Byla 2A-831-459/2018
Dėl 265,00 Eur dienpinigių išieškojimo bei 1247,25 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį atsakovui D. N. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl 265,00 Eur dienpinigių išieškojimo bei 1247,25 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovas D. N. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu dėl dienpinigių už 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo. DGK 2016-12-21 sprendimu Nr. DGKS-5702 atsakovo D. N. prašymą tenkino iš dalies, tai yra nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 2 226,00 Eur dienpinigių ir 1 571,43 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už uždelstą atsiskaityti laiką, o likusią atsakovo prašymo dalį atmetė.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „( - )“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir panaikinti DGK 2016-12-21 sprendimo Nr. DGKS-5702 dalį dėl 265,00 Eur dienpinigių išieškojimo bei 1 247,25 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir bylinėjimo išlaidų. Dėl likusios dalies, tai yra 1961 Eur dienpinigių išieškojimo ir 324,18 Eur vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo, sprendimo neginčija ir jį įvykdė.
  3. 2016-04-08 atsakovas su ieškove pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2, kuria susitarė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį – 460 Eur mėnesinę algą, priemokas, priedus, nustatyta darbo dienos trukmė – 8 valandų darbo diena, 5 dienų darbo savaitė, kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų apmokėjimo sąlygos. Darbo sutartis įsigaliojo 2016 m. balandžio 8 d. ir atsakovas pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 11 d. 2016 m. liepos 1 d. buvo padarytas darbo sutarties pakeitimas, nustatant darbo užmokestį 500 Eur. 2016 m. rugsėjo 19 d. atsakovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovas kreipėsi į DGK, kadangi ieškovė atleisdama iš darbo atsakovą neišmokėjo dienpinigių ir kitų sumų.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė DGK 2016-12-21 sprendimą Nr. DGKS-5702, sumažino DGK 2016-12-21 sprendimu Nr. DGKS-5702 priteistą iš ieškovės 2 226,00 Eur dienpinigių sumą iki 2 173,00 Eur dienpinigių. Kitą DGK 2016-12-21 sprendimo Nr. DGKS-5702 dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovės UAB „( - )“ atsakovui D. N. 829,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 9,20 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Pagrindinis ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl D. N. komandiruotėje išbūtų dienų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal UAB „( - )“ 2016-07-07 įsakymą Nr. 2016/07/07-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą atsakovas išvyko į Švediją 2016-07-07, numatytas grįžimas 2016-08-11. UAB „( - )“ 2016-08-20 įsakyme Nr. 2016/08/20-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą nurodyta, kad atsakovas D. N. 2016-08-22 išvyksta į Švediją ir numatytas grįžimas 2016-09-16. DGK atsakovo D. N. buvimo komandiruotėje dienas suskaičiavo taip: 2016 m. rugpjūčio mėnesį komandiruotėje atsakovas išbuvo 23 dienas, 2016 m. rugsėjo mėnesį – 19 d. Tuo tarpu ieškovė UAB „( - )“ pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėja, jog atsakovas 2016 m. rugpjūčio mėnesį komandiruotėje išbuvo 21 dieną, rugsėjo mėnesį – 16 d.
  3. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis dienpinigių skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009-03-06 iki 2017-02-01) Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienos), padarė išvadą, kad ieškovė, skaičiuodama dienpinigius už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, neskaičiavo dienpinigių už 2016 m. rugpjūčio 12 d., kai atsakovas D. N. parvyko į Lietuvą, todėl atsakovui D. N. dienpinigiai už 2016 m. rugpjūčio mėnesį turėjo būti sumokėti už 22 dienas.
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovės pateiktame 2016 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme Nr. 2016/08/20-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą numatyta grįžimo į Lietuvą data 2016-09-16, tačiau iš pateikto kelto bilieto, atsakovo D. N. ir liudytojo K. S. paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas D. N. iš Švedijos Karalystės į Lietuvą išvyko 2016-09-19. Atleistas iš darbo buvo 2016-09-19 d., todėl atsakovui D. N. už 2016 m. rugsėjo mėnesį priklauso dienpinigiai už 19 kalendorinių dienų.
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė uždelsė atsiskaityti su atsakovu, nes darbo užmokestis už 2016 m. rugsėjo mėnesį sumokėtas 2016-10-13, dienpinigiai už 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius nesumokėti, todėl jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką iki DGK sprendimo priėmimo dienos, tai yra už 66 darbo dienas, iš viso 1571,43 Eur (500 Eur : 21 vid. d. d. ) x 66 d. d.). Teismas išaiškino, kad Darbo kodekso (toliau – DK) (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 str. 1 d. įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, todėl atleidimo dieną ieškovė turėjo sumokėti atsakovui ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, įskaitant dienpinigius. Vadovaudamasis DK 141 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi ieškovas privalo sumokėti atsakovui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.
  6. Skirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas teismas akcentavo, jog buvo patenkinta ieškinio reikalavimo dalis dėl dienpinigių priteisimo (dienpinigių suma sumažinta 53 Eur), todėl ieškinio reikalavimas tenkintas 2,4 proc. Atsakovui pateikus duomenis, jog patirta 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės atsakovui priteista 829,60 Eur (97,6 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma sudaro 9,20 Eur (CPK 88 str.).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. UAB „( - )“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-89-999/2018 bei patenkinti ieškinį visa apimtimi, t. y. panaikinti DGK 2016-12-21 sprendimo Nr. DGKS-5702 dėl darbo bylos Nr. APS-7-20000 dalį dėl 265,00 Eur dienpinigių išieškojimo bei 1 247,25 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir dėl šios dalies atsakovo prašymą atmesti.
  2. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, kad atsakovas komandiruotėje išbuvo ne iki 2016-09-16, o iki 2016-09-19. Atsakovo komandiruotės trukmė buvo nustatyta 2016-08-20 įsakymu Nr. 2016/08/20-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą. Ta aplinkybė, jog atsakovas iš komandiruotės grįžo vėliau, nei buvo nurodyta įsakyme, dėl nepriklausančių nuo apelianto aplinkybių, negali būti vertinama atsakovo naudai.
  3. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino DK 141 straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, t. y. dėl dienpinigių išmokėjimo termino bei jų priskyrimo prie darbo užmokesčio. Nurodo, kad dienpinigiai nėra priskiriami prie sumų, mokėtinų pagal darbo sutartį, dėl to dienpinigių išmokėjimui nėra numatyti terminai, todėl jie neturi būti išmokami darbuotojo atleidimo dieną, o vidutinis darbo užmokestis už uždelstą sumokėti dienpinigius laiką negali būti skaičiuojamas, kadangi terminas nėra apibrėžtas.
  4. Apeliantė pažymi, kad teismas, skirstydamas tarp šalių bylinėjimo išlaidas, neteisingai nustatė pagal ieškinį patenkintų reikalavimų dalį, t. y. 2,4 proc., nes patenkintų reikalavimų dalis sudaro 3,5 proc., dėl to iš apeliantės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo naudai apskaičiuota neteisingai. Pažymi ir tai, kad nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau iš atsakovo apeliantės naudai nebuvo priteista apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.
  5. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą nepateiktas.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11Faktinės bylos aplinkybės

  1. Į bylą pateiktas UAB „( - )“ 2016 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 2016/07/07-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą (b. l. 10), kuriame numatyta grįžimo į Lietuvą data – 2016 m. rugpjūčio 11 d. Pateiktas UAB „( - )“ 2016 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 2016/08/20-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą (b. l. 11), kuriame numatyta grįžimo į Lietuvą data – 2016 m. rugsėjo 16 d. Pateiktas kelto bilietas, kuriame nurodyta išvykimo iš Karlshamno (Švedija) data – 2016 m. rugpjūčio 11 d., parvykimas į Lietuvą – 2016 m. rugpjūčio 12 d. 9.00 val. (b. l. 12). Pateikta neterminuota darbo sutartis Nr. 2, sudaryta tarp UAB „( - )“ ir D. N., iš kurios matyti, jog D. N. projektų vadovu pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 11 d., darbo užmokestis 460 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 500 Eur (b. l. 14–16). Pateikti atlyginimų žiniaraščiai, iš kurių matyti, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį D. N. buvo išmokėtas darbo užmokestis – 434,57 Eur atskaičius mokesčius, 2016 m. rugsėjo mėnesį – 368,42 Eur, atskaičius mokesčius, į šią sumą įeina ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – 156,69 Eur (b. l. 19, 20). Pateikti mokėjimo nurodymai: Nr. 117, jog D. N. sumokėta 434,57 Eur, Nr. 118 – 368,42 Eur (b. l. 21, 22). Pateikti išrašai apie D. N. priskaičiuotus dienpinigius 2016 m. rugpjūčio mėnesį – 1113 Eur, 2016 m. rugsėjo mėnesį – 848 (b. l. 24, 25). Iš mokėjimų nurodymų matyti, jog UAB „( - )“ D. N. sumokėjo 1961,00 Eur dienpinigių (b. l. 26), 275,55 Eur vidutinio darbo užmokesčio (b. l. 27). Pateiktas D. N. prašymas atleisti jį iš darbo savo noru 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 65). Į bylą pateiktas kelto bilietas, kuriame D. N. grįžimo iš Karlshamno į Lietuvą (Klaipėdą) data nurodyta 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 91–92).

12Dėl ieškovės apeliacinio skundo

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovės pateiktame 2016-08-20 įsakyme Nr. 2016/08/20-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą grįžimo į Lietuvą data numatyta 2016-09-16, tačiau iš pateikto kelto bilieto, teismo posėdžio metu atsakovo D. N. ir liudytojo K. S. duotų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas D. N. iš Švedijos Karalystės į Lietuvą išvyko 2016-09-19. Atleistas iš darbo buvo 2016-09-19, todėl atsakovui D. N. už 2016 m. rugsėjo mėnesį dienpinigiai priklauso už 19 kalendorinių dienų. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas iš komandiruotės grįžo vėliau, nei buvo nurodyta įsakyme, dėl nepriklausančių nuo apeliantės aplinkybių, negali būti vertinama atsakovo naudai.
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas esmines bylos aplinkybes ir įrodymus padarė teisingą išvadą, kadangi apeliantė savo argumentus grindžia 2016-08-20 įsakymu Nr. 2016/08/20-K-DN dėl D. N. komandiruotės į Švedijos Karalystę Lidkopingo miestą, tačiau minėtas įsakymas yra surašytas šeštadienį (poilsio dieną), įsakyme nėra žymos, kad atsakovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu (nėra atsakovo parašo, vardo, pavardės ir datos). Kaip paaiškino pats atsakovas, įprastai nežinodavo, nei kada išvyks dirbti, nei kokia komandiruotės trukmė, o su įsakymais dėl komandiruočių išvis niekada nebūdavo supažindinamas, viskas buvo nurodoma žodžiu. Turėtina omenyje, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs apeliantei pateikti įrodymus (kelto, lėktuvo ar kt. bilietą), patvirtinančius komandiruotės pabaigą – grįžimą į Lietuvą, tačiau UAB „( - )“ jų nepateikė. Teismui kelto bilietą, įrodantį grįžimą iš Švedijos (Karlshamno) į Lietuvą (Klaipėdą), 2016-09-19 pateikė pats D. N.. Atsakovo buvimą Švedijoje įrodo ir tai, jog prašymas dėl atleidimo iš darbo surašytas 2016-09-19 ir įteiktas įmonės direktoriui M. B. Švedijoje, tos pačios dienos vakarą 19.00 valandą atsakovas keltu išvyko į Lietuvą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad komandiruotėje atsakovas išbuvo 19 dienų, yra pagrįsta.
  3. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  4. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai aiškino DK 141 straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju. Apeliantė nurodo, kad dienpinigiai nėra priskiriami prie sumų, mokėtinų pagal darbo sutartį, dėl to dienpinigių išmokėjimui nėra numatyti terminai, todėl jie neturi būti išmokami darbuotojo atleidimo dieną, o vidutinis darbo užmokestis už uždelstą sumokėti dienpinigius laiką negali būti skaičiuojamas, kadangi terminas nėra apibrėžtas.
  5. 2016 m. rugsėjo 14 d. LR DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 6 str. 7 d. įtvirtinta, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki DK įsigaliojimo, skundas, prašymas yra nagrinėjami pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliantė į DGK su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą kreipėsi 2016 m. lapkričio 21 d., o į Šilalės rajono apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2017 m. spalio 31 d. Laikotarpis, už kurį apeliantė prašo priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas, yra 2016 metais. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinis skundas šioje byloje nagrinėjamas pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas.
  6. DK 141 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, todėl atleidimo dieną apeliantė atsakovui turėjo sumokėti ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, įskaitant dienpinigius. Pagal DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi nepriklausomai nuo darbuotojui nesumokėtų išmokų rūšies (darbo užmokestis, dienpinigiai ir kt.) pagal DK 141 str. 3 d. nuostatas darbdavys privalo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 str. 3 d. nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
  7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 ir 10 punktuose nustatyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 str. 2 d. (redakcija galiojusi nuo 2005-05-28 iki 2017-07-01) nustatyta, kad dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi. Ši nuostata atitinka ir 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalį. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dienpinigiai yra priskiriami prie darbo užmokesčio bei turi būti išmokami darbuotojo atleidimo dieną, taip pat gali būti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą sumokėti dienpinigius laiką, yra pagrįsta.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliantės pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp šalių bylinėjimo išlaidas, padarė klaidą, atlikdamas aritmetinius veiksmus, dėl to neteisingai nustatyta pagal ieškinį patenkintų reikalavimų dalis, t. y. 2,4 proc., nors patenkintų reikalavimų dalis sudaro 3,5 proc. ir dėl to neteisingai apskaičiuota iš apeliantės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo naudai. Tačiau negali sutikti su tuo, kad nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau iš atsakovo apeliantės naudai nebuvo priteista apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.
  2. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  3. Skirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas akcentuotina, jog buvo patenkinta ieškinio reikalavimo (1 512,25 Eur) dalis dėl dienpinigių priteisimo (dienpinigių suma sumažinta 53 Eur), todėl ieškinio reikalavimas tenkintas 3,5 proc., o ne 2,4 proc. Atsakovas pateikė duomenis, jog turėjo 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ištaisius aritmetinę klaidą iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 820,25 Eur (96,5 proc.).

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl iš esmės jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi teismas padarė aritmetinę klaidą nustatydamas patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, neteisingai apskaičiavo iš ieškovės priteistiną bylinėjimo išlaidų sumą, tačiau ši klaida sprendimo esmės nekeičia, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). Taigi, kadangi bylinėjimosi išlaidos neįeina į reikalavimo dalyką, bet yra savarankiškas reikalavimas, todėl teismo pareiga teisingai jas suskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, iš dalies tenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, pagrindo taikyti CPK 93 str. 3 d. nėra.
  2. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti sumažinant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“, įmonės kodas ( - ), atsakovui D. N., asmens kodas ( - ) priteistų bylinėjimo išlaidų sumą iki 820,25 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai