Byla e2YT-5794-1023/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui ir Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant pareiškėjams J. Ž., A. P., O. V., V. M. ir J. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž., A. P., O. V., V. M. ir J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Bylos šalių reikalavimai bei argumentai

61.

7Pareiškėjai J. Ž., A. P., O. V., V. M. ir J. A. (toliau – pareiškėjai) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė jų tėvo A. Ž., mirusio ( - ), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3).

82.

9Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjų tėvas A. Ž.. Po tėvo mirties liko daug kilnojamųjų daiktų: namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, vištos, šuo, arklio vežimas, plūgas, metalo laužas, namų apyvokos daiktai, traktorius, žemės padargai, įvairūs įrankiai, piniginės lėšos ir kiti daiktai. Mirus tėčiui tėčio turtą pareiškėjai paveldėjo faktiškai turtą pradėję nedelsiant valdyti kaip savo t. y. savo nuožiūra įvertino ir išsidalino mirusiojo daiktus ir turėtas pinigines lėšas tarp brolio ir seserų. Kreiptis į notaro kontorą tuo metu nebuvo jokios būtinybės, nes dėl paveldėtų daiktų draugiškai sutarė, daiktams nebuvo būtina teisinė registracija. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo, tėčiui turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Po tėčio mirties jo kilnojamųjų daiktų priėmimas yra ne kas kita kaip palikimo priėmimo veiksmai atlikti faktiškai. Be to šie veiksmai (palikimo priėmimo veiksmai) buvo aktyvūs veiksmai, nes pasidalijant ir naudojantis tėčio daiktais, išleisdami tėčio pinigines lėšas, jo turtą jie tebevaldo kaip savo. Įstatymo termino nepraleido, o tai įrodo faktas, kad tėčio paliktus gyvūnus reikėjo lesinti ir šerti kiekvieną dieną. Gavę paveldėjimo teisės liudijimą galės tvarkyti teisinius formalumus dėl išvados įteisinimo, kuri reikalinga žemės nuosavybės atkūrimui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3, 36-38).

103.

11Teismo posėdžio metu pareiškėjai A. P., O. V., V. M. ir J. A. prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė (2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 06 min. 02 sek. iki 34 min. 40 sek.), kad iš karto po tėčio mirties – ( - ), kadangi nebuvo registruoto turto, jie pasidalijo jo daiktus tarpusavyje, o paskui tik sužinojo, kad dar yra galimybė atkurti tėčio nuosavybės teises į žemę. Apie žemes tarp jų kalbos nebuvo. Viską pasidalijo tarp visų vaikų: J. Ž. pasiėmė transporto priemones, kurios buvo neregistruotos, jos dabar jau neveikiančios, stovi tik kaip palikimas, o sesės pasiėmė tėčio namų apyvokos daiktus, smulkmenas, namų ūkio daiktus – staltieses, patalynę, maisto produktus ir panašiai, sesuo O. V. šiuo metu gyvena buvusiame tėčio būste ( - ), kuris priklauso jos dukrai. Daiktus pasidalino po ketvirtynų, t. y. praėjus keturioms savaitėms po tėčio mirties. Dabar kai gavo pranešimą iš žemės tarnybos, tai pradėjo tvarkytis paveldėjimo reikalus. 2013 m. rugpjūčio mėnesį O. V. pateikė prašymą žemės tarnybai dėl žemės atkūrimo, jie liepė kreiptis ir iš teismo pristatyti dokumentą, kad jie yra paveldėtojai, nesikreipė į teismą, nes nežinojo įstatymų, nesuprato, nežinojo eigos, ką reikia daryti. Dabar nusprendė viską sutvarkyti, taip kaip reikia. Ginčo tarp pareiškėjų dėl tėčio palikimo priėmimo bendrai tarp jų nėra.

12II.

13Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai

144.

15Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 82). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (elektroninės bylos apyrašo b. l. 97-100) nurodė, kad A. Ž. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui 2005 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo. 2005 m. rugpjūčio 30 d. buvo parengta Kauno apskrities išvada Nr. 5001 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri patvirtina, kad A. Ž. turi (turėjo) teisę atkurti nuosavybės teises į 2,0600 ha buvusio savininko J. Ž. iki nacionalizacijos ( - ) kaime, Prienų rajone valdytos žemės dalį. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2013 m. rugpjūčio 7 d. gavo O. V. prašymą „Dėl lygiaverčio sklypo suteikimo“, kuriame ji nurodė, jog yra viena iš A. Ž. paveldėtojų ir pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą Veiverių kadastro vietovėje. Kartu su šiuo prašymu O. V. pateikė Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D. 2013 m. rugpjūčio 7 d. liudijimus, notarinio registro Nr. 4684 ir Nr. 4685, kuriuose nurodyta, kad į 2009 m. lapkričio 29 d. mirusios O. Ž. ir ( - ) mirusio A. Ž. palikimą paveldėjimo bylos nepradėtos. Vienai iš pareiškėjų O. V. jau 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo žinoma apie tai, kad A. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises. Nurodė, jog šiuo metu NŽT Prienų ir Birštono skyrius rengia sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. į 2,06 ha buvusio savininko J. Ž. iki nacionalizacijos ( - ) k., Prienų r., valdytos žemės dalį atlyginant pinigais. Suinteresuotas asmuo pareiškėjų pareiškimo pagrįstumą palieka vertinti teismo nuožiūra, pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

165.

17Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 93). Per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą.

186.

19Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 91). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 55-57), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo prieštaravimų byloje nereiškia, bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

20Teismas

konstatuoja:

21Pareiškimas tenkintinas.

22III.

23Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

247.

25Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė pareiškėjų tėvas A. Ž. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 4-6, 13-28, 50, 52). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). Po A. Ž. mirties liko jam priklausančios nuosavybės atkūrimo teisės į žemės sklypą, esantį (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10-12, 103-108). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie tuoj po savo tėvo A. Ž., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes kaip įpėdiniams gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

268.

27Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog jie tuoj po savo tėvo A. Ž., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, įrodo pačių pareiškėjų paaiškinimai, kurie buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti (CPK 178, 185 straipsniai) (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Visi pareiškėjai nuosekliai ir tapačiai nurodė, jog iš karto po tėvo mirties, po ketvirtynų, jie kaip įpėdiniai tarpusavyje pasidalino likusį turtą ir toliau juo naudojosi kaip savo nuosavybe, iškarto po tėvo mirties toliau rūpinosi pasidalintu priklausiusiu turtu – neregistruotomis ūkio paskirties transporto priemonėmis (elektroninės bylos apyrašo b. l. 40-49), namų apyvokos daiktais, baldais, gyvuliais, ir panašiai, juos pasidalino visi pareiškėjai, tarp jų ginčo dėl to nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjų žodinius paaiškinimus dėl jų veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, atitinkantys pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjų paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Ginčo dėl palikėjo turto nėra, jo palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjai iš karto po savo tėvo A. Ž., mirusio ( - ), mirties jo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo A. Ž. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

289.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

3010.

31Valstybė šioje byloje patyrė 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos turėtų būti priteistinos iš pareiškėjų (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai), tačiau šias išlaidas padalinus kiekvienam pareiškėjų po lygiai, ši suma (0,70 Eur) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

33Pareiškimą patenkinti.

34Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. Ž., asmens kodas ( - ) A. P., asmens kodas ( - ) O. V., asmens kodas ( - ) V. M., asmens kodas ( - ) ir J. A., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą pagal įstatymą po A. Ž., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), mirties pradėdami faktiškai jį valdyti.

35Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

36Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I.... 5. Bylos šalių reikalavimai bei argumentai... 6. 1.... 7. Pareiškėjai J. Ž., A. P., O. V., V. M. ir J. A. (toliau – pareiškėjai)... 8. 2.... 9. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjų tėvas A. Ž.. Po... 10. 3.... 11. Teismo posėdžio metu pareiškėjai A. P., O. V., V. M. ir J. A. prašė... 12. II.... 13. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai... 14. 4.... 15. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 16. 5.... 17. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo... 18. 6.... 19. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 20. Teismas... 21. Pareiškimas tenkintinas.... 22. III.... 23. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 24. 7.... 25. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 26. 8.... 27. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu... 28. 9.... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis... 30. 10.... 31. Valstybė šioje byloje patyrė 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 33. Pareiškimą patenkinti.... 34. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. Ž., asmens... 35. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 36. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...