Byla 2T-93/2012
Dėl skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Raminora“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mokslo gamybinio susivienijimo „LATSAT“, SIA prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Raminora“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu nusprendė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 29 d. garantinės ir pogarantinės techninės priežiūros sutartį Nr. SR-37 nutraukta nuo 2009 m. vasario 17 d., priteisė iš UAB „Raminora“ „LATSAT“, SIA naudai 1 773,85 eurų dydžio pagrindinę skolą, 28 412,30 eurų dydžio delspinigius ir 1 109,92 eurų dydžio arbitražo proceso išlaidas, iš viso – 31 296,07 eurų, kitos ieškinio dalies netenkino, UAB „Raminora“ priešieškinį atmetė.

4Pareiškėjas „LATSAT“, SIA kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Raminora“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad prašomas pripažinti bei leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pažymi, jog prašomame pripažinti bei leisti vykdyti arbitražo sprendime yra priteista 16 kartų daugiau netesybų nei pagrindinės skolos, o 2007 m. rugpjūčio 29 d. garantinės ir pogarantinės techninės priežiūros sutarties Nr. SR-37 punkte 6.1 nustatyta delspinigių norma – 1,5 procentai delspinigių nuo sutarties sumos už kiekvieną praleistą dieną – yra neprotingai didelė ir reiškianti ne siekį kompensuoti minimalius nuostolius, o norą pasipelnyti iš sutartį nevykdančios ar netinkamai ją vykdančios šalies.

6Prašymas tenkinamas iš dalies.

7Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos V straipsnio bei Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio nuostatas. Latvijos Respublika yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos.

8Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie prašymo pripažinti ar pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pridedami prašomo pripažinti ar pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo originalai arba tinkamai patvirtinti jų nuorašai. Jeigu arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne valstybine kalba, šalis, kuri kreipiasi, turi pateikti tinkamai patvirtintus šių dokumentų vertimus į valstybinę kalbą. Niujorko konvencijos IV straipsnyje nurodyta, kad arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą. Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku.

9Pareiškėjas pateikė teismui Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą su prisiekusiojo vertėjo vertimu į lietuvių kalbą (prisiekusiojo vertėjo parašo tikrumas patvirtintas notariškai).

10Pareiškėjas taip pat pateikė teismui 2007 m. rugpjūčio 29 d. šalių sudarytos Garantinės ir pogarantinės techninės priežiūros sutarties Nr. SR-37 tinkamai patvirtintą kopiją. Šios sutarties 10.2 straipsnyje nurodyta, jog visus nesutarimus, kilusius šios sutarties galiojimo metu, šalys sprendžia derybų keliu. Jei trijų savaičių laikotarpiu bendro susitarimo priimti neįmanoma, ginčas sprendžiamas Rygos trečiajame teisme pagal Rygos trečiojo teismo reglamentus vieno iš trečiojo teismo teisėjų raštišku būdu išduotų dokumentų pagrindu latvių kalba. Taigi Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodytas susitarimas perduoti iš šalių sutarties kylančius ginčus nagrinėti arbitraže yra inkorporuotas į sutarties nuostatas.

11Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą; arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Niujorko konvencijos taikymo praktiką aukščiau nurodytų pagrindų buvimą teismas tikrina tik ginčo šalies, prieš kurią arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu.

12Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą teismas tikrina ex officio (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a ir b punktai).

13Suinteresuotas asmuo UAB „Raminora“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad užsienio arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai dėl priteistų netesybų dydžio. Suinteresuotas asmuo kaip priežastį atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą nurodė, jog užsienio arbitražo sprendime yra priteista 16 kartų daugiau netesybų nei pagrindinės skolos, o 2007 m. rugpjūčio 29 d. garantinės ir pogarantinės techninės priežiūros sutarties Nr. SR-37 punkte 6.1 nustatyti 1,5 procentai delspinigių nuo sutarties sumos už kiekvieną praleistą dieną yra neprotingai dideli ir taip siekiama pasipelnyti iš sutarties nuostatų nevykdančios šalies.

14Nors suinteresuotas asmuo UAB „Raminora“ atsiliepimu prašo nepripažinti ir neleisti vykdyti viso Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo, tačiau argumentus pateikia tik dėl minėtu arbitražo sprendimu priteisto delspinigių dydžio prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Todėl kitos arbitražo sprendimo dalys dėl sutarties nutraukimo pripažinimo, pagrindinės skolos ir arbitražo proceso išlaidų priteisimo pripažintinos ir jas leistina vykdyti, nenustačius šių arbitražo sprendimo dalių nepripažinimo pagrindų.

15Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr.: Case Law on UNCITRAL Texts (toliau – CLOUT), byla Nr. 146; CLOUT, byla Nr. 149; CLOUT, byla Nr. 375; CLOUT, byla Nr. 444; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; ir kt.). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t.y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Aptariamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą siekiama apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Aiškinant ir taikant viešosios tvarkos išlygą, kaip ir kitus galimus arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus, arbitražo teismų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese, būtina atsižvelgti į 1958 m. Niujorko konvencijos tikslą – užtikrinti užsienio arbitražo sprendimų, priimtų išnagrinėjus komercinius ginčus, pripažinimą ir vykdymą ir taip garantuoti arbitražų sprendimų laisvą judėjimą tose valstybėse, kurios yra Niujorko konvencijos narės. Taigi arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroje viešoji tvarka turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į tarptautinį 1958 m. Niujorko konvencijos pobūdį bei jos siekiamus tikslus, taip pat ji turi apimti tokius principus, kurie pasižymėtų universalumu ir, nepriklausomai nuo skirtingų nacionalinių teisės sistemų ir jose galiojančio teisinio reglamentavimo, apgintų svarbiausias vertybes. Viešosios tvarkos universalumas nėra absoliutus – valstybės gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismų sprendimus dėl fundamentalių toje valstybėje galiojančių principų, susijusių su teisingumu ir morale, kuriuos valstybė siekia apsaugoti, taip pat taisyklių, kurios skirtos tarnauti pagrindiniams valstybės politiniams, socialiniams ar ekonominiams interesams bei savo įsipareigojimų kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms. Viešosios tvarkos aiškinimas ir jos tapatinimas su nacionaline viešąja tvarka prieštarautų tikslams, kurių siekia valstybės, tapdamos 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėmis. Nacionalinė viešoji tvarka aiškintina tarptautinės viešosios tvarkos kontekste, o šalys, pasirinkusios ginčų sprendimą arbitraže, turi turėti pagrįstų lūkesčių dėl to, kas yra viešoji tvarka, dėl kurios arbitražo teismo sprendimą gali būti atsisakyta pripažinti bet kurioje 1958 m. Niujorko konvencijos valstybėje narėje. Jei tokia tarptautinė viešoji tvarka apimtų ir kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas, „viešosios tvarkos” sąvoka tarptautiniame komerciniame arbitraže pasidarytų labai įvairi ir, priklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje siekiama arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, skirtinga savo turiniu. Tokia viešosios tvarkos sampratos įvairovė trukdytų pasiekti arbitražo teismų, kaip alternatyvios ginčų sprendimų sistemos, efektyvumą bei užtikrinti arbitražo procese dalyvaujančių asmenų teisėtų lūkesčių patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006).

16Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės palūkanos/netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Tokiais atvejais užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimu siekiama užkirsti kelią nukentėjusios šalies piktnaudžiavimui savo teise bei nepagrįstam praturtėjimui kitos šalies sąskaita.

17Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimu priteistų netesybų dydžio atitikties viešajai tvarkai, šis vertinimas turi būti atliekamas tiek procesinės teisės, tiek ir materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006). Kita vertus, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

18Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad šalys sutartyje nustatė nemažus delspinigius, savaime nereiškia, jog užsienio arbitražo sprendimas, kuriuo priteisti delspinigiai, pažeidžia viešąją tvarką. Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti iki tol buvusią skirtingą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą; sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas turi teisę mažinti sutartines netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, tam kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisvai valia pasirenkantys sutarties sąlygas), nes neturėtų būti iš esmės paneigiama šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011, kt.).

19Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. Garantinės ir pogarantinės techninės priežiūros sutartimi Nr. SR-37 (toliau - Sutartimi) UAB „Raminora“ (užsakovas) pavedė „LATSA“ SIA (vykdytojui) atlikti techninės ir programinės įrangos techninio aptarnavimo darbus (Sutarties 1.1. ir 1.1.1. dalys). Šalys susitarė dėl 200 EUR dydžio apmokėjimo už suteiktas paslaugas vieną kartą per mėnesį (Sutarties 2.1. punktas) ir dėl 1956,64 EUR dydžio mokesčio už programinės įrangos licenciją vieną kartą per metus (Sutarties 2.2 punktas). Sutarties 6.1 punkte šalys numatė, jog užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus, šis įsipareigoja sumokėti vykdytojui 1,5 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną praleistą dieną. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu nustatyta, kad ginčo šalių sudaryta sutartis pasibaigė 2009 m. vasario 17 d. jos nutraukimu. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad sutarties suma, nuo kurios skaičiuotinos netesybos, yra 7313,28 EUR, o delspinigiai sudaro 109,70 EUR už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną (7313,28 EUR x 1,5 proc.). Tuo pagrindu Rygos apskrities arbitražo teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu priteisė 1773,85 EUR skolos ir 28412,84 EUR netesybų.

20Pažymėtina, jog ginčo šalių Sutartimi nustatytos netesybos sudaro 1,5 proc. per dieną arba 547,5 proc. per metus. Be to, šalys Sutartimi susitarė dėl netesybų mokėjimo už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo visos sutarties sumos, o ne tik nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo šalių Sutartimi nustatyta galutinė vertinė delspinigių išraiška yra tiek neproporcingai didelė, kad nedera su Lietuvos privatinės teisės pagrindiniais principais, kurie tuo pačiu pripažįstami ir tarptautiniu mastu.

21Kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas netesybų sumažinimo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį klausimas, nėra vienoda. Tą lemia būtinybė sutartinių delspinigių dydį vertinti konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Pavyzdžiui, vienoje byloje tinkamu netesybų dydžiu buvo pripažinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), o kitoje byloje 0,1 proc. delspinigių tarifas teismo pripažintas kaip aiškiai per didelis ir sumažintas iki 0,02 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-173/2006). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; kt.).

22Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsienio arbitražo teismo sprendimu priteistus delspinigius vertinti kaip neprotingai didelius, dėl ko tokio užsienio arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje pripažinimas ir leidimas jį vykdyti prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į CK 812 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti tik dėl dalies užsienio arbitražo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas netesybų klausimas, pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008).

23Negalimumas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo proceso metu tikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, lemia tai, jog šią bylą nagrinėjantis teismas negali spręsti, koks ginčo šalių nustatytas netesybų dydis galėtų atitikti protingumo kriterijų. Kita vertus, vien tik ta aplinkybė, kad ginčo šalys sutartimi nustatė neproporcingo dydžio netesybas, nėra pagrindas nepripažinti arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje visu mastu. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos privatinėje teisėje įtvirtintam prievolių tinkamo vykdymo principui, neatitiktų teisingumo principo, nes kreditorius bet kuriuo atveju patiria nuostolių, skolininkui neteisėtai naudojantis jo pinigais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, yra tikslingas objektyvaus kriterijaus, atspindinčio Lietuvos Respublikoje pripažįstamą netesybų dydį, nustatymas. Šiam kriterijui keliamus reikalavimus geriausiai atitinka 2003 m. gruodžio 9 d. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. IX-1873 (toliau - Įstatymas), kurio tikslas – reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Nors Įstatyme yra naudojama palūkanų sąvoka, o jos dydžio apskaičiavimas grindžiamas vieno mėnesio VILIBOR (vidutine tarpbankine palūkanų norma, kuria bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams), tačiau, kaip matyti iš paties Įstatymo, tai kompensuojamosios palūkanos, mokamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos pagal savo esmę ir paskirtį atitinka ginčo šalių sudarytos Sutarties 6.1 punkte numatytus delspinigius, kaip ginčo šalių pasirinktą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, kadangi vykdytojo teisė reikalauti netesybų atsiranda užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus.

24Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje palūkanų norma apibrėžiama kaip vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais.

25Rygos apskrities arbitražo teismas, spręsdamas dėl sutartinių netesybų už atliktus techninio aptarnavimo darbus priteisimo, 2012 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. vasario 16 d. (183 dienos). Remiantis Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamais viešais duomenimis, 2008 m. birželio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 4,81 proc., todėl už 2008 m. antrąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 11,84 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (136 dienos) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo visos sutarties sumos (7313,28 EUR), sudarytų 321,75 EUR ((7313,28 EUR x 11,84 proc.) : 366 dienų x 136 dienos). 2008 m. gruodžio 31 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 8,31 proc., todėl už 2009 m. pirmąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 15,21 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 16 d. (47 dienos) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo visos sutarties sumos (7313,28 EUR), sudarytų 143,23 EUR ((7313,28 EUR x 15,21 proc.) : 365 dienų x 47 dienos). Prašomu pripažinti Rygos apskrities arbitražo teismo sprendimu buvo pripažinta atsakovo pareiga sumokėti sutartyje numatytus delspinigius už 2007 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos Nr. 488 praleistus mokėjimo terminus nuo 2007 m. rugsėjo 15 d. iki 2007 m. spalio 19 d. (35 dienos). Remiantis Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamais viešais duomenimis, 2007 m. birželio 29 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 4,72 proc., todėl už 2007 m. antrąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 11,72 proc. Atsižvelgiant į tai, minėtu laikotarpiu mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo visos sutarties sumos (7313,28 EUR), sudarytų 82,19 EUR ((7313,28 EUR x 11,72 proc.) : 365 dienų x 35 dienos). Be to, prašomu pripažinti užsienio arbitražo sprendimu buvo pripažinta atsakovo pareiga sumokėti sutartyje numatytus delspinigius už 2008 m. sausio 18 d. sąskaitos Nr. 56 praleistus mokėjimo terminus nuo 2008 m. vasario 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d. (41 diena). 2007 m. gruodžio 29 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 5,83 proc., todėl už 2008 m. pirmąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 12,83 proc. Atsižvelgiant į tai, minėtu laikotarpiu mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo visos sutarties sumos (7313,28 EUR), sudarytų 105,11 EUR ((7313,28 EUR x 12,83 proc.) : 366 dienų x 41 dienos. Pagal šiuos Įstatymo pagrindu atliktus paskaičiavimus Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas galėtų būti pripažintas dalyje dėl 652,28 EUR netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šis netesybų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neprieštarauja viešajai tvarkai bei kasacinio teismo praktikai.

26Dėl nurodytų argumentų bei vadovaujantis CPK 812 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pripažįstant ir leidžiant vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą dėl Sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2009 m. vasario 17 d., pagrindinės skolos, netesybų (toje dalyje ir tiek, kiek jos neprieštarauja viešajai tvarkai) bei arbitražo proceso išlaidų priteisimo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 8111, 813, straipsniais,

Nutarė

28Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria arbitražo teismas pripažino 2007 m. rugpjūčio 29 d. Garantinės ir pogarantinės techninės priežiūros sutartį Nr. SR-37 nutraukta nuo 2009 m. vasario 17 d., priteisė iš UAB „Raminora“ ( - ) „LATSAT“, SIA ( - ) naudai 1 773,85 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 85 ct) dydžio pagrindinę skolą, 652,28 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 28 ct) delspinigių ir 1109,92 EUR (vieną tūkstantį šimtą devynis eurus ir 92 ct) arbitražo proceso išlaidų.

29Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo kitą dalį dėl delspinigių priteisimo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti.

30Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismas 2012 m. kovo 1 d.... 4. Pareiškėjas „LATSAT“, SIA kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „Raminora“ pateikė teismui atsiliepimą į... 6. Prašymas tenkinamas iš dalies.... 7. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko... 8. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie... 9. Pareiškėjas pateikė teismui Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo... 10. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui 2007 m. rugpjūčio 29 d. šalių... 11. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražo sprendimą... 12. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo... 13. Suinteresuotas asmuo UAB „Raminora“ pateikė teismui atsiliepimą į... 14. Nors suinteresuotas asmuo UAB „Raminora“ atsiliepimu prašo nepripažinti... 15. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad arbitražo... 16. Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės palūkanos/netesybos... 17. Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimu priteistų netesybų dydžio... 18. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad šalys sutartyje nustatė nemažus... 19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. Garantinės ir... 20. Pažymėtina, jog ginčo šalių Sutartimi nustatytos netesybos sudaro 1,5... 21. Kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas netesybų sumažinimo pagal CK... 22. Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, teisingumo, protingumo,... 23. Negalimumas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo proceso metu... 24. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog palūkanų, kurias skolininkas... 25. Rygos apskrities arbitražo teismas, spręsdamas dėl sutartinių netesybų už... 26. Dėl nurodytų argumentų bei vadovaujantis CPK 812 straipsnio 2 dalimi,... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos... 29. Latvijos Respublikos Rygos apskrities arbitražo teismo 2012 m. kovo 1 d.... 30. Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...