Byla e2A-266-513/2019
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. B., A. R. M., S. D

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almanto Padvelskio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neilukas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. B., A. R. M., S. D.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Neilukas“ 26 139,55 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „Hidrotechnologijos“ (toliau – ieškovė arba užsakovė) ir atsakovė UAB „Neilukas“ (toliau – atsakovė arba rangovė) 2015-04-22 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. AK/KM01 (toliau – Sutartis), kuria rangovė UAB „Neilukas“ įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus, kurie yra numatyti 1 priede prie sutarties, ir juos perduoti užsakovei, o užsakovė UAB „Hidrotechnologijos“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje bei jos 1 priede nustatyta tvarka bei terminais (sutarties 1.1 punktas).

72.

8Ieškovė nurodė, kad baigus statybos darbus 2015-05-21 pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. NK012, tačiau po darbų perdavimo buvo pastebėta, kad korpusuose B ir C antrajame ir trečiajame aukštuose drėksta sienos, jas buvo bandoma džiovinti specialia įranga, tačiau vakare išdžiovinus ryte vėl būdavo drėgna. Apie darbų defektus buvęs atsakovės vadovas K. M. ne kartą informuotas telefonu bei elektroniniu paštu, tačiau, atsakovei nesprendžiant defektų šalinimo klausimo, 2016-11-18 pareiškė jai pretenziją, su kuria 2016-11-21 raštu atsakovė nesutiko. Ieškovė, siekdama pašalinti atsakovės atliktų darbų defektus, kreipėsi į trečiąjį asmenį – statybos darbus vykdančią bendrovę UAB „Ketus“, kuri 2017-04-18 sudarė defektų šalinimo sąmatą ir nurodė, kad defektų šalinimo kaina 26 139,55 Eur, į ją įtraukti visi defektų šalinimo darbai, įskaitant konstrukcijų atidengimą, medinės terasos, apsauginių tvorelių, stogo dangos bei kitų objektų demontavimą, visos sistemos remontą, buvusių konstrukcijų įrengimą ir statybvietės sutvarkymą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesutiko šalinti defektų, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

93.

10Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Neilukas“ atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Atsakovė pripažino, kad atliko visus sutartyje nurodytus darbus laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2015-05-24, 2015-05-21 pasirašytas Darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. NK01. Ieškovė pirmąją pretenziją pareiškė 2016-11-09, t. y. praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams nuo atliktų darbų pabaigos, atsakovė į pretenziją reagavo geranoriškai, ieškojo galimų atsiradusio defekto priežasčių. Teigė, kad pagal 2015-04-22 sutartį visos medžiagos buvo pateiktos ieškovės atstovo M. M., kuris kontroliavo UAB „Neilukas“ darbus ir atliko techninę priežiūrą, duodavo nurodymus. Pažymėjo, jog UAB „Neilukas“ jokių papildomų įsipareigojimų ar garantijų ieškovės pateiktoms statybinėms medžiagoms nesuteikė. Nurodė, kad vandens nuotekų vamzdžius galbūt pajudino kiti asmenys, kurie atliko skardinimo bei terasų klojimo darbus, terasos galėjo būti netinkamai eksploatuojamos, nes įlajos užsikišusios dėl susikaupusių šiukšlių, t. y. lapų bei medžio drožlių, drėgmė laikėsi dideliame stogo dangos plote. Atsakovė teigė, kad pats užsakovas nesilaikė technologinių rekomendacijų ir vietoj bituminio grunto galėjo pateikti pamatams hidroizoliuoti skirtą medžiagą – gruntą, kuris savo savybėmis yra daug prastesnis bei pigesnis. Argumentavo, kad Lokalinę sąmatą Nr. SR 17/04/18 H sudarė ne atestuotas specialistas, joje netinkamai pritaikyti statybos įkainiai, neaiškūs skaičiavimo metodai, todėl šie duomenys nelaikytini objektyviais bei patikimais. Ieškovės pateiktas Statinio apžiūros aktas Nr. H1 nelaikytinas tinkamu įrodymu CK 6.662 straipsnio 3 dalies požiūriu, akte nurodytus darbų trūkumus, jeigu jų būtų buvę, atsakovė galėjo nesunkiai pastebėti priimdama darbus, o ne praėjus ilgam laikotarpiui.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinys atmestas.

145.

15Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas UAB „Neilukas“ netinkamai atliktais lietaus vandens įlajų montavimo (vamzdžių nesuklijavimo) ir stogo bituminės dangos klojimo (sulydymo) darbais. Ieškovė įrodinėjo, jog dėl šių netinkamai atliktų statybos darbų lietaus vanduo persisunkė į namo vidų, drėkindama namo sienas. Šalys neginčijo, kad viena iš namo vidinių sienų drėkimo priežasčių buvo atitrūkęs lietaus surinkimo vamzdis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“ argumentavo, jog vamzdis atitrūko dėl to, kad jis nebuvo suklijuotas, o atsakovė UAB ,,Neilukas“ nurodė, jog visas statybines medžiagas, taip pat ir vamzdžius bei klijus, pateikė UAB „Hidrotechnologijos“ direktorius M. M., davęs nurodymą vamzdžius suklijuoti pateiktais klijais, nors atsakovės darbuotojai tam prieštaravo teigdami, jog medžiagos turi būti jungiamos guminėmis jungtimis.

166.

17Teismas nurodė, jog nėra galimybių nustatyti, ar ieškovės atstovo M. M. (statybos vadovo) pateikti klijai vamzdžiams klijuoti buvo tinkami atliekamiems darbams, byloje nepateikta jokių kompetentingų specialistų išvadų, kurie patvirtintų, jog nurodyti lietaus vandens surinkimo vamzdžiai iš viso nebuvo suklijuoti, statybos darbų žurnale nėra įrašų apie įlajų montavimo darbų defektus. Dėl ieškovės argumentų, kad netinkamai atliktas stogo bituminės dangos sulipdymas, teismas nurodė, jog nelaiko tinkamu įrodymu 2017-03-28 Statinio apžiūros akto Nr. H1, pasirašyto UAB ,,Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ statinio techninės priežiūros vadovo J. S., argumentuodamas, jog Statinio apžiūros akte Nr. H1 nenurodyta, kokiu paros metu buvo atlikta apžiūra, kokios techninės priemonės buvo naudojamos atliekant apžiūrą, ar buvo fotografuojama, nepateiktos fotonuotraukos ar kita vaizdo fiksavimo medžiaga, kurioje matytųsi apžiūrą atliekantys asmenys J. S. ir M. M., neaišku, ar akte nurodytas asmuo J. S. yra tas pats asmuo, įtrauktas į ekspertų sąrašą, nepateikti šio asmens kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai, dokumentai, patvirtinantys sumokėjimą šiam asmeniui už suteiktas paslaugas, nepateikti rašytiniai dokumentai, patvirtinantys M. M. kvalifikaciją, nepatekti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“ informavo atsakovės UAB ,,Neilukas“ atstovus apie 2017-03-28 planuojamą atlikti apžiūrą.

187.

19Vertindamas UAB ,,Neilukas“ pateiktą Statinio sutapdinto stogo ekspertizės aktą Nr. SEA 18/05/07 teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ginčo objekte sienos drėko ne dėl atsakovės UAB ,,Neilukas“ netinkamai atliktų statybos darbų, sienų drėkimas buvo nustatytas praėjus beveik pusantrų metų nuo statybos darbų priėmimo–perdavimo akto surašymo. Teismas nustatė, kad ant ginčo pastato horizontalaus stogo yra sumontuotos medinės terasos ir atlikti skardinimo darbai, su šiais darbais susijusios medžiagos ieškovė nepateikė, todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti asmenys, atlikę šiuos darbus, nebuvo galimybės patikrinti, ar terasų montavimas bei skardinimo darbai buvo atlikti vadovaujantis šio pastato patvirtintu statybos projektu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Hidrotechnologijos“, kaip generalinė rangovė, neinformavo užsakovo ir statybos techninės priežiūros vadovo apie sudarytas subrangos sutartis, todėl statybos techninės priežiūros vadovas nežinojo ir nekontroliavo atsakovės UAB ,,Neilukas“ ir kitų subrangovų atliekamų statybos darbų. Teismas padarė išvadą, jog visa rizika dėl atsiradusių pasekmių kyla pačiai ieškovei. Be to, teismas nurodė, kad 2018-05-14 buvo atliekamas sutapdinto stogo prilydomosios dangos įrengimo darbų kokybės bandymas iki parapeto užpilant vandeniu, bet ne mažiau kaip 100 mm visame plote, praėjus 24 valandoms po bandymo vandens prasisunkimo į žemiau esančias patalpas nepastebėta.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

218.

22Ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“(apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir paskirti ekspertizę.

239.

24Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktus, neteisingai taikė bei aiškino materialines teisės normas, pažeidė proceso normas, ne iki galo atskleidė bylos esmę, todėl priėmė nepagristą bei neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Argumentuoja, jog nurodė atsakovės atliktų darbų trūkumus bei defektus, atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, jog teismas neatskleidė bylos esmės ir objektyviai nenustatė, dėl kokių pagrįstų priežasčių šalintina atsakovės atsakomybė, o sprendimą grindė prielaidomis, nevertindamas aplinkybės, kad atsakovė pripažino darbo trūkumus ir bandė juos pašalinti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepašalino akivaizdžių šalių pozicijų prieštaravimų, nepagrįstai nesprendė ekspertizės paskyrimo klausimo. Mano, kad ekspertizė byloje būtina, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2510.

26Apeliantė argumentuoja, jog rangovo atsakomybė už atliktų darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija, rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Nurodo, kad Sutarties 7.1 punktu susitarta, kad atsakovės darbams suteikiamas penkerių metų garantinis terminas. Teigia, jog nagrinėjamu atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, nes užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Pažymi, jog rangovas atsako be kaltės, jeigu neįrodo, kad dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų bei trūkumų jo kaltės nėra. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė yra sutartinių įsipareigojimų nevykdymas be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), t. y. rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, siekė pelno, privalėjo turėti darbams atlikti būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Mano, kad visiškai nepagrįstas ir aptartų normų pagrindu nepriimtinas teismo argumentas, jog defektų atsirado po pusantrų metų. Taip pat pažymi, kad atsakovė, neigdama savo atsakomybę, nurodė kitas galimas defektų atsiradimo priežastis, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos.

2711.

28Apeliantė nurodo, jog defektai užfiksuoti 2016-11-28 Defektų akte ir 2017-03-28 Statinio apžiūros akte, o 2018-03-07 teismo posėdžio metu defektų faktą, jų atsiradimo priežastis ir darbų būtinumą patvirtino statinio techninės priežiūros vadovas J. S. Defektų faktui patvirtinti pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti drėkstančios objekto sienos, nekokybiškai prilydyta stogo danga, nesuklijuoti vamzdžiai, nuotraukos patvirtina 2016-11-28 Defektų akte ir 2017-03-28 Statinio apžiūros akte užfiksuotas ir J. S. žodžiu nurodytas faktines aplinkybes. Mano, kad nereikšmingi teismo sprendimo motyvai, jog neaišku, kokiu paros metu darytas J. S. defektų tyrimas bei nuotraukos, kodėl jose neužfiksuotas tyrimą atlikęs asmuo – J. S. ir pan. Nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog nepateikė duomenų apie statybos darbams pateiktas medžiagas. Pažymi, jog priešingai – teikė įrodymus, patvirtinančius, kad medžiagos kokybiškos ir sertifikuotos, yra jų eksploatacinių savybių deklaracijos, pateikti medžiagų įsigijimo dokumentai, montavimo instrukcijos, o J. S. nurodė, kad visos minėtos medžiagos gali būti naudojamos tokio pobūdžio darbams ir tariami medžiagų kokybės trūkumai ar paskirties neatitikimas nebuvo defektų atsiradimo priežastis. Nurodo, jog vamzdžiai įbetonuoti, todėl atsakovės argumentai, kad jie galėjo būti pajudinti dėl tolesnio netinkamo pastato naudojimo, nepagrįsti. Pažymi, jog atsakovė keitė savo poziciją dėl atliktų darbų apimties, jos pozicija nebuvo nuosekli, nepagrįstai bandė atsakomybę perkelti kitiems objekte dirbusiems asmenims. Argumentuoja, kad žalos dydį pagrindė leistinais įrodymais, o atsakovė, reikšdama abejones dėl žalos dydžio pagrįstumo, nepateikė lokalinėje sąmatoje, sudarytoje asmens, turinčio kvalifikaciją nustatyti statybos skaičiuojamąją kainą, nurodytas sumas paneigiančių įrodymų.

2912.

30Apeliantė pažymi, jog ir atsakovės pateiktame R. K. ekspertizės akte užfiksuota, kad tokio stogo ir tokių darbų, kokiais buvo sujungti vamzdžiai, padarytos įlajos, negalima pripažinti tinkamais eksploatuoti. Teigia, jog nors J. S. bei R. K. defektų nustatymo dokumentuose nėra didelių prieštaravimų, tačiau R. K. išvados prieštaringos, teismas nevertino aplinkybių, kad R. K. tyrimas atliktas neatidengus konstrukcijų, neaiškiais metodais, kurie neatskleidė defektų atsiradimo priežasčių, neanalizuoti defektai, kurie, ieškovės teigimu, sudaro ginčo esmę, ir nepagrįstai neskirta ekspertizė. Mano, kad paskyrus ekspertizę būtų pašalinti J. S. bei R. K. defektų nustatymo aktų prieštaravimai, nustatytos defektų atsiradimo priežastys, defektų apimtys, jų šalinimo būdai ir kaštai.

3113.

32Atsakovė UAB „Neilukas“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, jog ieškovė nepateikė jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad sienų sudrėkimas bei drėgmės kondensato formavimasis gyvenamojoje patalpoje buvo sąlygotas atitrūkusio nuo pagrindinio stovo lietaus surinkimo vamzdžio ar dėl netinkamai sutapdintos stogo dangos. Priešingai, Ekspertizės aktas Nr. SEA 18/05/07, 2018-05-14 gyventojų raštas (pranešimas) ir stogo sandarumo patikrinimo testas įrodo, kad ginčo statinio sutapdintą stogą galima eksploatuoti. Teigia, jog namo gyventojai jokių neigiamų padarinių dėl tariamai netinkamai įrengtos stogo dangos ar lietaus nuotekų sistemos nepatyrė ir pretenzijų nereiškė, todėl ieškovės argumentus dėl netinkamai atliktų darbų vertina kaip išgalvotus siekiant nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Atsakovės teigimu, teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus vadovaudamasis CPK 178 ir 185 straipsniais.

3314.

34Atsakovės teigimu, ieškovės prašymas skirti ekspertizę yra nepagrįstas, neatitinkantis nei CPK 314 straipsnyje įtvirtinto naujų įrodymų teikimo apeliacijoje ribojimo, nei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Nesutinka su ieškovės pozicija, kad teismas turėjo savo iniciatyva skirti statybos darbų techninę ekspertizę, ieškovei atstovavo advokatas, ji turėjo visas galimybes tinkamai pasirengti bylai ir rinkti bei teikti įrodymus, o pirmosios instancijos teisme prašymo paskirti ekspertizę nepareiškė. Prašo skirti ieškovei 5 000 eurų baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3515.

36Atsakovė argumentuoja, jog po to, kai ji atliko rangos sutartyje numatytus darbus, ant ginčo pastato stogo buvo sumontuotos medinės terasos ir atlikti skardinimo darbai, ieškovė nepateikė duomenų apie šiuos darbus, todėl nebuvo nustatyti juos atlikę tretieji asmenys, nebuvo galimybės patikrinti, ar terasų montavimo bei skardinimo darbai atlikti vadovaujantis patvirtintu pastato statybos projektu. Taip pat nurodo, jog CK 6.689 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta išlyga, kad užsakovas, turėdamas teisę kontroliuoti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę ir nustatęs darbų kokybės trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, priešingu atveju užsakovas netenka teisės trūkumais remtis ateityje. Nurodo, jog 2015-04-22 Statybos rangos sutarties Nr. AK/KM01 8.2.1 punktu užsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo laiku pateikti rangovui visus reikalavimus ir nurodymus dėl darbų atlikimo; 8.2.5 punktu – organizuoti techninę priežiūrą, darbų priėmimą. Sutarties 6.4.1 punkte numatyta, kad, rangovui atlikus darbus netinkamai, su trūkumais, defektais ar pažeidžiant sutarties ar teisės aktų reikalavimus, užsakovas akte turi nurodyti visus pažeidimus, o pagal 7.3 punktą rangovas po darbų perdavimo neatsako už išaiškėjusius trūkumus, jei jie atsirado dėl užsakovo, eksploatuotojo kaltės ar netinkamos kokybės medžiagų. Statybos darbai stabdomi nebuvo, užsakovas darbus priėmė, todėl vėlesnės pretenzijos dėl darbų kokybės nepagrįstos.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

39Apeliacinis skundas tenkintinas.

4016.

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4217.

43CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4418.

45Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo.

4619.

47Byloje nekyla ginčas dėl faktinių aplinkybių. Nustatyta, kad UAB „Hidrotechnologijos“ (užsakovė) ir UAB „Neilukas“ (rangovė) 2015-04-22 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. AK/KM01, kuria rangovė UAB „Neilukas“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti 1 priede prie sutarties nurodytus darbus ir juos perduoti užsakovei, o užsakovė UAB „Hidrotechnologijos“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje bei jos 1 priede nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1 punktas) (e. bylos t. 1, b. l. 17–21). 1 priede nurodyti stogo darbai: plėvelės klojimas, stogo šiltinimas, nuolydžių formavimas, įlajos pastatymas į projekte numatytą vietą (prijungimas), gruntavimas, parapetų šiltinimas, parapetų brūselių dėjimas, dangos klijavimas, ventiliacinių kaminėlių pastatymas, aplydymas. Vieno pastato stogo darbų kaina 1 500 Eur. Statybos darbai atlikti, juos baigus 2015-05-21 pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. NK012 (e. bylos t. 1, b. l. 22).

4820.

49Po darbų perdavimo pastebėta, kad korpusuose B ir C antrajame ir trečiajame aukštuose drėksta sienos, ieškovės teigimu, dėl nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų, o būtent – nekokybiškai sulydytos stogo dangos ir nesuklijuotų nuotekų vamzdžių. UAB „Hidrotechnologijos“ 2016-11-18 rašte Nr. 2016/11/18/01 nurodyta, jog 2016 m. pavasarį pastebėta, kad pastate 18B drėksta rytinė siena, o atsakovės du bandymai ištaisyti defektus, t. y. pavasarį ir spalio mėnesį patepti įlajos sujungimus hermetiku, rezultatų nedavė, siena toliau drėksta, išdžiovinti jos nepavyksta. UAB „Neilukas“ 2016-11-21 rašte Nr. SDR-153 nurodyta, jog ji nesutinka, kad defektai atsirado dėl UAB „Neilukas“ kaltės, nes medžiagas tiekė rangovas. Atsakovės rašte nurodyta, jog vadovaujantis sutarties 7.3 punktu užsakovė neturi teisės reikalauti ištaisyti trūkumus (e. bylos t. 1, b. l. 23, 24). Sutarties 7.3 punkte nurodyta, jog rangovas po darbų perdavimo neatsako už išaiškėjusius trūkumus, jei jų atsirado dėl užsakovo, eksploatuotojo kaltės ar netinkamos kokybės medžiagų. 2016-11-28 komisija, susidedanti iš užsakovo atstovo techninio prižiūrėtojo S. B., UAB „Hidrotechnologijos“ direktoriaus M. M. ir rangovės UAB „Neilukas“ direktoriaus K. M., surašė defektų aktą dėl korpusuose B ir C drėkstančių sienų antrame ir trečiame aukštuose (e. bylos t. 1, b. l. 25–26). Akte nurodyta, jog galima priežastis – nesandarus įlajos nuvedimo ir sujungimo su stovu mazgas; prieš apžiūrą rangovas atliko mazgo remonto darbus, todėl bus stebima, ar mazgas sandarus. Pastebėjus sienos drėkimą rekomenduojama atverti sujungimo mazgus ir atlikti ekspertizę pratekėjimo priežasčiai nustatyti.

5021.

51Apeliantė argumentuoja įstatyme įtvirtinta rangovo atliktų darbų kokybės garantija (CK 6.697 straipsnis) ir sutarties 7.1 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovės darbams suteikiamas penkerių metų garantinis terminas, kuriuo ir išryškėjo atsakovės atliktų darbų trūkumai, ir prašo skirti ekspertizę. Atsakovė argumentuoja, jog, pagal CK 6.689 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą išlygą, užsakovas, turėdamas teisę kontroliuoti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę ir nustatęs darbų kokybės trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, priešingu atveju užsakovas netenka teisės trūkumais remtis ateityje, todėl, atsakovės teigimu, ieškovei 2015-05-21 priėmus statybos darbus be pastabų, ji nebegali reikšti pretenzijų dėl darbų kokybės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, jog darbų kokybės trūkumai gali paaiškėti vėliau nei darbų priėmimo–perdavimo metu, būtent todėl CK ir yra įtvirtinta rangovo atliktų darbų kokybės garantija. Aplinkybė, kad atliktų darbų priėmimo metu kokybės trūkumų nebuvo, savaime nereiškia, kad jie negali paaiškėti garantiniu laikotarpiu, o tai, kad užsakovė priėmė darbus, nepaneigia jos teisės reikšti pretenzijas ateityje garantiniu laikotarpiu, kol atsakovė (rangovė) neįrodė, kad kokybės trūkumai turėjo būti užsakovei aiškūs ir matomi darbų priėmimo metu.

5222.

53Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatą, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, ir atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.).

5423.

55Šalių sudarytos 2015-04-22 statybos rangos sutarties 7.1 punkte nurodyta, jog rangovas atliktiems darbams suteikia 5 metų garantiją, kurios terminas pagal 7.1.1 punktą pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, nagrinėjamu atveju nuo 2015-05-21. Sutartyje nenustatytas terminas, per kurį užsakovas, pastebėjęs garantiniu laikotarpiu atliktų darbų trūkumus, turi pranešti rangovui, todėl vadovaujamasi CK 6.697 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Iš bylos medžiagos, aptartų faktinių aplinkybių, šalių elektroninio susirašinėjimo (e. bylos t. 1, b. l. 52–57) matyti, jog ieškovė (užsakovė) garantiniu laikotarpiu pareiškė atsakovei (rangovei) pretenzijas dėl darbų kokybės. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog rangovė du kartus bandė taisyti trūkumus (hermetizuoti įlajos sujungimus), tačiau vėliau pradėjo neigti savo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.

5624.

57Šalių sudarytos sutarties 7.2 punkte taip pat numatyta, jog rangovas, garantiniu laikotarpiu užsakovui pateikus raštiškas pretenzijas, savo sąskaita ištaiso išaiškėjusius trūkumus, nebent trūkumai atsirado dėl užsakovo, eksploatuotojo kaltės ar netinkamos kokybės medžiagų (sutarties 7.3 punktas), kurias, vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, tiekia užsakovas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neanalizavo šalių teisių ir pareigų statybos darbų garantiniu laikotarpiu, nors tai yra esminis ieškovės argumentas. Sutiktina su ieškove, kad niekuo nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog ieškovė pretenzijas dėl atliktų darbų pareiškė tik praėjus pusantrų metų nuo jų atlikimo. Minėta, kad šalių sutartas garantinis terminas yra 5 metai, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti pretenzijas dėl darbų kokybės bet kuriuo šio termino momentu, jeigu juo paaiškėjo darbų kokybės trūkumai, juo labiau jog pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovės nurodyti trūkumai jai turėjo būti matomi ir aiškūs tuo metu, kai ji pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą.

5825.

59Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys neginčijo, jog viena iš namo vidinių sienų drėkimo priežasčių buvo atitrūkęs ant stogo esantis lietaus surinkimo vamzdis. Tarp šalių kilus ginčui, ar vamzdis buvo tinkamai suklijuotas, ar iš viso turėjo būti suklijuotas, ar pritvirtintas kitu būdu, teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių kompetentingų specialistų išvadų, kurios patvirtintų, kad nurodyti lietaus vandens surinkimo vamzdžiai iš viso nebuvo suklijuoti. Pažymėtina, jog priešinga nei teismo nurodyta aplinkybė užfiksuota ieškovės pateiktame 2017-03-28 Statinio apžiūros akte Nr. H1, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip netinkamą.

6026.

61Ieškovės pateiktame 2017-03-28 Statinio apžiūros akte Nr. H1, pasirašytame statinio statybos techninės priežiūros vadovo J. S., nurodyta, kad nustatant sutapdinto stogo įrengimo kokybę atidengta prilydomoji danga ir pastebėta, jog pirmasis dangos sluoksnis prilydytas tik apie 30 proc., antrasis – apie 40–50 proc., tarp šių sluoksnių susikaupęs kondensatas. Atidengus betono išlyginamąjį sluoksnį nustatyta, kad jis įmirkęs, galbūt nuo kondensato. Ties įlaja sudėta mineralinė vata ir apvyniota plėvele, yra sudrėkusi. Nuo įlajos link stovo įrengtas PVC vamzdis (D110 mm), kuris nėra suklijuotas prijungiant jį prie PVC klijuojamo stovo trišalio, nenaudotos guminės tarpinės. Preliminari išvada: rekomenduojama atlikti visų įlajų sujungimų remontą suklijuojant; aplink įlajas išlyginamąjį betono sluoksnį hidroizoliuoti, įlajų sandarinimui naudoti atsparias drėgmei medžiagas; prilydomąją dangą demontuoti ir įrengti iš naujo, tinkamai prilydyti prie pagrindo; po dangų ir įlajų remonto atstatyti kitus stogo elementus (e. bylos t. 1, b. l. 27, 30–51). Ieškovė kreipėsi į UAB „Ketus“, kurios 2017-04-18 lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų kaina 26 139,55 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 28–29), būtent tokio dydžio žalos atlyginimo ir reikalauja ieškovė.

6227.

63Atmesdamas 2017-03-28 Statinio apžiūros aktą Nr. H1 kaip netinkamą įrodymą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jame nenurodyta, kokiu paros metu atlikta apžiūra, kokios techninės priemonės buvo naudojamos atliekant apžiūrą, neaišku, ar fotografuota, nepateiktos fotonuotraukos ar kita vaizdo fiksavimo medžiaga, kurioje matytųsi apžiūrą atliekantys asmenys J. S. ir M. M., neaišku, ar akte nurodytas asmuo J. S. yra tas pats asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, nepateikti šio asmens kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai, dokumentai, patvirtinantys sumokėjimą šiam asmeniui už jo suteiktas paslaugas, nepatekti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“ informavo atsakovės UAB ,,Neilukas“ atstovus apie 2017-03-28 planuojamą atlikti apžiūrą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Nors apžiūros aktas pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių požiūriu nėra informatyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei neužfiksuotas paros metas, nei fotonuotraukų nebuvimas, nei apžiūrą atliekančių asmenų atvaizdų neužfiksavimas, nei sumokėjimą patvirtinančių duomenų nepateikimas savaime nepaneigia akte užfiksuotų aplinkybių apie sutapdinto stogo ir vamzdžių įrengimą. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas nebuvo apklaustas aktą pasirašęs J. S., nors tokį prašymą ieškovė teismui pateikė 2017-11-07 (e. bylos t. 1, b. l. 131–132). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apklausus aktą pasirašiusį asmenį galėtų būti pašalintos pirmosios instancijos teismo iškeltos abejonės akto patikimumu.

6428.

65Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateiktu 2018-05-18 Statinio sutapdinto stogo ekspertizės aktu Nr. SEA 18/05/07, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip rašytinį įrodymą, o ne ekspertizės aktą. Akte nurodyta, jog ekspertizės tikslas – įrengto sutapdinto stogo dangos techninės būklės įvertinimas ir išvadų bei rekomendacijų dėl sutapdinto stogo tolesnės eksploatacijos galimybių pateikimas. Pažymėtina, jog nenurodytas konkretus tirtas objektas, t. y. neaišku, ar apžiūrėtas būtent ginčo statinio stogas, nes akte nurodyta, kad atliktas trijų blokuotų statinių sutapdinto stogo techninės būklės įvertinimas, tačiau kadangi visi trys stogai identiški, tirtas vienas iš trijų stogų pasirinkus atsitiktinai.

6629.

67Akto 6.1.5 ir 6.1.6 punktuose nurodyta, jog nagrinėjami bendrieji ruloninės dangos montavimo ir bendrieji šildomų įlajų montavimo principai, nes nėra nustatytos tikslios šiems darbams atlikti naudotos medžiagos. Nurodyta, jog ne iki galo prilydytos dangos nepastebėta, o lietaus nuotekų vamzdynas įrengtas neteisingai, pažeidžiant tokių vamzdynų įrengimo technologinius reikalavimus, lietaus nuotekų vamzdis sumontuotas sienoje iš klijuojamų storasienių PVC vamzdžių, o įlaja prijungta prie storasienio klijuojamo vamzdžio per movinį PVC nuotekų vamzdį. Toks vamzdžių jungimas negalimas, tai yra montavimo technologijos pažeidimas. Ekspertizės akte nurodyta, jog nustatyta pastato sutapdinto stogo konstrukcijų nepalankių kokybei požymių, todėl jo techninė būklė neatitinka Reglamento (ES) 305/2011 ir STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(5):2008, STR 2.01.01(3):1999, STR 2.05.02:2008 reikalavimų, nurodyta, jog reikia skubiai permontuoti stogo lietaus nuotekų tinklus nuo įlajos iki nuotekų vamzdžio, naudojant storasienius klijuojamus PVC vamzdžius, pakeičiant neteisingai sumontuotus movinius vamzdžius. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog nustatyti pastato sutapdinto stogo defektai, turintys neigiamą poveikį konstrukcijų laikomajai galiai, naudojimo saugai ir trukmei; galbūt dalis pažaidų atsirado neteisingai įrengus konstrukcijas, kitos pažaidos atsirado statybos metu arba išryškėjo vėliau statinio naudojimo metu. Padaryta išvada, kad stogą galima eksploatuoti (e. bylos t. 3, b. l. 183–192).

6830.

69Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas rašytinis įrodymas vertintinas kritiškai. Visų pirma, iš jo neaišku, ar tirtas būtent ginčo statinio stogas, tyrimo tikslas buvo statinio stogo eksploatavimo galimybės įvertinimas, o nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl stogo įrengimo darbų kokybės, neaiškūs tyrimo metodai, nurodyta, jog aptariami tik bendrieji montavimo principai, nes nenustatytos naudotos medžiagos, akte nurodyti akivaizdūs stogo įrengimo trūkumai ir norminių aktų neatitikimai, nurodyta, jog būtina skubiai permontuoti stogo lietaus nuotekų tinklus, nenustatyta, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado pažeidimai, tačiau padaryta prieštaringa išvada, jog stogą galima eksploatuoti.

7031.

71Pirmosios instancijos teismas, nors ir aptaręs šiame akte nurodytus atliktų statybos darbų trūkumus, konstatavo, jog ginčo objekte sienos drėko ne dėl atsakovės UAB ,,Neilukas“ netinkamai atliktų statybos darbų ir nurodė, kad statybos specialisto R. K. atliktame tyrime (ekspertizės akte) nurodyta, jog atsakovė statybos darbus atliko tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, paremtos prieštaringomis aptariamo akto išvadomis, kuriame nurodyta, jog darbai atlikti netinkamai, taip pat nurodyta, jog neaišku, kada trūkumai/defektai paaiškėjo – ar statybos metu, ar vėliau, neaišku, dėl ko atsirado defektai, nors nagrinėjamoje byloje tai esminės aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos. Konstatavęs, kad ginčo objekte sienos drėko ne dėl atsakovės UAB ,,Neilukas“ netinkamai atliktų statybos darbų, pirmosios instancijos teismas kitos priežasties nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad atsakovė įrodė, jog neigiamos pasekmės atsirado ne dėl jos kaltės, nors pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė. Nagrinėjamoje byloje reikalingos specialios žinios, todėl būtina ir tikslinga atlikti statybos techninę ekspertizę, kurios metu būtų pašalinti išvardyti prieštaravimai, kad būtų galima nustatyti, kada ir dėl kieno kaltės atsirado statybos darbų defektai, už kurių pašalinimą ieškovė reikalauja žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog vandens nuotekų vamzdžiai galbūt buvo pajudinti kitų asmenų, kurie atliko skardinimo bei terasų klojimo darbus, tačiau jų nenustatė ir į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė, nors teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms bei pareigoms (CPK 47 straipsnis).

7232.

73Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Teismas, ekspertizės skyrimo klausimą susiejęs išimtinai tik su apeliantės (ieškovės) valia, netinkamai aiškino CPK 212 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Pagal teisinį reglamentavimą, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis ne tik CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina įtaką pagrindiniam proceso tikslui – teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažintinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas dėl ekspertizės skyrimo – nustatęs, kad byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos fakto, šalims nesutariant dėl jos kilimo priežasties, laiko, taip pat dėl žalos dydžio, teismas turėjo įvertinti poreikį skirti byloje teismo ekspertizę ir neturėjo pagrindo šio klausimo nesvarstyti vien dėl to, kad tokio prašymo nepareiškė ieškovė.

7433.

75Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog teisingam ir tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikalingos specialios žinios, šalių pateiktų įrodymų nepakanka padaryti teismo išvadoms, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo teismo iniciatyva.

7634.

77Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą turėtų būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir ištirti nauji įrodymai, įvertintos ekspertizės išvados, galbūt įtraukti nauji proceso dalyviai – tretieji asmenys, atlikę skardinimo ir terasų įrengimo darbus po atsakovės atliktų darbų. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

7835.

79Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi byloje turi būti ne tik tinkamai ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai, bet ir išspręstas klausimas dėl kitų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir įvertinta būtinybė skirti teismo ekspertizę, o šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8036.

81Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir baudos skyrimo klausimo, nes šie klausimai turės būti išspręsti nagrinėjant bylą iš naujo.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

83panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“ prašė priteisti iš atsakovės UAB... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad baigus statybos darbus 2015-05-21 pasirašytas Atliktų... 9. 3.... 10. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Neilukas“ atsiliepimu ieškinį... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d.... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas UAB „Neilukas“ netinkamai... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, jog nėra galimybių nustatyti, ar ieškovės atstovo M. M.... 18. 7.... 19. Vertindamas UAB ,,Neilukas“ pateiktą Statinio sutapdinto stogo ekspertizės... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 8.... 22. Ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“(apeliantė) apeliaciniu skundu prašo... 23. 9.... 24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktus,... 25. 10.... 26. Apeliantė argumentuoja, jog rangovo atsakomybė už atliktų darbų kokybę... 27. 11.... 28. Apeliantė nurodo, jog defektai užfiksuoti 2016-11-28 Defektų akte ir... 29. 12.... 30. Apeliantė pažymi, jog ir atsakovės pateiktame R. K. ekspertizės akte... 31. 13.... 32. Atsakovė UAB „Neilukas“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti... 33. 14.... 34. Atsakovės teigimu, ieškovės prašymas skirti ekspertizę yra nepagrįstas,... 35. 15.... 36. Atsakovė argumentuoja, jog po to, kai ji atliko rangos sutartyje numatytus... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 39. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 40. 16.... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 42. 17.... 43. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 44. 18.... 45. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 46. 19.... 47. Byloje nekyla ginčas dėl faktinių aplinkybių. Nustatyta, kad UAB... 48. 20.... 49. Po darbų perdavimo pastebėta, kad korpusuose B ir C antrajame ir trečiajame... 50. 21.... 51. Apeliantė argumentuoja įstatyme įtvirtinta rangovo atliktų darbų kokybės... 52. 22.... 53. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatą, rangovas atsako užsakovui už... 54. 23.... 55. Šalių sudarytos 2015-04-22 statybos rangos sutarties 7.1 punkte nurodyta, jog... 56. 24.... 57. Šalių sudarytos sutarties 7.2 punkte taip pat numatyta, jog rangovas,... 58. 25.... 59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys neginčijo, jog viena iš... 60. 26.... 61. Ieškovės pateiktame 2017-03-28 Statinio apžiūros akte Nr. H1, pasirašytame... 62. 27.... 63. Atmesdamas 2017-03-28 Statinio apžiūros aktą Nr. H1 kaip netinkamą... 64. 28.... 65. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateiktu 2018-05-18 Statinio... 66. 29.... 67. Akto 6.1.5 ir 6.1.6 punktuose nurodyta, jog nagrinėjami bendrieji ruloninės... 68. 30.... 69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas... 70. 31.... 71. Pirmosios instancijos teismas, nors ir aptaręs šiame akte nurodytus atliktų... 72. 32.... 73. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal... 74. 33.... 75. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog teisingam ir tinkamam ginčo... 76. 34.... 77. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 78. 35.... 79. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 80. 36.... 81. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 83. panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos...