Byla e2-162-798/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-621-794/2017 pagal pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TERMORA“ bankroto administratorės V. V. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mproducts“ prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TERMORA“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. K., R. P. ir R. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-621-794/2017 pagal pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TERMORA“ bankroto administratorės V. V. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mproducts“ prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TERMORA“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. K., R. P. ir R. K..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „TERMORA“ bankroto administratorė V. V. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „TERMORA“ bankrotą tyčiniu.
  2. Nurodė, kad įmonės valdymo organai sudarė eilę nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių, turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs tarpusavio ryšiai. Su UAB „City property investment“ buvo sudarytas sandoris dėl reikalavimo teisių perleidimo; šio sandorio sudarymo metu bei vykdant išmokėjimus susijusiam asmeniui UAB „Rakovita“ įmonė turėjo pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų ir įmonės darbuotojams; buvo vykdomi priverstinio skolų išieškojimo veiksmai pagal antstolių patvarkymus. Pažymėjo ir tai, kad įmonės apskaitos dokumentai bankroto administratorei iki šiol neperduoti, todėl nustatyti tikslią įmonės finansinę būklę galimybių nėra. Pasak administratorės, tai patvirtina, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir / arba netinkamai. Bankroto administratorės nuomone, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, nes BUAB „TERMORA“ nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir neįvykdė įstatymų nustatyto reikalavimo dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
  3. Pareiškėja (kreditorė) UAB ,,Mproducts“ pareiškimu palaikė bankroto administratorės prašymą dėl BUAB „TERMORA“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  4. Nurodė, jog su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir / arba įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis. Taip pat įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.
  5. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) NDX Transport atsiliepimu sutiko su prašymu dėl BUAB „TERMORA“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  6. Suinteresuotas asmuo R. P. su prašymu dėl BUAB „TERMORA“ bankroto pripažinimo tyčiniu nesutiko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus bei išreikalauti papildomus įrodymus.
  7. Nurodė, kad sandoriai buvo naudingi įmonei. Įmonės sunkią padėtį lėmė ne blogas valdymas, o užsakovų įsiskolinimai BUAB „TERMORA“. Kadangi tikėjosi, jog užsakovai sumokės, todėl nesikreipė į teismą bankroto bylos iškėlimo. Akcininkai R. P. ir R. K. akcijas perpirko dėl kilusių nesutarimų, sutartys nebuvo fiktyvios. R. P. dėjo maksimalias pastangas, kad įmonė atsiskaitytų su kreditoriais, nevengė įsipareigojimų, įmonė jam liko skolinga, o naująjį vadovą paskyrė įmonės akcininkas R. K.. Dokumentus iš V. K. perėmė ir perdavė administratorei. Iš BUAB „TERMORA“ į UAB ,,Rakovita“ perėjo dirbti tik du darbuotojai, kurie tai padarė savo noru, kadangi jie nenorėjo dirbti su R. K.. BUAB „TERMORA“ jokio reikalavimo į UAB ,,City property investment“ neturėjo, nes neatliko darbų ir negalėjo įgyti teisės gauti apmokėjimą. Jeigu UAB ,,Rakovita“ nebūtų galėjusi atlikti UAB ,,Termora“ darbų, įmonės padėtis būtų dar labiau pablogėjusi ir kreditorių sąraše būtų dar ir UAB ,,City property investment“.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi pripažino BUAB „TERMORA“ bankrotą tyčiniu.

7Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto požymio

  1. Teismas nustatė, jog nuo 2016 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo V. K., kuris šios bylos nagrinėjimo metu savo pozicijos nepateikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą yra informuotas tinkamai. Suinteresuotas asmuo V. K., kaip įmonės vadovas, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigą saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog iki šiol, t. y. praėjus ilgam laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo, perduoti ne visi įmonės dokumentai. Administratorei nepateiktas balansas ir jo detalizavimas bankroto bylos iškėlimo dienai, nežinomos ir priežastys dėl ko buvęs vadovas šios įpareigojimo neįvykdė. Be to administratorei perduotus dokumentus įteikė ne pats vadovas, o buvęs vadovas R. P., kuris susisiekė su V. K. ir pats jo turimus dokumentus perdavė administratorei. Kur yra trūkstami dokumentai suinteresuotas asmuo R. P. nežino. Administratorė teigia, jog paskirtas įmonės vadovas V. K. yra tik fiktyvus vadovas, o realiai įmonės vardu veikiantis asmuo yra R. P., tačiau, teismo vertinimu, vien administratorės pasvarstymai nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad buvęs vadovas V. K. tiesiog ignoruoja bankroto bylos iškėlimo faktą, nebendradarbiauja su administratore, o tokie veiksmai visiškai nesuderinami su rūpestingais, sąžiningais bei atidžiais įmonės vadovo veiksmais, todėl pripažino, jog įmonės vadovas V. K. netinkamai vykdė įstatymo nustatytas pareigas.
  2. Taip pat teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014-09-09 iki 2016-07-04 buvęs įmonės vadovas R. P. netinkamai vykdė kitas, teisės aktų įmonės vadovams nustatytas, pareigas, kadangi nepateikė Juridinių asmenų registrui 2015 m. finansinės atskaitomybės rinkinio. Taigi, visų išvardintų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui R. P. ir V. K. neteikė, nėra duomenų, jog jie būtų juos rengę. Teismas konstatavo, kad UAB „TERMORA“ vadovai R. P. ir V. K. neužtikrino tinkamos įmonės vykdomos buhalterinės apskaitos. Tikėtina, jog būtent dėl to sąmoningai vengiama visų įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratorei, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, kas įrodo aplaidų ir / arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
  3. Teismo vertinimu, BUAB „TERMORA“ nemoki buvo 2014 m., todėl visi nuo 2014 m. įmonės vadovų pareigas ėję vadovai: T. Š., R. K., R. P., V. K. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tampa nemokia. Taigi, BUAB „TERMORA“ vadovai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nei tinkamai saugomi, nei perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų. Buvę bankrutavusios UAB „TERMORA“ vadovai nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, kas turėjo įtakos nemokios UAB „TERMORA“ finansinės padėties bloginimui, todėl tai sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjos bankrotą tyčiniu.

8Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto požymio

  1. Administratorė nurodė, jog UAB „TERMORA“ perleido turtines teises UAB ,,Rakovita“ pagal finansinės nuomos sutartį, kadangi parduotos transporto priemonės rinkos kaina buvo žymiai didesnė, nei likutinė vertė, taip pat galimai fiktyviais sandoriais dėl akcijų pirkimo–pardavimo. Kadangi dėl minėto turtinių teisių perleidimo nėra išspręstas ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7660-779/2017, todėl dėl sutarties ekonominio naudingumo teismas nepasisakė. Tačiau, teismo vertinimu, nepriklausomai nuo perleisto turto vertės, pats faktas, jog 2015 m. buvo masiškai perleidžiamas turimas įmonės turtas, kai įmonė buvo jau nemoki 2014 m. (nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „TERMORA“ konstatuota, jog įmonė nemoki 2014 m.), kelia abejonių, kadangi akivaizdu, jog įmonė, turinti eilę pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, bus nepajėgi šiuos įsipareigojimus įvykdyti, kai bus sumažintas įmonės turimas turtas. Teismo vertinimu, 2016 m. sausio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis vienareikšmiškai pakenkė įmonės finansinei padėčiai, kadangi iš UAB ,,City property investment“ gautinos lėšos buvo nukreiptos į UAB ,,Rakovita“. Kiti esą nenaudingi įmonei sandoriai, t. y. 2016 m. sutartys, kuriomis R. P. ir R. K. perleido turimas bankrutavusios įmonės akcijas nedaro įtakos įmonės turto padidėjimui ar sumažėjimui. Individualūs akcininkų sprendimai perleisti turimas akcijas niekaip nesudaro pagrindo teigti, jog buvo priimtas nenaudingas įmonei sprendimas. Suinteresuotas asmuo R. P. paaiškino, jog įmonės finansinės padėties pablogėjimą lėmė būtent užsakovo LTB Invest AS skola, priešingu atveju įmonė nebūtų bankrutavusi. Teismas iš dalies sutiko, jog debitorinė skola turėjo įtakos įmonės mokumui, tačiau tai niekaip nepaaiškina aplinkybės kodėl įmonės vadovas priėmė sprendimą nesiimti priemonių skolos susigrąžinimui. Teismas, atsižvelgęs į faktą, jog įmonė nuo 2014 m. buvo nemoki, padarė išvadą, jog tolimesni sandoriai ir sprendimai buvo nenaudingi įmonei, bloginantys įmonės padėtį, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „TERMORA“ bankrotą tyčiniu.

9Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto požymio

  1. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 29 d transporto priemonių pirkimo–pardavimo buvo sudarytos tuomet, kai pagal Juridinių asmenų registro duomenis R. P. vadovavo UAB ,,Rakovita“ (nuo 2014-12-31 iki 2015-12-11). Nuo 2016-02-01 R. P. vėl tapo BUAB „TERMORA“ vadovu. Teismo vertinimu, BUAB „TERMORA“ ir UAB ,,Rakovita“ yra faktiškai susijusios, tačiau negalima daryti išvados, jog įmones sieja glaudūs ryšiai. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taip pat vyksta teisminiai ginčai, sandorių sudarymo kainos yra nustatinėjamos kitoje civilinėje byloje, todėl teismas nevertino, ar turtas buvo perleistas mažesnėmis nei rinkos kainos. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog egzistuoja aptariamas tyčinio bankroto požymis.

10Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto požymio

  1. Teismas nustatė, jog administratorės ir kreditorės UAB ,,Mproducts“ teigimu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Iš BUAB „TERMORA“ buvo vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, atsirandančius iš darbo santykių, taip pat vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti (skolos kreditoriams), be to nuo 2014 m. lapkričio mėn. buvo vėluojama atsiskaityti su VSDFV biudžetu. Taigi, akivaizdu, jog BUAB „TERMORA“ gautini mokėjimai buvo nukreipiami į UAB ,,Rakovita“, kurie buvo atliekami iš UAB ,,City property investment“, o ne darbuotojams ar valstybės biudžetui, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą. Be to, pasirašius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Rakovita“ įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,City property investment“, buvo sumažintos BUAB „TERMORA“ galimybes gauti pajamas, todėl tai pripažintina kaip veiklos organizavimas apribojant kreditorių galimybes išieškoti turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja aptariamas tyčinio bankroto požymis.

11Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto požymio

  1. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad paskutinis įmonės vadovas V. K., kuriam, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, buvo perduoti įmonės visi dokumentai, nevykdė ir nevykdo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, be kita ko, perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui; V. K. taip pat nenurodė teismui jokių priežasčių, dėl ko negali įvykdyti nurodytų įpareigojimų. Be kita ko, vertinant BUAB „TERMORA“ valdymo organų veiksmus buvo nustatyta aplinkybė, kad vadovai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nei tinkamai saugomi, nei perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad buvusiam BUAB „TERMORA“ vadovui V. K. neperdavus bankroto administratorei bendrovės trūkstamų dokumentų, bankroto administratorė dėl jų trūkumo negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl šios aplinkybės teikia pagrindo pripažinti BUAB „TERMORA“ bankrotą buvus tyčinį.

12Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto prezumpcijų

  1. Administratorės teigimu, UAB „TERMORA“ perleido įmonės turtą, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos, nemokėjo darbo užmokesčio, darbuotojus perkėlė į susijusią UAB ,,Rakovita”. Teismas, palyginęs UAB „TERMORA“ ir UAB ,,Rakovita”, konstatavo, kad su abejomis įmonėmis vienaip ar kitaip yra susiję R. P. bei R. K., abi įmonės vykdo statybos darbus. Iš UAB „TERMORA“ į UAB ,,Rakovita“ perėjo dirbti du darbuotojai, kurie, kaip teigia suinteresuotas asmuo R. P., išsiskyrus bendram R. P. ir R. K. verslui, pasirinko su kuriuo iš buvusių verslo partnerių toliau dirbti, tarp įmonių buvo sudaryti įvairūs sandoriai, kurių dėka perleistas turtas, turtiniai reikalavimai, tačiau šių sandorių teisėtumo klausimas dar yra nagrinėjamas kitose civilinėse bylose. Teismo vertinimu minėtų duomenų nepakanka tam, kad būtų pripažintas BUAB „TERMORA“ perkėlimas į UAB ,,Rakovita“. Atsižvelgiant į tai, jog nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų įmonės veiklos, turto ir darbuotojų perkėlimą į UAB „Rakovita“, nėra pagrindo preziumuoti, kad bankrotas yra tyčinis.
  2. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas šioje nutartyje jau konstatuotas. Papildomai teismas pažymėjo, jog 2015 m. UAB ,,Termora“ neatsiskaitė su buvusiais darbuotojais, tačiau įmonės vadovas R. P. nesikreipė dėl bankroto bylos inicijavimo, todėl šiuo atveju galioja prezumpcija, įtvirtinta ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Suinteresuotas asmuo R. P. prezumpcijos nepaneigė, kiti buvę įmonės vadovai ir dalyviai jokių paaiškinimų nepateikė, todėl teismas sprendė, jog BUAB „TERMORA“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14

  1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „TERMORA“ administratorės V. V. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; išreikalauti iš Nordea Bank, AB Lietuvos skyriaus duomenis apie į banke esančias UAB „Gobusus“ atsiskaitomąsias sąskaitas laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2017-01-01 iš bendrovės LTB Invest AS Ltd pervestas lėšas, nurodant lėšų įskaitymo datas ir sumas arba išduoti R. P. liudijimą apie teisę šiuos įrodymus (duomenis) gauti; priimti naują įrodymą – 2016 m. sausio 26 d. raštą, kurio pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo; priteisti iš BUAB „TERMORA“ bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus:
    1. Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
      1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BUAB ,,Termora“ nemoki buvo jau 2014 m., todėl visi įmonės vadovų pareigas ėję vadovai nuo 2014 metų pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bei netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nei tinkamai saugomi, nei perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens T. Š. teisių ir pareigų (skundžiama nutartimi konstatuota pareiga atlyginti žalą kreditoriams, jeigu tokie reikalavimai būtų reiškiami bei T. Š. bus pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai), todėl yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai.
    2. Dėl bylos esmės neatskleidimo
      1. Pirmosios instancijos teismas įvertino atskirus bankroto administratorės nurodytus faktus, neįvertino suinteresuoto asmens atsikirtimų ir aplinkybių, nenustatė, ar yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšis tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia, o vienintelė ir esminė UAB „TERMORA“ bankrotą nulėmusi aplinkybė yra LTB Invest AS 108 640,75 Eur (972 840,08 NOK) prievolės neįvykdymas. Šios sumos visiškai užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti. Kad nurodytos debitorės skola realiai egzistuoja patvirtina išrašytos sąskaitos faktūros ir LTB Invest AS atstovo el. laiškas dėl skolų suderinimo, kuriame jis neneigia skolos egzistavimo fakto ir dydžio, tačiau reikalauja atlikti įskaitymą su skola už įrankius (97 375 NOK, t.y. apie 10 000,00 Eur). Jeigu LTB Invest AS būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir sumokėjusi skolą, BUAB „TERMORA“ būtų ne tik atsiskaičiusi su kreditoriais, tačiau ir toliau būtų galėjusi vykdyti veiklą, t. y. nebūtų bankrutavusi. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad LTB Invest AS skola turėjo įtakos UAB „TERMORA“ mokumui, tačiau šią aplinkybę ignoravo spręsdamas tyčinio bankroto klausimą, apsiribodamas nuoroda, kad tai niekaip nepaaiškina, kodėl įmonės vadovas priėmė sprendimą nesiimti priemonių skolos susigrąžinimui. Pažymi, kad UAB „TERMORA“ buvo ėmusis teisinių priemonių skolai išsiieškoti, nepaisant to, kad procesui Norvegijoje inicijuoti buvo reikalingos tiek laiko sąnaudos advokato paieškoms, tiek piniginės lėšos teisinėms paslaugoms apmokėti. Prie atskirojo skundo pridėtas advokato laiškas patvirtina, kad 2016 m., sausio mėn. buvo imtasi teisinių priemonių skolai iš debitorės LTB Invest AS atgauti.
      2. Nors suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pažymi ir tai, kad BUAB „TERMORA“ administratorė apie LTB Invest AS skolą informuota, ji turi išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, be to, paslaugų suteikimo ir sąskaitų pateikimo faktas konstatuotas VMI tyrimo išvadoje, tačiau administratorė nesiėmė veiksmų šios skolos išieškojimui. Atsiliepime į ieškinį R. P. nurodė, kad verslo santykius su LTB Invest AS palaikė ir kontroliavo BUAB „TERMORA“ akcininkas ir komercijos direktorius R. K., jis atstovavo bendrovei tiek pasirašant rangos sutartis, tiek išrašant PVM sąskaitas faktūras, tiek teikiant ataskaitas Norvegijos mokesčių administratoriui. Prasidėjus BUAB „TERMORA“ bankroto procesui, R. P. iš LTB Invest AS atstovų sužinojo, jog BUAB „TERMORA“ priklausančios sumos (jų dalis) buvo pervestos į kitos R. K. valdomos UAB „Gobusus“ atsiskaitomąją sąskaitą, už tariamai parduotus baldus.
    3. Dėl atskirų tyčinio bankroto nustatymo požymių, įtvirtintų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse
      1. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, nepagrįstai konstatavo atskirus ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus tyčinio bankroto požymius.
    4. Dėl UAB „TERMORA“ vadovų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymo
      1. R. P. vadovu buvo tik iki 2016 m. birželio mėn., todėl jo vadovavimo laikotarpiu vėlavimas pateikti finansinę atskaitomybę buvo neženklus, t. y. buvo vėluojama tik apie 2 mėn. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio, kad UAB „TERMORA“ dokumentų tikėtinas netinkamas saugojimas ir neperdavimas administratorei, esmingai pablogino UAB „TERMORA“ padėtį. Visa bendrovės dokumentacija R. K. buvo perduota pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. R. P. nėra ir negali būti susijęs su BUAB „TERMORA“ dokumentų slėpimu ar neišsaugojimu. VMI 2016 m. rugpjūčio 25 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nenurodė, kad buhalterija nebuvo vedama aplaidžiai (t. y., kad trūko dokumentų). Po atlikto tyrimo dokumentai turėjo būti grąžinti arba tuomečiam vadovui V. K. arba R. K., tačiau ne R. P., kuris tuo metu nebuvo UAB „TERMORA“ vadovas.
    5. Dėl 2016 m. sausio 25 d. susitarimo
      1. Skundžiamojoje nutartyje teismas netinkamai įvertino UAB „TERMORA“ sudarytą sandorį ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nepagrįstai konstatavo, kad iš UAB ,,City property investment“ gautinos lėšos buvo nukreiptos UAB ,,Rakovita“. Paaiškino, jog nuo 2016 m. pradžios visus darbus objekte vykdė UAB „Rakovita“, ne UAB „TERMORA“ nebuvo pajėgi savo jėgomis atlikti darbus, todėl iki 2015-11-30 pasitelkdavo subrangovus, iki to laikotarpio ji atliko darbų už 71 917,55 Eur be PVM, tačiau 2015 m. gruodžio mėn. buvo areštuotos BUAB „TERMORA“ sąskaitos, todėl darbų vykdymas sustojo ir buvo tęsiamas tik po to, kai UAB „Rakovita“ sutiko savo sąskaita nepadarytus BUAB „TERMORA“ darbus užbaigti. Šią aplinkybę gali patvirtinti ir UAB „City property investment“ interesus atstovavęs statybos projektų vadovas M. K., kurį R. P. šioje byloje prašė apklausti liudytoju. Įmonės ir jos kreditorių interesai nebuvo pažeisti, priešingai BUAB „TERMORA“ išvengė netesybų, t. y. kreditorės UAB „City property investemnt“ reikalavimo. UAB „Rakovita“ įvykdžius BUAB „TERMORA“ prievoles pagal rangos darbų sutartį Nr. B9A15-0026, BUAB „TERMORA“ iš UAB „City property investment“ gavo 13 193,11 Eur (3000,00 Eur buvo pervesti kreditorei UAB “MProducts”, 9 357,55 Eur BUAB „TERMORA“, 483,54 Eur, 240,03 Eur bei 111,99 Eur sumomis buvo padengti priešpriešinių prievolių įskaitymai). Apelianto nuomone, dėl sandorio sudarymo tikslų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, apsiribodamas konstatavimu, kad iš UAB „City property investment“ gautinos lėšos buvo nukreiptos kitai įmonei, nors tokia išvada neatitinka Susitarimo ir prieštarauja byloje esantiems duomenims, kad jokių gautinų lėšų UAB „TERMORA“ neturėjo, nes jokių darbų pagal rangos sutartį nebuvo atlikusi ir negalėjo atlikti.
    6. Dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo pažeidimo
      1. Skundžiamojoje nutartyje konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, teismas rėmėsi jokiais duomenimis nepatvirtinta aplinkybe, kad UAB ,,Termora“ gautini mokėjimai buvo nukreipiami į UAB ,,Rakovita“, kurie buvo atliekami iš UAB ,,City property investment“, o ne darbuotojams ar valstybės biudžetui. Pažymi, kad jokio reikalavimo BUAB „TERMORA“ UAB „Rakovita“ į UAB „City property investment“ neperleido. Šiuo atveju pareiškėja neturėjo nei žmogiškųjų išteklių, nei apyvartinių lėšų įsipareigojimų UAB „City property investment“ vykdymui, su UAB „Rakovita“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Rakovita“ įsipareigojo savo pajėgumais atlikti darbus už BUAB „TERMORA“; tuo pačiu šalys susitarė, kad UAB „City property investment“ už atliktus darbus atsiskaitys tiesiogiai su UAB „Rakovita“. Jeigu UAB Rakovita“ nebūtų atlikusi darbų, kurių BUAB „TERMORA“ atlikti negalėjo, BUAB „TERMORA“ ir jos kreditorių padėtis būtų pablogėjusi – atsirastų prievolė UAB “City property investment” sumokėti iki 18 000,00 Eur netesybas.
    7. Dėl buhalterinės apskaitos
      1. Skundžiamoje nutartyje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšis tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl atskiro ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto požymio konstatavimas nėra pagrindas pripažinti, kad UAB „Termora“ privesta prie bankroto tyčia.
    8. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos
      1. Argumentai, kad jokių atsiskaitymo eilės tvarkos pažeidimų nebuvo padaryta, išdėstyti skunde, todėl apeliantas jų nekartojo.
    9. Dėl teisinių argumentų, paneigiančių R. P. atsakomybę dėl tyčinio bankroto
      1. R. P. atsakomybės dėl BUAB „TERMORA“ bankroto būtinųjų sąlygų šiuo atveju nėra. Ginčo atveju svarbiausia yra įvertinti R. P. priimtų sprendimų ir sudarytų sandorių tiesioginę įtaką tiek įmonės bankrotui, tiek esminiam jos turtinės padėties pablogėjimui. R. P. sudaryti sandoriai nenulėmė nei įmonės bankroto, nei esminio jos turtinės padėties pablogėjimo, t. y. perleisdama pareigą atlikti darbus ir teisę gauti už tai pajamas BUAB „TERMORA“ savo finansinės padėties ir kreditorių interesų nepablogino, BUAB „TERMORA“ sutarčių sudarymo metu reikalavimo teisės į UAB „City property investment“ neturėjo. Taigi, nesant neteisėtų R. P. veiksmų, nulėmusių įmonės bankrotą ar esminį jos turtinės padėties pablogėjimą.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos BUAB „Termora“ bankroto administratorė V. V. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti įrodymą dėl LTB Invest As skolos, kuris negalėjo būti teismui pateiktas ankščiau, tačiau atsisakyti priimti kitus naujus įrodymus, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu.
  4. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
    1. Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
      1. Nesutinka su apelianto nuomone, kad nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes vienam iš buvusių įmonės vadovų T. Š. nebuvo pranešta apie bylą bei bankroto administratoriaus pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Paaiškino, kad prašyme dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė aplinkybes, kurios įvyko 2015 m., 2016 m., todėl T. Š. pareigoms ir teisėms teismo nutartis neturi jokios įtakos. Nors Vilniaus apygardos teismas ir nurodė, BUAB „TERMORA“ buvo nemoki nuo 2014 m., tačiau Vilniaus apygardos teismas konstatavo šį faktą 2014-12-31 dienai, t.y. 2014 m. pabaigai, nes įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai yra teikiami už kalendorinius metus, o T. Š. ėjo vadovo pareigas laikotarpiu 2006-12-20 iki 2014-08-22 ir duomenų, patvirtinančių, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo nemoki byloje nėra nustatyta. Taip pat byloje nėra nenustatyta aplinkybių, kad dėl T. Š. veiksmų pablogėjo įmonės finansinė padėtį.
    2. Dėl bylos esmės neatskleidimo
      1. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė svarbių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių bei nenustatė dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemokia. Pažymi, kad teismas konstatavo, kad tyčiniai bankroto veiksmai yra padaryti jau nemokiai įmonei, tai yra tada, kai įmonės finansinė situacija pablogėjo, įmonės valdymo organai, neveikė rūpestingai ir atidžiai bei išimtinai įmonės kreditorių interesais bei eile savo priimtų sprendimų dar daugiau pablogino įmonės finansinę bei turtinę padėtį; teismas taip pat konstatavo, kad į įmonės turtą buvo nukreiptas priverstinis išieškojimas, kas be abejonės patvirtina faktą, kad įmonė yra nemoki ir yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, todėl, esant tokioms aplinkybėms, įmonės vadovai turėjo ypatingai apdairiai vykdyti tolimesnį įmonės valdymą, o faktai, patvirtinantys tai, kad būtent tokiu sunkiu laikotarpiu, įmonė prarado visą savo turimą turtą, kaip tik ir lėmė tai, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl įmonės valdymo organų veiksmų.
      2. Dėl suinteresuoto asmens išsakytos nuomonės dėl įmonės mokumo, akcentuoja, kad vien tas faktas, jog įmonė turi skolininkų nepaneigia įmonės nemokumo fakto, nes visų pirma, reikia realiai vertinti ir šios skolos atgavimo galimybes, be to suinteresuoto asmens nurodoma 108 640,75 Eur skolos faktą nepatvirtina jokie įrodymai, kurie surinkti byloje. Pagal 2017m. spalio 24 d. UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ pateiktus duomenis (kurie administratoriui ankščiau nebuvo pateikti, todėl jų pateikti teismui administratorius taip pat neturėjo galimybių), LT Invest As skola UAB „Termora“ sudaro tik 18 480,43 Eur, o ne 108 640,75, kaip teigia suinteresuotas asmuo.
    3. Dėl atskirų tyčinio bankroto nustatymo požymių
      1. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines bylos aplinkybes ir konstatavo atsakingų asmenų atliktų veiksmuose tyčios veiksmus, taip pat priežastinį ryšį ir kaltę, bei teisingai nurodė, dėl kokių faktinių aplinkybių įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Mano, kad teismas teisingai konstatavo faktą, kad ne visi įmonės apskaitos dokumentai perduoti bankroto administratoriui bei padarė pagrįstą išvadą, jog tokie įmonės valdymo organų veiksmai pablogino įmonės padėtį, nes neturint įmonės apskaitos dokumentų, nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties nėra įmanoma. Nesutinka su apelianto argumentu, jog nežymus vėlavimas (2 mėn.) pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui negalėjo stipriai pabloginti įmonės padėties. Pažymi, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 m. Juridinių asmenų registrui taip ir nebuvo pateikti ir nėra pateikti iki šiol. Taip pat nesutinka su apelianto nuomone, kad nebuvo pažeistas lėšų išmokėjimo eiliškumas.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja (kreditorė) UAB ,,Mproducts“ prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
  6. Nurodo, jog bendradarbiaudami su UAB „Termora“ visais įmonės valdymo klausimais bendravo tik su apeliantu; sudarius 2016 m. sausio 25 d trišalę sutartį, pasirašinėjo apeliantas; matydamas blogą įmonės finansinę padėtį, apeliantas nesikreipė į kreditorę UAB ,,Mproducts“ dėl iškilusios problemos sprendimo, neinformavo apie gresiančius finansinius nuostolius bei keliamą įmonei bankrotą. Mano, kad UAB „Termora“ veikla buvo organizuojama taip, jog apriboti arba panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą.

15Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto

  1. Absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2. p.).
  2. Apeliantas teigia, jog yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens, buvusio UAB „TERMORA“ vadovo, T. Š., teisių ir pareigų. Taip pat apelianto nuomone, skundžiama nutartimi konstatuota buvusių vadovų pareiga atlyginti žalą kreditoriams, jeigu tokie reikalavimai būtų reiškiami, todėl ir T. Š. bus pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Su šiais apelianto teiginiais nesutiktina.
  3. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2017 m. gruodžio 29 d. išplėstinio sąrašo su istorija nustatyta, jog BUAB ,,TERMORA“ direktoriais buvo: 1) nuo 2006-12-27 iki 2014-08-26 (įgaliojimai pasibaigė 2014-08-22) T. Š.; 2) nuo 2014-08-26 iki 2014-09-12 (įgaliojimai pasibaigė 2014-09-09) R. K.; 3) nuo 2014-09-12 iki 2016-10-31 (įgaliojimai pasibaigė 2016-07-04) R. P.; 4) nuo 2016-10-31 iki 2016-11-11 V. K.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,TERMORA“, bankroto administratore paskyrė V. V.. Šioje nutartyje buvo analizuojami įmonės 2014 atskaitinių metų finansinės veiklos rezultatai ir konstatuota, jog 2014 m. BUAB ,,TERMORA“ būklė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, nes jos pradelsti įsipareigojimai sudarė daugiau negu pusę bendrovės turto, todėl UAB ,,TERMORA“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė, teikdama prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, T. Š. veiksmuose nenustatė esminių pažeidimų ir neprašė šio asmens patraukti suinteresuotu asmeniu byloje dėl BUAB ,,TERMORA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų nurodymas bankroto pripažinimo tyčiniu byloje yra administratoriaus diskrecija. Vien faktas, jog vienas ar kitas asmuo buvo bendrovės direktorius iki bendrovei iškeliant bankroto bylą, savaime nėra pagrindas šį ar šiuos asmenis įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Jų procesinę padėtį lemia tai, ar buvusiam direktoriui (direktoriams) gali būti priskirti konkretūs veiksmai ar sprendimai, lėmę bankroto situaciją bendrovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015). Akcentuotina, kad bankroto administratorė nekėlė klausimų dėl T. Š. teisių ir pareigų ir šis klausimas ginčijama nutartimi nebuvo sprendžiamas, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šio asmens neįtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

19Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir naujų įrodymų išreikalavimo

  1. Apeliantas prašo pridėti prie bylos naują įrodymą – advokato laišką, kuris, pasak apelianto, patvirtina aplinkybę, jog 2016 m. sausio mėn. buvo imtasi teisinių priemonių skolai iš debitorės LTB Invest AS atgauti. Teigia, kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nesirėmė aplinkybe dėl priemonių skolos atgavimui nesiėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktu rašytiniu įrodymu, sprendžia jį priimti ir pridėti prie bylos, kadangi šiuo įrodymu apeliantas įrodinėja reikšmingas bylai aplinkybes (jog ėmėsi priemonių skolai iš debitorės LTB Invest AS atgauti) bei šio dokumento priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins (CPK 314 str.).
  2. Taip pat apeliantas prašo išreikalauti iš Nordea bank, AB Lietuvos skyriaus duomenis apie į banke esančias UAB „Gobusus“ atsiskaitomąsias sąskaitas laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2017-01-01 iš bendrovės LTB Invest AS Ltd, (Norvegija) pervestas lėšas, nurodant lėšų įskaitymo datas ir sumas arba išduoti R. P. liudijimą apie teisę šiuos įrodymus gauti. Šį prašymą, dėl įrodymų išreikalavimo, R. P. buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, kurio teismas netenkino. Apelianto teigimu, siekiant nustatyti tikrąsias BUAB „TERMORA“ bankroto priežastis, būtina patikrinti aplinkybę, ar LTB Invest AS pareiškėjai mokėtinos lėšos iš tiesų buvo pervestos į UAB „Gobusus“ sąskaitą, nes paaiškėjus, kad BUAB „TERMORA“ mokėtinos sumos buvo pervestos į UAB „Gobusus“, būtų neabejotinas pagrindas BUAB „TERMORA“ bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau dėl tyčinio bankroto būtų kaltas R. K.. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos prašymus atmeta. Nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su LTB Invest AS ir UAB „Gobusus“ sudarytais sandoriais ir atsiskaitymais, pirmosios instancijos teismui nebuvo patekti argumentai ir įrodymai dėl UAB „Gobusus“, LTB Invest AS ir pareiškėjos sudarytų sandorių, veiklų ir / arba atsiskaitymų sąsajų, todėl atskirojo skundo argumentai, jog R. P. sužinojo, jog BUAB „TERMORA“ priklausančios sumos (jų dalis) buvo pervestos iš LTB Invest AS į kitos R. K. valdomos UAB „Gobusus“ atsiskaitomąją sąskaitą, už tariamai parduotus baldus, yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, kuris konkrečiai iš valdymo organų yra kaltas dėl tyčinio bankroto. Nagrinėjamojoje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nesprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų, nenustatinėjamos įmonės vadovų / akcininkų civilinės atsakomybės sąlygos (žalos padarymas ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų / neveikimo ir padarytos žalos ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-846-157/2017; 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-157/2017).
  3. Bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (CPK 323 str). Apelianto pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. sausio 10 d. gauti R. P. rašytiniai paaiškinimais bei prie jo pridėti nauji rašytiniais įrodymai taip pat atsisakytini priimti (CPK 75 str. 1 d.).

20Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

  1. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad teismo posėdžio metu išklausyti buvusių bankrutavusios bendrovės vadovų paaiškinimus dėl priimtų verslo sprendimų, atliktų veiksmų tikslų. Mano, jog vien dokumentų analizės, siekiant išsiaiškinti šias esmines aplinkybes, nepakanka. Suinteresuotas asmuo R. K. galėtų paaiškinti visas su LTB Invest AS bendradarbiavimu susijusias aplinkybes, todėl teismui tenkinus prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, prašo šio suinteresuoto asmens dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad UAB „Rakovita“ nuo 2016 m. sausio vykdė darbus objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai Basanavičiaus g. 9A“ gali patvirtinti ir UAB „City property investment“ interesus atstovavęs statybos projektų vadovas M. K., kurį prašo apklausti liudytoju.
  2. CPK 1 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ. Šio įstatymo 20 straipsnyje nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Taigi, įmonių bankrotą reglamentuojančios proceso teisės normos imperatyviai nenustato, jog su bankroto procesu susiję klausimai privalomai būtų svarstomi teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą turintiems asmenims, t. y. žodinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas. Rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Nustatyta, jog suinteresuotas asmuo R. P. buvo tinkamai informuotas apie prašymą BUAB ,,TERMORA“ bankroto pripažinimą tyčiniu, turėjo galimybę teikti atsiliepimą, paaiškinimus, įrodymus, nes, kaip minėta, būtent rašytiniai įrodymai turi lemiamą reikšmę sprendžiant su bankroto procesu susijusius klausimus. Taigi, R. P. nebuvo užkirstas kelias pirmosios instancijos teisme dėl ginčo esmės išsamiai pasisakyti savo procesiniuose dokumentuose, teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Atskirajame skunde kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti skunde. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje surinktus rašytinius įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus įvertins BUAB ,,TERMORA“ sudarytą sąndorį, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei aplinkybes dėl iš UAB ,,City property investment“ gautinų lėšų nukreipimo į UAB ,,Rakovita“. Atskirojo skundo nagrinėjimas apeliacine žodinio proceso tvarka nebūtinas, kadangi pareiškėja žodinio proceso neprašo, bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Aplinkybė, jog tinkamas bylos išnagrinėjimas reikalauja išsamaus faktinių bylos aplinkybių įvertinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti liudytojus, pripažinti suinteresuoto asmens R. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, todėl apelianto prašymai atmetami.

21Dėl įmonės nemokumo

  1. Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada įmonė tapo faktiškai nemokia. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog BUAB ,,TERMORA“ nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje, kurioje įmonės nemokumas įvertintas pagal 2014 m. balanso duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m spalio 25 d. nutartyje, kuria iškėlė pareiškėjai bankroto bylą, nemokumo faktą konstatavo 2014 m. gruodžio 31 dienai, nes įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai yra teikiami už kalendorinius (ataskaitinius) metus.
  2. Taigi, BUAB ,,TERMORA“ veiklos nuostolingumas konstatuotinas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir 2014 m. pabaigoje arba 2015 m. pradžioje), tačiau šis faktas savaime nereiškia BUAB ,,TERMORA“ tyčinio bankroto, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Akcentuotina, kad ne bet kokie įmonės valdymo organų veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios (nuostolingai veikusios) įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

22Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų

  1. BUAB „TERMORA“ bankroto administratorė prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindė aplinkybėmis, jog bankrutavusios įmonės teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir / arba netinkamai; apskaitos dokumentai bankroto administratorei iki šiol neperduoti, todėl nustatyti tikslią įmonės finansinę būklę nėra galimybių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos bankrotą pripažino tyčiniu nustatęs šiuos tyčinio bankroto požymius: 1) pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą – buvęs įmonės vadovas V. K. netinkamai vykdė įstatymo nustatytas pareigas (ĮBĮ 10 str. 3 d. 6 p.) ir BUAB „TERMORA“ vadovai neužtikrino tinkamos įmonės vykdomos buhalterinės apskaitos organizavimo, nes nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinių ataskaitų (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 28 str.); 2) pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą – paskutinis įmonės vadovas V. K., kuriam, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, buvo perduoti įmonės visi dokumentai, nevykdė ir nevykdo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, t. y. sąmoningai vengia perduoti administratorei visus įmonės dokumentus ir turtą arba dokumentų arba be svarbių priežasčių apskritai dokumentų nėra išsaugojęs, todėl bankroto administratorė negali visiškai ar iš dalies nustatyti BUAB „TERMORA“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
  2. Juridinių asmenų registro duomenimis, bankroto bylos iškėlimo BUAB ,,TERMORA“ metu (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2016-09-27, o bankroto byla iškelta 2016-10-25) nuo 2014-09-09 paskirto vadovo R. P. įgaliojimai jau buvo pasibaigę nuo 2016-07-04, o nuo 2016-07-04 įmonės vadovu buvo paskirtas V. K.. Taigi, suinteresuotam asmeniui V. K. kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p.). Dalį bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų administratorei perdavė apeliantas R. P. (buvęs BUAB ,,TERMORA“ vadovas), kuris paaiškino, jog asmeniškai susisiekė su V. K., paėmė iš jo dokumentus bei perdavė administratorei. Apeliantas R. P. nežino kur yra kiti administratorės reikalaujami (trūkstami) finansinės atskaitomybės dokumentai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog V. K. ir / ar R. P. sąmoningai neparduoda administratorei BUAB ,,TERMORA“ turto ir dokumentų.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte negali lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia dėl buvusių pareiškėjos vadovų kaltės, susijusios su buhalterinių dokumentų neperdavimo administratorei, kadangi: a) aplinkybė, jog teismo paskirtai bankroto administratorei nepavyksta susisiekti su buvusiu pareiškėjos vadovu V. K., jis su administratore nebendradarbiauja (asmeniškai neperduoda likusių dokumentų ir turto), nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu; b) apeliantas R. P. administratorei perdavė dalį dokumentų, o pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį visą bendrovės dokumentaciją perdavė R. K., kuris skyrė ir atleido direktorius ir byloje yra iškeltos abejonės dėl faktinio ir juridinio BUAB ,,TERMORA“ vadovavimo (pagal viešai skelbiamus Juridinių asmenų registro duomenimis pareiškėjos vadovų paskyrimo įgaliojimo pabaigos faktai nesutampa su vadovų statuso registracijos (paskyrimo ir atleidimo) faktais). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės (dėl įmonei vadovavusio asmens pareigos perduoti dokumentus ir turtą administratorei bei asmens, kurio žinioje yra dokumentai bei turtas, sąmoningo (tyčinio) jų nepardavimo (neišsaugojimo) pasekmių) gali būti įvertintos naudojant kitas teisės priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d.). Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktuose nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ)28 straipsnį už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Apskaitos dokumentų neišsaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris nustatytas saugoti dokumentus, arba kai dokumentai prarandami dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo saugojimo.
  5. Šiuo atveju Juridinių asmenų tvarkytojui BUAB ,,TERMORA“ vadovai pateikė 2006–2014 ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės rinkinius. Pareiga Juridinių asmenų tvarkytojui pateikti 2015 m. ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės rinkinius kilo R. P., o 2016 m. – V. K.; pastarasis taip pat turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Konstatuotina, kad BUAB ,,TERMORA“ buvę vadovas (-ai) veikė neteisėtai, t. y. įstatymų nustatyta tvarka neteikė Juridinių asmenų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų (ABĮ 37 str. 12 d. 2 p., ĮFAĮ 27 str.) ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, kurių trūkumas kliudo bankroto administratorei nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, taip pat yra kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį – netinkamą BUAB ,,TERMORA“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Aplinkybė, kad VMI 2016 m. rugpjūčio 25 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodyta, kad reikalingi tyrimui dokumentai buvo perduoti reiškia, kad VMI buvo pateikti jos pareikalauti ne visi įmonė dokumentai, o tam tikri dokumentai, kurių pagrindu buvo atliktas mokestinis tyrimas.

23Dėl UAB ,,TERMORA“ ir UAB ,,Rakovita“ sąsajų

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB ,,TERMORA“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2006 m. gruodžio 27 d., registracijos adresas J. K. g. 13, o UAB ,,Rakovita“ – 2012 m. rugsėjo 12 d., registracijos adresas J. S. g. 4, Vilnius. UAB ,,TERMORA“ akcininkais atitinkamais laikotarpiais buvo R. K., R. K., V. K., o įmonės direktoriais – T. Š.; R. K.; R. P.; ir V. K.. UAB ,,Rakovita“ akcininkais tam tikrai laikotarpiais buvo: UAB ,,FACTUM VILNIUS“, AB ,,Modus Energija“, A. K., UAB ,,Fimalva“, R. P.; įmonės vadovais – E. P., L. D., S. R., R. P., G. R., ir nuo 2016-02-01 R. P.. UAB ,,TERMORA“ veikla buvo statyba; didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas. UAB ,,Rakovita“ veiklos rūšys ir tikslai: inžinerinių statinių statyba, elektros ir kitos įrangos įrengimas, elektros sistemų įrengimas, elektrinių aparatų arba prietaisų didmeninė ir mažmeninė prekyba. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aptariamos įmonės susijusios per valdymo organus R. P. ir R. K., jų veikla yra tokia pati (statybos rangos darbai).
  2. Atvejis, kai siekiama perkelti įmonės turtą bei ūkinę veiklą į kitą, naujai įsteigtą įmonę, teismų praktikoje įvardijamas įmonių „feniksų“ reiškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  3. Patikslintame prašyme pareiškėjos bankroto administratorė nurodė, jog 2015 m. pabaigoje–2016 m. BUAB „TERMORA“ vadovai ir akcininkai priėmė eilę nenaudingų įmonei sprendimų, kurie iš esmės buvo nukreipti į tai, kad perkelti nemokios įmonės turtą į kitas tų pačių asmenų valdomas įmones bei išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
  4. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1128/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

24Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto

  1. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).
  2. Sprendžiant, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti įrodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352-690/2017).
  3. Teismui sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, šiuo tikslu, be kita ko, vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimo taisyklė (angl.business judgment rule), pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (angl. widened scope of business judgement), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  4. UAB „TERMORA“ perleido nuosavybės teisėmis valdomas penkias transporto priemones UAB „Rakovita“: 1) 2015-12-29 pirkimo–pardavimo sutartimi „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) g. m. 2000 m., už 300,00 Eur; 2) 2015-12-30 pirkimo–pardavimo sutartimi „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) g. m. 2001 m., už 400,00 Eur; 3) 2015-12-29 pirkimo–pardavimo sutartimi „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) g. m. 2001, už 500,00 Eur; 4) 2015-12-29 pirkimo–pardavimo sutartimi „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ) g. m. 2007 m., už 1 000,00 Eur; 5) 2015-12-29 pirkimo–pardavimo sutartimi „P. B.“ valst. Nr.( - ) g. m. 2006 m., už 1 000,00 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7658-294/2017 atmetė BUAB „TERMORA“ ieškinį dėl 2015 m. gruodžio 30 d. automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad penki automobiliai buvo parduoti už per mažas kainas, todėl negalima teigti, jog įmonės bendra turto masė dėl minėto turto realizavimo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-29–30 buvo sąmoningai sumažinta (CPK 178 str.). Taigi, minėtu laikotarpiu įmonė disponavo 3 200,00 Eus suma, gauta už susijusiai įmonei atlygintinai perleistą turtą.
  5. UAB „Nordea finance Lithuania“ ir UAB „TERMORA“ buvo sudariusios 2015 m. kovo 24 d. finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 201501089 dėl „Audi Q7“, 2010 g. m., įsigijimo. Už pagal lizingą prisiimtus įsipareigojimus, jų tinkamą įvykdymą garantavo R. P., kuris pagal UAB „Nordea finance Lithuania“, UAB „TERMORA“ ir UAB „Rakovita“ sudarytą 2016 m. vasario 2 d. susitarimą dėl skolos perkėlimo, įsipareigojimus ir prievoles pagal finansinės nuomos sutartį Nr. 201501089 perdavė UAB „Rakovita“, sandorio sudarymo metu turto (transporto priemonės) likutinė neapmokėta vertė buvo 15 806,64 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7660-779/2017 atmetė ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2016 m. vasario 2 d. susitarimo dėl skolos perkėlimo. Šis sprendimas apskųstas apeliacinė tvarka. Taigi, 2016 m. vasario 2 d. susitarimo dėl skolos perkėlimo teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, šiuo atveju konstatuotinas faktas, jog nuo 2016 m. vasario 2 d. automobilis „Audi Q7“ perduotas susijusiai įmonei UAB „Rakovita“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas (šiuo atveju lizingo automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „Nordea finance Lithuania“) negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolėms vykdyti, šio turto grąžinimas savininkams nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų), priešingai – bankrutuojančiai įmonei negrąžinus svetimo turto, atsirastų prievolė atlyginti to turto vertę, atitinkamai padidėtų bendra įmonės skolų suma, o parduoto likviduojamos įmonės turto nepakankant visiems kreditorių reikalavimams patenkinti – ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus patenkintų reikalavimų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009). Kadangi automobilis „Audi Q7“ nuosavybės teise nepriklausė pareiškėjai, todėl jis negalėjo būti panaudas BUAB „TERMORA“ prievolių kitiems asmenims vykdymui, todėl nėra pagrindo jo perdavimo kitam naudotojui pripažinti neteisėtu, bankrutavusios įmonės kreditorių interesus pažeidžiančiu.
  6. UAB „TERMORA“ ir UAB „City property investment“ sudarė 2015 m. rugpjūčio 4 d. rangos darbų sutartį Nr. B9A 15-0026 dėl rangos darbų objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai Basanavičiaus g. 9A“. BUAB „TERMORA“ ir UAB „Rakovita“ sudarė 2015 m. gruodžio 23 d. rangos sutartį Nr. 2015/12/23 dėl subrangos darbų tame pačiame objekte. Taip pat šalys pasirašė 2016 m. sausio 25 d. susitarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17781-432/201 pripažino negaliojančiu UAB „City Property Investment“ , UAB „TERMORA“ ir UAB „Rakovita“ 2016 m. sausio 25 d. susitarimą dėl rangos darbų sutarčių 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nr. B9A15-0026 ir 2015 m. gruodžio 23 d. Nr. 2015/12/23 pakeitimo bei taikė restituciją – priteisė BUAB „TERMORA“ iš atsakovės UAB „Rakovita“ 23 002,11 Eur. Šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Apelianto teigimu, 2016 m. sausio 25 d. susitarimo esmė buvo ne perleisti reikalavimo teisę į UAB „City property investment“ mokėtinas sumas, o susitarti, kad UAB „Rakovita“ už UAB „TERMORA“ atliks darbus, kurių UAB „TERMORA“ atlikti nepajėgė, nes 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. įmonė neturėjo pakankamai darbuotojų, kurie būtų galėję vykdyti rangos darbus pagal rangos darbų sutartį; nuo 2015 m. gruodžio mėn. buvo užvesta eilė vykdomųjų bylų, o nuo 2015 m. gruodžio mėn. BUAB „TERMORA“ turtui ir piniginėms lėšoms buvo pritaikyti areštai, kurie sutrikdė visą veiklą bei atsiskaitymus su kreditoriais. UAB „Rakovita“ sutiko savo sąskaita UAB „TERMORA“ darbus užbaigti, atitinkamai šalys susitarė, kad už atliktus darbus UAB „City property investment“ sumokės UAB „Rakovita“, o ne UAB “TERMORA”.
  7. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės valdymo organai, nuo 2015 m. pradžios tęsdami nuostolingą įmonės veiklą bei sudarydami 2015 m. rugpjūčio 4 d. rangos darbų sutartį Nr. B9A 15-0026 dėl rangos darbų objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai Basanavičiaus g. 9A“ turėjo įvertinti realias galimybes (finansinius pajėgumus, darbo žmonių išteklius ir pan.) sutartį įvykdyti. Šiuo atveju nebuvo pasirinkta protinga rizika (neįvertintos 2015 m. rugpjūčio 4 d. rangos darbų sutarties įvykdymo realios galimybės ir neįvykdymo pasekmės), kuri yra būtina verslui plėtoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas pradėti verslo santykius su UAB „City property investment“ dėl objekto „Daugiabučiai gyvenamieji namai Basanavičiaus g. 9A“, įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo rizikingas, nepasiteisino ir galiausiai buvo perduotas susijusiai įmonei UAB ,,Rakovita“. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai veiksmai atliekami suvokiant kad atitinkamos pasekmės yra labai tikėtinos, pripažįstami tyčiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Šiuo atveju veiksmai, kuriais sutartis buvo sudaryta su BUAB „TERMORA“, o perduota vykdyti UAB ,,Rakovita“, kai BUAB „TERMORA“ jau buvo nemoki, patvirtina, kad pareiškėjos valdymo organai turėjo suprasti, jog jos sudarytas sandoris su susijusia įmone UAB ,,Rakovita“, perkeliant ne tik darbus, bet ir mokėjimus pagal rangos sutartį į susijusią įmonę, labai tikėtina, sukels BUAB „TERMORA“ veiklos pabaigą ir dėl to nebus atsiskaityta su kreditoriais. Konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.).
  9. Apeliantas akcentuoja, kad atveju, jeigu debitorė LTB Invest AS būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir sumokėjusi skolą, BUAB „TERMORA“, pareiškėja būtų ne tik atsiskaičiusi su kreditoriais, tačiau ir toliau būtų galėjusi vykdyti veiklą, t. y. nebūtų bankrutavusi. Atsiliepime į atskirąjį skundą administratorė paaiškino, kad LTB Invest AS 108 640,75 Eur skolos fakto nepatvirtina jokie įrodymai. Pagal 2017m. spalio 24 d. UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ pateiktus duomenis, debitorės LT Invest As skola UAB „TERMORA“ sudaro 18 480,43 Eur. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Šiuo atveju debitorė LTB Invest AS yra užsienio juridinis asmuo. Apeliantas pateikė 2016 m. sausio 26 d. advokato laišką, kuriame nurodyta, jog LTB Invest AS yra apmokėta medžiagų savikaina, tačiau ne jų pristatymas, todėl reikalaujama sumokėti į LTB Invest AS banko sąskaitą 130 000,00 Norvegijos kronų, o nesumokėjus, byla bus pateikta Bergeno Ginčų tarybai be tolesnio pranešimo. Taigi, šis raštas patvirtina priešingą aplinkybę – BUAB „TERMORA“ 130 000,00 Norvegijos kronų skolą LTB Invest AS. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog BUAB „TERMORA“ turi realią galimybę iš LTB Invest AS išsiieškoti ir grąžinti pareiškėjai 108 640,75 Eur (CPK 178 str.).

25Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
  2. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Toks aiškinimas taikytinas tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
  3. Iš pareiškėjos patikslinto prašymo nustatyta, kad vykdomosios bylos buvo užvestos nuo 2015 m pabaigos ir 2016 m., prievolės darbuotojams N. J., D. D. ir P. K. nebuvo įvykdytos 2015 m.; nuo 2014 m. lapkričio mėn. buvo vėluojama atsiskaityti su VSDFV biudžetu, skolos VSDFV pradėjo didėti nuo 2015 m.. Taigi, nuo 2015 m. pabaigos BUAB „TERMORA“ egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginus su kreditoriais, kuriems mokėjimai buvo atlikti, o po 2016 m. sausio 25 d. susitarimo sudarymo BUAB „TERMORA“ negavo likusių pajamų iš UAB ,,City property investment“, kadangi jos buvo pervedamos UAB ,,Rakovita“. Atitinkamai neturėdama piniginių lėšų, gautinų iš UAB ,,City property investment“, BUAB „TERMORA“ mokėjimų kreditoriams atlikti negalėjo. Dėl tokių veiksmų iš esmės pasikeitė daugumos BUAB „TERMORA“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, atitinkamai kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą (pajamas) ir gauti savo reikalavimų patenkinimą iš esmės buvo panaikintos. Pareiškėjos valdymo organai suprato (turėjo suprasti), kad kiti kreditoriai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą.

26Dėl preziumavimo, kad BUAB ,,TERMORA“ bankrotas yra tyčinis

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija, kadangi 2015 m. UAB ,,TERMORA“ neatsiskaitė su buvusiais darbuotojais, tačiau buvęs įmonės vadovas R. P. nesikreipė dėl bankroto bylos inicijavimo; su BUAB ,,TERMORA“ ir UAB ,,Rakovita“ vienaip ar kitaip yra susiję R. P. bei R. K., abi įmonės vykdo statybos darbus, iš UAB ,,TERMORA“ į UAB ,,Rakovita“ perėjo dirbti du darbuotojai, tarp įmonių buvo sudaryti įvairūs sandoriai dėl turto ir turtinių reikalavimų perleidimo.
  2. Aplinkybė, jog įmonė nuo 2015 m. pradžios vykdė nuostolingą ūkinę-komercinę veiklą, nepašalino darbdavio (BUAB „TERMORA“) pareigos mokėti savo darbuotojams sulygtą darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (93 straipsnis) ir vykdyti kitus įsipareigojimus savo kreditoriams arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Į ĮBĮ 8 str. 1 d.; ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.). Kaip minėta, prievolės darbuotojams N. J., D. D. ir P. K. nebuvo įvykdytos nuo 2015 m. birželio mėn., todėl buvusiam BUAB „TERMORA“ vadovui kilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą.
  3. Sprendžiant dėl tyčinio bankroto nustatymo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kasacinis teismas akcentavo imperatyvų CK 6.9301 straipsnio pobūdį, t. y. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Taikant minėtą normą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-611/2017). Nagrinėjamu atveju BUAB „TERMORA“ nuo 2015 m. pradžios neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų kreditorių (darbuotojų ir VSDFV) reikalavimams įvykdyti, antstoliai priverstinius skolų išieškojimus pradėjo nuo 2015 m. pabaigos, o nuo 2016 m. priverstinio išieškojimo sumos padidėjo dar daugiau. Užsakovė UAB ,,City property investment“ mokėjimus atliko UAB ,,TERMORA“ iš dalies, t. y. BUAB „TERMORA“ iš UAB „City property investment“ gavo 13 193,11 Eur, iš kurios 9 357,55 Eur pervesta BUAB „TERMORA“, 3 000,00 Eur kreditorei UAB „MProducts“, 483,54 Eur, 240,03 Eur bei 111,99 Eur sumomis buvo padengti priešpriešinių prievolių įskaitymai. BUAB „TERMORA“ mokėjimus atliko ne egzistavusiems pirmesnės eilės kreditoriams. Taigi, yra minėtų dviejų sąlygų visuma, sudaranti pagrindą BUAB „TERMORA“ atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams pripažinti pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą.
  4. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Rakovita“ perėmė nebaigtą vykdyti UAB ,,City property investment“ sutartį, atitinkamai perėmė ir pagal šią sutartį gautinas pajamas, todėl yra pagrindas preziumuoti, kad BUAB „TERMORA“ bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p.). Dėl dviejų darbuotojų perėjimo į susijusią UAB ,,Rakovita“, kurios veikla (statybos ranga) tokia pati kaip ir bankrutavusios įmonės, apeliantas paaiškino, jog darbuotojai patys pasirinko kurioje įmonėje dirbti, kadangi nenorėjo dirbti kartu su R. K.. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad UAB ,,Rakovita“ darbuotojus perviliojo ir / arba būtent dėl dviejų darbuotojų perėjimo į kitą įmonę BUAB „TERMORA“ veikla buvo sustabdyta arba nutrūko ne dėl nemokumo. Taigi, remiantis vien tik aplinkybe dėl dviejų darbuotojų perėjimo į UAB ,,Rakovita“, nėra pagrindo preziumuoti, jog BUAB „TERMORA“ bankrotas yra tyčinis.

27Dėl bylos procesinės baigties

  1. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu. Procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas nutarčiai panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 3 str. 8 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).
  2. Pirmosios instancijos teismas įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, esančius šioje bei bankroto bylose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BUAB „TERMORA“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies 2, 4 punktų pagrindais bei pagrįstai preziumavo, kad bankrotas yra tyčinis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais, kadangi nustatė požymius (įmonės vadovas (-ai) nuo 2015 m. gruodžio mėnesio esant BUAB „TERMORA“ akivaizdžiai nemokiai bei esant paralyžuotai veiklai dėl vykdomų priverstinių išieškojimų ir turto areštų, esant pradelstų įsipareigojimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir VSD biudžetui bei eilei kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti, nesilaikė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės vadovas (-ai) nepateikė Juridinių asmenų tvarkytojui 2015 m.–2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų bei jų neperdavė bankroto administratorei, todėl bankroto administratorė negalėjo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, taip pat yra kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis; įmonės valdymo organas (-ai) BUAB „TERMORA“ esant faktiškai nemokiai priėmė ekonomiškai nenaudingą sprendimą dėl statybos rangos sutarties sudarymo su UAB ,,City property investment“ ir nebaigtą vykdyti sutartį bei gautinas pagal ją pajamas perkėlė į susijusią įmonę ,,Rakovita“; taip pat pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą, nes atsiskaitymus vykdė ne pirmesnės eilės kreditoriams ir nukreipęs ne tik sutarties, bet ir pajamų pagal sutartį gavimą į susijusią įmonę eliminavo kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus), kurie patvirtina, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įstaigos valdymo organo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šiuos teismo motyvus patvirtina ir aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis nuo 2015 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo buvo pabloginta iš esmės – kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo beveik dvigubai, t. y. pagal 2014 ataskaitinių metų. balanso duomenimis pareiškėja turėjo 41 483,72 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, pagal bankroto administratorės pateiktus duomenimis, o 2015 m. pradžioje UAB „TERMORA“ turėjo 54 181,86 Eur pradelstų skolų kreditoriams, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtintas iš viso 96 903,47 Eur dydžio BUAB ,,TERMORA“ kreditorių ir jų reikalavimų bei 2017 m. spalio 3 d. nutartimi buvo į trečiose eilės kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB „Rakovita“ su 3 547,00 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  3. Išdėstytais motyvais nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pagrįstos bei teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 d.). Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d.... 7. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto požymio
        8. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto požymio
          9. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto požymio
            10. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto požymio
              11. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto požymio
                12. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14.
                1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. P.... 15. Teismas... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Dėl bylos ribų
                  1. Pagal Lietuvos Respublikos... 18. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto
                      19. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir naujų įrodymų išreikalavimo... 20. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos
                        21. Dėl įmonės nemokumo
                        1. Pripažįstant bankrotą... 22. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų
                            23. Dėl UAB ,,TERMORA“ ir UAB ,,Rakovita“ sąsajų
                              24. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto
                                25. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto
                                1. Pagal... 26. Dėl preziumavimo, kad BUAB ,,TERMORA“ bankrotas yra tyčinis
                                    27. Dėl bylos procesinės baigties
                                    1. ĮBĮ 20... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 29. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą....