Byla 2A-877-510/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus (pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ir atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Kauno apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-902-214/2011 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. R. ieškinyje nurodė, kad buvo kaltinama pagal LR BK 163 straipsnį tuo, kad nuo 2003 m. rugsėjo 22 d., būdama nepilnamečių D. R. ir J. Ž. globėja, namuose, esančiuose ( - ), 2003 m. gegužės 1 d. – 2008 m. liepos 21 d. laikotarpiu sistemingai beveik kiekvieną dieną joms suduodavo botagu, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, mušdavo dilgėlėmis per veidą, rankas, ne mažiau kaip 7 kartus vertė per naktį stovėti pusiau sėdomis, per Kalėdas ir Naujuosius metus per naktį vertė būti bažnyčioje, uždrausdavo kalbėti savaitę, vertė 3 valandas klūpėti iškėlus rankas, rengdavo išaugtais, nunešiotais ir oro sąlygų neatitinkančiais rūbais, neparūpindavo higieninių įklotų; tokiu būdu fiziškai ir psichiškai gniuždė D. R. ir J. Ž., žiauriai elgdamasi su jomis, piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis. Ieškovė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas 2010-04-15 nutartimi išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-18 nutartimi išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Dėl nepagrįstai iškeltos baudžiamosios bylos, pareikšto kaltinimo sunkaus nusikaltimo padarymu, ieškovė patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, streso. Akivaizdžiai sumažėjo bendravimo galimybės, visuomenės vertinimas, o taip pat buvo įžeisti garbė ir orumas. Bylinėjimosi procese labai pašlijo sveikata, ieškovė patyrė net infarktą, gydėsi stacionare Kauno Klinikose, vėliau reabilitacinėje ligoninėje Palangoje. Ieškovė patyrė 1 900 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios vertintinos kaip nuostoliai. Dėl ilgo ikiteisminio tyrimo proceso, bylos nagrinėjimo teismuose ieškovė patyrė daug išlaidų transportui, nes gyvena ( - ). Nors važinėjimo bilietai neišsaugoti, ieškovę kartais nuveždavo pažįstami, kuriems sumokėdavo už kurą, ieškovė patyrė ne mažiau kaip 800 Lt transporto išlaidas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 2 700 Lt turtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo 2 700 Lt turtinės žalos atlyginimą, 55 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė byloje nenurodė, kokiais konkrečiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais jai buvo padaryta žala, tik nurodė, kad nepagrįstai ji buvo kaltinama baudžiamojoje byloje, kurioje visų instancijų teismų buvo išteisinta. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir kaltinimas baudžiamojoje byloje jai pareikštas esant pakankamai duomenų apie galimos nusikalstamos veikos padarymą. Priimant nuosprendį nustatyta, kad ieškovė auklėjimo metoduose nevengė naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas vykdant vaikų globėjos pareigas, kuris buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui atlikti bei šiam klausimui išnagrinėti visose teismų instancijose. Baudžiamojoje byloje išteisinus ieškovę jos turėtos proceso išlaidos nebuvo priteistos, todėl tenkintinas ieškinys dėl 2 700 Lt turtinės žalos atlyginimo BPK 105 straipsnio 5 punkto pagrindu.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovė A. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti, priteisti ieškovei išlaidas už advokato pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. ieškovei įtarimai buvo pareikšti dar 2008 m. rugsėjo 10 d. Ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, be pagrindo užsitęsęs, baigtas praėjus daugiau negu 9 su puse mėnesiams, t. y. 2009 m. birželio 15 d. Vėliau ieškovė buvo išteisinta. Akivaizdu, kad nebuvo įrodymų apkaltinti apeliantę padarius nusikalstamą veiką, tačiau prokuratūra ikiteisminio tyrimo nenutraukė, o ieškovę išteisinus, ir toliau nepagrįstai vilkino bylą ir teismo sprendimą skundė aukštesnės instancijos teismams;
  2. Kauno rajono apylinkės teismas neatsižvelgė ir nevertino ne tik byloje esančių įrodymų, tačiau ir liudytojų (kaimynų, buvusių globotinių) parodymų, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir kurie paliudijo, kad tiek D. R., tiek ir J. Ž. buvo auklėjamos atsakingai ir pasiaukojamai. Teismo taip pat liko neįvertinta ir neatsižvelgta, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nepasisakė, jog apeliantės globotiniai buvo skriaudžiami ar kad prieš juos buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas;
  3. teismas taip pat neobjektyviai vertino, neanalizavo pareigūnų veiksmų dėl nenutraukto ikiteisminio tyrimo, net ir tuomet, kai abi nukentėjusiosios, davusios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pačios paliudijo, kad ieškovė prieš jas nenaudojo fizinio ir psichologinio smurto. J. Ž. tiesiogiai paneigė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, kad prieš ją buvo naudotas psichologinis ar fizinis smurtas;
  4. dėl apeliantei teisėsaugos pareigūnų nepagrįstai iškeltos baudžiamosios bylos, pareikšto kaltinimo dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo ir neteisėto prokuratūros baudžiamosios bylos vilkinimo, nepagrįsto skundų padavimo apeliacinės, o vėliau ir kasacinės instancijos teismui A. R. patyrė daug nepatogumų, į kuriuos teismas neatsižvelgė vertindamas neturtinės žalos priteisimą;
  5. nors prijungta baudžiamoji byla patvirtino, kad du kartus ieškovės atžvilgiu buvo perduotos baudžiamosios bylos su kaltinamaisiais aktais, tačiau abu kartus ji buvo išteisinta, nes nustatyta, kad globotinių dėl tam tikrų paskatų buvo apkalbama.

9Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Kauno apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

101.

11pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LR BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konstatuodamas valstybės pareigą išteisintajam atlyginti turtinę žalą. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas;

122.

13ieškovė jai padarytą turtinę žalą grindė dviem elementais – išlaidomis advokato paslaugoms ir kelionės išlaidomis. Nė vieno iš minėtųjų elementų ieškovė nepagrindė objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

14Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ieškovei nei viena iš procesinių prievartos priemonių nebuvo paskirta. Ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde taip ir nenurodė kokias konkrečias procesines normas pažeidė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras;
  2. Kauno rajono apylinkės teismas net ir nekvestionavo baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-18 nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis ir padarė teisingą išvadą, kad pati ieškovė veikė esant dideliam neatsargumui;
  3. ieškovė teigia, kad dėl vykstančio baudžiamojo proceso patyrė mikroinfarktą, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Toks apeliantės motyvas taip pat yra atmestinas.

15Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti bei panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai. Ieškovė ieškinyje neužsimena apie per ilgą ikiteisminį tyrimą. Galimą ikiteisminio tyrimo vilkinimą ieškovė įrodinėja tik apeliaciniame skunde;
  2. abejojant teismo sprendimo pagrįstumu proceso dalyviai turi teisę skųsti teismo sprendimus, o tokie veiksmai nėra suprantami kaip bylos vilkinimas;
  3. kaip matyti iš Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžio, ieškovė baudžiamosios atsakomybės prasme neatliko kaltų veiksmų, tačiau teismas nustatė, kad ieškovė kaip vieną iš ,,auklėjimo metodų“ nevengdavo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias;
  4. pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš valstybės ieškovei jos patirtas išlaidas baudžiamajame procese, nemotyvavo, kodėl baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo klausimą jis perkelia į civilinį procesą, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

16Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantis Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti;
  2. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ieškovės atžvilgiu dėl nesurinktų pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, ieškovei nesuteikė galimybės teigti, kad ji įgyja absoliučias teises į žalos atlyginimą ir jai dėl žalos atlyginimo priteisimo nereikia kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

19Baudžiamosios bylos Nr. 1-114-358/2010 duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 1), kurioje ieškovei 2009 m. kovo 30 d. pareikštas įtarimas pagal BK 163 straipsnį (t. 2, b. l. 149). Pagal baudžiamosios bylos duomenis ikiteisminio tyrimo metu ieškovei procesinės prievartos priemonės nebuvo paskirtos. Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. liepos 1 d. kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla perduota pagal teismingumą Kauno rajono apylinkės teismui (t. 2, b. l. 190–191). Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu ieškovę išteisino, nes nepadaryta veika, turinti LR BK 163 straipsnyje numatytų nusikaltimo požymių (t. 3, b. l. 77–89). Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė (t. 3, b. l. 109-113). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 18 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros kasacinį skundą atmetė (t. 3, b. l. 152–157). Ieškovė kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino ir priteisė ieškovei 2 700 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir už transportą, o ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

20CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, valstybė atlygina visiškai, nepaisydama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

21Teismų praktikoje įtvirtinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardyti neteisėti pareigūnų veiksmai, kuriuos nustačius atlyginama padaryta žala. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalos, sukuria prievolę ją atlyginti.

22Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011;2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

23CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrintas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka, ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2009).

24Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

25Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl nepagrįstai iškeltos baudžiamosios bylos, pareikšto kaltinimo sunkaus nusikaltimo padarymu, ji patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, streso. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo konkrečiai nurodyti neteisėtus pareigūnų veiksmus, kuriuos teismui nustačius būtų atlyginama padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuostatos, jog, ieškovės nuomone, ji buvo kaltinama baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepagrįstai, negalima aiškinti išplėstai. CPK 178 straipsnyje nustatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo nurodyti konkrečių pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgdama į civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, jog ieškovė byloje nenurodė, kokiais konkrečiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais jai buvo padaryta žala.

26Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, jog ieškovė taikė gana griežtus auklėjimo metodus savo globotinių atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas vykdant vaikų globėjos pareigas. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados, nagrinėjant ieškovės civilinę bylą, pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo metu ištirtais įrodymais, kasacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje.

27Sprendžiant klausimą, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovė padarė nusikalstamą veiką, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-358/2010 buvo pradėtas 2008 m. rugsėjo 10 d. pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos J. D. pareiškimą, kuriame remiamasi globotinės D. R. paaiškinimais (baudžiamoji byla Nr. 1-114-358/2010, t. 1, b. l. 1, 2). Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimu, Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 30 d. pranešimas apie įtarimą priimtas nukentėjusiųjų D. R. ir J. Ž. parodymais, liudytojų parodymais, Raseinių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos medžiaga, Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 18-31/2000, kurioje ieškovei buvo pareikšti kaltinimai dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, medžiaga (baudžiamoji byla Nr. 1-114-358/2010, t. 1, 2). Šie surinkti duomenys buvo pakankami įtarimui pareikšti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistavo pakankamas pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo laikotarpį (9 mėnesiai), galimos nuskalstamos veikos, susijusios su vaikų teisių pažeidimu, padarymą, ieškovės elgesį su globotiniais, ankstesnius ieškovei pareikštus kaltinimus kitoje baudžiamojoje byloje, atliekant savo funkcijas, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pasinaudojimas įstatymo suteikta teise skųsti tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka teismų priimtus procesinius sprendimus negali būti vertinamas kaip proceso vilkinimas. Priešingu vertinimu būtų iškreipta baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

28Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas pareigūnų neteisėtų veiksmų, padarė išvadas, kurios pagrįstumas apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų padaryti priešingas išvadas. Kadangi nenustatyta civilinės atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai, negalima kelti klausimo dėl viešosios atsakomybės buvimo.

29Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.272 straipsnio prasme išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos tik nustačius, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas, t. y. proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Kadangi nenustatyta, kad valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti veiksmai yra neteisėti, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, nepagrįstai baudžiamojo proceso metu patirtas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidas vertino kaip turtinę žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu ir nepagrįstai priteisė ieškovei 2 700 Lt turtinei žalai atlyginti.

30Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas pakeičiamas, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista iš Lietuvos Respublikos 2 700 Lt turtinei žalai atlyginti ir 55 Lt už advokato pagalbą, panaikinama, šią ieškinio dalį atmetant, o kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Nutarė

32Ieškovės A. R. apeliacinį skundą atmesti.

33Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti.

34Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

35Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš Lietuvos Respublikos A. R. 2 700 Lt turtinei žalai atlyginti ir 55 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

36Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė A. R. ieškinyje nurodė, kad buvo kaltinama pagal LR BK 163... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovė A. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo... 9. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Kauno apygardos prokuratūra... 10. 1.... 11. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LR BPK 105 straipsnio 5... 12. 2.... 13. ieškovė jai padarytą turtinę žalą grindė dviem elementais –... 14. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė... 15. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo... 16. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantis Policijos departamentas prie... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Baudžiamosios bylos Nr. 1-114-358/2010 duomenimis nustatyta, kad 2008 m.... 20. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 21. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardyti... 22. Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios... 23. CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad... 24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio... 25. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl nepagrįstai iškeltos baudžiamosios... 26. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad... 27. Sprendžiant klausimą, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamai... 28. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas pareigūnų neteisėtų... 29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.272 straipsnio prasme... 30. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas,... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Ieškovės A. R. apeliacinį skundą atmesti.... 33. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Kauno apygardos prokuratūros... 34. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.... 35. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. teismo... 36. Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį...