Byla e2-2026-294/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Linai Danauskienei, atsakovui ir atsakovo atstovui R. D. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos ieškinį atsakovams R. D., UAB Prowine export dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas su atsakovu UAB Prowine export 2012-04-30 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1J-8, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui atlygintinai naudotis patalpas, o pastarasis – jas priimti, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei naudotis patalpomis pagal paskirtį. Sutartis buvo nutraukta 2017-03-01. Atsakovas pagal sutartį tinkamai neatsiskaitė, likdamas skolingas 963,76 Eur sumą. Atsakovai atsako solidariai pagal 2017-03-29 laidavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 963,76 EUR skolos, procesines metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas R. D. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad 2016 m. metų viduryje atsakovas turėjo laikinų finansinių sunkumų, todėl negalėjo laiku atsiskaityti su ieškovu. Mano, kad dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų atsakovas patyrė 2000 EUR neturtinę žalą. Vis dar galiojant nuomos sutarčiai ieškovas pakeitė durų spynas nuo patalpų, todėl atsakovas negalėjo patekti į jas, ir pasiimti buvusių prekių. Ieškovas ėmėsi spaudimo ir reikalavo pasirašyti laidavimo sutartį. Po šios sutarties pasirašymo atsakovui buvo grąžintos jo prekės. Be to, ieškovas nepagrįstai ėmėsi skaičiuoti dvigubą nuomos mokestį. Pripažįsta skolą dalyje dėl 480 EUR priteisimo.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

5Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad ieškovui sumokėjo 480 EUR skolą 2018-01-11.

6Ieškovo ieškinys tenkintinas

7Iš ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu UAB Prowine export 2012-04-30 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1J-8. Atsakovas R. D. su ieškovu 2017-03-29 pasirašė laidavimo sutartį. 2018-01-11 atsakovas pervedė ieškovui 480 EUR nuomos mokestį.

8Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

9CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str.1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus(CK 6.193 str.1 d.).

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „ Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007).

12CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

13Nors teismui atsakovas nurodė, kad laidavimo sutartis sudaryta naudojant ieškovo spaudimą bei kitos aplinkybės, tačiau teismui nepateiktas priešieškinys, kuriuo Nuomos sutartį arba Laidavimo sutartį būtų prašoma pripažinti negaliojančia (negaliojančiomis) arba niekine (niekinėmis). Dėl šios priežasties teismas nevertina atsakovo argumentų dėl sutarčių negaliojimo.

14Iš teismui pateiktos Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, sudaryto 2017-03-29 ir pasirašyto tiek ieškovo, tiek atsakovo (įmonės vadovo) R. D., matyti, kad šalys 2 punktu susitarė dėl dvigubo nuomos mokesčio skaičiavimo, naudojant atsakovui patalpas po sutarties nutraukimo.

15Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

17Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių

18Kadangi atsakovas nepareiškė teismui reikalavimo dėl sprendime minėto šalių papildomo susitarimo negaliojimo, teismas šį abiejų šalių suderintą ir pasirašytą susitarimą laiko galiojančiu ir sukuriančiu pareigą atsakovui mokėti dvigubą sutartyje nustatytą nuomos mokestį.

19Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Teismas, savo sprendime gali pasisakyti tik dėl šalių reiškiamų reikalavimų, todėl, šiuo atveju, esant nenuginčytam susitarimui, laikytina, kad toks susitarimas buvo teisėtas, galiojantis ir privalomas šalims.

20CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

21Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

22Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. Bartkevičiaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

23Teismui kelia abejonių tai, kad atsakovas tik ieškovui kreipusis į teismą reiškia pretenzijas ieškovui dfėl galimai nesąžiningo elgesio, t.y. atsakovas neteikė jokių pretenzijų ar nesutikimų ieškovui nei sutarties galiojimo metu, nei nuomos sutartį nutraukus.

24Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 str. 3 d. nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 str. 3 d. nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

25Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimų pagrįstumą, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas. Pažymėtina, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovas dalį skolos sumokėjo (480 EUR), todėl priteistinos sumos dydis mažintinas šia atsakovo sumokėta suma. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ši ieškovo reikalaujama priteisti suma būtų nepagrįsta (išskyrus jau teismo atmesto nesutikimo dėl ieškovo galimo nesąžiningumo ir susitarimo negaliojimo). Kadangi laidavimo sutartimi atsakovas R. D. įsipareigojo atlyginti savo įmonės, kuriai vadovavo, pinigines sumas ieškovui, todėl 483,76 EUR skola priteistina iš atsakovų solidariai (CK 6.6 str.).

26Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, o atsakovas R. D. laidavimo sutartimi prisiėmė visus įmonės nevykdomus įsipareigojimus, todėl teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovų susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

27Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

28Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

29Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (šį sumažinus tik pinigine suma, kurią atsakovas sumokėjo prieš pat teismo posėdį), todėl ieškovui lygiomis dalimis priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 60 EUR žyminis mokestis (CPK 80 str., 88 str., 93 str.).

30Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos išlaidos (CPK 93, 98 str.).

31Pašto išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

32Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

33Ieškovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos, juridinio asmens kodas 110054563, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovų UAB „Prowine export“, juridinio asmens kodas 302716784, ir R. D., a. k. ( - ) solidariai 483,76 EUR (keturi šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 76 ct) skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 483,76 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 60 EUR (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas su atsakovu UAB Prowine export 2012-04-30 sudarė Negyvenamųjų... 3. Atsakovas R. D. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje... 5. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime... 6. Ieškovo ieškinys tenkintinas... 7. Iš ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti,... 8. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią;... 9. CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių... 12. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 13. Nors teismui atsakovas nurodė, kad laidavimo sutartis sudaryta naudojant... 14. Iš teismui pateiktos Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, sudaryto 2017-03-29... 15. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 17. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 18. Kadangi atsakovas nepareiškė teismui reikalavimo dėl sprendime minėto... 19. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o... 20. CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti... 21. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir... 22. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 23. Teismui kelia abejonių tai, kad atsakovas tik ieškovui kreipusis į teismą... 24. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 25. Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo... 26. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos... 27. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 29. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (šį sumažinus tik pinigine suma,... 30. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovams nėra atlyginamos... 31. Pašto išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio... 32. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 33. Ieškovo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos, juridinio... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...