Byla 2S-884-264/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Alytaus misto savivaldybės tarybos narių S. L., V. M., T. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2337-835/2018 pagal ieškovų Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių S. L., V. M., T. P. ieškinį atsakovams Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešosios įstaigos Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro 2018 m. sausio 31 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tretieji asmenys viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras, Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, D. G..

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovai ieškinyje prašė panaikinti 2018 m. sausio 31 d. 13.35 val. – 14.05 val. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro visuotiniame dalininkų susirinkime priimtus sprendimus bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. J. imtis bet kokių veiksmų, susijusių su VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro įstaiga; stabdyti 2018 m. sausio 31 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimto sprendimo atšaukti VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorę D. G. iš pareigų 2018 m. vasario 5 d. ir iš šio sprendimo išplaukiančius visus kitus sprendimus įvykdymą, iki bus priimtas galutinis sprendimas
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui.
    2. Teismas nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovais nurodyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai S. L., V. M. ir T. P. turi teisę savarankiškai reikšti šį ieškinį, konstatavo, kad ieškinys neatitinka teisminės gynybos principų, nėra galimybės apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei užtikrinti pažeistų teisių gynimą.
    3. Atsižvelgiant į tai, jog civilinis procesas, nesant ieškovo, negali būti pradėtas, ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
    1. Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Piktnaudžiavimas teise yra netinkamas teisės į teisminę gynybą realizavimas. Tokie veiksmai yra neteisėti ir dėl jų uždraudimo bei atsirasiančios žalos kylantys ginčai nagrinėjami teismuose civilinio proceso tvarka, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalis numato, kad civilinė atsakomybė taikoma ir būsimai žalai. Neužkirtus kelio Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus galimiems piktnaudžiavimams, gali atsirasti žala viešajam interesui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti.
      2. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ginčijant juridinio asmens valdymo organų sprendimų teisėtumą, procesinis statusas (ieškovo ir atsakovo) suteikiamas tik pačiam juridiniam asmeniui arba juridinio asmens dalyviams - nariams kaip fiziniams asmenis, todėl atsižvelgiant į visas ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad tarybos nariai tik tokiu būdu gali inicijuoti savo pažeistų neturtinių teisių gynybą.
      3. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.
      4. Teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Be to, yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi pažeistos ir netinkamai taikytos CPK 137 straipsnio nuostatos. Jei ieškinys nenagrinėtinas teismuose ar neteismingas tam teismui, tai nutartyje privaloma motyvuotai nurodyti į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis dėl teisminės gynybos, tačiau teismas to nepadarė. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį ir kaip šiuo atveju, tarybos nariams, apginti pažeistas neturtines teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Viešųjų įstaigų įstatyme.
      5. Teismas, vertindamas ieškovų pateikto ieškinio turinį per civilinio ieškinio priėmimo institutą padarė nepagrįstą išvadą atsisakyti priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovų ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes nėra duomenų, jog ieškovai turi teisę savarankiškai reikšt ieškinį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.
    2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
    2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). LR teismų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
    4. Apeliantai nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad tarybos nariai gali inicijuoti savo pažeistų neturtinių teisių gynybą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytu argumentu.
    5. Ieškovai ieškinyje prašė panaikinti 2018 m. sausio 31 d. 13.35 val. – 14.05 val. VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro visuotiniame dalininkų susirinkime priimtus sprendimus. 2018 m. sausio 31 d. (13 val.-13 val.35 min.) vykusio VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro visuotinio dalininkų susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorės D. G. atšaukimo iš pareigų 2018 m. vasario 5 d.“ buvo nutarta atšaukti VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorę D. G. iš pareigų 2018 m. vasario 5 d. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka (pažeistas įstatų 32 punktas); klausimas dėl D. G. atleidimo iš direktorės pareigų turėjo būti perduotas savivaldybės tarybai; sprendimas atšaukti D. G. iš direktorės pareigų priimtas pažeidžiant CK 2.93 str. nuostatas.
    6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovais nurodyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai S. L., V. M. ir T. P. turi teisę savarankiškai reikšti šį ieškinį, konstatavo, kad ieškinys neatitinka teisminės gynybos principų, nėra galimybės apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei užtikrinti pažeistų teisių gynimą. Teismas atsižvelgiant į tai, jog civilinis procesas, nesant ieškovo, negali būti pradėtas, ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
    7. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
    8. Teismui nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje. Tačiau pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).
    9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą ieškovą (atsakovą) bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-186/2011).
    10. Taigi CPK 45 straipsnyje yra įtvirtintas savarankiškas procesinės teisės institutas, numatantis teismo pareigą, kilus abejonėms dėl ieškovo tinkamumo, pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą ieškovo teisėmis (esant ieškovo sutikimui – pakeisti jį tinkamu ieškovu, nesant ieškovo sutikimo – pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus), bet ne ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (nesant ieškovo). Ieškovui nesutinkant būti pakeistam ir kitam asmeniui nereiškiant savarankiško reikalavimo, teismas privalo spręsti bylą iš esmės, bet ne ieškinį atsisakyti priimti aukščiau nurodytu pagrindu.
    11. Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos šalys. Bylą nagrinėjant iš esmės, ši prielaida gali nepasitvirtinti. Teismui nustačius, kad ieškinys galimai pareikštas netinkamo ieškovo, jis turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Taigi galutinė išvada dėl šalies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 270 straipsnis). Reikalavimo teisės neturėjimas gali būti pagrindas ieškinį atmesti jį išnagrinėjus iš esmės teismo posėdyje, priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (LR CPK XV skyrius).
    12. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepagrįstai taikė LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir, kilus abejonėms dėl ieškovų tinkamumo, nepasiūlė jiems pakeisti netinkamos šalies tinkama.
    13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

6Dėl bylos procesinės baigties.

    1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį LR Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

8atskirąjį skundą patenkinti.

9Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovų Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių S. L., V. M., T. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai