Byla 2A-1429/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danutės Milašienės,

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant apelianto atstovams adv. Jonui Vaškevičiui ir Jokūbui Butkui,

4ieškovo atstovams adv. Vilmai Raklevičienei ir Frank Arnim Heemann, administratoriui S. G.,

5vertėjui V. A.,

6žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-191-198/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „Ondubalt“ ieškinį atsakovui T. N. dėl žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Ieškovas BUAB „Ondubalt“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 919 019 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

10Jis nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, Bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas buvo nemokus jau 2007 metais ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovo bankroto byloje yra patvirtintas vienintelio kreditoriaus – Prancūzijos bendrovės Onduline SA 1 959 019,10 Lt reikalavimas, kuris susidarė per 2008 m., t. y. laikotarpiu, kai bendrovė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovas skolos Onduline SA susidarymo metu buvo ieškovo direktoriumi ir vienu iš akcininkų. Taigi atsakovas žinojo apie jo vadovavimo laikotarpiu susidariusią didelę skolą Onduline SA, suprato, jog jo vadovaujama bendrovė yra nemoki, tačiau dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nei 2008 m. pradžioje, nei pabaigoje į teismą nesikreipė. Tai, kad ieškovas 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemokus, įrodo 2012 m. gruodžio 17 d. eksperto išvada. Ieškovo įsipareigojimai 2008 m. buvo didinami, teikiant užsakymus Onduline SA ir už juos neatsiskaitant. Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas pažeidė ne tik kaip bendrovės direktorius, bet ir kaip akcininkas.

11Ieškovo akcininkai, atstovaujami atsakovo, pasirašė akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią už 2 litus pardavė visas bendrovės akcijas UAB „Satemas“ ir UAB „Laivininkas“. Atsakovas bendrovės akcijas perleido esant akivaizdžiai bankroto situacijai, neįsitikinęs akcijų pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklą ir įsiskolinimų kreditoriams mažinimą. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė įstatymu nustatytos pareigos esant įmonei nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Žala ieškovui ir jo kreditoriams yra papildomi bendrovės prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai nuo bendrovės nemokumo atsiradimo 2008 metų pradžioje iki 2009 m. lapkričio 2 d., kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, ir sudaro 1 959 019,10 Lt. Vykdant ieškovo bankroto procesą buvo surasta turto už 70 344,57 Lt, iš kurių 40 000 Lt buvo sumokėta Onduline SA, o likusi suma buvo panaudota administravimo ir kitoms su bendrovės bankroto procedūra susijusioms išlaidoms padengti. Bendra žalos bendrovei suma yra 1 919 019 Lt.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.

14Teismas nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina įmonės nemokumo būseną 2007-2008 m., taip pat, kad įmonė nevykdė jokios veiklos nuo 2009 m. Teismas konstatavo, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog su įmonės kreditoriais atsiskaityti nepavyks, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, vykdė veiklą, didindamas kreditorinį įsiskolinimą. 2008 m. gruodžio 18 d. įmonės akcijų pardavimą UAB „Satemas“ ir UAB „Laivininkas“ už 2 Lt teismas vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, siekiant išvengti atsakomybės – žalos įmonės kreditoriams atlyginimo. Nei faktinio, nei teisinio pagrindo tikėtis, kad pardavus akcijas naujasis vadovas įmonės veiklą organizuos taip, kad bus vykdomi prisiimti įsipareigojimai, nebuvo. Teismas konstatavo, kad atsakovas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė ne tik kaip įmonės direktorius, bet ir kaip akcininkas, nes ieškovo akcijas perleido žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neįsitikinęs akcijų pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolimesnę įmonės veiklą mažinant ir likviduojant įsiskolinimus kreditoriams. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti argumentai nepaneigė vadovo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl padarė išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditorius Onduline SA patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kadangi bankroto byloje patvirtintas 1 959 019,10 Lt Onduline SA kreditorinis reikalavimas, o bankroto procedūros metu minėtai įmonei buvo išmokėta 40 000 Lt, todėl žala sudaro 1 919 019 Lt.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovas Tautvydas Nefas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas netyrė, ar buvo teisinės prielaidos įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes laikotarpiu, kai apeliantas vadovavo įmonei, ji sistemingai vykdė atsiskaitymus su kreditoriumi Onduline SA, ir 2008 m. gegužės mėnesį jau buvo visiškai atsiskaičiusi už 2007 metus, o per 2008 metus minėtam kreditoriui sumokėta 1 745 351 EUR. Be to, visą laiką Onduline SA toliau tiekė ieškovui prekes. Kadangi įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą besąlygiškai siejama su įmonės neatsiskaitinėjimu su kreditoriais, apeliantas neprivalėjo kreiptis į teismą.

182. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pelningai veikusi įmonė buvo nemoki, bei neįvertino, kad įmonė, kol jai vadovavo apeliantas, sistemingai atsiskaitinėjo su kreditoriumi mažindama įsiskolinimą. Nustatant įmonės nemokumą, buvo būtina išsiaiškinti, dėl kokių atsiskaitymo terminų ieškovas buvo susitaręs su kreditoriumi ir ar ieškovas buvo pradelsęs savo įsipareigojimus, atsiradusius iš prekių tiekimo sutarties, sudarytos tarp jo ir Onduline SA. Teismas netyrė minėtos sutarties turinio ir šalių įsipareigojimų, o vadovavosi tik PVM sąskaitose-faktūrose esančiu įrašu „Pavedimas iki pristatymo“, nuspręsdamas, kad šalys buvo susitarusios būtent dėl tokio atsiskaitymo termino. Nuo pat įmonės veiklos pradžios įmonė turėjo didelės vertės neįvykdytų įsipareigojimų Onduline SA, nes atsiskaitymas už prekes vykdavo po to, kai prekės būdavo parduodamos tretiesiems asmenims. Apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu pradelstų įsipareigojimų Onduline SA nebuvo.

193. Teismas netinkamai vertino balansą, kadangi vien balanso pagrindu negalima nustatyti, kokie įsipareigojimai yra pradelsti. Laikotarpiu, už kurį reiškiamas ieškinys, ieškovas veikė pelningai, mokėjo pelno mokestį, vykdė įsipareigojimus Onduline SA mažindamas įsiskolinimą. Nesant pradelstų įsipareigojimų, ieškovas negali būti laikomas nemokiu nuo 2008 m. pradžios. Taigi objektyviai neegzistavo prielaidos jokiam subjektui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas netinkamai vertino Onduline SA pradelstų apmokėti sąskaitų registrą, remdamasis prieštaringa ir byloje esančiai informacijai prieštaraujančia UAB „ETL-BALTIC GROUP“ išvada.

204. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais ir argumentais, nevertindamas apelianto pateiktų įrodymų ir argumentų, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas nevertino teismo ekspertės R. I. išvados, kurioje konstatuota, kad nėra pakankamai duomenų įvertinti ieškovo mokumą 2007 m. gruodžio 31 d. ir kad pagal turimus duomenis įmonė veikė pelningai. Teismas nepasisakė dėl PVM sąskaitų – faktūrų ir CMR važtaraščių visumos; ieškovo banko sąskaitų išrašų bei dėl ieškovo turėtų lėšų ir turto, kurio atsakovui būnant ieškovo vadovu, visiškai pakako padengti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas taip pat nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose.

215. Teismas netinkamai organizavo ekspertizės skyrimą, suformuodamas ydingus klausimus, paskirdamas ekspertizę netinkamos srities ekspertei; nepagrįstai rėmėsi eksperto išvada, žinodamas, jog ekspertės, kaip auditorės, veikla yra sustabdyta, nesivadovavo Teisingumo ministerijos išaiškinimu, kad toks asmuo neturėtų atlikinėti teismo ekspertizių; nesudarė galimybės pašalinti ekspertės išvados prieštaringumo ir prieštaravimų kitiems byloje esantiems įrodymams, netenkindamas prašymo iškviesti ekspertę į teismo posėdį. Ekspertė V. V. turi galimybę atlikti tik įmonių buhalterinės apskaitos ekspertizes ir negali būti laikoma tinkamos srities eksperte. Ekspertė turėjo žinoti, kad pradelstų įsipareigojimų negalima nustatyti tik iš apmokėtų sąskaitų ir balanso. Žinodamas, kad ekspertizė nebus tinkamai atlikta, apeliantas nesumokėjo už ekspertizę, manydamas, kad ekspertizė nebus daroma (CPK 90 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas perdavė ekspertei bylos medžiagą, nesant sumokėtų pinigų.

226. Teismas priteisė visą ieškovo reikalaujamą žalą, netirdamas, kaip ši žala yra susijusi su apelianto veiksmais nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas neįrodė, kokio dydžio žala jam atsirado būtent dėl tokios pareigos neįvykdymo. Be to, žalą sudarytų išaugę ieškovo įsipareigojimai Onduline SA laikotarpiu nuo dienos, kai apeliantas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iki paskutinių prisiimtų įsipareigojimų dienos – 2008 m. spalio 30 d. Teismas nevertino, kad žala įmonei laikytinas bendras išaugęs skolų dydis, kurio įmonė negali padengti, o ne visų kreditorių reikalavimų suma.

23Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Onduline SA reikalavimas ieškovui susidarė nuo 2007 m. sausio 1 d. Teismas sprendimo negrindė tik balanso duomenimis, buvo vertinami visi byloje esantys įrodymai, tarp jų ir ekspertizės išvada. Ekspertizės metu buvo vertinamos Onduline SA pateiktos sąskaitos faktūros bei buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose atsispindi pradelstų mokėjimų suma. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2007 m., 2008 m. ieškovas buvo nemokus. Onduline SA reikalavimo suma (1 959 019,10 Lt) susidarė per 2008 metus, t.y. kada ieškovas jau buvo nemokus ir negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų.

252. Priimdamas sprendimą, teismas vertino įrodymų visetą bei pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada. Apeliantas, žinodamas apie pareigą atsiskaityti su Onduline SA, nerodė iniciatyvos ir nesiėmė jokių veiksmų atsiskaityti su šia įmone bei išsireikalauti skolas iš jiems skolingų asmenų, vienas iš kurių – UAB „Jonosfera“, kurios direktoriumi ir akcininku taip pat buvo apeliantas.

263. Apeliantas pats inicijavo ekspertizės skyrimą ir sutiko apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas. Kai vėliau apeliantas atsisakė apmokėti minėtas išlaidas, ieškovas, siekdamas greitesnio bylos išnagrinėjimo ir sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, apmokėjo sąskaitą už ekspertizės atlikimą. Tai, kad teismas, skirdamas ekspertizę, vadovavosi ieškovo formuluotėmis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo neobjektyvus.

274. Ekspertės V. V. kvalifikacija yra pakankama įvertinti įmonės balansą bei įmonės įsipareigojimų nevykdymo aplinkybes. Nors ekspertės auditoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas, tačiau tai nėra pagrindas ją išbraukti iš teismo ekspertų sąrašo. Minėtas pažymėjimo galiojimas sustabdytas išimtinai dėl V. V. darbo Audito ir apskaitos tarnybos Audito priežiūros skyriuje, bet ne dėl kvalifikacijos praradimo ar Audito įstatyme numatytų drausminių nuobaudų paskyrimo.

285. Žalą sudaro ieškovo prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai nuo įmonės nemokumo atsiradimo. Ieškovo pradelstos skolos nuolat didėjo iki 1 959 019,10 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Onduline SA buvo pervesta 40 000 Lt, žala lygi 1 919 019 Lt.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikšmingus faktus.

32Šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamas antrą kartą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmą kartą nagrinėjusi šalių ginčą, sprendė, kad nėra sąlygų apelianto civilinei atsakomybei kilti: nenustatyta, kad apeliantas būtų pažeidęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas ar būtų veikę priešingai ieškovo veiklos tikslams, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir žalos jam bei jo kreditoriams atsiradimo. Dėl to kolegija tenkino apeliacinį skundą ir panaikino apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo reikalavimai.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-344/2014, konstatavo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai reikiama apimtimi neištyrė ir nesvarstė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. tinkamai nebuvo nustatinėjamas momentas, kada apeliantas suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovo finansinė situacija yra sunki (jis negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais), taip pat nenustatytas momentas, nuo kada apeliantui kilo pareiga inicijuoti ieškovui bankroto bylos iškėlimą; taip pat netinkamai nustatytas žalos atsiradimo ir didėjimo laikotarpis.

34Pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą apeliacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, turi privalomą galią tikrinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas implikuoja, jog apelianto civilinės atsakomybės klausimas nagrinėtinas tik jo, kaip ieškovo vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo tinkamo / netinkamo vykdymo aspektu, t. y. apelianto civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai dėl kitų pareigų galimo pažeidimo nėra šios bylos ginčo bei tyrimo dalyku.

35Dėl apelianto civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo sąlygų

36Nustatyta, kad apeliantas ieškovo vadovu ir akcininku buvo nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. (t. 1, b. l. 10-13).

37Pagal ĮBĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 6 d.) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu Nr. X-1557, įsigaliojusiu nuo 2008 m. liepos 1 d., ĮBĮ 8 straipsnis papildytas 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

38Kasacinio teismo praktikoje, įskaitant ir 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-344/2014, išaiškinta, kad ir iki ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies normos įsigaliojimo juridinio asmens vadovai buvo atsakingi už žalą, padarytą kreditoriams neteisėtais veiksmais, inter alia laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo. Už šios pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui civilinė atsakomybė kyla pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011). Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kad prievolė įmonės vadovui padengti žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ĮBĮ tiesiogiai nustatyta 2008 m. liepos 1 d., ši aplinkybė nėra kliūtis spręsti apelianto civilinės atsakomybės klausimą. Nors ginčo laikotarpiu apeliantas buvo ne tik ieškovo vadovu, bet ir akcininku, tačiau 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-344/2014, kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos yra kaip bendrovės vadovo, o ne kaip akcininko.

39Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. D. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014, pažymėta, kad bankroto byla keliama nustačius vieną ĮBĮ 7 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. Aktualioje ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iki 2008 m. liepos 1 d. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

40Sprendžiant dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išskirtina, kad juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (žr. civilinę bylą BUAB „Rita“ v. D. Š. ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip išaiškinta kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-344/2014, vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama apelianto vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taigi žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą.

41Dėl apelianto civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo sąlygų buvimo

42Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau nekartotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio), apelianto civilinės atsakomybės sąlygų pagrindimo pareiga teko ieškovui.

43Pareikštame ieškinyje ieškovas teigė, kad įmonė nemokia tapo 2007 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas konkretaus ieškovo tapimo nemokiu momento nenurodė, apsiribodamas konstatavimu, kad įmonė nemoki buvo 2007-2008 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo mokumo / nemokumo pagal ĮBĮ fakto vertinimas išsiskiria tuo, jog nėra išlikę įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. pirminiai ieškovo finansinės padėties būklę liudijantys šaltiniai. Vis dėlto tai nėra kliūtis nustatyti, ar įmonė tapo nemokia apelianto vadovavimo laikotarpiu, ar vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškinyje nurodytoms aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti esamų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų pakanka (CPK 185 straipsnis).

44Prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turi įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. UAB „Jonosfera“, nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad BUAB „Ondubalt“ vykdytą ūkinę komercinę veiklą sustabdė dar iki 2008 m. gruodžio 18 d., kai apeliantas jam priklausiusias įmonės akcijas perleido UAB „Satemas“ ir UAB „Laivininkas“, atstovaujamoms V. B. (V. B.), už 2 Lt. Ieškovas BUAB „Onduline“ po 2008 m. gruodžio 18 d. ūkinės veiklos neatkūrė, tik iš turimų lėšų atsiskaitinėjo su V. B., buvusiu UAB „Satemas“ akcininku Y. L.. 2008 m. gruodžio 18 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, be kita ko, suteikta teisė UAB „Jonosfera“ – įmonei, kurios akcininku ir vadovu buvo apeliantas, vienerius metus po sutarties pasirašymo pirkti ieškovo platinamą Onduline SA produkciją už kainą, ne didesnę 3 procentais nei parduodamos Onduline SA. Pažymėtina, kad ieškovui buvo nustatyta priešpriešinė prievolė UAB „Jonosfera“ per nurodytą laikotarpį patiekti ne mažiau kaip 330 000 kv. m. Onduline SA gaminamos stogo dangos. 2009 m. sausio 3 d. ieškovas ir UAB „Jonosfera“ sudarė papildomą susitarimą, kuriuo papildė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sąlyga, kad ieškovas, nepatiekęs UAB „Jonosfera“ pirmiau nurodyto kiekio stogo dangos, turės sumokėti 80 000 eurų dydžio įsipareigojimų neįvykdymo mokestį. Šį susitarimą Panevėžio apygardos teismas pripažino negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį konstatuodamas jį esant piktavališką ir skirtą dirbtinai sumažinti UAB „Jonosfera“ skolą ieškovui, nes jo pasirašymo metu šalims buvo žinoma, kad ieškovas negalės įvykdyti prisiimtos pareigos.

45Ieškovo akcijų perleidimo kaina, įmonės veiklos sustabdymas ir neatkūrimas, UAB „Jonosfera“ įsiskolinimo mažinimas neteisėtais būdais patvirtina, kad ieškovas de facto tapo nemokiu dar iki 2008 m. gruodžio 18 d. (CPK 185 straipsnis). Aptarta, be kita ko, patvirtina ir tai, kad apeliantui buvo žinomas įmonės nemokumo faktas. Jo teiginiai – esą akcijų perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovas vis dar buvo moki įmonė ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, akivaizdžiai prieštarauja rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Be to, jie prieštarauja paties apelianto paaiškinimams, duotiems 2009 m. lapkričio 2 d. vykusiame teismo posėdyje byloje dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo (t. 1, b. l. 18). Jeigu 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovas būtų buvusi moki įmonė, galėjusi toliau tęsti vykdytą ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, neabejotina, kad įmonės akcijos nebūtų buvusios perleistos iš esmės neatlygintinai, o vėliau sudaromi neteisėti sandoriai, kuriais siekta fiktyviai sumažinti vieno pagrindinių ieškovo debitorių (apelianto vadovaujamos UAB „Jonosfera“) skolą. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. UAB „Jonosfera“ nustatytiems sandoriams sudaryti buvo būtinas pasirengimas, t. y. akcijų pirkėjo suradimas, sutarčių sąlygų suderinimas ir kt. Tai tik papildomai implikuoja, kad ieškovas turėjo tapti nemokia įmone dar iki 2008 m. gruodžio 18 d. ir šis faktas neabejotinai apeliantui buvo žinomas. Apelianto keliamos versijos, kad ieškovas akcijų perleidimo metu buvo moki įmonė ir kad UAB „Satemas“ bei UAB „Laivininkas“ turėjo tikslą toliau plėtoti ieškovo veiklą, nepatikimumą patvirtina ir apelianto pateikti įrodymai, jog UAB „Jonosfera“ grynaisiais pinigais 2009 m. sausio 5 d. ir 2009 m. sausio 8 d. V. B. išmokėjo 340 000 Lt kaip dalinį atsiskaitymą pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t. 4, b. l. 29-30). Nurodyti veiksmai atlikti nepaisant fakto, jog, kaip nustatyta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. UAB „Jonosfera“, V. B., veikdamas UAB „Satemas“ ir UAB „Laivininkas“ vardu, ieškovo akcijas dar 2009 m. sausio 7 d. perpardavė Izraelio piliečiui J. H. – neidentifikuotam asmeniui. Vertinant šias aplinkybes kartu su aplinkybėmis dėl susitarimo fiktyviai sumažinti UAB „Jonosfera“ skolą ieškovui sudarymo, pastarojo veiklos nebeatkūrimu galima vienintelė pirmiau konstatuota išvada – ieškovas 2008 m. gruodžio 18 d. turėjo būti nemoki įmonė pagal ĮBĮ. Iš to aišku, kad apelianto pozicija dėl ieškovo mokumo akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Dėl aptarto teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalių motyvai, vėlesnių jų veiksmų vertinimas nepatenka į šios bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį, todėl jie plačiau neanalizuotini. Išdėstyti faktų visetas, taip pat ieškovo akcijų perleidimo sandorio vykdymo aplinkybės inter alia kelia abejonių ir dėl 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo finansinių ataskaitų patikimumo.

46Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 2 straipsnio 4 dalį įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis ĮFAĮ ir apskaitos standartais (ĮFAĮ 15 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį įrašai balanse atspindi įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau nepatvirtina faktinės turto būklės ar vertės, jo egzistavimo natūra. Taigi finansinių ataskaitų įrašai negali būti vertinami kaip betarpiškai patikimi ir patvirtinantys, kad turtas jų sudarymo metu yra įmonėje. Dėl finansinių ataskaitų, įskaitant balansą, įrodomosios reikšmės sąlyginumo teisminėje praktikoje išskiriama, kad sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens mokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „OMTX group“ ir kt. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Paberžės aerodromas“, bylos Nr. 2-1686/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Statybos inovacija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilsta“, bylos Nr. 2-2186/2013). Jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės mokumas / nemokumas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB „Swedbank“ ir kt. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. U. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pajūrio technika“, bylos Nr. 2-2599/2013).

472008 m. gruodžio 16 d. ieškovo balanse įrašyto turto vertė buvo 2 317 442,75 Lt, iš jo trumpalaikio turto – 2 312 073,91 Lt (atsargos – 454 370,03 Lt; išankstiniai apmokėjimai – 54 244,85 Lt; pirkėjų įsiskolinimas – 1 236 624,13 Lt; kitos gautinos sumos – 54 966,89 Lt; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 511 868,01 Lt), tuo tarpu per vienerius metus tiekėjams mokėtinos skolos buvo lygios 2 274 365,85 Lt (t. 1, b. l. 38-39). Taigi 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo turėto turto balanse įrašyta vertė buvo iš esmės lygi visiems įmonėms trumpalaikiams įsipareigojimams, iš kurių 1 959 019 Lt sudarė skola Onduline SA. 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašyta, kad įmonė per 2008 metus gavo 10 440,55 Lt grynojo pelno (t. 1, b. l. 37). Vis dėlto šio fakto teisingumas, t. y. atitikimas realiai faktinei padėčiai, teisėjų kolegijos manymu yra abejotinas. Ieškovo veiklos per 2008 metus pelningumas nesuderinamas nei su įmonės bendros skolos augimu, nei su jos veiklos sustabdymu ir akcijų perleidimo aplinkybėmis. 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo finansinių ataskaitų nepatikimumą patvirtina ir tai, kad 2008 m. gruodžio 16 d. balanso skiltyje „Ankstesnis ataskaitinis laikotarpis“ įrašyti skaičiai nesutampa su 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis: skiriasi tiek įmonės turto, tiek įsipareigojimų ir kitų veiklos rodiklių dydžiai. ĮFAĮ 15 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis. Tuo tarpu 2008 m. gruodžio 16 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje skiltis „Ankstesnis ataskaitinis laikotarpis“ išvis nėra atvaizduota. 2008 m. gruodžio 16 d. finansinių ataskaitų duomenų patikimumo klausimu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad balanse įrašyti ieškovo veiklos rodikliai patvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę ieškovo balanse įrašyto turto vertės: pradelsti įsipareigojimai turėjo būti ne mažesni kaip 1 504 648,97 Lt (1 959 019 Lt (skola Onduline SA) – 454 365,51 Lt (prekių, skirtų perparduoti, vertė) ir viršyti pusę ieškovo balanse įrašyto turto vertės (2 317 442,75 Lt). Atsiskaitymo už prekes terminų suėjimo klausimu pasisakytina žemiau.

48Pirmiau nurodyta, kad ieškovo teigimu įmonė nemokia tapo vėliausiai 2007 m. gruodžio 31 d. Pagal šios datos duomenis sudarytame atsakovo balanse įrašyto turto vertė nurodyta 1 973 904 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 172 151 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 1 558 436 Lt, pinigai ir jų ekvivalentai – 143 715 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 770 469 Lt, iš kurių mokėtini per vienerius ir trumpalaikiai – 1 690 469 Lt (t. 1, b. l. 35). Tokie balanso duomenys implikuoja, kad ieškovo turto ir įsipareigojimų santykis buvo neigiamas jau 2007 m. gruodžio 31 d., o ieškovo skola Onduline SA – 1 685 441,30 Lt, t. y. sudarė net 95 procentus visų jo įsipareigojimų. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas ieškovo pradelstų įsipareigojimų, apskaitytų 2007 m. gruodžio 31 d. balanse, dydį nepagrįstai vadovavosi Onduline SA pateiktuose mokėjimo dokumentuose įrašytais atsiskaitymų / mokėjimų terminais.

49Teisėjų kolegija pažymi, jog tarp ieškovo ir Onduline SA sutartis dėl prekių platinimo pasirašyta nebuvo, o prekių tiekimas vyko pagal šalių individualiai aptartas sąlygas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas įsteigtas kaip Onduline SA gaminamos produkcijos atstovas Baltijos šalių rinkose, o Onduline SA ir apelianto bendradarbiavimas prasidėjo 1996 m. 2011 m. gruodžio 22 d. Onduline SA rašte, adresuotame ieškovo bankroto administratoriui, paaiškinta, kad prekės ieškovui tiektos pagal PVM sąskaitų faktūrų antrosiose pusėse įrašytas sąlygas (t. 1, b. l. 126). Pagal šių sąlygų 7 punktą už prekes turėjo būti atsiskaitoma remiantis sąskaitos faktūros apačioje nurodytomis sąlygomis. Tų pačių sąlygų 3 punkte nustatyta, jog pardavimui taikoma kaina, galiojanti prekių pristatymo dieną, o 6 punkte –, kad prekės išlieka Onduline SA nuosavybe iki tol, kol už jas nėra visiškai atsiskaitoma (t. 1, b. l. 130). Onduline SA išrašytose sąskaitose faktūrose įrašyta, kad už prekes turi būti atsiskaityta iki jų pristatymo (žr. PVM sąskaitų faktūrų segtuvus). Fakto, kad tokios atsiskaitymo tvarkos nesilaikyta, neneigia nei ieškovas, nei apeliantas. Tą patvirtina ir tarp šalių susiklosčiusi PVM sąskaitų faktūrų išrašymo bei apmokėjimo tvarka: įprastai už prekes būdavo atsiskaitoma įvairiais terminais po prekių perdavimo ieškovui. Įrodymų, kad Onduline SA būtų reiškusi pretenzijas ieškovui dėl aptartos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymo, nėra. Be to, Onduline SA ieškovui už PVM sąskaitose faktūrose nustatytos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymą neskaičiavo palūkanų ir netaikė baudų, kaip buvo numatyta pardavimo sąlygų 7 punkte. Taigi šalys, vykdydamos sutartį, savo veiksmais išreiškė valią nesilaikyti Onduline SA sąskaitose faktūrose apibrėžtos atsiskaitymo tvarkos ir terminų (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei iš ieškovo banko sąskaitos, iš kurios vykdyti mokėjimai Onduline SA, išrašo (t. 2, b. l. 115-132), nei iš Onduline SA parengto patiektų prekių ir ieškovo atliktų mokėjimų 2007 metais balanso (žr. PVM sąskaitų faktūrų segtuvus) negalima tiksliai nustatyti, kokios tiksliai PVM sąskaitos faktūros būdavo apmokamos ar kokie buvo faktiniai galutiniai atsiskaitymo terminai. Aišku tik tai, kad mokėjimai įprastai būdavo atliekami po prekių pristatymo įvairiomis sumomis ir nenuosekliai, t. y. ne konkrečiais terminais po prekių gavimo.

50Nagrinėjančiam tarp šalių kilusį ginčą, susijusį su jų sudarytos sutarties turinio ginčijimu, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010). Vadinasi, sutarčių ir jų sąlygų turinio aiškinimo rezultatas negali reikšti šalių valios paneigimo ir / ar nesąžiningos situacijos sukūrimo vienos iš jų atžvilgiu.

51Civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. UAB „Jonosfera“ nustatyta, kad pagal įprastą praktiką ieškovas nupirktas prekes iš Onduline SA perparduodavo UAB „Jonosfera“; ieškovas už prekes Onduline SA sumokėdavo tik po to, kai už jas su juo atsiskaitydavo UAB „Jonosfera“ (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Įrodymų, kad tokia išimtinė pirkimo-pardavimo atsiskaitymo praktika ieškovo veikloje taikyta ir dėl kitiems klientams parduotų prekių, nėra. Nagrinėjant tikruosius ieškovo ir Onduline SA ketinimus dėl atsiskaitymo už prekes terminus ir aiškinant juos sąžiningai privalu atsižvelgti į faktinius šalių veiksmus, elgesį bei aiškinti juos remiantis tuo, kokią prasmę jiems tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys).

52Teisėjų kolegijos vertinimu PVM sąskaitų faktūrų sąlygos dėl nuosavybės teisių į prekes perėjimo momento, tarp ieškovo ir Onduline SA susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis, jų vykdymo aplinkybės implikuoja, kad su Onduline SA už jo pristatytas prekes ieškovas turėjo prievolę atsiskaityti po prekių perpardavimo, bet ne po pirkėjų atsiskaitymo, t. y. mokėjimo termino pabaiga sietina su prekių pardavimo momentu (CPK 185 straipsnis, CK 6.193 straipsnis). Sutartiniai teisiniai santykiai grindžiami sutarčių laisvės principu, suteikiančiu šalims tarpusavio santykiuose susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų turinio, įskaitant prievolių atsiradimo, pasikeitimo bei pabaigos momentus. Pastarieji gali būti siejami su sąlyga (CK 6.30 straipsnio 1 dalis) arba terminu (CK 6.33 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.30 straipsnio 1 dalį sąlyginėmis prievolėmis pripažįstamos tokios, kurių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Sąlyga gali būti tik tokia aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra įmanomas, t. y. egzistuoja jos atsiradimo tikimybė, tačiau nėra žinoma, ar ji atsiras (CK 6.31 straipsnio 2 dalis), ir ji nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis). Sąlyga gali būti atidedamoji arba naikinamoji. Jei šalys sutaria teisių ir pareigų atsiradimą padaryti priklausomą nuo aplinkybės, tokia sąlyga laikoma atidedamąja (CK 1.66 straipsnio 2 dalis, 6.30 straipsnio 3 dalis). Neatsiradus tokiai sąlygai, nekyla ir teisiniai padariniai.

53Dėl Onduline SA ir ieškovo tarpusavio prievolių turinio kvalifikavimo teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės atsiskaityti už prekes traktavimas kaip sąlyginės – atidedamoji sąlyga, grįstinas tarp šalių egzistavusia ir pirmiau aptarta atsiskaitymo praktika, ieškovo ir apelianto paaiškinimais. Nors Onduline SA ir netaikė ieškovui įpareigojimo atsiskaityti už tiekiamas prekes avansu, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai esą prievolė atsiskaityti už prekes vykdytina tapdavo tik tuomet, kai ieškovas gaudavo apmokėjimą iš antrinių pirkėjų (CK 6.30 straipsnio 5 dalis). Toks aiškinimas reikštų ne tik Onduline SA parengtų prekių pardavimo sąlygų nuostatos dėl nuosavybės į prekes perėjimo momento beprasmiškumą, bet kartu visą riziką perkeltų išimtinai Onduline SA. Be to, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, jog pagrindinis Onduline SA ieškovui tiektų prekių perpirkėjas buvo kita apelianto valdyta įmonė – UAB „Jonosfera“, nurodytas aiškinimo rezultatas sąlygotų nesąžiningos situacijos sukūrimą Onduline SA atžvilgiu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į ieškinį apeliantas mini, jog jis ir kitas ieškovo akcininkas finansuodavo įmonės veiklą asmeniniais įnašais (t. 1, b. l. 86). Remiantis tuo konstatuotina, kad, kitaip nei pripažino pirmosios instancijos teismas, nustatant ieškovo pradelstų įsipareigojimų Onduline SA dydį reikšminga ne visų ieškovui parduotų prekių kaina, bet jo nupirktų ir perparduotų prekių santykis su neapmokėta skola Onduline SA. Apeliantas pripažįsta, kad visos ieškovo veiklos metu jo įsipareigojimai kitiems kreditoriams, t. y. ne Onduline SA, buvo mažareikšmiai. Tą patvirtina ir kiti įrodymai.

542007 m. sausio 1 d. ieškovo skola Onduline SA buvo 990 680,62 Lt. Ekspertės V. V. 2012 m. gruodžio 17 d. išvadoje „Dėl UAB „ONDUBALT“ mokumo / nemokumo būklės nustatymo“ nurodyta, kad per 2007 metus Onduline SA išrašė ieškovui PVM sąskaitų faktūrų 7 695 326,49 Lt sumai, o pastarasis atliko mokėjimų už 6 592 655,47 Lt (t. 2, b. l. 77-80). Kadangi tais pačiais metais Onduline SA išrašė ieškovui kreditinių sąskaitų faktūrų bendrai 407 910,34 Lt sumai, ekspertė apskaičiavo, kad ieškovo skola Onduline SA 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 1 685 441,30 Lt, t. y. per metus ji išaugo 694 760,68 Lt. Apeliantas teigia, kad ekspertės išvada nėra tinkamas įrodymas ir juo negalima remtis, nes pirmosios instancijos teismas suformulavo ydingus klausimus, o ekspertizę atliko netinkamos srities ekspertė, kurios kaip auditorės veikla sustabdyta. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ekspertizės išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris neturi išankstinės galios. Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010). Pirmosios instancijos teismo ekspertei užduoti klausimai, priešingai nei teigia apeliantas, nėra menamo pobūdžio. Jie konkretūs ir susiję su bylos įrodinėjimo dalyku. Nors ekspertizės atlikimo metu ekspertės auditorės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas dėl jos narystės Audito ir apskaitos tarnyboje (Audito įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), ši aplinkybė neteikia pagrindo abejoti ekspertės kvalifikacija ir jos galėjimu atlikti įmonės apskaitos bei finansinės atskaitomybės ekspertizę. Vien tik apelianto nesutikimas su ekspertizės išvadomis ar ekspertizėje pateiktais skaičiavimais nereiškia jų neteisingumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertės parengtos Onduline SA išrašytų sąskaitų faktūrų, ieškovo atliktų mokėjimų suvestinės atitinka kitus įrodymus, o atliktų paskaičiavimų neneigia ir pats apeliantas. Dėl to ekspertizės išvadoje pateikti duomenys traktuotini kaip tinkama įrodinėjimo priemonė.

55Iš to, kas nurodyta, aišku, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovo skola Onduline SA buvo 1 685 441,30 Lt, tuo tarpu įmonės turto, įrašyto balanse, vertė – 1 973 904 Lt. Jau pasisakyta, kad per 2007 metus ieškovas iš Onduline SA įgijo prekių už 7 695 326,49 Lt. 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 1, b. l. 36) duomenimis ieškovas per 2007 metus pardavė prekių už 7 661 851 Lt (pardavimo savikaina – veiklos sąnaudos (žr. VĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 10-11, 19 punktus). Tos pačios datos balanse įrašyta, kad įmonės turimų atsargų vertė yra 172 151 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos, t. y. pirkėjų skolos, sudaro 1 558 436 Lt. Vertinant šiuos duomenis atsižvelgiant į konstatuotą aplinkybę, kad ieškovas už iš Onduline SA nupirktas prekes turėjo atsiskaityti po jų perpardavimo, galima prieiti išvadą, jog 2007 m. gruodžio 31 d. pradelsti ieškovo įsipareigojimai Onduline SA buvo lygūs 1 513 290,30 Lt (1 685 441,30 Lt – 172 151 Lt). Vadinasi, ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (1 513 290,30 Lt / 1 973 904 Lt). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovo teiginius, kad formaliai įmonė pagal ĮBĮ nemokia buvo jau 2007 m. gruodžio 31 d. Šis materialaus teisinio pobūdžio juridinis faktas apeliantui neabejotinai turėjo būti žinomas, tačiau jis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir toliau tęsė įmonės veiklą. Dėl šių faktinių aplinkybių visumos papildomai pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 27 d. UAB „ETL-BALTIC GROUP“ išvada „Dėl įmonės nemokumo patikrinimo“ (t. 1, b. l. 157-162) ir 2012 m. sausio 17 d. UAB „Kertė“ išvada „Dėl UAB „Ondubalt“ mokumo ir likvidumo įvertinimo“ nei patvirtina, nei paneigia egzistavus aplinkybes, reikšmingas šios bylos įrodinėjimo dalyką sudarantiems faktams nustatyti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis). Išvadose suformuluoti tik prielaidų pobūdžio vertinimai, nėra aprašyti juos galintys pagrįsti skaičiavimai.

56Momento, kada apeliantui turėjo tapti žinoma, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir jis negalės atsiskaityti su Onduline SA, nustatymui ieškovo veiklos pelningumas 2007 m. reikšmės neturi. 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje fiksuotas pelnas neamortizuoja įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio. Aplinkybė, kad Onduline SA 2007 m. pirmoje pusėje ieškovui išrašė kreditines sąskaitas faktūras bendrai 407 910,34 Lt sumai, nėra priežastiniu ryšiu susijusi su metų pabaigoje buvusia ieškovo finansine padėtimi, o kartu ir su įmonės galėjimu toliau tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus. Didžiąją ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyto turto dalį sudarė UAB „Jonosfera“ ir SIA Lebens įsiskolinimai (749 827 Lt ir 808 242 Lt (t. 1, b. l. 27)), už iš ieškovo nupirktą Onduline SA produkciją. Informacijos apie šių asmenų įsipareigojimų vykdymą, atsiskaitymo terminus, jų finansinę padėtį byloje nėra. Vis dėlto aptartos aplinkybės dėl apelianto veiksmų siekiant fiktyviai sumažinti UAB „Jonosfera“ skolą ieškovui suponuoja, kad apeliantas dar 2007 m. pabaigoje turėjo numatyti, kad jo vadovaujama įmonė (UAB „Jonosfera“) nepajėgs įvykdyti savo prievolių ieškovui, t. y. ieškovo balanse įrašyta turto vertė neatitiko tikrosios. Ieškovo finansinė padėtis per 2008 metus tik pablogėjo: padidėjo pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis, įmonė neatkūrė savo mokumo. Ieškovas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. Onduline SA už prekes sumokėjo 6 151 995,32 Lt (t. 2, b. l. 115-132) bei iš jo nupirko prekių už 6 515 217,94 Lt (žr. PVM sąskaitų faktūrų segtuvus). Taigi ieškovo įsiskolinimas Onduline SA tik augo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo bankroto byloje patvirtintas Onduline SA reikalavimas susidarė už 2008 metais ieškovui parduotas prekes, t. y. įmonė tęsdama veiklą de facto dengė tik ankstesniais metais susikaupusias (pradelstas) skolas, tačiau jos tik išaugo.

57Dėl išdėstytų faktinių aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais – pažeidė savo fiduciarines pareigas, nepaisė vienintelio įmonės kreditoriaus interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Matydamas, jog įmonės skolos auga, viršija bendrovės turimo turto vertę, jis nevykdė ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būdamas ir UAB „Jonosfera“ vadovu, apeliantas turėjo dar 2007 metų pabaigoje numatyti bei suvokti, kad tolimesnis ieškovo veiklos vykdymas yra neperspektyvus ir žalingas tiek įmonei, tiek Onduline SA. Nors ieškovas vykdė ūkinę-komercinę veiklą iki 2008 m. gruodžio mėn., atsiskaitinėjo su Onduline SA už pastarojo tiektas prekes (įsiskolinimai tik augo), tai negali pašalinti apelianto atsakomybės už įmonei padarytą žalą laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Tuo atveju, jeigu ieškovo finansiniai rodikliai būtų buvę teigiami, akivaizdu, kad įmonė nebūtų nutraukusi vykdytos veiklos, o jos akcijos – neatlygintinai perleistos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti apeliacinio skundo argumentus, esą apelianto veiksmai pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį buvo teisėti, nepagrįstais ir prieštaraujančiais tikrajai faktinei padėčiai. Ieškovas de facto nemokus buvo jau 2007 m. gruodžio 31 d., apeliantas tą turėjo suprasti, tačiau jis nevykdė pareigos, numatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl tokių jo veiksmų įmonei buvo padaryta žala (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Priežastys, dėl kurių ieškovas tapo nemokus, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (žr. civilinę bylą BUAB „Limantra“ v. N. G.). Tuo atveju, jeigu ieškovui būtų buvusi savalaikiai iškelta bankroto byla, akivaizdu, kad įmonės skola Onduline SA nebūtų išaugusi, t. y. prekių tiekimas būtų buvęs nutrauktas. Vadovaujantis kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-344/2014, pateiktais išaiškinimais (CPK 362 straipsnio 2 dalis), ieškovo patirta žala yra skirtumas tarp ieškovo skolų Onduline SA 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d. – 273 577,70 Lt (1 685 441,30 Lt – 1 959 019 Lt). Priteistinos žalos dydžiui vykdant ieškovo bankroto procedūras iš skolininkų išieškotos ir Onduline SA išmokėtos sumos reikšmės neturi, kadangi jomis padengta tik nedidelė dalis skolos. Faktas, kad civilinėje byloje BUAB „Onduline“ v. UAB „Jonosfera“ ieškovui priteista iš UAB „Jonosfera“ 276 224 Lt, nereiškia, jog visa ši suma iš tiesų bus sumokėta (išieškota), ir akivaizdu, kad jos neužteks patenkinti visų Onduline SA reikalavimų. Dėl tokio priteistinos žalos galimo mažinimo pagrindo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu dėl apelianto veiksmų bendra išaugusi ieškovo skolų suma bankroto procedūrų metu būtų padengta, apeliantas įgytų reikalavimo teisę susigrąžinti kreditoriams nepaskirstytą likutį vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsnis). Žalos dydžio klausimu svarbu ir tai, kad nėra įrodymų, kurie betarpiškai patvirtintų Onduline SA reiškus pretenzijas ieškovui dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Tačiau Onduline SA veiksmai / neveikimas ar nepagrįstas pasitikėjimas apelianto sąžiningumu neturi ryšio su apelianto elgesiu (žinant apie įmonės negalėjimą vykdyti įsipareigojimų) tęsiant ieškovo veiklą, teikiant užsakymus prekėms. Atsižvelgiant į tai, priteistinos žalos, padarytos ieškovui ir jo kreditoriui, dydis nemažinamas.

58Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė nustatytoms byloje aplinkybėms materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygas už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, tačiau apskaičiuodamas ieškovui padarytos turtinės žalos dydį visapusiškai neįvertino priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, nenustatė konkretaus momento dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apelianto ieškovui padarytos žalos dydį, apskųstas sprendimas keistinas – sumažinant iš apelianto ieškovui priteistos žalos dydį iki 273 577,70 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

59Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

61Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šalių ir pirmosios instancijos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstomos iš naujo atsižvelgiant į proporcingumo principą (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

62Ieškovas byloje reiškė vieną pagrindinį reikalavimą – priteisti 1 919 019 Lt žalos atlyginimą iš apelianto. Byloje patenkinta 14,25 procentai ieškinio reikalavimų. Ieškovas turėjo 7 986 Lt išlaidų teismo ekspertizei apmokėti (t. 2, b. l. 76, 95, 97). Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, iš apelianto ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis, nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimu, mažinamas nuo 7 986 Lt iki 1 138,01 Lt.

63Apeliantas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant šią bylą teismuose iš viso turėjo 12 200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, t. y. pirmosios instancijos teisme – 3 200 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 6 000 Lt ir kasaciniame teisme – 3 000 Lt (t. 4, b. l. 41-47). Įvertinusi advokato apeliantui suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.10, 8.14, 8.15, 8.18 ir 11 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto turėtos išlaidos pagrįstomis laikytinos dėl 7 500 Lt. Mažintinos apelianto turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – iki 2 300 Lt, ir kasaciniame teisme – iki 2 000 Lt. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, apeliantui iš ieškovo priteisiama 6 431,25 Lt (7 500 Lt / 85,75 procentai) bylinėjimosi išlaidų, iš jų turėtų pirmosios instancijos teisme – 2 744 Lt.

64Ieškovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš apelianto pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį priteisiama 3 304,58 Lt žyminio mokesčio.

65Pirmosios instancijos teismas patyrė 9,25 Lt pašto išlaidų (t. 1, b. l. 2), o kasacinis teismas –47,62 Lt (t. 3, b. l. 164). Remiantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi valstybei iš apelianto priteisiama 8,10 Lt nurodytų pašto išlaidų, iš jų 6,79 Lt turėtų kasaciniame teisme.

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

67pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

68„Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas ( - ) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ondubalt“ (juridinio asmens kodas 300547378) 273 577,70 Lt (du šimtus septyniasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 70 cnt) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 138,01 Lt (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt aštuonis litus ir 1 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

69Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ondubalt“ atsakovui T. N. 2 744 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

70Priteisti valstybei iš atsakovo T. N. 3 305,89 Lt (tris tūkstančius tris šimtus penkis litus ir 89 cnt) bylinėjimosi išlaidų“.

71Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ondubalt“ atsakovui T. N. 3 687,25 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 25 cnt) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

72Priteisti valstybei iš atsakovo T. N. 6,79 Lt (šešis litus ir 79 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

73Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant apelianto atstovams adv. Jonui Vaškevičiui ir Jokūbui Butkui,... 4. ieškovo atstovams adv. Vilmai Raklevičienei ir Frank Arnim Heemann,... 5. vertėjui V. A.,... 6. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Ieškovas BUAB „Ondubalt“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 10. Jis nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d.... 11. Ieškovo akcininkai, atstovaujami atsakovo, pasirašė akcijų pardavimo... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina įmonės nemokumo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovas Tautvydas Nefas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos... 17. 1. Teismas netyrė, ar buvo teisinės prielaidos įmonės vadovui kreiptis į... 18. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pelningai veikusi įmonė buvo nemoki,... 19. 3. Teismas netinkamai vertino balansą, kadangi vien balanso pagrindu negalima... 20. 4. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais... 21. 5. Teismas netinkamai organizavo ekspertizės skyrimą, suformuodamas ydingus... 22. 6. Teismas priteisė visą ieškovo reikalaujamą žalą, netirdamas, kaip ši... 23. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos... 24. 1. Onduline SA reikalavimas ieškovui susidarė nuo 2007 m. sausio 1 d. Teismas... 25. 2. Priimdamas sprendimą, teismas vertino įrodymų visetą bei pagrįstai... 26. 3. Apeliantas pats inicijavo ekspertizės skyrimą ir sutiko apmokėti... 27. 4. Ekspertės V. V. kvalifikacija yra pakankama įvertinti įmonės balansą... 28. 5. Žalą sudaro ieškovo prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai nuo... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 32. Šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamas... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą apeliacine tvarka Lietuvos... 35. Dėl apelianto civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl... 36. Nustatyta, kad apeliantas ieškovo vadovu ir akcininku buvo nuo 2006 m. kovo 8... 37. Pagal ĮBĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 6 d.) 8... 38. Kasacinio teismo praktikoje, įskaitant ir 2014 m. birželio 27 d. nutartyje,... 39. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę... 40. Sprendžiant dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl... 41. Dėl apelianto civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl... 42. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių... 43. Pareikštame ieškinyje ieškovas teigė, kad įmonė nemokia tapo 2007 m.... 44. Prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turi įsiteisėjusia Panevėžio... 45. Ieškovo akcijų perleidimo kaina, įmonės veiklos sustabdymas ir... 46. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 2... 47. 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo balanse įrašyto turto vertė buvo 2 317... 48. Pirmiau nurodyta, kad ieškovo teigimu įmonė nemokia tapo vėliausiai 2007 m.... 49. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarp ieškovo ir Onduline SA sutartis dėl... 50. Nagrinėjančiam tarp šalių kilusį ginčą, susijusį su jų sudarytos... 51. Civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. UAB „Jonosfera“ nustatyta, kad... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu PVM sąskaitų faktūrų sąlygos dėl... 53. Dėl Onduline SA ir ieškovo tarpusavio prievolių turinio kvalifikavimo... 54. 2007 m. sausio 1 d. ieškovo skola Onduline SA buvo 990 680,62 Lt. Ekspertės... 55. Iš to, kas nurodyta, aišku, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovo skola... 56. Momento, kada apeliantui turėjo tapti žinoma, kad ieškovo finansinė... 57. Dėl išdėstytų faktinių aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja,... 58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 61. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šalių ir pirmosios instancijos... 62. Ieškovas byloje reiškė vieną pagrindinį reikalavimą – priteisti 1 919... 63. Apeliantas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant šią bylą teismuose iš viso... 64. Ieškovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš... 65. Pirmosios instancijos teismas patyrė 9,25 Lt pašto išlaidų (t. 1, b. l. 2),... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir jo... 68. „Priteisti iš atsakovo T. N. (asmens kodas ( - ) ieškovui bankrutavusiai... 69. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 70. Priteisti valstybei iš atsakovo T. N. 3 305,89 Lt (tris tūkstančius tris... 71. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 72. Priteisti valstybei iš atsakovo T. N. 6,79 Lt (šešis litus ir 79 cnt)... 73. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie...