Byla 2T-37/2013
Dėl skolos, delspinigių ir arbitražinio mokesčio išieškojimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos farmacijos centras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo viešosios akcinės bendrovės „Farmak“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimą dėl skolos, delspinigių ir arbitražinio mokesčio išieškojimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos farmacijos centras“.

2Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Nustatė

3Tarptautinis komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimu priteisė pareiškėjo viešosios akcinės bendrovės (toliau VAB) „Farmak“ naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Baltijos farmacijos centras“ 26 412,30 EUR skolą, 18 457,48 EUR baudą (delspinigiai) bei 2 808,86 EUR arbitražo rinkliavos išlaidoms atlyginti, iš viso 47 678,64 EUR.

4Pareiškėjas VAB „Farmak“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos farmacijos centras“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.

6Prašymas tenkinamas iš dalies.

7Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio nuostatas. Ukraina yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikomos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos.

8Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie prašymo pripažinti ar pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pridedami prašomo pripažinti ar pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo originalai arba tinkamai patvirtinti jų nuorašai. Jeigu arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne valstybine kalba, šalis, kuri kreipiasi, turi pateikti tinkamai patvirtintus šių dokumentų vertimus į valstybinę kalbą. Niujorko konvencijos IV straipsnyje nurodyta, kad arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą. Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku.

9Pareiškėjas pateikė Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. reikiamai paliudytą sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą.

10Pareiškėjas taip pat pateikė teismui šalių sudarytos sutarties Nr. 5-1/11 reikiamai paliudytą nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 26-34). Šios sutarties 9.1. straipsnyje nurodyta, kad visi ginčai ir nesutarimai, kurie gali kilti vykdant sutartį bus sprendžiami Tarptautiniame komerciniame arbitražiniame teisme prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų. Taigi Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodytas susitarimas perduoti iš šalių sutarties kylančius ginčus nagrinėti arbitraže yra inkorporuotas į šalių sudarytos sutarties nuostatas.

11Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą; arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Niujorko konvencijos ir Komercinio arbitražo įstatymo taikymo praktiką aukščiau nurodytų pagrindų buvimą teismas tikrina tik ginčo šalies, prieš kurią arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu.

12Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos farmacijos centras“ nepateikė įrodymų, nurodytų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje, kurie leistų atsisakyti arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti.

13Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą teismas tikrina ex officio (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a ir b punktai). Tai reiškia, kad teismui nustatyta pareiga savarankiškai, savo iniciatyva tikrinti ar nėra minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą.

14Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr.: Case Law on UNCITRAL Texts (toliau – CLOUT), byla Nr. 146; CLOUT, byla Nr. 149; CLOUT, byla Nr. 375; CLOUT, byla Nr. 444; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; ir kt.). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t.y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Aptariamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą siekiama apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Aiškinant ir taikant viešosios tvarkos išlygą, kaip ir kitus galimus arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus, arbitražo teismų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese, būtina atsižvelgti į 1958 m. Niujorko konvencijos tikslą – užtikrinti užsienio arbitražo sprendimų, priimtų išnagrinėjus komercinius ginčus, pripažinimą ir vykdymą ir taip garantuoti arbitražų sprendimų laisvą judėjimą tose valstybėse, kurios yra Niujorko konvencijos narės. Taigi arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroje viešoji tvarka turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į tarptautinį 1958 m. Niujorko konvencijos pobūdį bei jos siekiamus tikslus, taip pat ji turi apimti tokius principus, kurie pasižymėtų universalumu ir, nepriklausomai nuo skirtingų nacionalinių teisės sistemų ir jose galiojančio teisinio reglamentavimo, apgintų svarbiausias vertybes. Viešosios tvarkos universalumas nėra absoliutus – valstybės gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismų sprendimus dėl fundamentalių toje valstybėje galiojančių principų, susijusių su teisingumu ir morale, kuriuos valstybė siekia apsaugoti, taip pat taisyklių, kurios skirtos tarnauti pagrindiniams valstybės politiniams, socialiniams ar ekonominiams interesams bei savo įsipareigojimų kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms. Viešosios tvarkos aiškinimas ir jos tapatinimas su nacionaline viešąja tvarka prieštarautų tikslams, kurių siekia valstybės, tapdamos 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėmis. Nacionalinė viešoji tvarka aiškintina tarptautinės viešosios tvarkos kontekste, o šalys, pasirinkusios ginčų sprendimą arbitraže, turi turėti pagrįstų lūkesčių dėl to, kas yra viešoji tvarka, dėl kurios arbitražo teismo sprendimą gali būti atsisakyta pripažinti bet kurioje 1958 m. Niujorko konvencijos valstybėje narėje. Jei tokia tarptautinė viešoji tvarka apimtų ir kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas, „viešosios tvarkos” sąvoka tarptautiniame komerciniame arbitraže pasidarytų labai įvairi ir, priklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje siekiama arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, skirtinga savo turiniu. Tokia viešosios tvarkos sampratos įvairovė trukdytų pasiekti arbitražo teismų, kaip alternatyvios ginčų sprendimų sistemos, efektyvumą bei užtikrinti arbitražo procese dalyvaujančių asmenų teisėtų lūkesčių patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006).

15Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės palūkanos/netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Tokiais atvejais užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimu siekiama užkirsti kelią nukentėjusios šalies piktnaudžiavimui savo teise bei nepagrįstam praturtėjimui kitos šalies sąskaita.

16Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimu priteistų netesybų dydžio atitikties viešajai tvarkai, šis vertinimas turi būti atliekamas tiek procesinės teisės, tiek ir materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006). Kita vertus, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

17Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad šalys sutartyje nustatė nemažus delspinigius, savaime nereiškia, jog užsienio arbitražo sprendimas, kuriuo priteisti delspinigiai, pažeidžia viešąją tvarką. Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti iki tol buvusią skirtingą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą; sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas turi teisę mažinti sutartines netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, tam kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisvai valia pasirenkantys sutarties sąlygas), nes neturėtų būti iš esmės paneigiama šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011, kt.).

18Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d. sutartimi Nr. 5-1/11 (toliau - Sutartimi) VAB „Farmak“ (pardavėjas) įsipareigojo teikti prekes, o UAB „Baltijos farmacijos centras“ (pirkėjas) įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti (Sutarties 1.1. ir 1.2 dalys). Šalys susitarė kad bendra prekių teikimo sutarties vertė yra 300 000 eurų (Sutarties 2.5. punktas). Sutarties 10.1 punkte šalys numatė, jog užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus, šis įsipareigoja sumokėti vykdytojui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną praleistą dieną. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d sprendimu nustatyta, kad pagal ginčo šalių sudarytą sutartį ieškovės teisė išieškoti iš atsakovės delspinigius įtvirtinta sutarties 10.1 punkte, kuriame nustatyta, kad jei pirkėjas nesilaiko atsiskaitymo už prekes terminų, ji privalo sumokėti pardavėjai delspinigius. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad sutarties suma, nuo kurios skaičiuotinos netesybos, yra 26 412,30 EUR, o delspinigiai sudaro 18 457,48 EUR. Tuo pagrindu Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimu priteisė 26 412,30 EUR skolos ir 18 457,48 EUR baudos (delspinigių).

19Pažymėtina, jog ginčo šalių Sutartimi nustatytos netesybos sudaro 0,5 proc. per dieną arba 183 proc. per metus. Be to, šalys Sutartimi susitarė dėl netesybų mokėjimo už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo įsiskolinimo sumos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo šalių Sutartimi nustatyta galutinė vertinė delspinigių išraiška yra tiek neproporcingai didelė, kad nedera su Lietuvos privatinės teisės pagrindiniais principais, kurie tuo pačiu pripažįstami ir tarptautiniu mastu.

20Kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas netesybų sumažinimo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį klausimas, nėra vienoda. Tą lemia būtinybė sutartinių delspinigių dydį vertinti konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Pavyzdžiui, vienoje byloje tinkamu netesybų dydžiu buvo pripažinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), o kitoje byloje 0,1 proc. delspinigių tarifas teismo pripažintas kaip aiškiai per didelis ir sumažintas iki 0,02 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-173/2006). Dar kitose bylose aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; kt.).

21Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, taip pat Lietuvos Apeliacinio teismo praktika, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsienio arbitražo teismo sprendimu priteistus delspinigius vertinti kaip neprotingai didelius, dėl ko tokio užsienio arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje pripažinimas ir leidimas jį vykdyti prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į CK 812 straipsnio 2 dalį, kasacinio bei apeliacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti tik dėl dalies užsienio arbitražo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas netesybų klausimas, pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008, Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-93/2012).

22Negalimumas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo proceso metu tikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, lemia tai, jog šią bylą nagrinėjantis teismas negali spręsti, koks ginčo šalių nustatytas netesybų dydis galėtų atitikti protingumo kriterijų. Kita vertus, vien tik ta aplinkybė, kad ginčo šalys sutartimi nustatė neproporcingo dydžio netesybas, nėra pagrindas nepripažinti arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje visu mastu. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos privatinėje teisėje įtvirtintam prievolių tinkamo vykdymo principui, neatitiktų teisingumo principo, nes kreditorius bet kuriuo atveju patiria nuostolių, skolininkui neteisėtai naudojantis jo pinigais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, yra tikslingas objektyvaus kriterijaus, atspindinčio Lietuvos Respublikoje pripažįstamą netesybų dydį, nustatymas. Šiam kriterijui keliamus reikalavimus geriausiai atitinka 2003 m. gruodžio 9 d. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. IX-1873 (toliau - Įstatymas), kurio tikslas – reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Nors Įstatyme yra naudojama palūkanų sąvoka, o jos dydžio apskaičiavimas grindžiamas vieno mėnesio VILIBOR (vidutine tarpbankine palūkanų norma, kuria bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams), tačiau, kaip matyti iš paties Įstatymo, tai kompensuojamosios palūkanos, mokamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos pagal savo esmę ir paskirtį atitinka ginčo šalių sudarytos Sutarties 10.1 punkte numatytus delspinigius, kaip ginčo šalių pasirinktą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, kadangi vykdytojo teisė reikalauti netesybų atsiranda užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus.

23Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje palūkanų norma apibrėžiama kaip vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais.

24Tarptautinis komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų, spręsdamas dėl sutartinių netesybų priteisimo, 2012 m. spalio 23 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas nesilaikė atsiskaitymo už prekes terminų nuo 2011 m. gruodžio 24 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. (138 dienos), nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. (107 dienos) bei nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. (7 dienos). Remiantis Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamais viešais duomenimis, 2011 m. birželio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1.49 proc., todėl už 2011 m. antrąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 8,49 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (8 dienos) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos (14 312,70 EUR), sudarytų 26,63 EUR ((14 312,70 EUR x 8,49 proc.) : 365 dienų x 8 dienos). 2012 m. gruodžio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,06 proc., todėl už 2012 m. pirmąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 8,06 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. (130 dienų) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos (14 312,70 EUR), sudarytų 409,75 EUR ((14 312,70 EUR x 8,06 proc.) : 366 dienų x 130 dienų). Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. (107 dienos) mokėtina suma skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos (14 312,70 EUR), sudarytų 337,25 EUR ((14 312,70 EUR x 8,06 proc.) : 366 dienų x 107 dienų). Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. (7 d.) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos (26 412,30 EUR), sudarytų 40,71 EUR ((26 412,30 EUR x 8,06 proc.) : 366 dienų x 7 dienos). Pagal šiuos Įstatymo pagrindu atliktus paskaičiavimus Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d sprendimas galėtų būti pripažintas dalyje dėl 814,34 EUR ( 26,63 EUR +409.75 EUR +337.25 EUR+40.71 EUR)netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šis netesybų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neprieštarauja viešajai tvarkai bei kasacinio teismo praktikai.

25Pareiškėjas savo prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir jo paskelbimo vykdytinu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos farmacijos centras“ pareiškėjo VAB „Farmak“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje nėra pateikti išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, todėl teismas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkina.

26Dėl nurodytų argumentų bei vadovaujantis CPK 812 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pripažįstant ir leidžiant vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimą dėl skolos priteisimo, netesybų (toje dalyje ir tiek, kiek jos neprieštarauja viešajai tvarkai) bei arbitražo proceso išlaidų priteisimo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 8111, 813, straipsniais,

Nutarė

28pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuriuo pareiškėjo viešosios akcinės bendrovės „Farmak“ naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Baltijos farmacijos centras“ priteisė 26 412,30 eurų skolą, 814,34 eurų baudą (delspinigiai) ir 2 808,86 eurų arbitražo rinkliavos išlaidoms atlyginti.

29Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. spalio 23 d. sprendimo kitą dalį, dėl delspinigių priteisimo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti.

30Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs prašymą,... 3. Tarptautinis komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės... 4. Pareiškėjas VAB „Farmak“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos farmacijos centras“ atsiliepimo į... 6. Prašymas tenkinamas iš dalies.... 7. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko... 8. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie... 9. Pareiškėjas pateikė Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos... 10. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui šalių sudarytos sutarties Nr. 5-1/11... 11. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražo sprendimą... 12. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos farmacijos centras“ nepateikė... 13. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo... 14. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad arbitražo... 15. Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės palūkanos/netesybos... 16. Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimu priteistų netesybų dydžio... 17. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad šalys sutartyje nustatė nemažus... 18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d. sutartimi Nr.... 19. Pažymėtina, jog ginčo šalių Sutartimi nustatytos netesybos sudaro 0,5... 20. Kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas netesybų sumažinimo pagal CK... 21. Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, taip pat Lietuvos... 22. Negalimumas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo proceso metu... 23. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog palūkanų, kurias skolininkas... 24. Tarptautinis komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės... 25. Pareiškėjas savo prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir jo... 26. Dėl nurodytų argumentų bei vadovaujantis CPK 812 straipsnio 2 dalimi,... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio... 29. Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės... 30. Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...