Byla 2A-1823-230/2016
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei N. K., trečiajam asmeniui Swedbank, AB dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas M. M. ieškinyje teismo prašė pripažinti bendrąja daline M. M. ir N. K. nuosavybe nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su kiemo statiniais, esančius ( - ), ir lėšas (24 328 Eur), gautas pardavus butą, esantį ( - ); priteisti ieškovui M. M. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato su kiemo statiniais, esančių ( - ), bei ½ dalį lėšų, gautų pardavus butą, esantį ( - ), t. y. 12 164 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 1998 m. visą laiką gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu keliavo bei rūpinosi vienas kitu. Visos šalių pajamos ir išlaidos buvo bendros. Panaudojus ieškovo bei atsakovės lėšas, šalys pirko 4 kambarių butą ( - ). Šis nekilnojamasis turtas ieškovui ir atsakovei priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvo teisiškai registruotas abiejų vardu, šalys šiame bute gyveno iki 2008-05-01, o 2008-04-21 butą pardavė. 2006-12-05 ieškovas su atsakove pirko žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su kiemo statiniais, esančius ( - ). Šiam nekilnojamajam turtui pirkti buvo paimta banko paskola, kurios laiduotojas buvo ieškovas. 2008 m. pardavus butą, esantį ( - ), visos lėšos buvo skirtos namo rekonstrukcijai. Didžiąją namo remonto dalį atliko ieškovas pats savo jėgomis. Visi kartu su šeima iki 2010 metų gyveno name ( - ). 2010-06-10 kartu su atsakove nusipirko butą Vokietijoje. Nors su atsakove kartu nebegyvena nuo 2011 m. vasario mėn., tačiau gyvenant faktinėje santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris yra registruotas atsakovės N. K. vardu: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su kiemo statiniais, esančius ( - ); butą, esantį ( - ), kurį atsakovė pardavė už 24 328 Eur. Kadangi į nekilnojamojo turto įsigijimą bei remontą yra sudėti visi ieškovo asmeniniai pinigai ir santaupos, užgyventos gyvenant faktinėje santuokoje su N. K., o atsakovė nesutinka turto pasidalinti geruoju, ieškovas pretenduoja į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ), bei ½ dalį piniginių lėšų, gautų pardavus butą ( - ). Nors nekilnojamasis turtas yra įregistruotas tik N. K. vardu, tačiau jis yra jų bendra dalinė nuosavybė. Ieškovas ir atsakovė buvo susitarę siekti tam tikro tikslo – bendro gyvenimo tikslu turėti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą, todėl šalys yra saistomos sutartiniais turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.

82.

9Atsakovė N. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šalys yra pasidalinusios bendrai įgytą turtą, įvertindami lėšas, iš kurių buvo įgytas turtas, be to, šalys nesiekė vesti bendro ūkio. Šalys bendravo tiek, kiek reikalinga auginant bendrą nepilnametį vaiką, o atsakovės ir ieškovo pinigai nebuvo bendri. Atsakovės vardu atliekami mokėjimai už paskolas liudija, kad šalys niekada nesiekė vesti bendro ūkio, nes ieškovas iš savo sąskaitos kreditų nemokėjo. Atsakovės vardu pirktas turtas buvo už banko paskolas. Susitarimas su banku patvirtina, kad paskola buvo panaudota gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių ( - ) pirkimui ir remontui, vartojimo kreditų, skirtų buto su rūsiu, esančio adresu ( - ), ir gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių adresu ( - ), remontui, refinansavimui. Ieškovas neprisidėjo ir prie buto pirkimo Vokietijoje.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo M. M. atsakovei N. K. 1 515,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 619,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

144.

15Teismas iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų sprendė, jog ieškovas ir atsakovė gyveno kartu kaip šeima. Šalys, gyvendamos kartu, rūpinosi vienas kitu ir nepilnamečiais vaikais, vienas kitu pasitikėjo finansiniais klausimais. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad, nors nagrinėjamu atveju šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, vis dėlto, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų dėl buvusio bendro šalių sutarimo įgyti nekilnojamojo turto objektus kaip bendrus. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, taip pat į bylą nėra pateikta kitokių įrodymų, kad šalys, gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį, bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise visus atsakovės vardu įgytus nekilnojamojo turto objektus. Iš bylos medžiagos matyti, kad remontus planavo ir vykdė ieškovas kartu su atsakove, ieškovas organizavo dalį remonto darbų ir prie jų prisidėjo asmeniniu darbu, su rangovais atsiskaitydavo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo vertinti, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Byloje nenustatyta, o ir ieškovas neįrodinėjo, kad, gyvendami kartu, jis su atsakove buvo sutaręs įgyti bendrai kokio nors konkretaus turto. Ieškovo nurodytos aplinkybės – gyvenimas su atsakove, padėjimas atsakovei buityje, darbas remontuojant patalpas, nepatvirtina nors ir kartu gyvenusių asmenų susitarimo bendrai veikti, bendrai tvarkyti finansinius reikalus ir kartu siekti įsigyti ar sukurti bendrą turtą. Ieškovas reikalavimo priteisti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, taip pat kompensacijos už turto pagerinimus nebuvo pareiškęs, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už reikalavimo ribų ir nuspręsti, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui kompensaciją. Teismas sprendė, jog atsakovė, įgydama namų valdą, esančią ( - ), bei butą Vokietijoje, nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu. Aplinkybė, kad ieškovas organizavo kai kuriuos remonto darbus, nereiškia, kad jis prisidėjo prie turto įsigijimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pirkimo–pardavimo sutartis, kredito sutartis ir hipotekos lakštas su vėlesniais pakeitimais – leidžia teigti, jog atsakovė turtą siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise. Vien tik bendro gyvenimo faktas negali būti pakankamu pagrindu pripažinti ieškovo dalyvavimą atsakovei perkant nekilnojamojo turto objektus, prisidedant lėšomis. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė skolinosi lėšas, skirtas tiek nekilnojamo turto objektų įsigijimui, tiek ir remontams. Todėl pripažįstant, kad namas buvo remontuojamas ieškovo ir atsakovės bendra veikla, ieškovas įgydamas nuosavybės teisę į dalį turto, turėtų prisiimti ir proporcingą atsakovės skolos dalį. Tačiau ieškovas, reikšdamas reikalavimus, nenurodo, kokio dydžio atsakovės skola jam turėtų būti perkelta, neprašo dėl to trečiojo asmens sutikimo. Ieškovui buvo žinoma apie visus atsakovės sudaromus nekilnojamojo turto sandorius, imamas paskolas, už kurias jis laidavo. Šių sandorių sudarymo metu ieškovas jokių pretenzijų dėl nuosavybės formos nereiškė, t. y. iš esmės savo konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad turtas būtų įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis piniginiais įnašais būtų prisidėjęs prie ginčo turto įsigijimo. Teismo vertinimu, sudarant 2011 m. susitarimą, šalys sąžiningai įvertino kiekvienos indėlį į bendrą nuosavybę. Sudarant šį susitarimą, ieškovui buvo žinoma apie kitus atsakovės turimus nekilnojamojo turto objektus, tačiau šių objektų teisinis statusas arba ieškovo galimas indėlis įsigyjant šiuos objektus nebuvo aptartas susitarime.

165.

17Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo M. M. atsakovei N. K. 1 199,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, prašymo dalį dėl likusios bylinėjimosi išlaidų dalies atmetė.

186.

19Teismas sprendė, kad 15 Eur išlaidos už vertimo paslaugas yra pagrįstos ir būtinos, todėl ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovo. 190 Eur sumą, kuri buvo sumokėta advokato padėjėjai N. Š. už susipažinimą su byla bei teismo posėdžių garso įrašų stenogramų parengimą, teismas taip pat laikė pagrįsta, kadangi pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, skaičiuojant maksimalų užmokestį už šias teisines paslaugas, taikytinas 0,1 dydžio koeficientas. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad advokato padėjėja sugaišo 7,5 val., todėl maksimali už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas mokėtina suma yra 459,90 Eur. Atsakovė sumokėjo 190 Eur sumą, kurią teismas laikė protinga ir pagrįsta. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės atstovė sąskaitą atsakovei pateikė ne dėl baigiamosios kalbos, kaip atskiro procesinio dokumento, surašymą, tačiau už ruošimąsi teismo posėdžiui, kuriame turėjo būti baigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės ir sakomos baigiamosios kalbos. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad atstovė baigiamosioms kalboms ruošėsi 5 valandas, atsakovė pagal šią sąskaitą sumokėjo 242 Eur sumą. Remiantis Rekomendacijų 8.19 p., taikytinas 0,1 dydžio koeficientas už kiekvieną valandą. Maksimali už 5 valandų pasiruošimo teismo posėdžiui (pasiruošimą baigiamosioms kalboms) priteistina suma negali viršyti 356,95 Eur. Atsakovės sumokėta 242 Eur nesiekia Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl ji atmetus ieškinį priteistina iš ieškovo. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovės atstovė nepagrįstai į sąskaitą įtraukė advokatės žinioje buvusių dokumentų sunumeravimą ar kitokį sutvarkymą. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors sąskaitoje atskira eilute yra įrašytas teisme nagrinėjamos bylos numeravimas, faktiškai už šį veiksmą nebuvo apmokėta (faktiškai į sąskaitą įtraukta 100 Eur suma už pasirengimą baigiamosioms kalboms ir PVM, tačiau 10 Eur suma į šios sąskaitos galutinę sumą nebuvo įtraukta). Teismas taip pat pagrįstomis laikė ir ruošimosi teismo posėdžiui bei dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidas.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniais skundais ieškovas M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo LAT praktikos, kadangi galimybę įgyti (sukurti) turtą bendrosios nuosavybės teise siejo išimtinai su aiškiai apibrėžtu susitarimu įgyti tam tikrą bendrą turtą. Pagal LAT praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

261.2.

27Teismas, vertindamas ieškovo prisidėjimą prie bendro turto, neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovas, parduodamas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą ( - ), faktiškai visas savo gautas lėšas – 160 000 Lt pervedė atsakovės paimto kredito už ( - ) namų valdos įsigijimą dengimui. Be to, ieškovas turtą remontavo, organizavo statybos darbus. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovas į turtą įdėjo apie 60 000 Lt. Buto ( - ) įrengimui ieškovas ėmė kreditą (10 000 Lt), kurį padengė savo lėšomis, o nuo 2007 m. ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedinėjo nemažas sumas (virš 13 000 Lt) kredito už namų valdą ( - ), dengimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ne šiaip skyrė savo asmenines lėšas, darbą ir jėgas atsakovės ir šalių dukters ūkiui, bet pripažino savo ir atsakovės gyvenimą kaip finansiškai ir emociškai bendrą, o turto atžvilgiu elgėsi kaip turto bendrasavininkas.

281.3.

29Teismas neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių susitarimą sukurti bendrą nuosavybę, t. y. šalių tarpusavio santykių pobūdžio ir bendrų veiksmų – gyvenimo kartu, bendro mokesčių mokėjimo, bendrų lėšų, kartu bendromis lėšomis ir bendru darbu vykdytų pirkimų, statybos darbų, paskolų bendro grąžinimo, laidavimo santykių ir pan. Byloje nustatyti šalių tarpusavio santykių požymiai visiškai atitiko šeimyninius santykius, taip pat bendrosios jungtinės veiklos santykių požymius.

301.4.

31Nurodo, kad butas Vokietijoje pirktas už lėšas, kurios gautos iš šalių bendros jungtinės veiklos rezultato, t. y. pardavus du nekilnojamojo turto objektus tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno kaip viena šeima.

321.5.

33Teismas, pripažinęs ieškovo prisidėjimą prie turto įgijimo (sukūrimo) ir nurodydamas, kad ieškovas gali reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą, nepagrįstai tokių ieškovo turtinių prisidėjimų neprilygino bendrai jungtinei veiklai.

341.6.

35Teismas netinkamai įvertino šalių sudarytą 2011-10-11 susitarimą ir nepagrįstai konstatavo, jog šiuo susitarimu šalys sąžiningai įvertino kiekvienos indėlį į bendrą turtą. Minėtame susitarime numatyta, jog N. K. skolinga M. M. 80 000 Lt. Tuo tarpu ieškovo prisidėjimas prie šalių bendro turto yra apie 220 000 Lt, neskaitant darbo. Todėl teismo išvada dėl „sąžiningo indėlio įvertinimo“ nepagrįsta jokiais bylos duomenimis.

361.7.

37Minėtas susitarimas neatitinka jokių civilinių teisinių santykių – tai nėra sutartis dėl bendrosios jungtinės veiklos objekto pasidalijimo, dėl turto pasidalijimo, susitarimas neatitinka ir kitoms sutartims ar juridiniams faktams keliamų reikalavimų. Be to, susitarime nėra nurodyta, kad tokia kompensacija mokama už visą M. M. priklausančių lėšų dalį ar visą nekilnojamąjį turtą, taip pat nėra nurodyta, kad taip išsprendžiamas šalių ginčas ir kad šalys viena kitai nebeturės pretenzijų.

381.8.

39Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nenori prisiimti proporcingą atsakovės skolos dalį, nors kartu sprendime nurodė, jog ieškovas sutinka padengti pusę įsiskolinimų, susidariusių kai šalys ėmė gyventi skyriumi bei vykdyti prievolę kreditoriui ateityje. Nors ieškovas ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė, tačiau teismas privalėjo išaiškinti ieškovui teisę tikslinti reikalavimą dėl prievolės prisiėmimo. Ieškovo sutikimas sumokėti pusę atsakovės mokėtų išmokų, susidariusių per tą laiką, kai šalys ėmė gyventi skyriumi ir sutinkant mokėti pusę jų ateityje, reiškia, kad tarp šalių dėl to ginčo nėra ir ieškovas geranoriškai sutinka vykdyti prievoles.

401.9.

41Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atstovavimo išlaidų detalizacijoje nurodyti paslaugų įkainiai itin dideli, o apmokėjimas už baigiamosios kalbos surašymą, papildymą ir bylos numeravimą, susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, stenogramų darymą, dokumentų parengimą, kopijavimą, išsiuntimą ir pan. Rekomendacijose apskritai nėra nurodytas, todėl kita šalis neturi pagrindo už tai mokėti. Į išlaidų sumą taip pat nepagrįstai įtraukti advokatės D. G. kelyje į teismą praleisto laiko įkainiai, vertimo paslaugos.

428.

43Atsakovė N. K. atsiliepimais į ieškovo M. M. apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimuose nurodo, kad ieškovas byloje įrodinėjo faktą, jog šalys kartu gyveno, tačiau neįrodinėjo to, kad jos buvo sudariusios junginės veiklos sutartį, siekė bendrai įgyti nekilnojamąjį turtą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad vien tai, jog šalys kartu gyveno, dar nereiškia, kad vykdė jungtinę veiklą ir ketino įgyti bendrą turtą. Nors ieškovas teigia apie 60 000 Lt įdėtas pinigines lėšas į ginčo nekilnojamąjį turtą, tačiau niekaip nepaaiškino, kokiu pagrindu tokio dydžio lėšos yra suskaičiuotos, t. y. nenurodo, kokie bylos duomenys pagrindžia šias išlaidas. Ieškovo minima 10 000 Lt suma už gautą kreditą ieškovui jau yra grąžinta. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokie netiesioginiai įrodymai teismo turėjo būti vertinti kaip pilnai patvirtinantys faktą, jog šalys vykdė jungtinę veiklą, ir kuriuos ieškovo įrodymus teismas ignoravo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas su atsakove nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties dėl bendros nuosavybės kūrimo, o ieškovo į bylą pateikti tik keli duomenys (DNSB „Marių pakrantė“ pažyma, AB „Teo“ sutartis ir nuotraukos) vienareikšmiškai ir neginčijamai nepagrindžia fakto apie tai, kad ieškovas su atsakove bendrą ūkį vedė, kaip ieškovas teigia, iki 2011 m. ir tuo laikotarpiu nuosekliai ketino kurti bendrą nuosavybę. Didesnio būsto ( - ) įsigijimui ir remontui atsakovė, savo vardu prisiimdama atsakomybę prieš kreditorių, vienašališkai sudarė su banku susitarimus dėl kreditų suteikimo, todėl nekilnojamasis turtas buvo įgytas ir remontuojamas iš banko piniginių lėšų, o ne iš tariamų ieškovo pinigų. Atsakovė buvo visuomet pagrindinė skolininkė prieš kreditorių, kas patvirtina, jog ji aiškiai išreiškė valią viena kurti asmeninę nuosavybę, o ieškovas tam neprieštaravo. Ieškovas klaidingai nurodo, kad 2008-04-21 pardavus jam ir atsakovei dalinės nuosavybės teise po 1/2 priklausantį butą, esantį ( - ), visos lėšos (325 000 Lt) buvo skirtos namo rekonstrukcijai. Gautos už šį nekilnojamąjį turtą piniginės lėšos buvo pervestos AB „Sampo“ bankui atsakovės įsiskolinimui pagal 2006-06-28 kredito sutartį dengti. Taigi ieškovo argumentas, kad jiems su atsakove pardavus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), jie pinigines lėšas investavo į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), kurio ½ dalį prašo priteisti jam, yra nepagrįstas. Visus klausimus, susijusius su gautomis piniginėmis lėšomis už buto, esančio ( - ), pardavimą, atsakovė ir ieškovas išsprendė 2011-10-11 pasirašydami notarinį susitarimą, kuriuo buvo susitarta, kad atsakovė iki 2016-10-01 ieškovui turi sumokėti 80 000 Lt. Teismas teisingai įvertino ir 2011-10-11 susitarimą bei laikė, kad jis išsprendė tarp šalių visus turtinius klausimus. Atsakovo pateikti mokėjimo kvitai ir sąskaitos nepatvirtina, kad jis prisidėjo prie namo remonto ir pagerinimo, todėl teismas teisingai įvertino byloje pateiktus duomenis ir konstatavo, kad ieškovas nepagrindė jo indėlio į ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovas taip pat neįrodė savo reikalavimo priteisti jam 12 164 Eur kompensaciją už buto Vokietijoje pardavimą pagrįstumo. Atsakovė viena įsigijo butą Vokietijoje, jį išlaikė, pardavė ir išimtinai viena sumokėjo visus mokesčius, susijusius su šio buto išlaikymu, pardavimu bei ieškovo iškeldinimu. Be to, ginčas dėl buto Vokietijoje nėra teismingas Lietuvos teismams. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovė nurodė, jog vertimo paslaugos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, sąskaita faktūra už vertimo paslaugas pateikta byloje su vertimais, todėl teismas šias išlaidas priteisė pagrįstai. Byloje yra pateikta su advokato padėjėja N. Š. pasirašyta atstovavimo sutartis, kuri apima tik susipažinimą su bylos dokumentais, dokumentų kopijų gavimą bei garso įrašų stenogramų perrašymą (kas atsispindi pateiktoje sąskaitoje faktūroje, kadangi atsakovės interesai kituose procesiniuose veiksmuose nebuvo atstovaujami). Kaip matyti iš byloje pateiktos mokėjimų detalizacijos bei sąskaitos faktūros, nurodytų teisinių paslaugų teikimas užtruko 1,5 val. Be to, atsakovė pažymi, kad civilinės bylos apimtis didelė, susipažinimas su civiline byla užtruko pakankamai ilgą laiko tarpą, analogiškai garso įrašų stenogramų perrašymas dėl ilgos teismo posėdžių trukmės taip pat užtruko ilgą laiko tarpą. Dėl šios priežasties ieškovas nepagrįstai šioje dalyje ginčija atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Baigiamųjų kalbų šioje civilinėje byloje parengimas raštu buvo suponuotas didelės bylos apimties, todėl pateiktas apmokėjimą už baigiamųjų kalbų parengimą pagrindžiantis dokumentas turėtų būti priskirtas prie Rekomendacijose nurodomų priteistinų bylinėjimosi išlaidų, įvardintų „Kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai“. Atsakovės atstovė advokatė D. G. patyrė realias kelionės išlaidas, nes advokatės darbo vieta yra Panevėžio mieste, o civilinės bylos nagrinėjimas vyko Kauno mieste. Be to, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodoma, kad advokatės teiktas teisines paslaugas sudarė: 1) susipažinimas su byla; 2) atstovavimas teisme. Advokatės atsakovei išrašyta sąskaita už atstovavimą teismo posėdyje bei kelionės išlaidas yra pagrįsta ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pateiktų nurodymų dėl advokato darbo užmokesčio.

44IV.

45Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

479.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4910.

50Byloje tarp šalių – buvusių faktinių sutuoktinių – kilo ginčas dėl namų valdos (žemės sklypo ir statinių), esančios ( - ), ir buto Vokietijoje, kuris jau yra parduotas, įgijimo šių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise pripažinimo. Ieškovo M. M. teigimu, šie nekilnojamojo turto objektai buvo įgyti šalims gyvenant kartu kaip šeima, vedant bendrą ūkį ir kiekvieno jų bei bendromis lėšomis, ir tokiais veiksmais bendro gyvenimo tikslu buvo siekiama įgyti bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovė N. K. neigė, kad su ieškovu gyveno kartu iki 2011 m. vasario mėn., neigė, kad su atsakovu vedė bendrą ūkį, ir teigė, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo įgyti jos asmeninėmis lėšomis ir už jai suteiktas kredito lėšas, jai siekiant šiuos objektus įgyti būtent asmeninės nuosavybės teise.

5111.

52Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad buvo bendras šalių susitarimas ginčo nekilnojamąjį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovo M. M. nurodytas aplinkybes, kad šalys gyveno kartu, o ieškovas padėdavo atsakovei buityje, padėjo remontuoti patalpas, teismas nepripažino įrodymais, kurie pakankamai patvirtintų, jog šalys buvo sutarę bendrai veikti visais klausimais, bendrai tvarkyti finansinius reikalus ir kartu siekė įsigyti arba sukurti bendrą turtą. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad būtent atsakovė N. K. skolinosi lėšas tiek turto įgijimui, tiek jo remontui, ir kreditas dar iki šiol nėra grąžintas, atsakovė imdama kreditą įkeitė turtą, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis piniginiais įnašais būtų prisidėjęs prie ginčo turto įgijimo, ir šalys 2011 m. sudarydamos tarpusavio susitarimą įvertino ieškovo lėšų panaudojimą ir susitarė dėl kompensacijos (80 000 Lt) jam išmokėjimo.

5312.

54Ieškovas M. M. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, kurioje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, parduodamas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), visas savo gautas lėšas – 160 000 Lt pervedė atsakovės kredito, paimto ginčo namų valdos įsigijimui, padengti, ir vėliau dengė kreditus, laidavo už atsakovės gautas paskolas. Mano, kad teismas neteisingai įvertino ir šalių 2011-10-11 sudarytą susitarimą.

55Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5613.

57Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde, o atsakovė N. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamai nustatytų faktinių duomenų ir jų netinkamos interpretacijos padarė neteisingas išvadas, todėl ieškovas pageidauja būti išklausytas, kad jis galėtų pateikti paaiškinimus dėl teismo sprendimo išvadų ir faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad dėl šalių skirtingų pozicijų, vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas, yra pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, tokiu būdu suteikiant galimybę šalims duoti paaiškinimus ir atsikirsti.

5814.

59Tačiau CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

6015.

61Šalių nurodyti motyvai nepagrindžia būtinybės bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas M. M., nesutikdamas su teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, turėjo galimybę paduoti ir padavė apeliacinį skundą, kuriame detaliai nurodė visus jo skundą pagrindžiančius motyvus ir argumentus, tokiu būdu apgindamas savo poziciją. Analogiškai tokią galimybę turėjo bei ja pasinaudojo ir atsakovė N. K., pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame itin daliai išdėstė visus savo atsikirtimus. Byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias faktines bylos aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos visos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

62Dėl nesusituokusių asmenų susitarimo įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis

6316.

64Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šalių bendros jungtinės veiklos pradžia sietina ne su konkretaus ieškovo nurodyto ginčo turto (žemės sklypo ir namo, buto) įsigijimu ar jo pagerinimu, bet su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, t. y. ne vėliau, kaip 1999 m., kai šalys lygiomis dalimis įsigijo įmokas, įmokėtas 250-III-ojoje Gyvenamojo namo statybos bendrijoje ( - ), jiems ( - ) gimė dukra G. (t. 1, b. l. 33–35), t. y. dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Tai, kad ginčo turtas įgytas jau galiojant 2000 m. CK, nekeičia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1999 metais, visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. bylos Nr. 3K-3-62/2015).

6517.

661964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Šio kodekso 43 straipsnyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu didesnė kaip 500 Lt, sudaromi rašytine forma. 1964 m. Civiliniame kodekse (472–476 straipsniai) jungtinės veiklos santykiai buvo reglamentuojami liberaliau negu dabar galiojančiame CK, nes jame sandorio negaliojimo dėl rašytinės formos nesilaikymo pasekmė nenurodyta. 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais.

6718.

68Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, nagrinėjamu atveju įtvirtintas CK 474 straipsnyje, o būtent įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

6919.

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

7120.

72Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; ir kt.).

7321.

74Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo (sukūrimo) bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl net pripažinus, kad šalys kartu gyveno ir bendrai tvarkė ūkį, turėtų būti vertinamos ir kitos sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 474 straipsnyje, o pagal suformuotą teismų praktiką turi būti įrodytas ir šalių susitarimas įgyti (sukurti) turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

7522.

76Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas M. M. tokio susitarimo dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo neįrodė, tačiau ieškovas su tuo nesutinka teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai įvertino įrodymus.

7723.

78Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisės normų reikalavimus dėl jungtinės veiklos ir suformuotą teismų praktiką, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė nurodytas teisės normas ir, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

79Dėl šalių susitarimo bendrai įgyti (pagerinti) namų valdą, esančią ( - )

8024.

81Byloje nustatyta, kad atsakovė N. K. 2006 m. gruodžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 4, b. l. 20–32) savo vardu pirko žemės sklypą ir jame esančius pastatus ( - ) už 290 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad pirkėja (atsakovė N. K.) prieš pasirašant sutartį sumokėjo 2 000 Lt, likusi suma bus sumokėta iš AB Sampo bankas suteikto pirkėjai (atsakovei) kredito. Kredito sutarties ir papildomo susitarimo nuorašai (t. 1, b. l. 43–55) patvirtina, kad AB Sampo bankas 2006 birželio 28 d. atsakovei N. K. suteikė 72 450 Eur kreditą būsto pirkimui ir remontui (sodo namui ( - )) bei vartojimo kreditų refinansavimui, o 2006 m. gruodžio 18 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo kredito suma buvo padidinta iki 141 045 Eur, papildant ir anksčiau nurodytą kredito paskirtį, nurodant, kad kreditas skiriamas taip pat gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių ( - ), pirkimui ir remonto darbų finansavimui. 2006-12-21 šios prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įregistruota atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp jo ir įsigyto ginčo turto, esančio ( - ), hipoteka (t. 4, b. l. 129–143). Pažymėtina, kad ieškovei N. K. suteikti kreditai dar nėra grąžinti. Taigi akivaizdu, kad namų valda buvo įgyta už atsakovės N. K. nuosavas ir būtent jai paskolintas, jos nuosavybėn perduotas lėšas (CK 6.870 straipsnis), nes kitokių įrodymų nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

8225.

83Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodyta pirkimo–pardavimo sutartimi, kredito sutartimi (su papildomais susitarimais) ir hipotekos lakštu, pagrįstai pripažino, kad atsakovės siekis buvo įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, prisiimant visus su tuo susijusius įsipareigojimus. Ieškovas M. M. net neteigia, kad šio objekto įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės, jam paskolintos ar šalių bendrai gautos lėšos.

8426.

85Ieškovas M. M. neginčija, kad didžioji turto dalis šalims gyvenant faktinėje santuokoje buvo įgyta už kreditų, suteiktų atsakovei, lėšas, tačiau teigia, kad jo elgesys, jam laiduojant už atsakovei suteiktus kreditus, vykdant kreditines prievoles, patvirtina, jog šalys šias prievoles suvokė kaip bendras ir vykdė iš bendrų ir asmeninių lėšų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos šiuo atveju tinkamai įvertino ieškovo M. M. laidavimo santykius, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo santykius, kurie nesuteikia jam teisės į nuosavybę. Laidavimas galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl bendrosios nuosavybės įgijimo, jei būtų patvirtinti ir įrodyti ieškovo M. M. turtiniai įnašai, įsigyjant šią nuosavybę, tačiau tokie nebuvo nustatyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovei suteikto kredito įmokas būtų mokėjęs ieškovas ar jos būtų mokėtos iš šalių bendrų lėšų.

8627.

87Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jo prisidėjimą prie šio, jo nuomone bendro turto, įsigijimo patvirtina byloje įrodyta aplinkybė, kad jis parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove N. K. po ½ dalį priklausiusį butą, esantį ( - ), faktiškai visas gautas lėšas – 160 000 Lt – pervedė atsakovės kredito, paimto už šios namų valdos įgijimą, padengimui. Šią aplinkybę byloje patvirtina nurodyto buto, esančio ( - ), 2008 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 36–41), iš kurios matyti, kad šis butas buvo parduotas už 325 000 Lt (po 162 500 Lt kiekvienam bendraturčiui), iš kurių 5 000 Lt šalys sutartyje patvirtino gavę lygiomis dalimis iki sutarties pasirašymo dienos, o likusi suma (320 000 Lt) bus pervesta atsakovės N. K. įsiskolinimo pagal nurodytą 2006-06-28 kredito sutartį dengimui.

8828.

89Šiuo atveju ieškovo M. M. veiksmai, padengiant dalį atsakovės kredito, panaudoto jai įgyjant namų valdą (žemės sklypą su pastatais), patys savaime kaip tokie nepatvirtina šalių susitarimo įgyti šį turtą bendrai, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovo lėšomis atliktas kredito dalies padengimas yra atsakovės N. K. prievolės įvykdymas trečiojo asmens lėšomis (CK 6.50 straipsnis), ir jam įvykdžius prievolę pereina kreditoriaus teisės skolininko atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas M. M. turėjo patirties, kaip reiktų elgtis siekiant apsaugoti savo interesus, kai įgyjamas bendras turtas, kadangi butas ( - ) tų pačių šalių bendro gyvenimo pradžioje buvo įgytas dalimis, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

9029.

91Vertinant susitarimo dėl bendro turto įgijimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju didelės reikšmės turi ir šalių 2011 m. spalio 11 d. sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas susitarimas (t. 2, b. l. 25–26), kurio turinys patvirtina, kad šalys – buvę faktiniai sutuoktiniai – juo būtent susitarė dėl lėšų, gautų pardavus nurodytą butą, esantį ( - ), kompensavimo ieškovui. Jame šalys nurodė, kad atsakovė N. K. yra skolinga ieškovui M. M. 80 000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. spalio 1 d. Šis susitarimas nėra nuginčytas ir patvirtina, kad ieškovas M. M. juo iš esmės pats pripažino, jog atsakovei suteikto kredito dalies padengimas lėšomis, ieškovo gautomis pardavus jam priklausiusio turto (buto) dalį, tėra piniginė prievolė ir nepatvirtina ginčo turto įgijimo šalių bendromis lėšomis aplinkybių.

9230.

93Ieškovas M. M. nesutinka su tokiu nurodyto šalių susitarimo aiškinimu, tačiau manytina, kad toks šalių laisva valia sudaryto susitarimo aiškinimas atitinka CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Susitarimo tekstas pakankamai aiškus ir jo antrame punkte aiškiai nurodyta, kad šalys susitaria, kad už parduotą minėto buto (susitarime nurodytas būtent butas, esantis ( - )) dalį N. K. skolinga M. M. 80 000 Lt, kuriuos įsipareigoja sumokėti iki 2016 m. spalio 1 d. Susitarimas sudarytas nutrūkus šalių santykiams ir yra patvirtintas notarine tvarka, todėl galima daryti išvadą, kad šalys nutraukdamos santykius tokiu būdu susitarė išspręsti tarp šalių kilusius ir dėl bendro jų gyvenimo atsiradusius finansinius klausimus, ir būtent turtinius klausimus dėl lėšų, gautų pardavus bendrą butą, pasidalinimo, t. y. kompensavimo. Šis susitarimas patvirtina ir tai, kad ieškovas M. M. tuo metu nekėlė klausimo dėl namų valdos, esančios ( - ), pripažinimo bendra šalių nuosavybe, kas savo ruožtu patvirtina, kad atsakovas šio turto nelaikė bendrąja daline nuosavybe.

9431.

95Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovo M. M. siekį įgyti nurodytą ginčo turtą kaip bendrąją dalinę nuosavybę, patvirtina byloje pateikti įrodymai apie jo turėtas išlaidas, remontuojant, rekonstruojant nurodytą gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas M. M. įrodė, jog jis organizavo ir atliko dalį remonto darbų, tai iš dalies patvirtina ir ieškovo pateikti byloje tam tikri įrodymai (t. 1, b. l. 65–73, t. 3, b. l. 125–126, 129–150, t. 6, b. l. 8–24), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie įrodymai tiesiogiai nepatvirtina, kad išlaidos buvo padengtos ieškovo lėšomis, kadangi nėra apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nes pateiktos tik tam tikros PVM sąskaitos, važtaraščiai, sutartys, be to, nėra įrodyta, kad šios išlaidos patirtos būtent dėl ginčo objekto remonto ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodyta skundžiamame teismo sprendime, kad net ir pinigų sumokėjimo už tam tikras statybines medžiagas ar remonto darbus faktas nepatvirtina, kad buvo mokėta ieškovo M. M. asmeninėmis lėšomis, ypač, kai byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė N. K. tuo metu yra pervedusi pakankamai dideles pinigines lėšas į ieškovo sąskaitą (pvz. t. 5, b. l. 103–104, 112–114, 119–122, 124–125, 128–132, 134). Be to, atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie jos turėtas tam tikras remonto išlaidas (t. 2, b. l. 88–89, t. 4, b. l. 50–62, 152–159). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nėra įrodyta, jog ieškovo M. M. atlikti gyvenamojo namo pagerinimo darbai ir dėl to turėtos išlaidos turėjo esminę reikšmę ginčo turto, kurį atsakovė N. K. buvo įgijusi savo lėšomis, vertės padidėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas galbūt galėtų reikalauti kompensacijos už atliktą ginčo turto pagerinimą, tačiau tai neįtakoja nekilnojamojo turto objekto (namų valdos) nuosavybės rūšies pasikeitimo. Ieškovo M. M. pateikti įrodymai apie prisidėjimą prie gyvenamojo namo remonto, šio turto pagerinimo, nesant kitų įrodymų, kad jis panaudojo savo ar šalių bendras lėšas nuosavybei įgyti, laikytini nepakankamais tam, kad pripažinti ginčo turtą šalių bendrąja daline nuosavybe.

9632.

97Ieškovo M. M. nurodomos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties, ieškovui neįrodžius konkrečių faktinių prisidėjimo prie ginčo turto įsigijimo (sukūrimo) aplinkybių, laikytinos neesminėmis, todėl šie ieškovo apeliacinio skundo motyvai neanalizuotini, ypač, kai byloje yra pateikti įrodymai apie atsakovei N. K. suteiktas dideles kredito lėšas, o atsakovės sąskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovė operavo pakankamomis piniginėmis lėšomis.

98Dėl lėšų, gautų pardavus butą Vokietijoje, priteisimo

9933.

100Byloje nustatyta, kad atsakovė N. K. 2010 m. birželio 10 d. savo vardu per įgaliotinę už 30 000 Eur įgijo butą, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 76–100). Atsakovė N. K. šį butą vėliau 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė už 26 500 Eur (t. 2. b. l. 45–81). Ieškovas M. M. šį turtą laiko įgytu, kaip bendrą jo ir atsakovės turtą, todėl atsakovei jį pardavus prašė priteisti 12 164 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą taip pat atmetė, kadangi laikė neįrodytu, jog šis turtas buvo įgytas bendrai, šalims faktiškai dėl to susitarus.

10134.

102Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieškovas M. M. apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad butas Vokietijoje atsakovės buvo įgytas už lėšas, gautas pardavus atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), už jį atsakovei sumokant iš savo sąskaitos. Tačiau ieškovas M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jo paaiškinimais ir liudytojų parodymais yra nustatyta, jog jis patalpose ( - ) atliko daug remonto darbų bei juos organizavo, o kadangi butas buvo parduotas už keturis kartus didesnę kainą, jo nuomone, didelę šios vertės padidėjimo dalį sudaro jo lėšomis ir darbu atlikti pagerinimai.

10335.

104Nurodyta ieškovo M. M. pozicija iš esmės patvirtina, kad patalpos, esančios ( - ), buvo atsakovės N. K. asmeninė nuosavybė, nes ieškovas neįrodinėjo ir neprašė pripažinti, kad ir šis nekilnojamojo turto objektas buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl ir gautos pardavus šį turtą lėšos buvo atsakovės asmeninės lėšos, kurias ji panaudojo įgyti butą Vokietijoje būtent asmeninės nuosavybės teise. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie ieškovo M. M. indėlį į patalpų, esančių ( - ), pagerinimą, neturi jokios esminės reikšmės. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas tam tikras piniginių lėšų judėjimo interpretavimas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu atsakovės N. K. asmeninės nuosavybės teisėms į butą Vokietijoje paneigti.

105Dėl įrodymų vertinimo

10636.

107Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-158-695/2015).

10837.

109Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

11038.

111Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, aptarė byloje pateiktus įrodymus, vertino jų įrodomąją reikšmę ir savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visumos vertinimo kontekste. Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde akcentuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą netinkamą įrodymų vertinimą nenurodo jokių konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, o iš esmės tik nesutinka su teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Tačiau vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip juos vertina ieškovas, nereiškia, jog teismas pažeidė CPK normose ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykle. Kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, patvirtina ir jau nurodyta ieškovo M. M. apeliacinio skundo argumentų analizė.

11239.

113Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nesusituokusių asmenų jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, remdamasis teismų praktikoje suformuotomis šių normų taikymo taisyklėmis, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nenustatyti pagrindai skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, dėl ko sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11440.

115Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Iš esmės tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Todėl kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo motyvai neturi tiesioginės įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, ir dėl kiekvieno jų atskirai nepasisako.

116Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

11741.

118CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

11942.

120Apeliantas (ieškovas) M. M. apeliaciniu skundu nesutinka su vertimo paslaugų priskyrimu advokato teisinėms paslaugoms, kadangi iš duomenų apie atliktas paslaugas matyti, jog vertimą atliko vertimo įstaiga, o ne advokatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi nagrinėjamu atveju teismui atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei iš ieškovo turi būti priteisiamos ne tik jos turėtos išlaidos advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, bet ir visos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

12143.

122Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas CPK 88 straipsnyje numatytų išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl buto, esančio ( - ) įsigijimo aplinkybių ir nuosavybės teisių į jį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės N. K. atstovas advokatas D. M. pateikė teismui banko sąskaitų išrašus ir sąskaitas faktūras vokiečių kalba bei jų vertimus į lietuvių kalbą. Šiais rašytiniais įrodymais atsakovė N. K. grindė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus, jog minėtas butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Minėti rašytiniai įrodymai (kartu su vertimais į lietuvių kalbą) buvo prijungti prie bylos, jais buvo vadovaujamasi tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek teismui priimant sprendimą. Šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra, kurioje kaip paslaugų pirkėja yra nurodyta atsakovė N. K., bei fiskalinis mokėjimo kvitas, kuriame nurodyta už vertimo paslaugas apmokėta 15 Eur suma. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei N. K. priteisė turėtas 15 Eur išlaidas už vertimo paslaugas.

12344.

124Apeliantas M. M. taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų už baigiamosios kalbos surašymą, pildymą, civilinės bylos numeravimą, susipažinimą su bylos medžiaga, stenogramų darymą, dokumentų parengimą, kopijavimą, išsiuntimą pagrįstumą.

12545.

126Iš civilinėje byloje esančio atsakovės N. K. atstovės advokatės G. G. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jame esančios bylinėjimosi išlaidų detalizacijos (t. 6 b. l. 36–37) bei išrašytų sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovės atstovė G. G. baigiamosioms kalboms ruošėsi, t. y. surašė baigiamąją kalbą ir ją papildė pagal pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sugaišo 10 val. (5 + 2,5 + 2,5). Atsakovei N. K. už šių paslaugų teikimą buvo išrašytos sąskaitos faktūros 484 Eur (242 + 121 + 121) sumai (t. 6 b. l. 44, 50, 54). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildome sprendime pagrįstai pažymėjo, jog atsakovės atstovės sąskaita išrašyta ne tik už baigiamosios kalbos, kaip atskiro procesinio dokumento, surašymą, tačiau ir už ruošimąsi teismo posėdžiui, kuriame turėjo būti baigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės ir sakomos baigiamosios kalbos, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Rekomendacijų 8.19 p., pagal kurį už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 dydžio koeficientas. Kadangi šios paslaugos buvo suteiktos skirtingais laikotarpiais (2015-12-23, 2016-02-24, 2016-03-17), šių paslaugų teikimo metu galiojo 2015 m. II ketvirčio ir 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 713,90 Eur ir 735,10 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad maksimali už 10 valandų pasiruošimo teismo posėdžiui (pasiruošimą baigiamosioms kalboms) priteistina suma negali viršyti 724,50 Eur ((5 x 713,90 x 0,1) + (5 x 735,10 x 0,1)) sumos. Atsakovės sumokėta 484 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl, atmetus ieškinį, pagrįstai priteista iš ieškovo.

12746.

128Nors apeliantas M. M. apeliaciniame skunde kelia bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos numeravimu, pagrįstumo klausimą, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas šių išlaidų atsakovei iš ieškovo nepriteisė ir nurodė, jog teismo žinioje esančios bylos lapus sunumeruoja teismo posėdžių sekretorius, o dalyvaujantiems byloje asmenims ar jų atstovams galimybė numeruoti teismo žinioje esančios bylos nenumatyta.

12947.

130Apeliantas M. M. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų susipažinimui su bylos medžiaga ir stenogramų darymui, nurodo, jog šios išlaidos Rekomendacijose nenumatytos, todėl negali būti priteistinos. Be to, apeliantas teigia, jog nėra žinoma apie advokato padėjėjos N. Š., kuri suteikė minėtas paslaugas, dalyvavimą civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra atsakovės ir advokato padėjėjos N. Š. sudaryta atstovavimo sutartis (t. 3 b. l. 180), kuri patvirtina atsakovės N. K. interesų atstovavimą šioje byloje. Iš byloje esančios sąskaitos faktūros už suteiktas teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovė advokato padėjėjai N. Š. sumokėjo 190 Eur sumą už susipažinimą su byla ir teismo posėdžių garso įrašų stenogramų parengimą. Minėtos išlaidos yra priskirtinos prie su pasirengimu teismo posėdžiui susijusių išlaidų, todėl turi būti vadovaujamasi Rekomendacijų 8.19 p., pagal kurį už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 dydžio koeficientas. Šių paslaugų teikimo metu galiojo 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 713,90 Eur. Išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad advokato padėjėja susipažinimui su civiline byla ir stenogramų darymui sugaišo 7,5 val. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamos civilinės bylos apimtis yra didelė, taigi susipažinimas su byla užtruko, teismo posėdžių garso įrašų stenogramų rengimas taip pat užtruko dėl ilgos teismo posėdžių trukmės. Įvertinus tai, kad pagal Rekomendacijų 4 punktą už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus užmokesčio, maksimali už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas (susipažinimą su byla, stenogramų parengimą) suma yra 428,34 Eur (7,5 x 713,90 x 0,1 x 0,8). Atsakovės sumokėta 190 Eur suma už minėtas teisines paslaugas yra protinga ir pagrįsta, todėl, atmetus ieškinį, pagrįstai priteista iš ieškovo.

13148.

132Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei itin dideles bylinėjimosi išlaidas už dokumentų parengimą, kopijavimą, išsiuntimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės atstovė išrašė sąskaitas faktūras už 2016-02-08, 2016-03-14 prašymų dėl teismo įpareigojimo surašymą, 2016-02-08, 2016-02-15, 2016-02-22 ir 2016-02-23, 2016-03-10 prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo surašymą, dokumentų kopijavimą ir tvirtinimą, kurių bendra suma sudaro 127,02 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti protingos, racionalios, įstatymas nedraudžia kelių prašymų apjungti ir pateikti kaip vieną dokumentą, todėl 2016-02-08 prašymai (abu pateikti tą pačią dieną) galėjo būti surašyti kaip vienas procesinis dokumentas. Analogiškai teismas vertino ir 2016-02-22 bei 2016-02-23 prašymus dėl papildomų duomenų prijungimo prie bylos bei 2016-03-10 ir 2016-03-14 prašymus, kadangi jie pateikti tik vienos dienos ir vienos darbo dienos skirtumu. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas tik už keturių prašymų surašymą. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 dydžio koeficientas už kiekvieno tokio pobūdžio dokumento parengimą. Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 735,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali už kiekvieno tokio prašymo parengimą priteistina suma negali viršyti 294,04 Eur (735,10 x 0,4). Pirmosios instancijos teismas už keturių prašymų surašymą priteisė 72,60 Eur (18,15 x 4) sumą. Ši suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl, atmetus ieškinį, pagrįstai priteista iš ieškovo.

13349.

134Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už aukščiau minėtų prašymų parengimą, vadovavosi Rekomendacijų 8.17 p. tačiau tai neturi įtakos priimto papildomo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip jau minėta, atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų už prašymų surašymą dydis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos yra pagrįstos, protingos, realios, todėl pagrįstai priteistos iš ieškovo.

13550.

136Apeliantas M. M. taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės D. G. kelyje į teismą praleisto laiko įkainiais, priteisimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės atstovė advokatė D. G. neabejotinai patyrė realias kelionės išlaidas, kadangi atstovės darbo vieta yra Panevėžio mieste, o civilinė byla buvo nagrinėjama Kauno mieste. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atstovė, vykdama į kitą miestą, patyrė ne tik kuro ir transporto priemonės eksploatacijos išlaidas, tačiau ir sugaišo savo darbo valandas (darbo laiko sąnaudos). Be to, pažymėtina, kad nors atsakovės atstovės D. G. išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta suteiktų paslaugų suma yra 840 Eur, tačiau iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovė N. K. atstovei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo tik 665,60 Eur, t. y. 174,40 Eur mažiau.

13751.

138Rekomendacijų 2 p. numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

13952.

140Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atstovės D. G. atsakovei išrašyta sąskaita už teisines paslaugas apima ne tik kelionėje į teismo posėdį sugaištą laiką, tačiau ir susipažinimą su civiline byla bei pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme, procesinių dokumentų parengimą bei išsiuntimą, t. y. teisinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos kompleksiškai, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, būtinybę atstovei išvykti į kitą vietovę, negu registruota jos darbo vieta, į tai, kad teismo posėdis, kuriame advokatė D. G. atstovavo atsakovės interesus, užtruko nuo 9.46 val. iki 16.51 val. (10.14–10.31 val. ir 12.16–13.11 teismo posėdžio pertraukos), bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas už advokatės D. G. suteiktas teisines paslaugas, tame tarpe ir kelionės išlaidas.

14153.

142Apeliantas taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų dokumentų kopijavimui pagrįstumą ir nurodo, jog byloje nėra šias išlaidas pagrindžiančių duomenų, t. y. mokėjimą už kopijų darymą patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie argumentai nepagrįsti, o išlaidos už dokumentų kopijavimą yra pagrįstos ir realios. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pagal CPK 113 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju dokumentai buvo teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl atsakovės atstovė turėjo parengti procesinių dokumentų kopijas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (ieškovui, trečiajam asmeniui). Tai, kad byloje nėra pateikta kopijų darymą patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo laikyti šias išlaidas nepagrįstomis, kadangi kopijas gali padaryti ne tik kopijavimo paslaugas teikiantys subjektai, kopijos gali būti daromos ir advokato darbo vietoje, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju už kopijų darymą nepatiriamos išlaidos (popieriaus, spausdintuvo ir pan. sąnaudos). Be to, pažymėtina, kad šios išlaidos yra priskaičiuotos prie procesinių dokumentų (prašymų) parengimo išlaidų, o, kaip jau minėta, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis.

14354.

144Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nedetalizavo, už kurio advokato ir kokias teisines paslaugas priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei, todėl, manytina, kad į šią sumą buvo įskaičiuotos ir išlaidos advokatės G. G. pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančio atsakovės atstovės advokatės G. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo priedų matyti, kad atsakovė šioje byloje turėjo 2 914,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatų D. M., D. G. ir G. G. atstovavimo išlaidos bei išlaidos už vertimo paslaugas. Advokatams D. M. ir D. G. atsakovė sumokėjo 1 515,60 Eur sumą. Kauno apylinkės teismas skundžiamame 2016 m. balandžio 20 d. sprendime klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendė tik iš dalies, t. y. priteisė atsakovei 1 515,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi liko nepasisakyta dėl kitų, t. y. 1 398,95 Eur, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. papildomame sprendime aiškiai nurodė, jog priimant teismo sprendimą, teismas įvertino ir paskirstė būtent advokatams D. M. ir D. G. už teisines paslaugas atsakovės sumokėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepasisakė dėl likusios dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors atsakovė iki baigiamųjų kalbų pradžios buvo pateikusi tiek prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

145Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14655.

147Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo M. M. prašymą ir atidėjo 804,30 Eur likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka ir atmetus ieškovo M. M. apeliacinį skundą, iš ieškovo M. M. priteistina 804,30 Eur likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis).

14856.

149Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė N. K. už atsiliepimus į apeliacinį skundą (dėl teismo sprendimo ir papildomo sprendimo) parengimą ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 968 Eur ir 181,50 Eur (iš viso 1149,50 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą negali viršyti 983,97 Eur (756,90 x 1,3). Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo ir už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo parengimą, vertinant juos kaip atskirus procesinius dokumentus, šio dydžio neviršija. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės pateikti atsiliepimai į apeliacinius skundus yra didelės apimties, juose detaliai išanalizuoti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti atsikirtimai į juos, išsamiai nurodytos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, pateiktas teisinis jų vertinimas, teismų praktika. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 149,50 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

150Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

151Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir 2016 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

152Priteisti iš atsakovo M. M. ( a. k. ( - ) atsakovei N. K. (a. k. ( - ) 1 149,50 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 804,30 Eur žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

153Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas M. M. ieškinyje teismo prašė pripažinti bendrąja daline M. M. ir... 8. 2.... 9. Atsakovė N. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šalys yra pasidalinusios... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 14. 4.... 15. Teismas iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų sprendė, jog... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. papildomu sprendimu priteisė... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad 15 Eur išlaidos už vertimo paslaugas yra pagrįstos ir... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliaciniais skundais ieškovas M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės... 24. 1.1.... 25. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo... 26. 1.2.... 27. Teismas, vertindamas ieškovo prisidėjimą prie bendro turto, neatsižvelgė... 28. 1.3.... 29. Teismas neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių... 30. 1.4.... 31. Nurodo, kad butas Vokietijoje pirktas už lėšas, kurios gautos iš šalių... 32. 1.5.... 33. Teismas, pripažinęs ieškovo prisidėjimą prie turto įgijimo (sukūrimo) ir... 34. 1.6.... 35. Teismas netinkamai įvertino šalių sudarytą 2011-10-11 susitarimą ir... 36. 1.7.... 37. Minėtas susitarimas neatitinka jokių civilinių teisinių santykių – tai... 38. 1.8.... 39. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nenori prisiimti proporcingą... 40. 1.9.... 41. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi... 42. 8.... 43. Atsakovė N. K. atsiliepimais į ieškovo M. M. apeliacinius skundus prašo... 44. IV.... 45. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 46. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 47. 9.... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. 10.... 50. Byloje tarp šalių – buvusių faktinių sutuoktinių – kilo ginčas dėl... 51. 11.... 52. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog nebuvo... 53. 12.... 54. Ieškovas M. M. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, jog teismas... 55. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 56. 13.... 57. Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde, o atsakovė N. K. atsiliepime į... 58. 14.... 59. Tačiau CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko... 60. 15.... 61. Šalių nurodyti motyvai nepagrindžia būtinybės bylą apeliacinės... 62. Dėl nesusituokusių asmenų susitarimo įgyti turtą bendrosios dalinės... 63. 16.... 64. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šalių... 65. 17.... 66. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos... 67. 18.... 68. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas... 69. 19.... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad... 71. 20.... 72. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta... 73. 21.... 74. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės... 75. 22.... 76. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas M. M. tokio susitarimo... 77. 23.... 78. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisės normų... 79. Dėl šalių susitarimo bendrai įgyti (pagerinti) namų valdą, esančią ( -... 80. 24.... 81. Byloje nustatyta, kad atsakovė N. K. 2006 m. gruodžio 5 d.... 82. 25.... 83. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodyta pirkimo–pardavimo... 84. 26.... 85. Ieškovas M. M. neginčija, kad didžioji turto dalis šalims gyvenant... 86. 27.... 87. Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jo prisidėjimą prie šio, jo... 88. 28.... 89. Šiuo atveju ieškovo M. M. veiksmai, padengiant dalį atsakovės kredito,... 90. 29.... 91. Vertinant susitarimo dėl bendro turto įgijimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju... 92. 30.... 93. Ieškovas M. M. nesutinka su tokiu nurodyto šalių susitarimo aiškinimu,... 94. 31.... 95. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovo M. M. siekį įgyti... 96. 32.... 97. Ieškovo M. M. nurodomos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties,... 98. Dėl lėšų, gautų pardavus butą Vokietijoje, priteisimo ... 99. 33.... 100. Byloje nustatyta, kad atsakovė N. K. 2010 m. birželio 10 d. savo vardu per... 101. 34.... 102. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieškovas M. M. apeliaciniame skunde... 103. 35.... 104. Nurodyta ieškovo M. M. pozicija iš esmės patvirtina, kad patalpos, esančios... 105. Dėl įrodymų vertinimo ... 106. 36.... 107. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 108. 37.... 109. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 110. 38.... 111. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė,... 112. 39.... 113. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 114. 40.... 115. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą neturėtų... 116. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 117. 41.... 118. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 119. 42.... 120. Apeliantas (ieškovas) M. M. apeliaciniu skundu nesutinka su vertimo paslaugų... 121. 43.... 122. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas CPK 88 straipsnyje numatytų išlaidų... 123. 44.... 124. Apeliantas M. M. taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų už baigiamosios... 125. 45.... 126. Iš civilinėje byloje esančio atsakovės N. K. atstovės advokatės G. G.... 127. 46.... 128. Nors apeliantas M. M. apeliaciniame skunde kelia bylinėjimosi išlaidų,... 129. 47.... 130. Apeliantas M. M. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų... 131. 48.... 132. Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 133. 49.... 134. Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už... 135. 50.... 136. Apeliantas M. M. taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 137. 51.... 138. Rekomendacijų 2 p. numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už... 139. 52.... 140. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atstovės D. G. atsakovei išrašyta... 141. 53.... 142. Apeliantas taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų dokumentų kopijavimui... 143. 54.... 144. Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 145. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 146. 55.... 147. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo M.... 148. 56.... 149. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 150. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 151. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir 2016 m.... 152. Priteisti iš atsakovo M. M. ( a. k. ( - ) atsakovei N. K. (a. k. ( - ) 1... 153. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....