Byla 2-89-918/2018
Dėl preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo pardavimo panaikinimo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei B. B. dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Barbarai Čaikauskienei, vertėjaujant A. A., dalyvaujant ieškovei B. B., ieškovės atstovui advokatui Jonui A. S., atsakovui K. K. (K. K.), atsakovo atstovei advokatei E. J.,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui K. K. dėl preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo pardavimo panaikinimo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei B. B. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariąją sutartį, sudarytą ieškovės B. B. ir atsakovo K. K., dėl įsipareigojimo ateityje parduoti 178 arus žemės sklypą ir dvibutį gyvenamojo namą, pripažinti negaliojančia. Ieškovė nurodo, kad preliminariosios sutarties sudarymo dieną iš atsakovo gavo 1000 Eur avansą. Tvirtina, kad atsakovas ieškovę suklaidino, į sutarties tekstą įtraukdamas neaptartus įsipareigojimus parduoti ne tik žemę, bet ir gyvenamąjį namą, dėl kurio nebuvo kalbėta. Ieškovė suklydo, kadangi ji gerai nemoka lietuvių kalbos. Be to, atsakovas įkalbėjo ją pasirašyti 2017 m. sausio 4 d. planavimo darbų sutartį Nr. VLD-17-01-04, kurioje nurodyta, kad ieškovė užsakė atsakovo formavimo ir pertvarkymo projekto žemės sklype ( - ), paslaugas. Ieškovei nėra aišku, ką atsakovas nori pirkti – ar 178 arų žemės ūkio paskirties žemę, ar 12 žemės sklypų, skirtų gyvenamųjų pastatų statybai. Tvirtina, kad iš atsakovo jokio projekto negavo, tačiau iš jos atsakovo advokatė reikalauja sumokėti atsakovui 5566 Eur. Nurodo, kad pažeidžiant įstatymo nuostatas preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta pas notarą.
  2. Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad ieškovė siekia išvengti civilinės atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Tvirtina, kad pokalbio su ieškove metu pastaroji pažymėjo, kad ji siekia parduoti ne visą, o dalį žemės sklypo ir kad jai reikalinga pagalba atidalijant žemės sklypą. Šalys susitarė, kad atsakovo vadovaujama UAB „Vildomus“ parengs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuos pagal pateiktas sąlygas kitos apskrities žemės sklypus, ir esant patvirtintam projektui, žemės sklypus įsigis už 44 500 Eur. Atsakovas sutinka, kad sutartyje per klaidą liko įrašas apie dvibučio namo pardavimą – šalys dėl jokio pastato pardavimo nesitarė. Atsakovas tvirtina, kad ieškovei visi dokumentai buvo išversti į lenkų kalbą, nors ji puikiai skaito ir net rašo lietuvių kalba.
  3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 1000 Eur avanso ir 5000 Eur baudos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė pažeidė 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariąją sutartį, nevykdo sutarties sąlygų, todėl privalo grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Tvirtina, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai – parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ieškovei liko suprojektuoti ir paženklinti 12 kitos paskirties žemės sklypų. Ieškovės prašymu atsakovas atliko ženklinimo darbus, kurių metu ieškovė pasiliko sau 30 arų žemės sklypą. Ženklinimo metu ieškovė pareiškė, kad jai priklausančios žemės sklypo vertė yra didesnė nei šalys susitarė, todėl prašė jai palikti dar vieną žemės sklypą. Atsakovas tai padaryti atsisakė, nuo to laiko ieškovė pradėjo vengti bendrauti su atsakovu. UAB „Vildomus“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu dėl atsiskaitymo. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko parduoti atsakovui žemės sklypą, bet jau už 60 000 Eur.
  4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktą priešieškinį, nesutinka su atsakovo priešieškiniu dėl 5000 Eur baudos priteisimo. Nurodė, jog atsakovas ieškovę suklaidino, į sutarties tekstą įtraukė neaptartus įsipareigojimus atsakovui parduoti ne tik žemės sklypą, bet ir gyvenamąjį namą, tokie ieškovės įsipareigojimai nebuvo šalių aptarti, ieškovė suklydo, kadangi ji gerai nemoka lietuvių kalbos. Atsakovas, kaip patyręs žemėtvarkininkas turėjo žinoti, kad tokia preliminarioji sutartis negali būti pasirašyta ir įregistruota. Pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turėjo asmuo, kuriam priklauso gretimas sklypas ir kuris išreiškia tokį pageidavimą. Toks asmuo yra V. K.. Ieškovė taip pat nurodo, kad šešių mėnesių terminas baudai išieškoti baigėsi 2017 m. birželio 21 d. Atsakovas galėjo pareikalauti sudaryti pagrindinę sutartį arba per šešių mėnesių terminą pareikšti ieškinį dėl baudos priteisimo. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal įstatymą, preliminariosios sutarties tekste baudos nėra numatytos.
  5. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juo tenkinti, nesutiko su priešieškiniu. Paaiškino, kad planavo parduoti žemės sklypą, apie tai buvo sakiusi kaimynams, 2017 m. rudenį parašė ir skelbimą. Pas ją atėjo atsakovas, pasakė, kad nori pirkti žemę. Ieškovė norėjo tik žemės sklypo dalį parduoti, sau pasilikti 30 arų. Atsakovas davė pasirašyti preliminarią sutartį, paskui liepė pasirašyti projektą. Pati ieškovė nenorėjo, kad žemė būtų dalijama į atskirus sklypus. Atsakovas įrašė į sutartį žemės sklypą ir namą, nors namas yra kitame žemės sklype, ieškovė nenori parduoti savo gyvenamojo namo. Tai, kad į sutartį įrašytas ir namas, pastebėjo tik tada, kai atėjo NŽT pažyma apie tai, kad V. K. turi pirmumo teisę ir kai nuvyko į Trakus 2017 m. birželio 8 d. Ieškovė gimė Trakų rajone, visą gyvenimą ten gyvena. Kokia yra Lietuvoje yra valstybinė kalba, nežino, lietuviškai jai nebuvo reikalo mokytis. Ieškovės išsilavinimas 7 klasės, apie 30 metų dirbo Grigiškių popieriaus fabrike. Sudarant sutartį, su atsakovu bendravo rusiškai. Atsakovas sutarties teksto jai neišvertė. Matė, kad pagal sutartį įrašytos 5000 Eur netesybos, kalbėjo apie su atsakovu, tačiau atsakovas pasakė, kad jei bus sudaryta sutartis, mokėti nereikės, todėl į tai nekreipė dėmesio. Kai pamatė, kad į sutartį įrašytas ir namas, kreipėsi į atsakovą. Šis sakė, kad namas įrašytas per klaidą ir siūlė sutartį perrašyti, tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovės manymu, atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, negali daryti klaidų, juo nebepasitikėjo ir dėl to nesutiko, kad sutartis būtų pataisyta, iš jos išbraukiant namą. Apie jokius prašymus VĮ Registrų centrui nieko nežino, pati tokių prašymų nerašė, nes nemoka lietuviškai. Apie tai, kad į sutartį įrašytas ir namas, sužinojo pas notarą, kai ruošėsi parduoti sklypą V. K., turinčiai pirmumo teisę. Už kokią sumą ketino parduoti sklypą V. K., nepamena. Mano, kad preliminarioje sutartyje nurodyta suma yra per maža. Ieškovė nenori, kad jos parduodamas žemės sklypas būtų padalintas į mažesnius sklypus. Žino, kad yra priimtas NŽT sprendimas, kuriuo pakeista sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, NŽT sprendimo neginčijo. Sutinka, kad turėtų grąžinti atsakovui 1000 Eur jo sumokėto avanso, bet dabar pinigų neturi.
  6. Ieškovės atstovas advokatas Jonas A. S. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visos aplinkybės aiškiai nurodytos ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį, ieškinio pagrindo tikslinti nėra reikalinga. Ieškinyje nurodytų argumentų dėl preliminarios sutarties notarinės formos nebepalaiko. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių dėl ieškovės iš atsakovo patirto spaudimo, grasinimo, apgaulės neįrodinės, tačiau atsakovas ieškovę savotiškai apgavo dėl sumos, dabar žemės sklypas žymiai vertingesnis, atsakovas galėtų sumokėti daugiau. Ieškovė buvo suklaidinta į sutartį įrašant namą. Negalima sakyti, kad atsakovas siūlė ištaisyti klaidą, nes nebuvo siūlymo raštu. Atsakovas į ieškovę raštu nesikreipė dėl sutarties sudarymo, o tai, kad kreipėsi į ieškovės atstovą, reikšmės neturi. Senaties terminą baudai mokėti skaičiuoja nuo preliminarios sutarties sudarymo, o ne nuo teisės pažeidimo, nes ieškovė turi teisę skaičiuoti senaties terminą taip, kaip norisi. Žino, kad 2017 m. liepos mėnesį priimtas NŽT sprendimas dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo, ateityje galbūt sprendimą ginčys. Po NŽT sprendimo dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo V. K. pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą nebeturi. Ieškovė iš esmės sutinka grąžinti atsakovo sumokėtą 1000 Eur sumą, tačiau nesutinka su 5000 Eur bauda. Įrašant į preliminarią sutartį baudą, ieškovei buvo pasakyta, kad jai tos baudos mokėti nereikės. Ieškovė lietuvių kalbos nemoka, su atstovu bendrauja rusų kalba, o atsakovas preliminarios sutarties neišvertė, vertėjo nekvietė.
  7. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad jis ir ieškovė gyvena tame pačiame kaime Trakų rajone. Iš kaimynų sužinojo, kad ieškovė nori parduoti žemės sklypą, kreipėsi į ieškovę. Su ieškove tiek sudarant sutartį, tiek ir vėliau bendrauja „vietine“ kalba – rusų - lenkų kalbų mišiniu. Kadangi atsakovo profesinė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu, preliminariai sutarčiai panaudojo turimą blanką, nepastebėjo, kad ten įrašytas ir namas. Atsakovės namo niekada nenorėjo ir nenori pirkti, namas į preliminariąją sutartį įrašytas tik dėl techninės klaidos. Kai ieškovė pasakė, kad įrašytas namas, atsakovas siūlė ištaisyti klaidą ir pakeisti sutartį, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė, matyt, ieškojo priežasčių nevykdyti preliminariosios sutarties. Preliminariojoje sutartyje nurodytame žemės sklype nėra gyvenamojo namo. Preliminarios sutarties sudarymo metu tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo aišku, dėl kokio sklypo pirkimo tariamasi. Sklypo kainą nurodė ieškovė, atsakovas dar bandė pasiderėti, bet matė, kad ieškovė tuo klausimu kategoriška, todėl į sutartį įrašė ieškovės nurodytą kainą. Dėl baudos dydžio kalbėjo su ieškove, sakė, kad baudos dydis nesvarbus, nes vykdant sutartį nereikės mokėti. Sudarant sutartį vertė ieškovei pažodžiui, tačiau nežino, kodėl nepastabėjo, kad įrašytas ir namas. Sutarties nepasirašinėjo lietuvių ir rusų ar lenkų kalbomis, nes vienas iš jų nemoka lenkų kalbos, atsakovui būtų sunku rašyti rusų kalba naudojant kirilicos raidyną. Ieškovei preliminarios sutarties esmė aiški, be to, ieškovei buvo aiškūs ir vėlesni procesai. Ieškovė aktyviai dalyvavo sklypus projektuojant, pati rinkosi jai turėjusio likti sklypo dalį. Dabar, kai žemės sklypo paskirtis pakeista, jo vertė didesnė, bet sklypo paskirtis ir naudojimo būdas pakeisti tik dėl atsakovo veiksmų. Sudarant preliminariąją sutartį žinojo apie tai, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir su tuo susijusius apribojimus, todėl vėliau su ieškove ir pasirašė sutartį dėl sklypų projektavimo. Po žemės sklypo paskirties pakeitimo V. K. nebeturi pirmumo teisės pirkti sklypą. Baudos dydis sutartyje nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo skirti daug laiko ir darbo sklypų projektavimui, tai yra atsakovo profesinė veikla, tuo laiku atsakovas negalėjo skirti laiko kitų projektų vykdymui.
  8. Atsakovo atstovė advokatė E. J. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad būtent ieškovė šiuose santykiuose yra nesąžininga šalis. Iš pradžių šalių santykiai buvo gražūs, atsakovas ieškovei buvo paskolinęs 3000 Eur sumą pagal vekselį, ieškovė šią sumą vėliau grąžino. Ieškovei buvo suprantama, dėl kokių objektų pirkimo buvo tariamasi. Jei atsakovas nebūtų preliminarios sutarties išviešinęs registre, ieškovė sklypą būtų pardavusi kitam asmeniui. Ieškovė aiškiai deklaruoja, kad nori už sklypą gauti didesnę sumą, tačiau neatskleidžia, už kokią sumą žadėjo parduoti V. K.. Atsakovas siūlė ieškovei patikslinti sutartį išbraukiant namą, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė. Tikėtina, kad ieškovė sąmoningai pradėjo ieškoti priežasčių nesudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovas siūlė ieškovei per jos atstovą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovės atstovas atsiuntė raštą, kad ieškovė nuo sutarties vykdymo susilaiko. Baudos dydis šalių buvo aptartas ir būtų buvęs neaktualus, jei ieškovė nebūtų atsisakiusi sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovė, nors pripažįsta, kad turi grąžinti 1000 Eur, tačiau sumos negrąžina. Atsakovas, skirdamas laiką ieškovės sklypo projektavimui, pertvarkymui, patyrė nuostolių, nes negalėjo tuo metu vystyti kitų projektų.
  9. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2,08 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė. Nuo 2017 m. sausio 16 d. Registre nuo 2017 m. sausio 16 d. įregistruota žyma apie ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį. Ši žyma įregistruota pagal atsakovo pateiktus dokumentus. Ieškovė Registrui pateikė 2016 m. birželio 20 d. prašymą išregistruoti žymą apie sudarytą sutartį, tačiau registratorius 2017 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą atsisakyti išregistruoti žymą, kadangi ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtino sutarties pasibaigimo fakto, be to, nebuvo pasibaigęs 1 metų terminas, skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo. Registro tvarkytojas neturi duomenų apie žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), stovinčius statinius. Jokie teisės aktai neįpareigoja Registro tvarkytojo tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu Registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė 2017 m. birželio 20 d. prašymą dėl žymos apie sudarytą sutartį Registre išregistravimo surašė taisyklinga sklandžia lietuvių kalba, o tai leidžia abejoti ieškovės teiginiais, kad ji nemoka lietuvių kalbos.
  10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovei ir jos atstovui nepagrindus šio trečiojo asmens suinteresuotumo bylos baigtimi, byla išnagrinėta nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams.

5Teismas

konstatuoja:

  1. 2016 m. gruodžio 21 d. sudaryta preliminarioji sutartis tarp ieškovės B. B. ir atsakovo K. K. sudaryta preliminarioji sutartis. Sutartyje nurodyta, kad būsimasis pardavėjas įsipareigojo parduoti dvibučio gyvenamojo namo butą ir žemės sklypą, kad. Nr. ( - ), 178 arų ploto, o būsimasis pirkėjas įsipareigojo nupirkti nurodytą turtą už 44 500 Eur sumą. Būsimasis pirkėjas sutartimi įsipareigojo sumokėti būsimajam pardavėjui 1 000 Eur avansą. Sutarties 8 punkte numatyta, kad vienai iš šalių atsisakius sudaryti pagrindinę Turto pirkimo pardavimo sutartį, tokia šalis įsipareigoja sumokėti kitai šaliai per 3 dienas baudą, lygią 5 000 Eur. pagrindinę sutartį atsisakius sudaryti būsimam pardavėjui, jis privalės ne tik sumokėti baudą, bet ir grąžinti perduotą avansą. Bauda šalių sutartimi pripažįstama minimaliai ir neginčytinais nuostoliais (b. l. 5). Pagrindinės sutarties sudarymo datos šalys nenumatė, todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 21 d.
  2. 2017 m. sausio 4 d. Planavimo darbų sutartimi Nr. VLD_17_01_04 UAB „Vildomus“, atstovaujama direktoriaus K. K., ir B. B. susitarė dėl formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo žemės sklype, kurio kadastrinis adresas ( - ), Kad. Nr. ( - ) (b. l. 14 – 15). Projektą vykdytojas (UAB „Vildomus“) įsipareigojo parengti per 9 – 12 mėnesių, Užsakovas įgaliojo vykdytojo atstovą teikti prašymus bei dokumentus ŽPDRIS sistemoje iki 2019 m. sausio 4 d.
  3. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo Nr. 46FPĮ-43-(14.46.124.) buvo nuspręsta rengti žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )), esančių ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (b. l. 93). Trakų rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 6 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. AP3-908, kuriais nustatyti reikalavimai projekto rengėjui padalinant žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (b. l. 85 – 86, 90 – 92). 2017 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus vedėjo parengti formuojamo ir pertvarkomo žemės sklypo, esančio ( - ), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, kuriais nustatyti reikalavimai padalinant žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (b. l. 83 – 84).
  4. UAB „Vildomus“ parengtame projekto aiškinamajame rašte (b. l. 94 – 99) nurodoma, kad projekto tikslas – padalinti žemės sklypą, esantį ( - ) į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Aiškinamajame rašte apibūdinama esama žemės sklypo būklė, nurodyta, jog sklypas pagal Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą patenka į vidutiniškai tankaus užstatymo teritoriją, sklypo plotas 2,0800 ha, centrinė dalis apaugusi krūmais, taip pat sklype yra dirbtinis vandens telkinys, kurio plotas 263 kv. m. Pagrindinis darbo tikslas – esamo sklypo pagrindu suformuoti dvylika sklypų nuo 0,1042 ha iki 0,3134 ha ploto.
  5. Į bylą pateiktas žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys, iš kurio matyti, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype suprojektuota 12 sklypų (b. l. 16). 2017 m. liepos 17 d. parengtas Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame detalizuojami atlikti darbai bei suma už atliktus darbus nepasirašytas (b. l. 13). Atsakovo advokatės E. J. 2017 m. liepos 17 d. raginime, adresuotame ieškovei B. B., reikalaujama pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir sumokėti į UAB „Vildomus“ sąskaitą 5 566 Eur už atliktus darbus (nurodoma, kad parengtas priešprojektinis pasiūlymas, suderintas su Trakų rajono savivaldybe, padaryta topografinė nuotrauka, parengtas žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektas ir atlikti žemės sklypo žymėjimo darbai) (b. l. 11 – 12).
  6. Neįsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1055-239/2018, kuriuo ieškovo UAB Vildomus“ ieškinys patenkintas ir iš atsakovės B. B. priteista UAB „Vildomus“ 5 566 Eur skolos už atliktus darbus, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (b. l. 137 – 140). Šio sprendimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad, B. B. įsitikinimu, jog sklypo kaina šiuo metu yra dvigubai didesnė nei nurodyta preliminariojoje sutartyje, todėl nuo sklypo pardavimo atsakovui susilaikė.
  7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus ieškovei B. B. adresuotoje 2017-02-10 pažymoje Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 46PAŽ-66-(14.46.33.) nurodyta, kad B. B. 2,08 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį – 1,78 ha, kurios adresas ( - ) (Nekilnojamojo turto registro Nr. ( - )), turi parduoti V. K. - asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties sklypą (Nekilnojamojo turto kadastro Nr. ( - )) (b. l. 6). Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu, kai yra priimtas NŽT sprendimas dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo, B. B. pareiga sklypą ar jo dalį parduoti V. K. yra pasibaigusi. Ieškovė neatskleidė, kokio pobūdžio susitarimas dėl sklypo ar jo dalies pardavimo ją sieja su V. K..
  8. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2017 m. birželio mėnesį buvo nuvykusi pas notarą, kur ketino jai priklausančio sklypo dalį parduoti V. K.. Ieškovė, vykdama į notaro biurą sudaryti sutarties, preliminariosios sutarties vykdymo nebuvo atsisakiusios (t. y. apie tai nebuvo informavusi atsakovo). Būtent notarų biure ieškovei tapo žinoma aplinkybė, kad atsakovas šalių sudarytą preliminariąją sutartį įregistravo viešame registre.
  9. 2017 m. birželio 20 d. VĮ Registrų centrui adresuotu prašymu „Dėl žymos nutraukimo“ ieškovė B. B. prašė panaikinti esamą žymą apie įregistruotą preliminariąją sutartį (b. l. 56). 2017 m. birželio 26 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sprendimu atsisakyti išregistruoti žymą (b. l. 57) prašymas atmestas, kadangi, nesant preliminariojoje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties galiojimo datos, preliminarioji sutartis laikytina galiojančia iki 2017 m. gruodžio 21 d. 2017 m. liepos 17 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Nr. csprl-170 nuspręsta palikti galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. VILRS-1249. Sprendime konstatuota, kad teritorinis registratorius nepadarė jokių procedūros pažeidimų, įregistravo sutartį pagal jam pateiktus duomenis, kurie nėra nuginčyti ar pakeisti (b. l. 7-10, 58-61).
  10. Iš pateikto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad atsakovo iniciatyva parengtas projektas dėl sklypų pertvarkymo. Ieškovė su projektu, jo sprendiniais buvo susipažinus, ir raštu patvirtinusi, kad su projektu (jo sprendiniais) sutinka (pvz. 80, 81, 82 b. l.). Į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad teismo posėdyje ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji nežinojo apie žemės sklypo dalijimą į mažesnius sklypus ar žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimą, neatitinka faktinės situacijos.
  11. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo Nr. 46FPĮ-96-(14.46.124.) patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektas, pakeista pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdai iš žemės ūkio paskirties į kitą/ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (10 sklypų), į kitą / susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (1 sklypas), kitą / atskirųjų želdynų teritorijos (1 sklypas) (b. l. 77 – 79). Parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas įsigaliojo nuo minėto įsakymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 5 d. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo, kuriuo buvo pakeista žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, neginčijo. Viešame registre duomenys apie žemės klypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimą nėra įregistruoti.
  12. Ieškovės atstovo advokato Jono A. S. 2017-09-13 atsakyme į raginimą nurodoma, kad B. B. nutarė laikinai susilaikyti nuo preliminarios sutarties vykdymo, tai yra ateityje parduoti žemės ūkio paskirties 178 arų sklypą ir savo gyvenamąjį namą, nes atsakovas į sutarties tekstą be kitos šalies sutikimo įtraukė gyvenamąjį namą, kurio sklype nėra, B. B. nedavė sutikimo dėl namo pardavimo, sutartį B. B. pasirašė nesuprasdama lietuvių kalbos, o kita šalis suklaidino nepaaiškinant teksto, taip pat keliamas klausimas, į kokios paskirties žemę pretenduoja atsakovas: ar į žemės ūkio paskirties 178 arų sklypą, ar į 12 atskirų sklypų (b. l. 134).
  13. Tiek paprastasis vekselis, sudarytas 2017 m. sausio 16 d., kuriuo B. B. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti K. K. 3 000 Eur sumą iki 2017 m. (b. l. 76), tiek mokėjimo nurodymas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. sausio 16 d. B. B. sumokėjo 3 000 Eur už vekselį (b. l. 136), su nagrinėjama byla nesusiję, todėl teismas dėl šių įrodymų nepasisako ir jų nevertina.
  14. Iš to, kaip šalys teikė paaiškinimus ir atsakinėjo į joms pateiktus klausimus, akivaizdu, kad šalys nebuvo linkusios atskleisti visų faktinių aplinkybių, kurios gali būti įvertinamos joms nepalankiai. Pabrėžtina, kad ieškovė puikiai supranta, kad tam tikri jos pasirinkti elgesio variantai teisme gali būti įvertinti neigiamai, todėl į tam tikrus sau nepalankius klausimus iš esmės neatsakinėjo (t. y. atsakymuose kartojo tuos pačius deklaratyvius teiginius apie tai, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, negali suklysti, kad jos gyvenamasis namas yra naujas ir ji jo nenorinti parduoti ir pan.). Ieškovė ir jos atstovas nebandė paneigti atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ginčas dėl preliminarios sutarties galiojimo iš esmės kilo po to, kai ieškovė pakeitė savo nuomonę dėl parduodamo sklypo kainos.
  15. CK 6.165 str. 1 d. yra nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis iš esmės yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo. Sutarties laisvės principas galioja ir ikisutartiniuose santykiuose, todėl preliminariąja sutartimi šalys turi teisę susitarti dėl to, kas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).
  16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).
  17. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013). Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, jog teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012). Taigi, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015 ir joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).
  18. Byloje nėra ginčo, kad 2016 metų gruodžio 21 d. preliminarios sutarties tekstą rengė atsakovas. Atsakovas tvirtino, kad šiuo atveju buvo panaudotas preliminarios sutarties, naudojamos jo vadovaujamos įmonės ūkinėje veikloje naudojamas blankas, šių aplinkybių ieškovė nebandė paneigti. Byloje nėra ginčo, kad tiek iki preliminariosios sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu, tiek vėliau šalys kalbėjo tik apie žemės sklypo, kuriame nėra jokių pastatų, dalies pirkimą – pardavimą. Dėl preliminariosios sutarties objekto nei vienai iš šalių nebuvo kilusių abejonių – abi tvirtai žinojo, jog susitarta tik dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo ateityje.
  19. 2017 m. birželio 20 d. prašymas „Dėl žymos nutraukimo“, kuriuo ieškovė B. B. prašo panaikinti esamą žymą apie įregistruotą preliminariąją sutartį (b. l. 56) patvirtina, kad ieškovė moka ir supranta lietuvių kalbą. Nepaisant to, kad ieškovė teigė neprisimenanti tokio prašymo Registrų centrui surašymo aplinkybių ir kartu su atstovu išsakė pasvarstymus, kad raštą galėjo parengti Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, tačiau prašymas parengtas ant jau paruošto Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo blanko, todėl tikėtina, kad prašymas buvo rengiamas ne Nacionalinėje žemės tarnyboje, o VĮ Registrų centre. Ieškovė įtikinamai nepaaiškino, koks asmuo padėjo (jei iš viso padėjo) parengti prašymą VĮ Registrų centrui. Tuo atveju, jei prašymą iš tiesų būtų padėję rengti Nacionalinės žemės tarnybos ar, pavyzdžiui, VĮ Registrų centro specialistai, mažai tikėtina, kad prašymas būtų rašomas ranka, o ne kompiuteriu. Pažymėtina ir tai, kad prašymas įvardintas kaip „dėl žymos nutraukimo“, tačiau bet kuris asmuo, kurio darbo funkcijos yra susijusios su žemės sklypų formavimu, registravimu ar panašiai, tokio pobūdžio prašymą būtų įvardijęs kaip prašymą dėl žymos panaikinimo ar dėl žymos išregistravimo. Ieškovė nenurodė įtikinamos versijos, kas galėjo rengti šį prašymą, jei ne pati ieškovė,
  20. Šalys patvirtino, kad tarp jų bendravimas tiek prieš pasirašant ginčijamą preliminariąją sutartį, tiek jos pasirašymo metu vyko ne lietuvių kalba, o jų kaime vartojamu rusų – lenkų kalbų mišiniu. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jis ieškovei išvertė pažodžiuipasirašomos preliminarios sutarties tekstą yra neįtikinantys. Ieškovės teiginius apie tai, kad ji visiškai nemoka lietuvių kalbos teismas vertina kaip neįtikinančius. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad gimė ir visada gyveno Lietuvoje, dirbo Grigiškėse, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Nepaisant to, kad ieškovės gyvenamojoje vietovėje (( - )) vietiniai gyventojai tarpusavyje bendrauja rusų – lenkų kalbų mišiniu, tai nepaneigia to, kad ieškovė iš esmės moka lietuvių kalbą ir ja gali susikalbėti. Iš ieškovės teismo posėdyje teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovė prireikus vyksta į įvairaus pobūdžio valstybines įstaigas, kur bent minimalus bendravimas valstybine kalba yra būtinas. Ieškovė ir jos atstovas neteikė į bylą jokių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų tai, kad ieškovė nemoka valstybinės kalbos. Vien tai, kad nagrinėjant bylą ieškovė naudojosi vertėjo paslaugomis, savaime neįrodo ieškovės lietuvių kalbos nemokėjimo, tačiau patvirtina, kad ieškovė rusų kalbą moka geriau nei lietuvių. Teismo įsitikinimu, bet kuris protingas ir apdairus asmuo nepasirašinėtų dokumentų, ypatingai susijusių su tam tikrais finansiniais ar turtiniais įsipareigojimais, jei visiškai nesuprastų jų turinio.
  21. Ieškovė galėjo suprasti ir suprato ginčo sandorio esmę - šią aplinkybę ieškovė pati patvirtino teismo posėdyje. Nepaisant to, kad atsakovas nedarė pažodinio sutarties teksto vertimo, ieškovei esminės sutarties sąlygos buvo žinomos ir suprantamos: buvo suprantama dėl kokio nekilnojamojo turto objekto dalies yra tariamasi, suprato, kokią kainą pati nurodė, taip pat suprato ir kėlė klausimą dėl atsakovo įrašyto netesybų dydžio. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, puikiai suprato, dėl kokių konkrečių objektų pirkimo – pardavimo ateityje yra susitarta, t. y. abiejų preliminarios sutarties šalių valia yra aiški. Pastebėjus techninę klaidą ir atsakovui siekiant padarytą techninę klaidą ištaisyti, būtent ieškovė sąmoningai atsisakė tai padaryti, kadangi tuo metu būtent ieškovė ieškojo priežasčių preliminariosios sutarties nevykdymui (tuo metu ieškovė planavo žemės sklypą (ar jo dalį) parduoti kitam asmeniui).
  22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Iš šio išaiškinimo akivaizdu, kad ieškinį dėl sandorio negaliojimo teikianti šalis turi pareigą aiškiai nurodyti, kokiu pagrindu ginčija sandorį ir šį pagrindą įrodinėti. Ieškovės pateikto ieškinio faktinio pagrindo formulavimo klaidingumą pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutarties IV dalies 3 punktas (32 b. l.).
  23. Pagal CK 1.90 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.
  24. CK 1.90 straipsnis numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
  25. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos.
  26. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška.
  27. Teismo vertinimu, preliminariojoje sutartyje padaryta klaida yra techninio pobūdžio ir sandoris (preliminarioji sutartis) negali šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip sudarytas dėl esminio suklydimo. Ieškovė patvirtino, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu ji suprato preliminarios sutarties esmę – t. y. tai, kad įsipareigoja ateityje parduoti jai priklausančio žemės sklypo dalį atsakovui. Abi šalys suprato, dėl kokio objekto pardavimo ateityje susitarta. Ieškovė suprato ir tai, dėl kokios kainos susitarta, taip pat ir tai, dėl kokio dydžio netesybų buvo susitarta. Preliminariosios sutarties sudarymo metu nei viena iš šalių neklydo dėl sutarties objekto: abiems buvo aišku, kad tariamasi ir susitarta dėl dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro numeris ( - ), pardavimo ateityje. Iš ieškovės elgesio jai pastebėjus padarytą klaidą sutarties tekste – įrašą dėl buto dvibučiame name, kurio parduodamame sklype nėra nei faktine, nei teisine prasme, dalį matyti, kad ieškovė tik dėl jai pačiai žinomų priežasčių nenorėjo vykdyti preliminariosios sutarties ir atmetė atsakovo siūlymus sutarties tekstą pataisyti, pašalinant padarytą techninę klaidą. Aplinkybę, kad preliminarios sutarties tekste tėra techninė klaida, patvirtina ir tai, kad sutartyje minimas butas dvibučiame name nėra visiškai identifikuotas; nėra nurodytas nei jo unikalus ar kadastrinis numeris, nei adresas. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo matyti, kad ieškovei priklausantis vieno buto gyvenamasis namas yra sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro numeris ( - ). Bet kuriam preliminarios sutarties tekstą skaitančiam asmeniui yra ar bent jau turėtų būti aišku, kad preliminariosios sutarties nekalbama apie kituose, nei nurodyta sutartyje, sklypuose esančių pastatų ar jų dalių pardavimą. 2018 m. kovo 8 d. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), patvirtina, kad šiame sklype jokių statinių nėra registruota (b. l. 53 – 54). Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie žemės sklypo su statiniais, esančio ( - ) nuosavybės teises (b. l. 102 – 108) patvirtina, kad šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, tačiau registre nėra jokių įrašų dėl ieškovės įsipareigojimo šį namą parduoti. Taigi, ir registravimo funkciją atliekančiam VĮ Registrų centrui nekilo abejonių dėl preliminarios sutarties įregistravimo – preliminarioji sutartis įregistruota tik dėl to objekto, dėl kurio šalys ir susitarė, t. y. dėl žemės sklypo dalies.
  28. Jau minėta, kad teismas preliminariojoje sutartyje padarytą klaidą vertina kaip techninę. Vien tai, kad buvo suklysta raštu nurodant ketinamą parduoti objektą, kai yra akivaizdi šalių valia dėl konkretaus sandorio objekto, o minimas per klaidą nurodytas objektas net neegzistuoja, nėra pagrindo vertinti kaip esminį suklydimą. Pati ieškovė, sudarydama sandorį buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl turėtų prisiimti su tuo susijusius neigiamus tokių savo veiksmų padarinius. Pažymėtina, kad ieškovė būtų galėjusi neigiamų padarinių išvengti, jei būtų bendradarbiavusi su atsakovu ir nebūtų atsisakiusi sudaryti pagrindinės sutarties, remdamasi vien formaliomis priežastimis.
  29. Pagal CK 1.91 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
  30. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
  31. Nagrinėjamu atveju ieškovė visiškai neįrodinėjo aplinkybių, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, tik deklaratyviai ieškinyje nurodė, kad buvo apgauta. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė buvo „savotiškai apgauta dėl kainos“, tačiau byloje nėra ginčo, kad preliminarioje sutartyje įrašytą kainą nustatė būtent ieškovė. Ieškovės nurodomų aplinkybių apie tai, kad buvo apgauta į preliminarios sutarties tekstą įrašant pastatą, kurio nėra ir niekada nebuvo ketintame parduoti sklype, nėra pagrindo traktuoti kaip apgaulės. Paaiškėjus aplinkybei, kad šalių naudotame sutarties blanke kaip ketinamas parduoti objektas liko įrašytas ir butas dvibučiame name, atsakovas nuosekliai aiškino, kad niekada neturėjo ketinimų įsigyti visai kitame sklype esančio ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ar jo dalies. Vien tai, kad abi šalys įdėmiai neskaitė sutarties teksto, nepatvirtinta, kad kuri nors iš jų buvo apgauta. Dėl susiklosčiusios situacijos yra abiejų šalių kaltė: abi šalys nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos kad pastebėtų, jog pasirašomame sutarties tekste yra ir su šalimis nesusijusių sandorių duomenų, todėl abi prisiėmė riziką dėl sutarties teksto atitikimo jų valiai.
  32. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad praėjus tam tikram laikui atsakovė persigalvojo dėl parduoto turto kainos, tačiau tai nepatvirtina, kad sutarties sudarymo metu ieškovė buvo apgauta dėl kainos, kurią nustatė pati ir nustatė. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dar sandorio sudarymo metu atsakovas elgėsi nesąžiningai, ir siekdamas pirkti turtą, sąmoningai klaidino ieškovę dėl tam tikrų sudaromo sandorio sąlygų.
  33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų ir pripažinti sandorį negaliojančiu ieškovės nurodytais pagrindais. Teismo posėdyje ieškovės atstovui atsisakius argumentų dėl preliminarios sutarties formos tariamo nesilaikymo, teismas dėl šių teisiškai nereikšmingų argumentų nepasisako.
  34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).
  35. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė būtent ieškovė jos atstovo 2017-09-13 parengtu pareiškimu. Ieškovė, gavusi NŽT pranešimą apie V. K. pirmumo teisę pirkti sklypą, ir siekdama nepažeisti galiojančių teisės aktų, iš karto nebandė atsisakyti preliminariosios sutarties ir grąžinti atsakovui jo sumokėto avanso. Byloje nėra objektyvių duomenų ir apie tai, kad ieškovė būtų bandžiusi nutraukti sutartį dėl sklypų projektavimo ar kitaip stabdyti žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo procedūras. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kaip ji vyko pas atsakovą norėdama nutraukti sklypų projektavimo darbus yra nenuoseklūs ir neatitinka pačios ieškovės elgesio. Bet kuris protingas, apdairus ir sąžiningas asmuo nepasirašinės, kad su sutinka su projekto sprendiniais, jei mano, kad iš tokio projekto iš viso nenori. Atvirkščiai, ieškovės elgesys rodo jos pačios suinteresuotumą žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimu, t. y. pati ieškovė turėjo interesą, kad atsakovas tikėtųsi, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl preliminariosios sutarties nuginčijimo jau tada, kad buvo priimtas ir įsigaliojęs NŽT sprendimas dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo bei pertvarkomo žemės sklypo projekto patvirtinimo. Nepaisant to, ieškovė ir jos atstovas ieškiniu įrodinėjo aplinkybes apie nebeegzistuojančias kito asmens pirmumo teises pirkti ieškovei priklausantį žemės sklypą.
  36. Atsakovas kryptingai siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o (būtent tik) ieškovės veiksmai neatitiko bendradarbiavimo principo. Teismas daro išvadą, kad preliminarioji sutartis nebuvo vykdoma ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad tiek 2017-09-13 ieškovės atstovo parengtame pareiškime, kuriuo ieškovė informavo atsakovą apie atsisakymą sudaryti preliminariąją sutartį, tiek teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas pripažino ieškovės pareigą grąžinti atsakovui jo sumokėtą avansą, tokiu būdu iš esmės prisiimdama kaltę dėl preliminarios sutarties nevykdymo.
  37. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014).
  38. Nors pagal preliminarią sutartį įprastai jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK6.165 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).
  39. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-382/2006 ir nutartys Nr. 3K-3-405/2008, Nr. 3K-3-129/2011).
  40. Nustačius, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, ieškovė turi pareigą grąžinti atsakovui jo sumokėtą 1000 Eur sumos, todėl ši suma iš ieškovės priteistina atsakovui (CK 6.38, 6.237 straipsniai).
  41. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
  42. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog preliminariojoje sutartyje šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas. Netesybų prigimtis yra dvejopa: pirma, jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina, skolininką įvykdyti prievolę, antra, netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis). Taigi, netesybos, neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi preliminariajai sutarčiai taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir sudarant pagrindinę sutartį, todėl preliminariąją sutartį galima užtikrinti tais sutarčių užtikrinimo būdais, kurių nedraudžia įstatymas. Tinkamam teisės normų, reglamentuojančių netesybas, taikymui būtina nustatyti, už kokį įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys nustatė netesybas. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-462/2008).
  43. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
  44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Tačiau net nustačius, kad ikisutartinių santykių metu viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti bei vertinti kitos šalies elgesį, vykdant preliminariąją sutartį. Pripažinus, kad ir kita šalis elgėsi nesąžiningai bei savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, pirmosios šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007).
  45. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).
  46. Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios sutarties 8 punkte susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Preliminariosios sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės (t. y. kiekviena iš šalių įsipareigojo mokėti po 5000 Eur baudą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, ji kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015). Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 5000 Eur sumą, lygią nustatytoms sutartyje netesyboms. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (atsakovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.
  47. Ieškovė atsikirtimus dėl atsakovo reikalavimo mokėti netesybas grindė ieškinio senatimi, kurią prašė taikyti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
  48. Ieškovės atstovo parengtas 2017-09-13 pranešimas yra vertinamas kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad ieškovė aiškiai išreiškė atsisakymą sudaryti sutartį: „B. B. šiuo metu laikinai nutarė susilaikyti nuo šios sutarties vykdymo, tai yra atšaukti savo įsipareigojimus ateityje parduoti žemės ūkio paskirties 178 arų sklypą <...>“. Be to, šiame pareiškime nurodoma, kad ieškovė per vieną mėnesį grąžins 1000 Eur skolą, sumokėtą pagal preliminariąją sutartį. Tokie ieškovės (jos atstovo) veiksmai rodo aiškų ieškovės apsisprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties. Gavęs pranešimą atsakovas turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista ir spręsti dėl pažeistos teisės gynimo. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kada konkrečiai atsakovas (jo atstovė) gavo ieškovės atstovo parengtą pareiškimą, tačiau priešieškinio reikalavimas teismui pateiktas 2018 m. kovo 9 d, t. y. nepraėjus šešių mėnesių terminui nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškimo surašymo. Teismo vertinimu, atsakovas nėra praleidęs senaties termino reikšti reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Ieškovės atstovo argumentai, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos yra visiškai nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, terminas ginti pažeistą teisę skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo ar momento, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie pažeistą teisę. Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas negalėjo tikėtis, kad ieškovė atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovo teisės pažeistos nebuvo, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pateikti skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 21 d.
  49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad, ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas pagrįstai reikalauja netesybų priteisimo. Vis dėlto, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju privalu įvertinti, ar šalių sulygtos netesybos yra protingo dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
  50. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas, nagrinėdamas konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių prievolių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 ir kt.). Taigi, nors sutartiniams santykiams taikytinas sutarties laisvės ir privalomumo principas, tačiau ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija ir tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
  51. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad sudarant preliminariąją sutartį netesybų dydis buvo atskirai šalių aptartas (tai patvirtino ieškovė teismo posėdyje), tačiau šalių sulygtos netesybos yra itin didelės ir neatitinka, nei protingumo, nei proporcingo principų. Šiuo atveju netesybų dydis sudaro daugiau nei 10 procentų ketinto sudaryti sandorio vertės. Atsakovas nurodė, kad netesybų dydis sietas su jo išlaidomis rengiant sklypo pertvarkymo projektus, kitų projektų atsisakymu, tačiau šių aplinkybių nepagrindė. Byloje nėra jokių duomenų, kokia apimtimi pasikeitė ketinto parduoti (pirkti) sklypo vertė, pakeitus jo paskirtį ir naudojimo būdą. Byloje nėra jokių duomenų nei apie tai, kokią tikėtiną naudą ieškovė galėjo gauti atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį, nei apie tai, kokio dydžio nuostolius patyrė atsakovas dėl nesudaryto sandorio. Vertinant netesybų dydį teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad ieškovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį iš dalies galėjo lemti ir nevisiškai tinkamas atsakovo elgesys neatidžiai preliminariosios sutarties tekste palikus įrašytus duomenis apie butą dvibučiame name. Dėl nurodytų aplinkybių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 3000 Eur sumos, ir būtent tokio dydžio netesybos priteistinos iš ieškovės.
  52. Atsakovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkė iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad yra įstatyme numatytas pagrindas priešieškiniui tenkinti iš dalies, atsakovui priteisiamos iš ieškovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2018-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
  53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
  54. Nei viena iš šalių įrodymų apie teisinės pagalbos išlaidų dydį nepateikė (CPK 98 str.). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). tenkinus priešieškinį, atsakovui iš ieškovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  55. Teismas šioje byloje patyrė 4,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pažymėtina, kad visos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra susijusios tik su ieškovės pateikto ieškinio siuntimu. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Nutarė

7ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

8Priteisti iš ieškovės B. B., a. k. ( - ) atsakovo K. K. (K. K.), a.k. ( - ) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantų eurų) avansą, 3000 (tris tūkstančius eurų) baudos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteisto sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur (šimtas dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

9Priteisti iš ieškovės B. B., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 4,69 Eur (keturis eurus šešiasdešimt devynis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

10Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai