Byla 2-336-544/2015
Dėl skolos, palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovei L. T., atsakovės atstovui advokatui J. U.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-336-544/2015 pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB ( - ) ieškinį atsakovei UAB ( - ) dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

Nustatė

3Ieškovė RUAB ( - ) prašė priteisti iš atsakovės UAB ( - ) 185 406,81 Lt skolos, 30 000 Lt palūkanų, 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2013-10-31 ieškovė išrašė atsakovei eilę PVM sąskaitų-faktūrų už pirktas prekes ir suteiktas paslaugas, kurias atsakovė priėmė be pretenzijų, tačiau nei nustatytu terminu, nei po paraginimo jų neapmokėjo. Su atsakovės atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, atliktu likus šešioms dienoms iki 2014-01-03 Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo 2014-03-27 dieną, nesutiko. Atsakovė taip pasielgė žinodama apie vykstantį restruktūrizavimo procesą, priimtas teismo nutartis, todėl įskaitymu siekė išvengti savo pareigos atsiskaityti už paslaugas ir prekes ir pirmumo tvarka patenkinti savo reikalavimus, todėl pažeidė kitų kreditorių interesus ir jų reikalavimų tenkinimo tvarką. Atsakovės reikalavimai nebuvo vykdytini, kadangi nuo 2013-01-16 Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla byloje Nr. B2-2133-653/2013 dėl ieškovės restruktūrizavimo, kurioje 2013-01-16 ir 2013-02-01 nutartimis UAB ( - ) buvo leisti iš jos sąskaitų bankuose sumokėti tik darbo užmokestį darbuotojams ir privalomąsias įmokas VSDFV bei valstybės biudžetams, be to, galiojo ir daugiau taikytų areštų ieškovės turtui. Kadangi minėtos Vilniaus apygardos nutartys galiojo iki pat 2014-03-27, todėl ieškovė negalėjo vykdyti jokių įsipareigojimų atsakovei. Nesant visų privalomų įskaitymo sąlygų, t. y. reikalavimams nesant vykdytiniems, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atliko įskaitymą.

4Nurodė, kad abi šalys yra komercinio ūkio subjektai, jas siejo tarpusavio sutartiniai komerciniai santykiai dėl prekių tiekimo, paslaugų suteikimo, kurias patvirtina šalių priimtos ir į apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros, todėl atsiskaitymams turi būti taikomas LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir šiuo teisiniu pagrindu bei taikant 8,76 VILIBOR palūkanų normą ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 30 000 Lt palūkanų, gera valia sumažintų nuo priskaitytos 10 724 944, 64 Lt sumos.

5Atsakovė UAB ( - ) prašė ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, nes ieškovei 185 406,81 Lt sumos nėra skolinga. Priešingai, ieškovė yra skolinga atsakovei, nes 2012-01-01 - 2014-03-20 laikotarpiu ir ieškovei suteikė paslaugų, pardavė prekių, išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kurias ieškovė priėmė be pretenzijų, tačiau jų neapmokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki 2014-03-21 buvo skolinga atsakovei 186 742,73 Lt, o atsakovė ieškovei už nurodytą laikotarpį buvo skolinga 185 406,84 Lt, vadovaudamasi CK 6.130 - 6.140 straipsniais, vienašališkai įskaitė tarp šalių buvusius visus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurių terminas suėjęs arba kurių terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, ir 2014-03-21 pranešimu apie tai pranešė ieškovei. Po atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 2014-03-21 dienai ieškovės skola atsakovei liko 1 335,89 Lt pagal 2013-01-31 dienos PVM sąskaitą - faktūrą Nr. MI001336 ir tokio dydžio kreditorinį reikalavimą pareiškė ieškovės restruktūrizavimo byloje. Kadangi teismo nutartis iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2014-03-27, tai įskaitymas 2014-03-21 buvo atliktas teisėtai. Apie teisme nagrinėjamas bankroto ir restruktūrizavimo bylas, taikytus turto areštus ieškovės turtui ir lėšoms nežinojo. Ieškovė įskaitymo akto nustatyta tvarka neginčija ir reikalauja tik priteisti skolą, todėl įskaitymas yra galiojantis, atliktas esant visoms įstatyme numatytoms įskaitymo sąlygoms.

6Mano, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, nes LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos šiam ginčo santykiui netaikytinas, nes jos taikomos tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ar mokėjimai. Tarp šalių nebuvo sudarytos prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartys, dėl palūkanų skaičiavimo pagal minėto įstatymo nuostatas šalys taip pat nebuvo susitarusios. Pabrėžė, kad pagal minėtą įstatymą paskaičiuotos tiek 10 mln. Lt, tiek 30 000 Lt palūkanos, kurios turėtų atitikti kompensuojamąją funkciją, yra neprotingos ir nepagrįstai didelės, nes reikalavimo suma yra 185 406,81 Lt, o ieškovė taip pat yra skolinga atsakovei.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Byloje esančių įrodymų bei teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB ( - ) 2014-01-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014, kuri įsiteisėjo 2014-03-27, iškelta restruktūrizavimo byla (1 t., b. l. 7-8). 2014-07-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 18 327 854, 37 Lt sumai. 2014-11-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi RUAB ( - ) restruktūrizavimo byla nutraukta, tačiau ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartimi panaikinta (civilinė byla Nr. 2-409/2015).

9Dėl skolos priteisimo.

10Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai, pagal pradmenis ir esmę atitinkantys pirkimo-pardavimo, paslaugų teikimo teisiniams santykiams (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2013-10-31 ieškovė atsakovei už prekes ir suteiktas paslaugas išrašė eilę PVM sąskaitų-faktūrų, patvirtinančių, kad atsakovė ieškovei turi sumokėti 185 406,81 Lt. 2014-03-21 dienai ir ieškovė atsakovei pagal PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-03-20 buvo skolinga 186 742,73 Lt. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jos viena kitai nurodytais laikotarpiais buvo skolingos nurodytas pinigų sumas, kurių mokėjimo terminai suėję arba apibrėžti pareikalavimo momentu (1 t., b. l. 15-16, 17-122, 140-145, 160). Atsakovė ieškovei 2014-03-21 pranešimu Nr.14/015 pranešė, kad 2014-03-21 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 185 406,81 Lt sumai, po kurio 2014-03-21 dienai ieškovė liko skolinga atsakovei 1 335,89 Lt pagal 2013-01-31 dienos PVM sąskaitą - faktūrą Nr. MI001336 (1 t., b. l. 10, 139, 160). Tokio dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovė pareiškė ieškovės restruktūrizavimo byloje (1 t., b. l. 149-151). Šis UAB ( - ) reikalavimas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išskirtas į atskirą bylą Nr. 2-3568/2015, ir ši byla sustabdyta. 2014-04-02 pranešimu atsakovei ieškovė UAB ( - ) nurodė, kad jos vienašališkai atliktą įskaitymą vertina neteisėtu ir su juo nesutinka, nes 2014-01-03 teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pagal ĮRĮ 8 str. nuostatas įskaitymas buvo draudžiamas ir pareikalavo, kad atsakovė apmokėtų skolą iki 2014-04-10 (1 t., b. l. 10). Kadangi atsakovė skolos nesumokėjo, ieškovė 2014-04-23 kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo. Atsakovė savo įsiskolinimą ieškovei iš esmės pripažino ir ieškinį atmesti prašė tuo pagrindu, kad prievolės pagal ieškinį yra pasibaigusios dar iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo.

11Ieškovės reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, atsakovės nuomone, pasibaigė įskaitymu, reiškia nesutikimą su įkaitymu, todėl teismas tokiu atveju, net ir nesant priešpriešinio ieškovės reikalavimo, turi patikrinti, tokį atsakovės atsikirtimo pagrįstumą ir nustatyti, ar prievolės galėjo būti įskaitytos: ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 str. 1 d.), ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 str.), ar įskaitymas nebuvo draudžiamas (CK 6.134 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009; 2010-04-16 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-168/2010 ir kt.).

12Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Šiuo atveju įskaitymas buvo atliktas vienos prievolės šalies (atsakovės). Ieškovė neginčija ir 2014-03-21 pranešimo Nr.14/015 turinys apie atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 185 406,81 Lt sumai patvirtina, kad pats ieškovės informavimas apie įskaitymą buvo tinkamas (1 t., b. l. 139).

13Įskaitymą atlikęs asmuo privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (CPK 12, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). Teismo nuomone, šių aplinkybių atsakovė neįrodė. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

14Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2014-03-21 dienai jos viena kitai už prekes ir paslaugas buvo skolingos 185 406,81 Lt (1 t., b. l. 15-16, 17-122, 140-145, 160). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau šioje byloje ieškovė pagrįstai tvirtina, kad nebuvo įstatyme numatytų visų sąlygų, numatytų CK 6.130 – 6.140 str., būtinų atliekant įskaitymą, reikalavimai nebuvo vykdytini, buvo pažeistos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (ĮRĮ) nuostatos, įskaitymu atsakovė siekė pirmiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus likus šešioms dienoms iki nutarties iškelti UAB ( - ) restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo.

15ĮRĮ 8 str. 1 p. numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka <...> įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Todėl atsakovė pagrįstai nurodo, kad formaliai ši įstatymo nuostata nebuvo pažeista, nes nutartis iškelti UAB ( - ) restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2014-03-27, o įskaitymas atliktas 2014-03-21.

16Tačiau kasacinis teismas, aiškindamas įmonės restruktūrizavimo paskirtį bei tikslus, yra pažymėjęs, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010). Nors ĮRĮ 8 str. 3 d. ir nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos yra sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei reikalavimų įskaitymas, tačiau restruktūrizavimo tikslas yra padėti finansinių sunkumų patiriančiai įmonei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, t. y. viešąjį interesą atitinkantis tikslas (ĮRĮ 1 str. 2 d.). ĮRĮ 7 str. 2 d. yra numatyta, kad, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Vilniaus apygardos teismas 2013-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2133/2013, kuria priėmė ieškovės UAB ( - ) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutarė sustabdyti UAB ( - ) turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir šios nuostatos tebegaliojo įskaitymo dieną (2014-03-21). Taigi, iki restruktūrizavimo plano, kuris yra įmonės savininkų, vadovų ir kreditorių susitarimas dėl konkrečios įmonės verslo perspektyvų, patvirtinimo restruktūrizuojama įmonė naudojasi minėtomis lengvatomis (ĮRĮ 8 str.). Teismo nuomone, tai turėtų būti suprantama taip, kad įmonės savininkai, vadovai ir kreditoriai, siekdami restruktūrizavimo tikslo, susitarė dėl tam tikrų veiksmų, nuolaidų, savo veikimo apribojimų ir pan. Todėl susitarimui prieštaraujančių veiksmų jie negali atlikti nuo pat pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme priėmimo, nes tokie susitarimai ir veiksmai pažeidžia proporcingumo principą, įmonės ir jos kreditorių pusiausvyrą, iškraipo teismui pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų duomenis apie kreditorius ir įmonės turtą, sukuria sąlygas mažinti įmonės turtą, o tai kelia grėsmę siekti restruktūrizavimo tikslų. Priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visi kreditoriai pagrįstai tikisi ir turi teisėtą lūkestį, kad įmonės turtas nebus mažinamas, įsiskolinimai nedidinami, o kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮRĮ numatyta pagal restruktūrizavimo metmenyse, o vėliau - ir restruktūrizavimo plane numatytą tvarką ir pagal ĮRĮ numatytus etapus. Todėl pagal minėtų ĮRĮ nuostatų reikalavimus aptartų šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo galimas (CK 6.134 str. 1 d. 7 p.).

17Atsakovės argumentus, kad jai nebuvo žinoma apie UAB ( - ) restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą, restruktūrizavimo plano metmenis, civilinių bylų dėl bankroto bylos iškėlimą, apie patiriamus finansinius sunkumus, dėl ko ieškovė net nuo 2009 metų vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, paneigia byloje surinkta įrodymų visuma.

18Pirmiausia, pati atsakovė buvo ieškovės kreditorė, su kuria ji už prekes ir paslaugas pilnai neatsiskaitinėjo nuo 2012-01-11. Apie pareiškimų iškelti UAB ( - ) restruktūrizavimo bylą, bankroto bylą priėmimą teismuose buvo skelbiama viešai specialiame internetiniame tinklapyje.

19Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-419-/2015, iškeltoje pagal UAB ( - ) ieškinį dėl UAB ( - ), dėl 2012-08-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ( - ) ir G. V., pripažinimo negaliojančia, teismas 2013-08-21 nutartyje, kurios kopija įteikta UAB ( - ), nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, jog atsakovė UAB ( - ) yra skolinga ieškovui nuo 2009 metų, šiuo metu atsakovui inicijuojama bankroto byla, atsakovas siekia iškelti restruktūrizavimo bylą, ieškinio pareiškimo dieną nėra aiškus būsimasis UAB ( - ) teisinis statusas, tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju ieškovo interesai bus pažeisti, nes, būdamas trečios eilės kreditoriumi, skolos neatgaus. Kad šios nutarties kopiją UAB ( - ) gavo, įrodo jos pačios atsiliepimo į prašymą pakeisti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones turinys, kuriame ji nurodė, kad „nesutinka su pareikštu prašymu <...> ieškovas nenurodė kokios faktinės aplinkybės pasikeitė po 2013 m. rugpjūčio 21 d., kuomet teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones”.

20Iš minėtų duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2133-656/2013 dėl UAB ( - ) restruktūrizavimo 2013-01-15 nutartyje teismas yra konstatavęs, jog „ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad informavo visus įmonės kreditorius rašytiniu pranešimu apie tai, kad UAB ( - ) akcininkai nutarė pradėti įmonės restruktūrizavimo procedūrą ir pritarė parengtiems plano metmenims <...> tai patvirtina ieškovo pateikti teismui duomenys iš Lietuvos pašto, kad 2013-01-03 išsiuntė 310 pašto korespondencijos siuntų įmonės kreditoriams ir kitiems asmenims“. 2013-04-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi AB ( - ) buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir šioje nutartyje teismas buvo nurodęs, UAB ( - ) pateikė ĮRĮ 6 str. nurodytus rašytinius įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1687/2013 minėtą nutartį panaikinus ir klausimą grąžinus nagrinėti iš naujo, buvo užvesta byla Nr. B2-501-340/2014, kurioje 2014-01-03 teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-03-27, buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad teismas tikrino, ar nėra pažeisti ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p. reikalavimai, tame tarpe – ir reikalavimas valdymo organams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl restruktūrizavimo priėmimo apie tai pranešti raštu kiekvienam kreditoriui. Kadangi teismas restruktūrizavimo bylą iškėlė, vadinasi, šio reikalavimo buvo laikytasi. Tai įrodo, kad UAB ( - ) po 2013-01-03 pašto siuntos gavimo bei iš virš nurodytų kitų faktinių duomenų neabejotinai buvo žinoma apie dalyvių susirinkimo (savininkų) sprendimą dėl patiriamų finansinių sunkumų kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apie restruktūrizavimo plano metmenų parengimą, pareiškimo teisme priėmimą ir bylos eigą.

21Be to, ieškovė RUAB ( - ) buvo atsakovės UAB ( - ) (anksčiau - UAB ( - )) steigėja ir akcininkė. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme tebenagrinėjama civilinė byla Nr. 2-419-/2015, iškelta pagal UAB ( - ) ieškinį dėl 2012-08-10 UAB ( - ) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ( - ) ir G. V., pripažinimo negaliojančia. Tai patvirtina, kad šalis ne tik ilgą laiką siejo tarpusavio ūkiniai-komerciniai, verslo santykiai, tačiau jos yra susiję ir per juridinių asmenų dalyvius, dalyvauja teisiniuose ginčuose, todėl labiau tikėtina, kad gerai žino viena kitos teisinę ir finansinę padėtį.

22Ieškovė pagrįstai nurodo, kad reikalavimai nebuvo vykdytini ir dėl prieštaravimo Turto arešto aktų registro įstatymo (TAARĮ) nuostatoms, nes įskaitymo metu (2014-03-21) UAB ( - ) turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms įsiteisėjusiais, o todėl - privalomais, teismų ir kitų institucijų sprendimais (CPK 18 str.), buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik restruktūrizavimo byloje, bet ir užtikrinant kitų kreditorių reikalavimų įvykdymą. Iš viešai skelbiamų Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad 2014-03-21 dienai jame buvo įregistruotas 31 UAB ( - ) turto arešto aktas, kuriais buvo areštuotas bendrovės turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos siekiant užtikrinti didelės vertės (virš 5 mljn.) kreditorių reikalavimus. TAARĮ 2 str. 7 d. numatė, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o tretiesiems asmenims - nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 str. 1 d.). Tai reiškia, kad, areštavus ieškovės turtą ir uždraudus juo disponuoti, buvo negalimi jokie susitarimai, tame tarpe – ir vienašaliai sandoriai, dėl areštuoto turto, šiuo atveju – piniginių lėšų, įskaitymo. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši ir su jais Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Įstatymu preziumuojama, jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre (TAARĮ 5 str.). Virš minėti duomenys, atsakovei, kaip verslininkei, kuriai keliami padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo ir galėjo būti žinomi, jie leido suprasti prastą ieškovės finansinę būklę, kėlė pareigą ja pasidomėti, o šių veiksmų neatlikusi, atsakovė elgėsi nesąžiningai (CK 1.5 str.). Šiuo atveju atsakovei pasidomėjus atsakovės turtui, turtinėms teisėms ir lėšoms taikomais disponavimo suvaržymais, būtų tapę akivaizdu, jog įskaitymas pažeidžia ne tik kitų įmonės kreditorių interesus, bet imperatyvius draudimus gauti savo reikalavimo patenkinimą iš areštuoto ieškovės turto.

23CK 6.134 straipsnyje nustatytas įskaitymų draudimo sąrašas nėra baigtinis, todėl konstatuotina, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir virš nurodytas įstatymų nuostatas, atsakovės 2014-03-21 pareiškimas ieškovei apie 185 406,81 Lt priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi atsakovė įsiskolinimą ieškovei iš esmės pripažino ir nuo ieškinio reikalavimo gynėsi tik įskaitymu, kuris, dėl virš nurodytų motyvų ir argumentų, laikomas neteisėtu, tai įskaitytos prievolės pripažįstamos nepasibaigusiomis, kas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti (CK 6.38 str. 1 d., 6.53 str. 1 d., 6.59 str.,6.200 str. 1 d.).

24Dėl palūkanų.

25Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 30 000 Lt palūkanų, apskaičiuotų CK 6.37 str. 1 d., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 5 d., 3 str. pagrindais.

26CK 6.210 str. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai jis yra verslininkas, privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 str. numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų numatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymo ar šalių susitarimu. Pagal šalių pateiktus įrodymus, jos nebuvo sudarę rašytinių sutarčių, kuriose būtų susitarę dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio. Byloje nustatyta, kad 2014-03-21 dienai už laikotarpį nuo 2012-01-11 iki 2013-10-31 ieškovė atsakovei už prekes ir suteiktas paslaugas buvo skolinga 185 406,81 Lt, o atsakovė ieškovei – už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-03-20 buvo skolinga 186 742,73 Lt (1 t., b. l. 15-16, 17-122, 140-145, 160). Tai įrodo, kad faktiškai tuo pačiu metu ir laikotarpiu šalys viena kitai buvo skolingos tokią pat pinigų sumą. Todėl CK 6.261 str. numatytų preziumuojamų minimalių nuostolių neatsirado, nes abi šalys iki bylos iškėlimo teisme naudojosi tokia pat viena kitai priklausančia pinigų suma. Kitokie nuostoliai byloje neįrodyti.

27Nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad šalių atžvilgiu netaikytinos Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, nes iš bylos duomenų matyti, kad šalys yra juridiniai asmenys, kurie užsiima komercine ūkine veikla ir siekia iš jos pelno. Todėl pagal veiklos pagrindą šalys laikomos ūkio subjektais, kurių atžvilgiu, jei tam būtų faktinis pagrindas, už netinkamą prievolių vykdymą galėtų būti skaičiuojamos procesinės palūkanos pagal minėtą specialų CK 6.210 straipsnio atžvilgiu įstatymą (Įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 1 d., CK 1.3 str. 3 d.).

28Dėl procesinių palūkanų.

29Nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercinius sandorius, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Tačiau šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir tai yra jos teisė. CK 6.37 str., 6.210 str. numatyta, kad kai skolininkas praleidžia terminą įvykdyti piniginę prievolę ir dėl jos priteisimo pareiškiamas ieškinys, tai terminą praleidęs skolininkas, kai jis yra verslininkas, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo reikalavimo jam pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme iki visiško prievolės įvykdymo. Todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31Byloje buvo 5,75 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b . l. 1, CPK 88 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB ( - ) turėjo 1000 € (2 t., b. l. 33-35), atsakovė UAB ( - ) – 1270.37 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 36-42). Pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismo sprendimas priimamas ieškovės naudai ir reikalavimai tenkinami ? ? 85 %. Išlaidos advokato pagal apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių. Atlikus išlaidų apskaičiavimą proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai, galutinai iš atsakovės ieškovei priteisiama 810 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 4,89 € bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės 0,86 € pašto išlaidų valstybei nepriteisiama, nes LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011—11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nurodyta, kad pašto išlaidos nepriteisiamos, jei jos nesudaro 10 Lt/2,90 € sumos.

32Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies.

34Priteisti iš atsakovės UAB ( - ):

35-ieškovei restruktūrizuojamai UAB ( - ) – 53 697,52 € (185 406,81 Lt) skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 810 € (2796,77 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

36Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

37Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB ( - ): 4,89 € (16,88 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), įmokos kodas 5660).

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė RUAB ( - ) prašė priteisti iš atsakovės UAB ( - ) 185 406,81 Lt... 4. Nurodė, kad abi šalys yra komercinio ūkio subjektai, jas siejo tarpusavio... 5. Atsakovė UAB ( - ) prašė ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, nes... 6. Mano, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, nes LR... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Byloje esančių įrodymų bei teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta,... 9. Dėl skolos priteisimo.... 10. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad tarp bylos šalių buvo... 11. Ieškovės reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, atsakovės nuomone,... 12. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130... 13. Įskaitymą atlikęs asmuo privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis... 14. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad... 15. ĮRĮ 8 str. 1 p. numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės... 16. Tačiau kasacinis teismas, aiškindamas įmonės restruktūrizavimo paskirtį... 17. Atsakovės argumentus, kad jai nebuvo žinoma apie UAB ( - ) restruktūrizavimo... 18. Pirmiausia, pati atsakovė buvo ieškovės kreditorė, su kuria ji už prekes... 19. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo... 20. Iš minėtų duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo... 21. Be to, ieškovė RUAB ( - ) buvo atsakovės UAB ( - ) (anksčiau - UAB ( - ))... 22. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad reikalavimai nebuvo vykdytini ir dėl... 23. CK 6.134 straipsnyje nustatytas įskaitymų draudimo sąrašas nėra baigtinis,... 24. Dėl palūkanų.... 25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 30 000 Lt palūkanų, apskaičiuotų... 26. CK 6.210 str. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs... 27. Nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad šalių atžvilgiu netaikytinos... 28. Dėl procesinių palūkanų.... 29. Nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercinius... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 31. Byloje buvo 5,75 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu... 32. Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.,... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. Priteisti iš atsakovės UAB ( - ):... 35. -ieškovei restruktūrizuojamai UAB ( - ) – 53 697,52 € (185 406,81 Lt)... 36. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 37. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB ( - ): 4,89 € (16,88... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...