Byla 2-2486-275/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,

2sekretoriaujant R. Sindikaitei,

3dalyvaujant atsakovo atstovui A. M.,

4teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovė S. I. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia S. I. ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. liepos 4 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110704Z990009, taikyti tarp šalių restituciją ir pripažinti S. I. sumokėtą 19 993 Lt sumą S. I. lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS Nr. ( - ) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011 m. liepos 4 d. ieškovei atvykus į AB banką SNORAS sudaryti terminuoto indėlio sutarties, atsakovo darbuotoja pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, už kurias tuo metu buvo mokamos didesnės palūkanos. Ieškovė sutiko ir 2011 m. liepos 4 d. sudarė su banku sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 19 993 Lt vertės 200 vnt. obligacijų su 5 proc. fiksuota metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos Nr. 5 LT0000410425 banko, o bankas įsipareigojo obligacijų išpirkimo datą (2012 m. rugpjūčio 2 d.) išpirkti obligacijas ir sumokėti sukauptas palūkanas. Šią sutartį ieškovė sudarė iš esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.), nes ji manė, kad obligacijos, kaip ir terminuoti indėliai, yra apdraustos VĮ „Indėlių investicijų draudimas“. Obligacijų pasirašymo sutarties nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų įsigijimo rizikos bei obligacijų draudimo, sutarties 1.22 punkte nurodyti Prospektas ir Galutinės sąlygos nebuvo įteikti ieškovei prieš pasirašant ginčo sutartį, nors ieškovės pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad ieškovė yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, juolab, kad ginčo sutarties projektą ieškovei pateikė atsakovas. Ieškovei taip pat nebuvo įteiktas ir „Banko SNORAS apibendrintas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas“, kurio 8 punkte nurodyta obligacijų rizika bei pelningumas, o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, juolab kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatuose nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl to, ar bankas tinkamai suteikė klientui visą reikalingą informaciją klientui apie siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2013). Dėl nurodyto yra pagrindas teigti, kad atsakovo pateikta ieškovei informacija apie obligacijų, kaip finansinės priemonės esmę ir joms būdingą riziką (taip pat ir obligacijų neapdraudimą) buvo neaiški ir neišsami. Ieškovė neturėjo pakankamų žinių investavimo srityje, kad būtų galėjusi savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo sutarčių sudarymo rizikos; be to, dėl ieškovei atsakovo suteiktos informacijos, tarp jos nurodytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl obligacijų draudimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas 2011 m. liepos 4 d. Obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindu kaip sudarytas dėl suklydimo, turėjusio esminės reikšmės ieškovės apsisprendimui sudaryti ginčijamą sutartį. Pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, atsakovui esant subankrutavusiam, taikant restituciją, ieškovės už obligacijas sumokėtos lėšos grąžintinos į ieškovės banko sąskaitą Nr. ( - ), tuomet šioms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį, bus taikoma draudimo apsauga.

7Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti didesnę piniginę grąžą ir/arba finansiškai palankesnes sutarčių nutraukimo anksčiau nustatyto termino sąlygas, ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. Ieškovei pageidaujant 2010-12-20 tarp jos ir banko buvo sudaryta tipinė Aptarnavimo sutartis. Obligacijų pasirašymo sandorio 1.22 punkte, šalia investuotojo parašo yra nurodyta, jog investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Vadovaudamasis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22 punktu, atsakovas iš anksto pateikė ieškovei kaip neprofesionaliai klientei šių taisyklių 30-45 punktuose nurodytą informaciją, o ieškovė raštu patvirtino, kad informaciją gavo. Be to, ši informacija ginčijamo sandorio sudarymo bei galiojimo metu buvo viešai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje. Aptarnavimo sutarties, kurią ieškovė mini, įrodinėdama jos suklaidinimą, specialiosios dalies 3 punkte esanti sąlyga, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina blanketine sąlyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipiančia į Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, kuris yra viešai prieinamas, todėl negali būti laikoma klaidinančia. Ji negali būti vertinam kaip teiginys, kad absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai neprofesionaliam investuotojui yra apdrausti valstybės. Yra visiškai akivaizdu, kad bet koks draudimas turi tam tikras taikymo sąlygas, ribas ir draudimo išmokos mokėjimo apribojimus. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieškovei klaidinančios informacijos ir ieškovė nesuklydo. Atsakovas tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovei su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką – „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo“ 7-8 punktuose nurodoma, kad obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika); apie rizikos veiksnius, susijusius su investavimu į obligacijas, išsamiai informuojama ir obligacijų bazinio prospekto 1.3.1 punkte, įskaitant ir riziką, kad atsakovas, nustatytai terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, kas iš esmės atitinka atsakovo nemokumo riziką; baziniame prospekte yra pastaba, kad investuotojas, prieš priimdamas sprendimą dėl investavimo, turi susipažinti su jo sąlygomis; prospektas buvo viešai skelbiamas banko interneto puslapyje. Veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą 20.1 punkte nurodoma, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudimo įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Todėl ieškovė privalėjo suvokti, kad banko bankroto atveju už jo įsigyjamas finansines priemones nebus mokama draudimo išmoka. Ieškinio turinys leidžia daryti prielaidą, kad prieš sudarydama ginčijamą sandorį ieškovė kruopščiai ir preciziškai susipažino su atsakovo pateiktų dokumentų turiniu, nes atkreipė dėmesį į neva klaidinančią aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkto nuostatą apie banko įsipareigojimų klientui draudimą, kuri niekaip neišsiskirdavo iš punkto turinio. Todėl ieškovė turėjo atkreipti dėmesį ir į pirmiau minimas nuostatas, įspėjančias apie investicijų į obligacijas rizikas. Aiškinant kitaip, reiktų pripažinti, kad sudarydama ginčijamą sandorį ieškovė pasirinktinai susipažino tik su tomis banko pateiktų dokumentų nuostatomis, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, tačiau toks aiškinimas akivaizdžiai nelogiškas bei neatitinkantis sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Ieškovė dar nuo 2002 metų laikė lėšas banke kaip terminuotus indėlius, todėl objektyviai turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir žinoti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties. Ginčijamo sandorio sudarymo metu bankas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovė negalėjo žinoti, kad ateityje banko veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamiems indėlio sertifikatams bei obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu. Ši aplinkybė galėjo tapti ieškovei esmine tik atsakovui tapus nemokiu. Nors ieškovė teigia, kad nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio, jeigu būtų žinojusi, kad obligacijos nėra draustos įstatymų nustatyta tvarka, akivaizdu, kad ji vertina savo sudarytą sandorį retrospektyviai. Sudarant obligacijų sutartį esminiais šio sandorio elementais buvo obligacijų terminas, galimybė perleisti jas kitiems investuotojams arba bankui „Finasta“ anksčiau išpirkimo datos, taip pat žymiai didesnis mokamų palūkanų dydis (5 proc. metinė palūkanų norma). Indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu. Obligacijos laikomos nesudėtingomis finansinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad jų įsigijimo sąlygos suprantamos kiekvienam vidutinių gebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Ieškovei sudarant ginčijamą sandorį jau eilę metų būnant atsakovo kliente ir būnant sudarius daugybę terminuotojo indėlio sutarčių (36), ieškovė galėjo suprasti akivaizdžius skirtumus tarp terminuotų indėlių ir obligacijų sutarčių. Ieškovės teiginiai, kad jai buvo aiškinta, kad obligacijų įsigijimo sutartis yra tokia pati saugi kaip ir terminuotojo indėlio sutartis, prieštarauja bylos įrodymams – ieškovės parašu patvirtintiems dokumentams. Taip pat pažymėtina, kad bankas niekada neliepė savo darbuotojams aiškinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra apdraustos, o priešingai, akcentuodavo terminuotųjų indėlių ir obligacijų skirtumus. Banko darbuotojų mokymų apie obligacijas medžiagos 4 puslapio 1 eilutėje aiškiai nurodoma, kad indėlių draudimas obligacijoms negalioja. Pagal Obligacijų platinimo banke instrukciją banko darbuotojai, prieš sudarant sutartį, turėjo pasidomėti, ar klientas yra susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos banko obligacijų emisijos sąlygomis. Ieškovė negali ginčyti šio sandorio, nes jį patvirtino, BAB banko SNORAS bankroto byloje pareiškusi kreditorinį reikalavimą, kurį teismas patvirtino (CK 1.79 str. 1 d.). restitucijos taikymas ieškovės prašomu būdu yra negalimas, nes ji negražintų sandorio šalių status quo ir pažeistų viešąjį interesą.

8Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad tai, kad ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovė negali teigti buvusi suklaidinta. Ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarties, ji turėjo neribotą galimybę susipažinti su jos sąlygomis. Atsakovas atskleidė ieškovei su sutarties sudarymu susijusią riziką, jo veiksmuose nebuvo apgaulės. Ieškovės prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms.

9Dublike ieškovė S. I., palaikydama savo ieškinio reikalavimus, papildomai nurodo, kad ginčo sutartyje esanti standartinė sąlyga, išreiškianti ieškovės patvirtinimą dėl jos susipažinimo su aprašu, yra vienintelis atsakovo ieškovės susipažinimą su aprašu patvirtinantis įrodymas, ieškovei neigiant, kad ji nebuvo susipažinusi su aprašu. Minėtas patvirtinimas nėra pakankamas siekiant įrodyti ieškovės supažindinimo su aprašu aplinkybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2098/2012). Ieškovė neturėjo patirties ir žinių investavimo srityje, kad būtų galėjusi savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo sutarčių sudarymo rizikos. Juo labiau, kad dėl Aptarnavimo sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl su infliacija susieto indėlio sertifikato draudimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ginčo sutartis turi būti pripažinta negaliojanti pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, kadangi sudaryta dėl esminio ieškovės suklydimo.

10Triplike atsakovas BAB bankas SNORAS, palaikydamas savo atsikirtimus į ieškinį, papildomai nurodo, kad būtent ieškovė privalo įrodyti, kad ji nesusipažino su jos minimais dokumentais, o ne kad atsakovas tinkamai neatliko kliento informavimo pareigos. Ieškovė iš esmės teigia, kad jos parašas banko dokumentuose, kuriais ji buvo supažindinta su investavimo į obligacijas rizika, neturi jokios teisinės reikšmės, nes ji yra neprofesionali klientė ir pasirašė dokumentus, kurių turinio nesuprato. Tačiau turimas neprofesionalaus kliento statusas nereiškia, kad toks klientas gali pasirašinėti bet kokius banko dokumentus, nesigilindamas į jų turinį ir neprisiimdamas rizikos.

112016-03-09 gautas byloje ieškovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, jos ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

12Ieškinys atmestinas.

13Nustatyta, kad ieškovė byloje reiškė du reikalavimus, vienas iš jų - pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovo 2010-12-20 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pripažinti pagal šią sutartį ieškovės sumokėtą 9000 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB „Bankas Snoras“. Šio reikalavimo dalyje šalims sudarius taikos sutartį, byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2016-01-06 d. nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi.

14Dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo sudarytą 2011-07-04 obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110704Z990009, taikyti restituciją ir pripažinti S. I. sumokėtą 19 993 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB „Bankas Snoras“, ieškovė palaikė ieškinį.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas, konstatavo: banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau vertinamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad būtų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos šios direktyvos taikymo sąlygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema; turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis).

16Ieškinio dalyje dėl obligacijų įsigijimo sutarties nuginčijimo nustatyta, kad 2010-12-20 atsakovo sudarytos su ieškove Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. Z9912980 specialiosios dalies 3 punkto VI-oje pastraipoje buvo nurodyta, jog, siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“( b.l.48). Ieškovei reiškiant ieškinį tuo pagrindu, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje aiškiai nenurodžius, kad obligacijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatuose nurodžius, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, teismas turi padaryti išvadą, ar Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkte esanti Banko informacija klientui apie tai, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nėra kliento suklaidinimu, kuris turėjo esminės reikšmės jo apsisprendimui sudaryti ginčijamą sandorį.

17CPK 4 straipsnis numato, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje - VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei pagal ieškovo Virgilijaus V. N. ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų, trečiasis asmuo byloje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ padarytos išvados dėl reikalavimų, pareikštų analogišku pagrindu, kokie yra šioje byloje ieškovės S. I., tai leidžia daryti išvadą, kad yra suformuota CK 1.90 straipsnio 1 ir 2 dalių, taikytinų ir šioje byloje, taikymo praktika, sprendžiant, ar BAB banko Snoras klientai sudarė sandorius kaip neprofesionalūs investuotojai suklydę iš esmės ir dėl to sandoriai pripažintini negaliojančiais, ar tokio suklydimo nebuvo.

18Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas jį suklaidino aktyviais veiksmais, teikdamas klaidingą informaciją, kad obligacijos yra draudimo objektas. Ieškovas nurodė, kad jei atsakovas nebūtų garantavęs, jog investuotos lėšos bus saugios, jis niekada nebūtų sudaręs ginčijamų sandorių. Ieškovo vertinimu, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkto nuostatos, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, buvo klaidinančios ir dviprasmiškos, sukūrė įspūdį, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka.

19Nutartyje nurodyta, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Nutartyje nurodyta, kad kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014).

20Kasacinis teismas konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Teisėjų kolegija sutiko, kad draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jis nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovo apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

21Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad ir ieškovės S. I. apsisprendimo sudaryti 200 vnt. obligacijų įsigijimo sandorį ar jo nesudaryti nenulėmė tai, kad jai nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas draudžiamumo aspektas, todėl nėra pagrindo naikinti sandorio, kaip sudaryto dėl suklydimo. Tai, kad ieškovė sandorio sudarymo metu buvo 57 m. amžiaus, turėjo terminuotųjų indėlių laikymo banke patirtį ( b.l.53-54), labiau tikėtina, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, ieškovei dėl amžiaus ir turimos gyvenimiškos patirties buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne taupymas, o investavimas.

22Ieškovės reikalavimų pagrindu nurodyta ir tai, kad Obligacijų pasirašymo sutarties nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų įsigijimo rizikos bei obligacijų draudimo, sutarties 1.22 punkte nurodyti Prospektas ir Galutinės sąlygos nebuvo įteikti ieškovei prieš pasirašant ginčo sutartį, nors ieškovės pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad ieškovė yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Nurodyta, kad atsakovo pateikta ieškovei informacija apie obligacijų, kaip finansinės priemonės, esmę ir joms būdingą riziką buvo neaiški ir neišsami. Ieškovei taip pat nebuvo įteiktas ir „Banko SNORAS apibendrintas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas“, kurio 8 punkte nurodyta obligacijų rizika bei pelningumas, o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014).

23Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovei visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, jai įsigyjant banko fiksuotų palūkanų obligacijas neatliko, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, daroma išvada, kad atsakovo pareigų nevykdymas ieškovės atžvilgiu yra nepakankamas pripažinti jos sudarytą obligacijų įsigijimo sandorį negaliojančiu dėl suklydimo.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Pirmosios instancijos teismas byloje patyrė 13,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškovės ieškinį dalyje, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26Teismas, vadovaudamasis CPK 268 str.,

Nutarė

27Ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovės S. I. ( a/k ( - ) 13,36 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

29Nutartis per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,... 2. sekretoriaujant R. Sindikaitei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovui A. M.,... 4. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. I. ieškinį... 5. Teismas... 6. Ieškovė S. I. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia S. I. ir atsakovo... 7. Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.... 8. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu... 9. Dublike ieškovė S. I., palaikydama savo ieškinio reikalavimus, papildomai... 10. Triplike atsakovas BAB bankas SNORAS, palaikydamas savo atsikirtimus į... 11. 2016-03-09 gautas byloje ieškovės prašymas nagrinėti bylą jai... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Nustatyta, kad ieškovė byloje reiškė du reikalavimus, vienas iš jų -... 14. Dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 16. Ieškinio dalyje dėl obligacijų įsigijimo sutarties nuginčijimo nustatyta,... 17. CPK 4 straipsnis numato, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų... 18. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas taip pat teigė, kad... 19. Nutartyje nurodyta, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas –... 20. Kasacinis teismas konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams,... 21. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad ir ieškovės S. I.... 22. Ieškovės reikalavimų pagrindu nurodyta ir tai, kad Obligacijų pasirašymo... 23. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Pirmosios instancijos teismas byloje patyrė 13,36 Eur išlaidų, susijusių su... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 268 str.,... 27. Ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovės S. I. ( a/k ( - ) 13,36 Eur valstybei procesinių... 29. Nutartis per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam...