Byla e2-5722-328/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando LT“ atstovei bankroto administratorei S. S. K., atsakovui A. E., atsakovo P. D. atstovui advokatui A. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando LT“, atstovaujamos bankroto administratorės S. S. K., ieškinį atsakovams A. E., P. D. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų padarytos žalos atlyginimui 38913,35 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

5Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Grando LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. S. K.. Teismo nutartimis patvirtintas bankrutuojančios UAB ,,Grando LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 38913,35 Eur sumai. Ieškovė nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartyje teismas pripažino, jog UAB ,,Grando LT“ nemoki buvo jau 2014 m., vertinant to meto balanso duomenis, nes balanse nurodyti pradelsti įsipareigojimai akivaizdžiai viršijo pusę jį jos balansą įrašyto turto vertės. Nurodė, jog bendrovė buvo nemoki tiek 2014 metais, tiek 2013 m., tiek ir 2013 m. balanse nurodytais praėjusiais finansiniais metais (2012 m.). Bendrovės akcininku nuo 2012 m. kovo 21 d. yra atsakovas A. E.. Bendrovės direktoriumi nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo atsakovas A. E., o nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. sausio 29 d. atsakovas P. D.. Nurodė, jog bendrovė vėliausiai nuo 2012 m. veikė nuostolingai, jau 2012 m. pabaigoje negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Nei savo laiku buvę direktoriai, nei akcininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad nemokiai įmonei būtų keliamas bankrotas. Nurodė, jog viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui ir akcininkui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

6Ieškovė nurodė, jog bendrovės nemokumas vadovui ir savininkui buvo aiškus vėliausiai sudarant 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nes iš joje nurodyto bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio buvo aišku, kad UAB ,,Grando LT“ buvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo nuostatų prasme. Visi teismo nutartimis patvirtinti įmonės kreditoriai reikalavimai atsirado po to, kai įmonė jau buvo faktiškai nemoki, kaip neginčytina ir aplinkybė, kad iš UAB ,,Grando LT“ turto šie kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti, nes jos turtas bankroto administratorei nebuvo perduotas. Vadovai laikytini netinkamai atlikę savo pareigas, t. y. veikė neteisėtai ir priešingai juridinio asmens interesams, vadovavo įmonei ne pagal įstatymus, t. y. pažeidė įmonę ir jos vadovus siejančius fiduciarinius santykius. Visi esami bendrovės kreditoriai patyrė žalą dėl to, kad bendrovės vadovai ir akcininkas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau tęsė nuostolingą bendrovės veiklą. Atsakomybė atsakovams kyla pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašo padarytą žalą priteisti iš nurodytu laikotarpiu įmonės vadovų pareigas ėjusių atsakovų bei vienintelio akcininko atsakovo A. E., nes bankrutavusiai įmonei laiku (dar turint turto) nebuvo iškelta bankroto byla, padaryti nuostoliai jų valdymo laikotarpiu susidariusiai teismo nutartimis patvirtintai kreditorių finansinių reikalavimų sumai 38913,35 Eur. Kadangi inicijuoti bankroto bylą turėjo visi atsakovai, jie minėtą įmonės žalą privalo atlyginti solidariai.

7Atsakovas P. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Atsiliepime nurodė, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, jog UAB ,,Grando LT“ vadovu buvo nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. sausio 29 d. Nurodė, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį, tik įmonės vadovas (direktorius) turi įgaliojimus pagal vykdomas pareigas ir teisinį pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei. Pažymėjo, jog ieškovė neturi jokio pagrindo pagrįsti atsakovų solidariosios pareigos, nes pati ieškinyje yra įvardijusi kiekvieno atsakovo laikotarpius, kuriais jie vykdė įmonės vadovo pareigas. Nurodė, jog kiekvienam iš atsakovų gali būti priskirta tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais, t. y. atsakovo P. D. civilinė atsakomybė negali kilti už tą laikotarpį, kada įmonės vadovo pareigas vykdė kitas atsakovas A. E., o būtent taip šiuo metu yra suformuluotas ieškinys atsakovui. Mano esant akivaizdu, kad nėra nei vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos taikyti atsakovui P. D. atsakomybę už tą laikotarpį, kada jis nevykdė įmonės vadovo pareigų.

9Atsakovas A. E. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis).

10Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, paaiškino jame nurodytas aplinkybes. Kadangi bankroto administratorius gina visų kreditorių interesus, tai vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi dėl kreditoriams padarytos žalos, atsiradusios dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė prašo priteisti žalą. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti palūkanas.

11Teismo posėdyje atsakovo P. D. atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog atsakovas kategoriškai nesutinka su solidariosios atsakomybės taikymu, kadangi byloje yra aiškus jo vadovavimo įmonei laikotarpis. Paaiškino, jog atsakovas P. D. nesutinka, kad gali būti sprendžiama dėl solidarios atsakomybės pagrindo. Nurodė, jog pagal naujausią teismų praktiką, pagal byloje esančius įrodymus galima nustatyti, kada kiekvienas iš atsakovų vadovo bendrovei. Atsakovas nurodė, jog verslas susiklostė nesėkmingai, pats atsakovas į įmonės veiklą investavo lėšas, tačiau už verslo nesėkmę ne kiekvienas verslininkas turi būti atsakingas. Prašo ieškinį atmesti.

12Teismo posėdyje atsakovas A. E. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Nurodė, jog 2012 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes buvo pokrizinis laikotarpis. Paaiškino, jog jis (atsakovas) įnešinėdavo savo lėšas į verslą, stengėsi tęsti bendrovės veiklą. Tai buvo šeimos verslas. Nurodė, jog ir pats yra bendrovės kreditorius. Nurodė, jog susidariusio įsiskolinimo neprašė grąžinti. Išskyrus skolą jam, jokių įsiskolinimų nebuvo. Prašo ieškinį atmesti.

13Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas A. E. nurodė, jog bylos aplinkybės nepatvirtina civilinės atsakomybės taikymo atsakovams pagrindų buvimo. Nurodė, jog UAB ,,Grando LT“ nuo 2012 m. gegužės mėn. vykdė veiklą viešojo maitinimo sektoriuje. Įmonės veiklą sunkino dėl ekonominės recesijos ženkliai sumažėjęs viešojo maitinimo paslaugomis besinaudojusių klientų skaičius. Nepaisant šito, jausdamas atsakomybę prieš bendrovėje dirbusius darbuotojus taip pat norėdamas išsaugoti šeimos verslą, ėmėsi aktyvių veiksmų sušvelninti neigiamos ekonominės situacijos padarinius: einamuosius mokėjimus bendrovės veiklai vykdyti dengė iš asmeninių ir paskolintų lėšų. Nurodė, jog iki 2015 m. rugsėjo įmonėje susidarė įsiskolinimai, tačiau iš esmės visa ši skola 28960 Eur buvo įsiskolinimas jam (atsakovui), susidaręs per eilę metų palyginti nedidelėmis vienkartinėmis sumomis apmokant už įmonės vardu įsigytas prekes. Nurodė, jog buvo suinteresuotas tęsti įmonės veiklą. Pažymėjo, jog jo vadovavimo įmonei laikotarpiu sąlygų įmonės bankroto bylai iškelti nebuvo. Nurodė, jog jam nesuprantami ieškovės reikalavimai priteisti bendrovei iš atsakovų žalos dalį, kurią sudaro atsakovų kreditoriniai reikalavimai bendrovei. Nurodė, jog tiek jis, tiek atsakovas P. D. vadovaudami UAB ,,Grando LT“ ėmėsi visų protingų ir nuo jų priklausančių pastangų įmonės mokumui palaikyti. Tokie veiksmai negali būti laikomi neprotingais ar turinčiais deliktinei ar sutartinei atsakomybei taikyti būtinų požymių.

14Teismas konstatuoja:

15byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2016 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,Grando LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. S. K. (b. l. 19-21, t. I). Teismo nutartimi bendrovė valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratorei perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Juridinių asmenų registro (JAR) išrašo duomenimis, nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės UAB ,,Grando LT“ vadovu (direktoriumi) registruotas P. D. (b. l. 8-13, t. I ). Laikotarpiu nuo 2012 m kovo 21 d. (paskyrimo (išrinkimo data) iki 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB ,,Grando LT“ vadovu buvo registruotas A. E.. Bendrovės akcininku registruotas atsakovas A. E. (b. l. 9, 94-109, t. I).

16Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas BUAB ,,Grando LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 6951,35 Eur sumai ( VSDFV Klaipėdos skyrius kreditorinis reikalavimas – 6283,41 Eur (iš jų 385,58 Eur delspinigiai), RAB ,,Salas Zivis“ – 101,79 Eur, UAB ,,Tele2“ – 229,32 Eur Lietuvos gretutinių teisių asociacija – 290,14 Eur (iš jų 37,80 Eur delspinigiai), UAB ,,Bennet Distributors“ – 46,69 Eur (b. l. 14-16, t. I). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas A. E. kreditorinis reikalavimas 28962 Eur sumai ir P. D. kreditorinis reikalavimas 3000 Eur sumai (b. l. 17-18, 189-192, t. I). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus RAB ,,Salas Zivis“ pasikeitimas pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimą naujam kreditoriui N. M. – V. (b .l. 88-89, t. I).

17Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 38913,35 Eur žalos atlyginimą, reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog bendrovės vadovai ir akcininkas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

18Atsakovai su ieškiniu nesutinka.

19Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo (vadovų) ir akcininko (dalyvio) civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

20Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, civilinėje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 ir kt.).

21Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis (aktuali straipsnio redakcija, 2015 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XII-1962 galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) numato, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d., įmonės vadovui ir/ar savininkui numatė analogišką pareigą, t. y. įstatymas numatė, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui ir jos akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų – ir neteisėtus veiksmus. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

23Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog UAB ,,Grando LT“ vėliausiai nuo 2012 m. veikė nuostolingai, jau 2012 m. pabaigoje negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Nei savo laiku buvę direktoriai, nei akcininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad nemokiai įmonei būtų keliamas bankrotas.

24Byloje pateikti UAB ,,Grando LT“ finansinės atskaitomybės duomenys iš kurių matyti, jog 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 7910 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 61026 Lt, iš kurių 35426 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos; bendrovės pelnas (nuostolis) sudarė -34180 Lt (b. l. 23-25, t. I). Byloje nėra pateikti duomenys apie bendrovės turtinę padėtį už 2012 m., tačiau iš finansinės atskaitomybės rinkinio už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. turinio matyti, jog praėjusiais finansiniais metais (2012 m.) bendrovės turtas sudarė 18841 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 37777 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos 20600 Lt, o bendrovės pelnas (nuostolis) sudarė -28936 Lt (b. l. 23-25, t. I). BUAB ,,Grando LT“ finansinės atskaitomybės, sudarytos už ataskaitinius 2014 m. sausio 1 d. - 2014 m. gruodžio 31 d. metus, duomenimis, įmonės turtas sudarė 28340 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 201389 Lt, iš kurių 201389 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos; bendrovės pelnas (nuostolis) sudarė -145533 Lt (b. l. 26, 27-29, t. I). Byloje pateikti duomenys iš UAB ,,Grando LT“ finansinės atskaitomybės rinkinių sudaro pagrindą išvadai, jog bendrovė nuo veiklos pradžios veikė nuostolingai, t. y. bendrovės gaunamų pajamų nepakako įmonės išlaidoms dengti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog UAB ,,Grando LT“ buvo įsteigta tik 2011 m. gruodžio 9 d., atsakovas A. E. bendrovės akcininku tapo 2012 m. kovo 21 d., bendrovės valdymo organu paskirtas 2012 m. kovo 21 d.. Byloje duomenų, ar bendrovė vykdė veiklą nuo pat jos įsteigimo momento, nėra. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas A. E. nurodė, jog UAB ,,Grando LT“ maždaug nuo 2012 m. gegužės mėn. veiklą vykdė viešojo maitinimo sektoriuje. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys, jog BUAB ,,Grando LT“ veiklą pradėjo vykdyti tik 2012 m., iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog veiklai vykdyti buvo prisiimti įsipareigojimai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pripažinti, kad bendrovė jau 2012 m. buvo nemoki, nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, paneigtų asmens teisę laisvai pasirinkti verslą (Konstitucijos 46 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalis).

25Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartyje, kuria UAB ,,Grando LT“ iškelta bankroto byla, remdamasis bendrovės finansinės atskaitomybės rinkiniu už 2014 m. teismas nustatė, jog įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla (b. l. 19-20, t. I). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartyje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas A. E. suteikė įmonei lėšas, o nuo kai kurių atsisakė ir tai nurodyta įmonės finansiniuose dokumentuose, bankroto byloje patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas 28962 Eur sumai (b. l. 17-18, t. I). Iš byloje pateikto atsakovo A. E. prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir jį pagrindžiančių įrodymų matyti, jog atsakovas A. E. įmonės veiklai vykdyti pinigines lėšas bendrovei suteikė 2013 m. birželio 30 d. (5000 Lt), 2013 m. lapkričio 27 d. (20000 Lt), 2014 m. kovo 20 d. (30000 Lt), 2014 m. rugsėjo 30 d. (50000 Lt), 2014 m. lapkričio 14 d. (20000 Lt) (b. l. 139- 144, t. I). Byloje nėra duomenų, jog nurodytu laikotarpiu įmonė turėjo kitų, didesnių kreditorinių įsipareigojimų, nei atsakovui A. E.. Teismo posėdyje atsakovas A. E. paaiškino, jog turėjo tikslą plėtoti verslą, nurodė, jog UAB ,,Grando LT“ buvo šeimos verslas, jis buvo suinteresuotas, kad įmonė tęstų veiklą, jo vadovavimo įmonei laikotarpiu sąlygų bankroto bylos įmonei iškėlimui nebuvo. Byloje įrodymų, jog atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, nėra. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovai pažeidė fiduciarines pareigas įmonei, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių neįrodinėjo, duomenų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Minėta, jog iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numatė, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2014 m. UAB ,,Grando LT“ turėjo finansinių sunkumų, susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, bendrovei lėšas skolino atsakovas A. E., tačiau įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, aplinkybes, jog atsakovas dėjo pastangas įmonės mokumui atkurti, bendrovė veiklą vykdė trumpą laiką, tačiau nuostolingai, verslas nepasisekė, pripažinti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pavėlavo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nėra pagrindo. Teismas pažymi, viena būtinųjų sąlygų bankrutuojančios įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti dėl imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymo yra neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, kurio ieškovė šioje byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė rėmėsi apibendrintais bendrovės finansinių atskaitomybių duomenimis, tačiau aplinkybių, nuo kada bendrovė nevykdė skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tapo nemoki, neįrodinėjo. Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

26Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas UAB ,,Grando LT“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. Byloje pateikti įrodymai, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovui P. D. buvo perduoti įmonės dokumentai, nurodomi bendrovės kreditoriai, P. D. patvirtino, jog dokumentus peržiūrėjo ir priėmė, su kreditoriniais įsipareigojimais sutiko (b. l. 138, t. I). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartyje taip pat nustatyta aplinkybė, jog atsakovas P. D. įnešė 3000 Eur lėšas įmonės veiklai vykdyti, bankroto byloje patvirtintas šio asmens kreditorinis reikalavimas. Atsakovas P. D. įmonės veiklai vykdyti bendrovei įnešė 3000 Eur 2015 m. balandžio 6 d. (b. l. 146, t. I). Pastebėtina, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akte, nurodant bendrovės kreditorius, įsiskolinimai atsakovui A. E. bei atsakovui P. D. į šį sąrašą įtraukti nebuvo.

27Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo priimtas UAB ,,Grando LT“ kreditorės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Bendrovei bankroto byla iškelta 2016 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. sausio 29 d. Pažymėtina, jog ieškovė aplinkybės, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo UAB ,,Grando LT“ vadovui kilo P. D. vadovavimo įmonei laikotarpiu neįrodinėjo, šios pareigos atsiradimo momento nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas P. D. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos bendrovės vadovu buvo trumpą laiką, per kurį bendrovės kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taigi objektyvios galimybės įgyventi įstatyme įtvirtintą imperatyvą negalėjo, byloje nesant įrodymų, jog atsakovas nepagrįstai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar turėjo pakankamai laiko bei duomenų įvertinti įmonės galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, pripažinti, jog atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtinta pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

28Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

29Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, jog žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

30Ieškovė nurodo, jog bendrovei padarytą žalą sudaro bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimis UAB ,,Grando LT“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Byloje yra pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d., liepos 4 d. nutartys, bei kreditorių pateikti prašymai patvirtinti kreditorinius reikalavimus (b. l. 147-183, t. I). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė patirtos žalos fakto bei jos dydžio (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog iki bankroto bylos įmonei iškėlimo bendrovė turėjo nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, nesudaro pagrindo išvadai, jog visa teismo nutartimis patvirtinta kreditorinių įsipareigojimų suma yra žala bendrovei. Visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos fakto bei dydžio neįrodinėjo, nors ir išskirstė, kurio atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu susidarė įsiskolinimai kreditoriams. Pažymėtina, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Taigi vadovas ir akcininkas atsakytų tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog didžiausias BUAB ,,Grando LT“ teismo nutartimis bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas priklauso atsakovui A. E., kuris skolino pinigines lėšas įmonės veiklai vykdyti. Be to, BUAB ,,Grando LT“ bankroto byloje patvirtintas ir atsakovo P. D. kreditorinis reikalavimas 3000 Eur sumai, pinigines lėšas suteikiant įmonės veiklai vykdyti. Byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovei neįrodinėjant pareigos atsakovams (ar vienam jų) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momento, pripažinti, jog bankroto byloje patvirtinta bendrovės kreditorių reikalavimų suma yra BUAB ,,Grando LT“ patirta žala nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Didesnis bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydis nei neteisėto neveikimo metu egzistavęs pradelstų įsipareigojimų dydis per se nereiškia, kad šis skirtumas yra įmonės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo) padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

31Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas P. D. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių BUAB ,,Grando LT“ buvo padaryta žala, ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovo A. E. veiksmais bendrovei buvo padaryta žala, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės atsakovams taikymo sąlygų, teismas dėl solidariosios civilinės atsakomybės atsakovams taikymo nepasisako.

32Dėl bylos baigties

33Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) turtinei žalai iš atsakovų priteisti, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

36Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinio netenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos Valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

37Atsakovas A. E. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

38Atsakovas P. D. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

39Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

40Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams A. E. ir P. D. priklausančio turto areštas neviršijant ieškinio reikalavimų sumos.

41Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 nutartimi, pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo P. D. turtui atmestas. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

42Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismui netenkinus ieškinio, teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovo A. E. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,teismas

Nutarė

44atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando LT“, atstovaujamos bankroto administratorės S. S. K., ieškinį dėl žalos atlyginimo.

45Panaikinti 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovo A. E. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo... 6. Ieškovė nurodė, jog bendrovės nemokumas vadovui ir savininkui buvo aiškus... 7. Atsakovas P. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 8. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas.... 9. Atsakovas A. E. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį... 10. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, paaiškino jame... 11. Teismo posėdyje atsakovo P. D. atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė... 12. Teismo posėdyje atsakovas A. E. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos... 13. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas A. E. nurodė, jog bylos aplinkybės... 14. Teismas konstatuoja:... 15. byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2016 m. sausio 18 d. Klaipėdos... 16. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi bankroto byloje... 17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 38913,35 Eur žalos... 18. Atsakovai su ieškiniu nesutinka.... 19. Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo... 20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 21. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis (aktuali... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima taikyti... 23. Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog UAB ,,Grando... 24. Byloje pateikti UAB ,,Grando LT“ finansinės atskaitomybės duomenys iš... 25. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 18... 26. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas UAB ,,Grando LT“ direktoriumi buvo... 27. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos... 28. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ... 29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nustačius, jog valdymo organų... 30. Ieškovė nurodo, jog bendrovei padarytą žalą sudaro bankroto bylą... 31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 32. Dėl bylos baigties... 33. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista... 37. Atsakovas A. E. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė,... 38. Atsakovas P. D. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė,... 39. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 40. Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 nutartimi, pirmosios instancijos... 42. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismui netenkinus ieškinio,... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 44. atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando... 45. Panaikinti 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovo A. E. turtui taikytas... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...