Byla 2-3039-785/2012
Dėl skolos priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jūratei Svobutienei, Germinai Nabažienei,

3dalyvaujant ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovei Irenai Žitkienei, trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės atstovui Michailui Norbutui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybei dėl skolos priteisimo.

5Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

6ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo A. V. priteisti 5683,53 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog į atsakovo A. V. iš Mažeikių rajono savivaldybės išsinuomotą butą, esantį ( - ), per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekė šilumos energiją. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl privalo mokėti už patiektą energiją. Atsakovas tiekiamą energiją priėmė, tačiau atsiskaityti vengia, įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-08-31 sudaro 5683,53 Lt. Kadangi atsakovas ir įspėtas sumokėti skolą, iki šiol neatsiskaitė yra pagrindas susidariusį įsiskolinimą išieškoti teismine tvarka.

7Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu, per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

8Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, nurodė, jog atsakovas savo valią sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį išreiškė sumokėdamas už jam patiektą šilumos energiją, todėl turi vykdyti savo prievolę - kas mėnesį sumokėti už patiektą šilumos energiją, tačiau šios prievolės nevykdo.

9Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovas yra faktinis šilumos vartotojas. 1992 m. gruodžio 16 d. su A. V. pasirašyta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, tokiu būdu atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu pagal standartines sutarties sąlygas. Atsakovas savo veiksmais patvirtino šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą: apsigyveno išsinuomotame bute, deklaravo šiame bute savo gyvenamąją vietą, ieškovei mokėjo mokesčius už buto šildymą. Buto nuomos sutartimi nuomininkas A. V. įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Nuomos sutarties 2.2. punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarka, kurios 2 p. nurodyta, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo -pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ir nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 punkto 8 papunktyje nurodyta, jog buitinis šilumos vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms, o šio įstatymo 2 punkto 45 papunktyje nurodyta, jog šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19 punkto 2 papunktyje nurodyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su pastato savininku, bet ir su pastato nuomininkais, 27 punkte nurodyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 5 punkte nurodyta, kad šiluma vartotojui tiekiama pagal sutartį, kurią parengia ir šilumos vartotojui pasirašyti pateikia šilumos tiekėjas. Sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas. Šio aprašo 6 punkte nurodyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Taisyklėmis ir šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Taip pat nurodė, kad nors su atsakovu rašytinė šilumos energijos vartojimo sutartis nebuvo sudaryta, remiantis nurodytais teisės aktais, atsakovas privalo mokėti už jam patiektą šilumos energiją.

10Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė ieškovės reikalavimus, nurodė, jog teismų praktika (3K-3-419/2012, 3K-3-154/2012 ir 3K-3-431/2012) patvirtina, jog prievolę atsiskaityti už patiektą šilumos energiją turi patalpų nuomininkas, šiuo atveju atsakovas A. V..

11Ieškinys netenkintinas.

12Byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuo 2009-05-29 nuosavybės teise priklauso Mažeikių rajono savivaldybei (19 b.l.). Ieškovė į minėtą butą tiekė šilumos energiją, ieškovės paskaičiavimu įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009-01 iki 2012-08 sudaro 5683,53 Lt (4 b.l.). Atsakovas A. V. 1992-12-16 pasirašė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį su UAB „Mažeikių butų ūkis“, pagal kurią nuomotojas suteikė nuomininkui A. V. ir jo šeimos nariams butą esantį ( - ). Sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Atsakovas A. V. ir jo šeimos nariai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą išsinuomotame bute.

13Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas A. V. nors ir yra buto, į kurį buvo tiekiama šilumos energija nuomininkas, yra faktinis šilumos energijos vartotojas, konkliudentiniais veiksmais sudaręs šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove nuo buto nuomos sutarties pasirašymo, ką patvirtina ir tai, kad atsakovas yra deklaravęs šiame bute gyvenamąją vietą, yra mokėjęs ieškovei mokesčius, todėl yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą.

14Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra ne kartą konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008.). Nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiškinimai taikytini ir šioje byloje (CPK 4 str.).

16Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (3K-3-419/2012, 3K-3-154/2012 ir 3K-3-431/2012), tačiau Teismas pažymi, jog nurodytų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012 šilumos energija buvo tiekiama remiantis šilumos tiekėjo ir buvusio patalpų savininko rašytine sutartimi, o nagrinėjamu atveju rašytinės sutarties tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo. Šios faktinės aplinkybės turi esminę reikšmę susiklosčiusių santykių teisiniam kvalifikavimui. Pažymėtina, kad ir kitos trečiojo asmens nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos bylose, kurios pagal savo faktines aplinkybes skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl Teismas jomis nesivadovauja.

17Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 str.). Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktą šilumos pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo. Taisyklių 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Kaip minėta, nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato, butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas.

18Pažymėtina, kad ieškovės atstovės nurodyta Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Šis teisės aktas nekeičia šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties, nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis šilumos pirkimo – pardavimo sutarties subjektų prasme ir, remiantis vien šiuo nutarimu, laikyti byloje gyvenamųjų patalpų nuomininką šilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui, negalima.

19Ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovės ir atsakovo – patalpų nuomininko, t.y. ieškovė tiekė šilumos energiją butui, nuomininkas ją vartojo ir už ją mokėjo, tame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Aplinkybės, kad atsakovas nuomojamame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bei per visą įsiskolinimo laikotarpį atliko keturis dalinius mokėjimus už šilumos energiją, nėra pakankamos faktui, kad šalys sudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, konstatuoti. Tokios praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-395-467/2010). Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato, buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nagrinėjamu atveju, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko - Mažeikių rajono savivaldybės, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo – pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus išaiškinimo nurodytose bylose, šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus, jame turi būti aiškiai išreikšta, kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi (pirkėju). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atsakovą A. V. galima būtų laikyti šilumos vartotoju, jei tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens būtų sudarytas trišalis rašytinis susitarimas, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad ieškovei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo pasiūlyta pakeisti ieškinyje nurodytą atsakovą tinkamu atsakovu – patalpų savininku Mažeikių rajono savivaldybe, kuri vėliau skolą už patiektą energiją regreso tvarka galėtų išsiieškoti iš šilumos vartotojo, tačiau ieškovė šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo sudaryta nebuvo, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė, konstatuotina, kad ieškinys dėl įsiskolinimo už Mažeikių rajono savivaldybei priklausančiam butui patiektą šilumos energiją priteisimo iš buto nuomininko – atsakovo A. V. yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinio netenkinti.

23Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jūratei Svobutienei, Germinai... 3. dalyvaujant ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovei Irenai... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 6. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo A. V.... 7. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti viešo... 8. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, nurodė, jog... 9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovas yra faktinis... 10. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė ieškovės reikalavimus,... 11. Ieškinys netenkintinas.... 12. Byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuo 2009-05-29 nuosavybės teise... 13. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas A. V. nors ir yra... 14. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir... 16. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje taip pat rėmėsi Lietuvos... 17. Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali... 18. Pažymėtina, kad ieškovės atstovės nurodyta Vyriausybės 2001 m. liepos 11... 19. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad šilumos energijos pirkimo –... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270... 22. ieškinio netenkinti.... 23. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...