Byla eAS-957-756/2017
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Širvintų rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Širvintų vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-720 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062 vykdytojui UAB „Širvintų vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai (tol, kol šioje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas) sustabdyti Įsakymo galiojimą.

7Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu buvo nustatyta 231 687,23 Eur grąžintinų lėšų, kurios per 90 dienų turi būti pervestos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) sąskaitą. Minėtos sumos išieškojimas pareiškėjui sukeltų didelius finansinius sunkumus (pareiškėjo 2016 m. grynasis pelnas siekia vos ( - )), sutrikdytų arba padarytų neįmanomą pareiškėjo veiklą, o tai sukeltų ypatingai dideles neigiamas pasekmes taip pat ir sąžiningiems vartotojams, nes pareiškėjas užsiima viešųjų paslaugų (vandens išgavimas, pateikimas vartotojams, nuotekų valymas) teikimu. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymo galiojimo sustabdymas Ministerijos interesų nepažeistų. Priešingai, būtų užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principai.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

10Teismas nustatė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Grąžinimo taisyklės), 5.2.3, 8.1 ir 11 punktais.

11Teismas, įvertinęs Grąžinimo taisyklių 15.2 ir 16 punktų reguliavimą, padarė išvadą, kad, pareiškėjui apskundus Įsakymą, jame nustatytos skolos išieškojimo procedūra bus sustabdyta. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės eliminuoja poreikį taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iki bus išspręstas ginčas dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, skolos išieškojimo veiksmai nebus atliekami, todėl nėra realios grėsmės pareiškėjui patirti jo nurodomų neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismo įsitikinimu, analizuojamoje situacijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų perteklinis, nes prašomą pareiškėjo interesų apsaugą šiuo atveju užtikrina priverstinio skundžiamo akto vykdymo sustabdymas. Darydamas šią išvadą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-836-492/2017.

12III.

13Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Širvintų vandenys“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo ir prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikyti, t. y. sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilindamas į taikomą teisinį reguliavimą bei nevertindamas pareiškėjui galbūt kilsiančių neigiamų padarinių masto. Teismas priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuria netenkinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pažeidžiamas ir viešasis interesas.

152. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-777/2014, priimtoje esant analogiškoms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, pripažino, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi, teismas turėjo pareigą vadovautis suformuota vieninga teismų praktika.

163. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1K-458 „Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną dieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2017 m. pirmajam ketvirčiui“ 1 punktą, už pavėluotą grąžinti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatomas delspinigių dydis – 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, pagal Grąžinimo taisyklių 16 punktą yra sustabdomas tik skolos išieškojimas, tačiau ne Įsakymo, kuriuo nustatyta grąžintina lėšų suma, galiojimas. Per 90 dienų nesumokėjus Įsakyme nurodytos sumos, pareiškėjui bus skaičiuojami minėti delspinigiai, o tai ilgainiui sudarytų didelę ir pareiškėjui reikšmingą sumą.

174. Pareiškėjo 2016 m. grynasis pelnas yra beveik ( - ) karto mažesnis už Įsakyme nurodytą grąžintiną sumą. Pareiškėjo finansinė padėtis neleidžia šios sumos sumokėti, kad būtų išvengta bylos pralaimėjimo atveju delspinigių mokėjimo už visą bylinėjimosi laiką. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėjui tekus sumokėti nepagrįstai didelę delspinigių sumą, neigiamas pasekmes patirtų ne tik pareiškėjas, bet ir vartotojai. Taigi, būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju lemia ne tik pareiškėjo, bet ir visos visuomenės interesai.

185. Europos Komisija, pareiškėjo žiniomis, nurodytų lėšų sugrąžinti į Europos Sąjungos biudžetą nereikalauja. Tenkinus pareiškėjo prašymą, Ministerijos interesai nebūtų pažeisti, netgi priešingai, būtų užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principai.

196. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą formuoti vieningą, nuoseklią bei neprieštaringą teismų praktiką, nes faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis analogiškose administracinėse bylose Nr. eI-5409-244/2017 ir Nr. eI-5405-244/2017 reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo pritaikytos.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo UAB „Širvintų vandenys“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

23Iš skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-720 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-062 vykdytojui UAB „Širvintų vandenys“, grąžinimo“ matyti, kad nuspręsta netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinti 231 687,23 Eur ir šią sumą pareiškėjas yra įpareigotas grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos, negrąžinus lėšų per nustatytą terminą, mokami delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną.

24Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą), akcentavo savo veiklos specifiką, nurodė, kad skolos išieškojimas pareiškėjui sukeltų didelius finansinius sunkumus, sutrikdytų arba padarytų neįmanomą jo veiklą, gali būti pažeistas viešasis interesas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, vadovaudamasis Grąžinimo taisyklių 15.2 ir 16 punktais, sprendė, kad, pareiškėjui apskundus Įsakymą, jame nustatytos skolos išieškojimo procedūra bus sustabdyta, todėl nėra realios grėsmės pareiškėjui patirti jo nurodomų neigiamų pasekmių.

25Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su sprendimu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog, pareiškėjui apskundus Įsakymą, vadovaujantis Grąžinimo taisyklių 16 punktu, yra sustabdomas tik skolos išieškojimas, tačiau ne Įsakymo galiojimas, atkreipia dėmesį į negrąžinus nustatytos sumos skaičiuotinus delspinigius ir pakartoja, jog prievolė sumokėti grąžintiną sumą turėtų labai didelę įtaką ne tik pareiškėjui, bet ir visiems sąžiningiems vartotojams, prisijungusiems prie nuotekų bei vandentiekio tinklų, t. y. gali būti pažeistas viešasis interesas.

26Nagrinėdama šiuos pareiškėjo išsakytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

27Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

28Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

29Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi pozicijos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012 ir kt.). Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (žr. 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016).

30Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017), ir kad neigiamas pasekmes patirs ne tik jis pats, bet ir visi sąžiningi vartotojai, prisijungę prie nuotekų bei vandentiekio tinklų.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Grąžinimo taisyklių 15.2 ir 16 punktų teisinį reguliavimą, priėjo prie pagrįstos išvados, kad, pareiškėjui apskundus Įsakymą, jame nustatytos skolos išieškojimo procedūra bus sustabdyta.

32Tai, kad pareiškėjo skolos išieškojimo procedūra yra stabdoma iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis, nurodė ir atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

33Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pažymint, kad, nors skundžiamas Įsakymas dėl lėšų grąžinimo sukelia pareiškėjui atitinkamą pareigą, o negrąžinus lėšų per nurodytą terminą bus skaičiuojami delspinigiai, tačiau pareiškėjui apskundus teismui Įsakymą dėl lėšų grąžinimo, tokio Įsakymo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (žr. 2015 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-1299-525/2015, taip pat 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016).

34Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad teisme jau pareikšti reikalavimai dėl skolos grąžinimo ar pradėtos kitokio pobūdžio priverstinio vykdymo priemonės.

35Taigi pareiškėjo argumentai, kad skolos išieškojimas pareiškėjui sukeltų didelius finansinius sunkumus, sutrikdytų arba padarytų neįmanomą jo veiklą, gali būti pažeistas ir viešasis interesas, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog už prievolės nevykdymą bus skaičiuojami delspinigiai, pats savaime taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja būtinybė laikinai sustabdyti skundžiamo akto galiojimą.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Įsakymo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Įsakymas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

38Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su viešuoju interesu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, negu ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti reikalavimą šioje byloje.

39Pareiškėjo atskirajame skunde cituojami bendro pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimai, į ką turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei administracinėje byloje Nr. A146-777/2014 spręstas individualus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atvejis, kurio aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo taikyti pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

40Dėl pareiškėjo argumentų, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kitose administracinėse bylose Nr. eI-5409-244/2017, Nr. eI-5405-244/2017 (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 3 d. nutartys šiose bylose įsiteisėjusios), esant analogiškoms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, pareiškėjo UAB „Mažeikių vandenys“ prašomą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tikrinamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde vertina Vilniaus apygardos administracinio teismo praktiką administracinėse bylose, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą formuoti vieningą, nuoseklią bei neprieštaringą teismų praktiką.

41Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Širvintų vandenys“ atskirąjį skundą atmesti.

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Širvintų... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių... 7. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu buvo nustatyta 231 687,23 Eur... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi... 10. Teismas nustatė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis... 11. Teismas, įvertinęs Grąžinimo taisyklių 15.2 ir 16 punktų reguliavimą,... 12. III.... 13. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Širvintų vandenys“ atskirajame... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo... 15. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d.... 16. 3. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. gruodžio 21 d.... 17. 4. Pareiškėjo 2016 m. grynasis pelnas yra beveik ( - ) karto mažesnis už... 18. 5. Europos Komisija, pareiškėjo žiniomis, nurodytų lėšų sugrąžinti į... 19. 6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą formuoti vieningą,... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m.... 23. Iš skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31... 24. Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte... 25. Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su sprendimu netaikyti... 26. Nagrinėdama šiuos pareiškėjo išsakytus argumentus, teisėjų kolegija... 27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 28. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal... 29. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje,... 30. Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes,... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 32. Tai, kad pareiškėjo skolos išieškojimo procedūra yra stabdoma iki bus... 33. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio... 34. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad teisme jau pareikšti... 35. Taigi pareiškėjo argumentai, kad skolos išieškojimas pareiškėjui sukeltų... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog už prievolės nevykdymą bus... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Įsakymo galiojimo patiriamus... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad atskirojo... 39. Pareiškėjo atskirajame skunde cituojami bendro pobūdžio Lietuvos... 40. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Širvintų vandenys“... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį... 45. Nutartis neskundžiama....