Byla 1-441-817/2013
Dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, ir nebuvo sukelta LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė viešąją tvarką

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorams R. Navasaitienei, E. Bagdonui, kaltinamajam E. J., kaltinamojo gynėjui advokatui V. Kupcikevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi, baudžiamąją bylą, kurioje

2E. J., gimęs 1987-11-14, Vilniuje, a.k. ( - ) gyvenantis ( - ), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“, padavėju-barmenu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

3Kaltinamasis E. J. įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2012-06-23 apie 14.00 val., prekybos centre „RIMI“, esančiame Vydūno g. 4, Vilniuje, žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė V. G. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. G. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėje, nosies kaulų lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, ir nebuvo sukelta LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė viešąją tvarką.

4Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. nurodė, kad 2012 m. birželio 23 d. su drauge B. V. buvo prekybos centre „RIMI“, tik užėję į parduotuvę, išgirdo, kad rėkauja kažkoks vaikinas, to vaikino jis nematė, tik girdėjo keiksmažodžius, riksmus. Kaltinamasis tuo metu buvo blaivus. Kaltinamasis su drauge pasiėmė prekes ir priėjo prie kasos atsiskaityti. Nukentėjusysis V. G. stovėjo už kasos, prie kurios atsistojo kaltinamasis. Nukentėjusysis stovėjo už kasos, keikėsi, buvo akivaizdžiai girtas, kabinėjosi prie žmonių, lindo prie pardavėjos, reikalavo kasininkės paduoti jam cigarečių. Kasininkė atsakė, kad parduotuvėje yra savitarna ir ji jam cigarečių nepaduos. Kadangi nukentėjusysis kibo prie kiekvieno nueinančio nuo kasos žmogaus, kaltinamasis, nenorėdamas jokių konfliktų, paklausė nukentėjusiojo, kokių cigarečių jis norėtų, nukentėjusysis atsakė, kad kaltinamasis paduotų jam cigarečių „LM super light“. Kaltinamasis manė, kad susidės pirkinius ir paduos nukentėjusiajam cigaretes. Nukentėjusysis tuo metu toliau keiksnojosi, bet ne kaltinamojo atžvilgiu. Paskui, jau konkrečiai turėdamas galvoje kaltinamąjį, pasakė: „Va lochas, kuris paduos man cigarečių“. Tai vaikinas pasakė garsiai, girdint šalia esantiems žmonėms. Kaltinamojo teigimu, jis pasijuto įžeistas, nes norėjo nukentėjusiajam gero, o jis jį įžeidinėjo tokiais žodžiais, girdint tiek kaltinamojo draugei, tiek pardavėjai. Be to iš nukentėjusiojo veido mimikos, kūno judesių, kaltinamajam pasirodė, kad jis yra agresyviai nusiteikęs, todėl kiek atsimena, jį pastūmė, bet vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiajam jis trenkė, bet smūgis tikrai nebuvo stiprus. Nukentėjusysis parklupo, po to atsikėlė ir, priėjęs prie kaltinamojo, sudavė jam vieną kartą į veido sritį. Tada jie su nukentėjusiuoju apsikeitė keliais smūgiais, bet nė vienas nepataikė. Galiausiai kaltinamasis dar kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam, tikriausiai į veidą, jei jau lūžo nosis, konkrečiai neatsimena, nes buvo streso būsenoje. Nukentėjusysis nuo smūgio parklupo. Iš karto po to kaltinamasis su drauge iš išėjo iš parduotuvės. Konfliktas vyko labai trumpai 5-7 sekundes, niekas nespėjo įsikišti, net apsauginis neatėjo. Jiems su drauge išėjus iš parduotuvės, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris padėkojo, kad kaltinamasis sutramdė nukentėjusįjį, tas vyriškis taip pat minėjo, kad dėl nukentėjusiojo elgesio kreipėsi į parduotuvės apsaugos darbuotoją, tačiau tas nesureagavo ir jo nesutramdė. Tą pačią dieną, gal po kokio pusvalandžio, kaltinamajam paskambino nukentėjusysis, pradėjo grasinti, reikalavo, kad kaltinamasis atvažiuotų išsiaiškinti, bet kaltinamasis tai padaryti atsisakė. Paskui nukentėjusysis dar kartą paskambino po kelių dienų, jie susitiko. Nukentėjusysis paklausė, ar kaltinamasis jam nieko nenori pasiūlyti, kaltinamasis suprato, kad nukentėjusysis nori pinigų ir atsakė nukentėjusiajam, jog nieko jam pasiūlyti nenori. Po poros dienų nukentėjusysis vėl paskambino ir paprašė dar kartą susitikti, jie susitiko, nukentėjusysis buvo su keliais draugais, kurie kaltinamajam pagrasino, kad kitą kartą su juo nesikalbės ir, nors jie konkrečiai nepasakė, ką padarys, buvo aišku, kad jie gali su kaltinamuoju susidoroti. Kaltinamasis atsakė, kad niekam nieko nemokės ir išvažiavo. Su nukentėjusiojo pareikštais ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos sutinka iš dalies, t.y. sutinka jam atlyginti 200 Lt už gydytojo konsultaciją bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau 16000 Lt už nosies korekcijos operaciją sumokėti nesutinka, nes, mano, kad tai per didelė suma.

5Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė, kad 2012 m. birželio 23 d., apie 13 val., kartu su drauge B. V. atėjo į prekybos centrą „RIMI“, esantį Vydūno g. 4, Vilniuje. Jis buvo blaivus. Užėję į parduotuvę iš karto išgirdo, kad prie kasų rėkauja kažkoks vaikinas. To vaikino iš karto nematė, tik girdėjo keiksmažodžius. Su drauge paėmė prekes ir maždaug po 10 minučių priėjo prie kasos, atsiskaityti. Prieš juos eilėje stovėjo keli žmonės, o už kasos stovėjo nepažįstamas vaikinas, apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, apsirengęs tamsiais drabužiais. Vaikinas stovėjo prie kasos, nieko nepirko, tik rėkavo, vartojo žmonių atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Mano, kad vaikinas buvo neblaivus, sprendžia apie tai iš jo nevalingų judesių, nerišlios kalbos ir neadekvataus elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo. Kai priėjo jų eilė atsiskaityti, vaikinas pradėjo reikalauti kasininkės paduoti jam cigarečių. Kasininkė atsakė, kad parduotuvėje yra savitarna ir ji jam nepaduos. Jis nenorėdamas jokių konfliktų, paklausė vaikino kokių cigarečių jam paduoti. Vaikinas atsakė, kad cigarečių LM super light. Dar jam nespėjus vaikinui paduoti cigarečių, tas jo atžvilgiu pasakė: „Va bliat lochas, kuris paduos man cigarečių“. Tai vaikinas pasakė garsiai, girdint šalia esantiems žmonėms. Jo draugė tuo metu atsiskaitinėjo už prekes. Vaikinas užstojo išėjimą, savo agresyviais veiksmais rodydamas, kad nori sukelti muštines. Pagalvodamas, kad vaikinas tikrai pradės muštis, jį nustūmė dviem rankom į krūtinės sritį. Nuo pastūmimo vaikinas parklupo ant užpakalio. Visu kūnu vaikinas nebuvo nugriuvęs. Po to vaikinas atsikėlė ir priėjo prie jo, o jis žengė prie vaikino. Vaikinas dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairės pusės žandikaulį. Kairėje savo rankoje jis laikė piniginę. Po to su vaikinu dar apsikeitė smūgiais, tačiau nei savo nei vaikino smūgiai nebuvo tikslus. Po to atsimena, kad vieną kartą dešinės rankos kumščiu pataikė vaikinui į veidą. Negali pasakyti tiksliai į kurią veido sritį pataikė. Nuo jo smūgio vaikinas vėl parklūpo. Jis su drauge iš karto išėjo iš parduotuvės. Ką toliau darė tas vaikinas, nematė. Ar vaikinui bėgo iš nosies kraujas, taip pat nematė. Kai priėjo prie savo automobilio, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis apie 50 m., kuris padėkojo už chuligano sutramdymą. Vyriškis pasakė, kad dėl tokio vaikino elgesio jis kreipėsi į parduotuvės apsaugos darbuotoją, tačiau tas nesureagavo ir chuligano nesutramdė. Po suduoto vaikino smūgio jam kelias dienas skaudėjo kairės pusės žandikaulį, tačiau dėl sužalojimų niekur nesikreipė. Tą pačią dieną, jam išvažiavus iš parduotuvės, maždaug po dvidešimt minučių jam paskambino kažkoks vaikinas ir pradėjo grasinti, rėkė, reikalavo, kad jis atvažiuotų išsiaiškinti, apvadino necenzūriniais žodžiais. Kas jam skambino, nežino, bet ragelyje girdėjo to paties vaikino balsą, kuris girtas prie jo priekabiavo parduotuvėje. Po kelių dienų sužinojo, kad jo telefono numerį tie vaikinai sužinojo iš pažįstamo A. K., kuris jam ir pasakė, kad jo ieško vaikinai, ir nori su juo susidoroti. Jis sutiko su vaikinais susitikti prie parduotuvės „RIMI“. Po trijų-keturių dienų jis atvažiavo savo automobiliu su draugu M. M., kur taip pat atvažiavo tas pats vaikinas, kuris buvo sukėlęs muštines parduotuvėje. Vaikinas buvo su keliais draugais. Vaikinas paklausė, ar nieko nenori jam pasiūlyti. Jis suprato, kad vaikinas reikalauja pinigų. Pasakė, kad nieko nenori jam pasiūlyti, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Po kelių valandų tas vaikinas pats paskambino (suprato tai iš pokalbio ir balso, tačiau telefono numerio neišsaugojo). Vaikinas pasiūlė dar kartą su juo susitikti. Jie susitiko prie parduotuvės „Pupa“, jis atvažiavo su draugu A. P.. Vaikinas atėjo su kitas dviem, kuriuos pažįsta iš matymo. Vaikinas (kaip žino iš pranešimo apie įtarimą, V. G.) pasakė, kad jeigu nenori, kad jis kreiptųsi į policiją, turi susimokėti. Matė, kad V. G. pleistru yra užklijuota nosis. Konkrečios sumos V. G. jam nenurodė. Su V. G. atėję paminėti vaikinai jam pagrasino, kad kitą kartą nekalbės, o su juo susidoros. Jis vaikinams atsakė, kad niekam nieko nemokės ir išvažiavo. Nuo to laiko jo daugiau niekas neieškojo ir neskambino. Vaikinui sudavė smūgius, norėdamas apginti save ir viešąją tvarką, kurią pažeidinėjo būtent V. G. (b. l. 60-61, 63).

6Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. G. nurodė, jog kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Tikslios dienos neatsimena, bet tai galėjo būti, 2012-06-23 jis su draugais iš anksto minėjo nukentėjusiojo gimtadienį, su draugais užvažiavo į parduotuvę „RIMI“ nusipirkti gaiviųjų gėrimų ir minimaliai alkoholinių gėrimų, po to ruošėsi važiuoti prie ežero. Parduotuvėje buvo trise, bet draugai anksčiau susimokėjo už prekes ir išėjo iš parduotuvės laukti jo automobilyje, o jis liko, nes nespėjo apsipirkti. Nukentėjusiojo nuomone, jis nebuvo labai smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, tai buvo apie pietus, be to jam buvo neleistina gerti, todėl tikrai negalėjo būti labai girtas. Žmonių parduotuvėje buvo nemažai. Nukentėjusiojo teigimu, jis buvau linksmai nusiteikęs, prie pardavėjos priekabiavo gerąja to žodžio prasme, tikrai ne piktybiškai, nes ji pasirodė simpatiška. Ką ir kaip jis pavadino neatsimena. Jis žino, kad stovėjo prie kasos ir buvo kilęs konfliktas dėl cigarečių, tačiau to tarpo, kaip ten viskas vyko neatsimena, ką ir kam jis pasakė tiesiogiai atsisukęs nežino. Kas atsitiko, kad kaltinamasis sudavė jam smūgį, neatsimena, tos dalies, kai stovėjo prie kasos, neatsimena. Nukentėjusysis atsimena, kad stovėjo šonu, žiūrėjo į pardavėją, su ja šnekėjo ir pirmas smūgis jam buvo iš šono, nes pradžioje jis nematė, kas jam sudavė. Jis nusirideno nuo kasos, paskui atsistojo, pradėjo kažką šaukti ant kaltinamojo, tada kaltinamasis sudavė dar vieną smūgį, nukentėjusysis vėl nuskrido, vėl atsistojo ir tada jau užsimojo prieš kaltinamąjį, po to dar sekė du smūgiai. Po jų jis jau nieko nebegalėjo padaryti, kadangi nuo šių smūgių buvo nuskridęs iki pat bankomatų. Sekantis momentas, kurį atsimena, tai buvo tai, kad matė grindis, kurios visos buvo „nudažytos“ krauju. Visi penki smūgiai buvo į galvą, galvos sritį. Vėl atsimena įvykius tik nuo tada, kai atsidūrė traumatologijos punkte. Iš traumatologinio skyriaus po apžiūros tą pačią dieną grįžo namo, prieš grįždamas į namus buvo nuvažiavęs į Teismo medicinos ekspertizės įstaigą, bet ji, kiek atsimena, nedirbo. Po to namuose pragulėjo dvi dienas, jam labai skaudėjo galvą, pykino. Po to nukentėjusysis susisiekė su kaltinamuoju, kurio telefono numerį sužinojo per bendrus draugus, o per kokius konkrečiai draugus, nepasakys, nes neatsimena dėl galvos sumušimo. Nukentėjusysis pasistengė kaltinamajam paaiškinti, kad jis turės didelių nemalonumų, paklausė, ar jis neturi jam ko nors pasiūlyti, kad jam to nebūtų, tačiau kaltinamasis pasakė, kad nieko pasiūlyti nenori. Nukentėjusysis kaltinamajam pasakė, kad duoda jam porą dienų pagalvoti, po to dar kartą jam paskambino, jie susitiko, dar kartą pasistengė išaiškinti situacijos rimtumą, bet jis nukentėjusiojo nesuprato, pasakė, kad nukentėjusysis pats yra kaltas. Šių pokalbių metu nukentėjusysis norėjo kaltinamajam pasiūlyti atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau dėl sumos su juo nešnekėjo, o kaltinamasis pasakė, kad jis šioje situacijoje nekaltas. Nukentėjusysis sužinojęs, kad jam sulaužyta nosis, nuvažiavo į plastinės chirurgijos kliniką pas dr. Vitkų ir jis, nukentėjusįjį apžiūrėjęs, nurodė, kad nosies rekonstrukcijos operacija kainuos būtent 16 000 Lt, o 200 Lt sumokėjo už apžiūrą. Nosies korekcijos operacijos kol kas nepasidarė, neturi pinigų. Ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko, tokios sumos prašo todėl, kad jis turėjo pakankamai daug sveikatos problemų pastaruosius du metus, todėl savo sveikatą labai smarkiai vertina, be to, turėjo labai daug nemalonumų dėl išvaizdos, dirbo ne Lietuvoje, jo alga pakankamai didelė ir būtent šis sveikatos sutrikdymas sutrukdė jam uždirbti žymiai daugiau nei prašomi 10 000 Lt. Nukentėjusiojo teigimu, jis matė byloje esančius pardavėjos parodymus, su pardavėja jokių santykių neturėjo, mano, kad ji neturi pagrindo jį apkalbėti. Nukentėjusysis pabrėžė, jog duodamas parodymus policijos pareigūnams viską prisiminė geriau, nes tai buvo nesenai įvykę, be to dabar jis ne viską gali atsiminti, kadangi per pastaruosius du metus buvo traumų, todėl jo atmintis šlubuoja.

7Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. G. nurodė, kad 2012 birželio 23 d., apie 13 val. su draugais E. K. ir E. B., atėjo į parduotuvę „RIMI“, esančią Vydūno g. 4, Vilniuje. Parduotuvės salėje su draugais išsiskirstė, jo draugai apsipirko pirmi ir išėjo prie automobilio, kuris stovėjo prie parduotuvės. Jis parduotuvėje užtruko, pasiėmė vandens ir kelis butelius alaus gėrimo „Radler“. Tą dieną, maždaug prieš keturias valandas iki atvykimo į parduotuvę išgėrė apie litrą to paties gėrimo, tačiau girtas nebuvo, jautėsi blaivus. Pasiėmęs prekes, atsistojo prie kasos. Stovint kasoje jam paskambino draugas ir paprašė nupirkti cigarečių. Kas stovėjo už jo eilėje prie kasos, neatsimena. Ar jis kalbėjo su kuo nors iš stovinčių prie kasos, taip pat neatsimena. Nuo to momento visai neatsimena, kas įvyko toliau. Ar jam kas nors sudavė smūgius, neatsimena. Jam atmintyje užsifiksavo trumpas epizodas, kad jis žiūri į parduotuvės grindis ir jam iš nosies smarkiai bėga kraujas. Tuo metu, greičiausia nuo šoko, fizinio skausmo nejautė. Kas tuo metu buvo šalia jo, nematė, nes iš karto nesuprato, kas jam nutiko. Apie tai, kad jo draugai grįžo į parduotuvę, kad nuvedė jį iki automobilio ir nuvežė į ligoninę, sužinojo iš pačių draugų. Po aukščiau nurodyto fakto (kai jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies) atsipeikėjo būdamas ligoninėje. Savo ir kitų asmenų veiksmus ligoninėje atsimena netiksliai. Atsimena, kad jam padarė nosies rentgeną, apžiūrėjo, pajudino nosį ir jis pradėjo jausti stiprų skausmą. Ligoninėje jam davė išrašą, kad yra nustatytas nosies lūžis. Po apžiūros draugai jį nuvežė namo, bet pats to fakto neatsimena. Ką pasakojo ligoninės personalui apie savo sužalojimus visai neatsimena. Taip pat nežino, ar jo draugai ką nors sakė gydytojams apie jo sužalojimo aplinkybes. Kitą dieną jis atsipeikėjo namuose, visą dieną gulėjo. Dar kitą ar po kelių dienų susisiekė su paminėtais savo draugais, kurie pasakė, kad norėdami sužinoti kas jam atsitiko parduotuvėje, nuėjo į parduotuvę „RIMI“ ir peržiūrėjo birželio 23 d. vaizdo įrašą ir pamatė, kad prie kasos jį sumušė vaikinas, kurį jo draugas Edgaras pažįsta iš matymo. Edgaras per bendrą pažįstamą sužinojo to vaikino telefono numerį. Jis asmeniškai vaizdo įrašo nematė, nes parduotuvėje jam neleido to padaryti. Jis paskambino vaikinui, kurio vardas Edvardas. Jis susitarė susitikti su Edvardu, nes norėjo sužinoti, dėl ko tas jį sumušė. Kai susitiko su Edvardu, tas pasakė, kad jis neva pirmas jam trenkė ir kalbėtis su juo nenori. Jis iš karto kreiptis į policiją nenorėjo, kadangi dažnai važinėja į užsienį, tačiau kadangi vaikinas, kuris jį sumušė, nepripažino savo kaltės ir nenorėjo daugiau kalbėtis, jis kreipėsi į policiją. Mano, kad tokie jo atminties sutrikimai gali būti dėl praeitais metais atliktos galvos operacijos ir po gydymo nuo kraujo vėžio. Dėl padarytų sužalojimų jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir konsultavosi Valakupių plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic“, kurioje buvo nustatyta, kad dėl sužalojimų yra iškrypusi jo nosies pertvara (esami defektai išvardinti jam pateiktoje pažymoje). Jam yra reikalinga operacija, kurios apytikslę kainą paskaičiavo gydytojas, tai yra 16000 litų. Už nurodytą konsultaciją sumokėjo 200 Lt, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl fizinės, turtinės ir moralinės žalos, kadangi dėl sužalojimų turėjo atidėti išvykimą dirbti į užsienį, patyrė didelius išgyvenimus, psichologinę traumą, fizines kančias. Kada jam bus atlikta operacija, nežino, nes šiuo metu neturi tam lėšų. Reiškia 26200 Lt civilinį ieškinį (b. l. 6, 9, 28).

8Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. V. nurodė, jog E. J. pažįsta, yra su juo draugai, nukentėjusiojo V. G. nepažįsta. 2013-06-23 jie su kaltinamuoju važiavo į gimtadienį ir užsuko į prekybos centrą „RIMI“, esantį Pilaitės mikrorajone. Tik užėję į parduotuvę, girdėjo, kad kažkas šūkauja, keikiasi necenzūriniais žodžiai, bet nematė kas. Jie pasiėmę prekes, priėjo prie kasos. Prieš juos stovėjo gal pora žmonių, prieš kuriuos stovėjo vaikinas, kuris necenzūriniais šnekėjo, keikėsi, nepagarbiai bendravo tiek su kasininke, nes nuolat ją „tujino“, tiek su aplinkiniais. Prieš juos buvę asmenys apsipirko ir nuėjo. Pardavėja pradėjo skanuoti jų prekes, o tas prieš kasą stovėjęs vaikinas pastoviai prašė pardavėjos paduoti jam rūkyti. Pardavėja jam aiškino, kad ji negali išeiti iš už kasos, kad jis pats nueitų ir pasiimtų cigarečių. Vaikinas, atrodė, to net negirdėjo ir toliau reikalavo pardavėjos paduoti jam cigarečių. Kaltinamasis galbūt norėdamas išvengti konflikto, paklausė to vaikino, kokių cigarečių jam paduoti. Nukentėjusysis pasakė, kad jam reikia cigarečių „LM Super Light“. Edvardas jau norėjo imti cigaretes, bet tada tas vaikinas atsisuko ir konkrečiai Edvardui, nepagarbiai, prie visų tuo metu ten buvusių žmonių pasakė „va, lochas, man paduos rūkyti“. Tada Edvardas jį stumtelėjo. Tada, kiek liudytoja atsimena, vaikinas žengė žingsnį atgal ir ranka trenkė Edvardui į kairį žandą, kadangi jam paskui tą vietą skaudėjo ir ji buvo paraudusi. Po to Edvardas vėl trenkė tam vaikinui ir paskui liudytoja jau matė kaip jis sėdėjo ant žemės. Į kurią kūno vietą kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam liudytoja nematė. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido ir kraujo liudytoja nematė. Po to, bet jau po visko, kadangi viskas truko labai trumpai, gal 7 sekundes, priėjo apsauginis, o jie išėjo. Dar atsimena, jog prie jų lauke buvo priėjęs vyras, kuris minėjo, kad jis irgi kreipėsi į apsaugą dėl to vaikino elgesio, nes jis nepagarbiai elgėsi, šūkaliojo, keikėsi, iš pažiūros atrodė girtas, bet niekas nieko nedarė. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, nes tada įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

9Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. V. nurodė, kad 2012 birželio pabaigoje, tiksliai datos neatsimena, dienos metu, apie 13 val., kartu su draugu E. J. atėjo į parduotuvę „RIMI“, esančią Pilaitėje. Kai užėjo į prekybos salę, iš karto išgirdo kažkur parduotuvėje rėkiančio ir besikeikiančio asmens balsą. Kažkoks vyriškis keikėsi ir šukavo, tačiau nematė kas taip darė. Po maždaug 10 minučių su Edvardu apsipirko ir atsistojo prie kasos. Neatsimena ar prie kasos dar stovėjo pirkėjai. Kai stovėjo prie kasos, pamatė, kad prie prekių paėmimo vietos stovi nepažįstamas vaikinas, apie 25 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, neaukšto ūgio. Jo veido bruožų ir kitų požymių neatsimena, jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Vaikinas keikėsi, liepė kasininkei duoti jam cigarečių. Kasininkė atsakė, kad negali nueiti nuo kasos, ir kad pasiimtų pats. Vaikinas vis prašė jam paduoti cigarečių. Edvardas pasakė, kad jis paduos cigarečių ir paklausė vaikino kokių jam reikia. Vaikinas atsakė, kad jam cigarečių „LM“ ir pasakė :“Va bliat, lochas man rūkyt paduos“. Jie jau buvo atsiskaitę už prekes ir ruošėsi su Edvardu išeiti. Po šių vaikino žodžių Edvardas pastarąjį pastūmė. Vaikinas nenugriuvo, tik žengė žingsnį atgal. Po to vaikinas puolė Edvardą, matė, kad sudavė ranka smūgį Edvardui į veidą. Ji stovėjo Edvardui už nugaros ir nematė kur pataikė. Dėl streso ir išgąsčio tiksliai neprisimena visko. Atsimena, kad Edvardas sudavė vaikinui vieną smūgį, nuo kurio tas nukrito ir atsisėdo ant grindų. Negali pasakyti kur Edvardas sudavė vaikinui smūgį, nuo kurio tas nugriuvo, to nepastebėjo. Po to iš karto su Edvardu išėjo. Vaikinas, kiek atsimena, liko sėdėti ant grindų. Ar buvo vaikino veidas kruvinas nematė. Atsimena, kad buvo priėjęs parduotuvės apsaugos darbuotojas. Kai su Edvardu priėjo prie savo automobilio, kažkoks nepažįstamas vyriškis, apie 45 metų amžiaus, priėjęs prie jų pasakė, kad tas vaikinas šukavo, keikėsi, o apsaugos darbuotojas nereagavo į tokį to vaikino elgesį. Daugiau to vaikino nematė (b. l. 49).

10Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. nurodė, kad nei kaltinamojo E. J., nei nukentėjusiojo V. G. asmeniškai nepažįsta, tačiau juos yra matęs. Datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2012-06-23, liudytojas dirbo apsaugos darbuotoju prekybos centre „RIMI“, esančiame Vydūno g. 4, Vilniuje, į jo pareigas įėjo palaikyti prekybos salėje tvarką, vagysčių iš prekybos centro prevencija, vagių sulaikymas ir perdavimas policijos pareigūnams. Liudytojas vaikščiojo po salę ir, eidamas link kasų, pamatė, kad ten vyksta kažkokios muštynės, bet kol priėjo jau viskas buvo pasibaigę. Paties konflikto pradžios, nuo ko viskas prasidėjo liudytojas nematė Tik, kai ėjo link kasos, kur buvo girdėti triukšmas, matė, kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam kumščiu į nosies sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Tuo metu liudytojas buvo maždaug metro atstumu nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo, bet kol jis priėjo, nukentėjusysis jau buvo kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas. Liudytojas matė tik šį smūgį, daugiau smūgių nematė. Nukentėjusysis atsistojęs pradėjo rinkti ant žemės išbyrėjusius pinigus ir kitus daiktus. Kaltinamasis tuo metu jau išeidinėjo iš parduotuvės. Liudytojas priėjo prie kasininkės ir paklausė, kas bei dėl ko įvyko. Kasininkė nurodė, kad nukentėjusysis pavadino kaltinamąjį „lochu“ ar kažkaip panašiai, norėjo, kad jis paduotų cigarečių. Pats liudytojas žodžio „lochas“ negirdėjo, kad nukentėjusysis taip pavadino kaltinamąjį, jam pasakė kasininkė. Nukentėjusysis tuo metu buvo neblaivus, elgėsi negražiai, lindo prie kasininkės, siūlė jai susitikti po darbo ar panašiai. Kaltinamasis elgėsi ramiai. Policijos pareigūnų dėl įvykio liudytojas nekvietė, o vaizdo įrašą rodė nukentėjusiajam ir jo draugui, kuris atėjo jau po įvykio. Nukentėjusysis savo draugui paskambino telefonu ir paprašė ateiti į prekybos centrą, nukentėjusysis buvo sąmoningas ir kartu su draugu peržiūrėjo vaizdo įrašą. Nukentėjusysis pats išėjo iš parduotuvės, greitoji pagalba nebuvo kviečiama.

11Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. nurodė, kad dirba apsaugos darbuotoju prekybos centre „RIMI“, esančiame Vydūno g. 4, Vilniuje. 2012 birželio 23 d. apie 14 val. buvo prekybos salėje, kai išgirdo kažkur prie kasų riksmus. Priėjo ir pamatė, kad prie penktos kasos stovi nepažįstamas vaikinas, apie 22 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, buvo apsirengęs juodais marškinėliais, mėlynais džinsais. Šis vaikinas stovėjo prie kasos ir laikėsi už savo nosies, iš kurios gausiai bėgo kraujas. Jis suprato, kad vaikinas su kažkuo susimušė. Tuo metu nuo kasos nuėjo kitas vaikinas, apie 27 metų amžiaus, aukšto ūgio, sportiško kūno sudėjimo, apsirengęs šviesiais drabužiais. Paminėtas vaikinas buvo kartu su mergina, ir jis nieko nesakydamas, išėjo. Suprato, kad šviesiai apsirengęs vaikinas susimušė su tuo, kuriam bėgo kraujas iš nosies. Kaip jam pasakė kasininkė, pirmas vaikinas elgėsi įžūliai, pavadino aukštą vaikiną „lochu“, dėl ko pastarasis sudavė vaikinui į veidą. Jis asmeniškai tų muštinių nematė, kas ir kiek smūgių sudavė nežino. Prieš muštines vaikino, kuris buvo sumuštas, prekybos centre nematė ir negirdėjo. Nežino ar tas vaikinas į prekybos centrą buvo atėjęs vienas ar su kitais žmonėmis. Vaikinas iš elgesio, nerišlios kalbos atrodė neblaivus. Matė, kad vaikinas, po to kai jis priėjo, kažkam skambino telefonu ir sakė, kad jį sumušė, kad kažkas ateitų į parduotuvę. Po kelių minučių į parduotuvę atėjo dar du vaikinai ir kartu su tuo, kuris buvo sumuštas, paprašė parodyti vaizdo įrašą. Vaikinui, kuris buvo sumuštas ir jo dviem draugams parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota kaip aukšto ūgio vaikinas suduoda smūgius tam vaikinui. Vaikinas, kuris buvo sumuštas, nebuvo praradęs sąmonės, kalbėjo ir orientavosi aplinkoje. Vaikinai peržiūrėję vaizdo įrašą išėjo. Kitą dieną tas pats vaikinas, kuris buvo sumuštas, vienas atėjo į parduotuvę ir vėl prašė parodyti jam vaizdo įrašą, taip pat pasakė, kad kreipsis į policiją dėl sumušimų. Jis vaikinui vaizdo įrašo neparodė, pasakė, kad pateiks tik policijos pareigūnams. Tą dieną niekas iš pirkėjų į jį dėl vaikino įžūlaus elgesio nesikreipė (b. l. 42).

12Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. R. nurodė, kad 2012 metų birželio mėnesį dirbo prekybos centre „RIMI“, esančiame Vydūno g. 23, Vilniuje, kasininke. Atsimena, kad dirbo prieš Jonines, atrodo penktoje kasoje. Apie pietus, tiksliai laiko neatsimena, prie kasos priėjo keturi nepažįstami vaikinai, kurie pirko alų, visokius užkandžius. Iš vaikinų elgesio matėsi, kad jie yra neblaivūs. Trys vaikinai sukrovė prekes ir išėjo iš parduotuvės, o prie kasos liko vienas vaikinas, apie 23 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, rudų akių. Tas vaikinas pradėjo su ja flirtuoti, tempė laiką, jam vis skambėjo telefonas, jis kalbėjosi telefonu. Apie dešimt minučių vaikinas vis stovėjo prie kasos, kai pagaliau atsiskaitė. Vaikinas neišėjo, stovėjo prie kasos. Po to tas vaikinas pradėjo kabinėtis prie žmonių. Tuo metu prie kasos priėjo pagyvenęs vyriškis, ir tas vaikinas, kalbėdamas telefonu, pasakė: „Va kažkoks lochas prie manęs stovi“. Vyriškis į tokį vaikino elgesį nereagavo. Po to prie kasos priėjo vaikinas su mergina, kurie pirko ne daug prekių. Vaikinas, kuris vis stovėjo prie kasos, pasakė, kad jam dar reikia cigarečių. Ji vaikinui atsakė, kad parduotuvėje yra savitarna ir kad pats pasiimtų prekes. Tada tas vaikinas, vartodamas necenzūrinius žodžius, kreipėsi į vaikiną, kuris tuo metu atsiskaitinėjo už prekes su mergina. Kiek atsimena, vaikinas pasakė: “Tu gaidy“ arba „Tu, pidare, paduok man cigaretes“. Tiksliai pasakytų vaikino žodžių neatsimena, tik gerai atsimena, kad vaikinas elgėsi labai provokuojančiai. Vaikinas, kuris atsiskaitinėjo už prekes, iš karto ranka sudavė tam į veidą. Vaikinui smarkiai pradėjo bėgti kraujas. Krauju netgi buvo aptaškyta kasa. Vaikinas nugriuvo ant grindų, po to atsistojo ir susistumdė su vaikinu, kuris jam sudavė. Kokius smūgius vaikinai vienas kitam dar sudavė neatsimena, nes buvo šoke. Po susistumdymo, vaikinas su mergina išėjo. Vaikinas, kuriam buvo suduota į veidą, vis stovėjo prie kasos, jam varvėjo kraujas iš nosies. Jis vėl kažkam skambino telefonu, jam iškrito iš rankų jo piniginė. Po to prie vaikino priėjo apsaugos darbuotojas ir vaikinas iš parduotuvės išėjo. Tą vaikiną parduotuvėje matė po kelių dienų, jam buvo užklijuota pleistru nosis (b. l. 52).

13Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. parodė, kad 2012 metų vasarą dirbo kasininku prekybos centre „RIMI“, esančiame Vydūno g. 4, Vilniuje. Galimai liepos mėnesį, tiksliai datos ir laiko neatsimena, dirbo nurodytame prekybos centre vienoje iš kasų. Aptarnaudamas pirkėjus, staiga pamatė, kad tarp nepažįstamų dviejų vaikinų, stovėjusių prie gretimos kasos, prasidėjo muštinės. Jis išsigando ir stengėsi į tuos vaikinus nežiūrėti, nes yra silpnų nervų, serga cerebraliniu paralyžiumi ir negali žiūrėti, kai yra smurtaujama. Visai neatsimena tų vaikinų požymių ir negali pasakyti, kas iš jų pirmas pradėjo muštis, ir kas iš jų kiek kartų ir kur sudavė. Konfliktas, kiek atsimena, truko neilgai, atėjo apsaugos darbuotojas ir vaikinai, kaip jam atrodo, išsiskirstė. Matė vėliau, kad buvo atėjusi valytoja ir valė nuo grindų kraują. Dar kai vaikinai stovėjo prie kasos, girdėjo kažkokius riksmus, lyg kažkas bartųsi. Tačiau negirdėjo to barnio esmės, nei atskirų žodžių, nes buvo visą dėmesį nukreipęs į savo darbą (b. l. 93).

14Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2012 m. maždaug birželio pabaigoje, jo pažįstamas E. J. paprašė atvažiuoti prie parduotuvės „Pupa“, Pilaitėje, kur jis turėjo susitikti su asmeniu, su kuriuos anksčiau susimušė. Jis sutiko atvažiuoti. Dienos metu atvažiavo prie nurodytos vietos, kur buvo Edvardas. Netrukus atvažiavo nepažįstamas vaikinas, apie 23 metų amžiaus, neaukšto ūgio, tamsių plaukų. Viskas vyko automobilio aikštelėje, prie parduotuvės. Pats stovėjo prie savo automobilio, o Edvardas su vaikinu atokiau. Apie ką kalbėjo Edvardas su tuo vaikinu, nežino. Tik matė, kad tas vaikinas pakėlė tamsius akinius ir paklausė Edvardo: „Ką tu siūlai daryti?“. Matė, kad vaikino veidas sumuštas, matėsi kraujosruvos po akimis. Jis Edvardo ir to vaikino pokalbio negirdėjo, grasinimų negirdėjo. Netrukus priėjo dar du vaikinai, kurių nepažįsta, ir jie visi taip pat kalbėjosi su Edvardu. Negirdėjo viso pokalbio, tik trumpas frazes, kurių taip pat atkartoti negali. Jo manymu vaikinai bandė susitarti dėl padarytų sužalojimų, bet tai tik spėlionės. Pokalbis tarp vaikinų vyko labai trumpai, gal apie minutę. Pirmi išėjo tie du nepažįstami vaikinai, kurie buvo priėję vėliau. Edvardas su tuo vaikinu taip pat išsiskirstė. Edvardas priėjo ir pasakė, kad blogai, kad neįrašė pokalbio su vaikinais. Edvardas nesakė apie ką konkrečiai kalbėjosi su vaikinais (b. l. 47).

15Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. nurodė, jog 2012 birželio 23 d., dienos metu kartu su draugais V. G. ir E. B. buvo prekybos centre „RIMI“, Pilaitėje. Prekybos centre jie elgėsi tvarkingai, nieko neįžeidinėjo, Viktoras taip pat prie nieko nebuvo prisikabinęs. Jis ir Egidijus apsipirko ir išėjo, o Viktoras pasiliko prekybos centre. Tą dieną Viktoras buvo išgėręs alaus, pats apie tai sakė, kartu jie negėrė. Viktoras nebuvo girtas, šiek tiek išgėręs. Jis su Egidijumi laukė Viktoro automobilyje. Egidijus paskambino Viktorui, kad tas nusipirktų cigarečių. Maždaug po penkių minučių prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad jų draugas parduotuvėje prasiskėlė galvą. Jis su Egidijumi nuėjo į prekybos centrą ir prie vienos kasos rado stovintį Viktorą. Viktoro veidas buvo kruvinas, smarkiai bėgo kraujas iš nosies. Parduotuvės grindys prie kasos buvo ištepliotos krauju. Viktoras nieko konkretaus nepaaiškino, buvo apspangęs. Prie jų priėjo prekybos centro apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad Viktorui į veidą sudavė nepažįstamas vaikinas. Jis nuėjo į apsaugos darbuotojų patalpas ir paprašė parodyti vaizdo įrašą. Viktoras su Egidijumi nuėjo į automobilį. Vaizdo įraše jis pamatė, kad Viktorą sumušė jam iš matymo pažįstamas vaikinas, gyvenantis Pilaitėje ir bendraujantis su kitu jo pažįstamu A. P.. Jis paskambino A. P., kuris taip pat atvažiavo į prekybos centrą ir peržiūrėjo įrašą bei patvirtino, kad tai jo pažįstamas ir pasakė jo telefono numerį. Jis grįžo prie automobilio ir paskambino tam vaikinui, kuris sumušė Viktorą, tačiau tas bendrauti nenorėjo. Po to jis su Egidijumi kartu nuvežė Viktorą į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje su Viktoru į gydytojų kabinetus nėjo ir neaiškino, kas atsitiko. Viktoras ėjo pas gydytojus vienas. Po to, kai Viktorui suteikė medicinos pagalbą, nuvažiavo į teismo medicinos institutą, kad Viktorą apžiūrėtų ekspertai, tačiau tą dieną ekspertai nedirbo. Po to nuvežė Viktorą namo. Vėliau Viktoras jam pasakojo, kad vaikinas jam sudavė į veidą dėl to, kad Viktoras ji pavadino „lochu“. Žino, kad Viktoras buvo susitikęs su tuo vaikinu, kuris jį sumušė, norėdamas pasikalbėti, tačiau jis pats tame susitikime nedalyvavo (b. l. 43, 45).

16Iš 2012-06-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados G 1534/12(01) nustatyta, kad V. G. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti trauminiu poveikiu kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio V. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 smūgiais (b. l. 15-17).

17Iš 2012-06-23 vaizdo įrašo, kuri pateikė prekybos centro “ RIMI”, esančio Vydūno g. 4, Vilniuje, parduotuvės apsaugos darbuotojas A. N., apžiūros protokolo bei paties vaizdo įrašo nustatyta, kad jame yra užfiksuota, prekybos centro „RIMI“, adresu Vydūno g. 4, Vilniuje, holas, laikas 13:58:59. Prie vienos iš kasų stovi smulkaus kūno sudėjimo vaikinas (Nr. 1), apsirengęs tamsiais drabužiais ir aukšto ūgio vaikinas (Nr. 2), apsirengęs šviesiais marškinėliais. Vaikinas Nr.2 suduoda dešine ranka vaikinui Nr.1 į veidą, po to vaikinas 2 eina link vaikino 1, kuris užsikabina už šiukšliadėžės ir nukrenta ant užpakalio, greitai atsistoja ir kaire ranka užsimoja, suduodamas vaikinui Nr. 2. Vaikinas Nr. 2 vėl suduoda smūgį ranka vaikinui Nr. 1, kuris griūna priekiu (b. l. 38-39, 40).

18Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-136/2008). Iš į bylą surinktų įrodymų (nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo parodymų, vaizdo įrašo, Specialisto išvados, iš dalies liudytojų B. V., A. N., I. R. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu) nustatyta, jog kaltinamasis 2012-06-23 prekybos centre “ Rimi”, esančiame Vydūno g. 4, Vilniuje, tyčia kumščiu sudavė V. G. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. G. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėje, nosies kaulų lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau, teismo vertinimu, iš byloje surinktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Iš liudytojos B. V. parodymų nustatyta, jog nukentėjusysis pasakęs, kad jam reikia cigarečių „LM Super Light“, ir kaltinamajam E. J. jau norint jas imti, nukentėjusysis konkrečiai E. J., nepagarbiai, prie visų tuo metu ten buvusių žmonių pasakė „va, lochas, man paduos rūkyti“. Liudytoja I. R. taip pat nurodė, jog nukentėjusysis vartodamas necenzūrinius žodžius kurių tiksliai neprisimena (kiek atsimena, vaikinas pasakė: “Tu gaidy“ arba „Tu, pidare, paduok man cigaretes“) kreipėsi į kaltinamąjį, elgėsi labai provokuojančiai, ir būtent po tų žodžių kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Liudytojas A. N. teisme taip pat patvirtino, jog, nors pats įžeidžiančių nukentėjusiojo žodžių kaltinamojo atžvilgiu negirdėjo, tačiau kasininkė liudytojui nurodė, jog nukentėjusysis elgėsi negražiai, pavadino kaltinamąjį lochu. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo draugas E. K. teigė, jog nukentėjusysis jam pasakojo, kad vaikinas jam sudavė į veidą dėl to, kad Viktoras ji pavadino „lochu“. Šie liudytojų parodymai sutampa su paties kaltinamojo parodymais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, jog sudavė nukentėjusiajam, nes įsižeidė dėl to, jog jis, garsiai, girdint šalia esantiems asmenims konkrečiai kaltinamajam pasakė „va lochas, kuris paduos man cigarečių“. Aplinkybės, kad įžeidė kaltinamąjį teisme nepaneigė ir nukentėjusysis V. G., teisme nurodęs, jog apskritai neatsimena ką ir kaip pavadino, ką ir kaip pasakė. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis V. G. viešoje vietoje, garsiai, girdint kitiems asmenims pasakė kaltinamajam nepagarbius, kaltinamąjį įžeidžiančius žodžius, o iš karto po įžeidžiančių žodžių pasakymo kaltinamojo E. J. atliktų veiksmų priežastimi buvo pyktis dėl, kaltinamojo nuomone, kaltinamąjį įžeidžiančio nukentėjusiojo V. G. elgesio. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmų motyvu nebuvo chuliganiškos paskatos. Nenustačius, kad E. J. veikos motyvas buvo chuliganiškos paskatos, jo veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį.

19Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje (kasacinės bylos Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009). Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai sukėlė visuomenės rimties sutrikdymą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. J. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą viešoje vietoje – parduotuvėje, dienos metu, kai parduotuvėje buvo kitų žmonių, tarp jų ir vaikų (duomenys, matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo), kaltinamojo atliktus neteisėtus veiksmus aplinkiniai asmenys matė, stebėjo, taip pat matė, jog dėl kaltinamojo atliktų veiksmų parduotuvėje buvo pritaškyta kraujo. Tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad E. J. veiksmai atitiko BK 284 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo požymius.

20Teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. ir LR BK 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007), kitais atvejais kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnį ir 284 straipsnį, 135 straipsnį ir 284 straipsnį ir pan. priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).

21Teismas, skirdamas kaltinamajam E. J. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), aplinkybę, jog neteisėtą kaltinamojo elgesį sąlygojo įžūlus nukentėjusiojo elgesys kaltinamojo atžvilgiu, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos taikytos ne už smurtinio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, skirtos baudos sumokėtos (b. l. 79-80), yra jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 123), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 77), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 78)). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybių sunkinančių kaltinamojo atsakomybę nenustatyta. Šių kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. J. už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos skiriant laivės apribojimo bausmes. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

22Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 10 000 Lt neturtinę žalą ir 16200 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 200 Lt išlaidos, patirtos dėl gydytojo konsultacijos, bei 16000 Lt numatomos nosies korekcijos operacijos išlaidų (b. l. 32).

23BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

24Teisiamojo posėdžio metu V. G. nurodė, kad jo prašoma priteisti 16200 Lt turtinę žalą sudaro 200 Lt, kuriuos jis sumokėjo už dr. Vitkaus atliktą apžiūrą, bei dr. Vitkaus po nukentėjusiojo apžiūros nurodyta 16 000 Lt nukentėjusiojo nosies korekcijos operacijos kaina. Nukentėjusiojo teigimu, nosies korekcijos operacijos jis kol kas nepasidarė, nes neturi pinigų. V. G. taip pat nurodė, jog prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes jis turėjo pakankamai daug sveikatos problemų pastaruosius du metus, todėl savo sveikatą labai vertina, be to, turėjo labai daug nemalonumų dėl išvaizdos, dirbo ne Lietuvoje, jo alga pakankamai didelė ir būtent šis sveikatos sutrikdymas sutrukdė jam uždirbti žymiai daugiau nei prašomi 10 000 Lt.

25V. G. prašomai priteisti turtinei žalai pagrįsti pateikė Valakupių plastinės chirurgijos klinikos 2012-08-30 raštą, kuriame nurodyta, jog V. G. 2012-08-30 buvo konsultuotas dėl potrauminės nosies deformacijos, konsultacijos-apžiūros metu nustatyta nosies deformacija, nosies pertvara iškrypusi tiek sagitaliai, tiek vertikaliai, nosies dešinė landa beveik pilnai oburuota iškrypusios nosies pertvaros ir hipertrofuotos apatinės kriauklės, nosies kairės landos dalis uždengta kaulinės keteros dėl 90 laipsnių iškrypimo, diagnozės patikslinimui reikalingas tomografijos tyrimas, apytikrė operacijos kaina – 16000 Lt (b.l. 30). Iš į bylą pateikto kasos kvito nustatyta, jog 2012-08-30 UAB „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“ buvo sumokėta 200 Lt (b.l. 31). Iš nukentėjusiojo pateikto kasos kvito ir jo parodymų teisme spręstina, jog jis dėl kaltų kaltinamojo veiksmų patyrė 200 Lt turtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą (CK 6.245 str. 1 d., 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam 16 000 Lt būsimų nosies korekcijos operacijos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu nosies korekcijos operacija nukentėjusiajam nėra atlikta, įvertinęs Valakupių plastinės chirurgijos klinikos 2012-08-30 raštą, kuriame yra nurodyta ne galutinė, o tik apytikrė operacijos kaina, galutinė šiame rašte nurodyta diagnozė nėra patikslina (byloje nėra duomenų apie minėtame rašte nurodyto tomografijos tyrimo atlikimą bei diagnozės patikslinimą), taip pat Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog V. G. yra turėjęs ir kitų, ankstesnių nosies traumų (b.l. 15-17), atsižvelgdamas į tai, jog paties nukentėjusiojo V. G. provokuojantis elgesys turėjo didelės įtakos jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šią sumą mažina iki 3000 Lt (CK 1.5 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nukentėjusiajam iš kaltinamojo yra priteistina 3200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

26Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam be kitų sužalojimų buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, todėl kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat neabejotina, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje neturtinė žala tyčinio nesunkaus sutrikdymo atvejais teismų vertinama skirtingai: nuo 800 Lt iki 10000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-190/2010, 2K-279/2010, 2K-375/2010, 2K-3331/2009). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais kaltinamojo veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pobūdį, aplinkybę, jog kaltinamojo veiksmams turėjo įtakos paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, įvertindamas nedideles kaltinamojo gaunamas pajamas (b.l. 124), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 str. 1 d., 6.250 str., 6.263 str., 6.282 str. 1 d.).

28Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį dėl 86,78 Lt (b.l. 21-22) žalos priteisimo. Kaltinamasis šią civilinio ieškovo prašomą priteisti žalą yra pilnai atlyginęs 2013-02-17 (b. l. 122). Teismo vertinimu, kaltinamajam sumokėjus Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašomą priteisti sumą, nebeliko ginčo objekto, nes nebėra įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas negali priteisti žalos dar kartą, tai yra po to, kai kaltinamasis ją atlygino savo iniciatyva. Tokiu atveju išnyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, nes tarp šalių nebelieka ginčo. Kitai proceso šaliai patenkinus reikalavimus, civilinis ieškovas turi procesinę teisę atsisakyti ieškinio, to nepadaręs ieškovas prisiima riziką, kad reikalavimas gali būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-105/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-466/2000). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys atmestinas.

29E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

30Daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu (b. l. 40) saugoti prie bylos.

31Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,

Nutarė

32E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant nuteistąjį per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

33E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant nuteistąjį per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę E. J. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant nuteistąjį per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

35Išaiškinti E. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

36E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

37Iš dalies patenkinti V. G. civilinį ieškinį ir iš E. J. priteisti nukentėjusiajam V. G. 3200 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje V. G. civilinį ieškinį atmesti.

38Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį atmesti.

39Daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu (b. l. 40) saugoti prie bylos.

40Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. E. J., gimęs 1987-11-14, Vilniuje, a.k. ( - ) gyvenantis ( - ), LR pilietis,... 3. Kaltinamasis E. J. įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai... 4. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. nurodė, kad 2012 m.... 5. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė, kad 2012 m. birželio 23 d.,... 6. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. G. nurodė, jog... 7. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. G. nurodė, kad 2012... 8. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. V. nurodė, jog E. J. pažįsta,... 9. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. V. nurodė, kad 2012 birželio... 10. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. nurodė, kad nei kaltinamojo... 11. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. nurodė, kad dirba... 12. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. R. nurodė, kad 2012 metų... 13. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. parodė, kad 2012 metų... 14. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2012 m.... 15. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. nurodė, jog 2012... 16. Iš 2012-06-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo... 17. Iš 2012-06-23 vaizdo įrašo, kuri pateikė prekybos centro “ RIMI”,... 18. Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų... 19. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 20. Teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje... 21. Teismas, skirdamas kaltinamajam E. J. bausmę, atsižvelgia į padarytų... 22. Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. civiliniu ieškiniu prašo... 23. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 24. Teisiamojo posėdžio metu V. G. nurodė, kad jo prašoma priteisti 16200 Lt... 25. V. G. prašomai priteisti turtinei žalai pagrįsti pateikė Valakupių... 26. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 27. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje... 28. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos... 29. E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 30. Daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 31. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,... 32. E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 33. E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šias... 35. Išaiškinti E. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:... 36. E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 37. Iš dalies patenkinti V. G. civilinį ieškinį ir iš E. J. priteisti... 38. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį... 39. Daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 40. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...