Byla e2-1429-1067/2019
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei M. F. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 371,33 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. sausio 13 d. iš M. F. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), buvo aplietas butas, esantis ( - ). Aplietasis butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. ( - ), draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 371,33 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei E. R.

6Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.

7Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl žalos atsiradimo aplinkybių t. y. kaip, kokiu būdu M. F. padarė/ sukėlė žalą ieškovės draustam turtui – butui, esančiam adresu ( - ). Pažymėjo, kad atsakovė nėra atsakinga už gamtos stichijas, oro sąlygas t. y. už vandens įsiskverbimą per inžinerinius namo tinklus, per tarp blokinius siūlus, kitus galimus daugiabučio pažeidimus, kurie galėjo atsirasti eksploatuojant namą. Pažymėjo, kad name ir netgi nurodytame ieškovės bute buvo daryti perplanavimai, remontai, daug iš jų nesuderinti su statybos inspekcija: griaunamos ir daromos naujos pertvaros, skyles ir kita. Be to, ieškovės minimas turtas buvo perleidžiamas daug kartų kitiems asmenims ir nuomojamas įvairiems žmonėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad virš apdraustojo buto dar yra 30 šio namo butų, stogas, palėpė, bendri namo inžineriniai tinklai iš kurių galėjo būti vandens nutekimas, todėl mano, kad teigti, jog vandens įsiskverbimas/ atsiradimas ieškovės draustame bute įmanomas tik iš M. F. buto ir ne iš kur kitur nėra pagrindo. Taip pat mano, kad ieškovė pervertino padarytą jos draustam turtui žalą, nes sunku įsivaizduoti, kad vanduo gali sukelti 371 Eur žalos nepalikęs jokių įrodymų apie įvykį bei galimą avarijos židinį.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

9Atsakovė M. F. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei siųstas teismo šaukimas ieškinyje nurodytu atsakovės adresu, kuris sutampa su atsakovės atsiliepime nurodytu adresu, grįžo neįteiktas su pašto žyma, kad atsakovė šaukimo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (el. b. psl. 89-90). Apie teismo posėdį atsakovei tinkamai pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11Iš pranešimo apie draudiminį įvykį Nr. ( - ) (el. b. psl. 6), nustatyta, kad 2018 m. sausio 13 d. buvo aplietas butas, esantis adresu ( - ). Aplietas butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu Nr. ( - ). Iš ieškovės turto apžiūros akto Nr. ( - ) (el. b. psl. 8) pasirašyto nukentėjusio asmens ir draudiko atstovo, matyti, kad apgadintos, buto, esančio adresu ( - ), holo lubos bei siena, ant kurių matosi dėmės bei patamsėjimai, šias aplinkybes patvirtina pridėtos apgadinimų fotonuotraukos (el. b. psl. 9, 13, 19-23). Apžiūros akte nurodomos įvykio aplinkybės (jog kaimynai augina didelės veislės šunį, kuris šlapinasi bute, bute jaučiasi šlapimo kvapas), įvykio kaltininku įvardijama atsakovė, gyvenanti adresu ( - ). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ) (el. b. psl. 3-4). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, nukentėjusiam asmeniui 2018 m. sausio 26 d. išmokėjo draudimo išmoką 371,33 Eur (b. psl. 92).

12Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 371,33 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka. Atsakovė nesutinka nei dėl padarytos žalos, nei dėl padarytos žalos dydžio. Tokiu būdu byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą dėl turto sugadinimo būtinųjų sąlygų, bei dėl žalos dydžio.

13Dėl senaties taikymo.

14Visų pirma būtina pasisakyti dėl ieškinio senaties. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jeigu ieškovė reikalauja sumokėti 371 Eur kaip galimą baudą, netesybas ar panašiai – tada ieškinys nenagrinėtinas dėl praleisto termino – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalis).

15Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 371,33 Eur ieškovės išmokėtą sumą dėl atsakovės padarytos žalos. Iš esmės ieškiniu ieškovė prašo atlyginti jos patirtą žalą, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Baudos ir netesybų atlyginimo klausimas šiuo ieškiniu nekeliamas. Atsižvelgiant į tai, kad nei nuo žalos atsiradimo, nei nuo sužinojimo apie padarytą žalą nėra praėję 3 metai, pagrindo taikyti ieškinio senatį nėra (CK 1.127 straipsnio 1 dalis)

16Dėl žalos atlyginimo.

17Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

18Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina pagal CK 6.266 straipsnį. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Kai žala atsiranda ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji deliktinė atsakomybė nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454). Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis nenustatyta jokių atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto trūkumų, todėl nėra teisinio pagrindo CK 6.266 straipsnio taikymui.

19Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ draudėjui išmokėtą draudimo išmoką, reikalavimas iš esmės grindžiamas deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

20Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

21Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

22Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, pranešimas policijai (el. b. psl. 28) patvirtina, jog žala ieškovės draustam butui atsirado dėl atsakovės šuns šlapimo, kuris persisunkė per lubas ir sienas. Pasak nukentėjusiosios namuose tvyrojo šlapimo smarvė. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė augina labradoro retriverį (el. b. psl. 10, 12). Iš byloje esančių atsakovės buto fotonuotraukų matyti (virš ieškovės apdraustojo buto supiltų sienų), kad sienos tapetai nuo drėgmės yra atlipę, bei dėmėti. Akivaizdžiai matosi, kad šioje vietoje siena buvo aplieta dėl ko tikėtina, kad užpylimo židinys buvo atsakovės bute (b. psl. 37).

23CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2451-392/2012). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji vis dėlto atsirado.

24Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad labradoro retriverio savininkė yra atsakovė (el. b. psl. 10), taigi ji privalo atsakyti už savo augintinio padarytą žalą.

25Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų visumai (pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, pranešimas policijai, fotonuotraukos) teismas laiko įrodyta, kad dėl žalos atsiradimo ieškovės apdraustame bute atsakinga yra atsakovė, kadangi jinai netinkamai prižiūrėjo savo augintinį, dėl ko jisai šlapinosi namuose, o šuns šlapimas persisunkė į ieškovės apdraustą butą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas atmeta atsakovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl žalos atsiradimo aplinkybių t. y. kaip, kokiu būdu M. F. padarė/ sukėlė žalą ieškovo draustam turtui – butui, esančiam adresu ( - ), kaip visiškai nepagrįstas.

26Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

27Ieškovė įrodinėja, jog dėl atsakovės augintinio padarytos žalos patyrė 371,33 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

28CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu. Įstatymas numato, jog tais atvejai, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

30Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė pateikė teismui duomenis, jog administruodama žalą nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 371,33 Eur draudimo išmoką (el. b. psl. 25, 30, 92). Iš byloje pateikto 2018 m. sausio 24 d. Turto apžiūros akto (el. b. psl. 8) turinio matyti, jog buvo užfiksuoti šie turto pažeidimai: patalpoje (plane pažymėta 39-5) apgadintos lubos (tinkuotos, glaistytos, dažytos) – matomos dėmės ir patamsėjimai, siena (tinkuota, tapetuota) – matomos dėmės, pateiktos aplietų patalpų nuotraukos (el. b. psl. 9, 13, 19-23, 34-35). Iš byloje pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuoklės turinio matyti, jog dėl įvykusio patalpų užpylimo buvo apskaičiuota 371,33 Eur suma, (el. b. psl. 16).

31Įstatyme įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusio grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima reikalauti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju tai reikštų nepagrįstą nukentėjusio asmens praturtėjimą. Atsakovė atsiliepimu nesutiko su paskaičiuota žalos suma. Pažymėjo, kad ieškovė pervertino padarytą jos draustam turtui žalą, nes jai sunku įsivaizduoti, kad vanduo gali sukelti 371 Eur žalos, nepalikęs jokių įrodymų apie įvykį bei galimą avarijos židinį. Teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai ir juos laiko tik deklaratyviais teiginiais. Teismas pakartotinai nurodo, kad ieškovės apdraustam turtui padaryta žala yra akivaizdi, fotonuotraukose užfiksuoti sugadinimai, matomos gelsvos dėmės, dėl to nėra pagrindo teigti jog sugadinimai nėra matomi. Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje pateikta žalos įvertinimo skaičiuoklė, iš kurios nustatyta 371,33 Eur padaryta žala nukentėjusiai šaliai. Duomenų, jog žalą būtų galima ištaisyti pigesnėmis sąnaudomis atsakovė neteikė, todėl teismas laiko, kad žalos dydį ieškovė įrodė ir pagrindė, todėl ši suma ieškovei priteistina (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

32Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o būtent, kad dėl atsakovės gyvūno nepriežiūros (šlapinimosi namuose) buvo aplietas ieškovės apdraustas butas ir dėl padarytos žalos išmokėta 371,33 Eur žala nukentėjusiai šaliai, atsižvelgiant į tai ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina byloje pateiktais įrodymais pagrįsta 371,33 Eur suma.

33Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

34Dėl procesinių palūkanų.

35CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų.

372019 m. vasario 11 d. 14 val. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1429-1067/2019. Sprendimo paskelbimas atidėtas 2019 m. kovo 1 d. 11 val. 2019 m. vasario 11 d. pasibaigus teismo posėdžiui ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, gautas atsakovės prašymas dėl įrodymų pateikimo užtikrinimo bei 2019 m. vasario 20 d. – ieškinys.

38CPK 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, 2019 m. vasario 11 d. 14 val. teismo posėdžio metu byla buvo išnagrinėta, todėl atsakovės procesiniai dokumentai pateikti pavėluotai, nenurodytos vėlavimo priežastys, pagrindo priimti atsakovės pateiktus procesinius dokumentus nėra, todėl atsakovės pateiktus dokumentus 2019 m. vasario 8 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo užtikrinimo bei 2019 m. sausio 1 d. ieškinį atsisakytina priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

39Atsakovei išaiškintina, kad su ieškiniu į teismą gali kreiptis bendra tvarka (CPK 29, 80, 111, 137 straipsniai).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje sumokėtą žyminį mokestį (el. b. psl. 36). Teismui ieškinį tenkinus visiškai šios ieškovės išlaidos priteistinos iš atsakovės.

42Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

44ieškinį tenkinti visiškai.

45Priteisti iš atsakovės M. F. 371,33 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą trisdešimt tris euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 371,33 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro trisdešimt trijų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, priteistas sumas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT93 7044 0600 0556 8164 akcinėje bendrovėje SEB banke.

46Atsisakyti priimti atsakovės 2019 m. vasario 8 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo užtikrinimo bei 2019 m. sausio 1 d. ieškinį ir kartu su priedais grąžinti juos padavusiam asmeniui.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. sausio 13 d. iš M. F. nuosavybės teise... 6. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija... 7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta... 9. Atsakovė M. F. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei siųstas teismo... 10. Teismas... 11. Iš pranešimo apie draudiminį įvykį Nr. ( - ) (el. b. psl. 6), nustatyta,... 12. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 371,33 Eur žalos atlyginimą... 13. Dėl senaties taikymo.... 14. Visų pirma būtina pasisakyti dėl ieškinio senaties. Atsakovė atsiliepime... 15. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 371,33 Eur... 16. Dėl žalos atlyginimo.... 17. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 18. Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina pagal CK 6.266 straipsnį. CK 6.266... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš... 20. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai... 22. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pranešimas apie... 23. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens... 24. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno... 25. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais.... 26. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 27. Ieškovė įrodinėja, jog dėl atsakovės augintinio padarytos žalos patyrė... 28. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 30. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė pateikė teismui duomenis, jog... 31. Įstatyme įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia... 32. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 33. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl... 34. Dėl procesinių palūkanų.... 35. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti... 36. Dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų.... 37. 2019 m. vasario 11 d. 14 val. išnagrinėta civilinė byla Nr.... 38. CPK 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimą gali... 39. Atsakovei išaiškintina, kad su ieškiniu į teismą gali kreiptis bendra... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 42. Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 44. ieškinį tenkinti visiškai.... 45. Priteisti iš atsakovės M. F. 371,33 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną... 46. Atsisakyti priimti atsakovės 2019 m. vasario 8 d. prašymą dėl įrodymų... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...