsti atliekamų darbų terminus, t. y. tiek, kiek atsakovas pavėlavo pateikti dokumentus. Ieškovas pažymėjo, kad atlikti darbai pagal jų grupes atsakovui buvo perduoti 2006 m. rugpjūčio 29 d., 2007 m. sausio 23 d., 2007 m. balandžio 6 d. ir 2007 m. gegužės 4 d. ir nebuvo gauta pretenzijų dėl jų kokybės. Atsakovas yra pavėluotai sumokėjęs avansinę įmoką tik pagal vieną sutartį, o už atliktus ir perduotus darbus daugiau neatsiskaitė. Ieškovas prašė 2006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutarties pagrindu priteisti iš atsakovo 186 013 Lt skolos už atliktus ir perduotus darbus ir 14 314,44 Lt delspinigių, o 2006 m. spalio 24 d. sutarties pagrindu – 104 194 Lt skolos ir 26 266,80 Lt delspinigių bei 6 proc. metinių palūkanų nuo 330 788,24 Lt sumos nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad projektavimo darbų sutartys nutrauktos nuo 2007 m. liepos 2 d. ir taikyti restituciją - iš ieškovo bei subsidiariai iš atsakovės B. T. priteisti 86 300 Lt sumokėto avanso ir atlyginti nuostolius – sumokėti 3319,59 Lt palūkanų; iš viso 89 619,59 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas turėjo parengti architektūrinę–konstrukcinę (AK stadija) ir konstrukcinę–statybinę (KS stadija) projekto dalis iki 2006 m. gruodžio 5 d., tačiau architektūrinė dalis jam perduota 2007 m. sausio 23 d. (pavėluota 49 d.), statybinė – 2007 m. balandžio 6 d. (pavėluota 122 d.). Atsakovo teigimu, projekto dalys atliktos su trūkumais - neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl sienų ir vidinių pertvarų konstrukcijų, fasado, aukštų, langų ir durų angų išmatavimų ir specifikacijų, statybos vietos ir statybos ribos, atstumo nuo automobilių parkavimo vietos iki statinio, automobilių stovėjimo aikštelės gaisrinės saugos, statinio apdailos medžiagų, stogo dangos tipo ir statybinių medžiagų kiekio nurodymo, taip pat dėl reikalavimų žmonių su negalia reikmėms bei bendrųjų statinio rodiklių. Be to, ieškovas iki 2007 m. vasario 5 d. turėjo gauti leidimą statybos darbams atlikti, tačiau negavo iki šiol ir neįvykdė reikalavimo iki 2007 m. kovo 21 d. parengti ir perduoti kitas projekto dalis. Atsakovas 2007 m. gegužės 24 d. pareiškė ieškovui pretenziją dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau ieškovas to nepadarė ir atsakovas 2007 m. liepos 2 d. nutraukė sutartį.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovo 186 013 Lt skolos už atliktus projektavimo darbus, 9031,73 Lt delspinigių; iš viso 195 044,73 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806 ieškovas atliko darbus pažeidęs joje nustatytus terminus, o atsakovas pažeidė sutartį, nes vėlavo pateikti toponuotrauką, grunto tyrimus-geologiją ir griovimo darbų atlikimo projektą. Teismas padarė išvadą, kad dėl užsakovo vėlavimo pristatyti reikalingus dokumentus tolesniam darbui atlikti vykdytojas pagal sutarties 5.4 punktą įgijo teisę pratęsti nurodytoje projektavimo sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminus tiek, kiek dienų buvo pavėluota.

11Vertindamas atsakovo argumentus, kad griovimo darbų atlikimo projektui pateikti nenustatyta termino ir kad jo nepateikus ieškovui nebuvo kliūčių parengti techninio projekto architektūrinę ir konstrukcines dalių sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, teismas pažymėjo, jog dėl šių užsakovo (atsakovo) veiksmų paneigta galimybė gauti statybos leidimą nulinio ciklo statybos darbams atlikti iki 2006 m. lapkričio 6–19 d., o toks projektas reikalingas gauti leidimą statiniui nugriauti (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Nenugriovus statinio, ieškovas negalėjo iki 2006 m. gruodžio 5 d. gauti leidimo statybos darbams atlikti, šią aplinkybę atsakovas laiko sutarties nevykdymu, nors, teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys reiškia, kad jis, kaip užsakovas, projektavimo darbų metu nevykdęs savo įsipareigojimų, negali reikalauti iš ieškovo vykdyti besąlygiškai ir nustatytu laiku prievoles pagal sutartį (CK 6.46 straipsnio 3 dalis, 6.64 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis). Teismas pripažino atsakovą kaltu už darbų atlikimo terminų pažeidimą (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

12Kadangi atsakovas kėlė klausimą dėl ieškovo perduotos techninio projekto architektūrinės ir statybinės dalių esminių trūkumų (suprojektuota ne viskas, trūksta sienų ir vidinių pertvarų konstrukcijų, tikslių aukštų išmatavimų, langų ir durų specifikacijų, langų ir durų išmatavimų), tai teismas pažymėjo, kad pirminis pranešimas dėl trūkumų ieškovui pateiktas 2007 m. gegužės 25 d., t. y. po to, kai ieškovas 2007 m. gegužės 24 d. pareikalavo apmokėti už atliktus darbus; atsakovas 2007 m. birželio 19 d. pateikė ieškovui pretenziją, t. y. iki ieškinio pateikimo 2007 m. birželio 27 d. Perduodant konstrukcinę–statybinę dalį 2007 m. balandžio 6 d. akte šalių užfiksuota, kad atsakovas turi teisę iki 2007 m. balandžio 20 d. atlikti projekto peržiūrą ir, radęs trūkumų ar neatitikčių, pranešti ieškovui, sudarant aktą, nurodyti pataisymus ir terminus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenustatė trūkumų per priėmimo akte nurodytą laiką, pretenziją pareiškė tada, kai kilo teisminio ginčo grėsmė. Remdamasis tokia atsakovo veiksmų eiga, teismas pripažino pagrįstais ieškovo paaiškinimus, kad pretenzijos dėl projekto kokybės pareikštos, atsakovui siekiant išvengti prievolės apmokėti už atliktus darbus, nes jam projektas tapo nebereikalingas.

13Teismas nurodė, kad pagal CK 6.703 straipsnį atsakovas turi teisę reikalauti projektuotojo atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Teismas pažymėjo, kad statybinės teismo ekspertizės akte nustatyta, kad kai kurie techninio projekto sprendiniai neatitinka STR 1.05.06:2005 reikalavimų: kai kurie duomenys neišsamūs ir turi būti papildyti. Tai reiškia, jog trūkumai nėra esminiai ir gali būti taisomi. Taip pat byloje nustatyta, kad techninio projekto architektūrinė dalis neatitinka reikalavimų, būtinų statybos leidimui gauti, nes pažeidžiami detaliojo plano ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimai dėl sklypo ribų. Teismo vertinimu, toks detaliojo plano pažeidimas reikštų esminį pažeidimą, tačiau atsakovas projektavimo metu patvirtino dvi skirtingas sklypo užstatymo schemas. Viena skirta derinti su Aplinkos apsaugos departamentu ir nepažeidžia sklypo ribų, o kita su joje numatomu papildomu priestatu pažeidžia. Teismas pažymėjo, kad ši nustatyta aplinkybė patvirtina ieškovo atstovo paaiškinimus, jog atsakovas projektavimo metu turėjo interesą keisti detalųjį planą ir dėl to buvo rengiamas projektas su papildomu priestatu. Dėl šios priežasties, teismo teigimu, ekspertizės išvada, kad techninio projekto architektūrinė ir konstrukcinė dalys su priestatu prieštarauja detaliajam planui, nepaneigia galimybės iki techninis projektas bus parengtas pataisyti projekto dalis dviem būdais: pakeičiant detalųjį planą arba atsisakant suprojektuotos priestato dalies, bet dėl to atsakovas turi apsispręsti. Teismas vertino eksperto nustatytus techninio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių trūkumus, atsižvelgdamas į tai, kad šios yra tik techninio projekto, kurio parengimas apima labai daug veiksmų, dalis. Įvertinęs eksperto K. B. parodymus, projektavimo eigą, teismas padarė išvadą, kad architektūrinės ir konstrukcinės projekto dalių trūkumai gali būti šalinami iki užsakovas patvirtins techninį projektą, ir tai reiškia, jog galutinis rezultatas faktiškai priklauso nuo užsakovo, todėl techninio projekto dalių trūkumai iki visiško techninio projekto parengimo gali būti visiškai pašalinti, tai suderinant su užsakovo pageidavimais, tačiau šiuo atveju būtinas užsakovo (atsakovo) bendradarbiavimas su projektavimo darbus atliekančiu ieškovu. Teismas sprendė, kad dėl kilusio ginčo ieškovui nesuteikta galimybės pašalinti trūkumus, tačiau tai nereiškia, jog jis atsisakė tai padaryti; ekspertui konstatavus tam tikras neatitiktis, ieškovas pateikė pataisytą projektą.

14Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog ieškovas sutartimi nustatytus darbų atlikimo terminus praleido dėl atsakovo kaltės, jam laiku nepateikus būtinųjų projektavimo dokumentų, taip pat nustačius, kad ieškovo pateiktų techninio projekto dalių trūkumai gali būti pašalinti (ir yra pašalinti), ir tai iš esmės priklauso tik nuo atsakovo noro ir valios, konstatavo, jog ieškovas projektavimo darbų vykdymo metu nepadarė esminių sutarties pažeidimų, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti sutarties, remdamasis CK 6.703 straipsnio 2 dalimi ir 6.665 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad jis atsisako parengtų techninio projekto dalių, reiškia, jog nebesiekia įgyvendinti projektą, tačiau dėl to, teismo vertinimu, ieškovo atliktas darbas negali tapti neatlygintinas (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad projekto užsakovas (atsakovas) pažeidė sutarčių vykdymo principus – elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38, 6.200 straipsniai), projektavimo darbų sutartį, nes ieškovui nesumokėjo už atliktus darbus pagal ją. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 2.3 punktą atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 186 013 Lt per dešimt dienų, parengus projektuojamo objekto 3D kompiuterinę vizualizaciją, architektūrinę ir statybinę techninio projekto dalis. Šie darbai perduoti, bet atsakovas nesumokėjo, todėl teismas priteisė 186 013 Lt (CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniai). Teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 9031,73 Lt delspinigių už vėluojamą sumokėti 186 013 Lt projektavimo darbų kainos dalį, nes dėl jų šalys susitarė sutarties 5.1 punkte. Ieškovo reikalavimą priteisti 5282,71 Lt delspinigių atmetė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas netenkino reikalavimo priteisti už atliktus darbus pagal 2006 m. spalio 24 d. sutartį, nenustačius atsakovo pareigos sumokėti už darbus, kurie jam neperduoti.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį esant neesminiams darbo trūkumams dėl netinkamos kokybės darbo užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Jei nurodytų veiksmų rangovas neatlieka arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Šiuo pagrindu užsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, rangovas privalo grąžinti jam perduotas medžiagas ir kitokį turtą, jei to padaryti neįmanoma, – atlyginti jų vertę pinigais (vienašalė restitucija). Esminiu darbo trūkumu laikytini ir tie trūkumai, kuriuos pašalinti įmanoma, tačiau tam padaryti reikalingos neprotingai didelės išlaidos. Atsakomybė dėl netinkamos kokybės darbo rangovui kyla, kai gautas darbo rezultatas savo savybėmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba atliktas darbas turi tokių trūkumų, kurie kliudo panaudoti darbo rezultatą sutartyje nustatytai ar įprastinei paskirčiai. Darbo trūkumai gali būti nustatyti per garantinį terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai nuo rezultato perdavimo (CK 6.666 straipsnis). Rangovas, pasirašydamas sutartį, tampa atsakingas už tai, kad visi darbai būtų atlikti laiku, t. y. per sutartyje nustatytą terminą, arba kad atskiri darbai būtų atlikti dalimis per nustatytus tarpinius terminus. Galutinio termino praleidimo padariniai nustatyti CK 6.652 straipsnio 4 dalyje. Termino praleidimo formalus pobūdis savaime nesukelia rangovo atsakomybės, jei dėl tokio termino praleidimo faktiškai nenukenčia užsakovo turtiniai interesai. Paprastai ši taisyklė taikytina dėl nedaug praleisto termino, kai užsakovo padėtis nepablogėja dėl tokio rangovo delsimo įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį, jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos tampa aiškiai neįmanoma, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotą turtą, jei tai neįmanoma, – atlyginti turto vertę pinigais, o užsakovas privalo sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.670, 6.671 straipsniai).

16Sutarties šalių bendradarbiavimo, rangovo veikimo užsakovo interesais ir ekonomiškumo principai lemia rangovo atsakomybę už netinkamą užsakovo perduotos medžiagos darbams atlikti panaudojimą (CK 6.648 straipsnis). Užsakovo atsakomybės sąlygos nustatytos CK 6.656, 6.660–6.662 straipsniuose; rangovas šiuo atveju turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, įvykdyti prievoles arba atsisakyti sutarties atsižvelgdamas į tai, kaip užsakovas pažeidžia sutartį. CK 6.660, 6.661 straipsniai nustato užsakovo atsakomybę už sutartyje nurodytų šalių bendradarbiavimo pareigų nevykdymą. Rangovas turi teisę imtis šiuose straipsniuose nurodytų teisinių priemonių, kai užsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo užsakovui tenkančių priešpriešinių pareigų, daro kliūčių rangovui atlikti sutartyje numatytą užduotį arba laiku nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų. Dėl tokių užsakovo veiksmų rangovas turi teisę reikalauti proporcingos kompensacijos arba nukelti darbo pabaigos terminą, arba vienašališkai nutraukti sutartį.

17Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovo perduoto rangovui turto arba pasinaudoti darbų rezultato sulaikymo teise pagal CK 6.656 straipsnį. Jei užsakovas nevykdo prievolės priimti darbus pasibaigus sutarties terminui, tai rangovas, du kartus per mėnesį įspėjęs užsakovą, turi teisę parduoti darbų rezultatą tretiesiems asmenims ir užskaityti sau priklausančias įmokas. Be to, vengiant priimti darbus, darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika tenka užsakovui.

18Kolegija kartu pažymėjo, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus arba sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Tokios sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti. CK 6.702 ir 6.704 straipsniuose nustatytos specifinės rangovo ir užsakovo pareigos. Pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamai parengtus techninius dokumentus arba netinkamai atliktus tyrinėjimo darbus, taip pat už perdarytus statybos darbus dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu arba priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, arba naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Techninių dokumentų trūkumai gali būti įvardijami juose padarytomis skaičiavimo, grafinėmis klaidomis, tyrinėjimo darbų trūkumai yra tada, kai tie darbai atlikti netinkamai, nėra išsamūs, jais remiantis negalima padaryti išvadų, dėl kurių tie darbai buvo atliekami, ir pan. Jeigu nustatomi techninių dokumentų arba tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus arba iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.

19Kolegija pripažino tinkamu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad atsakovo veiksmai, susiję su toponuotraukos pateikimu, įvertinti kaip jo atsisakymas bendradarbiauti projekto rengimo etape, taip pat kad ieškovas įgijo teisę pratęsti projektavimo sutartyje numatytų darbų atlikimo terminus, atsižvelgiant į sutarties 5.4. punkte nustatytas sąlygas. Aplinkybę, kad atsakovas 2007 m. vasario 5 d. pateikė visą inžinerinių geologinių tyrinėjimų projektą, kolegija taip pat vertino kaip sutikimą pratęsti projektavimo darbų atlikimo terminus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad griovimo darbų atlikimo projekto nepateikimas ieškovui nesudarė kliūčių suprojektuoti architektūrinę ir konstrukcinę techninio projekto dalis, tačiau tokie užsakovo (atsakovo) veiksmai padarė negalimus atlikti kitus projektavimo darbus. Dėl to kolegija sprendė, kad atsakovas, projektavimo darbų metu nevykdęs įsipareigojimų, neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo besąlygiškai įvykdyti prievoles pagal sutartį nustatytu laiku (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis). Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

20Atsakovui teigiant, kad ieškovo perduotos techninio projekto dalys turi esminių trūkumų, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas pareiškė pretenzijas, siekdamas išvengti prievolės apmokėti už atliktus darbus, nors pagal CK 6.703 straipsnį jis turi teisę reikalauti projektuotojo atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad, teismo paskirtos ekspertizės akto duomenimis (T. 4, b. l. 54–61), kai kurie techninio projekto sprendiniai neatitinka STR 1.05.06:2005 reikalavimų, neišsamūs ir juos būtina papildyti. Kolegija pripažino pagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginius, kad ekspertizės išvada, jog techninio projekto architektūrinė ir konstrukcinė dalys prieštarauja detaliajam planui, nepaneigia galimybės pataisyti projekto dalis iki techninis projektas bus parengtas visa apimtimi teismo nurodytais būdais. Techninio projekto dalių trūkumai iki visiško techninio projekto parengimo gali būti visiškai pašalinti, tai suderinus su šalimis, tačiau šiuo atveju būtinas atsakovo bendradarbiavimas su projektavimo darbus atliekančiu ieškovu. Galimybės pašalinti konkrečius trūkumus ieškovui faktiškai nebuvo suteikta, atsakovui nenurodžius trūkumų, kai buvo priimti atlikti projekto darbai, ir dėl vėliau kilusio ginčo, todėl kolegija nelaikė, jog ieškovas atsisakė juos pataisyti. Ekspertui konstatavus tam tikras neatitiktis, ieškovas pateikė pataisytą projektą (T. 4, b. l. 90–152), tačiau atsakovas pataisyto projekto trūkumų nenurodė ir pretenzijų nepareiškė.

21Teismas nustatė, kad ieškovas sutartimi nustatytus darbų atlikimo terminus pažeidė dėl atsakovo kaltės, jam laiku nepateikus būtinųjų projektavimo dokumentų, taip pat kad ieškovo pateiktų techninio projekto dalių trūkumai vieni yra pašalinti, kiti gali būti pašalinti, bet tai iš esmės priklauso tik nuo atsakovo noro ir valios. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas projektavimo darbų vykdymo metu nepadarė esminių sutarties pažeidimų, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, remdamasis CK 6.703 straipsnio 2 dalimi ir 6.665 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas, kolegijos vertinimu, pažeidė sutarčių vykdymo principus ir nevykdė įsipareigojimų kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Be to, kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju šalys nesitarė dėl sutarties nutraukimo, atlikti darbai buvo perduoti ir priimti, pretenzijų dėl darbų atlikimo bei trūkumų nepareikšta, todėl atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį teismo tvarka būtų tenkinamas, jeigu projektavimo darbų rangą reglamentuojančių įstatymo normų būtų nustatyti pagrindai nutraukti projektavimo darbų sutartį po atliktų darbų perdavimo ir priėmimo, tačiau tokio nėra. Atsakovas apie darbų trūkumus informavo ieškovą, šiam pareiškus pretenziją atsiskaityti ir po ieškinio pateikimo. Be to, ieškovo nurodyti trūkumai galėjo ir buvo ištaisyti, pretenzijų dėl to nepareikšta. Kolegija nurodė, kad techninio projekto sprendiniai gali būti koreguojami iki visiško techninio projekto parengimo pabaigos; iki šios stadijos gali būti šalinami ir užsakovo nurodomi trūkumai. CK 6.703 straipsnyje nustatyta užsakovui teisė reikalauti neatlygintinai ištaisyti trūkumus bei atlyginti nuostolius, bet nenustatyta teisės nutraukti sutartį.

22Kolegija atmetė atsakovo argumentas dėl griovimo darbų projekto pateikimo; pažymėjo, kad šis klausimas keliamas tik apeliaciniame procese, galėjo būti sprendžiamas, sudarant sutartį, o ne atlikus darbus. Atsakovo teiginius dėl atskirų dokumentų pateikimo po atliktų darbų priėmimo kolegija laikė nepagrįstais; byloje nepateikta nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad sutarties vykdymo laikotarpiu tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl dokumentų pateikimo. Kolegija laikė nepagrįstais atsakovo argumentus dėl projekto trūkumų, jam akcentuojant faktą, kad projektiniai sprendiniai neatitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinių; šis argumentas atsakovo pateiktas tik nagrinėjant bylą teisme, bet ne darbų priėmimo–perdavimo stadijoje. Kolegija vertino, kad bylos duomenimis patvirtinama, kad toks trūkumas atsirado dėl atsakovo veiksmų, derinant užduotį projektavimui. Byloje pateikta projektinė dokumentaciją, kurioje ištaisytas šis ir kiti trūkumai, nors galėjo būti atsakovo nustatyti projektinės dokumentacijos perdavimo metu ir ieškovo ištaisyti. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad projekto trūkumai neištaisyti, pretenzijų dėl to nereiškė.

23Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad jam neatsirado prievolės atsiskaityti; projekto trūkumų klausimą atsakovas iškėlė tik ginčo nagrinėjimo teisme metu; priimdamas projektavimo darbus jis nepareiškė pretenzijų dėl trūkumų ir jų nenurodė.

24III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

25Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „Rodena“) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kasatoriui papildomai priteisti iš ieškovo ir atsakovės B. T. 6693 Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

261. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykiams reglamentuoti teismai turėjo taikyti specialiąsias (CK 6.700–6.704 straipsniai), taip pat mutatis mutandis bendrąsias rangos sutartis nustatančias normas (CK 6.644–6.671 straipsniai). Dėl to išvada, kad kasatorius neturėjo teisės nutraukti sutarties, nes tokios teisės nenustatyta CK 6.703 straipsnyje, padaryta, neatsižvelgus į bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias normas ir jų nepagrįstai netaikant. Dėl CK 6.703 straipsnyje rangovui įtvirtintos pareigos neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus terminų ir neįvykdymo teisinių padarinių turėjo būti sprendžiama, taikant CK 6.665 straipsnio nuostatas. Ekspertizės akto duomenys, kad ieškovo pateikti techniniai dokumentai turėjo trūkumų, taip pat tai, kad jų neištaisyta per papildomai nustatytą terminą (pataisytas projektas pateiktas po beveik trejų metų), teismams turėjo suponuoti išvadą, jog, darbų trūkumų nepašalinus per protingą terminą, kasatorius įgijo teisę nutraukti sutartį (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant priešingai, išeitų, kad tuo atveju, kai šalys saistomos projektavimo darbų rangos santykių, o rangovas netinkamai parengia techninius dokumentus, užsakovas apskritai neturi teisės nutraukti sutarties; teismų išvada, kad sutartis negali būti nutraukta, konstatavus darbų neesminius trūkumus ir galimybę juos pašalinti, prieštarautų CK 6.665 straipsniui; rangovui nesuteikta neriboto termino neesminiams darbų trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad kasatorius nepareiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų jų priėmimo metu ar perdavimo–priėmimo akte nustatytu terminu, neatitinka CK 6.703 straipsnio 1 dalies ir 6.666 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę; kasatorius pareiškė pretenziją dėl darbų trūkumų po 1,5 mėn. nuo galutinio darbų perdavimo. Išvada, kad ieškovas nuolat bendradarbiavo su kasatoriumi ir informavo jį apie kliūtis projektavimo darbams atlikti, o kasatorius nebendradarbiavo ir dėl savo kaltės vėlavo pateikti ieškovui privalomuosius projektavimo dokumentus, todėl šis įgijo teisę pratęsti atliekamų darbų terminus, padaryta, neatsižvelgus į CK 6.38 straipsnio 3 dalį, 6.200 straipsnio 1 dalį, 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 6.645 straipsnio 1, 3 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

272. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes nepakankamai išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, nemotyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais, kitus – atmetė ir jais nesivadovavo bei nesiekė visiškai arba beveik visiškai įsitikinti dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo. Pažeidžiant pirmiau nurodytas proceso teisės normas, pripažintinos nepagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsakovas pavėluotai pateikė toponuotrauką, grunto tyrimus ir griovimo darbų atlikimo projektą. Išvados šiais klausimais prieštarauja bylos aplinkybėms, tačiau kolegija nemotyvavo, kodėl į jas neatsižvelgė. Pagal Projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti ir šalių sutarties 1.1 punktą, projektavimo darbų sutarties 2.1 punktą visas pastato techninio projekto dalis įsipareigojo parengti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad ieškovo rengiamos techninio projekto dalys apėmė ne tik naujo statinio statybos, bet ir statinio griovimo projektus. Tai patvirtina ir ieškovo 2007 m. sausio 23 d. kasatoriui perduoti techninio projekto architektūrinės dalies brėžiniai.

28Teismas be pagrindo padarė išvadą dėl projektavimo darbų kokybės, kad ieškovas projektavimo darbų vykdymo metu esmingai nepažeidė sutarties ir kad atliktų darbų trūkumai atsirado dėl kasatoriaus kaltės, jie galėjo būti pašalinti. Teismas neįvertino, kad pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 17 punktą projekto vadovas vadovauja projekto rengimui ir jis turi turėti reikiamą kvalifikaciją. Pagal Projektavimo sąlygas daugiabučio gyvenamojo namo statyba priskiriam ypatingų statinių kategorijai. Pagal Statybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį eiti projekto vadovo pareigas turi teisę tik atestuoti architektai ir statybos inžineriai. Šiuo atveju projekto vadovė R. M. P. tokios teisės neturėjo. Tai reiškia, kad projektavimo darbai buvo netinkamos kokybės, nes atlikti pažeidžiant CK 6.663 straipsnio 2 dalyje nustatytą įpareigojimą rangovui laikytis įstatymo nustatytų atliekamų darbų privalomų reikalavimų.

29Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad dėl kasatoriaus veiksmų ieškovo parengti techniniai dokumentai neatitiko detaliojo plano ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorius turėjo interesą keisti detalųjį planą ir tai patvirtina aplinkybė, jog jis patvirtino dvi skirtingas sklypo užstatymo schemas, tačiau teismas neįvertino, jog brėžiniai nubraižyti žemės sklypo toponuotraukoje, kurioje statinių statybos zonos ir statybos ribos nenurodytos, todėl pagal brėžinį neįmanoma įvertinti, ar priestatas būtų už leistinų ribų. Teismo nurodyta aplinkybė dėl dviejų skirtingų sklypo užstatymo schemų nepatvirtina kasatoriaus ketinimų keisti detalųjį planą. Pirma, šalys dėl to nebuvo susitarusios; antra, teismas neįvertino, kad kasatorius nėra žemės sklypo savininkas, bet valstybinės žemės nuomotojas, jis nėra detaliojo planavimo organizatorius, kaip tai nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalyse; jam tokių teisių neperduota; trečia, žemės sklypo detalusis planavimas yra ilgas procesas, todėl detaliojo plano keitimas, kai rengiamos techninio projekto dalys, prieštarauja logikai; ketvirta, ieškovui, vykdančiam statinių projektavimo veiklą, gerai žinoma detaliųjų planų rengimo procedūra, todėl jis negalėjo protingai tikėtis, kad bus keičiamas žemės sklypo detalusis planas. Vadinasi, tai, kad ieškovo parengti techniniai dokumentai neatitiko detaliojo plano ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų, laikytina esminiu atlikto darbo trūkumu, dėl kurio kasatorius turėjo teisę nutraukti sutartį CK 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu.

303. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, darydamas išvadą, kad ieškovas turėjo teisę pratęsti darbų atlikimo terminą dėl to, jog kasatorius laiku nepateikė ieškovui sutartyje nustatytų dokumentų. Kolegija neanalizavo, dėl kokių priežasčių ieškovas laiku neatliko darbų pagal sutartį ir nepasisakė dėl bylos aplinkybių, kurios patvirtintų, kad to nepadarė dėl savo kaltės. Ji neįvertino, kad ieškovas sudarė sutartį su A. P. dėl techninio projekto konstrukcinės dalies projektavimo tik 2006 m. lapkričio 2 d., t. y. likus vienam mėnesiui iki projektavimo darbų perdavimo kasatoriui termino pabaigos. Iš 2006 m. lapkričio 21 d. elektroninio laiško matyti, kad jis pradėjo daryti techninio projekto konstrukcinės dalies projektavimo darbus likus dviem savaitėms iki sutartyje su kasatoriumi nustatyto termino darbams atlikti. Tokie ieškovo veiksmai rodo, kad jis laiku nepradėjo vykdyti sutarties, kad ją galima būtų užbaigti iki sutarties termino pabaigos (CK 6.658 straipsnio 2 dalis).

314. Nepagrįsta teismo išvada, kad kasatorius įgijo prievolę apmokėti už atliktus darbus, nes ieškovas ištaisė darbų trūkumus. Kasatorius pateikė pretenziją ieškovui, bet šis trūkumų neištaisė per nustatytą terminą, todėl sutartis nutraukta pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį. Ieškovas trūkumus ištaisė po to, kai sutartis buvo nutraukta ir tik po trejų metų nuo kasatoriaus pateiktos pretenzijos. Toks trūkumų ištaisymas nelaikytinas atliktu per protingą terminą.

323. Dėl vienodos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo parengto projekto trūkumai nėra pagrindas atsisakyti tenkinti šio reikalavimą atlyginti už atliktus darbus, nes kasatorius (užsakovas) darbų priėmimo metu ir per protingą terminą nepareiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų, neatitinka teismų praktikos nuostatų. Tik savo pareigas įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB If PC insurance AS v. UAB „Įrengimas“ ir kt., bylos Nr. 3k-3-516/2009). Dėl to jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos apmokėti už darbą. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti atliktų darbų atitiktį kokybės reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius atliktų darbų trūkumus galėjo nustatyti darbų perdavimo metu, nemotyvuota, be to, prieštarauja byloje nustatytiems faktams (ekspertizės išvados duomenims), kuriuose nustatyti konkretūs atliktų darbų trūkumai: techninių projekto sprendinių neatitiktis STR 1.05.06:2005 reikalavimams, detaliojo plano ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų pažeidimas (T. 4, b. l. 54–61). Teismų praktikoje pažymima, kad pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialių priemonių ar taikyti metodų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, net jeigu darbų priėmimo metu nenurodė trūkumų, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-235/2005). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, ar kasatoriaus reikalavimas dėl darbų trūkumų buvo pareikštas, laikantis įstatymo nustatytų terminų, nors ši aplinkybė yra viena esminių, vertinant užsakovo teisę atsisakyti mokėti už atliktus rangos darbus dėl jų trūkumų. Be to, kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instacijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad bendrosios rangos sutarties nuostatos taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos; šiuo atvjeu to nepaisyta, sprendžiant dėl kasatoriaus teisės nutraukti sutartį pagal CK 6.703 straipsnį; taip pat sprendžiant dėl šalių pareigos bendradarbiauti; kasacinio teismo išaiškinta, kad šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; kt.). Šiuo aspketu pripažintina nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl nebendradarbiavusio kasatoriaus ieškovas įgijo teisę pratęsti atliekamų darbų terminus; kai darbams atlikti užsakovas pateikia rangovui dokumentus, tačiau jie netinkami, rangovas privalo nedelsiant apie tai įspėti užsakovą, to nepadaręs, atsako už darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Eurometras“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; kt., bylos Nr. 3K-3-244/2011). Vadinasi, net jeigu šioje byloje būtų nustatyta, kad kasatorius pateikė ieškovui netinkamus dokumentus projektavimo darbams atlikti, o šis nepareiškė pretenzijų dėl pateiktų dokumentų likus protingam terminui iki darbų atlikimo termino pabaigos, pripažintina, jog ieškovas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir negali būti atleidžiamas nuo prievolės laiku atlikti darbus pagal sutartį.

33Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo CK 6.655 straipsniui, pagal kurį užsakovas gali nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, taikyti, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatorius nepareiškė pretenzijų dėl ieškovo pateiktų dokumentų trūkumų ir neįvykdė prievolės apmokėti už atliktus darbus. Dėl techninių dokumentų trūkumų kasatorius pasisakė po bylos teisme iškėlimo, proceso metu nustatyti trūkumai buvo pašalinti. Dėl bendrųjų rangos sutartį reglamentuojančių normų taikymo turi būti sprendžiama konkrečios bylos kontekste; sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šiuo atveju sutarties šalys nesitarė dėl sutarties nutraukimo. Kasacinio skundo argumentai, kad pažeista CK 6.659 straipsnio 1 dalies norma, nėra pagrindas atleisti kasatorių nuo pareigos sumokėti už atliktą darbą ar nutraukti sudarytą sutartį, net darant prielaidą, jog ieškovas nepranešė kasatoriui apie pateiktų dokumentų trūkumus. Ieškovas taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriuose keliami proceso teisės normų pažeidimo klausimai. Bylą nagrinėję teismai įvertino įrodymų visumą pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius projektavimo darbų metu nevykdė savo įsipareigojimų, todėl negali reikalauti iš ieškovo įvykdyti prievoles pagal sutartį nustatytu laiku (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir projekto vadovės kvalifikaciją, rėmėsi byloje atliktos ekspertizės duomenimis, kad techninio projekto, kurio dalys yra ir architektūrinė bei konstrukcinė dalys, sprendiniai gali būti koreguojami iki visiško techninio projekto parengimo pabaigos, iki tol gali būti šalinami ir užsakovo (kasatoriaus) nurodomi trūkumai. Byloje nustatytas faktas, kad ieškovas parengė du projekto variantus (su priestatu ir be jo) nelaikytinas esminiu pažeidimu, kaip nepagrįstai teigia kasatorius, nes jam suteikia teisė rinktis. Samprotavimai apie tai, kad jis neketino keisti dėl to detaliojo plano sprendinių, nepatvirtina kasaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimo pažeidimų, juolab kad kasatoriui taip pat kyla abejonių dėl jo nurodomo projekto tariamo trūkumo, nes pagal brėžinius toponuotraukoje neįmanoma įvertinti, ar priestatas būtų už leistinų ribų. Ieškovas laikosi nuostatos, kad faktas apie sutarties su subrangovu A. P. sudarymą negali būti vertinamas izoliuotai; teismai pagrįstai vertino įrodymų visumą taip pat ir spręsdami dėl kiekvieno termino praleidimo fakto ir priežasčių, išvadą apie tai, kad ieškovas turėjo pagrindą atlikti darbą vėliau, negu buvo nustatyta sutartyje, padarė įrodymų visumos pagrindu. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl projektavimo darbų rangos sutarties nutraukimo pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį

37Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą; statybos rangovas privalo vykdyti statybas pagal statinio projektą. Statybos techninę dokumentaciją galima rengti projektavimo darbų rangos sutarties pagrindu. Jeigu tokia sutartis sudaryta, tai kilę klausimai sprendžiami pagal sutarties nuostatas. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).

38Rangos santykius reglamentuoja CK bendrosios rangos sutarties ir atskiroms rangos rūšims taikomos taisyklės. Projektavimo darbų ranga yra viena rangos sutarčių rūšių. Šių taisyklių santykis nustatytas įstatymo: CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangos bendrųjų nuostatų normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangoms rūšims, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Vadinasi, CK 6.644 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrųjų ir atskirų rangos sutarčių rūšis reglamentuojančių normų santykis vertintinas kaip bendrųjų normų santykis su specialiosiomis. Tai reiškia, kad specialiojoje teisės normoje nustatyta taisyklė taikoma prioritetiškai, o bendrojoje – subsidiariai. Be to, jeigu atskiros rangos sutarčių taisyklės atitinkamo klausimo reglamentuoti nedraudžia, nereglamentuoja kitaip ar nereglamentuoja apskritai, taikoma rangos bendrųjų nuostatų normų nustatyta taisyklė.

39Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Juose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, o taip pat nėra draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo ir padarinių po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas.

40Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį projektavimo darbų rangos sutartis gali būti nutraukta dėl projektavimo rangos darbų netinkamos kokybės, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų nepašalina per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Jeigu trūkumai projektuojant statinį susiję su techninės dokumentacijos neišsamumu (pavyzdžiui, trūksta techninių ar ekonominių duomenų) ar projekto dokumentai pagal sudėtį neatitinka įstatymų ar sutarties reikalavimų, ar yra dar kiti trūkumai, tai teismas pagal konkrečias faktines aplinkybes byloje kvalifikuoja, ar yra pagrindo rangos sutartį nutraukti pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina tai, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Šalys turi imtis priemonių sutarčiai išsaugoti. Taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad projektuotojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, ar trūkumų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas. Nustačius, kad užsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar juos vykdė netinkamai arba pažeisdamas vykdymo terminus, o taip pat jeigu yra kitų svarbių aplinkybių, teismui būtų pagrindas netaikyti CK 6.665 straipsnio 3 dalies ir nenutraukti sutarties dėl to, jog dalies darbų trūkumai nepašalinti. Kasatorius teigia, kad vien tik darbų trūkumų neištaisymo faktas vertintinas kaip pagrindas projektavimo darbų rangos sutarčiai nutraukti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkrečioje byloje taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl rangos sutarties nutraukimo teisinę reikšmę gali turėti ir kiti pirmiau nutartyje aptarti aspektai: projektavimo darbų trūkumų pobūdis ir apimtis, kad jie yra susiję tik su dalimi visų rangos darbų, kad yra užsakovo kaltės dėl dokumentų neperdavimo ar jų pavėluoto perdavimo, kad užsakovas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su rangovo veiksmais, prarado interesą gauti atliktus darbus, kt.

41Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad rangos sutarties dalyką sudarė projektavimo darbų atlikimas ir statybos leidimų gavimas. Užsakovas buvo įsipareigojęs perduoti projektuotojui dokumentus ir duomenis, būtinus šiems darbams visa apimtimi atlikti. Teismai konstatavo, kad dalį dokumentų (toponuotrauką, grunto tyrimus, griovimo darbų projektą) užsakovas pateikė pavėluotai, o jų nepateikimas lėmė projektavimo darbų atlikimo termino praleidimą ir paneigė sąlygas gauti statybos leidimą; kad užsakovas dėl vėluojamų projektavimo darbų neteko intereso toliau plėtoti statybų projektą, todėl pats siekė nutraukti projektavimo darbus. Esant tokioms aplinkybėms, kai rangovas uždelsė dalį darbų ir neįvykdė dalies užduoties – negavo leidimo dėl užsakovo kaltės, be to neįvykdė kitos dalies užduoties – nevykdė antros sutarties, o projektavimo darbus atliko su trūkumais, ėmė juos taisyti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, vertina, kad nebuvo pagrindo užsakovui nutraukti rangos sutartį pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį tuo pagrindu, kad projektuotojas projekto trūkumų neištaisė nustatytu laiku. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl projektavimo sutarties nutraukimo ir nekonstatuoja CK 6.665 straipsnio 3 dalies ir 6.703 straipsnio pažeidimų.

42Dėl užsakovo pareigos apmokėti už dalį atliktų projektavimo darbų

43CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, tarp jų ir dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu net užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama tada, kai rangovas ima taisyti darbo trūkumus, o užsakovas nepagrįstai atsisako darbų rezultato po darbų trūkumų pataisymo, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Jeigu užsakovas atsisako nuo projektavimo sutarties dėl to, kad prarado interesą vykdyti statybas dėl objektyvių aplinkybių (pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje ar pan.), jis pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį privalo sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus.

44Nagrinėjamoje byloje projektavimo rangos sutartyje yra nustatytas darbų priėmimas ir apmokėjimas dalimis. Šiuo atveju teismai vertino, kuris projektavimo darbų etapas ir kuri jo dalis įvykdyta, todėl pagrįstai priteisė perduotų darbų kainą pagal sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog būtų pažeista šalių sutartis ar CK 6.704 straipsnio 1 punktas.

45Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo

46Nagrinėdamas bylas kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu, bet nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis); jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, tinkamai taikė proceso teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

47Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes neišsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, nemotyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais, o kitus atmetė.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus argumentai dėl toponuotraukos ir grunto tyrimo duomenų pateikimo aplinkybių vertinimo grindžiami faktinėmis, bet ne teisinėmis aplinkybėmis. Argumentas dėl prievolės pateikti griovimo darbų atlikimo projektą prieštarauja bylos duomenims. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal šalių sutarties 1.1 punktą ir projektavimo darbų sutarties 2.1 punktą visas pastato techninio projekto dalis įsipareigojo parengti ieškovas, todėl apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog techninio projekto dalys apima ne tik naujo statinio statybos, bet ir statinio griovimo projektus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis faktinis kasatoriaus argumentas neatitinka bylos dokumentų (T. 1, b. l. 106).

49Pagal šalių sutarties 1.1 punktą sutarties dalyką sudarė daugiabučio namo projekto AK, KS dalys, kurias parengia projektuotojas, kartu su užsakovu – kitas dalis projektui derinti ir duodama nuoroda į sutarties priedą Nr. 1; šį priedą sudaro projektavimo darbų išklotinė, kurioje nustatytas užsakovo pateikiamų privalomų projektavimo dokumentų sąrašas. Jo duomenimis, griovimo darbų atlikimo projektas priskirtas užsakovo pateikiamų dokumentų grupei.

50Projektavimo darbų sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad vykdytojas atlieka techninio projekto dalis, remdamasis užsakovo pateiktais privalomaisiais projektavimo dokumentais. Kadangi šiame sutarties punkte nurodyta, kad bus remiamasi užsakovo pateiktais privalomaisiais projektavimo dokumentais ir jie išvardyti pirmiau nurodytos šalis siejančios sutarties priede Nr. 1, tarp kurių yra ir statinio griovimo projektas, tai darytina išvada dėl sutartyje užsakovui aiškiai įtvirtintos pareigos pateikti statinio griovimo projektą. Nei iš sutarties, nei iš jos priedų, kuriuose reglamentuoti projektavimo darbai, dokumentai ir apmokėjimo už darbus įkainiai, neišplaukia rangovo pareigos parengti statinio griovimo projekto ar apmokėti už jį.

51Teisiškai nepagrįstu teisėjų kolegija laiko kasacinio skundo teiginį, kad dėl CK 6.663 straipsnio 2 dalies pažeidimo buvo padaryta netinkama išvada apie atlikto darbo kokybę.

52CK 6.663 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga rangovui laikytis atliekamų darbų privalomų reikalavimų, jeigu jie nustatyti įstatymo ar rangos sutarties. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ skirsnio apie projekto rengėjus ir vadovavimą projektui 17 punkte nustatyti kvalifikavimo reikalavimai projekto vadovui. Statybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai taikomi architektams ir statybos inžinieriams, einantiems ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas. Tai nėra tie privalomi reikalavimai, kurie nustatomi įstatymo atliekamiems darbams, kaip tai reglamentuojama CK 6.663 straipsnio 2 dalyje. Dėl to nepagrįsta išvada, kad vien teisės atlikti ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių projektavimo darbus neturėjimas reiškia, jog atlikti netinkamos kokybės darbai. Darbo kokybė pagal CK 6.663 straipsnio 2 dalį įvertinama, atsižvelgiant į įstatymo ar sutarties nustatytus privalomuosius reikalavimus atliekamiems darbams, bet ne juos atliekantiems asmenims. Kasaciniame skunde nenurodyta išsamių teisinių argumentų, kad reikalavimai darbus atliekančiam asmeniui saistomi jo atliekamų darbų kokybės. Reikalavimo projektuotojui patvirtinti kvalifikaciją trūkumas vertinamas kaip pašalintinas per visą sutarties vykdymo laiką.

53Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad projekto dalių trūkumai buvo pašalinti tuo metu, kai projektuotojas turėjo ypatingiems statiniams projektuoti tinkamą kvalifikaciją, todėl kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 17 punkto pažeidimo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

54Kasacinio skundo argumentai dėl techninių dokumentų neatitikties detaliajam planui ir projektavimo sąvado reikalavimams yra faktinio pobūdžio ir neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, jog buvo parengti du projekto variantai, kurių vienas neatitiko detaliojo plano reikalavimų dėl statybos ribų. Statybos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad šie trūkumai gali būti ištaisyti. Teismai nurodė, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną parengtų projektų variantą, tačiau kartu pažymėjo, jog jis apskritai neteko intereso toliau plėtoti statybos projektą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta pirmiau aptartus kasacinio skundo argumentus (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

55Dėl vienodos teismų praktikos

56Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

57Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismai būtų nukrypę nuo esminių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos rangos sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos nuostatų. Kasaciniame skunde nurodomos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kurių faktinės aplinkybės skirtingos nei nagrinėjamos bylos, kurioje projektavimo darbų rangos sutarties atsisakyta, užsakovui praradus interesą plėtoti rangos teisinius santykius. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Atmetus atsakovo UAB „Rodena“ kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

60Ieškovas UAB „Schema“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau neprideda jas patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija šį klausimą palieka nenagrinėtą (CPK 93 straipsnis).

61Iš kasatoriaus Lietuvos valstybei priteistina 109,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

62Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teisėtai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai naikinti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

65Priteisti iš UAB „Rodena“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 109,27 Lt (vieną šimtą devynis litus 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

66Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilę teisės normų, reglamentuojančių projektavimo rangos ir kitų... 5. Projektavimo darbų sutarties Nr. 32-0806, kuri buvo sudaryta 2006 m.... 6. Šios sutarties šalys 2006 m. spalio 24 d. projektavimo darbų sutartimi Nr.... 7. Ieškovas nurodė, kad, jam pradėjus vykdyti sutartį, atsakovas vėlavo... 8. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad projektavimo darbų sutartys... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Vertindamas atsakovo argumentus, kad griovimo darbų atlikimo projektui... 12. Kadangi atsakovas kėlė klausimą dėl ieškovo perduotos techninio projekto... 13. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.703 straipsnį atsakovas turi teisę reikalauti... 14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog ieškovas sutartimi... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Sutarties šalių bendradarbiavimo, rangovo veikimo užsakovo interesais ir... 17. Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje... 18. Kolegija kartu pažymėjo, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos... 19. Kolegija pripažino tinkamu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad... 20. Atsakovui teigiant, kad ieškovo perduotos techninio projekto dalys turi... 21. Teismas nustatė, kad ieškovas sutartimi nustatytus darbų atlikimo terminus... 22. Kolegija atmetė atsakovo argumentas dėl griovimo darbų projekto pateikimo;... 23. Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad jam neatsirado prievolės... 24. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 25. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „Rodena“) prašo panaikinti... 26. 1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Projektavimo ir tyrinėjimo... 27. 2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 28. Teismas be pagrindo padarė išvadą dėl projektavimo darbų kokybės, kad... 29. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad dėl kasatoriaus veiksmų ieškovo... 30. 3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių,... 31. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad kasatorius įgijo prievolę apmokėti už... 32. 3. Dėl vienodos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada,... 33. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl projektavimo darbų rangos sutarties nutraukimo pagal CK 6.665 straipsnio... 37. Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą;... 38. Rangos santykius reglamentuoja CK bendrosios rangos sutarties ir atskiroms... 39. Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Juose... 40. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį projektavimo darbų rangos sutartis gali... 41. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad rangos sutarties dalyką sudarė... 42. Dėl užsakovo pareigos apmokėti už dalį atliktų projektavimo darbų... 43. CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui... 44. Nagrinėjamoje byloje projektavimo rangos sutartyje yra nustatytas darbų... 45. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo ... 46. Nagrinėdamas bylas kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus teisės... 47. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus argumentai dėl toponuotraukos ir... 49. Pagal šalių sutarties 1.1 punktą sutarties dalyką sudarė daugiabučio namo... 50. Projektavimo darbų sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad vykdytojas atlieka... 51. Teisiškai nepagrįstu teisėjų kolegija laiko kasacinio skundo teiginį, kad... 52. CK 6.663 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga rangovui laikytis atliekamų... 53. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad projekto dalių trūkumai buvo... 54. Kasacinio skundo argumentai dėl techninių dokumentų neatitikties detaliajam... 55. Dėl vienodos teismų praktikos ... 56. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų... 57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismai... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 59. Atmetus atsakovo UAB „Rodena“ kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos... 60. Ieškovas UAB „Schema“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti... 61. Iš kasatoriaus Lietuvos valstybei priteistina 109,27 Lt išlaidų, susijusių... 62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 65. Priteisti iš UAB „Rodena“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk.... 66. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...