Byla AN2-218-813/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties I. A. administracinio nusižengimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties I. A. administracinio nusižengimo byloje.

3Teismas

Nustatė

41.

5Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (tolia – ir Institucijos) vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimu I. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.

62.

7Administracinė nuobauda I. A. paskirta už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 8 d. 10.00 val. ( - ) plente, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių (± 0,017 promilių) girtumas, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris ( - ) Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

83.

9Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos nutarimas pakeistas sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą iki 3 mėnesių.

104.

11Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad I. A. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, alkotesterio parodymai, policijos patrulio A. R. tarnybinis pranešimas, nenuoseklūs paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. I. A. ir jo draugo S. P. parodymus apie tai, kad nustatytas neblaivumas galėjo būti įtakotas S. P. į pažeidėjo termosą įpiltos kavos su brendžiu, teismas vertino kritiškai, kaip gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu specialisto išvada, jog I. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta, teismas nesivadovavo, kaip įrodymu, paneigiančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kadangi ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, jog nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo praėjus 1 valandai 35 minutėms I. A. kraujyje etilo alkoholio galėjo būti nerasta. Konstatavęs, kad I. A. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad I. A. buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas, kuris nežymiai viršija įstatymo leistiną normą ir kad asmuo galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog jau yra blaivus. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala niekam nebuvo padaryta, anksčiau jis nėra baustas už analogiškus pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be to, darbovietėje asmuo charakterizuojamas teigiamai, jo užimamos pareigos reikalauja pastovaus dalinių vizitavimo bei tikrinimo. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus I. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių.

125.

13Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo ir priimti naują nutarimą, kuriuo būtų paliktas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

145.1.

15Skunde pažymima, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nėra. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių ir priskiriamas prie šiurkščių. Juo keliamas pavojus ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu. Aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui pažeidėjui sukels neigiamų padarinių, kadangi asmuo negalės pilnai atlikti savo darbinių funkcijų, kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, pasak Institucijos viršininko, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Todėl, Institucijos viršininko nuomone, teismas nepagrįstai sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi šios nuobaudos skyrimo taisyklės policijos įstaigoje nebuvo pažeistos.

165.2.

17Skunde pabrėžiama, kad I. A. yra daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, kas rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus, nėra itin teigiama asmenybė. Jis nesigailėjo padaręs nusižengimą, kėlė vis naujas versijas dėl alkoholio vartojimo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Todėl teismo paskirta nuobauda nepasiekia nuobauda siekiamų tikslų, yra aiškiai per švelni, o jos paskyrimas nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos.

186.

19Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovas advokatas Žilvinas Stašaitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir Institucijos vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną I. A. atžvilgiu nutraukti.

206.1.

21Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir prieštaringa, o išvados nėra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Anot apelianto, teismas neįvertinęs visų surinktų įrodymų visumos, jų prieštaravimų, visų faktinių aplinkybių bei visos bylos medžiagos, neįvertinęs abejonių dėl neblaivumo laipsnio bei medicininių duomenų prieštaravimų alkotesterio duomenims, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymų dėl alkoholio turinčios kavos netyčinio įsipylimo į burną likus mažiau nei 10 minučių iki pūtimo alkotesteriu, taip pat vaizdo ir garso medžiagos turinio, priėmė neteisėtą nutartį. Teismas selektyviai vertino tik administracinėje byloje esančius duomenis (įrodymus), kurie neva patvirtina kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus, tačiau nevertino tų duomenų, kurie patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę I. A. buvo blaivus, o alkotesterio parodymai galėjo būti klaidingi dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

226.2.

23Skunde akcentuojama tai, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp protokole, nutarime bei nutartyje nurodytų duomenų, susijusių su nusižengimo padarymo laiku, neatitikimo byloje esantiems objektyviems duomenims. Nurodoma, jog protokolas buvo surašytas už tai, kad I. A. 2018 m. gruodžio 8 d. 10 val. ( - ), būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris ( - ) tačiau policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo ir garso stebėjimo duomenys patvirtina, kad I. A. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 10.14 val., o pūtimas į alkotesterį atliktas 10 val. 15 min. 47 sek.

246.3.

25Skunde taip pat pažymima, kad teismas neanalizavo ir nevertino I. A. ginčijamos aplinkybės, susijusios su nutarimo išvada, jog „nekyla abejonių, kad bėgant laikui ir asmeniui nevartojant alkoholio jo koncentracija žmogaus organizme mažėja, taigi per 1 val. 45 min. organizmas galėjo eliminuoti 0,42 promiles alkoholio iš kraujo.“ Atkreipiamas dėmesys, kad pūtimas į alkotesterį atliktas 10 val. 14 min. 47 sek. Pareigūnai dokumentus baigė pildyti tik 11.20 val. Iš kart po to I. A. nuvyko į Kauno klinikas, kur 11 val. 42 min. buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, nenustatyta alkoholio kvapo iš burnos, o 11.50 val., t. y., po 1 val. 35 min. paimtas kraujas, kuriame etilo alkoholio nerasta. Teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad kraujyje nustatoma alkoholio koncentracija yra tikslesnė (didesnė) nei nustatant alkotesteriu. Be to, neanalizavo ir nevertino jokių I. A. skundo argumentų ir pateiktų duomenų, susijusių su suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholio metabolizavimu ir jo skaidymo apskaičiavimais, naudojama Vidmarko formule, taikomais tokio pobūdžio bylose, kai nėra skiriama ekspertizė. Pagal šią formulę laikoma, kad vidutinio sudėjimo suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/per 1 val., vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 promilės per 1 valandą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-245/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-237-238/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-86-361/2015 ir kt.). Iš nurodyto, akivaizdu, kad vertinant vidutinį emisijos greitį, taikomą analogiškose bylose, kai nėra (nebuvo) skiriama individuali ekspertizė, šiuo atveju, per 1 val. 35 min. iš I. A. kraujo galėjo pasišalinti ne daugiau kaip 0,27 promilės, todėl tyrimo alkotesteriu metu I. A. kraujyje objektyviai turėjo būti mažiau nei 0,3 promilės, kas reiškia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Tačiau teismas, nusprendęs neskirti teismo ekspertizės, nenurodė, kodėl nesivadovauja minėta teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir nenurodė jokių įrodymų, motyvų ar argumentų, kuriais remiantis padarė išvadą, kad asmuo vairavo neblaivus (daugiau kaip 0,4 promilės). Teisme nebuvo apklaustas ekspertas, atlikęs I. A. kraujo tyrimą, pareigūnas, atlikęs patikrinimą alkotesteriu.

266.4.

27Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo ir garso stebėjimo duomenys patvirtina, jog I. A. ne kartą pareigūnams pakartojo, jog nesutinka su alkotesterio rodmenimis, prašo leisti pakartoti pūtimą arba leisti važiuoti tirtis kraują. Teismas visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad alkoholio patikrinimo dieną nevartojo, tačiau dėl burnoje prieš pat patikrinimą dėl draugo iškrėsto pokšto turėjo kavos su brendžiu, kurią išspjovė. Tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo draugo S. P. parodymai patvirtina, kad šiuo atveju alkotesteriu buvo patikrintas ne alkoholio kiekis organizme, bet garų koncentracija burnos ertmėje, tačiau teismas šių duomenų nevertino. Skunde akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių I. A. versiją, kad jo blaivumas buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis išgėrė kavos su brendžiu, nebuvo praėję 15 minučių, kas tik patvirtina, jog nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo instrukcijų, o tai galėjo turėti įtakos netikslių rezultatų nustatymui.

286.5.

29Skunde nesutinkama su teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker paaiškinimais, kad jei I. A. buvo nustatytas girtumas 0,44 promilės, tai praėjus 1 val. 35 min., jo kraujyje etilo alkoholio galėjo būti nerasta. Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad šis ekspertas, neatlikęs jokių bylos faktinių aplinkybių, I. A. fiziologinių duomenų įvertinimo ir ar apskaičiavimo vidutinio alkoholio skaidymo greičio šiuo individualiu atveju, kas būdinga tokio pobūdžio bylose, padarė jokiais objektyviais duomenimis neparemtą išvadą. Šiuo atveju buvo visiškai neatsižvelgta į I. A. paaiškinimus, kad jis ( - ), stovėdamas automobilių spūstyje apie 10.06 val. atsigėrė porą gurkšnių draugo paruoštos kavos, kuri pasirodė keisto skonio, todėl ją išspjovė Tarp kavos atsigėrimo ir sustabdymo praėjo apie 3-4 minutės. Kadangi I. A. nesuprato, kad dėl tų dviejų gurkšnių kavos, kuriuos išspjovė, gali įpūsti draudžiamą kiekį alkoholio, jis net nepagalvojo pareigūnams sakyti šios aplinkybės, nurodė, kad vakar vakare išgėrė ir papūtė į alkotesterį, o antrą kartą pūsti jam nebuvo leista, nors I. A. aiškino, kad jeigu leistų pakartoti, tikrai parodytų, kad jis blaivus.

306.6.

31Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad asmuo vairavo neblaivus ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas neblaivumo įrodymas. Šie duomenys vertinami kartu su kitais bylos įrodymais. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Analogiško pobūdžio bylose esant tokioms aplinkybėms dėl neblaivumo fakto prieštaringumo, taip pat, pritaikius Vidmarko formulę, ne kartą konstatuota, kad tokiu atveju administracinė teisena turi būti nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties, pavyzdžiui: Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-237-238/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018 ir kt. Todėl, skundo autoriaus įsitikinimu, įvertinus visus esančius faktinius duomenis bei aukščiau nurodytus motyvus bei tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad I. A. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumas, pirmos instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikintini, o administracinio nusižengimo teisena I. A. atžvilgiu nutrauktina.

327.

33Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

348.

35Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. A. atsiliepime į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir visa apimtimi tenkinti jo paties pateiktą apeliacinį skundą.

36Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

konstatuoja:

379.

38Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl I. A. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

3910.

40Administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. atstovas apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą, nesutinka su I. A. nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigūnų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais, pažymėdamas, kad juos paneigia medicininės apžiūros rezultatai bei atliktas kraujo tyrimas, kurių metu apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatytas ir yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo teisena I. A. atžvilgiu turi būti nutraukta.

4111.

42Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

4312.

44Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs I. A. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl I. A. kaltės.

4513.

46Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

4714.

48I. A., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0260, 2018 m. gruodžio 8 d. 10.15 val. buvo nustatytas 0,44 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas I. A. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo.

4915.

50Apeliaciniame skunde nesutinkama su alkotesteriu nustatytu neblaivumo laipsniu ir teigiama, kad jo parodymams įtakos galėjo turėti tai, jog I. A. prieš pat jį sustabdant policijos pareigūnams buvo išgėręs du gurkšnius (kuriuos išspjovė) kavos su brendžiu, tačiau apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams tokius jo, o taip pat ir teisme apklausto pastarojo draugo S. P., aiškinusio, kad siekdamas iškrėsti pokštą įpylė I. A. į kavą brendžio, parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti pakankamai griežtos atsakomybės. Tokia išvada pirmiausia daroma atsižvelgus į I. A. parodymų nenuoseklumą dėl neblaivumo priežasties. Garso ir vaizdo stebėjimo duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams jį sustabdžius, aiškino, kad iš vakaro gėrė su draugu. Pamatęs alkotesterio rodmenis, jis ėmė aiškinti, kad yra nieko nevalgęs, prašė leisti pūsti antrą kartą, tačiau policijos pareigūnai jam paaiškino, jog tai galima būtų daryti tik tokiu atveju, jei nuo alkoholio vartojimo momento nebuvo praėję 15 minučių, o pasiteiravus, ar jis šiandien gėrė, kategoriškai tai paneigė: „Nejuokaukit, šiandien negėriau“, apie tai, kad būtų paragavęs kavos su brendžiu, nors būdamas kariškiu neabejotinai turėjo suprasti, kad tokiu atveju alkotesterio rodmenys gali būti netikslūs ir gresiančias pasekmes dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, policijos pareigūnams net neužsiminė, o tik kartojo, kad nori važiuoti tirtis kraują. Paaiškinime administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad išvažiuodamas iš draugo paragavo alaus gurkšnį. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, jog medikams jis aiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte išgėrė apie 70 ml alkoholio. Ir tik bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu I. A. iškėlė versiją apie tai, kad draugas prieš išvažiuojant iš ( - ) jam buvo padaręs į termosą kavos, kuri, kaip paaiškėjo išgėrus porą gurkšnių (dar vėliau ėmė aiškinti, kad tuos pora gurkšnių net išspjovė), buvo su brendžiu, ir kad būtent dėl to, jog nuo kavos atsigėrimo iki pūtimo į alkotesterį momento nebuvo praėję 15 minučių, alkotesteriu buvo užfiksuotas 0,44 promilių neblaivumas. Toks jo parodymų kitimas jau savaime suponuoja išvadą, kad I. A. nėra nuoširdus ir leidžia jo parodymus vertinti kritiškai, juolab, kad ir jo elgesys, kaip matyti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio A. R. tarnybinio pranešimo, įvykio metu leido dar iki neblaivumo nustatymo alkotesteriu įtarti, kad jis neblaivus. Kaip užfiksuota minėtame tarnybiniame pranešime, policijos priemonės vykdymo metu buvo pastebėta, kaip ( - ) plentu link patikrinimo vietos važiavęs automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris ( - ) staiga apsisuko ir pradėjo važiuoti į priešingą pusę. Kilus įtarimų, kad vairuotojas stengiasi išvengti patikrinimo, policijos pareigūnas jį nusivijo tarnybiniu automobiliu, sustabdė, alkoholio detektoriumi nustatęs, kad asmuo yra vartojęs alkoholio, pristatė į policijos priemonės vykdymo vietą. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, o kiek vėliau alkotesteriu buvo nustatytas ir 0,44 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas. Be kita ko, minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojui paaiškinus, jog pakartotinai alkotesteriu tikrinti neblaivumą šiuo atveju nėra tikslinga, šis išlipęs iš automobilio bėgiojo pirmyn atgal, šokinėjo, darė pritūpimus, valgė sniegą, sakė, kad vyks į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimus. Toks jo elgesys tik dar labiau sustiprina teismo manymą, kad įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis buvo sąlygotas ne atsitiktinai prieš tikrinimą į burną patekusio ir išspjauto alkoholio (kavos su brendžiu), o sąmoningai suvartoto tam tikro kiekio alkoholinių gėrimų ir taip pat netiesiogiai patvirtina, kad policijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatytas 0,44 promilių (± 0,017 promilių) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas I. A. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo ar netinkamų pareigūnų veiksmų tikrinant asmens neblaivumą.

5116.

52Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, I. A. vyko į gydymo įstaigą – VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje konstatuota, kad I. A. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 8 d. 11.50 val., t. y., praėjus 1 val. 35 min. po policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu, etilo alkoholio nerasta. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau apygardos teismo vertinimu apelianto pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja. Tokia išvada daroma atsižvelgus į pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto Gregoire Abi Chaker išsamius paaiškinimus. Pastarasis teisme apklaustas, kadangi pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi. Ekspertas patvirtino, kad tuo atveju, jei alkotesteriu buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas, tai nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo bandinio paėmimo praėjus 1 val. 35 min., asmens kraujyje etilo alkoholio galėjo būti nerasta. Jis nurodė, kad remdamasis specialiomis žiniomis, praktika bei moksline literatūra gali patvirtinti, jog sąmoningo žmogaus organizmas gali pašalinti nuo 0,10 promilių iki 0,62 promilių per valandą. Be to, pažymėjo, kad jei specialisto išvadoje yra nurodyta, kad etilo alkoholio kraujyje nerasta, vadinasi alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,00 promilių iki 0,14 promilių.

5317.

54Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo būti iškreipti. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, apylinkės teismas vertino įrodymų visumą, nė vienam jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės.

5518.

56Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama teismų praktikoje taikomai moksliškai patvirtintai formulei, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Tuo remdamasis apeliantas pažymi, kad pagal Vidmarko formulę jam galėjo pasišalinti ne daugiau kaip 0,27 promilės etilo alkoholio, o tai apelianto nuomone reiškia, kad patikrinimo alkotesteriu metu jam galėjo būti nustatytas ne didesnis nei 0,3 promilių neblaivumas, o tai administracinės atsakomybės neužtraukia. Šiems apelianto argumentams negalima besąlygiškai pritarti. Apygardos teismas pastebi, kad moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme, o teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad žmogaus organizmas gali pašalinti net iki 0,62 promilių per valandą. Pažymėtina ir tai, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. Ir nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria Vidmarko formulei ar skaičiavimams, tačiau teismui, kaip ir minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Apygardos teismas pastebi, jog Vidmarko formule naudojasi ekspertai rašydami ekspertizės aktus ir remdamiesi šia formule nustato galimą alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikru metu. Tačiau nei policijos, priėmusios nutarimą, nei apelianto ar jo atstovo paaiškinimai ir samprotavimai apie galimą neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Todėl kaip deklaratyvūs vertinami apelianto argumentai dėl jo (ne)blaivumo nustatymo pažeidimų.

5719.

58Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad byloje yra neteisingai nustatytas nusižengimo padarymo laikas, pastebėtina, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo nutarime yra užfiksuotas ne vairuotojo patikrinimo laikas, t. y. 10.15 val., o būtent padaryto pažeidimo laikas, t. y. 10 val. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra visiškai logiška, kad gali nežymiai skirtis pažeidimo padarymo ir asmens blaivumo patikrinimo laikas, nes pareigūnas bet kokiu atveju užtrunka tam tikrą laiko tarpą kol asmenį sustabdo ir tik tada pradeda blaivumo patikrinimo procedūrą ir atitinkamų procesinių dokumentų surašymą. Taigi, byloje esantis 15 minučių skirtumas tarp administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyto pažeidimo padarymo laiko ir alkotesterio panaudojimo laiko nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog būtent I. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

5920.

60Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog I. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų byloje nepaliko, o išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto deklaratyvūs argumentai, kad bylos medžiaga išnagrinėta neišsamiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų konstatuoti, kad I. A. Institucijos vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

6121.

62ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

6322.

64Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. sausio 9 d. nutarimu pripažinusi I. A. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė sankcijos vidurkiui lygias administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 375 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo skundą, atsižvelgė į pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, jo darbo ir šeiminę padėtį, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 3 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, nei pažeidėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateikti bei kiti byloje surinkti duomenys.

6523.

66ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

6724.

68Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad, kaip teisingai nurodyta ir Institucijos apeliaciniame skunde, I. A. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, nustatė I. A. sankcijos vidurkiui lygų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 15 mėnesių. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino papildomai atsižvelgė dar ir į I. A. asmenybę, t. y., į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebuvo baustas ir konstatavo, kad šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas sąžiningai suklydus dėl savo būsenos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones I. A. reikalinga jo darbinėms funkcijoms vykdyti, rūpinantis šeimas. Teismas šioms aplinkybėms suteikė išskirtinę reikšmę ir konstatavo, jog jos yra pakankamos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti ir sutrumpinti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos skundo argumentams, visgi nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad atsižvelgus į paminėtas aplinkybes yra pagrindas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti tik iki sankcijoje numatyto minimalaus.

6925.

70I. A. darbo pobūdis (užima ( - ) vado pareigas, kurios reikalauja pastovaus padalinių vizitavimo bei tikrinimo), teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis savo mažamete dukra negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. I. A. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atliekant darbo funkcijas, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir dukra (atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. A. nurodė, jog jo mažametė dukra su motina gyvena ( - ) mieste, tad tokiu atveju, jei dukters mama yra nevairuojanti (teismui duomenų apie tai nepateikta), pas gydytojus gali nuvykti ir viešuoju transportu ar taksi automobiliu), tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Jis iš vakaro girtavo, o kitą rytą sėdo prie vairo neblaivus ir važiavo pakankamai ilgą atstumą vietomis, kur yra itin intensyvus eismas - greitkeliu (( - )), tiek ( - ) bei ( - ) miestų gatvėmis, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. A. nurodo užimantis vado pareigas viename iš ( - ), tad teismo vertinimu, jam turi būti keliami dar griežtesni elgesio standartai. Toks asmuo turi būti itin atidus ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo (šiuo atveju I. A. nurodė, jog vakare su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, po to po vidurnakčio vyko į koktelių barą – klubą „( - )“, kur kurį laiką vakarojo, o ryte kėlėsi apie 8.30 val., tad buvo nedaug miegojęs, ir sėdo už vairo), turi atsisakyti nuo vairavimo. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus (policijos pareigūnams jį sustabdžius, nuo jo sklido alkoholio kvapas), ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo dukra, kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

7126.

72Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, jog dėl I. A. padaryto nusižengimo žala niekam nepadaryta. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju I. A. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo argumentacijai, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo niekam nepadarė žalos, nes tokiu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius.

7327.

74Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog pažeidėjas praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, ir padarė išvadą, jog šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, tačiau apygardos teismas su tokia išvada visgi nesutinka. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad I. A. yra baustas už leistino greičio viršijimą 24 km/h (nusižengimas padarytas 2017 m. spalio 6 d.), už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį (2016 m. rugsėjo 11 d.), už automobilio palikimą stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (2016 m. sausio 30 d.), už ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą (2015 m. birželio 25 d.). Šie duomenys patvirtina, kad I. A. nėra visiškai pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pažeidėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

7528.

76Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. A. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam nusižengimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutarties dalis dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo naikintina.

7729.

78Tačiau teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių (sankcijos vidurkis), taip pat netinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgus iš esmės vien tik į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, visiškai nevertinant kitų šios administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad I. A. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija įstatymo leidžiamą normą, į tai, kad nors pažeidėjas anksčiau ir yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi mažamečių vaikų, rūpinasi jų poreikiais, padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybei proporcinga būtų minimali sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 metams. Dėl šių priežasčių iš dalies tenkinamas Institucijos viršininko apeliacinis skundas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimas keičiamas I. A. paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 1 metų.

79Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Nutarė

80administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinį skundą atmesti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

81Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimas ir I. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui sutrumpintas iki 3 mėnesių, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimo dalį, kuria I. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas 15 mėnesių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 1 (vienerių) metų.

82Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

83Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 6. 2.... 7. Administracinė nuobauda I. A. paskirta už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 8 d.... 8. 3.... 9. Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo... 10. 4.... 11. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad I. A. kaltę padarius ANK... 12. 5.... 13. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 14. 5.1.... 15. Skunde pažymima, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda gali... 16. 5.2.... 17. Skunde pabrėžiama, kad I. A. yra daug kartų baustas už Kelių eismo... 18. 6.... 19. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovas advokatas... 20. 6.1.... 21. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir... 22. 6.2.... 23. Skunde akcentuojama tai, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp... 24. 6.3.... 25. Skunde taip pat pažymima, kad teismas neanalizavo ir nevertino I. A.... 26. 6.4.... 27. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje,... 28. 6.5.... 29. Skunde nesutinkama su teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker... 30. 6.6.... 31. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į... 32. 7.... 33. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 34. 8.... 35. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. A. atsiliepime į Kauno... 36. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 37. 9.... 38. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino... 39. 10.... 40. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. atstovas apeliaciniame skunde... 41. 11.... 42. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas... 43. 12.... 44. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos... 45. 13.... 46. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu... 47. 14.... 48. I. A., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant... 49. 15.... 50. Apeliaciniame skunde nesutinkama su alkotesteriu nustatytu neblaivumo laipsniu... 51. 16.... 52. Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, I. A. vyko į gydymo įstaigą... 53. 17.... 54. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi jokio... 55. 18.... 56. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama teismų praktikoje taikomai... 57. 19.... 58. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad byloje yra neteisingai... 59. 20.... 60. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios... 61. 21.... 62. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai... 63. 22.... 64. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. sausio 9 d. nutarimu... 65. 23.... 66. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio... 67. 24.... 68. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad, kaip... 69. 25.... 70. I. A. darbo pobūdis (užima ( - ) vado pareigas, kurios reikalauja pastovaus... 71. 26.... 72. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apylinkės teismo akcentuojama... 73. 27.... 74. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog pažeidėjas praeityje... 75. 28.... 76. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 77. 29.... 78. Tačiau teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio... 79. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 80. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato Žilvino... 81. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties... 82. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.... 83. Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....