Byla 2K-501/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, sekretoriaujant D. Ališauskaitei, dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui, nuteistajam A. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K., kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiojo asmens – P. Š. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutartis, kuria A. K. apeliacinis skundas atmestas.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. Š. ir A. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. K., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5A. K. nuteistas už tai, kad jis kartu su V. Š. ir A. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir už tai, kad kartu su šiais nuteistaisiais jis tyčia, matant kitiems asmenims, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos tokios aplinkybės. 2004 m. liepos 7 d., apie 21 val., ( - ), Utenos r., V. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, beisbolo lazda sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. Š. į galvą, po to, nukentėjusiajam galvą užsidengus rankomis, V. Š. beisbolo lazda taikydamas į galvą vieną kartą pataikė į dešinę ranką ir šešis kartus į kairę ranką, tuo nukentėjusiajam P. Š. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to A. K. beisbolo lazda sudavė P. Š. ne mažiau kaip tris smūgius, pataikydamas į galvą, petį, šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, nukentėjusiajam P. Š. po sumušimų gulint ant žemės, A. K. metaliniu daiktu sudavė jam du smūgius į veidą, išmušdamas vieną dantį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sulaužydamas nosies kaulus, taip padarydamas P. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6Kasaciniu skundu A. K. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą prieš jį nutraukti. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistasis mano, kad procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti, buvo atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnio nuostatų ir tai turėjo esminės įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą. Anot nuteistojo, paminėtos nuostatos buvo pažeistos todėl, kad: atpažinimas iš fotonuotraukos buvo atliktas po to, kai visi jo anketiniai duomenys buvo žinomi ikiteisminio tyrimo pareigūnams; nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodė, kad atpažinimas pagal fotonuotraukas buvo daromas ne jų, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva; nukentėjusiojo P. Š., liudytojų J. Š. ir D. M. pateiktas jo išvaizdos apibūdinimas neatitiko tikrosios jo išvaizdos įvykio metu. Nuteistasis A. K. skunde teigia, jog nukentėjusiojo jis nemušė. Be to, kasatorius mano, kad jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes tokiais smurtiniais veiksmais, kuriuos jam priskyrė P. Š., nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o galėjo būti tik sukeltas fizinis skausmas. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų, kadangi akivaizdu, jog P. Š. buvo sumuštas dėl asmeninių paskatų, t. y. keršijant už V. Š. sumušimą. Kasatorius skunde tvirtina, kad smurtas buvo nukreiptas konkrečiai į P. Š., neliečiant kitų ten buvusių asmenų. Anot kasatoriaus, kadangi konfliktas tarp P. Š. ir V. Š., kurį išprovokavo pats P. Š. ir kurio metu nukentėjo V. Š., buvo įvykęs tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, matant tiems patiems asmenims, teismas nepagrįstai jo veiką įvertino kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir kvalifikavo ją pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

7Kasacinis skundas atmestinas.

8Dėl BPK 191, 192 straipsnių taikymo

9Bylos duomenys patvirtina, kad parodymas A. K. atpažinti iš fotonuotraukų buvo atliktas nepažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimų. Šiame procesiniame veiksme dalyvavę nukentėjusysis ir liudytojai pirmiausia buvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie įsidėmėjo atpažintiną asmenį, atpažinimui greta atpažintino asmens nuotraukos buvo pateiktas reikiamas panašių į atpažintiną asmenį kitų asmenų nuotraukų kiekis. Priešingai, nei skunde teigia kasatorius, jo atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas laikantis BPK 192 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Šioje normoje užfiksuota, kad pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Būtent tokia situacija šios bylos ikiteisminio tyrimo metu ir buvo susiklosčiusi. Bylos duomenys patvirtina, kad tyrimo pradžioje nukentėjusiajam buvo daromas psichologinis poveikis – į ligoninę pas sužalotą nukentėjusįjį atvykęs A. K. siūlė jam džiaugtis, kad nebuvo užmuštas. Įvertinus tai, kad nuteistieji žinojo nukentėjusiojo ir daugumos liudytojų gyvenamąją vietą, nes nukentėjusysis buvo sumuštas netoli savo namų, tai, kad vienas iš pagrindinių liudytojų – J. Š. buvo nepilnametis, asmenų parodymas atpažinti pagal jų nuotraukas atitiko nukentėjusiojo ir liudytojų saugumo interesus. Įstatymas nereglamentuoja, kas turi būti tokios aptariamo procesinio veiksmo formos parinkimo iniciatorius – atpažįstantysis asmuo ar tyrėjas. Todėl ta aplinkybė, kad šiuo atveju parodymas atpažinti pagal nuotraukas buvo daromas tyrėjo iniciatyva, nelaikytinas BPK reikalavimų pažeidimu.

10Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnio 1 dalies taikymo

11Bylos duomenys patvirtina, kad vienas iš nukentėjusiajam P. Š. padarytų sveikatos sutrikdymų, kuruos teismo medicinos specialistas priskyrė prie nesunkių, buvo jo galvos smegenų sukrėtimas. Nustatyta, kad tą sukrėtimą sukėlė smūgių, kuriuos nukentėjusiajam į galvą sudavė V. Š. ir A. K., visuma. Todėl kasatorius A. K. savo skunde nepagrįstai teigia, jog atsiradusi pasekmė – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas jam inkriminuota be pagrindo. Byloje nustatyta, kad iki įvykio nukentėjusysis P. Š. su nuteistaisiais A. K. ir A. K. net nebuvo susitikę. Prieš tai P. Š. buvo susitikęs tik su V. Š., kurį išvarė iš R. Š. (nukentėjusiojo P. Š. dukterėčios) gimtadienio šventės. Į tą išvarymą V. Š. sureagavo telefonu pasikviesdamas grupę beisbolo lazdomis ir „nunčiakais“ ginkluotų draugų, kad šie P. Š. sumuštų. V. Š. suorganizuoto atsako į konfliktą neadekvatumas patvirtina, kad tarp P. Š. ir V. Š. įvykęs konfliktas buvo ne paskata nuteistiesiems veikti, o tik pretekstas jų chuliganiškoms paskatoms pasireikšti. Kasatoriui buvo tinkamai pritaikytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, nes aptartos aplinkybės patvirtina, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Kasatoriaus veiksmai sumušant nukentėjusįjį P. Š. tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes: jie padaryti viešoje vietoje, buvo įžūlūs; jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams; nukentėjusiojo artimieji patyrė didelį išgąstį; dėl tų veiksmų (o kartu ir dėl kitų šioje byloje nuteistų asmenų veiksmų) buvo nutraukta gimtadienio šventė.

12Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. K. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.