Byla 2A-364-236/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,APST“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-325-160/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APST“ ieškinį atsakovui P. K. (P. K.) dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB ,,APST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. K. 145 970,60 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „APST“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus ją galioti. BUAB ,,APST“ bankroto byloje patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, kurio bendra suma 145 970,60 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas, matydamas, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu turėjo vykdyti šią pareigą. Vykdant savo pareigas turėjo būti atsakingas už įmonės veiklą, veikti išimtinai įmonės interesais, o matydamas, kad įmonė yra nemoki, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi šios pareigos nevykdė, jam kyla civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo, kuri numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartyje yra nustatyta, kad UAB „APST“ jau nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo nemoki, pradelstų įsipareigojimų suma 1 050 786 Lt viršijo į balansą įrašytą 998 270 Lt turto vertę. Ieškovės teigimu, dėl įmonės vadovo ir savininko neveikimo – nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo – kreditoriams liko neatlyginta skola 145 970,60 Eur (504 007,30 Lt), kuri priteistina iš atsakovo – įmonės vadovo ir savininko. UAB „APST“ nuosavas kapitalas jau 2012 m. buvo mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo (įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, nuosavas kapitalas – 48 646 Lt) ir dėl to įmonės vadovas ir savininkas turėjo imtis priemonių per 6 mėnesius nuo situacijos sužinojimo dėl įmonės likvidavimo pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatas. UAB „APST“ pradelstos skolos 2012 m. pabaigoje sudarė daugiau, nei įmonė turėjo turto, taigi esant UAB „APST“ nemokiai, atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet to nepadarė. Jeigu atsakovas laiku būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. tuo metu, kai įmonė pradėjo vykdyti nuostolingą veiklą, t. y. 2013-01-01, būtų pavykę išvengti didelių nuostolių, kuriuos įmonė patyrė dirbdama nuostolingai ir kreditoriams nebūtų padaryta žalos arba žala būtų mažesnė. Toks atsakovo neveikimas padarė žalos, dėl kurios padarymo įmonės vadovui kyla atsakomybė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. K. ieškovei BUAB „APST“ 55 614,66 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2014-09-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 401,05 Eur žyminio mokesčio ir 6,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

7Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi pripažino, kad UAB „APST“ yra nemoki ir iškėlė bankroto bylą. UAB „APST“ darbuotojams atlyginimo neišmokėti pradėjo nuo 2013 m. sausio mėn., kreditoriams kreditoriniai reikalavimai susiformavo 2012 m. antroje pusėje.2010 metų pabaigai įmonė deklaravo turinti 358 976 Lt sumai turto bei 236 279 Lt sumai skolų, mokėtinų per vienerius metus. Įmonė deklaravo 47 522 Lt pelno, tačiau teismo teigimu, turimo turto ir skolų santykis rodo, kad gautas pelnas nekeitė įmonės nemokumo situacijos, taigi įmonė buvo bankroto situacijoje, nes jos trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į apskaitą įtraukto turto vertės. Įmonės skolos 2010 metų pabaigoje sudarė 311 981 Lt, t. y. 86,91 proc. turto vertės. 2011 ir 2012 metais įmonės finansinė situacija pablogėjo, skolų dydis išaugo. Teismo teigimu, įmonės finansinio balanso duomenys patvirtina, kad įmonė nuo 2010 m. buvo nemoki ir 2011-04-11 patvirtinus įmonės balansą, atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir savininku, privalėjo vykdyti teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „APST“ vadovu ir savininku nuo 2008-04-07 buvo atsakovas A. K., todėl teismas sprendė, kad materialinė atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį dėl pareigos neįvykdymo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tenka atsakovui. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą sudarius 2010 m. balansą, kuomet buvo nustatyta, jog įmonės skolos viso sudarė 311981 Lt (90 355,94Eur), skirtumas tarp įmonės skolų apimties, nustatytos patvirtinus įmonės kreditorių reikalavimų sąrašą – 504 007,30 Lt (145 970,60 Eur) apimtyje, yra 192 026,30 Lt (55614,66 Eur), todėl ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 55 614,66 Eur žalos atlyginimo.

8Taip pat teismas nurodė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu už priteistą sumą iš atsakovo priteisė 5 procentų metines palūkanas.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Ieškovė BUAB ,,APST“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl priteistos žalos dydžio ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

111. Teismų praktikoje pripažįstama, jog savo neveikimu – nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą padaro žalos, kurią sudaro teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog bendra kreditorių reikalavimų suma, patvirtinta BUAB ,,APST“ bankroto byloje, kurią sudaro 145 970,60 Eur (504 007,30 Lt) suma, laikytina žalos dydžiu. Teismas nepagrįstai minėtos žalos dydį sumažino nurodant, jog turi būti minusuojami įsipareigojimai, buvę tuo metu, kai vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks skaičiavimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi liko neįvertinti įmonės turto pokyčiai.

122. Didžiausias įmonės turtas – sandėlis prieš pat bendrovės bankroto proceso pradžią atsakovo iniciatyva buvo perleistas trečiajam asmeniui. Nors minėtas sandoris buvo nuginčytas actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo jau buvo spėjęs apsunkinti nekilnojamąjį turtą hipoteka, todėl ieškovei BUAB ,,APST“ buvo priteista piniginė kompensacija. Šis reikalavimas dėl mažo likvidumo bendrovės kreditorių susirinkimo pritarimu buvo perleistas už 100 Eur. Kitas bendrovės turtas, t. y. du automobiliai, bankroto proceso metu buvo realizuoti už 19 700 Lt. Tai patvirtina, jog bendrovės vadovo neteisėti veiksmai lėmė didesnę žalą, nei teismas priteisė iš atsakovo 55 614,66 Eur.

133. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kuomet bankroto procese lieka nepanaudotų lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, šias lėšas gali susigrąžinti įmonės vadovas, remiantis CK 6.242 straipsniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1429/2014). Taigi net priteisus žalos atlyginimo dydį, kuris lygus patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai bei bankroto procese visus šiuos reikalavimus padengus, atsakovas išlaikytų teisę atgauti nepanaudotų pinigų likutį.

14Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,APST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-325-160/2015, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20Dėl žalos atlyginimo už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pažeidimą

21Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

22ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011; kt.). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

23Nagrinėjamoje byloje BUAB „APST“ administratorius pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kaip įmonės vadovo ir akcininko, tuo pagrindu, kad esant UAB „APST“ nemokiai, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to kreditoriai patyrė 145 970,60 Eur žalą. Bylos duomenimis, UAB „APST“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi. Minėta nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus ją galioti. Atsakovas P. K. buvo UAB „APST“ akcininkas ir vadovas nuo 2008-04-07 iki 2013-08-22 (b. l. 13-17), t. y. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Byloje nustatyta, kad 2013 metais į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės darbuotojai bei kreditoriai, bet ne atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuo 2010 metų iki UAB ,,APST“ įmonės bankroto bylos iškėlimo bendrovė buvo nemoki, todėl sprendė, kad esant įmonei nemokiai, atsakovui atsirado pareiga vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdymas, toks šiuo atveju neveikimas, laikytinas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsakovui kilo, kai patvirtinus 2010 metų bendrovės balansą, tapo aišku, kad įmonė yra nemoki. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliaciniu skundu nėra ginčijamos. Teismas nustatęs, jog atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą sudarius 2010 m. balansą, kuomet buvo nustatyta, jog įmonės skolos viso sudarė 311 981 Lt (90 355,94 Eur), skirtumą tarp įmonės skolų apimties, nustatytos patvirtinus įmonės kreditorių reikalavimų sąrašą – 504 007,30 Lt (145 970,60 Eur), kuris sudarė 192 026,30 Lt (55 614,66 Eur), priteisė iš atsakovo ieškovės naudai.

24Ieškovės BUAB „APST“ administratorius, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto žalos atlyginimo dydžio, nurodo, kad bendra kreditorių reikalavimų suma, patvirtinta BUAB ,,APST“ bankroto byloje, kurią sudaro 145 970,60 Eur (504 007,30 Lt) suma, laikytina žalos dydžiu, kurios atlyginimas priteistinas iš atsakovo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylios iškėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine išraiška negalima, paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-977/2014). Nurodytos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pasirinktam žalos, atsiradusios už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimą, skaičiavimo metodui.

25Apeliantės nurodytas argumentas, kad priteisus žalos atlyginimo dydį, kuris lygus patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai bei bankroto procese visus šiuos reikalavimus padengus, atsakovas išlaikytų teisę atgauti nepanaudotų pinigų likutį, nėra pagrindas kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytą žalos dydį.

26Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011. Pažymėtina, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės normos aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės tos teisės normos taikymui, yra tapačios ar iš esmės panašios. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esama aktualesnių kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, t.y. svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

27Dėl kitų skundo argumentų

28Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 338 str.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.

29Apeliantė skunde papildomai nurodo, kad bendrovės vadovo neteisėti veiksmai lėmė didesnę žalą, nei teismas priteisė iš atsakovo, nes didžiausias įmonės turtas prieš pat bendrovės bankroto proceso pradžią atsakovo iniciatyva buvo perleistas trečiajam asmeniui, už kurį bendrovė nuginčijus minėtą perleidimo sandorį gavo tik 100 Eur, taip pat kitas bendrovės turtas, t. y. du automobiliai, bankroto proceso metu buvo realizuoti už 19 700 Lt.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kaip įmonės vadovo ir akcininko, buvo grindžiamas tik tuo pagrindu, kad esant bendrovei nemokiai, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdė ĮBĮ nustatytos pareigos. Jokių kitų aplinkybių bei reikalavimų apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija taiko įstatyme nustatytą draudimą apeliacinėje instancijoje įrodinėti aplinkybes, kurie nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, ir dėl minėtų apeliacinioskundo motyvų plačiau nepasisako.

31Dėl procesinės bylos baigties, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

32Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė BUAB ,,APST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d.... 8. Taip pat teismas nurodė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Ieškovė BUAB ,,APST“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Teismų praktikoje pripažįstama, jog savo neveikimu – nesikreipimu į... 12. 2. Didžiausias įmonės turtas – sandėlis prieš pat bendrovės bankroto... 13. 3. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kuomet bankroto procese lieka... 14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d.... 17. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 20. Dėl žalos atlyginimo už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 21. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje... 22. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo... 23. Nagrinėjamoje byloje BUAB „APST“ administratorius pareiškė ieškinį... 24. Ieškovės BUAB „APST“ administratorius, kvestionuodamas pirmosios... 25. Apeliantės nurodytas argumentas, kad priteisus žalos atlyginimo dydį, kuris... 26. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 27. Dėl kitų skundo argumentų... 28. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 29. Apeliantė skunde papildomai nurodo, kad bendrovės vadovo neteisėti veiksmai... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys dėl... 31. Dėl procesinės bylos baigties, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos... 32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą....