Byla e2-1039-807/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovo UAB „Verslo taškas“ atstovui advokatui Artūrui Narkevičiui, atsakovo A. Š. atstovui advokatui Tomui Zubrickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Verslo taškas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas pateiktu ieškiniu (e.b.l. 1-7, t.1) prašo priteisti iš atsakovo 5952,13 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo pilno įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ( - ) buvo vykdoma neteismine bankroto procedūra pagal 2016-10-19 kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti bankroto procesą ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas R. S.. Bankroto administratoriui patikrinus įmones dokumentus paaiškėjo, kad įmone yra permokėjusi darbuotojams su darbo santykiais susijusias sumas bei nėra savalaikiai atlikusi veiksmų, kad šias sumas susigrąžinti. 2017-02-14 UAB „Verslo taškas“ ir ( - ) atstovaujama bankroto administratoriaus R. S., sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/02/14-01, kuria UAB „Verslo taškas“ įsigijo reikalavimo teises į sumas susijusias su minėta darbo užmokesčio permoka. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. p. įtvirtinta, kad naujasis kreditorius (ieškovas) šioje sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarką įgyja visas pradinio kreditoriaus turimas reikalavimo teises į nurodytas ( - ) skolas, tuo pačiu 1.2. punkte įtvirtinta, kad naujasis kreditorius įgyja visas su skola susijusias papildomas teises...>. Atsižvelgiant į tai, kad su darbo užmokesčiu susijusios sumos per 2015-2016 metų laikotarpį buvo permokėtos net 12 asmenų ir jos nėra išsireikalautos ar grąžintos darbdaviui, t.y. ( - ) direktorius nesiėmė veiksmų, kad įmonei nebūtų daroma žala ar ji sumažinta, konstatuotina, kad pareiga atlyginti įmonei padarytą žalą kyla tuo metu vadovavusiam asmeniui. Žalos atsiradimo metu ( - ) direktorius buvo atsakovas A. Š., būtent dėl jo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo nesusigrąžintas (prarastas) įmones turtas, atsirado žala, todėl remiantis reikalavimo perleidimo sutarties 1.2. puntu, kuriame įtvirtinta, kad naujasis kreditorius (ieškovas) įgyja visas su skola susijusias papildomas teises...>, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą, kuris kylą iš ( - ) direktoriaus netinkamai atliktų pareigų susijusių su įmonės finansų, buhalterijos tvarkymu ir priteisti padarytą žalą. Nurodo, kad pagal DK 224 str. 3 d. neleidžiama iš darbuotojo išieškoti jam permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai padaryta skaičiavimo klaida. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.241 str. 1 d. 4 punkte, kuriame nurodyta, kad darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Pagal Buhalterines apskaitos įstatymo 21 straipsnį už įmones buhalterines apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Atsakovo įmones valdymo laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-15 (nutarties likviduoti įmonę data) susidarė 5952,13 Eur darbo užmokesčio bei su tuo susijusių išmokų permoka darbuotojams, kas prisidėjo prie įmones nemokumo. Juridinio asmens valdymo organo narys direktorius A. Š., turėjo juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (LR CK 2.87 str. 1 d.). Atsakovo priimti sprendimai, atlikti veiksmai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendroves veiklos tikslams ir negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą tinkamai vadovauti įmonei, rūpintis jos buhalterija tuo pačiu užtikrinti, kad įmonėje būtų tinkamai vedama buhalterinė apskaita. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. įmonės valdymo laikotarpiu, įmonėje buvo nustatyta net 5952,13 Eur darbo užmokesčio ir su tuo susijusių išmokų permoka, žalą įmonei privalo atlyginti atskaitingas asmuo, t.y. buvęs direktorius A. Š..

3Atsakovas A. Š. pateiktu atsiliepimu (e.b.l. 84-89, t.1) su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad bendrovės ( - ) apskaitos organizavimas ir vedimas buvo patikėtas įmonei UAB „Bitės apskaita“ ir atsakovas nebuvo informuotas paminėtos buhalterinių paslaugų įmonės apie kokias nors permokas (darbo užmokesčio, dienpinigių) bendrovės darbuotojams, negavo jokių ataskaitų ir pranešimų, tai neatsispindėjo ir šios įmonės parengtuose ir pateiktuose finansiniuose dokumentuose ir pastebėjo, kad jei atsakovas būtų apie tai žinojęs, jis būtų atitinkamai sprendęs šiuos klausimus. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas savo ieškinyje, atsakovas nebuvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos vedimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei tuo labiau nepadarė jokios žalos savo vadovaujamai bendrovei. Taip pat nurodo, kad atsakovas nėra ir nebuvo Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/02/14-01 šalis, nes ši sutartis buvo sudaryta jau bankroto procese tarp ieškovo ir ( - ) bankroto procese atstovavusio bankroto administratoriaus R. S.. Pagal šią sutartį ieškovas įgijo bendrovės turimas reikalavimo teises tik į sutarties 1.1. punkto lentelėje nurodytus buvusius bendrovės darbuotojus (skolininkus) ir jų skolas bendrovei, o jokios kitos reikalavimo teisės į kitus skolininkus ir skolas, nei yra nurodyta paminėtame sutarties punkte (lentelėje), nebuvo perleistos. Tai patvirtina ir sutarties 1.2. punktas, pagal kurį šalys sulygo, kad šia sutartimi bendrovė perleidžia ieškovui, o ieškovas priima iš bendrovės visas bendrovės reikalavimo teises į skolą bei visas kitas su skola susijusias papildomas teises, įskaitant baudas, delspinigius, palūkanas, procesines palūkanas, kitokio pobūdžio teises, įskaitant bei neapsiribojant netesybomis, išieškojimo išlaidomis bei visomis kitomis mokėtinomis sumomis (jei yra). Pagal šią sutartį buvo perleistos reikalavimo teisės ieškovui tik į aiškiai įvardintus, konkrečius skolininkus ir tik į jų pinigines skolas bendrovei su mokėtinomis, baudomis, netesybomis. Tiek įstatymo (CK 6.101 straipsnio 2 dalis), tiek ir sutarties prasme, žodžiai „papildomos teisės“ reiškia ir apima tik griežtai su skola susijusias papildomas, šalutines teises kaip teisę į palūkanas, netesybas ir panašiai. Atsakovas taip pat niekada negarantavo ir nelaidavo už skolininkus ir jų skolas, kurios buvo perleistos bendrovės ieškovui. Nurodo, kad ieškovas ieškinį reiškia de facto dėl reikalavimų susijusių su įgytų skolų negaliojimu, kurių visas rizikas ir teisines pasekmes sąmoningai ir aiškiai prisiėmė pats ieškovas (sutarties 3.1. punktas). Be to, sutarties 3.1 punktas aiškiai numato, kad bendrovė negarantuoja ir nelaiduoja, kad skolininkai įvykdys savo įsipareigojimus, o ieškovas savo ruožtu pareiškia, kad reikalavimo teises įgyja su rizika (prisiima visas rizikas), nes prieš tai jis (kartu su savo teisininkais) nuodugniai susipažino su reikalavimo teises pagrindžiančiais dokumentais, t.y. dar prieš pasirašydamas sutartį, ieškovas žinojo, įvertino su teisininkais ir prisiėmė visas rizikas dėl sutarties. Atsakovas nebūdamas bendrovės kreditoriumi negali reikšti atsakovui kaip buvusiam bendrovės vadovui nei tiesioginio (CK 6.263 straipsnio pagrindu), nei netiesioginio ieškinio (CK 6.68 straipsnio pagrindu). Šiuo atveju, ieškinį bankroto procese turėjo teisę reikšti tiek bendrovės kreditoriai, tiek buvęs bendrovės administratorius. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui yra fiktyvus, visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl laikytinas tik kaip ieškovo (nesąžiningo asmens užsiimančio skolų išieškojimu) įrankis, neteisėta spaudimo priemonė atsakovui, tikintis įbauginti pareikštu ieškiniu atsakovą ir tokiu būdu pasipelnyti jo sąskaita, o visa tai rodo, kad ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, yra nesąžiningas asmuo, piktnaudžiauja procesu, nutyli visą eilę esminių aplinkybių, iškraipo jas, tokiu būdu taip pat stengiasi nesąžiningai ir neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl prašė paskirti ieškovui iki 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, kurios pusę sumos prašė priteisti atsakovo naudai (CPK 95 str. 2 d.).

4Pateiktame dublike (e.b.l. 98-101, t.1) ieškovas papildomai nurodė, kad 2017-02-14 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įsigijo minėtą reikalavimo teisę ne į darbuotojus, bet į įmones buvusį vadovą (atsakovą), kadangi skola atsirado ne dėl darbuotojų kaltės, o dėl paties atsakovo. Pačia reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas neįgijo daugiau teisių ir pareigų nei būtų turėjęs pradinis kreditorius, t.y. ieškovas pateikdamas ieškinį neviršija pradinio kreditoriaus teisių. Atsakovas netiksliai interpretuoja Reikalavimo perleidimo sutarties 3.1. punktą, nurodydamas, kad ieškovas prisiėmė visas rizikas dėl reikalavimų susijusių su įgytų skolų negaliojimu, kadangi 3.1. punkte nurodyta, jog ieškovas prisiima tik rizikas dėl išieškojimo galimybių, o pačios reikalavimo teises yra galiojančios ir patikrintos. 2017-02-14 Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įsigijo galiojančią teisę į reikalavimą pinigų sumai su tokiomis pačiomis teisėmis kurias turėjo ir pradinis kreditorius.

5Pateiktame triplike (e.b.l. 107-113, t.1) atsakovas papildomai nurodė, kad sutarties 1.1. punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta kokios reikalavimo teisės į kokius įvardintus asmenis - skolininkus ir kokias jų skolas buvo perleistos ir iš šių duomenų taip pat matyti, kad jokios reikalavimo teisės į atsakovą perleistos nebuvo, nes skolininkų skaičius ir jų skolų dydžiai buvo aiškiai/galutinai užfiksuoti jos šalių šiame sutarties punkte, šalims sulygstant ir nurodant, kad iš viso perleidžiama 21 vnt. skolininkų-skolų, tarp kurių atsakovo nėra. ( - )administratorius R. S. savo paaiškinimuose nurodė, kad jokios reikalavimo teisės į buvusį bendrovės vadovą - atsakovą bendrovės bankroto procese nebuvo ir negalėjo būti pardavinėjamos, nes bendrovė tokių teisių į atsakovą niekada neturėjo, jis nebuvo bendrovei skolingas, taip pat bankroto procese nebuvo nustatyta, kad jis būtų padaręs kokios nors žalos bendrovei ar sudaręs kokių nors žalingų sandorių savo vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Parduodami bendrovės skolininkai ir jų skolos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos tiek pardavinėjant šias reikalavimo teises viešai, tiek vėliau ir sudarytoje sutartyje. Taip pat nurodė, kad priešingai nei klaidingai nurodo ieškovas savo ieškinyje, sutarties 1.2. punkte nurodyti žodžiai „papildomos teisės“ negali būti aiškinami plečiamai ir interpretuojama ieškovo kaip neva suteikiantys jam teisę reikšti neapibrėžtus, bet kokius reikalavimus atsakovui. Pabrėžė, kad atsakovas nebuvo informuotas buhalterinių paslaugų įmonės atstovų apie kokias nors permokas bendrovės darbuotojams, negavo jokių ataskaitų ir pranešimų, tai neatsispindėjo ir šios įmonės parengtuose ir pateiktuose finansiniuose dokumentuose, o tokie duomenys buvo pateikti tik vėliau bankroto administratoriui R. S., kuris patvirtino, kad tik iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui pradėjus aiškintis situaciją bei pareikalavus pateikti patikslintus (galutinius) finansinius duomenis tapo žinomos šios aplinkybės bei jų mastas, debitorių skaičius, sumos, laikotarpiai ir kita. Kai „Bitės apskaita“ vėliau pateikė prašomus duomenis, buvo nedelsiant kreiptasi į bendrovės darbuotojus dėl skolų grąžinimo, ko pasekoje keletas skolingų darbuotojų reikalaujamas sumas grąžino.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

8Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad jis atliko bankroto procedūrą ( - ), kurios direktoriumi buvo A. Š.. Pažymėjo, kad bankroto procedūros metu pastebėjo, jog buhalterinių paslaugų įmonė, kuri tvarkė ( - )buhalterinę dokumentaciją, savo pareigas atliko labai aplaidžiai, nebuvo pildoma būtina ir reikalinga dokumentacija. Nurodė, kad bankroto procedūros ekonomiškumo tikslais buvo nuspręsta įmonės darbuotojų skolas parduoti, nes reikėjo greičiau uždaryti įmonę. Pažymėjo, kad reikalavimo teisės nustatyta tvarka buvo parduotos ne į A. Š., o į įmonės darbuotojus. Patvirtino, kad bankroto procedūros procese jis nenustatė jokių įmonės direktoriaus A. Š. kaltų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti žalos atsiradimą ir įmonės bankrotą. Pažymėjo, kad žalos atlyginimo klausimas galėjo būti keliamas ir svarstomas, esant pagrindui, bankroto proceso metu, o ne šiuo metu, kai įmonė jau bankrutavusi. Nurodė, kad perleidžiant reikalavimo teises, jos buvo galiojančios, ieškovui buvo atskleistos visos rizikos, susijusios su galimybe atgauti perleidžiamas skolas, ieškovą atstovavo advokatas, todėl ieškovui buvo aišku ir suprantama, kokias teises ir su kokia rizika jis perka.

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje nustatyta, jog 2016-10-19 kreditorių susirinkimo nutarimu ( - ) buvo pradėta neteisminė bankroto procedūra, administratoriumi buvo paskirtas R. S., įmonės veiklos pabaigos data – 2017-03-11 (e.b.l. 8, t.1). Byloje nėra ginčo, kad įmonės direktoriumi 2015-2016 metų laikotarpyje buvo atsakovas A. Š.. Iš byloje esančios 2015-03-03 apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties Nr. BAP-03/2015, matyti, kad buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė UAB „B2B Baltic“ (e.b.l. 137-140). ( - ) atstovaujama bankroto administratoriaus R. S. ir ieškovas UAB „Verslo taškas“ 2017-02-14 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2017/02/14-01 (e.b.l. 114-115, t.1), pagal kurią pradinis kreditorius (( - ) perleido naujajam kreditoriui – ieškovui UAB „Verslo taškas“ reikalavimo teises į 21 vnt. skolininkų (skolų), nurodytų sutarties 1.1 punkte. Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perdavė visus skolą patvirtinančius dokumentus, kurie yra nurodyti sutarties priede Nr. 1 Dokumentų priėmimo-perdavimo akte (e.b.l. 117, t.1). Dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad naujajam kreditoriui (ieškovui) be kita ko, buvo perduoti - buhalterinės pažymos ir kiti dokumentai (susiję su ( - ) buvusių darbuotojų įsiskolinimais - avanso apyskaitų skolomis, darbo užmokesčio permokomis ir dienpinigių permokomis bei pranešimai darbuotojams ir registruotų laiškų siuntimo dokumentai. Akto 2 punkte yra pažymėta, kad perduodami dokumentai buvo faktiškai patikrinti ir pretenzijų naujasis kreditorius neturi. Sutarties 3.1 punkte yra nurodyta, kad pradinis kreditorius negarantuoja ir nelaiduoja, kad skolininkai įvykdys savo prievoles, o 3.2 punkte nurodyta, kad naujasis kreditorius reikalavimo teises įgyja savo rizika (prisiima visas rizikas), nes prieš tai jis (kartu su savo teisininkais) nuodugniai susipažino su reikalavimo teises pagrindžiančiais dokumentais, šių reikalavimo teisių susidarymo aplinkybėmis, įvertino jų galiojimą ir teisinį pagrįstumą, taip pat galimai neapibrėžtą reikalavimo teisių pobūdį, įvertino aplinkybes, jog reikalavimo teisės (ypač dėl buvusių įmonės darbuotojų skolų, darbo užmokesčio ir dienpinigių permokų) gali būti susiję su LR DK 244 straipsnio ar kitais apribojimais, jog reikalavimo teisių, susijusių su PVM permokomis, perleidimas gali būti ribojamas įstatymų, kitų norminių teisės aktų nuostatų, taip pat įvertino teisės aktus dėl galimų apribojimų ar draudimų disponuoti perleidžiamomis reikalavimo teisėmis. Taip pat 3.2 punkte yra nurodyta, kad šio punkto nuostatos laikytinos viena iš esminių sutarties sąlygų. Iš byloje esančių duomenų (e.b.l. 118-136, t. 1) nustatyta, kad visiems skolininkams, kurių skolos buvo perleistos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, 2016-12-07 ( - ) išsiųntė pranešimus dėl susidariusių skolų grąžinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad apie aukščiau nurodytų reikalavimo teisių perleidimą bankroto administratorius buvo paskelbęs viešai nuo 2017-01-20 (e.b.l. 149-156, t.1).

11Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą A. Š..

12Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas savo reikalavimus grindžia vadovo atsakomybės ir prieš kreditorius institutu. LR Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje yra apibrėžta įmonės kreditorių sąvoką - tai fiziniai ir juridiniai asmenys turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas iki įmonės bankroto jos kreditoriumi nebuvo, jokie prievoliniai ar kitokio pobūdžio santykiai, suteikiantys pagrindo reikšti reikalavimus, ieškovo su įmonę nesiejo. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovas netapo įmonės kreditoriumi ir sudaręs ginčo reikalavimų perleidimo sutartį įmonės bankroto procese ir šiuose santykiuose jis laikytinas tik trečiuoju asmeniu - bendrovės turto (reikalavimo teisės) bankroto proceso metu pirkėju, todėl jis neįgijo ir negalėjo įgyti jokių kreditoriams suteiktų teisių (tokių kaip įmonės kreditoriams numatyto Įmonių bankroto įstatymo 21 st. ir pan.). Dėl minėtos priežasties teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas neturi pagrindo grįsti ieškinio reikalavimų vadovo atsakomybės prieš kreditorius institutu ir negali reikšti atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, nei tiesioginio (CK 6.263 straipsnio pagrindu), nei netiesioginio (CK 6.68 straipsnio pagrindu) ieškinio. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatytą LR CK ir Įmonių bankroto įstatyme, panašaus pobūdžio ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl jo galimai padarytos žalos ar įmonei nenaudingų sandorių nuginčijimo, turėjo teisę reikšti tiek bendrovės kreditoriai, tiek buvęs bendrovės administratorius bankroto proceso metu, jei tam būtų buvęs faktinis pagrindas. Tačiau, kaip seka iš bankroto administratoriaus rašytinių paaiškinimų (e.b.l. 160-162, t.1) ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi bankroto administratorius bankroto procedūros metu nenustatė, kad bendrovės valdymo organai, tame tarpe buvęs įmonės vadovas A. Š., būtų padaręs kokią nors žalą pačiai bendrovei ar jos kreditoriams.

13Ieškovas taip pat teigia, kad turi reikalavimo teisę į atsakovą, nes Reikalavimų perleidimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog naujasis kreditorius įgyja visas su skola susijusias papildomas teises, t.y. tame tarpe ir teisę reikšti reikalavimą, kylantį iš ( - ) direktoriaus (atsakovo) netinkamai atliktų pareigų, susijusių su įmonės buhalterijos tvarkymu. Kaip matyti iš Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/02/14-01, 1.1 punkto, ieškovas iš ( - ) atstovaujamos bankroto administratoriaus R. S. įsigijo konkrečias reikalavimo teises (į darbo užmokesčio permokas, į avanso apyskaitos skolas ir į dienpinigių permokas) į konkrečius 18 skolininkų. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad kartu naujasis kreditorius perima ir visas kitas su skola susijusias papildomas teises, įskaitant baudas, delspinigius, palūkanas, procesines palūkanas, kitokio pobūdžio teises, įskaitant bet neapsiribojant netesybomis, išieškojimo išlaidomis bei visomis kitomis mokėtinomis sumomis (jei yra). Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog sąvoką „papildomos teisės“ jis aiškina plečiamai ir teigia, kad toks aiškinimas suteikia ieškovui teisę reikšti ieškinį ne tik dėl galimų baudų, delspinigių, palūkanų ir kitų su mokėtinomis sumomis susijusių reikalavimų, bet ir dėl įmonės vadovo įmonei padarytos žalos atlyginimo. Toks ieškovo argumentas teismo vertinimu yra nepagrįstas, kadangi tiek įstatymo (CK 6.101 straipsnio 2 dalis), tiek ir sutarties prasme, žodžiai „papildomos teisės“ reiškia ir apima tik griežtai su perleista skola susijusias papildomas teises, tokias kaip teisę į palūkanas, netesybas, baudas ir panašiai. Šiame kontekste teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad sutartyje ir CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodytų žodžių „papildomos teisės“ aiškinimas plečiamai yra negalimas ir dėl to, kad toks aiškinimas aiškiai kirstųsi ir pažeistų Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį bei prieštarautų kitoms šio įstatymo nuostatoms, pagal kurias ginčyti bendrovės sandorius, išieškoti žalą iš kaltų asmenų ir naudotis kitomis teisėmis, atliekant įmonės bankroto procedūras yra išimtinė bankroto administratoriaus teisė ir prerogatyva.

14Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas ieškinį reiškia de facto dėl reikalavimų susijusių su jo įgytų skolų negaliojimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vienas sutarčių teisės principų - sutarties uždarumo principas, reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; Nr. 3K-3-257/2014). Kadangi Reikalavimų perleidimo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir ( - ) atsakovas negali būti laikomas sutarties šalimi, jo ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai ir (ar) kitokio pobūdžio teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties, remiantis sutarties uždarumo principu ir šiuo klausimu aiškiai suformuota kasacinio teismo praktika, yra akivaizdu, kad tarp ieškovo ir bankrutavusios ( - ) sudaryta ginčo sutartis neturi galios trečiųjų asmenų (t. y. atsakovo) teisėms ir pareigoms, todėl ieškovas neturi iš šios sutarties kylančių reikalavimo teisių į atsakovą. Dėl minėto teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad šiuo atveju ieškovas kaip reikalavimo teises įsigijęs asmuo (pirkėjas) gali naudotis tik jam kaip pirkėjui suteikiamomis teisėmis, reikšti visus reikalavimus kitai sutarties šaliai, t.y. ( - ) tačiau ieškovas ginčo sutarties pagrindu neturi jokios reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį - atsakovą, kuris nėra sutarties šalis ir neįgijo ir neturi jokių teisių reikalauti žalos iš buvusio bendrovės vadovo šios bendrovės vardu.

15Kartu pažymėtina, kad pagal Reikalavimų perleidimo sutarties 3.1 ir 3.2 punktus, ieškovas prisiėmė visas rizikas ir galimas neigiamas teisines pasekmes dėl perimtų reikalavimų ir jų galimo neįvykdymo. Sutarties 3.1 punktas aiškiai numato, kad bendrovė negarantuoja ir nelaiduoja, kad skolininkai įvykdys savo įsipareigojimus, o ieškovas savo ruožtu pareiškia, kad reikalavimo teises įgyja su rizika (prisiima visas rizikas), nes prieš tai jis (kartu su savo teisininkais) nuodugniai susipažino su reikalavimo teises pagrindžiančiais dokumentais, šių reikalavimo teisių susidarymo aplinkybėmis, įvertino jų galiojimą ir teisinį pagrįstumą, taip pat galimai neapibrėžtą reikalavimo teisiu pobūdį, įvertino aplinkybes, jog reikalavimo teisės (ypač dėl buvusiu įmonės darbuotojų skolų, darbo užmokesčio ir dienpinigių permoku) gali būti susiję su LR DK 244 straipsnio ar kitais apribojimais, jog reikalavimo teisių, susijusių su PVM permokomis, perleidimas gali būti ribojamas įstatymų, kitų norminių teisės aktų nuostatų, taip pat įvertino teisės aktus dėl galimų apribojimų ar draudimų disponuoti perleidžiamomis reikalavimo teisėmis. Taigi, dar prieš pasirašydamas sutartį, prieš tai įvertinęs kartu su teisininkais, ieškovas žinojo ir suprato visas pasekmes bei prisiėmė visas rizikas pagal sutartį, įvertino, kad gali būti taikomi LR DK 244 straipsnyje nustatyti apribojimai, tačiau vis vien sutartį sudarė, tikėdamasis, kad buvę bendrovės darbuotojai geruoju grąžins jam jo reikalaujamas sumas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovui nepavyko atgauti skolas pagal perleistus reikalavimus, nesudaro jam pagrindo šias skolas atgauti reiškiant ieškinį buvusiam įmonės vadovui A. Š..

16Dėl atsakovo A. Š. atsakomybės.

17Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-208/2007; Nr. 3K-3-440/2008; Nr. 3K-3-20/2009; Nr. 3K-3-546/2011).

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad dėl buvusio ( - ) vadovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurios suma yra lygi perleistų kreditorinių reikalavimų sumai ir sudaro 5952,13 Eur. Teigia, kad A. Š. veiksmai yra neteisėti, kadangi atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas specialiąsias pareigas juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai. Pažymėtina, jog įstatyme yra įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009; Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006; Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

19Prašomos priteisti žalos dydį ieškovas tapatina su darbo užmokesčio ir susijusių išmokų permokos dvylikai įmonės darbuotojų suma, kuri sudaro 5952,13 Eur, t.y. ieškovo pagal Reikalavimų perleidimo sutartį įgyta suma. Teismo vertinimu, toks žalos dydžio paskaičiavimas teoriškai būtų tinkamas žalos dydžio pagrindimui, tačiau ieškovas privalo įrodyti ir kitas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.

20Ieškovas nurodo, kad buvusio įmonės direktoriaus A. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jo valdymo laikotarpiu (2015-02-01 – 201-12-15) įmonėje susidarė 5952,13 Eur darbo užmokesčio bei su tuo susijusių išmokų permoka 12 įmonės darbuotojų ir tai prisidėjo prie įmonės nemokumo. Teigia, kad atsakovo priimti sprendimai, atlikti veiksmai, pasireiškiantys bendrovės turto netinkamu/neapdairiu valdymu ir kitais bendrovės atžvilgiu neteisėtais veiksmais, buvo akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, todėl negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus, o atsakovas, atlikęs tokius veiksmus bei pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendroves atžvilgiu turi atlyginti bendrovei padarytą žalą (LR CK 2.87 str. 7 d.). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės ( - ) apskaitos organizavimas ir vedimas Apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties Nr. BAP - 03/2015 pagrindu buvo patikėtas UAB „B2B Baltic”. Atsakovas teigia, jog jis nebuvo informuotas paminėtos buhalterinių paslaugų įmonės, jos atstovų apie kokias nors permokas (darbo užmokesčio, dienpinigių) bendrovės darbuotojams, negavo jokių ataskaitų ir pranešimų apie tai, tokia informacija neatsispindėjo ir UAB „B2B Baltic“ parengtuose ir pateiktuose finansiniuose dokumentuose. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir bankroto administratoriaus R. S. rašytiniai paaiškinimai (e.b.l. 160-162, t.1) bei paaiškinimai teismo posėdžio metu. R. S. nurodė, kad tik iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui pradėjus aiškintis situaciją bei pareikalavus pateikti patikslintus (galutinius) finansinius duomenis tapo žinomos aplinkybės dėl darbo užmokesčio ir susijusių išmokų permokos bei jų dydis, debitorių skaičius, sumos, laikotarpiai ir kita informacija. Gavęs šiuos duomenis, bankroto administratorius nedelsiant kreipėsi į bendrovės darbuotojus dėl skolų grąžinimo, ko pasekoje keletas skolingų darbuotojų reikalaujamas sumas grąžino. Apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartimi, UAB „B2B Baltic” įsipareigojo pagal bendrovės pateiktus pirminius, suvestinius dokumentus bei informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vesti kompiuterizuotą bendrovės buhalterinę apskaitą (...) tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą (...) atsakyti už buhalterinių įrašų teisingumą, finansinės, statistinės ir mokestinės atskaitomybės parengimą ir pateikimą laiku (apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties 1.1., 1.2., 9.1. punktai), todėl įvertinus šios sutarties nuostatas, byloje esančius rašytinius įrodymus, bankroto administratoriaus R. S. paaiškinimus, teismas turi pagrindą išvadai, kad atsakovas apie aukščiau minėtas permokas įmonės darbuotojams nežinojo, todėl negalėjo imtis veiksmų jas susigrąžinti ar kitaip sumažinti ieškovo nurodomos žalos atsiradimą. Kaip jau buvo minėta, bankroto proceso metu paaiškėjus, kad permokos egzistuoja, administratorius ėmėsi visų būtinų veiksmų šioms permokoms susigrąžinti. Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų.

21Kadangi byloje nenustatyta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti žalos (nuostolių) atsiradimą ieškovui, atitinkamai neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, t.y. ieškovas neįrodė ir šios atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

22Taigi, esant nustatytam minėtų aplinkybių visetui, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. O nesant atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų ir ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą, UAB “Verslo taškas” ieškinys dėl 5952,13 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

23Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

24Dėl baudos skyrimo.

25Atsakovas, remdamasis LR CPK 95 str., prašė skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, pusę baudos sumos priteisiant atsakovo naudai. Sutinkamai su LR CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tokia apimtimi, kad galėtų tenkinti atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui, todėl atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui, 50 proc. jos skiriant atsakovo naudai yra netenkinamas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų (e.b.l. 91-93, t.1; 97-100, t.2), ieškovas dėl šios sumos nepagrįstumo nepasisakė, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str.). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistina 9,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str.).

28Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo UAB „Verslo taškas“, j.a.k. 304437979, atsakovui A. Š., a.k. ( - ) 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti iš ieškovo UAB „Verslo taškas“, j.a.k. 304437979, valstybės naudai 9,93 Eur (devynis eurus 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

32Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas pateiktu ieškiniu (e.b.l. 1-7, t.1) prašo priteisti iš atsakovo... 3. Atsakovas A. Š. pateiktu atsiliepimu (e.b.l. 84-89, t.1) su ieškinio... 4. Pateiktame dublike (e.b.l. 98-101, t.1) ieškovas papildomai nurodė, kad... 5. Pateiktame triplike (e.b.l. 107-113, t.1) atsakovas papildomai nurodė, kad... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose... 8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad jis atliko... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Byloje nustatyta, jog 2016-10-19 kreditorių susirinkimo nutarimu ( - ) buvo... 11. Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą A. Š.. ... 12. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas savo reikalavimus grindžia vadovo... 13. Ieškovas taip pat teigia, kad turi reikalavimo teisę į atsakovą, nes... 14. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas ieškinį reiškia de facto dėl... 15. Kartu pažymėtina, kad pagal Reikalavimų perleidimo sutarties 3.1 ir 3.2... 16. Dėl atsakovo A. Š. atsakomybės.... 17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad dėl buvusio ( - ) vadovo... 19. Prašomos priteisti žalos dydį ieškovas tapatina su darbo užmokesčio ir... 20. Ieškovas nurodo, kad buvusio įmonės direktoriaus A. Š. neteisėti veiksmai... 21. Kadangi byloje nenustatyta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų... 22. Taigi, esant nustatytam minėtų aplinkybių visetui, teismas turi pagrindą... 23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą... 24. Dėl baudos skyrimo. ... 25. Atsakovas, remdamasis LR CPK 95 str., prašė skirti ieškovui baudą dėl... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio l dalyje... 28. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo UAB „Verslo taškas“, j.a.k. 304437979, atsakovui A.... 31. Priteisti iš ieškovo UAB „Verslo taškas“, j.a.k. 304437979, valstybės... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...