Byla 1-110-167/2016
Dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. K., S. J. ir B. J. sveikatą

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Ingai Adomėlytei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, nukentėjusiems N. B., S. J., kaltinamajam M. K., jo gynėjai advokatei Eleonorai Kvasauskienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs:

31) 2006 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 65, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi ir 6 dalimi subendrinta ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

42) 2006 m. rugsėjo 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis bausmė subendrinta su 2006 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2007 m. sausio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikus 1 metų 10 mėn. 29 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

53) 2007 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006 m. rugsėjo 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, 2008 m. kovo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikus 1 metų 5 mėn. 29 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2009 m. sausio 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti į pataisos namus neatliktos 1 metų 5 mėn. 29 dienų laisvės atėmimo bausmės;

64) 2009 m. kovo 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai 7 mėn. laisvės atėmimo;

75) 2010 m. balandžio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ir 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinus bausmes iš dalies sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. ir 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs:

86) 2016 m. birželio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; bausmės neatlikęs; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

9kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

10Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

11M. K. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 00 val. 30 min, viešoje vietoje – viešbučio kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kieme įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra V. D. ir kitų asmenų akivaizdoje, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų ir įžūliu elgesiu parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, rankoje laikydamas peilį puolė N. B., o jam peilį išmušus iš rankų, išsitraukęs kitą peilį tyčia durdamas juo į dešinę plaštaką padarė N. B. pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje – II–III tarpupirštyje su II piršto odos defektu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią tuo pačiu peiliu ne mažiau kaip 2 kartus tyčia dūrė A. K. į kairės pusės kaklą bei krūtinės ląstą ir tuo padarė jam durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą bei kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio ir diafragmos pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčia dūrė nukentėjusiajam S. J. į krūtinės ląstos nugarinę pusę ir tuo padarė jam kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su oro patekimu į pleuros ertmę, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia dūrė B. J. į dešinės pusės krūtinės ląstą ir tuo padarė jam kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

12Be to, M. K. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 00 val. 30 min, viešoje vietoje – viešbučio kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kieme akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu V. D. ir kitų asmenų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų be jokios aiškios priežasties tyčia peiliu durdamas A. K. į kaklą bei krūtinę padarė A. K. durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą bei kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio ir diafragmos pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčia peiliu durdamas S. J. į nugarą, padarė S. J. kiauryminį durtinį-pjautinį kairės nugarinės pusės krūtinės ląstos sužalojimą su kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia peiliu durdamas B. J. į krūtinės ląstą, padarė B. J. kiauryminį durtinį-pjautinį dešinės pusės krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pakenkimu ir kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. K., S. J. ir B. J. sveikatą.

13Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. nuėjo į viešbučio restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Lauke prie įėjimo kažkoks nepažįstamas asmuo pradėjo stumdyti M. G., jis tą asmenį nustūmė, o vėliau tas asmuo trenkė jam į veidą bokalu. Kai pamatė, kad M. G. stumdo, turėjo peilį, bet jo nepanaudojo. Tą kartą viduje nebuvo, o po smūgio nuėjo pas draugą R. J. nusiprausti, nes veidas buvo kruvinas. Ausis buvo nubrozdinta, kai jam trenkė bokalu. Vėliau R. J. paskambino draugė K. J., pasakė, kad kažkas ją puola. R. J. pasakė, kad ją kažkas aplaistė sidru, ir paklausė kaltinamojo, ar eis kartu padėti. Kaltinamasis sutiko. Jis pasiėmė peilį iš R. J., nors R. J. neliepė jo paimti. Kodėl peilį pasiėmė, nežino. Pirmas atėjo R. J.. Kaltinamasis ateidamas į viešbučio kiemą rankose nieko neturėjo. Jis nuėjo ieškoti K. J., viduje jos nerado, todėl išėjo į lauką, ten pamatė K. J.. Nematė, kad R. J. ir K. J. būtų užpulti. Priėjęs prie K. J. stovėjo, aiškinosi ir kažkas priėjęs iš nugaros jam trenkė į galvą. Tuo metu kieme buvo apie 10 žmonių. Jį pradėjo pulti 4–5 asmenys, jis gynėsi kumščiais, kojomis, o vėliau bėgo. Kažkas pradėjo šaukti: „Gaudykit, gaudykit“. Bėgdamas pataikė į tarpą tarp mašinų, iš ten nebuvo praėjimo ir prie jo pribėgo 4–5 asmenys. Atstumas tarp automobilių buvo apie metrą. Vieną nedidelį peilį turėjo tam, kad būtų galima paspausti liečiamo telefono ekraną, tačiau šiuo peiliu nieko nesužalojo ir jo kaltinamajam niekas neišmušė iš rankų. Atsidūrus akligatvyje tarp mašinų ir tvoros mušėsi kumščiais, o kai gavo smūgį į žandikaulį ir vos neprarado sąmonės, nusprendė išsitraukti peilį, nes neturėjo kito pasirinkimo ir prasiskindamas sau kelią dūrė nukentėjusiesiems tam, kad pats išvengtų traumų. Kai jį pradėjo pulti, jis traukdamasis parodė peilį ir pasakė, kad prie jo nelįstų, bet peilis iškrito kaltinamajam iš rankų ir jis jį pametė. Kažkas jį laikė, kiti mušė, bet smūgių neskaičiavo. Kodėl smūgiavo, vijosi, nežino. Kai kaltinamajam kažkas trenkė, jam apsvaigo galva ir jis net nepajuto, kaip išsitraukė kitą peilį ir pradėjo badyti. Peilis nedidelis, atlenkiamas. Išsitraukė iš kišenės ir jį atlenkė. Nuo jam suduoto smūgio nenugriuvo, bet vis dar bėgo kraujas iš ausies nuo ankstesnio smūgio bokalu. Į kokias kūno vietas dūrė nukentėjusiesiems, nežino. Kaip badė, nežino, gal iš viršaus į apačią, smūgiavo peiliu ištiesęs ranką. Padarė nukentėjusiesiems sužalojimus, nes neturėjo kitokio pasirinkimo kaip apsiginti, buvo užspęstas į kampą. Įvykio metu buvo blaivus. Ar nukentėjusieji turėjo kokių nors įrankių, nematė. Nukentėjusiuosius žino tik iš matymo. Antro konflikto metu buvo nuskeltas dantis ir turėjo mėlynę paakyje. Tikslo keršyti, sužaloti neturėjo. Peilį panaudojo, nes norėjo apsiginti, norėjo apsaugoti savo sveikatą. Jis pabėgo. Po įvykio peilį išmetė į konteinerį. Pas R. J. nusiprausė, bet R. J. jį išvarė. Tada nuėjo į bendrabutį pas I. S. ir jai papasakojo apie įvykį. Į policiją nesikreipė. Greitosios pagalbos nekvietė.

14Nukentėjusiajam S. J. parodžius teismo posėdyje nuotraukas esančias byloje (1 t., 20–23, 27–28 b. l.; 3 t., 75–77 b. l.), kaltinamasis M. K. nurodė, kad nukentėjusieji buvo vienas paskui kitą tarp mašinų, neturėjęs laiko pagalvoti, kaip įveikti tvorą.

15Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

16Nukentėjusysis S. J. teismo posėdyje parodė, kad M. K. žino tik iš matymo, pažįsta B. J., N. B., o kitus nukentėjusiuosius žino tik iš matymo. 2015 m. lapkričio 14 d., apie 22.00 val., su M. M. buvo atėjęs į barą, pamatė pažįstamų ir prie jų prisijungė. Pasiėmęs bokalą buvo išėjęs į lauką parūkyti ir pamatė, kaip M. K. mušėsi su kažkokiu kitu iš matymo pažįstamu žmogumi. Jis bandė juos išskirti, bet nepavyko, todėl trenkė M. K. bokalu per galvą ir pastarasis dingo. Apie 00.30 val., prieš barui užsidarant, jis išėjo į lauką, ten vyko konfliktas, buvo apie 20 žmonių, pamatė M. K., kuris rankoje turėjo peilį, ir M. M., gulintį ant žemės, o M. K. bėgo link mašinų, ir jis pradėjo jį vytis, norėdamas išsiaiškinti, kodėl M. K. sužalojo jo draugą. Tada jie prie mašinų ir tvoros pradėjo stumdytis, muštis, jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir kitas kūno vietas, buvo tamsu ir nepamatė, kaip M. K. jam dūrė. Tuo metu jis buvo vienas ir pradėjo trauktis link įėjimo į barą, prie laiptų, ten, kur buvo daugiau žmonių. Marškinėliais pristabdė kraujavimą, prašė, kad aplinkiniai kviestų greitąją. Fizinio skausmo nejautė, tik pradėjo kaisti tos vietos, kur dūrė, skaudėjo tik po operacijos. Jokių pasekmių nejaučiantis, yra pasveikęs. Jokių pretenzijų M. K. neturi, pastarasis atsiprašė. Jis jam atleido. Į kavinę atvyko praleisti laiko, o po įvykio toliau jis ir jo draugai nebegalėjo būti kavinėje, viešoji rimtis buvo sutrikdyta.

17Teismo posėdžio metu nukentėjusiajam S. J. parodžius nuotraukas byloje (1 t., 20–23, 27–28 b. l.; 3 t., 75–77 b. l.), nukentėjusysis S. J. parodė, kad tvora yra dešinėje pusėje nuo viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Tarpas tarp automobilių buvo apie metrą. Nematė, kad M. K. būtų užpultas, kai jis atėjo į baro kiemą. Ėmė vytis M. K. tik tada, kai pamatė M. M. gulintį ant žemės. Po dūrio nematė, ar už nukentėjusiojo buvo kiti žmonės.

18Nukentėjusysis N. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o iš nukentėjusiųjų žino tik S. J.. Įvykio datos tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad viskas įvyko 2015 m. lapkričio 14 d. 23.30 val. Į barą (duomenys neskelbtini), atėjo su drauge U. D., jos sese V. D. ir A.. Bare prisijungė prie S. J. kompanijos staliuko. Prie jo stalo sėdėjo daug žmonių, ar kartu sėdėjo viena iš lauke konfliktuojančių merginų, nepamena. Į lauką išėjo su A. apie 1.00 val. parūkyti, ten buvo daugiau kaip 10 žmonių. Lauke į merginų konfliktą lyg niekas nesikišo, o dėl ko kilo merginų konfliktas, nežino. Dabar neprisimena visų įvykio aplinkybių.

19Nukentėjusiojo N. B. prašymu, teisme buvo perskaityti jo anksčiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d., apie 23 val. 30 min, kartu su drauge U. D., jos seserimi V. D. bei pastarosios sugyventiniu A. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“ ir baro viduje pamatė savo draugą S. J. su savo kompanija, prie jų staliuko prisėdo ir jie. Kitų S. draugų nepažinojo. Prie staliuko susirinko apie 10 žmonių, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kol sėdėjo baro viduje, niekas nesipyko, nesimušė. Apie 1 val. jis kartu su A. išėjo į lauką parūkyti, pakvėpuoti grynu oru. Tada jis pamatė, kad lauke yra nemažai žmonių, kurie stebėjo merginų muštynes. Pastebėjo, kad viena iš konflikte dalyvavusių merginų buvo prie jų stalo sėdėjusi mergina, jos anketinių duomenų nežino. Pamatė, kad lauke mušėsi tos dvi panos, o visi kiti lauke stovintys asmenys stebėjo visa tai. Lauke buvo apie 15 asmenų, stebėjusių šį merginų konfliktą. Niekas į konfliktą nesikišo. Dėl ko kilo konfliktas tarp merginų, jam nežinoma. Pasibaigus merginų konfliktui, jis netrukus pamatė, kaip prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ atėjo vienas jam iš matymo pažįstamas asmuo, pravarde T., jo asmens duomenų nežino, ir nubėgo tiesiai į „(duomenys neskelbtini)“ baro vidų. Daugiau to asmens nebematė. Jis viso šio įvykio metu stovėjo lauke prie baro ir į baro vidų nebuvo įėjęs. Po to, kai T. įėjo į baro vidų, jis 1–2 minučių laikotarpiu pastebėjo, kad bėgomis atbėgo dar vienas jam nepažįstamas vaikinas, ir pamatė, kaip jis sustojęs prie baro (duomenys neskelbtini) laikė rankoje peilį ir intensyviai žvalgėsi lyg kažko ieškotų. Ar jis kažką sakė, ar ne, nepamena, lyg ir kažką šaukė, bet ką, pasakyti negali. Vaikinas stovėjo maždaug 1 metru atstumu nuo jo. Jis pamatęs jo rankoje peilį pasakė jam: „Mesk lauk tą peilį“. Pastarasis jam kažką atsakė, ką, įvardyti negali, neprisimena. Tas asmuo toliau intensyviai žvalgėsi lyg kažko ieškotų. Tada jis žengė link jo norėdamas atimti iš jo peilį ir staigiu judesiu iš jo atėmė tą peilį, tiesiog griebdamas jam už rankos peilį išsuko. Peilis nukrito ant žemės. Atimdamas peilį jis nebuvo sužalotas. Po to jis pamatė, kaip vaikinas iš karto išsitraukė iš striukės kišenės antrą peilį ir iš karto nusitaikęs į jį dūrė tuo peiliu, matė, kad jis taikėsi į kairės pusės krūtinę, tada jis siekdamas išvengti įdūrimo savo dešine ranka blokavo peilio dūrį ir taip vaikinas jam sužeidė peiliu dešinės rankos plaštaką, kuria būtent ir blokavo dūrį į krūtinės sritį. Peilis buvo maždaug tokio pat dydžio, kaip ir tas, kurį atėmė, galėjo būti apie 10 cm ilgio geležte. Tik nespėjo pamatyti ar jis atlenkiamas buvo. Ar durdamas į jį vaikinas jam kažką sakė, negali tiksliai pasakyti, dėl patirto šoko, streso ir labai greitos įvykio eigos. Viskas įvyko labai greitai, per 2–3 minutes laiko. Po to, kai sužalojo rankos plaštaką, vaikinas staiga antrą kartą dūrė taikydamas į krūtinės sritį, tačiau jis vėl blokavo ranka peilį ir, greičiausiai, sugriebė už peilio ašmenų, tikėdamasis taip atimti peilį, bet jam buvo perpjautas dešinės rankos pirštas ir peilio atimti nepavyko. Vaikinas pasitraukė ir jis pamatė, kad vaikinas nubėgo tolyn prie automobilių, esančių priešais (duomenys neskelbtini) viešbutį. Jis tik tada pastebėjo, kad jam iš rankos bėga kraujas ir tuo metu jam pasidarė silpna, po to jis atsisėdo ant laiptų, esančių prie viešbučio. Sėdėdamas girdėjo merginų klyksmus, šauksmus, neva kiti taip pat yra sužaloti peiliu. Kaip kiti buvo sužaloti peiliu, jis nebematė, nes sėdėjo ant laiptų. Priešais save matė žmonių sąmyšį, prie jo pribėgusi draugė U. nurodė, kad reikia kviesti greitąją med. pagalbą, nes sužaloti ir kiti asmenys. Kas ir ką sužalojo, pasakyti nebegali. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo sužalotas peiliu, jis nepajuto fizinio skausmo, tik po to, kai jau reikėjo gydyti žaizdą, jam skaudėjo. Pažymėjo, kad jis neturi pretenzijų jį sužalojusiam asmeniui (1 t., 42-44, 45-49 b. l.).

20Perskaičius nukentėjusiojo N. B. parodymus (1 t., 42-44, 45-49 b. l.), nukentėjusysis N. B. savo parodymus patvirtino visiškai ir parodė, kad pas kitus asmenis nematė peilių ar kitų daiktų, kuriais būtų galima žaloti žmones. R. J. matė tik įvykio pradžioje, vėliau jo nebematė. Kai kaltinamasis nubėgo link mašinų, nežino, ar jį kažkas vijosi. Jis galėjo sutrenkti tam vaikinui gindamasis, bet ar kiti asmenys jį mušė, nematė. Nematė, kad M. K. kažkas pultų. Jokių pretenzijų neturi. Jo niekas neatsiprašė. Kai perdūrė ranką, jis atsitraukė, prisėdo, nes smarkiai bėgo kraujas. Kai jis iš kaltinamojo bandė atimti peilį, pastarasis nubėgo link mašinų. Jis M. K. trenkė ranka, kur tiksliai trenkė, neprisimena.

21Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai, iš nukentėjusiųjų pažįsta N. B.. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 23.00 val., nuvyko į kavinę pasiimti draugės K. J.. Ji paskambino ir pasakė, kad turi problemų, kažkas ją užgaulioja. Tuo metu jo namuose buvo M. K., jis prausėsi, nes jam buvo praskelta galva. Vienas nuėjęs į kavinę (duomenys neskelbtini) viduje nerado savo draugės, todėl išėjo į lauką, ten rado ją verkiančią. Ji buvo padauginusi alkoholio. Kai jis tempė draugę namo, tuo metu ir prasidėjo muštynės. Lauke buvo apie 20 žmonių. Jis traukė link namų, šaukė, kad prie jo nelįstų, lyg ir matė, kad M. K. bėgo. Muštynės vyko nedidelėje aikštelėje, kurioje sustatyti automobiliai. N. B. jam rodė savo kruviną ranką ir joje laikė peilį, bet nesakė, iš kur gavo peilį. Jis ėjo namo ir nesigilino, iš kur N. B. gavo tą peilį. Išeinant iš aikštelės girdėjo, kaip kažkas šaukė „pripjovė“. Kaltinamąjį paskutinį kartą matė besimušantį.

22Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2016 m. birželio 16 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad 2015 m. žiemos metu, laiko tiksliai pasakyti negali, jis savo draugės K. pakvietimu, kad neva ją reikia gelbėti, atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą, kur ji jo laukė. Jam iš paskos atėjo ir jo pažįstamas M. K.. Prieš tai jis pas jį dar buvo atėjęs kruvina ausimi. Kažkas jam toje pačioje (duomenys neskelbtini) ausį buvo sužalojęs, kas – nežino. Neva jam kažkas bokalu davė per ausį. Susiradęs savo draugę K. sužinojo, kad ją kažkas apipylė alumi, tai jis ją apsikabino ir išsivedė iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Niekam nesudavė jokio smūgio. Tačiau tuo metu kažkas vyko (duomenys neskelbtini) kieme, vyko šurmulys, kažkoks aiškinamasis, bet jis niekur nedalyvavo. Jam svarbiau buvo saugiai K. parsivesti namo. Vienu metu prie jo priėjęs N. B. rodė jam perpjautą ranką ir lyg turėjo peilį lenktą rankoje. Iš kur, jis nežino, neklausė. Kas jam perpjovė tą ranką, jis neklausė, o šis jam ir nesakė. Ką tuo metu veikė M. K., jis nematė, matė, kad ten kažkas mušėsi, lakstė, o kas, tiksliai pasakyti negali. Nesivėlė į jokį konfliktą. Po to parėjus namo pas jį gana greitai, maždaug po 5–10 minučių laiko, atėjo ir M. Matė, kad jis visas kruvinas, jo drabužiai kruvini, tai supratęs, kad jis ten ir badėsi peiliu, nes būnant ten vietoje, (duomenys neskelbtini) kieme, girdėjo, kaip kažkas šaukė, kad bado peiliu. Nieko konkrečiai nematė. Tada pamatęs M. kruvinais rūbais suprato, kad jis ir dalyvavo tose muštynėse su peiliu. Nieko nespėjo su juo pakalbėti, išgirdęs policijos sirenos garsus, jis jam liepė eiti lauk iš jo namų ir šis išėjo (1 t., 116-118 b. l.).

23Perskaičius liudytojo R. J. parodymus (1 t., 116–118 b. l.), liudytojas R. J. parodė, kad patvirtina savo parodymus visiškai. Nurodė, kad neturėjo peilio eidamas pasiimti draugės. Nematė, ar M. K. iš jo namų kažką pasiėmė, nes jis išėjo pirmas, o M. K. atėjo gal po 10–15 min. Peilių namuose pasigedo tik po kratos. M. K. eiti kartu nekvietė. Pirmą kartą atėjęs M. K. sakė, kad gavo bokalu per galvą, iš galvos M. K. bėgo kraujas. Kai M. K. atėjo antrą kartą, jis vėl buvo kruvinas. Išgirdęs sirenas liepė M. K. eiti lauk, kad nebūtų problemų.

24Tą vakarą jis su niekuo nekonfliktavo, jam niekas nesudavė, tik šaukė, kad prie M. K. nelįstų. M. K. lakstė, nes jį puolė. Muštynės vyko netoli automobilių, jam už nugaros. M. K. jo pagalbos neprašė. Jis laikė draugės ranką, negalėjo jos paleisti, nes ji buvo padauginusi ir nelabai suprato, kas vyksta. Mano, kad M. K. buvo užpultas, nes pradžioje gavo bokalu per galvą.

25Liudytoja V. D. teismo posėdyje parodė, kad ji, jos sesuo U. D., N. B. ir A. L. atėjo į barą (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val. Viskas vyko 2015 m. lapkričio 14 d. naktį, gal apie pirmą valandą, prie viešbučio (duomenys neskelbtini). Lauke dvi merginos konfliktavo tarpusavyje. Viena mergina kažkam skambino, bet nežino, kam ir kodėl. Matė, kaip bėgo vaikinas su tamsia striuke į žmonių būrį. Jai pasirodė, kad jis rankose laiko peilį, nes matė blizgantį išsikišusį daiktą. Matė kaip vaikinas nubėgo, o kad pats bėgantysis būtų sužalotas, nematė, jis bėgo nulenkęs galvą, peilį laikė suspaudęs kumštyje, atsuktą į priekį. Ji vieną peilį rado ant žemės prie mašinų, suvyniojo jį į šaliką ir atidavė policijai. Kitų asmenų rankose jokių įrankių, peilių ar kitų daiktų, kuriais galima žaloti žmones, nematė. Kaip nukentėjusieji buvo sužaloti, nematė, tik girdėjo, kad šaukė: „Padūrė“. Apie patirtus sužalojimus žino tik tiek, kad N. B. buvo sužalota ranka, kitam – kaklas, dar kitam – prie širdies kažkur krūtinė. Kaltinamojo iš veido bruožų neatpažintų, žino tik, kad jis buvo neaukštas, apsirengęs tamsia striuke. Kai vaikinas bėgo į žmonių būrį, ji išsigando. Jos nuomone, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, buvo rodoma nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Patvirtino, kad jos anksčiau duoti parodymai yra teisingi.

26Liudytoja U. D. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, iš nukentėjusiųjų pažįsta tik S. J., N. B.. Įvykio datos tiksliai nepamenanti, tai galėjo būti 2015 m. lapkričio mėnuo. Viskas vyko prie viešbučio (duomenys neskelbtini). Ji, jos sesė V. D., N. B. ir A. L. ėjo į barą pašokti, pabūti. Viduje susipyko dvi panos, o vėliau jos išėjo į lauką. Ji, jos sesuo V. D., N. B., A. L. taip pat išėjo į lauką, ten buvo apie 10 žmonių. Vieni rūkė, kiti tik stovėjo ir kalbėjosi. Į merginų konfliktą niekas nesikišo. Viena iš merginų telefonu pasikvietė savo draugą. Merginos draugas atėjo su kaltinamuoju ir atėjo pirmas, pradėjo kalbėtis, o kaltinamasis iš kažkur staigiai atsirado ir puolė į žmonių būrį. Visi pradėjo skirstytis kas kur. Girdėjo tik, kaip kažkas sakė: „Pridūrė“, bet peilio ir paties smūgio momento nematė. Tada ji pradėjo bėgti prie nukentėjusiųjų ir pamatė, kad N. B. buvo sužalota ranka, S. J. lyg ir plaučiai, o tam, kurio ji nepažįsta, durta į krūtinę. Kol buvo kviečiama greitoji ir policija, kaltinamasis dingo. Patvirtino, kad kaltinamasis M. K. yra tas pats asmuo, kuris padarė nusikaltimą. Ji suprato, kad kaltinamasis yra agresyviai nusiteikęs, iš jo agresyvių judesių, puolimo, jis nieko nekalbėjęs staigiai puolė į minią. Pas kitus asmenis jokių daiktų, galinčių sužaloti žmones, nematė. Vakaras buvo sutrikdytas, jie turėjo išvažiuoti, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, buvo rodoma nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Jeigu nebūtų įvykio, ji su draugais būtų likusi linksmintis toliau. Patvirtino, kad jos anksčiau duoti parodymai yra teisingi.

27Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, nukentėjusiųjų nepažįsta, bylos aplinkybes žino tik iš nuogirdų. Įvykis galėjo būti 2015 m. lapkričio 15 d. Jis pro viešbutį nėjo, sėdėjo prie savo laiptinės, nes gyvena gretimame name. Girdėjo tik triukšmą, matė tik žmonių siluetus ir jam susidarė įspūdis, kad bus muštynės.

28Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2016 m. gegužės 23 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2015 m. žiemos metu, datos laiko tiksliai nepamena, gal apie 21–24 val., vienas pats ėjo pro viešbutį (duomenys neskelbtini), priešais kurį liudytojas gyvena, ir sustojęs prie laiptinės parūkyti pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) viešbučio kažkas vyksta, kažkas šūkauja, kažkoks sąmyšis vyko, lyg ir mušėsi kažkas, todėl ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Viską stebėjo 50 metru atstumu ir nieko konkretaus nematė, ar buvo naudojami peiliai nematė, apie vykusio konflikto priežastis negali paaiškinti (1 t., 111 b. l.).

29Perskaičius liudytojo A. A. parodymus (1 t., 111 b. l.), liudytojas A. A. parodė, kad buvo taip, kaip jis aiškino tyrėjai. Jis skambino į pagalbos tarnybą ir pranešė apie muštynes. Girdėjo tik triukšmą, bet iš to nusprendė, kad vyksta muštynės. Prie (duomenys neskelbtini) M. K. nematė, nes buvo per toli, tamsu.

30Liudytoja E. D. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jos sugyventinis, kartu yra metus laiko, nukentėjusiųjų nepažįsta. Parodymus duoti sutinka. Viskas vyko pernai lapkričio mėnesį. Gyvena šalia tos vietos, kur vyko šokiai, buvo lauke.

31Teismas byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojos E. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2015 m. lapkričio 15 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. D. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 00 val. 15 min, būdama bute, namo adresas: (duomenys neskelbtini), per langą matė, kad lauke prie kavinės (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Tuomet ji išėjo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Einant prie (duomenys neskelbtini) pro ją staiga prabėgo R., pravarde T., ir M. K.. Jie nubėgo į baro (duomenys neskelbtini) kiemą. Netrukus išgirdo, kaip M. K. šaukia: „T., duok peilį“. Tuomet vyko kažkoks chaosas ir ji nesuprato, kas vyksta. Netrukus, po 5–10 minučių laiko, ji išgirdo, kaip kažkas šaukia: „Žmogus papjautas, kvieskit greitąją“. Matė, kaip R. su savo mergina K. ir M. K. iš baro (duomenys neskelbtini) kiemo pasišalino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tada ji iš karto paskambino M. K. ir telefonu paklausė, kodėl šis sužalojo žmones, bet jai nurodė, kad esą nieko nežalojo, o peilį išmetė prie (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Nurodė, kad tai jį čia sužalojo išmušdami du dantis bei sumušdami (1 t., 80–81 b. l.).

32Pagarsinus liudytojos E. D. parodymus (1 t., 80-81 b. l.), liudytoja E. D. parodė, kad per langą pamatė muštynes ir išėjo į lauką, bet tik atėjus sužalotų žmonių nematė. Mušėsi vyrai, ginčijosi ir merginos. R. J. ir M. K. prabėgo pro ją, kažkokių daiktų ar įrankių pas juos nematė. Jie nubėgo į aikštelę prie viešbučio (duomenys neskelbtini) ten iš karto kilo muštynės. M. K. pasakė: „T.“ (R. J.), paduok peilį“. Ar peilį padavė, nematė. Visos muštynės įvyko labai greitai, buvo tamsu, kiek viskas truko, neįsivaizduoja, gal 10–15 min. T. panelė pasikvietė jį, nes su kažkuo susibarė, o pastarasis eidamas spręsti problemų į pagalbą pasikvietė M. K.. R. J. užpultas nebuvo, jis sakė: „Baikit, baikit, nieko nedarykit“. Visi puolė M. K.. Jis bandė bėgti, visi puolė vytis. Matė, kaip M. K. nubėgo link „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kaip M. K. kažkam porą kartų sudavė, kam konkrečiai, nežino. Pats įvykis vyko aikštelėje ir tarp mašinų, ir kitur, visi lakstė, buvo tamsu, kokie 5–6 asmenys vieną M. K. puolė, todėl jis negalėjo pabėgti. Ji išbuvo iki muštynių pabaigos ir matė, kaip M. K. prasiveržė ir pabėgo. Kokios būsenos buvo M. K., nematė. Ji liko vietoje ir išvažiavo su policija. Po įvykio matė sužalotus tris nukentėjusiuosius. Ji suprato, kad tai galėjo padaryti M. K..

33Ji susirašinėjo žinutėmis su kaltinamuoju ir M. K. pasikvietė, tada M. K. atėjo pas ją į namus. M. K. pasakojo, kad jį puolė, jis gynėsi, rodė nubrozdinimus, nuskeltą dantį. Apie peilį nieko neminėjo. Sakė, kad gynėsi kumščiais. Kur padėjo peilį, jis jai nesakė. M. K. turėjo iš I. S. pasiėmęs mažą peiliuką telefonui spaudyti, rašant žinutę. Kiek iš viso turėjo peilių, nežino. Apie 3.30 val. kaimynai iškvietė policiją ir M. K. sulaikė.

34Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad jai kaltinamasis matytas, nukentėjusiųjų pavardės jai nieko nesako, 23 metus yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir nuolat ten dirba. Įvykiai, kai žmonės žalojami peiliu, pasitaiko retai. Girdėjo tik tai, kad lauke buvo kažkoks įvykis, kur vaikinai aiškinosi tarpusavio santykius. Į lauką išėjusi nebuvo, tik po to sužinojo, kas įvyko. Baras yra rūsyje, žmonės atėję papasakojo, kad lauke mušėsi vaikinai. Baras vasarą dirba iki 2.00 val. nakties, žiemą – iki 1.00 val.

35Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2015 m. lapkričio 15 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad ji 2015 m. lapkričio 14–15 d. dirbo bare „(duomenys neskelbtini). Baro viduje jokių muštynių nevyko, tačiau girdėjo, kaip baro klientai kalbėjosi, jog lauke prie baro stambus vaikinas sužalojo peiliu kelis asmenis. Asmeniškai ji nei žalojusio vaikino, nei sužalotų asmenų teigė nemačiusi. Apie 2 val. nakties ji uždarė barą „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 62–63 b. l.).

36Pagarsinus liudytojos A. G. parodymus (1 t., 62–63 b. l.), liudytoja A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus ir parodė, kad tą vakarą, kai buvo sužaloti žmonės, nežino, ar bare matė M. K.. Jis jai matytas kaip mažeikietis, o R. J. iš pavardės nepažįsta. Kai viskas vyko, kavinės darbas nesutriko, nes tai buvo lauke. Dalis žmonių iš baro išėjo į lauką, bet grįžo ne visi, nes baigėsi darbo valandos. Į ją niekas nesikreipė, kad kviestų pagalbą, o kai sužinojo apie įvykį, jau pagalba buvo iškviesta.

37Liudytojas M. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jį yra matęs mieste, žino iš matymo, nukentėjusiuosius žino visus. Įvykio datos ir kitų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena dėl buvusio girtumo. Taikos gatvėje susitiko su draugais S. J., B. J., A. ir ėjo į barą (duomenys neskelbtini), vėliau užėjo ir N. B.. Įvykio vakarą išėjo į lauką parūkyti, lauke vyko konfliktas, stumdėsi ir vyrai, ir moterys, jie šūkavo. Jis prisidegė cigaretę, gavo smūgį į galvą ir po smūgio prarado sąmonę. Kas trenkė, nežino, pretenzijų neturi. Atgavęs sąmonę pamatė daug kraujo iš sužeistų draugų N. B., B. J., A. Visiems buvo šokas, laukė greitosios. Jokio įrankio pas nieką rankoje nematė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu sakęs tiesą.

38Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį, nukentėjusiuosius žino tik iš matymo. Parodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). Atėjo su drauge D.. Bare įvyko konfliktas, ant jos mergina išpylė alų. Vėliau ji išėjo į lauką parūkyti ir K. ją puolė. Atsimena, kad atsidūrė ant žemės, ją atitraukė ir nuėjo prie viešbučio stovėti ant laiptų, kas įvyko toliau, nežino.

39Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2015 m. lapkričio 15 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad ji 2015 m. lapkričio 14 d., apie 21 val. 40 min, su drauge D. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini). Apie 00 val. 30 min tarp jos ir merginos, vardu K., įvyko konfliktas, kurio metu jos viena kitą apipylė alumi. Po konflikto baro viduje ji išėjo į lauką, ten netrukus išėjo ir K. Tarp jų vėl įvyko konfliktas, kurio metu jos susimušė. Jas išskyrė vaikinas, vardu B. Po šio konflikto, maždaug per 5–10 minučių pamatė, kaip į baro kiemą atėjo vaikinas, pravarde T., kartu su jai nepažįstamu asmeniu. Tarp vaikinų, buvusių lauke, kilo konfliktas, matėsi, kad kažkas stumdėsi. Staiga ji išgirdo, kaip kažkas garsiai sušuko: „Padūrė, padūrė“. Po to pamatė ant „(duomenys neskelbtini) laiptų sėdintį B., kuris buvo sužalotas peiliu (1 t., 66–68 b. l.).

40Perskaičius liudytojos V. V. parodymus (1 t., 66–68 b. l.), liudytoja V. V. sutiko su perskaitytais parodymais ir visiškai juos patvirtino, parodė, kad peilio tą vakarą nematė, taip pat nematė, kad T. ir jo draugą kas nors pultų. Ji stovėjo ant laiptų, T. su draugu buvo prie baro, o vėliau dingo link (duomenys neskelbtini) bendrabučio ir ji jų nebematė. Vėliau tik pamatė sužalotus asmenis. Šis įvykis sukėlė sumaištį, išgąstį, visiems buvo šokas, mano, kad tokiais veiksmais buvo pažeista viešoji rimtis.

41Liudytojas K. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, piktuoju su juo nėra, nukentėjusiųjų nepažįsta. 2015 m. lapkričio 15 d. savo akimis nieko nematė, tik girdėjo, ką jam pasakojo.

42Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2015 m. lapkričio 15 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 1 val., jis sutiko N. B., kuris jam papasakojo, kad ką tik prie kavinės (duomenys neskelbtini) jis ir jo draugai sukonfliktavo dėl merginų su asmeniu, pravarde T., ir M. K.. Minėjo, kad M. K. jam perpjovė ranką peiliu tuo metu, kai jis bandė sulaikyti jį ranka. Minėjo, kad M. K. sužalojo peiliu ir kitus jo draugus, kurių jis neįvardijo. Jis pats asmeniškai konflikto nematė ir daugiau nieko paaiškinti negali. (1 t., 94–95 b. l.).

43Perskaičius liudytojo K. B. parodymus (1 t., 66–68 b. l.), liudytojas K. B. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad daugiau apie įvykį be to, kas yra užfiksuota, nieko negirdėjo.

44Liudytoja M. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip draugės sugyventinį, iš nukentėjusiųjų pažįsta tik S. J.. Tikslios įvykio datos nepamena. Bare (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), buvo su drauge ir dviem draugais. Su drauge išėjo į lauką parūkyti. Lauke sutiko savo draugą E. ir su juo apsižodžiavo, susistumdė, E. ją pastūmė. Susiginčijo dėl asmeninių priežasčių. Galėjo būti 23.00–00.00 val. Po to atsirado M. K., kuris pagalvojo, kad jai reikia pagalbos, ir bandė ją užstoti, bet jai pagalbos nereikėjo. Tada M. K. ir E. pradėjo stumdytis, o S. J. pamatęs trenkė M. K. bokalu per galvą ir jam ėmė bėgti kraujas prie ausies. Lauke buvo apie 20 žmonių. Kas vyko toliau, nematė, nes įėjo į barą, su drauge pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Apie sužalotus žmones sužinojo po savaitės iš E. Ji pasakė, kad M. prisidirbo.

45Liudytoja I. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jos draugas, nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykis galėjo būti 2015 m. lapkričio 15 d. Ji buvo namuose, miegojo, nieko nematė, negirdėjo. M. K. atėjo pas ją naktį, apie 1.00–2.00 val. Ar jis buvo neblaivus, nežino, jis atrodė susijaudinęs. Jis sakė, kad gynėsi, kad buvo kažkoks konfliktas. Jis nesakė, kokiu tikslu ėjo į barą. Jie pakalbėjo ir jis išėjo namo.

46Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2015 m. lapkričio 15 d. ir 2016 m. vasario 1 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., jai būnant namuose, tarp 1 val. ir 2 val. nakties pas ją atėjo jos draugas M. K.. Pastarasis buvo neblaivus ir susijaudinęs, streso būsenos, sunkiai reiškė savo mintis. Sakėsi, kad yra blogai, kad reikia jam pasiimti televizorių, kompiuterį. Minėjo, kad su kažkuo mušėsi. Paklausus, kas tiksliai nutiko, jis paaiškino, kad ėjo į šokius, vykusius (duomenys neskelbtini) bare. Jai pasirodė keista, kad pastarasis ėjo į šokius, nes jis niekada nesilanko šokiuose. Minėjo, kad visą konfliktą matė E., buvusi M. draugė. Sakėsi, kad į šokius ėjo kartu su R., minėjo K. vardą. Sakėsi, kad prie šokių įvyko kažkoks konfliktas, kurio metu kažkas jį puolė, o jis kažkam dūrė peiliu. Peilio su savimi jis neturėjo, sakėsi, kad peilį išmetė kažkur prie (duomenys neskelbtini). Matė, kad jam buvo sužalota kairė ausis, kurią, pasak jo, sužalojo kažkas trenkdamas jam alaus bokalu. Iš jo pasakojimo suprato, kad jis padūrė 3 žmones, konflikto priežasties jis negalėjo įvardyti. Minėjo, kad gynėsi, o nuo ko reikėjo gintis, neįvardijo. Sakėsi, kad jis dabar sės į kalėjimą, todėl jam reikalingas televizorius ir kompiuteris. Būnant pas ją jam parašė E. ir jis tada išėjo į lauką. Jai pasakė, kad tuoj pareis, bet nebeparėjo. Teigia, kad ji kažkada buvo davusi M. atlenkiamą juodos spalvos peiliuką, su kuriuo jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Tačiau M. K. pasakė, kad ne šituo peiliu sužalojo žmogų (1 t., 88–89, 90–91 b. l.).

47Perskaičius liudytojos I. S. parodymus (1 t., 88–89, 90–91 b. l.), liudytoja I. S. parodė, kad sutinka su perskaitytais parodymais ir visiškai juos patvirtina. M. K. jai viską papasakojo iškart po įvykio, minėjo, kad sužalojo tris žmones.

48Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2015 m. lapkričio 15 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. parodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d., apie 23 val., ji kartu su drauge A. ir jos draugu V. nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Ten šoko ir vartojo alkoholinius gėrimus. Bešokant šokių aikštelėje į ją viena mergina atsitrenkė ir ji ją pastūmė nuo savęs tolyn. Po to ji išėjusi į lauką parūkyti pamatė, kad į lauką išėjo ir ta mergina, su kuria ji susistumdė šokių aikštelėje. Mergina į lauką išėjo kartu su jai nepažįstamu vaikinu. Minėtas vaikinas ją apipylė alumi, po to ji, 2015 m. lapkričio 15 d. 00 val. 26 min, paskambinusi savo sugyventiniui R. J., pakvietė jį ateiti ją gelbėti. Jam sakė apie tai, kad ją apipylė kažkoks vaikinas alumi. Netrukus atėjo R. ir ji šiam parodė į vaikiną ir merginą, su kuriais ji konfliktavo. R. su jais pasisveikino ir ji suprato, kad jie pažįstami. Tada vaikinas, kuris ją apipylė alumi, nurodė, kad „mergos susitumdė ir tiek“, kai R. paklausė, kas nutiko, bei paliepė R. vestis ją namo, nes ji buvo neblaivi. Tada R. ją už rankos partempė namo ir ji nuėjo miegoti. Prie „(duomenys neskelbtini)“ kieme ji jokių muštynių nematė, pagalbos šauksmų negirdėjo, mano, kad R. jos parsivesti atėjo vienas pats (1 t., 83 b. l.).

49Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2016 m. birželio 16 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė, kad 2015 m. rudenį, kada tiksliai, nepamena, apie 22val., su savo draugėmis U. D., V. susitiko bare „(duomenys neskelbtini)“. Baro viduje atsisėdo prie stalo, kur jau sėdėjo nemažai žmonių. Ten prie staliuko sėdėjo maždaug dešimties žmonių kompanija. Kitų ten sėdinčių žmonių ji nepažinojo. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Baro viduje niekas nesipyko, nesimušė. Baro viduje kilo konfliktas tarp merginų, o būtent tarp K. (T. draugės) ir V. V.. Matė, kad merginos laistėsi alumi, bet dėl ko kilo konfliktas, ji nežino. Tas konfliktas baro viduje truko apie 2 minutes laiko. Tada jos buvo išskirtos ir viskas baigėsi. K. nesėdėjo prie jų staliuko. Apie 1 val. ji su U. išėjo į lauką ir pamatė, kaip lauke vėl ta pati K. su V. susistumdė, V. V. dar išmetė ant žemės K. telefoną, tačiau jos vėl buvo išskirtos aplinkinių asmenų, ir tada girdėjo, kaip K. pradėjo garsiai visiems grasinti, neva tuoj ateis T. ir visiems bus blogai. Ji matė, kaip K. skambina kažkam telefonu, ji su kažkuo kalbėjosi. Niekas į ją nekreipė dėmesio, niekas nieko jai nedarė. Maždaug po 5–10 minučių į (duomenys neskelbtini) kiemą atėjo vaikinas, pravarde T., kartu su draugu, žemesniu už save. Dabar žino, kad tai buvo M. K., tačiau jo asmeniškai ji nepažįsta. T. atėjęs žodžiu bandė išsiaiškinti, kas įvyko, tačiau, kiek matė, jis smūgių niekam nesudavė, tik po to pasiėmęs K. dingo. Tas jo draugas elgėsi agresyviai, pradėjo ant visų rėkauti, savo veiksmais provokavo muštynes, šokinėdamas vietoje, sugniaužęs kumščius smūgiavo į savo delnus pradžioje ir taip rodydamas priešiškumą kitiems. Tada pamatė, kad B. pradžioje bandė jį geruoju nuginti, atėjo prie jo ir kažkaip jie nusivijo vienas kitą. Tas M. K. nubėgo tolyn, o jį kiti nusivijo. Vienu momentu pamatė, kaip S. J. kėlė ant žemės gulintį M. M., kuris buvo sužalotas. Ji paklausė, kas nutiko, jis sakė, kad tas M. K. jam norėjo smeigti peiliu, bet jis smūgio išvengė ir patraukdamas galvą jį vis tiek spėjo sužaloti prabrėždamas galvą peiliu. Matė, kad jam iš galvos kraujavo, smilkinio vietoje. Netrukus pamatė pareinantį B., kuris taip pats pasisakė, kad jis padurtas peiliu. Kas padūrė, nesakė. Tada ji kvietė pagalbą. Kaip kiti buvo sužaloti, nebematė, vėliau matė visus vaikinus jau sužalotus. Ji visą laiką nesitraukė nuo B., kuris buvo jos draugas, ir nebestebėjo, kas vyko aplinkui. Tik visus sužalotus matė pareinančius iš tos pusės, iš kur parėjo ir B. Nelabai ir suprato, kas įvyko, bet M. K. ji tą vakarą nebematė (1 t., 107–108 b. l.)

50Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2015 m. lapkričio 15 d., 2016 m. sausio 13 d. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d., apie 21 val., jis kartu su draugais S. ir B. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten sutiko kitus pažįstamus asmenis, kuriuos pažinojo S., ir prisėdo prie jų stalo. Prie stalo sėdėjo gal apie 10 žmonių, iš jų pažinojo S. ir M. Buvo dar ir merginų, gal keturios. Iš jų pažinojo tik vieną E. Jis gėrė alų. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, bet visą įvykių seką jis atsimena gerai. Kol sėdėjo baro viduje, niekas nesipyko, nesimušė. Apie 23.30 val. jis kartu su S. išėjo į lauką parūkyti, pakvėpuoti grynu oru. Su savimi iš baro nieko neišsinešė. Pamatė, kad lauke yra nemažai žmonių, jie stebėjo merginų muštynes. Pastebėjo, kad konflikte dalyvavusios merginos prie jų stalo lyg ir nesėdėjo. Jų konflikto priežasties jis nežinojo, tiesiog jos tampė viena kitai už plaukų. Tada jis pamatė nukritusį ant žemės telefoną, jį pakėlė ir įdavė vienai iš merginų, nes ji pradėjo šaukti: „Kur mano telefonas“. Atgavusi telefoną ji nuėjo kiek toliau ir matė, kad kažkam skambino ir su kažkuo kalbėjosi. Negirdėjo, apie ką kalbėjosi. Lauke tuo metu buvo gal apie 15 asmenų ir stebėjo merginų konfliktą. Niekas į konfliktą nesikišo, kol merginos mušėsi. Įsikišo tik jis, norėdamas atiduoti telefoną ir tuo metu merginos kažkaip ir atsiskyrė. Tada merginos baigė muštis ir maždaug apie 5–10 minučių visi dar stoviniavo lauke, niekas jokio konflikto nebekėlė, tada staiga pamatė, kad atėjo lyg ir trys vaikinai, ir mergina, kuriai jis grąžino iškritusį telefoną, pradėjo skųstis, kažką aiškinti, kad neva jie negražiai su ja elgėsi, negražiai pavadino, nurodydama į juos stovinčius. Vaikinas, kuris vėliau jį ir sužalojo, matėsi, buvo agresyviai nusiteikęs, kažką šnekėjo, klausė, ką jie padarė su merginomis, kas čia buvo. Jis nelabai kreipė dėmesį, tik matėsi, kad vaikinas yra agresyviai ir impulsyviai nusiteikęs, jis blaškėsi vaikštinėdamas pirmyn atgal. Tada jis pamatė, kad būtent tas agresyviai nusiteikęs vaikinas eina link jo ir jam pasirodė, kad kažką jis turėjo rankose, ką, nespėjo pamatyti, ir negali teigti, kad tai buvo peilis, kadangi vaikinas jam pasirodė konfliktiškas, agresyvus, tai nelaukdamas, kol jis jam trenks pirmas, rankos kumščiu jam pirmas trenkė į veido sritį. Sudavė jam du smūgius, tuo metu prie jo kitų asmenų nebuvo. Atgal tas vaikinas jam smūgių nesudavė, o, kai šis pradėjo bėgti, jis dar kažkiek jį vijosi, bet matė, kad smarkiai bėga, ir nebesivijo. Sugrįžo atgal prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Vaikinas nubėgo prie išėjimo iš kiemo, bet praėjus maždaug 3–4 minutėms jis pamatė, kaip priešais viešbutį esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje žmonės atsitraukia nuo kažko. Atrodo, kad eina link kažko ir atsitraukia. Tada ir jis priėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad tarp dviejų automobilių stovi tas pats vaikinas, kurį buvo išvaręs iš kiemo, ir prie jo prieina žmonės ir atsitraukia. Tada ir jis ėjo link jo, ėjo norėdamas pakalbėti. Tada jo rankose peilio jis nematė, galėjo nepastebėti ir priėjęs prie jo pajuto, kad jam įdūrė, tada jis jam trenkė dar ranka du smūgius į galvą ir atsitraukė. Nuėjo atsisėti prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio esančių laiptų. Negali paaiškinti šio konflikto priežasties, mano, kad vaikinas atėjo agresyviai nusiteikęs, dėl to ir kilo konfliktas. Kodėl vaikinas badė visus peiliu, jis nežino. Mano, kad būtent tas pats vaikinas sužalojo ir kitus asmenis, nes daugiau peilio niekas neturėjo, jis matė, kad prie jo prieidavo asmenys ir atsitraukdavo. Nesuprato iš pradžių, kodėl atsitraukdavo, tačiau dabar supranta, kad, greičiausiai, vaikinas juos sužalojo peiliu ir po to visi atsitraukdavo. Mano, kad jis buvo paskutinis, kuris buvo sužalotas peiliu. Įvykus šiam konfliktui jis nebepastebėjo, kur buvo jo pažįstami ir kaip jie buvo sužaloti. Tiesiog buvo sąmyšis ir negali pasakyti, kas ką veikė. Tuo metu, kad jis po sužalojimo peiliu sugrįžo prie (duomenys neskelbtini) viešbučio laiptų, ten atsisėdo ir po kiek laiko pastebėjo, kad šalia jo taip pat sužalotas sėdi N. B.. Kuriuo momentu ir kada jis atsisėdo, nepastebėjo. Tuomet, kai buvo sužalotas, nepajuto didelio skausmo, tik pajuto šilumą. Tik po to, kai jau reikėjo gydytis žaizdas, jam skaudėjo. Pažymėjo, kad jis pretenzijų jį sužalojusiam asmeniui neturi (1 t., 30–33, 34–38 b. l.).

51Iš 2015 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo vieta yra kiemo teritorija, adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu kiemo teritorijoje ant grindinio užfiksuotos matomos raudonos spalvos, galbūt kraujo, dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimti stebimo kraujo mėginiai (5 vnt.) (1 t., 16–23 b. l.).

52Iš 2016 m. kovo 8 d. atliktos papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo vieta yra kiemo teritorija, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė bei teritorijoje pastatyta tvora. Įvykio apžiūros metu nustatyta, kad prie tvoros sustatyti automobiliai nevienodais tarpais, tačiau tarp automobilių ir tvoros yra palikti tarpai, tarp kurių įmanoma praeiti. Pati tvora yra smailėjančiais strypais, tačiau tarp jų yra ir lygiavamzdžiai strypai (1 t., 24–28 b. l.).

53Iš 2015 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja V. D. pateikė atlenkiamą peilį ir šaliką (2 t., 1–2 b. l.)

54Iš 2015 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja I. K. pateikė M. K. rūbus: megztinį su gobtuvu „Blue seven“, sportines kelnes „Adidas“, sportinius batelius „Asics“ ir medžiaginę striukę „Hondo“ (2 t. 3 b. l.)

55Iš specialisto išvados Nr. 140-(732)-IS1-1650 matyti, kad nustatyta, jog ant objektų, kuriuos pateikė V. D. ir I. K., rasta biologinių žmogaus pėdsakų, tačiau jie nėra tinkami asmens tapatybei iš DNR nustatyti. (2 t., 102–104 b. l.)

56Iš 2015 m. lapkričio 15 d. Mažeikių raj. PK KPS tyrėjos L. G. nutarimo matyti, kad 2015 m. lapkričio 15 d. buvo atlikta krata R. J. gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini). Kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu surasti ir paimti šie daiktai: virtuvėje iš spintelės viršutinio stalčiaus peilis su plastikine kriauna, kambaryje nuo rašomojo stalo – 2 peiliai (įdėti į dėklus) ir iš rašomojo stalo stalčiaus – užlenkiamas peilis „ELE MONKEY“. Kratos teisėtumas patvirtintas 2015 m. gruodžio 16 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi. 2016 m. liepos 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad peiliai, paimti kratos metu iš R. J. buto, apžiūrėti ir aprašyti. Apžiūros metu ant peilių jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (2 t., 5–21; 53–59 b. l.)

57Iš 2016 m. sausio 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo leista taikyti procesinę prievartos priemonę elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, įtariamojo M. K. atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 16 d. (2 t., 17–18 b. l.)

58Iš 2016 m. liepos 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (suvestinės) matyti, kad atliekant M. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 2016 m. balandžio 3 d. 21 val. 20 min. M. K. skambindamas nenustatytos tapatybės merginai jai pasipasakojo apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, nurodydamas, kad konflikto priežastis ta, kad jo buvusi draugė pastūmė kažkokį vaikiną „(duomenys neskelbtini)“ kieme, o šis turėdamas alaus bokalą rankoje ją apipylė alumi, užpildamas alų jai ant galvos. Jis dėl to vaikinui sudavė kumščiais į galvos sritį. Po to vyko muštynės, mušėsi maždaug 10 žmonių apie 5 minutes laiko, tuo metu jis ir gavo iš alaus bokalo į ausies sritį. Nurodė, kad po to išsitraukė peiliuką ir juo badė bet kur tuos asmenis, kurie prie jo priėjo ir sužalojo. Nurodo, kad taip sužalojo keturis asmenis (2 t., 23–44 b. l.)

59Specialisto išvadoje Nr. G 238/2016(03) konstatuota, kad A. K. padaryta durtinė-pjautinė kaklo kairės pusės žaizda, kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir diafragmos sužalojimais, kraujo ir oro patekimu į kairiąją pleuros ertmę, posthemoragine anemija. Sužalojimas padarytas kontaktuojant aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Įrašai medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad sužalojimą A. K. patyrė iki 2015 m. lapkričio 15 d. 00.56 val. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio plaučio ir diafragmos pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., 67–68 b. l.).

60Specialisto išvadoje Nr. pG 1250/2016(03) nustatyta, kad pagal medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją A. K. kūne išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos (kaklo kairė pusė, krūtinės ląstos kairė pusė) (2 t., 71–72 b. l.)

61Specialisto išvadoje Nr. G 234/2016(03) konstatuota, kad S. J. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje nugarinėje krūtinės ląstos pusėje su kraujo ir oro patekimu į kairiąją pleuros ertmę. Sužalojimas padarytas kontaktuojant aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Įrašai medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad sužalojimą S. J. patyrė iki 2015 m. lapkričio 15 d. 00.36 val. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę S. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., 76–77 b. l.)

62Specialisto išvadoje Nr. pG 1249/2016(03) nurodyta, kad pagal medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją S. J. kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta (krūtinės ląstos kairė nugarinė sritis) (2 t., 80–81 b. l.).

63Specialisto išvadoje Nr. G 239/2016(03) konstatuota, kad B. J. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su dešinio plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į dešinę pleuros ertmę, hipovoleminiu šoku, posthemoragine anemija. Sužalojimas padarytas kontaktuojant aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Įrašai medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad sužalojimą B. J. patyrė iki 2015 m. lapkričio 15 d. 00.36 val. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su dešinio plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, lydimo hipovoleminio šoko bei posthemoraginės anemijos B. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., 85–86 b. l.).

64Specialisto išvadoje Nr. pG 1251/2016(03) nurodyta, kad pagal medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją B. J. kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta (krūtinės ląstos dešinė pusė) (2 t., 89–90 b. l.).

65Specialisto išvadoje Nr. G 241/2016(03) konstatuota, kad N. B. padaryta pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje II–III tarpupirštyje su II piršto odos defektu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Įrašai medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad sužalojimą N. B. patyrė iki 2015 m. lapkričio 15 d. 00.36 val. Sužalojimas N. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 94 b. l.).

66Specialisto išvadoje Nr. pG 1252/2016(03) nurodyta, kad pagal medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją N. B. kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta (dešinės plaštakos II–III tarpupirštis) (2 t., 97 b. l.).

67Specialisto išvadoje Nr. G 1048/2016(03) konstatuota, kad M. K. nustatyta dešinio paakio kraujosruva ir kairės ausies krašto gyjanti amputacija, „padengta šašu“. Tikėtina, kad sužalojimus M. K. patyrė užduotyje nurodytu laiku nurodytomis aplinkybėmis, paakio kraujosruva atsirado sumušus kietu buku daiktu, o dalies ausies kaušelio amputacija galėjo būti padaryta aštriu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. Sužalojimas M. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 112 b. l.).

68Iš Bendrojo pagalbos centro skambučių suvestinių matyti, kad 2015 m. lapkričio 15 d., laiku nuo 00 val. 33 min iki 00 val. 38 min į Bendrąjį pagalbos centrą asmenys skambino 4 kartus nurodydami, kad prie viešbučio (duomenys neskelbtini) mušasi jaunimas, kad reikalinga greitoji, nes peiliu sužaloti asmenys, o kaltininkas jau pasišalinęs (1 t., 159–166 b. l.).

69Ekspertas R. P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo S. J. sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus, surašyta specialisto išvada Nr. G 234/2016(3). S. J. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje nugarinėje krūtinės ląstos pusėje su kraujo ir oro patekimo į kairiąją pleuros ertmę. A. K. taip pat nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, surašyta specialisto išvada Nr. G 238/2016(3). A. K. nustatyta durtinė-pjautinė kaklo kairės pusės žaizda, kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiojo plaučio, diafragmos sužalojimais, kraujo ir oro patekimu į kairiąją pleuros ertmę bei išsivysčiusia posthemoragine mažakraujyste. Visiems nukentėjusiesiems sužalojimų sudėtingumas kvalifikuojamas vienodai. Nukentėjusiajam B. J. taip pat kvalifikuojamas sunkus krūtinės ląstos sužalojimas, o N. B. sužalojimas vertintas kaip nežymus, jam nustatyta tik pjautinė žaizda. S. J., B. J., A. K. nustatyti sunkūs sužalojimai. Nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai buvo padaryti maždaug įvykio laiku, nes visi asmenys buvo pristatyti į gydymo įstaigą. Pagal medikų aprašymą žaizdos padarytos duriančiai-pjaunančiu įrankiu. Ar vienas žmogus galėjo sužaloti keturis asmenis – negali pasakyti. Peilis yra priskirtinas pjaunančių-duriančių daiktų grupei. Sužalojimai buvo pavojingi žmonių gyvybei. Ar daiktas judėjo link objekto, ar objektas judėjo link daikto – negali pasakyti. Ekspertizė buvo atlikta iš medicininių dokumentų.

70Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų taikymo

71BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015, 2K-117-303/2016). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

72Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu būdu. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

73Anksčiau išdėstyti duomenys teismo pripažįstami tinkamais įrodymais. Teismas remiasi įrodymų visuma, kuri leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. K. įvykdė nusikalstamas veikas. Baudžiamosios bylos duomenys, gauti apklausus kaltinamąjį, nukentėjusiųjų S. J., N. B., liudytojų R. J., V. D., U. D., V. V., I. S., iš dalies liudytojų E. D., M. M., A. A., K. B., M. G. parodymai, eksperto R. P. P. parodymai, įvykio vietos apžiūra, specialisto išvados, savanoriško daiktų pateikimo protokolai, kratos protokolas, Bendrojo pagalbos centro skambučių suvestinės, atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizė, teismo posėdyje pagarsinti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai ir kiti bylose esantys surinkti rašytiniai bei teisme patikrinti duomenys sudaro tiesioginių ir netiesioginių įrodymų grandinę, leidžiančią nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, kad būtent M. K. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. K., S. J. ir B. J. sveikatą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad M. K. N. B. padarė pjautinę žaizdą dešinės plaštakos II–III tarpupirštyje su II piršto odos defektu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ši M. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota tik kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis), nes, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007), kitais atvejais kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan. priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).

74Nustatant kaltininko veikos tyčios turinį, svarbios visos nukentėjusiesiems S. J., A. K., B. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo faktinės aplinkybės – smurto pobūdis, padarytų sužalojimų lokalizacija ir kiekis, jų pobūdis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas, jų nutraukimo priežastys, kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dėl to, kad kaltinamajam M. K. inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padaryta viešoje vietoje, teismui nekilo abejonių, nes nustatyta nusikalstamų veikų padarymo vieta yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kiemo teritorija, adresu: (duomenys neskelbtini), veikiama buvo kitų asmenų akivaizdoje. Remiantis surinktais įrodymais konstatuotina, kad M. K. rankoje laikydamas peilį puolė N. B., o jam peilį išmušus iš rankų, išsitraukęs kitą peilį tyčia juo dūrė N. B. į dešinę plaštaką, dėl to nežymiai sutriko pastarojo sveikata, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią tuo pačiu peiliu ne mažiau kaip 2 kartus tyčia dūrė A. K. į kairės pusės kaklą bei krūtinės ląstą, dėl to šiam sunkiai sutriko sveikata, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. K. tyčia dūrė S. J. į krūtinės ląstos nugarinę pusę, dėl to pastarajam sunkiai sutriko sveikata, bei tyčia dūrė B. J. į dešinės pusės krūtinės ląstą, dėl to šiam sunkiai sutriko sveikata. Šias veikas kaltinamasis M. K. padarė tyčia, be jokios rimtos dingsties, tarp kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiųjų jokių santykių iki nusikaltimo padarymo nebuvo, nes jie iki nusikaltimo padarymo vienas kito nepažinojo, be to, jau iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pripažino dūręs peiliu nukentėjusiesiems, tačiau nė pats nežinojo, kodėl taip pasielgė, o šios aplinkybės rodo, kad tokį jo elgesį greičiau lėmė elementarus visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų nepaisymas bei niekinimas, noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgą ir niekam nereikalingą, jaunatvišką nepakankamai subrendusių jaunuolių drąsą ir prieš savo draugus, ir prieš kitus asmenis. Pažymėtina, kad, nors M. K. nurodė, atėjęs prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ antrą kartą R. J. paprašytas, R. J. parodymai paneigia šią kaltinamojo nurodytą versiją, nes R. J. nurodė, kad M. K. neprašęs eiti kartu padėti parsivesti draugės, R. J. vienas išėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, o M. K. atėjo tik po 10–15 minučių.

75Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad M. K. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ atėjo nusiteikęs agresyviai, turėdamas du peilius, o nukentėjusiajam N. B. pavykus vieną peilį iš M. K. rankų išmušti, pastarasis išsitraukė kitą turėtą peilį ir be jokios priežasties puolė bei sužeidė N. B., dėl to buvo sužaloti ir kiti asmenys, taigi kaltinamasis veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp kaltinamojo M. K. padarytos veikos ir nukentėjusiesiems S. J., A. K., B. J. padaryto sunkaus sveikatos sužalojimo, N. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo. Pažymėtina, kad surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltininko viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių, tarnybinių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą kaltininko veikoje.

76Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl M. K. padarytų sužalojimų nukentėjusiesiems kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai. 2015 m. lapkričio 15 d., laiku nuo 00 val. 33 min iki 00 val. 38 min, į Bendrąjį pagalbos centrą asmenys skambino 4 kartus nurodydami, kad prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ mušasi jaunimas, kad reikalinga greitoji, nes peiliu sužaloti asmenys, o kaltininkas jau pasišalinęs, tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji nurodė, kad jie buvo atvykę į kavinę praleisti laiko, o po įvykio toliau nebegalėjo būti kavinėje, turėjo išvažiuoti.

77Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinamai ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Esant paminėtoms aplinkybėms, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai liudija, kad kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

78Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl, durdamas peiliu nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno zoną – krūtinę, suprato, kad jo veika yra pavojinga ir gali būti sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, norėjo, kad nukentėjusiesiems būtų sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis siekė griežtai kiekybiškai apibrėžtų BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių lygio, todėl esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius. Kaltinamasis M. K. taip pat suvokė, kad viešoje vietoje, be jokios rimtos dingsties sužalodamas kitus asmenis, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir tokių padarinių siekė.

79Dėl būtinosios ginties

80Bylos nagrinėjimo metu M. K. ir jo gynėja teigė, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

81Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

82Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad M. K. 2015 m. lapkričio 15 d. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjęs mažiausiai du kartus. Kaip nurodė pats kaltinamasis, liudytojai, ir nukentėjusieji, pirmo konflikto metu buvo bokalu trenkta M. K. į veidą (sužalota M. K. ausis) ir toliau konfliktas nebevyko, nes M. K. išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ kavinės kiemo teritorijos. Taigi, šiuo atveju pavojingas kėsinimasis kaip ir būtinosios ginties situacija buvo pasibaigę.

83Kaip nurodė M. K., antrą kartą į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kiemo teritoriją jis tą patį vakarą ėjo, nes tariamai R. J. jo paprašė padėti parsivesti draugę. Tačiau šį kartą M. K. eidamas į „(duomenys neskelbtini)“ kavinės kiemo teritoriją jau buvo pasiėmęs peilį ir, kaip nurodė pats kaltinamasis ir R. J., M. K. niekas neliepė pasiimti peilio, be to ir pats M. K. negalėjo paaiškinti, kodėl jis ėmė peilį. Versija, kad R. J. kvietėsi M. K. į pagalba, taip pat yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pažymėtina, kad M. K. nurodė, jog atėjęs į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kiemo teritoriją nematė, kad būtų užpultas R. J. ar jo draugė, šiuos jo parodymus patvirtina R. J. parodymai, kad jis pats nebuvo užpultas, todėl konstatuotina, kad nebuvo realaus gręsiančio pavojaus minėtiems asmenims, todėl šiuo atveju nebuvo kilusi būtinosios ginties situacija.

84Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių, susijusių su peilio panaudojimo aplinkybėmis, prieštarauja tarpusavyje vieni kitiems. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad peilį išsitraukė ir pradėjo badyti nukentėjusiuosius tik tada, kai atsidūrė tarp mašinų, nors vėliau, bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad peiliu pradėjo badyti nukentėjusiuosius tada, kai jam kažkas trenkė, ir tuomet net nepajuto, kaip išsitraukė peilį ir juo pradėjo žaloti žmones, tačiau vėliau, bylos nagrinėjimo metu, vėl keitė įvykių seką nurodydamas, kad kaltinamasis gavęs smūgį į žandikaulį nusprendė išsitraukti peilį. Teismo vertinimu, šios kaltinamojo keltos versijos yra tik jo gynybinė pozicija ir jas paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš nukentėjusiojo N. B. parodymų matyti, kad M. K., antrą kartą atėjęs į minėtą įvykio vietą, atėjo nešinas peiliu, nukentėjusysis pasakė M. K. mesti peilį, tačiau pastarasis to nepadarė ir N. B. nusprendė atimti peilį iš M. K.. N. B. pavyko išmušti iš M. K. rankų peilį, tačiau kaltinamasis, nesant realaus ir akivaizdaus pavojaus jo sveikatai, gyvybei, turtui, iš karto išsitraukė dar vieną peilį ir bandė durti N. B. į krūtinę, tačiau N. B. blokavo dešine ranka minėtą smūgį, dėl to N. B. buvo sužalotas. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiųjų S. J. ir A. K., liudytojų V. D., U. D. parodymų matyti, kad M. K. antrą kartą atėjo nusiteikęs agresyviai ir rankoje turėjo peilį, nors jo niekas nepuolė.

85Teismo vertinimu, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos darytina išvada, kad būtent M. K., atsinešdamas peilius į įvykio vietą, elgdamasis agresyviai, ir sukėlė pavojingo kėsinimosi situaciją, nuo kurios nukentėjusieji pradėjo gintis ir buvo sužaloti kaltinamojo. Taigi, pats M. K. ir buvo tas asmuo, nuo kurio reikėjo gintis. Duomenų, kad M. K. būtų grėsęs realus, akivaizdus pavojus nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad M. K. nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai negali būti vertinami, kaip padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

86Bausmės skyrimas

87Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

88Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-21-942/2016).

89Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme M. K. iš dalies pripažino padaręs nusikalstamas veikas, t. y. pripažino, kad sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau nepripažino, kad tai padarė iš chuliganiškų paskatų, nurodydamas, kad tik gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų, nepripažino, kad antrą kartą į įvykio vietą atėjo išsitraukęs peilį ir kad pirmą turėtą peilį jam iš rankų išmušė N. B., tai, teismo vertinimu, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra M. K. gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

90Nenustačius, kad kaltinamasis M. K. prisipažino dėl visų esminių jo nusikalstamų veikų kvalifikacijai reikšmingų aplinkybių, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o skiriant bausmę bus atsižvelgiama į kaltinamojo parodymus.

91BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Nors byloje yra nustatyta, kad M. K. 2015 m. lapkričio 15 d. 5 val. 53 min buvo nustatytas 1,38 prom. neblaivumas (3 t., 1 b. l.), byloje nėra duomenų, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė būtent dėl jo buvusio girtumo, be to, nei liudytojai, nei pats kaltinamasis nenurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. K. būtų buvęs neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

92BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

93BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

94Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves.

95Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šio (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Teismas, atsižvelgia į M. K. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., 24–25 b. l.), anksčiau teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (3 t., 5–20 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (3 t., 26–27 b. l.), nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, taip pat faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Todėl M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, numatyta įstatymo už šią nusikalstamą veiką pagal BK 49 straipsnį, paskiriant arešto bausmę, mažesnę nei vidurkis (vidurkis – 52 paros), už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką pagal sankciją, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos sankcijos vidurkis (vidurkis – 7 metai).

96M. K. padarytos nusikalstamos veikos, kurios numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. K. skirtinas bausmes apima, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. M. K. paskirta subendrinta bausmė bendrinama, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 2 punkte, 9 dalyje numatyta tvarka, su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, nes atskirais nuosprendžiais M. K. bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, viena arešto diena yra prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

97Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendį.

98Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės atlikimo laiką M. K. įskaitytinas sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

99M. K. paskirta kardomoji priemonė namų areštas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus realiai vykdyti skirtą bausmę, naikintina.

100Dėl civilinių ieškinių

101Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos.

102Byloje yra pateiktas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 10119,92 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuris susidarė už nukentėjusiajam N. B. suteikus sveikatos priežiūros paslaugas ir (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėjus 70,54 eurų, už S. J. gydymą sumokėta 1342,30 eurų, už A. K. gydymą sumokėta 4014,93 eurų, už B. J. – 4692,15 eurų, dėl M. K. padarytų nusikalstamų veikų numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte (1 t., 134-139 b. l.).

103Byloje taip pat yra pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys dėl 263,67 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuris susidarė dėl ligos pašalpos skyrimo nukentėjusiajam A. K., o nedarbingumą A. K. sukėlė M. K. padaryta nusikalstama veika (1 t., 149–150 b. l.). Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius dėl nukentėjusiųjų N. B., S. J., B. J., A. K. gydymo ir A. K. nedarbingumo patyrė žalos (1 t., 134–139, 147–150 b. l.)

104Su kaltinamojo M. K. nusikalstamų veikų padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išlaidos, susijusios su ligos pašalpos išmokėjimu, buvo apmokėtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. CK 6.290 straipsnio nuostatose nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

105Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad M. K. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje bei BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nukentėjusiųjų N. B., S. J., B. J., A. K. atžvilgiu, kad būtent neteisėti M. K. veiksmai nulėmė turtinės žalos padarymą Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, konstatuoja, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, todėl tenkinami visiškai.

106Kitų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nepareikšta.

107Dėl proceso išlaidų

108Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2016 lapkričio 2 d. su patikslintu prašymu kreipėsi į teismą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato A. R. darbo užmokestis, nes jis teikė antrinę teisinę pagalbą M. K. ikiteisminiame tyrime, bei Eleonoros Kvasauskienės darbo užmokestis, nes ji teikė antrinę teisinę pagalbą M. K. baudžiamojoje byloje. Iš patikslintos pažymos matyti, kad prašoma iš kaltinamojo priteisti 371,49 Eur (4 t., 54 b. l.).

109BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

1102015 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu buvo paskirtas gynėjas M. K. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi (3 t., 43 b. l.). 2016 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje dėl gynėjo paskyrimo M. K. konstatuota, kad nagrinėjant bylą teisme yra privalomas gynėjo dalyvavimas, nes be gynėjo pagalbos kaltinamojo M. K. teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami (3 t., 178 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad M. K. neteikė prašymo skirti gynėją, o tai buvo padaryta teismo iniciatyva, o ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva, siekiant tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir užtikrinti M. K. interesus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas netenkintinas.

111Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

112Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, kurie perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, kvitas Nr. 0000520 (2 t., 60 b. l.), t. y., iš liudytojos V. D. paimtą šaliką (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, M. K. rūbus (megztinis, sportinės kelnės, sportiniai bateliai ir striukė), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. K., iš liudytojos V. D. paimtą peilį (1 vnt.), kratos metu iš R. J. paimtus peilius (4 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Šiaulių apygardos teismo muziejui, įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoplovas (5 vnt.) ir kompaktines plokšteles palikti saugoti prie bylos.

113Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Nutarė

114M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisti:

115pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį arešto bausme 40 (keturiasdešimt) parų;

116pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

117Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. K. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

118Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, kuri Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio taisyklėmis, viena arešto diena yra prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. K. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

119Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendį.

120Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės atlikimo laiką M. K. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

121Kardomąją priemonę namų areštą panaikinti ir paskirti suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

122Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

123Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 1 d.

124Priteisti iš M. K. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 10 119,92 eurų (dešimt tūkstančių šimtą devyniolika ir 92 centus) N. B., A. K., S. J., B. J. gydymo išlaidų.

125Priteisti iš M. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 263,67 eurų (du šimtus šešiasdešimt tris ir 67 centus) turtinės žalos atlyginimo, dėl ligos pašalpos skyrimo nukentėjusiajam A. K..

126Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus tarnybos prašymo priteisti išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

127Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti: iš liudytojos V. D. paimtą šaliką (1 vnt.) sunaikinti, M. K. rūbus (megztinis, sportinės kelnės, sportiniai bateliai ir striukė) grąžinti M. K., iš liudytojos V. D. paimtą peilį (1 vnt.), kratos metu iš R. J. paimtus peilius (4 vnt.) perduoti Šiaulių apygardos teismo muziejui, įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoplovas (5 vnt.) ir kompaktines plokšteles palikti saugoti prie bylos.

128Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam M. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M.... 3. 1) 2006 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 4. 2) 2006 m. rugsėjo 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 5. 3) 2007 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 6. 4) 2009 m. kovo 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 7. 5) 2010 m. balandžio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 180... 8. 6) 2016 m. birželio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178... 9. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.... 10. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 11. M. K. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 00 val. 30 min, viešoje vietoje –... 12. Be to, M. K. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 00 val. 30 min, viešoje vietoje... 13. Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė,... 14. Nukentėjusiajam S. J. parodžius teismo posėdyje nuotraukas esančias byloje... 15. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodoma ir... 16. Nukentėjusysis S. J. teismo posėdyje parodė, kad M. K. žino tik iš matymo,... 17. Teismo posėdžio metu nukentėjusiajam S. J. parodžius nuotraukas byloje (1... 18. Nukentėjusysis N. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o... 19. Nukentėjusiojo N. B. prašymu, teisme buvo perskaityti jo anksčiau duoti... 20. Perskaičius nukentėjusiojo N. B. parodymus (1 t., 42-44, 45-49 b. l.),... 21. Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra... 22. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis Lietuvos Respublikos... 23. Perskaičius liudytojo R. J. parodymus (1 t., 116–118 b. l.), liudytojas R.... 24. Tą vakarą jis su niekuo nekonfliktavo, jam niekas nesudavė, tik šaukė, kad... 25. Liudytoja V. D. teismo posėdyje parodė, kad ji, jos sesuo U. D., N. B. ir A.... 26. Liudytoja U. D. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, iš... 27. Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo,... 28. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 29. Perskaičius liudytojo A. A. parodymus (1 t., 111 b. l.), liudytojas A. A.... 30. Liudytoja E. D. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jos... 31. Teismas byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojos E. D.... 32. Pagarsinus liudytojos E. D. parodymus (1 t., 80-81 b. l.), liudytoja E. D.... 33. Ji susirašinėjo žinutėmis su kaltinamuoju ir M. K. pasikvietė, tada M. K.... 34. Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad jai kaltinamasis matytas,... 35. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 36. Pagarsinus liudytojos A. G. parodymus (1 t., 62–63 b. l.), liudytoja A. G.... 37. Liudytojas M. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jį yra... 38. Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį, nukentėjusiuosius... 39. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 40. Perskaičius liudytojos V. V. parodymus (1 t., 66–68 b. l.), liudytoja V. V.... 41. Liudytojas K. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta,... 42. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 43. Perskaičius liudytojo K. B. parodymus (1 t., 66–68 b. l.), liudytojas K. B.... 44. Liudytoja M. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip... 45. Liudytoja I. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jos... 46. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 47. Perskaičius liudytojos I. S. parodymus (1 t., 88–89, 90–91 b. l.),... 48. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 49. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 50. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 51. Iš 2015 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 52. Iš 2016 m. kovo 8 d. atliktos papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo,... 53. Iš 2015 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti,... 54. Iš 2015 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti,... 55. Iš specialisto išvados Nr. 140-(732)-IS1-1650 matyti, kad nustatyta, jog ant... 56. Iš 2015 m. lapkričio 15 d. Mažeikių raj. PK KPS tyrėjos L. G. nutarimo... 57. Iš 2016 m. sausio 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarties matyti,... 58. Iš 2016 m. liepos 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 59. Specialisto išvadoje Nr. G 238/2016(03) konstatuota, kad A. K. padaryta... 60. Specialisto išvadoje Nr. pG 1250/2016(03) nustatyta, kad pagal medicininiuose... 61. Specialisto išvadoje Nr. G 234/2016(03) konstatuota, kad S. J. padaryta... 62. Specialisto išvadoje Nr. pG 1249/2016(03) nurodyta, kad pagal medicininiuose... 63. Specialisto išvadoje Nr. G 239/2016(03) konstatuota, kad B. J. padaryta... 64. Specialisto išvadoje Nr. pG 1251/2016(03) nurodyta, kad pagal medicininiuose... 65. Specialisto išvadoje Nr. G 241/2016(03) konstatuota, kad N. B. padaryta... 66. Specialisto išvadoje Nr. pG 1252/2016(03) nurodyta, kad pagal medicininiuose... 67. Specialisto išvadoje Nr. G 1048/2016(03) konstatuota, kad M. K. nustatyta... 68. Iš Bendrojo pagalbos centro skambučių suvestinių matyti, kad 2015 m.... 69. Ekspertas R. P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo S. J.... 70. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų... 71. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 72. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai... 73. Anksčiau išdėstyti duomenys teismo pripažįstami tinkamais įrodymais.... 74. Nustatant kaltininko veikos tyčios turinį, svarbios visos nukentėjusiesiems... 75. Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad M. K. prie baro... 76. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl M. K. padarytų sužalojimų... 77. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali... 78. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia,... 79. Dėl būtinosios ginties ... 80. Bylos nagrinėjimo metu M. K. ir jo gynėja teigė, kad M. K. nusikalstamas... 81. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo... 82. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad M. K. 2015 m.... 83. Kaip nurodė M. K., antrą kartą į kavinės „(duomenys neskelbtini)“... 84. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių, susijusių su... 85. Teismo vertinimu, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos darytina... 86. Bausmės skyrimas... 87. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 88. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 89. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 90. Nenustačius, kad kaltinamasis M. K. prisipažino dėl visų esminių jo... 91. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios... 92. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti... 93. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai.... 94. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 95. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių... 96. M. K. padarytos nusikalstamos veikos, kurios numatytos BK 284 straipsnio 1... 97. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė,... 98. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės atlikimo laiką M. K.... 99. M. K. paskirta kardomoji priemonė namų areštas, nuosprendžiui įsiteisėjus... 100. Dėl civilinių ieškinių... 101. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 102. Byloje yra pateiktas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 103. Byloje taip pat yra pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 104. Su kaltinamojo M. K. nusikalstamų veikų padarymu susijusios sveikatos... 105. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad M. K.... 106. Kitų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nepareikšta.... 107. Dėl proceso išlaidų... 108. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2016... 109. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį... 110. 2015 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu buvo paskirtas... 111. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 112. Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, kurie perduoti saugoti į Telšių... 113. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 114. M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 115. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį arešto... 116. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8... 117. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 118. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi... 119. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę,... 120. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės atlikimo laiką M. K.... 121. Kardomąją priemonę namų areštą panaikinti ir paskirti suėmimą, suimant... 122. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 123. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra... 124. Priteisti iš M. K. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 10 119,92... 125. Priteisti iš M. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių... 126. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus... 127. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti: iš... 128. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam M. K. nuo...