Byla 2-206-647/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant V. Liaubienei, dalyvaujant ieškovo atstovui G. N., atsakovams I. N., R. U., M. U., atsakovo S. Š. atstovei adv. Dž. Tarvainytei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei V.Juciūtei 3-iojo asmens LR Aplinkos ministerijos atstovei L.Mikuckienei vertėjai A. Stančinskai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams I. N., M. U., R. U., S. Š., Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam asmeniui LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 3 notarų biurui, Vilniaus m. 2 notarų biurui, Vilniaus rajono 1 notarų biurui dėl VAVA sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, bei restitucijos taikymo,

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškiniu prašė: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimą Nr. 2.5-41-30025 ,, Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiam V. N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiam V. N. perduodant jam neatlygintinai 5.65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 5,65 ha žemės sklypą, esantį ( - ), pripažinti negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R. R. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. gavo 5,65 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą esantį 5,65 ha žemės sklype ( - ), pripažinti negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės patvirtintą 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1- 5084, kuria I. N. minėtą sklypą, esanti ( - ), už 9000 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2010/00061.1.0), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą esantį ( - ), įkeitė S. Š., ir panaikinti šios lakšto dalies registraciją Hipotekos registre. Taikyti restituciją natūra: įpareigojant R. U. (a/k ( - ) ir M. U. (a/k ( - ) grąžinti valstybei 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 5,65 ha žemės sklype ( - ), įpareigoti I. N. (a/k ( - )) grąžinti R. U. ir M. U. pagal 2009-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-5084) gautą pinigų sumą-9000 Lt. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti atsižvelgiant į jo pareiškimo metu turėtus duomenis: Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimu Nr. 2.5-41-30025 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam V. N.‘‘ mirusiajam V. N. (mir. 2003-12-22) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusį savininko J. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 7,34 ha (vertė 8918 Lt) žemės, esantį ( - ). Šiuo sprendimu buvo nuspręsta mirusiajam V. N. atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį turtą - 7,34 ha žemės ir vietoj turėtos 7,34 ha žemės buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 5,65 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai (ūkinių miškų sklypai), esantį ( - ). 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarė R. R. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. paveldėjo minėtą 5,65 ha dydžio žemės sklypą, paskirtis: miškų ūkio, naudojimo būdas: ūkinių miškų sklypai kadastrinis Nr. ( - ). 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5084 (sutartį patvirtino Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė) I. N. minėtą sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 9000 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., kurie 2009-07-13 Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teisės į minėtą 5,65 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame miško žemės plotas yra 5,65 ha. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-03-22 raštą nr. (16-2)-DS-2670) minėto VAVA sprendimo priėmimo metu nurodytame sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘ pakeitimo. Iš kartu su minėtu raštu Nr. (16-2)-D8-2670) pateiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-09 pažymos Nr. P1003-197S7 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmento, ir 2010-03-10 pažymos nr. 19797 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad minėtame sklype kadastro Nr. 4162/0100:3363 yra 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p. numato, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. 1 p. miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privación nuosavybėn jie neperduodami. Atsižvelgiant į tai, VAVA 2009-04-22 sprendimas, atkuriant mirusiajam V. N. nuosavybės teises į buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą -7,34 ha žemės sklypą esantį ( - ), kuriuo vietoj turėtos žemės V. N. buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 5,65 ha žemė sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) ir kuriame sprendimo priėmimo metu buvo 5,65 ha valstybinės reikšmės miško, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str. nuostatos. Dėl šios priežasties minėtas VAVA sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus administracinį aktą. turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarė R. R. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo I. N. paveldėjo minėtą 5,65 ha dydžio žemės sklypą, o 2009-07-09 pirkimo pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L.Šilerienės pardavė R. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su M. U. už 9000 Lt. Kadangi minėtas žemės sklypas, užimtas valstybinės reikšmės mišku, V. N. nuosavybėn buvo perduotas neteisėto VAVA sprendimo pagrindo, konstatuotina, kad tai buvo padaryta neteisėtai. Dėl šios priežasties, ir vadovaujantis principu, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, minėtas žemės sklypas negalėjo būti perduodamas kitų asmenų nuosavybėn. Todėl negaliojančiu pripažintinas 2009-06-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. 1631), taip pat pripažinimą negaliojančia 2009-07-09 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-50S4. Panaikinus neteisėtą VAVA sprendimą ir pripažinus negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, bei pirkimo pardavimo sutartį, taikytina restitucija natūra, t. y. 5,65 ha žemės sklypas, esančio ( - ), grąžintinas valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu atsakovai R. U. ir M. U. turi grąžinti valstybei 5,65 ha valstybinės reikšmės miško žemės. Nurodo, kad 2010-04-20 ieškinyje, atsižvelgiant į jo pateikimo metu galiojusius teisės aktus, atsakovu buvo nurodyta Vilniaus apskrities viršininko administracija. Nuo 2010-07-01 VAVA funkcijos nuosavybės teisių atkūrimo srityje perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, todėl ši institucija yra įtraukta atsakovu šioje civilinėje byloje. Parengiamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į atsakovo R. U. prašymą, bei pateiktus duomenis apie tai, kad ginčo sklypui įregistruota hipoteka, o kreditoriumi nurodytas S. Š., pastarasis asmuo, teismo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje. Ginčijant administracinio akto bei jo pagrindu įgytų nuosavybės teisių teisėtumą, tais pačiais argumentais ginčytini ir hipotekos lakštai bei jų registracija. Viešasis interesas nebūtų tinkamai apgintas, jeigu, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus dėl VAVA sprendimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, pritaikius restituciją valstybei grįžtų suvaržytas žemės sklypas, todėl ginčo žemės sklypo hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas 01120100006110) dalis dėl ginčo sklypo unikalus Nr. ( - ), pripažinimą negaliojančia, o jo pagrindu atlikta ginčo sklypo, unikalus Nr. ( - ), hipotekos registracija yra naikintina. Atsakovai R. U. ir M. U., atlygintinai įsigydami ginčo sklypą, privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir žinoti, bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, nėra pagrindo manyti, kad atsakovams R. U. ir M. U. nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog ginčo sklypą, kuris visas yra užimtas valstybinės reikšmės miško, jie įsigyja iš asmens, kuris neturi teisės jos perleisti, o jie neturi teisės jos įgyti. Todėl atsakovai R. U. ir M. U. negali būti atleisti nuo pareigos grąžinti neteisėtai įgytą turtą teisėtam savininkui, t.y. valstybei. Hipoteka registruota 2010-04-29 pagal S. Š. 2010-04-27 pateiktą prašymą, o ieškinys teismui pateiktas 2010-04-20, R. U. ir M. U. atsiliepimas į pareiškimą teismui buvo pateiktas 2010-04-26. Iš to seka, kad hipoteka buvo registruota atsakovams R. U. ir M. U. jau žinant apie šią iškeltą civilinę bylą. Byloje jau buvo priimta 2010-04-23 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-04 rašte Nr. 6270, hipotekos sandorių šalys hipotekos rašte be kita ko patvirtino, „nėra jokių kitų įkeičiamo turto apribojimų ir apsunkinimų“, tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovai R. U. ir M. U., hipotekos registracijos procedūrų metu neužsimindami apie laikinųjų apsaugos priemonių ginčo sklypui taikymą, nesielgė sąžiningai, ir tai galėjo lemti patį sprendimą dėl hipotekos įregistravimo. R. U. ir M. U. veiksmai šioje situacijoje vertintini kaip nesąžiningi, turėję įtaką ne tik sprendimo dėl hipotekos įregistravimo priėmimui, bet galimai ir buvę nesąžiningi kito atsakovo – S. Š. atžvilgiu, kuris apie pareikštą ieškinį galėjo nežinoti. Atsakovas S. Š. privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir žinoti, bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, o tuo pačiu ir tokį objektą pasirinkti prievolių užtikrinimo priemone. Ieškovo atstovas palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti kaip pagrįstą ir įrodytą, bei paaiškino, kad 2009-04-22 Vilniaus apskrities viršininko buvo priimtas sprendimas, atkurtos nuosavybės teisės neatlygintinai perduodant sklypą V. N. turto paveldėtojams. Po šio sklypo įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą matyti, kad apie tokį veiksmą buvo žinoma VAVA, kurios teises nuo praėjusių metų perėmė Nacionalinė Žemė tarnyba. Mano, kad to pakanka teismui konstatuot sprendimo neteisėtumą. Viskas buvo suderinta, žemėtvarkos projektas nepanaikina sprendimo neteisėtumo, tik leidžia kalbėt apie institucijų atsakomybę, dėl žalos atlyginimo. Teismų praktika yra susiformavusi, liečiančių valstybinės reikšmės mišką. Valstybinės reikšmės miško negalima perduoti privačion nuosavybės. Ginčijant VAVA sprendimus nereikalaujama ginčyti reformos projekto, kitų administracinių aktų. VAVA sprendimo ginčijimas yra pakankamas, nes jis yra pagrindas registruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Konstitucija gina nuosavybę, kuri įgyta teisėtai. Konstatavus apskrities viršininko administracijos akto neteisėtumą, toks nuosavybės įgijimas neturėtų būti laikomas teisėtu. Visi vėliau sekę sandoriai pripažintini negaliojančiais.

3Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba, bei jo atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymas numato, kad žemės sklypai perduoti neatlygintinon nuosavybėn pagal sudarytus ir nustatyta tvarka patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Projektas yra specialusis tertitorijų planavimo dokumentas. Teisės aktuose numatyta jo derinimo ir rengimo tvarka. Pretendentui V. N. suprojektuotas žemės sklypas ( - ) vietovėje, projektas įsakymu patvirtintas. Projektas suderintas su Vilniaus miškų urėdija, projektas nėra nuginčytas. Projektas yra sklypo suformavimo dokumentas. Mano, kad nenuginčijus jo, negalima tenkinti ieškinio. Prašom atmesti ieškinį. Kada buvo pradėtas rengti projektas, nežino, apskrities viršininko įsakymai skelbiami internete. Projektą rengė individuali M. A. įmonė „Arensta‘‘. Šioje byloje žalos klausimas nekeliamas. Laisvos žemės fondą šiuo atveju parengia projekto autorius, jis parengia planą duomenis, žiniaraščius, o tvirtinama apskrities viršininko įsakymu. Duomenys dėl laisvos žemės fondo j gaunami iš žemėtvarkos skyriaus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama, bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami, arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų: 1) grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai: 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Pretendentas V. N. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę. mišką ir vandens telkinius, eilę. priskirtas 9 eiliškumo grupei. Ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas, kaip tai nustatyta Reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ir 20 straipsnyje, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) ,,Dėl Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone‘‘. Pagal šį patvirtintą žemėtvarkos projektą. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-04-22 priėmė sprendimą Nr. 2.5-41-30025. Ieškovas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų, todėl, neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", t.y. Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su atsakingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybės įmone Vilniaus miškų urėdija. Šios įstaigos projektų derinimo inžinierius pasirašė žemėtvarkos projekto plane. Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktame VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypas kadastro Nr. ( - ), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas, ginčydamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimą Nr. 2.5-41-30025 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) Vilniaus mieste mirusiajam V. N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 5,65 ha ploto sklypą, esantį ( - ), nenurodo konkrečios šio sklypo buvimo vietos, todėl skundo tenkinimo atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Ieškovas ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisę, turėjo konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas (pateikti VĮ Registrų centras įregistruotą ginčijamo žemės sklypo geodezinių matavimų bylą). Todėl prašo patikslintą ieškinį atmesti.

4Atsakovas R. U. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad prokuroras pripažino, kad jis neanalizavo tų aplinkybių, dėl kurių minėtas žemės sklypas atsirado tarp valstybinės reikšmės miškų žemės plotų. Apskrities viršininko įsakymas yra neteisėtas, nepriklausomai nuo to, kad žemėtvarkos projektas buvo suderintas su visom institucijomis. Ieškovas preziumuoja, kad remiantis tam tikrais nutarimais, miškas grąžintas neteisėtai. Kokiu pagrindu pakliuvo į valstybinės reikšmės miškų plotus, neatsakė ieškovo atstovas. Žemės reforma eina į pabaigą, ir jam, kaip sąžiningam įgijėjui, nėra aišku kokiu būdu bus kompensuota, ar natūra, ar pinigine išraiška. Žala atsirado dėl valdininkų klaidų, jei teismas nutars ieškinį tenkinti, neaišku kas žalą kompensuos. Sklypo vertė, pagal Registro centro duomenis, vos ne 5 kartus didesnė, nei nurodyta sandorio metu, tai viena atsakovių turėtų grąžinti didesnę sumą. Žino, kad teismui yra pateikti dokumentai, kad yra I. N. įsiskolinimai komunalinių paslaugų tiekėjams, jokio turto ji neturi, gyvena iš pensininkės pašalpos, turi išlaikytinių, moka savivaldybei už būstą, perspektyvos atgauti pinigus miglotos, arba nerealios. Sklypo rinkos vertė yra didesnė. Sumokėjo 9000 lt. Hipotekos registre nurodyta, kad yra vienas skolininkas bankui, ieškovas laidavo už tą skolininką, informavo kreditorių, kad dalis turto areštuota. Pirmą kartą kilo susirūpinimas, kad atgaut šituos pinigus. Buvo pokalbis, kad reikėtų pateikti papildomus užtikrinimus pinigų sumai, kad ji būtų grąžinta. Yra toks skolininkas R. S., kuris laidavo už jį. S. Š. skola negrąžinta. Panaikinus hipoteką, nėra aišku, kaip bus su grąžinimo užtikrinimu. Buvo sutarta dėl termino pratęsimo.

5Atsakovo S. Š. atstovė advokatė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad hipoteka - tai ne prievoliniai santykiai, tai yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą. Kreditorius užsitikrina savo skolinį įsipareigojimą padengti iš daikto. Visi klausimai regreso tvarka turi būti kitos bylos pagrindas. Valstybė išieškos iš kaltų asmenų, jei ieškinys bus patenkintas. Ieškinys nepagrįstas nei faktinėm aplinkybėm, nei teisiniais argumentais, jis yra atmestinas. Prokuroras kreipėsi dėl viešo intereso gynimo ir viešas interesas ginamas sekančiai - kadangi yra Vyriausybės nutarimas, kuriame atitinkamas žemės plotas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų ploto schemą, tai šita privati nuosavybė yra prieštaraujanti viešam interesui. Egzistuoja lygiai tokios pat galios Vyriausybės nutarimas 1997-10-23 Nr. 1154, Konstitucinis teismas taip pat yra pasisakęs - 2007-09-08 nutarimas byloje Nr.44/04-10/06. Aplinkybės netirtos. LR Konstitucija gina privačią nuosavybę. Prokuroras yra valstybės tarnautojas ir yra tam tikri įstatymai, ir turime gerbti tam tikrus interesus ir lūkesčius. Byloje nėra duomenų, kad privatūs asmenys būtų pažeidę tam tikrus interesus. Nuosavybė jiems atsirado perduodant grąžintiną turtą jie nuosavybės nesukūrė. Tik teisinga tai, kad žemėtvarkos projekto nereikia naikinti atskirai. Dėl ieškinio dalyko - visam ieškinyje nėra nurodyta nei vieno LAT praktikos pavyzdžio, kur galutinai suformuota praktika dėl valstybinės reikšmės miškų, kurie yra ne miesto teritorijoje. Miesto miškai - išimtinė valstybės nuosavybė. Tačiau ne miesto miškas, kad būtų valstybinės reikšmės mišku, jis turi turėt kažkokį statusą. Neaišku, kas lėmė, kad šitą mišką reikėjo priskirti prie valstybinės reikšmės miškų. Suderinimai yra visų institucijų. Byloje privati teisė nėra ginama. Prokuroras neatsako nei už nieką, nes nėra nei žyminio mokesčio, nei iš jo regreso tvarka kas nors bus išreikalauta. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nežino, kas pirmiau pradėta rengti ar schema, ar matininkas parengė žemėtvarkos projektą. Jei yra kažkoks Vyriausybės nutarimas, kuris sako - šita nuosavybė yra valstybės, tai teismo kompetencija yra suabejoti, ar šis nutarimas pažeidžia Konstitucijos. Privati nuosavybė registruota viešajame registre. Sandoriai patvirtinti notaro, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

6Atsiliepime atsakovas S. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad R. U. ir M. U., laikydamiesi visų tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų iš I. N. įsigijo žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo tinkamai išlaikyta, t.y. paruošti nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai nustatyta tvarka buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis, jokių pastabų dėl pateikto projekto nebuvo pateikta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuosavybės teisų atkūrimo procese I. N. būtų veikusi nesąžiningai ir būtų dariusi įtaką tam, kad jai neteisėtai būtų atkurtos nuosavybės teisės, juo labiau, kad taip būtų elgęsi R. U. ir M. U., kurie nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese nedalyvavo, o tik pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo šį žemės sklypą. Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą ne tik dėl 2009-02-23 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-29633, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos I. N., bet ir dėl 2009-02-23 sprendimo Nr. 2.1-41-29634, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos S. N. bei dėl 2009-02-23 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-29633, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos R. U.. Nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos galimai pažeidžiant įstatymo reikalavimus keliems atskiriems asmenims, todėl akivaizdu, jog tai yra ne minėtų asmenų nesąžiningų veiksmų pasekmė, bet Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltė. Pagal teismų praktiką Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kaip institucijai tuo metu turėjusiai teisę priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo taikomi daug aukštesni teisės žinojimo standartai, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos prerogatyva nustatyti, kad miško žemės sklypai yra valstybinės reikšmės sklypai išimtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai arba tai, kad įjuos nuosavybės teisės gali būti atkurtos. Ieškovas teismo prašo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2129 tarp I. N. ir R. U., bei M. U. pripažinti negaliojančia, tačiau ieškovo motyvai, kad R. U. ir M. U., pirkimo-pardavimo sutartimi įsigiję ginčo sklypą, privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, bei žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus, jiems tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nebuvo kliūčių nuosavybės atkūrimui natūra, bei žemės sklypo įsigijimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. R. U. ir M. U., neturintys specialisto išsilavinimo, realiai neturėjo galimybės patys nustatyti, kad miško žemės sklypas, kurį jie perka, galimai patenka į valstybiniams miškams priskiriamą teritoriją - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 916 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘ 58 priede pateikiama valstybinės reikšmės miškų plotų schema ne specialistui yra nesuprantama. R. U. ir M. U. ne patys atkūrė nuosavybės teises, bet įsigijo žemės sklypą iš I. N., todėl su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, bei proceso dokumentacija sutuoktiniai nebuvo ir neturėjo būti supažindinti. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, kad R. U. ir M. U. buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai išskyrus prielaidą, jog jie turėjo ar galėjo žinoti apie tai, kad nuosavybės teisės I. N. atkurtos nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Nuosavybės teisė į žemės sklypą atkurta 2009-04-22; žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp I. N. ir R. U., bei M. U. pasirašyta 2009-07-09, sutuoktiniai paskolos sutartį su kreditoriumi pasirašė 2009-12-03. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pasibaigusi prieš 8 mėnesius, žemės sklypo savininkai buvo pasikeitę prieš pusmetį, kreditorius Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre patikrino, ar nekilnojamajam turtui nebuvo nustatyti apribojimai, be to, notaras patikrinęs ar nėra kliūčių sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo: sutartį bei sutartinės hipotekos lakštą patvirtino šiuos sandorius. Atsižvelgiant į tai, prokuroro ieškinyje sąžiningam kreditoriui, kuris kaip prievolės užtikrinimo būdą pasirenka žemės sklypų apsunkinimą hipoteka, keliamas reikalavimas domėtis buvusių žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūros atitikimu įstatymams yra apskritai nelogiškas. 2009-12-03 dieną S. Š. ir R. U. bei M. U. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią kreditorius S. Š. paskolino R. U. ir M. U. 150 000 Lt sumą. Pasirašant paskolos sutartį, buvo susitarta ir dėl žemės sklypų apsunkinimo hipoteka, kaip prievolės užtikrinimo būdo. Vadovaujantis minėta paskolos sutartimi 2010-04-27 skolininkai įkeitė 3 žemės sklypus, tarp jų ir žemės sklypą kadastrinis numeris: ( - ), kuris šalių susitarimu įvertintas 50 000 litų. Tai, kad sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas 2010-04-27 nesuteikia teisės spręsti, jog hipoteka įregistruota nesąžiningai. Kreditorius nežinojo, jog dėl žemės sklypų yra kilęs ginčas, dėl ginčo objektu esančio žemės sklypo bei kitų sklypų įkeitimo buvo susitarta pasirašant paskolos sutartį, t.y. 2009-12-03 dieną, o sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas ir hipotekos skyriui pateiktas paskolos sutarties šalims patogiu metu, t.y. 2010-04-27 dieną. S. Š., kaip civilinių teisinių santykių subjektas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teismo sprendimas neturėtų įtakoti S. Š., kaip sąžiningo kreditoriaus teisių į hipoteka apsunkintą turtą. Prokuroras be kitų reikalavimų siekia įpareigoti sąžiningus nekilnojamo turto įgįjėjus R. U. ir M. U. grąžinti žemės sklypą, o taip pat panaikinti sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeistas ginčo sklypas ir taip pažeisti sąžiningo kreditoriaus S. Š. interesus. Net ir teismui pripažinus, kad žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, tokie ieškovo reikalavimai yra neproporcingi siekiamam tikslui, o konstitucinės vertybės priešpriešinamos.

7Atsakovė I. N. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad žemė atiteko vyrui paveldint, buvo susitarimas, kad jam duotų tą sklypą. Po to jis mirė. Jis pardavinėjo tą žemę, prieš mirdamas pasakė, kad iš Urbanavičiaus paėmė kažkokią sumą pinigų, Susitarimas 9000 lt, o kokią sumą paėmė, nepasakė. 9000 Lt gražinti jai yra nerealu. Skolos didelės. Antstolis išskaičiuoja. Pensija 800 Lt, pragyvenimui lieka 200 Lt.

8Atsakovė M. U. su ieškiniu nesutiko.

9Trečiojo asmens aplinkos ministerijos atstovė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad palaiko prokuratūros ieškinį. Konstitucija gina nuosavybės teises, ginama privati nuosavybė, ginama ir valstybinė nuosavybė. Pirmiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės, ši teritorija buvo priskirta prie valstybinės reikšmės plotų. Teismų praktikoje, LAT praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant klausimus dėl apskrities viršininko įsakymų, reikia vadovautis tais teisės aktais, kurie galiojo sprendimo priėmimo metu. Sprendimo priėmimo metu galiojo Miškų įstatymas, Žemės įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Nuosavybės teisės negali būti atkuriamos į valstybinės reikšmės mišką. Ginčo teritorija nuo 2006 metų tapo valstybinės reikšmės miškų ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. į ją nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos. Sprendimai prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms turi būti panaikinti. Valstybinės reikšmės mišką draudžiama perleisti privación nuosavybėn. Į argumentą, kad nėra praktikos dėl rajono miškų, pažymėjo, kad yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 A525-1094 bei A858-859 2010-05-17 dienos nutartis. Dėl sąžiningų įgijėjų interesų gynimo yra pasisakęs LAT 2010-10-25 3K-3-417. Mano, kad atsakovo argumentai atmestini. Išimtinė valstybinė nuosavybė negali būti paliekama privačiai nuosavybei, o dėl atsakovo R. U. pasisakymo dėl turto vertės - yra vertė sandorio sudarymo metu, vidutinė rinkos vertė buvo 50 182 lt. Teiginys, kad 5 kartus viršija sandorio kainą, mano, kad nepagrįstas ir atmestinas. Kas pasiūlė priskirti mišką valstybinės reikšmės miškams pasakyti negali, bet gali pasakyti, kad pagal miškų įstatymą Vyriausybei yra suteikti įgaliojimai priskirti miškus valstybinės reikšmės miškams. Dėl faktinio pagrindo - teritorijas priskiriant prie valstybinės reikšmės miškų, tai nebuvo (2006 metais) privačios nuosavybės sklypai. Šiame sklype nebuvo natūrinės teisės. Todėl dėl nuosavybės teisių gynimo - teisė į nuosavybės teisių atkūrimą egzistavo kitoje vietoje, o ne ginčo vietoje. Sklypą turėjo kažkur kitur, tik realizuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo suteiktas neteisėtai ginčo sklypas. Galima atkurti nuosavybę ir kitais būdais, pavyzdžiui kompensavimu, nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos tokiu būdu, koks nepažeistų įstatymo. Pagrindo suabejoti konstitucingumu nėra, nes tai nebuvo natūrinė teritorija. 2009 metais buvo priimtas viršininko administracijos sprendimas, kuomet galiojo Vyriausybės nutarimas dėl priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas 2006-11-20 raštas Nr. (12-2)D8-9479. Atsiliepime nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos (2010-02-20 raštu Nr. 319) pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 126 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881) (toliau - Nutarimas 916) priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-10 pažymą Nr. 19797, Lietuvos Respublikos miškų valstybes kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2010-03-09 Nr. P1003-19787 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 5,65 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-17 nutartyje Nr. 2A-138/2009 yra nurodęs, kad abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo. Todėl manytina, kad byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad ginčo žemės sklype yra 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Nutarimo 916 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-22 sprendimas Nr. 2.5-41-30025 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam V. N.‘‘, kuriuo perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises) yra neteisėtas. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė šias imperatyvias teisės aktų normas:- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. reikalavimus, kurio 4 d. nurodyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai5 o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. ir 13 str. reikalavimus. Šio įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miškams. Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Todėl, mūsų manymu, Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-22 sprendimas Nr. 2,5-41-30025, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu, tuomet turi būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą (šiuo konkrečiu atveju panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-22 sprendimą Nr. 2,5-41-30025), išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, bei taikytina restitucija. Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu t.y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Civilinio kodekso 4.7 str. 2 d. numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto (valstybinės reikšmės miško), negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais.

10Tretieji asmenys Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras T.P.Vėlyvis ir Vilniaus m. 2 notarų biuro ir Vilniaus m. 3 notarų biuro notarai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

11Ieškinys tenkintinas.

12Kaip nustatyta byloje surinktais dokumentais, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimu Nr. 2.5-41-30025 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam V. N.‘‘ mirusiajam V. N. (mir. 2003-12-22) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusį savininko J. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 7,34 ha (vertė 8918 Lt) žemės, esantį Akmenytės kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta mirusiajam V. N. atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį turtą - 7,34 ha žemės ir vietoj turėtos 7,34 ha žemės buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 5,65 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai (ūkinių miškų sklypai), esantį ( - ), (b.l. 10, I tomas). 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarė R. R. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo I. N. paveldėjo minėtą 5,65 ha dydžio žemės sklypą, paskirtis: miškų ūkio, naudojimo būdas: ūkinių miškų sklypai kadastrinis Nr. ( - ) ( b.l. 12-13, I tomas), 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5084 (sutartį patvirtino Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė L.Šilerienė) I. N. minėtą sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 9000 Lt pardavė R. U. ir M. U. (b.l. 14-18, I tomas), atsakovai M. U. ir R. U. 2009-07-13 VŠĮ R. C. įregistravo savo nuosavybės teisės į 5,65 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame miško žemės plotas yra 5,65 ha. ( b.l. 20-21, I tomas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-03-22 raštą nr. (16-2)-DS-2670) minėto VAVA sprendimo priėmimo metu nurodytame sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘ pakeitimo. Iš kartu su minėtu raštu Nr. (16-2)-D8-2670) pateiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-09 pažymos Nr. P1003-197S7 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmento, ir 2010-03-10 pažymos nr. 19797 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad minėtame sklype kadastro Nr. ( - ), yra 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas. ( b.l. 6-9) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-04-29 įregistravo hipotekos lakštą 01120100006110, kuriuo R. U. ir M. U., užtikrindami iki 2010-12-03 suteiktos paskolos pagal 2009-12-03 šalių sudarytos paskolos sutartį grąžinimą, įkeitė S. Š. R. U. bei M. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą unikalus Nr. 4400-1854-6160 (b.l. 93-105, I tomas).

13LR Konstitucijos 47 str. nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusių įstatymų: LR Miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, valstybinės reikšmės miškas tai tame tarpe ir kiti miškai Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams; pagal LR Žemės įstatymo 4str., Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams; Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima; pagal LR Žėmės reformos įstatymo 14 str., miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams; pagal Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymo) 6 str. 2,4 d.d., 13 str. 1p., miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat miestų miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t.y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neparduodami.

14LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitusinio Teismo 2005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimai). Valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinai valstybės nuosavybei, todėl ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokie miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Nuosavybės teises atkurianti institucija kartu yra atsakinga už žemės reformą valstybėje. Žemės reformos tikslas yra pakeisti žemės nuosavybės santykius (Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės reformos sudedamoji dalis, todėl sprendžiant kokiu būdu bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, įgaliota institucija turi atsižvelgti į visus žemės reformos laikotarpiu vykstančius procesus. Pažymėtina, kad šie procesai vyksta tuo pat metu, todėl tiek atkuriant nuosavybė teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tiek parduodant valstybinę žemę, tiek priimant sprendimą išpirkti žemę, valstybės institucijos turi veikti taip, kad viena konstitucinė vertybė nebūtų ginama pažeidžiant kitas vertybes. Pareiga saugoti valstybinės reikšmės miškus kaip išimtinę valstybės nuosavybę turi ne tik specialai miškus prižiūrinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką grąžinant jį natūra būtina sistemiškai taikyti ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir Miškų įstatymą, kurio nuostatos yra susijusios su Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatytu reguliavimu dėl valstybės išperkamų miškų (LR Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-47/2010). Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina išvada, kad VAVA, priimdama ginčijamą 2009-04-22 sprendimą Nr. 2.5-41-30025 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, V. N. perduodant jam neatlygintinai 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 5,65 ha žemės sklypą, esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, pažeidė LR Konstitucijos 47 str., bei aukščiau nurodytų įstatymų normas, t.y. imperatyviąsias teisės normas bei visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. CK 1.80 str.1d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris niekinis ir negalioja; pagal šio straipsnio 2 d., tuomet, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Administracinio akto, prieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms panaikinimas sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, o teismas pripažinęs sandorį niekiniu ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (LR Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2004-12-01 civ.byla Nr.3K-3-662/2004, 2006-05-16 civ.byla Nr.3K-3-328/2006, 2006-01-03 civ.byla Nr.3K-7-4/2006, 2007-06-05 civ.byla Nr.3K-3-149/2007, 2009-11-26 civ.byla Nr.3K-3-532/2009 ir kt.).

15Vadovaujantis CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. (CK 6.146 str.). Panaikinus iš dalies administracinį aktą – 2009-04-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.5-41-30025, turi būti panaikintos šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, 5,65 ha žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo, bei tuo pačiu pripažintinas negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R. R. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. a.k. ( - ) paveldėjo 5,65 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą esantį 5,65 ha žemės sklype ( - ), pripažįstant negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L.Šilerienės patvirtintą 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1- 5084, kuria I. N. sklypą, esantį ( - ) už 9000 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., pripažįstant negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2010/00061.1.0), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą esantį ( - ), įkeitė S. Š., ir panaikinti šios lakšto dalies registraciją Hipotekos registre. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241. str. 1 d. nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, taigi atsakovas privalo grąžinti žemės sklypo dalį įgytą be teisinio pagrindo.

16Byloje nėra reikšmingas palikimą priėmusio įpėdinio - atsakovės I. N. sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes įpėdinis turtą įgijo neatlygintinai (CK 4.96 str.3d.), be to restitucijos taikymo būtinumas teisiogiai išplaukia iš LR Konstitucijos 47 str. Todėl, nagrinėjamu atveju CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2d., netaikytinos. Teismas pažymi, kad pagal CK 4.96 str. ir teismų praktiką, sąžiningu įgijėju laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis, daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu jo perdavimą draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus. Jis negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje įstatymai yra skelbiami (LR Aukščiausioj Teismo nutartys: 2007-06-22 civ.byloje 3K-3-294/2007, 2008-06-25 civ.byloje Nr.3K-3-346/2008 ir kt.). Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini atsakovų argumentai dėl jų sąžiningumo. Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Žemės reformos žemėtvarkos projektai pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 2 p.), kartu tai atskirais atvejais būtinas dokumentas, kad būtų priimtas atitinkamas nuosavybės teisių atkūrimo aktas. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės reformos projektas ir kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o būtent VAVA sprendimas yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybės teisę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą (LR Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009-12-11 civ.byloje Nr.3K-3-559/2009, 2010-02-05 civ.byloje Nr.3K-3-47/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-25 nutartis byloje Nr.A-525-19/2010). Be to, kaip jau pasisakyta aukščiau, VAVA priimant ginčijamą sprendimą negalėjo nepaisyti LR Konstitucijos 47 str., Atkūrimo įstatymo 6, 13 str str, Miškų įstatymo 4 str., Žemės įstatymo 4 str., Žemės reformos istatymo 14 str. LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 nuostatų. Ieškovo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, paminėti aukščiau (b.l. 6-9, t. I) nėra nuginčyti ar paneigti ir patvirtina, jog 5,65 ha žemės sklype yra ginčijamas 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, kadastrinis numeris. Įgyvendinant Miškų įstatymą buvo patvirtinti LR miškų valstybės kadastro nuostatai (LR Vyriausybės 2003-10-09 nutarimas Nr.1255), kuriuose nustatyta, kad LR miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. LR miškų valstybės kadastro objektas yra LR miškai, o šio kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (nuostatų 4,7,15 p.p.). Pagal CK 1.109 str. civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. LR Aukščiausiasis Teismas 2009-12-11 nutartyje civ.byloje Nr.3K-3-559/2009 išaiškino, kad CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti. Taigi miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis.

17Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir yra pagrindas konstatuoti, kad priimant minėtą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprandimą, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai.

18Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d., numatančia, jog bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, o taip pat atsižvelgiant į LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, juo labiau, kad iš atsakovų I. N., R. U., M. U., S. Š. priteisti bylinėjimosi išlaidas būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga, kadangi jų veiksmai niekaip neįtakojo iš dalies panaikintų apskrities viršininko administracijos sprendimų priėmimo (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).

192010-04-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str.).

20Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.str.,

Nutarė

21Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,ieškinį tenkinti.

22Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimą Nr. 2.5-41-30025 ,, Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiam V. N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiam V. N. perduodant jam neatlygintinai 5.65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 5,65 ha žemės sklypą, esantį ( - ), pripažinti negaliojantį 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R. R. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. a.k. ( - ) paveldėjo 5,65 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą esantį 5,65 ha žemės sklype ( - ).

23Pripažinti negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės patvirtintą 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1- 5084, kuria I. N. sklypą, esanti ( - ) už 9000 Lt pardavė R. U. a.k. ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., a.k. ( - ) pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2010/00061.1.0), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą esantį ( - ) įkeitė S. Š., ir panaikinti šios lakšto dalies registraciją Hipotekos registre.

24Taikyti restituciją natūra: įpareigojant R. U. (a/k ( - ) ir M. U. (a.k. ( - ) grąžinti valstybei 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 5,65 ha žemės sklype ( - ), įpareigoti I. N. (a.k. ( - )) grąžinti R. U. ir M. U. pagal 2009-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-5084) gautą pinigų sumą-9000 Lt.

252010-04-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti įvykdžius šį teismo sprendimą.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba, bei jo atstovė su ieškiniu nesutiko.... 4. Atsakovas R. U. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad... 5. Atsakovo S. Š. atstovė advokatė su ieškiniu nesutiko.... 6. Atsiliepime atsakovas S. Š. nurodė, kad su ieškiniu... 7. Atsakovė I. N. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad... 8. Atsakovė M. U. su ieškiniu nesutiko.... 9. Trečiojo asmens aplinkos ministerijos atstovė su ieškiniu sutiko.... 10. Tretieji asmenys Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras T.P.Vėlyvis ir... 11. Ieškinys tenkintinas.... 12. Kaip nustatyta byloje surinktais dokumentais, Vilniaus apskrities viršininko... 13. LR Konstitucijos 47 str. nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine... 14. LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog miškai yra ypatingi nuosavybės... 15. Vadovaujantis CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą... 16. Byloje nėra reikšmingas palikimą priėmusio įpėdinio - atsakovės 17. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir yra... 18. Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo... 19. 2010-04-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios... 20. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.str.,... 21. Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,ieškinį... 22. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22... 23. Pripažinti negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos... 24. Taikyti restituciją natūra: įpareigojant R. U. (a/k 25. 2010-04-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...