Byla 2-10164-541/2015
Dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo, trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

2sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams direktoriui V. Š., advokatui V. P.,

4atsakovės atstovei advokatei A. P.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sticka“ ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo, trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas,

Nustatė

6ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2014-06-19 d. ieškovas, kaip lizingo gavėjas, remdamasis atsakovės A. B. komerciniu pasiūlymu skelbimų portale www.autoplius.lt., su trečiuoju asmeniu SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 703289/00 dėl automobilio AUDI Q5, identifikavimo Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo bei perdavimo naudoti lizingo gavėjui. Teigia, jog automobilis ieškovo direktoriui faktiškai buvo perduotas 2014-06-26 d. apie 18 val. Pradėjus jį eksploatuoti, kitą dieną nuvažiavus 70-80 km išryškėjo automobilio trūkumai, t. y. automatinės pavarų dėžės gedimas (smūgiavimas), neleidžiantis naudotis automobiliu. Ieškovas, siekdamas pašalinti automobilio trūkumus, kreipėsi į specializuotą servisą UAB „TMT“, kurio darbuotojai 2014-07-07 d. nustatė sankabos ir pavarų dėžės defektą, atsiradusį automobilį eksploatuojant nepašalinus elektronikos gedimų, vėliau automobilis buvo transportuotas į UAB „Daivanta“ sankabos remontui, keitimui. Ieškovas, suremontavęs automobilį, iš viso patyrė 2 905,47 EUR (10 032,00 Lt) išlaidų, ir kreipėsi į atsakovę dėl jų atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė padengti šias išlaidas. Ieškovas pažymėjo, jog nors prieš sudarant sutartį buvo atlikta automobilio apžiūra bei elektroninė klaidų apklausa Audi įgalioto atstovo servise, tačiau atsakovei neinformavus ieškovo apie buvusias automatinės dėžės problemas, specialaus tyrimo nebuvo atlikta, o automobilio defektai paaiškėjo tik jį pradėjus eksploatuoti. Ieškovas taip pat nurodė aplinkybes, jog ginčo automobilis dėl automatinės pavarų dėžės gedimų Audi centre nuo 2013 metų lankėsi keletą kartų, taigi daro išvadą, jog pardavėja žinojo apie daikto trūkumus, tačiau sąmoningai apie tai nutylėjo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsakovės atlyginti išlaidas kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto trūkumams ištaisyti. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 2 905,47 EUR išlaidų atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

7Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, jog lizingo davėjas, nustatydamas privalomą daikto kokybės patikrinimą iki sutarties pasirašymo, atliko automobilio patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti visi automobilio trūkumai, ieškovo nurodoma automobilio apsilankymų Audi centre istorija buvo jam žinoma iki prekės įsigijimo, o buvęs automatinės pavarų dėžės gedimas buvo suremontuotas ir nėra atsakovės nesąžiningumo įrodymas, be to, pasirašydamas sutartį ir turto priėmimo-perdavimo aktą, ieškovas patvirtinto, jog neturi jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės. Atsakovė teigia, jog tokio pobūdžio automobilio gedimas neleistų automobiliui judėti iš vietos ir būtų pastebimas iš karto apžiūrint automobilį, o automobilio apžiūrą atlikęs specializuotas Audi centras, kurį pasirinko pats ieškovas, būtų iškart pastebėjęs šį trūkumą. Be to, kadangi automobilis ne naujas, ieškovas negalėjo tikėtis, jog jis veiks be priekaištų. Atsakovė taip pat nurodė, jog nėra aišku, kada ir kaip kilo automobilio pavarų dėžės gedimas, kaip automobiliu naudojosi ieškovas po jo perdavimo, todėl mano, jog gedimas kilo po automobilio perdavimo momento, nes į servisą buvo kreiptasi tik 2014-07-07 d. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, jog ieškovas ieškinį pateikė praleidęs įstatyme nustatytą 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl parduoto daikto trūkumų. Prašo ieškinį kaip nepagrįstą atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 29-32).

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus pilnai. Papildomai paaiškino, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtino, jog tokio pobūdžio automobilio defektas išryškėja pradėjus automobilį intensyviau eksploatuoti miesto režime, pakaitus tepalams, taigi gedimo nebuvo įmanoma nustatyti sutarties sudarymo metu be jokio specialaus tyrimo, o byloje esantys įrodymai dėl automobilio problemų su pavarų dėže patvirtina, jog pardavėjas apie juos žinojo, tačiau sąmoningai nutylėjo šiuos trūkumus. Dėl ieškinio senaties taikymo nurodė, jog senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo atsakymo į pretenziją gavimo, t. y. 2014-09-16 d., kai atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o teismui nusprendus kitaip, prašo pripažinti, jog terminas praleistas nežymiai, ir jį atnaujinti (b. l. 129-131).

9Atsakovės atstovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, papildomai pažymėjo, jog įrodyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado iki daikto perdavimo, yra ieškovo pareiga, o ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių: iš detalių nuotraukų neaišku, kokiai transporto priemonei jos priklausė, iš darbų ir medžiagų apskaitos lapo neįmanoma identifikuoti nei transporto priemonės, nei asmens, kuris fiksavo patikrinto automobilio gedimus, nei šio akto surašymo datos. Atkreipė dėmesį, jog teisme davę paaiškinimus liudytojai nei vienas neturėjo techninio išsilavinimo, o iš jų parodymų nėra aišku, kada toks gedimas atsirado. Be to, ieškovas neginčija automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, toliau naudoja automobilį pagal paskirtį, taigi, reikšdamas ieškinį atsakovei, siekia praturtėti jos sąskaita (b. l. 130-131).

10Trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai (b. l. 27, 94), trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 247 straipsniu, nagrinėja byla trečiajam asmeniui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui nedalyvaujant.

11Ieškinys tenkintinas.

12Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. birželio 19 d. ieškovas, kaip lizingo gavėjas, su trečiuoju asmeniu SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 703289/00 dėl automobilio AUDI Q5, identifikavimo Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo bei perdavimo naudoti lizingo gavėjui (toliau – Lizingo sutartis) (b. l. 6), remdamiesi atsakovės A. B. komerciniu pasiūlymu skelbimų portale www.autoplius.lt. (b. l. 10, 40). 2014-06-23 d. Turto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktu automobilis AUDI Q5, identifikavimo Nr. ( - ), buvo perduotas ieškovui (b. l. 9). Iš byloje esančių UAB „TMT“ bei UAB „Daivanta“ užsakymų bei PVM sąskaitų-faktūrų, foto nuotraukų matyti, jog ieškovas atliko automobilio AUDI Q5, identifikavimo Nr. ( - ), remonto darbus ir iš viso patyrė 2 905,47 EUR (10 032,00 Lt) išlaidų (b. l. 11-15, 58-61, 66-80). 2014-09-05 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl išlaidų atlyginimo (b. l. 16). 2014-09-16 d. atsakymu atsakovė atsisakė padengti šias išlaidas (b. l. 17). Iš 2014-11-24 d. Audi centro Kaune UAB „Autojuta“ rašto Nr. 2014/738 matyti automobilio AUDI Q5, identifikavimo Nr. ( - ), lankymosi autoservise istorija bei automobilio patikrinimo rezultatai prieš perkant 2014-06-09 d. (b. l. 18, 41). Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Baltijos realizacijos centras“ atliko ginčo automobilio vertinimą ir 2014-06-10 d. surašė ataskaitą (b. l. 90-118).

13Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra UAB „Daivanta“ vadovas, jo įmonėje buvo atliekamas automobilio AUDI Q5 remontas. Liudytojas paaiškino, jog 2013-10-17 d. automobilis pirmą kartą į jų įmonę buvo atvarytas A. B. dėl smūgiavimo, ir pakeitus elektromagnetinius vožtuvus gedimas buvo pašalintas. 2014-01-27 d. atvažiavo tas pats asmuo su pretenzija, susijusia su antros pavaros perjungimo gedimu. Patikrinus automobilį buvo fiksuotas P17E100 antros pavaros perėjimo gedimas, todėl buvo pasiūlyta nuvykti į Audi centrą ir pasidaryti programinės įrangos atnaujinimą. Daugiau A. B. pas juos neatvažiavo. 2014-07-10 d. automobilis buvo pas juos atvežtas su traliuku iš įmonės UAB „TMT“ ir atlikti susidėvėjusios sankabos remonto darbai, kurie derinti su UAB „Sticka“ direktoriumi V. Š. Liudytojo teigimu, sunku pasakyti, per kiek laiko atsiranda sankabos susidėvėjimas, o jį sąlygoja automobilio nepriežiūra, elektroninio valdymo bloko gedimas, jei ilgą laiką važinėjama su elektromagnetinio vožtuvo gedimu. Liudytojas negalėjo patvirtinti, jog 2013-10-17 d. jų įmonėje atlikti remonto darbai susiję su sankaba, kadangi siekiant nustatyti jos gedimus, reikia išardyti sankabą. Liudytojo teigimu, tai yra du skirtingi gedimai, ir jei pakeitus vožtuvus mašina būtų nevažiavusi, jie būtų ėmęsi kitų sprendimų, o tuo metu automobilis važiavo. Pažymėjo, jog nuotraukose yra Audi Q5 automobilio detalės, o siekiant nustatyti, kad tai būtent ginčo automobilio detalės, reiktų pamatyti skaičius ant korpuso. Liudytojas nurodė, jog greičio dėžių gamintojas rekomenduoja keisti greičių dėžės alyvą kas 60-70 tūkst. kilometrų, paprastai priėmę automobilį jie fiksuoja ridą, o 2014-07-10 d. automobilio rida buvo fiksuota - 162 800 tūkst. km. Liudytojas teigia, jog sunku pasakyti, ar pagal automobilio gamybos 2008 metus, toks greičių dėžės ir sankabos susidėvėjimas yra normalus. Liudytojas taip pat nurodė, jog jo išsilavinimas yra elektrikas, o specialias žinias įgijo iš praktikos ir seminarų. Teigia, jog iš turimų dokumentų negali nustatyti defekto atsiradimo momento, o sankabos susidėvėjimas gali būti pastebimas išsiardžius pavarų dėžę, važiuojant taip pat gali būti slydimas, neutralioj padėtį automobilis gali važiuoti į priekį ir kiti požymiai, kurių nepaslėpsi (b. l. 83-85).

14Liudytojas V. V. teismo posėdyje nurodė, jog yra įgalioto Audi atstovo UAB „Autojuta“ technikos direktorius. Teigė, jog į jį kreipėsi UAB „Sticka“ vadovas V. Š. dėl automobilio Audi Q5 taisymo istorijos jų servise, kurią jie pateikė. Teigė, jog ginčo automobilis pas juos buvo 4 kartus, tame tarpe ir automobilio patikra prieš perkant, kurios metu bandomasis važiavimas nebuvo atliekamas, o atliekant tokią patikrą automatinės pavarų dėžės, sankabos defektų diagnozuoti negalima. Liudytojas papildomai paaiškino, jog 2013-10-14 d. vizito metu rekomendavo keisti pavarų dėžę, nes tuo metu jų servise toks remontas nebuvo atliekamas, apskritai jų servise jokie ginčo automobilio remonto darbai nebuvo atlikti. Liudytojo vertinimu, 2013-10-14 d. vizito metu nurodyto teiginio, jog nesklandžiai persijungia automatinės pavarų dėžės pavaros (smūgiuoja), priežastys gali būti elektroninių sistemų gedimas, programinė įranga, sankaba ir kt. Dėl pateiktų foto nuotraukų liudytojas nurodė, jog iš jų automobilio gedimų ir būtinybės keisti pasakyti negali. Liudytojas taip pat teigė, jog nesant tam tikrų parametrų galima paslėpti defektus, jų atsiradimo momento pasakyti negali, o simptomai buvo pastebėti 2013-10-14 d. pirmo apsilankymo metu, vėlesnių patikrinimų metu šie trūkumai nebuvo tikrinti ir nustatyti (b. l. 82, 84-85).

15Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra UAB „TMT“ direktorius. 2014-07-07 d. į įmonę UAB „Sticka“ direktoriaus buvo atvarytas automobilis Audi Q5, nurodant, jog automobilis smūgiuoja. Po apžiūros buvo nuspręsta, jog problema gali būti susijusi su mechaniniais dalykais, o jų specializacija yra elektronika, taigi elektroniką jie suremontavo, ir pasiūlė kreiptis į UAB „Daivanta“. Liudytojo nuomone, šiuo atveju kliento nusiskundimo priežastis gali būti važinėjimas su sugedusia elektronika, dėl ko sugenda ir mechanika, o po kiek laiko išryškėja mechaninis gedimas liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, jo teigimu, tai priklauso nuo kliento važinėjimo būdo, gal apie pusę metų. Teigia, jog paprastai tokiais atvejais daužymasis atsiranda tik prie tam tikros temperatūros, neprisimena, kaip buvo atvarius šį automobilį, tikriausiai gedimas buvo pastebimas iškart, kadangi klientas buvo perspėtas, jog gedimas gali būti mechaninis. Teigia, jog esant konkretiems kliento nusiskundimams galima atrasti tokį gedimą, bet jeigu automobilis atvyksta be pretenzijų tik apžiūrai, to dalyko nepamatysi, be to, atlikta automatinės pavarų dėžės elektroninė klaidų apklausa gali ir nerodyti mechaninio gedimo. Liudytojas paaiškino, kad jie keitė mechatroniko dalis, teigė, jog jų įmonė problemą diagnozuoja ir kompiuterio pagalba, ir mechanine apžiūra, šiuo atveju kompiuteris taip pat turėjo rodyti gedimus. Liudytojas taip pat nurodė, jog yra galimybė, kad ištrynus klaidą ir nuvažiavus su automobiliu nedidelį atstumą, klaidos nebus užfiksuota, o jų taisyto defekto atsiradimo momento negali pasakyti (b. l. 81, 84-85).

16Byloje kilo ginčas dėl ieškovo nuostolių atlyginimo, patirtų remontuojant atsakovės parduotą automobilį Audi Q5. Ieškovas byloje įrodinėja, jog atsakovė žinojo apie parduodamo automobilio trūkumus, tačiau sąmoningai apie tai neinformavo ieškovo ir pardavė kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, todėl jai kyla pareiga atlyginti nuostolius, patirtus šalinant šiuos trūkumus. Atsakovė teigia, jog ieškovui prieš įsigyjant automobilį buvo pateikta visa žinoma informacija apie daikto būklę, automobilis nėra naujas, neaišku, kaip jis po įsigijimo buvo eksploatuotas, todėl atsakovei nekyla jokių prievolių dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto daikto (automobilio) defektų (netinkamos kokybės) bei šių defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011). Taip pat pažymėtina, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos bylos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

18Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi, užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; ir kt.). Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, preziumuojama, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

19Taigi, pagal aukščiau minėtų CK normų nuostatas atsakovė sutarties sudarymo metu turėjo įstatyminę pareigą garantuoti pirkėjui, kad parduodamas daiktas (automobilis) atitinka parduodamo daikto kokybę ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų šio daikto trūkumų. Pažymėtina, kad lizingo sutarties 6.1.6. punkte pardavėjas (atsakovė) taip pat pareiškė, kad nėra paslėptų turto (automobilio) trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba sumažėtų jo naudingumas taip, kad pirkėjas ir/ar lizingo gavėjas, žinodami apie tuos trūkumus, arba nebūtų pirkę turto arba nemokėtų šioje sutartyje numatytos turto kainos, o 6.1.7. punkte pareiškė, jog turto kokybė visiškai atitinka sutarties 1.2. punkte (Pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamus reikalavimus, gamintojo nustatytus standartus (b. l. 7). Be to, atsakovės komerciniame pasiūlyme skelbimų portale www.autoplius.lt. taip pat nurodyta, jog automobilis yra be defektų (b. l. 40).

20CK 6.573 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti lizingo pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Lizingo sutarties šalys (įskaitant atsakovę) sutarties 1.3. punktu susitarė, jog pirkėjas neatsako lizingo gavėjui už turto kokybę, komplektiškumą ir atitikimą sutarčiai – atitinkamai pretenzijas lizingo gavėjas reiškia tiesiogiai pardavėjui. Dėl to, atsakovės argumentai, jog lizingo gavėjas pasirašė sutartį ir jokių pretenzijų dėl daikto kokybės sutarties pasirašymo metu nereiškė, neįrodo, jog daiktas pirkimo-pardavimo metu neturėjo užslėptų trūkumų, ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės dėl netinkamos daikto kokybės pirkėjui. Atitinkamai, vien ta aplinkybė, jog lizingo gavėjas, t. y. ieškovas, pasirašė sutartį bei turto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktą taip pat nepatvirtina, kad automobilis neturėjo užslėptų trūkumų, ar kad ieškovas buvo informuotas apie automobilio defektus ir jo taisymo istoriją.

21Minėta, kad CPK 178 straipsnis numato, jog kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovės (pardavėjo) pareiga įrodyti, kad parduodamo automobilio kokybė atitiko pirkimo-pardavimo sąlygas, o ieškovo (pirkėjo) pareiga įrodyti, jog įsigyto automobilio trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Jau minėta, kad atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui, bet CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Kokybės reikalavimų neatitikimas - tai paslėpti trūkumai. Jeigu pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius trūkumus, tai pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už juos neatsako. Įstatyme tai pat nustatyta, jog pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, minėtos CK straipsnių nuostatos suponuoja atsakovės (pardavėjo) pareigą įrodyti aplinkybes, kurios eliminuotų jos atsakomybę dėl parduoto netinkamos kokybės daikto (CPK 178 straipsnis).

22Nagrinėjamu atveju atsakovės atsikirtimų pagrindą sudaro argumentai, jog prieš pasirašant sutartį specializuotame servise buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, ir jos metu jokių paslėptų trūkumų nebuvo nustatyta, o visi nustatyti trūkumai ieškovui buvo žinomi. Šie atsakovės argumentai atmestini. Visų pirma, CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo prieš atsiskaitant patikrinti daiktą. Aplinkybė, jog ieškovas (pirkėjas) patikrino automobilį specializuotame servise ir perkamą daiktą priėmė, neatleidžia atsakovės (pardavėjos), daikto trūkumų nenurodžiusios sutartyje ir apie tai nepranešusios ieškovui, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį automobilį (CK 6.327 straipsnio 1,2 dalys).

23Svarbu pažymėti, kad atsakovė byloje teikia prieštaringus paaiškinimus, t. y. anksčiau aptartais argumentais nurodo, kad pardavimo metu automobilis buvo tinkamos kokybės, o kitais argumentas tvirtina, kad neva ieškovui pardavimo metu buvo žinomi ginčo automobilio gedimai, t. y. teigia, jog automobilio apsilankymų Audi centre istorija ieškovui buvo žinoma iki įsigyjant automobilį. Iš byloje esančio Audi centro Kaune UAB „Autojuta“ rašto Nr. 2014/738, kuriame nurodyta automobilio AUDI Q5 lankymosi autoservise istorija, matyti, kad šis raštas ieškovui buvo pateiktas tik 2014-11-24 d. (b. l. 18). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui sutarties sudarymo metu, t. y. 2014-06-19 d., būtų pateikta rašte nurodyta informacija apie perkamą automobilį. Todėl laikytina, jog atsakovė, teigdama, kad ieškovas buvo informuotas apie automobilio lankymosi istoriją, neįrodė tokių savo teiginių (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, automobilio

242014-06-09 d. patikros metu nustatyti trūkumai (alyvos dėmės tarp variklio ir automatinės pavarų dėžės, alyvos dėmės ant dešinės pusės variklio pagalvės dugno, elektroninės klaidos dėl neveikiančių kai kurių elementų, b. l. 18) neįrodo, kad atsakovė informavo ieškovą būtent apie pavarų dėžės gedimus, o ieškovas, būdamas ne profesionalus pirkėjas, neturėjo pareigos daryti išvados, jog nustatyti trūkumai gali sąlygoti vėliau paaiškėjusius ginčo automobilio defektus. Byloje apklausti liudytojai liudijo, jog būtent ginčo gedimo nebūtų įmanoma nustatyti standartinės apžiūros metu, t. y. be specialaus tyrimo. Liudytojas V. V. liudijo, kad atliekant Audi centre ginčo automobilio patikrą prieš perkant, bandomasis važiavimas nebuvo atliekamas, o atliekant tokią patikrą automatinės pavarų dėžės, sankabos defektų diagnozuoti negalima (b. l. 82, 84-85). Atsakovės pareiga įrodyti, kad ieškovui Audi centre 2014-06-09 d., t. y. prieš perkant automobilį, buvo suteikta informacija būtent apie ginčo gedimus, tačiau atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovui vėliau paaiškėję automobilio trūkumai, 2014-06-09 d. patikros metu nebuvo nustatyti, todėl atsakovės pozicija dėl atliktos automobilio patikros nešalina jos atsakomybės perduoti tinkamos kokybės daiktą pirkėjui.

25Atsakovė nurodo, kad byloje esantys įrodymai dėl ginčo automobilio gedimų taisymo, kuriuos atliko atsakovė iki automobilio pardavimo, ir 2014-11-24 d. Audi centro raštas kaip tik patvirtina, jog automobilis buvo suremontuotas ir pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas. Tačiau teismas sprendžia, jog šie atsakovės argumentai nepagrįsti. Iš minėto Audi centro Kaune UAB „Autojuta“ rašto matyti, jog automobilio remonto darbai UAB „Autojuta“ servise nebuvo atlikti (b. l. 18). Byloje remiantis liudytojo UAB „Daivanta“ direktoriaus A. G. paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ginčo automobilis anksčiau, t. y. iki pirkimo-pardavimo, lankėsi autoservise UAB „Daivanta“. Iš byloje esančios 2013-10-16 d. automobilio automatinės pavarų dėžės remonto sutarties, Užsakymo-paraiškos Nr. 00005823, taip pat 2013-10-17 d. defektinio akto-sąmatos, 2013-10-18 d. PVM sąskaitos-faktūros DAV Nr. 004249 (b. l. 58-61) matyti, jog į minėtą servisą 2013-10-16 d. kreipėsi atsakovės sutuoktinis A. B. dėl ginčo automobilio gedimų. Analizuojant tame pačiame servise ieškovo 2014-07-10 d. vizitą patvirtinančius dokumentus (b. l. 66-72) matyti, jog abiejų vizitų metu pastebėti gedimai yra identiški (Smūgis į D, Smūgis į R, ir kt.). Be to, byloje taip pat nustatyta, jog 2014-01-27 d. atsakovės sutuoktinis A. B. dar kartą kreipėsi į servisą UAB „Daivanta“ su pretenzija dėl atliktų darbų, teigdamas, jog automobilio gedimai yra išlikę (b. l. 76-78), tačiau servise UAB „Daivanta“ gedimai nebuvo šalinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog nustatyti automobilio gedimai buvo suremontuoti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas taip pat nurodo ir pateikia įrodymus, jog dalį jo patirtų nuostolių sudaro išlaidos už pavarų dėžės mechatroniko remontą autoservise UAB „TMT“ (b. l. 11), o iš 2013-10-17 d. defektinio akto-sąmatos bei 2013-10-18 d. PVM sąskaitos-faktūros DAV Nr. 004249 matyti, jog automobilį taisant atsakovei 2013-10-17 d., buvo atlikti tik mechatroniko nuėmimo ir pastatymo darbai, t. y. gedimas nebuvo šalinamas. Taigi, byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad ginčo automobilis buvo suremontuotas, ir nesant byloje priešingų įrodymų, leidžia teismui prieiti prie tikėtinos išvados, jog pardavimo metu automobilis AUDI Q5 turėjo ieškovo nurodomų defektų ir neatitiko tokiam daiktui keliamų kokybės reikalavimų, t. y. dėl paaiškėjusių paslėptų trūkumų negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

26Atsakovė taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra ne naujas, ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog jis neturės trūkumų. Pažymėtina, jog pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, preziumuojama, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismas prieina prie išvados, jog paaiškėję automobilio trūkumai nelaikytini natūraliu eksploatuojamo automobilio nusidėvėjimu, o yra eliminuojantys daikto naudojimo pagal jo paskirtį galimybes. Iš byloje pateikto autoserviso UAB „TMT“ užsakymo-sutarties matyti, taip pat liudytojas A. G. patvirtino, jog automobilis buvo transportuotas į servisą, vėliau į kitą servisą su traliuku (b. l. 83-85). Taigi, ieškovas, įsigijęs automobilį, negalėjo jo naudoti pagal įprastinę paskirtį – važiuoti, todėl toks automobilio trūkumas negali būti grindžiamas natūraliu daikto nusidėvėjimu.

27Atsakovės teigimu, byloje apkaustų liudytojų paaiškinimai kaip tik patvirtina, kad automobilis neturėjo paslėptų trūkumų. Teismas nesutinka su tokiu atsakovės liudytojų parodymų vertinimu. Iš liudytojų parodymų matyti, kad liudytojas A. G. nepadarė kategoriškos išvados, jog tarp buvusių ir naujai atsiradusių gedimų nėra jokių sąsajų, kadangi buvusių gedimų metu sankaba nebuvo ardyta, o, kaip pažymėjo šis liudytojas, sankabos susidėvėjimas gali būti pastebimas tik išsiardžius pavarų dėžę. Vien tai, kad automobilis po 2013-10-16 d. atliktų remonto darbų važiavo, nereiškia, jog buvęs gedimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su paaiškėjusiais vėliau. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė pakartotinai kreipėsi į servisą UAB „Daivanta“ būtent su tuo pačiu nusiskundimu, taigi iš esmės gedimai nebuvo pilnai pašalinti 2013-10-16 d. apsilankymo metu, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog tarp buvusių gedimų ir naujai atsiradusių yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog nei vienas apklaustas liudytojas negalėjo pasakyti tikslaus paaiškėjusių gedimų atsiradimo momento, tačiau buvusių ir paaiškėjusių gedimų fizinė išraiška yra identiška (smūgiavimas), visi liudytojai teigė, jog sankabos susidėvėjimą gali sąlygoti elektroninių sistemų gedimas, elektroninio valdymo bloko gedimas, jei ilgą laiką važinėjama su elektromagnetinio vožtuvo gedimu, dėl ko sugenda ir mechanika, o 2013-10-17 d. apsilankymo metu buvo atlikti būtent elektromagnetinių vožtuvų keitimo darbai, t. y. šalintas vožtuvų gedimas, turintis tiesioginės įtakos galimiems sankabos mechaniniams gedimams. Kita vertus, liudytojai patvirtino, jog elektroninė klaidų patikra nebūtinai fiksuoja mechaninius gedimus, todėl aplinkybė, jog patikros metu atliekant automobilio klaidų patikrą nenustatyti sankabos gedimai, nereiškia, jog automobilis neturėjo jokių mechaninių gedimų. Taigi, vertinant liudytojų duotus parodymus teismas daro tikėtiną išvadą, jog paaiškėję automobilio gedimai kilo dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento.

28Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovas, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami didesni apdairumo reikalavimai, negalėjo tikėtis, kad ne naujas automobilis neturės tam tikrų techninių trūkumų. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovas yra juridinis asmuo, šiuo atveju nesuponuoja aukštesnių apdairumo reikalavimų ieškovui. Ieškovo įmonė užsiima odontologinės praktikos veikla (b. l. 19-20), t. y. veikla, nesusijusia su transporto priemonėmis, ieškovas įsigijo automobilį būtent įmonės veiklai vykdyti, be to, ieškovas pasinaudojo teise patikrinti automobilio techninę būklę, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas veikė neapdairiai ar nerūpestingai, ir daryti išvados, jog ieškovo, kaip juridinio asmens, veiksmai eliminuoja atsakovės pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl įsigytos netinkamos kokybės prekės.

29Atsakovės teiginiai, jog ieškovas galimai pats po automobilio įsigijimo netinkamai jį eksploatavo, yra atsakovės prielaidos ir samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, leidžiančiais daryti tokią išvadą. Atsakovė minėtą savo poziciją grindžia UAB „Baltijos realizacijos centras“ ginčo automobilio 2014-06-10 d. vertinimo ataskaita (b. l. 90-118), kurioje transporto priemonės techninės būklės stovis fiksuotas kaip tvarkingas, o pavarų dėžės defektai įvertinti 0 Lt. Teismas vertina, kad minėtoje ataskaitoje padaryti įrašai negali būti laikomi vienareikšmišku įrodymu, jog automobilis pardavimo momentu buvo be paslėptų trūkumų, ar įrodymu, jog ieškovas, po automobilio jam perdavimo, pats šią transporto priemonę sugadino netinkamai naudodamas. Byloje nėra ginčo, kad automobilis ieškovui faktiškai buvo perduotas 2014-06-26 d., o jau 2014-07-07 d. ieškovas dėl gedimų kreipėsi į autoservisą UAB „TMT“, todėl, teismo vertinimu, neilgas laikotarpis (11 dienų) nuo automobilio priėmimo valdyti momento iki ieškovo kreipimosi į servisą dėl jo gedimo taip pat leidžia teismui daryti tikėtiną išvadą, jog paaiškėję automobilio trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki jo įsigijimo.

30Atsakovės argumentai, kad ji nėra šios srities specialistė, todėl nieko neslėpė ir nuslėpti negalėjo, taip pat nešalina jos atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir ieškovas neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėl tų pačių gedimų kreipėsi į autoservisus iki automobilio pardavimo, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad jai buvo žinomi automobilio gedimai. Kaip jau buvo minėta, atsakovės pareiga sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra įrodyti, jog sutarties pasirašymo metu ji atskleidė visą jai žinomą informaciją apie daikto trūkumus.

31Atsakovės argumentai, jog automobilio kaina buvo mažesnė, nei rinkos, todėl ieškovas siekia praturtėti jos sąskaita, nepagrįsti, kadangi nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme. Pažymėtina, jog remiantis sutarčių laisvės principu, pirkimo-pardavimo sutarties kaina yra šalių derybų objektas, todėl teigti, jog ieškovas, sumokėdamas mažesnę kainą už daiktą, nei rinkoje, turi prisiimti dėl daikto trūkumų patirtus nuostolius, neteisinga. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas neginčija sutarties ir toliau naudoja automobilį pagal paskirtį, nešalina jos atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

32Pažymėtina, jog atsakovės argumentai dėl byloje pateiktų įrodymų (foto nuotraukų, b. l. 79-80, ir darbų ir medžiagų apskaitos lapo Nr. 45320, b. l. 41) trūkumų nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, t. y. nupirkto daikto trūkumų, kadangi kiti byloje esantys įrodymai (užsakymai-paraiškos, sutartys su autoservisais, defektiniai aktai, PVM sąskaitos-faktūros ir kt.), taip pat liudytojų parodymai suponuoja pakankamą įrodomąją galią ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ir padaryti išvadą dėl automobilio AUDI Q5 defektų.

33Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, byloje ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog nustatyti automobilio defektai (sankabos ir automatinės pavarų dėžės defektai) atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momento (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintini parduoto automobilio AUDI Q5 trūkumais. Šie defektai buvo nustatyti autoservisuose, t. y. specialių žinių ir įgūdžių turinčių asmenų, jie buvo nepastebimi neprofesionalui pirkėjui, o nustatyti neužilgo po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Akivaizdu, jog sankabos ir automatinės pavarų dėžės defektai yra esminiai automobilio trūkumai, ir esant tokiems trūkumams daikto naudingumas iš esmės sumažėja. Nustačius, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo teisėto lūkesčio pažeidimas buvo atsiradę dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momento, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.363 straipsnio 5 dalis). Teismas laiko, kad atsakovė byloje neįrodė, jog nustatyti automobilio AUDI Q5 trūkumai atsirado dėl to, kad ieškovas pažeidė automobilio naudojimo taisykles, jog ieškovas, pirkdamas automobilį, žinojo arba galėjo žinoti apie šiuos trūkumus arba trūkumai atsirado dėl kitokių aplinkybių, galinčių riboti atsakovės objektyviąją civilinę atsakomybę, todėl teismas tenkina ieškovo ieškinį ir priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 2 905,47 EUR nuostolių atlyginimo.

34Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Sutrumpintas šešerių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas praleistas, turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia (CK 1.130 straipsnis). Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo atsakovės atsakymo į ieškovo pretenziją gavimo datos, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. 2014-09-16 d. (b. l. 17), taigi daroma išvada, kad 2014-01-30 d. pareiškiant ieškinį teisme senaties terminas nepraleistas ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestinas.

35Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 905,47 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-02-05 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 87,00 EUR žyminio mokesčio išlaidų už pateiktą ieškinį (b. l. 5), 750,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 122), bei į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 30,00 EUR sumą liudytojo A. G. kelionės išlaidoms padengti (b. l. 57), kurias prašė priteisti iš atsakovės.

38Įvertinus ieškovo sumokėtą užstatą liudytojo kelionės išlaidoms padengti (30,00 EUR) ir faktinį patirtų šių išlaidų dydį (24,47 EUR) ieškovui grąžintina 5,53 EUR jo sumokėto nepanaudoto užstato dalis (CPK 101 straipsnis). Taigi, atskaičius ieškovui grąžintiną sumokėto užstato dalį, iš viso ieškovas byloje patyrė 861,47 EUR bylinėjimosi išlaidų.

39Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 750,00 EUR suma už suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (nuostolių atlyginimas dėl netinkamos kokybės parduotos prekės) ir būtinybę advokatui išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (Marijampolėje), yra protinga ir pagrįsta. Teismo vertinimu, visos ieškovo patirtos išlaidos laikytinos būtinomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistinos 861,47 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

40Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,65 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).

41Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

42ieškinį tenkinti.

43Priteisti ieškovui UAB „Sticka“, į. k. 302822022, iš atsakovės A. B., a. k. ( - ), 2 905,47 EUR (du tūkstančius devynis šimtus penkis eurus 47 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 905,47 EUR sumos nuo bylos iškėlimo 2015-02-05 dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir 861,47 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

44Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. ( - ), 9,65 EUR (devynis eurus 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

45Grąžinti ieškovui UAB „Sticka“, į. k. 302822022, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos klientų lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, 5,53 EUR (penkis eurus 53 ct) užstato.

46Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,... 2. sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams direktoriui V. Š., advokatui V. P.,... 4. atsakovės atstovei advokatei A. P.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 6. ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2014-06-19 d. ieškovas, kaip lizingo... 7. Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, jog... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį jame išdėstytais... 9. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti... 10. Trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas atsiliepimo į... 11. Ieškinys tenkintinas.... 12. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. birželio 19 d. ieškovas, kaip lizingo... 13. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra UAB „Daivanta“... 14. Liudytojas V. V. teismo posėdyje nurodė, jog yra įgalioto Audi atstovo UAB... 15. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra UAB „TMT“... 16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo nuostolių atlyginimo, patirtų remontuojant... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civiliniame procese galiojantis... 18. Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena... 19. Taigi, pagal aukščiau minėtų CK normų nuostatas atsakovė sutarties... 20. CK 6.573 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenumato lizingo... 21. Minėta, kad CPK 178 straipsnis numato, jog kiekviena šalis turi įrodyti tas... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsikirtimų pagrindą sudaro argumentai, jog... 23. Svarbu pažymėti, kad atsakovė byloje teikia prieštaringus paaiškinimus, t.... 24. 2014-06-09 d. patikros metu nustatyti trūkumai (alyvos dėmės tarp variklio... 25. Atsakovė nurodo, kad byloje esantys įrodymai dėl ginčo automobilio gedimų... 26. Atsakovė taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra ne... 27. Atsakovės teigimu, byloje apkaustų liudytojų paaiškinimai kaip tik... 28. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovas, kaip juridinis asmuo,... 29. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas galimai pats po automobilio įsigijimo... 30. Atsakovės argumentai, kad ji nėra šios srities specialistė, todėl nieko... 31. Atsakovės argumentai, jog automobilio kaina buvo mažesnė, nei rinkos, todėl... 32. Pažymėtina, jog atsakovės argumentai dėl byloje pateiktų įrodymų (foto... 33. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, byloje ištirti... 34. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį... 35. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 87,00 EUR žyminio mokesčio... 38. Įvertinus ieškovo sumokėtą užstatą liudytojo kelionės išlaidoms... 39. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.... 40. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos,... 41. Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas... 42. ieškinį tenkinti.... 43. Priteisti ieškovui UAB „Sticka“, į. k. 302822022, iš atsakovės A. B.,... 44. Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. ( - ), 9,65 EUR (devynis eurus 65 ct)... 45. Grąžinti ieškovui UAB „Sticka“, į. k. 302822022, iš Vilniaus miesto... 46. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...