Byla 2T-38/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo privačios unitarinės transporto bendrovės „K.L. Brest“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vasteras“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Nustatė

3Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – arbitražo teismas) 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Pareiškėjas be prašymo pripažinti minėtą arbitražo sprendimą papildomai prašo teismo priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas dokumentų vertimui į lietuvių kalbą – 1 417 500 Baltarusijos rublių (125, 78 EUR), išieškotas sumas pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

4Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu nutarė išieškoti pareiškėjo PUTB „K. L. Brest“ naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Vasteras“ 3040 EUR skolos, 1952 EUR netesybų (delspinigių), 840 EUR arbitražo rinkliavos, viso – 5832 EUR.

5Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą suinteresuotas asmuo UAB „Vasteras“ prašo šį pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Arbitražo teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime nurodė, kad šalių atstovai neginčijo arbitražinio susitarimo. Šios sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės prieštarauja atsakovo 2012 m. spalio 12 d. atsiliepime išdėstytai pozicijai.
  2. Arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti šalių ginčą, kadangi pagal 2011 m. užsakymą dėl tarptautinio pervežimo Nr. 006068 ginčai tarp šalių turėjo būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos teisę.
  3. Arbitražinė išlyga negalioja, nes atsakovas jos nepasirašė, nedavė sutikimo ginčo nagrinėjimui arbitraže.
  4. Ieškovas arbitražo proceso metu pakeitė ieškinio dalyką – vietoje 757 EUR delspinigių reikalavo priteisti 1952 EUR delspinigių. Apie šį faktą atsakovas nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą.
  5. Arbitražo teismo priteisti delspinigiai yra neproporcingai dideli, neatitinka sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, todėl prieštarauja viešajai tvarkai.

6Prašymas tenkinamas iš dalies

7Byloje sprendžiamas klausimas dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

8Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos V straipsnio bei Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio nuostatas. Baltarusijos Respublika yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos.

9Kaip savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą, nesvarstant užsienio arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 str. 4 d., Niujorko konvencijos V straipsnis). Vadinasi, teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, tai yra spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003 ir kt.).

10Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražų sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas. Šie pagrindai yra išskirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra tikrinami tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas. Šie pagrindai yra susiję su arbitražinio susitarimo arba arbitražo proceso trūkumais. Teismas tikrina Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nepripažinimo pagrindus tada, kai proceso šalis, prieš kurią yra nukreiptas prašomas pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimas, pateikia įrodymą, kad: a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą; arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

11Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio, tai yra kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio arbitražo teismo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002 ir kt.). Teismas turi šia pareigą todėl, kad minėti nepripažinimo pagrindai susiję su arbitruotinumo ir viešosios tvarkos problematika. Šių pagrindų patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

12Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Vasteras“ prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą, remdamasis tiek Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje , tiek to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintais užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindais, todėl teisėjų kolegija pasisako tiek dėl suinteresuoto asmens atsiliepime suformuluotų, tiek dėl teismo tikrinamų savo iniciatyva nepripažinimo pagrindų.

13Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti teigia, jog arbitražo teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog šalys neginčija arbitražinio susitarimo, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytus argumentus, jog arbitražinė išlyga negalioja.

14Argumentas nepagrįstas. Neanalizuodamas arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad arbitražo teismas nagrinėjo ir pasisakė šiais klausimais (arbitražo teismo sprendimo 3-9 lapai). Arbitražo teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime nurodė, jog šalys neginčijo tos arbitražinės išlygos redakcijos, kokia ji buvo 2011 m. sausio 27 d. sutartyje, sudarymo fakto. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad arbitražo teismas, nustatinėdamas savo kompenenciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, analizavo tiek suinteresuoto asmens argumentus dėl prioritetą prieš 2011 m. sausio 27 d. sutartį turinčio susitarimo egzistavimo ir jo teisinės galios šalims, tiek arbitražinės išlygos galiojimo klausimą jos sudarymo teisėtumo aspektu. Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako dėl šio suinteresuoto asmens argumento.

15Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat teigia, jog kilęs ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turėjo būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teisę, kadangi suinteresuotas asmuo santykiuose su pareiškėju vadovavosi 2011 m. balandžio 19 d. užsakymu, kuris pagal 2011 m. sausio 27 d. sutarties nuostatas turi prioritetą prieš šią sutartį, o užsakyme įrašyta, kad šalių ginčai sprendžiami teisme pagal UAB „Vasteras“ buveinės registravimo vietą.

16Nurodydamas šias aplinkybes suinteresuotas asmuo teigia esant Niujorko konvencijos 1 dalies c) punkte nurodytą nepripažinimo pagrindą – susitarime egzistuoja sąlygos, kurių neapima arbitražinis susitarimas. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis sieja teisę atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą su šiame straipsnyje nurodytų įrodymų pateikimu kompetentingai valdžios institucijai. Niujorko konvencijos III straipsnyje įtvirtinta, jog arbitražų sprendimai pripažįstami ir vykdomi pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas. Lietuvos Respublikoje šios procesinės normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau - CPK). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti nepripažinti arbitražo sprendimo, turėtų įrodyti egzistuojant Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindus, o šalis siekianti sprendimo pripažinimo turėtų teikti įrodymus, kurie minėtų pagrindų egzistavimą paneigia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui įstatymo reikalavimus atitinkančius arbitražo sprendimą (b.l. 5-20), jo vertimą (b.l. 21-37), įrodymus, jog suinteresuotas asmuo buvo tinkamai ir laiku informuotas apie Baltarusijos Respublikoje vykusį arbitražo procesą (b.l. 40-41), pažymą, jog prašomas pripažinti arbitražo sprendimas yra įsiteisėjęs (b.l. 38), sutartį, kurios pagrindu atsirado pareiškėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui (b.l. 42-47), jos vertimą (b.l. 48-49). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010 atkreipė dėmesį, jog visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Tai yra įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo, kuriuo remiantis parengtas Komercinio arbitražo įstatymas, 16 straipsnyje, bei atitinkamai Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kuriose nustatyta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ar jo galiojimo. Be to, Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų prašomame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime atsižvelgė į suinteresuoto asmens argumentus, vertino 2011 m. balandžio 19 d. užsakymą ir konstatavo, jog juo yra tik sukonkretinamos atskiro pervežimo detalės, tai nėra sutarties pakeitimas. Arbitražo teismas detaliai pasisakė dėl savo kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, o suinteresuotas asmuo šio sprendimo įprastine Baltarusijos Respublikos arbitražų kontrolės forma neapskundė. Suinteresuotam asmeniui nepateikus paties 2011 m. balandžio 19 d. užsakymo ir kitokias nei arbitražo teismo sprendime nurodytos faktines aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų (CPK 178 str.), Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog šis pareiškėjo argumentas neįrodytas ir nėra pagrindas nepripažinti minėto sprendimo.

17Suinteresuotas asmuo atsiliepime teigia, jog arbitražinė išlyga negalioja, nes sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, pasirašė neįgaliotas asmuo. Šia faktine aplinkybe suinteresuotas asmuo nurodo esant Niujorko konvencijos V str. 1 d. a) punkte įtvirtintą atsisakymo pripažinti užsienio valstybės arbitražo sprendimą pagrindą.

18Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. sausio 27 d. sutartį UAB „Vasteras“ vardu pasirašė įmonės įstatų pagrindu ją atstovaujanti V. K. Bendrovė „Vasteras“ šią sutartį vykdė, pagal ją teikė užsakymus, atliko mokėjimus (b.l. 16). Byloje nėra duomenų, apie tai, jog 2011 sausio 27 d. sutartis, kurioje yra arbitražinė išlyga, ar pati arbitražinė išlyga, būtų nuginčyta ar ginčijama tuo pagrindu, kad ją pasirašė neįgaliotas asmuo. Minėta, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Suinteresuoto asmens teismui pateiktas 2003 m. gegužės 22 d. steigėjo sprendimas įrodo, jog A. L. buvo išrinktas UAB „Vasteras“ administracijos vadovu, tačiau neįrodo, kad V. K. nebuvo įgalinta pasirašyti sutarčių bendrovės vardu, ar kad 2011 m. sausio 27 d. sutartis pasirašyta neįgalioto asmens. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo nepripažinti arbitražo sprendimo minėtu pagrindu.

19Suinteresuotas asmuo teigia, jog ieškovas arbitražo proceso metu pakeitė ieškinio dalyką – vietoje 757 EUR delspinigių reikalavo priteisti 1952 EUR delspinigių. Apie šį faktą atsakovas nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą. Ši suinteresuoto asmens nurodyta faktinė aplinkybė suprantama kaip nuoroda į Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punktą.

20Tinkamas ir savalaikis asmens informavimas apie prieš šį asmenį inicijuotą arbitražo procesą reiškia ne tai, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną atliekamą procesinį veiksmą ar posėdį o tai, kad asmeniui pranešama apie vykstantį procesą prieš jį, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, jog Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 4 kartus siuntė procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui. Visos šios siuntos tinkamai priimtos (b.l. 40, 41). Pirmoji siunta buvo išsiųsta 2011 metų rugsėjo 23 d., įteikta – 2011 m. rugsėjo 27 d. Šiais pagrindais konstatuotina, jog suinteresuotas asmuo apie vykstantį arbitražo procesą buvo informuotas tinkamai ir laiku, todėl apie jį žinojo. Todėl, suinteresuoto asmens argumentas apie tai, jog jis nebuvo informuotas apie ieškinio dalyko pakeitimą nesudaro pagrindo nepripažinti minėto arbitražo sprendimo.

21Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad arbitražo priteisti delspinigiai yra neproporcingai dideli, neatitinka sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, todėl prieštarauja viešajai tvarkai. Ši suinteresuoto asmens argumentas atitinka Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d. b) punkte įtvirtintą užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą.

22Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr.: Case Law on UNCITRAL Texts (toliau – CLOUT), byla Nr. 146; CLOUT, byla Nr. 149; CLOUT, byla Nr. 375; CLOUT, byla Nr. 444; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; ir kt.). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t.y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super FM” vs. UAB „Laisvoji banga”, bylos Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ vs. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008). Atsisakant pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d. b) punkto pagrindu siekiama apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Aiškinant ir taikant viešosios tvarkos išlygą, kaip ir kitus galimus arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus, arbitražo teismų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese, būtina atsižvelgti į 1958 m. Niujorko konvencijos tikslą – užtikrinti užsienio arbitražo sprendimų, priimtų išnagrinėjus komercinius ginčus, pripažinimą ir vykdymą ir taip garantuoti arbitražų sprendimų laisvą judėjimą tose valstybėse, kurios yra Niujorko konvencijos narės. Taigi arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroje viešoji tvarka turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į tarptautinį 1958 m. Niujorko konvencijos pobūdį bei jos siekiamus tikslus, taip pat ji turi apimti tokius principus, kurie pasižymėtų universalumu ir, nepriklausomai nuo skirtingų nacionalinių teisės sistemų ir jose galiojančio teisinio reglamentavimo, apgintų svarbiausias vertybes. Viešosios tvarkos universalumas nėra absoliutus – valstybės gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismų sprendimus dėl fundamentalių toje valstybėje galiojančių principų, susijusių su teisingumu ir morale, kuriuos valstybė siekia apsaugoti, taip pat taisyklių, kurios skirtos tarnauti pagrindiniams valstybės politiniams, socialiniams ar ekonominiams interesams bei savo įsipareigojimų kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms. Viešosios tvarkos aiškinimas ir jos tapatinimas su nacionaline viešąja tvarka prieštarautų tikslams, kurių siekė valstybės, tapdamos 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėmis. Nacionalinė viešoji tvarka aiškintina tarptautinės viešosios tvarkos kontekste, o šalys, pasirinkusios ginčų sprendimą arbitraže, turi turėti pagrįstų lūkesčių dėl to, kas yra viešoji tvarka, dėl kurios arbitražo teismo sprendimą gali būti atsisakyta pripažinti bet kurioje 1958 m. Niujorko konvencijos valstybėje narėje. Jei tokia tarptautinė viešoji tvarka apimtų ir kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas, viešosios tvarkos sąvoka tarptautiniame komerciniame arbitraže pasidarytų labai įvairi ir, priklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje siekiama arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, skirtinga savo turiniu. Tokia viešosios tvarkos sampratos įvairovė trukdytų pasiekti arbitražo teismų, kaip alternatyvios ginčų sprendimų sistemos, efektyvumą bei užtikrinti arbitražo procese dalyvaujančių asmenų teisėtų lūkesčių patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006).

23Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės palūkanos/netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Tokiais atvejais užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimu siekiama užkirsti kelią nukentėjusios šalies piktnaudžiavimui savo teise bei nepagrįstam praturtėjimui kitos šalies sąskaita.

24Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimu priteistų netesybų dydžio atitikties viešajai tvarkai, šis vertinimas turi būti atliekamas tiek procesinės teisės, tiek ir materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006). Kita vertus, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip jau minėta, pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

25Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad šalys sutartyje nustatė nemažus delspinigius, savaime nereiškia, jog užsienio arbitražo sprendimas, kuriuo priteisti delspinigiai, pažeidžia viešąją tvarką. Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti iki tol buvusią skirtingą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą; sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas turi teisę mažinti sutartines netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, tam kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), nes neturėtų būti iš esmės paneigiama šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011, kt.).

26Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. sausio 27 d. sutartimi Nr. 0501 UAB „Vasteras“ susitarė su PUTB „K. L. Brest“ dėl transporto-ekspedijavimo paslaugų teikimo. Šalys susitarė, jog dėl kiekvieno krovinio pervežimo bus sudaromas atskiras užsakymas (sutarties 2.3 punktas). Kaip matyti iš prašomo pripažinti arbitražo sprendimo, 2011 m. balandžio 19 d. UAB „Vasteras“ pateikė PUTB „K. L. Brest“ užsakymą dėl krovinio gabenimo iš Klaipėdos miesto į Sergijev Posado miestą (Rusijos Federacija). Pagal šį užsakymą UAB „Vasteras“ įsipareigojo sumokėti 7200 EUR už suteiktas paslaugas. 2011 m. sausio 27 d. sutarties 6.2.3 punkte šalys numatė, jog užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus, šis įsipareigoja sumokėti vykdytojui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu nustatyta, kad UAB „Vasteras“ sumokėjo PUTB „K. L. Brest“ 4160 EUR. Atsižvelgiant į tai, arbitražo teismas laikė, kad sutarties suma, nuo kurios skaičiuotinos netesybos, yra 3040 EUR, o delspinigiai sudaro 9,12 EUR už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną (3040 EUR x 0,3 proc.). Tuo pagrindu Tarptautinio arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteisė PUTB „K. L. Brest“ naudai iš UAB „Vasteras“ 3040 EUR skolos ir 1952 EUR netesybų.

27Pažymėtina, jog ginčo šalių sutartimi nustatytos netesybos sudaro 0,3 proc. per dieną arba 109,5 proc. per metus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo šalių sutartimi nustatyta galutinė vertinė delspinigių išraiška yra tiek neproporcingai didelė, kad nedera su Lietuvos privatinės teisės pagrindiniais principais, kurie tuo pačiu pripažįstami ir tarptautiniu mastu.

28Kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas netesybų sumažinimo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį klausimas, nėra vienoda. Tą lemia būtinybė sutartinių delspinigių dydį vertinti konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Pavyzdžiui, vienoje byloje tinkamu netesybų dydžiu buvo pripažinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), o kitoje byloje 0,1 proc. delspinigių tarifas teismo pripažintas kaip aiškiai per didelis ir sumažintas iki 0,02 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-173/2006). Dar vienoje byloje kasacinis teismas aiškiai per didelėmis netesybomis pripažino 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, sudarančius 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; kt.).

29Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsienio arbitražo teismo sprendimu priteistus delspinigius vertinti kaip neprotingai didelius, dėl ko tokio užsienio arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje pripažinimas ir leidimas jį vykdyti prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į CPK 812 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti tik dėl dalies užsienio arbitražo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas netesybų klausimas, pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008).

30Negalimumas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo proceso metu tikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, lemia tai, jog šią bylą nagrinėjantis teismas negali spręsti, koks ginčo šalių nustatytas netesybų dydis galėtų atitikti protingumo kriterijų. Kita vertus, vien tik ta aplinkybė, kad ginčo šalys sutartimi nustatė neproporcingo dydžio netesybas, nėra pagrindas nepripažinti arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje visu mastu. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos privatinėje teisėje įtvirtintam prievolių tinkamo vykdymo principui, neatitiktų teisingumo principo, nes kreditorius bet kuriuo atveju patiria nuostolių, skolininkui neteisėtai naudojantis jo pinigais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, yra tikslingas objektyvaus kriterijaus, atspindinčio Lietuvos Respublikoje pripažįstamą netesybų dydį, nustatymas. Šiam kriterijui keliamus reikalavimus geriausiai atitinka 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Nors įstatyme yra naudojama palūkanų sąvoka, o jos dydžio apskaičiavimas grindžiamas vieno mėnesio VILIBOR (vidutine tarpbankine palūkanų norma, kuria bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams), tačiau, kaip matyti iš paties įstatymo, tai kompensuojamosios palūkanos, mokamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos pagal savo esmę ir paskirtį atitinka ginčo šalių sudarytos sutarties 6.2.3 punkte numatytus delspinigius, kaip ginčo šalių pasirinktą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, kadangi vykdytojo teisė reikalauti netesybų atsiranda užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje palūkanų norma apibrėžiama kaip vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-93/2012)

31Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų, spręsdamas dėl sutartinių netesybų už suteiktas transporto-ekspedijavimo paslaugas, priteisimo, 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. sausio 14 d. (214 dienų). Remiantis Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamais viešais duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,05 proc., todėl už 2011 m. pirmąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 8,05 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (16 dienų) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo nesumokėtos sutarties sumos (3040 EUR), sudarytų 10, 73 EUR ((3040 EUR x 8,05 proc.) : 365 dienų x 16 dienų). 2011 m. birželio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,49 proc., todėl už 2011 m. antrąjį pusmetį mokėtinų palūkanų norma sudarė 8,49 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (184 dienos) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo nesumokėtos sutarties sumos (3040 EUR), sudarytų 130, 11 EUR ((3040 EUR x 8,49 proc.) : 365 dienos x 184 dienos). 2011 m. gruodžio 31 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,06. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 14 d. (14 dienų) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo nesumokėtos sutarties sumos (3040 EUR), sudarytų 9, 37 EUR ((3040 EUR x 8,06 proc.) : 366 dienos x 14 dienų).

32Pagal šiuos įstatymo pagrindu atliktus paskaičiavimus Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų, sprendimas galėtų būti pripažintas dalyje dėl 150,21 EUR netesybų (delspinigių) priteisimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šis netesybų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neprieštarauja viešajai tvarkai bei kasacinio teismo praktikai.

33Teisėjų kolegija nenustatė Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindo egzistavimo.

34Pareiškėjas PUTB „K. L. Brest“ kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos arbitražo teismo sprendimą, taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą. Pareiškėjui išaiškinama, jog Niujorko konvencijos III straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio arbitražo teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Baltarusijos Respublikos arbitražo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 8111, 813, straipsniais,

Nutarė

36Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria arbitražo teismas priteisė iš uždarosios akcinės bendrovės „Vasteras“ (juridinio asmens kodas: 125973259, adresas: Krokuvos g. 13, Vilnius) privačios unitarinės transporto bendrovės „K.L. Brest“ (adresas: Komerčeskaja g. 19, 224029, Brestas, Baltarusijos Respublika) naudai 3040 EUR (tris tūkstančius keturiasdešimt eurų) dydžio skolą, 150,21 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų ir dvidešimt vieną centą) delspinigių, 840 EUR (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) arbitražo rinkliavos.

37Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vasteras“ privačios unitarinės transporto bendrovės „K.L. Brest“ naudai 1 417 500 Baltarusijos rublių (125, 78 EUR) išlaidų dokumentų vertimui į lietuvių kalbą.

38Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo kitą dalį dėl delspinigių priteisimo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti.

39Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,... 3. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti... 4. Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų... 5. Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą suinteresuotas asmuo UAB „Vasteras“... 6. Prašymas tenkinamas iš dalies... 7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo... 8. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m.... 9. Kaip savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos... 10. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražų... 11. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio arbitražo... 12. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Vasteras“ prašo atsisakyti... 13. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl Tarptautinio... 14. Argumentas nepagrįstas. Neanalizuodamas arbitražo sprendimo teisėtumo ir... 15. Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat teigia, jog kilęs ginčas yra... 16. Nurodydamas šias aplinkybes suinteresuotas asmuo teigia esant Niujorko... 17. Suinteresuotas asmuo atsiliepime teigia, jog arbitražinė išlyga negalioja,... 18. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. sausio 27 d. sutartį UAB... 19. Suinteresuotas asmuo teigia, jog ieškovas arbitražo proceso metu pakeitė... 20. Tinkamas ir savalaikis asmens informavimas apie prieš šį asmenį inicijuotą... 21. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad arbitražo priteisti delspinigiai... 22. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte nustatyta, kad arbitražo... 23. Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės palūkanos/netesybos... 24. Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimu priteistų netesybų dydžio... 25. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad šalys sutartyje nustatė nemažus... 26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. sausio 27 d. sutartimi Nr. 0501 UAB... 27. Pažymėtina, jog ginčo šalių sutartimi nustatytos netesybos sudaro 0,3... 28. Kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas netesybų sumažinimo pagal CK... 29. Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, teisingumo, protingumo,... 30. Negalimumas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo proceso metu... 31. Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų,... 32. Pagal šiuos įstatymo pagrindu atliktus paskaičiavimus Tarptautinio... 33. Teisėjų kolegija nenustatė Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a)... 34. Pareiškėjas PUTB „K. L. Brest“ kartu su prašymu pripažinti ir leisti... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio... 36. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo... 37. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vasteras“ privačios... 38. Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų... 39. Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...