Byla e2S-553-265/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uosto verslo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Uosto verslo centras“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-70 ir 2016-01-28 susitarimą Nr. 13-SŽN-20-(14.13.55.) dėl šios sutarties pakeitimo, panaikinti 2016-08-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-160823-00075, panaikinti 2016-08-26 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-160826-00080, panaikinti 2016-08-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-160830-00082.
  2. Ieškovas reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Uosto verslo centras“ atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, ir uždrausti atsakovui UAB „Uosto verslo centras“ perleisti žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini esančius statinius kitiems asmenims.
  3. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sklype esantys pastatai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad statybos darbai keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui bei suteiktų pagrindą atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės, tai prieštarautų valstybės interesams.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Ieškinio užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė UAB „Uosto verslo centras“, į. k. 304044876, atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir uždraudė atsakovei UAB „Uosto verslo centras“, į. k. 304044876, perleisti žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esančius statinius kitiems asmenims.
  2. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sąsajumą su reiškiamu ieškinio reikalavimu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo.
  3. Pažymėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Uosto verslo centras“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo prima facie visiškai nevertino. Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi nuomos sutartis jokioms imperatyvioms teisės aktų normoms neprieštarauja. Aplinkybę, kad ieškinyje reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, patvirtina kitų institucijų priimti sprendimai. Net ir patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovė turėtų teisę nuomotis prie jų esančią žemę ir vykdyti šių pastatų rekonstrukciją arba griovimą bei naują statybą.
    2. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas nesant antrosios būtinosios sąlygos - grėsmės palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės tariamus ketinimus perleisti žemės sklype esančius pastatus tretiesiems asmenims, ieškovas nenurodė ieškinyje, taip pat jų nenustatė teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Net jei žemės sklype esančių pastatų savininkai pasikeistų, tai nesukeltų jokios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    3. Ieškovas nepagrindė, kaip projektavimo darbai galėtų apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šioje byloje nėra sprendžiamas nei žemės sklypo atlaisvinimo, nei nuostolių iš valstybės priteisimo klausimas. Net jei sprendimo pasekmė būtų pareiga šalinti statybos padarinius pagal ginčijamus statybas leidžiančius dokumentus, tą pareigą vykdytų pati atsakovė ir nėra jokių duomenų, kad ji yra nepajėgi ją įvykdyti.
    4. Teismas nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, nes paprastai ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartis ir statybas leidžiančius dokumentus statybos yra nestabdomos ir leidžiama statytojui veikti savo rizika.
    5. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisingos ir neekonomiškos, neproporcingos ir pažeidžia viešąjį interesą.
    6. Prideda naujus įrodymus: Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. spalio 11 d. nutarimo kopiją, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo kopiją, dalies nuostolių paskaičiavimus ir juos pagrindžiančių įrodymų kopijas, statinių išdėstymo planus iš kadastro duomenų bylos.
  2. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

108.1. Apeliantės argumentai negali būti pripažinti kaip pakankami išvadai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo šioje proceso stadijoje. Tai yra teisės normų aiškinimo ir vertinimo klausimas, kuris gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

118.2. Patenkinus ieškinio reikalavimus, ir atsakovei praradus galimybes nuomotis ginčo žemės sklypą, sklypas būtų grąžintas valstybei. Atlikti statybos darbai keltų grėsme operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, be to, padidėjusi statinių vertė suteiktų pagrindą atsakovei reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybes, kas prieštarautų valstybės interesams.

  1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

12Teismas

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmestinas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliantė pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. spalio 11 d. nutarimo kopiją, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo kopiją, dalies nuostolių paskaičiavimus ir juos pagrindžiančių įrodymų kopijas, statinių išdėstymo planus iš kadastro duomenų bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė neturėjo galimybės pateikti ankščiau minėtus įrodymus, o jais yra grindžiamos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje keliamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą.
  4. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemones dėl apribojimų, įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą.
  5. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016).
  6. Susipažinus su ieškovo pateiktais įrodymais nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad jie nepatvirtina preliminaraus ieškovo reikalavimų pagrįstumo.
  7. Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, ieškinys iš esmės nenagrinėjamas. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliantės argumentai, jog ieškovas vadovaujasi nebegaliojančiais teisės aktais, negali būti pripažinti kaip pakankami išvadai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo, teisės normų aiškinimą ir vertinimą atliks teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės. Ieškinio nepagrįstumo nepatvirtina ir apeliantės nurodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11826-838/2016. Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, taip pat pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjimo dalykas nebuvo ginčo sandorio teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Dėl to, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
  8. Konstatavus, jog preliminarus (lot. „prima facie“) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  9. Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui grindė aplinkybėmis, jog nesiėmus šių priemonių, sklype esantys pastatai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų sprendimo vykdymą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teigė, kad atlikti statybos darbai keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui bei suteiktų pagrindą atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės, kas prieštarautų valstybės interesams.
  10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytais argumentais dėl to, kad teismui patenkinus ieškinį, sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi atlikti statybos darbai keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, padidėjusi statinių vertė suteiktų pagrindą atsakovei reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybes, tai prieštarautų valstybės interesams.
  11. Nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovė grindžia ir prieštaravimu teisingumo, ekonomiškumo principams bei viešojo intereso pažeidimu.
  12. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvokos, kuri yra vertinamojo pobūdžio, turinys gali būti atskleidžiamas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Taigi, jeigu konkrečioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai ar neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229/2010).
  13. Nagrinėjamu atveju, tarpusavyje konkuruoja viešasis interesas, kad valstybės turtas (žemė) būtų naudojama teisėtai ir racionaliai, gaunat iš to maksimalią naudą, o taip pat atsakovės interesas ir toliau naudotis ginčo žemės sklypu, vystant savo investicinį projektą. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šioje byloje prioritetą pagrįstai suteikė viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, dera su viešojo intereso apsaugos tikslu, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
  14. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo taikytu draudimu perleisti ginčo sklype esančius statinius kitiems asmenims. Atsakovė teigia, kad nėra jokios grėsmės, jog šie pastatai bus perleisti tretiesiems asmenims ir pažymi, kad net ir pastatų savininkų pasikeitimas nekeltų grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog šiuo metu nėra įrodymų apie atsakovės ketinimus perleisti jai priklausančius statinius, neleidžia daryti prielaidos, kas toks perleidimas nevyks ateityje. Pritartina atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, jog statinių savininko pasikeitimas neabejotinai turėtų įtakos bylos eigai ir proceso operatyvumui, kadangi atsiradus papildomoms šalims procese butų apsunkintas bylos nagrinėjimas.
  15. Iš teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. patenkino atsakovės UAB „Uosto verslo centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas nutarė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei UAB „Uosto verslo centras“, juridinio asmens kodas: 304044876, atlikti statybos konservavimo darbus žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, kadastrinis numeris Nr. Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pagal statinio projekto vadovo R. U. parengtą statybos konservavimo projektą.
  16. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo bei viešojo intereso pažeidimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai