Byla 2A-1052-302/2012

1

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Aksamit ir ko“ ir atsakovo B. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aksamit ir ko“ ieškinį atsakovui B. Š., tretieji asmenys VĮ „Registrų Centras‘ Vilniaus filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl termino atnaujinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, nuosavybės teisių registracijos panaikinimo, statinio pripažinimo tinkamu naudotis iš dalies pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo B. Š. priešieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo,

3Atsakovas B. Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas nurodo, kad teismo prašė priteisti iš ieškovo 16 802,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė tai reglamentuojančias teisės normas. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti 2008-10-30 išrašą iš advokato P. Makausko sąskaitos 11 398,80 Lt sumai kaip neturintį ryšio su nagrinėjama byla. Iki 2008-10-30, kai atsakovas apmokėjo atstovui už suteiktas teisines paslaugas, jau buvo įvykę 7 parengiamieji teismo posėdžiai, buvo atlikta eilė teisinių veiksmų.

4Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį teismas labai ženkliai sumažino vadovaudamasis formaliais motyvais, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas. Teismas neįvertino, kad šioje byloje patirtos didelės laiko ir finansinės sąnaudos, byloje vyko net 11 parengiamųjų teismo posėdžių ir teismo posėdis, buvo renkami duomenys iš centrinio ir Vilniaus apskrities archyvo. Iš teismo motyvų visiškai neaišku, kokiais dydžiais, kriterijais teismas nustatė, kad atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 820 Lt.

5Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas sprendime tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais statybos įteisinimą. Ieškovui įsigyjant pagal 1995-02-28 pirkimo pardavimo sutartį aludę, tuo metu galiojusio CK 153 str. normos nustatė, kad priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, nepriklausomai nuo to, ar priklausinys būdavo aptartas sutartyje ar ne. Ieškovui priklausančios aludės minėtoje sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovui yra perleidžiami inžineriniai tinklai, nurodyta tik aludė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas kokiu nors teisėtu pagrindu naudojosi atsakovo nuosavybės teise įregistruotu inžineriniu tinklu, nuotekų rezervuaru, nebuvo įrodyta jokio funkcinio ryšio su alude, priešingai, buvo įrodyta, kad jis skirtas tarnauti atsakovui priklausančiam pagrindiniam daiktui – gamybiniam pastatui ir susijęs su juo funkciniu ryšiu.

6Atsakovas B. Š. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.

7Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

9Dėl ieškovo nuosavybės teisės pripažinimo, atsakovo nuosavybės teisių registracijos panaikinimo

10Byloje nėra ginčo dėl to, kad inžinerinis tinklas - nuotekų rezervuaras yra pagrindinio daikto priklausinys, tačiau esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kurio pagrindinio daikto, t.y. ar alinės, priklausančios ieškovui, įgytos 1995-02-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ar pastato – konditerijos cecho, priklausančio atsakovui 2004-04-14 Turto perdavimo išieškotojui aktų ir 2004-04-28 Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindais, priklausiniu jis yra ir kas turi teisę juo naudotis.

11Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį bei tenkino priešieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jis naudojasi nuotekų rezervuaru bei kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis ginčo inžinerinis tinklas yra susijęs funkciniu ryšiu su ieškovui priklausančia alude. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais teismo motyvais.

12Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuotekų rezervuaro teisinės priklausomybės, svarbu išsiaiškinti šio objekto ryšį su kitais šalia jo esančiais statiniais, kitas reikšmingas aplinkybes.

13Pagrindiniais daiktais įstatyme pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Tuo tarpu antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12-4.13 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas daiktų – priklausinių teisinio režimo klausimu priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vienas šalia kito), o funkcinis ryšys, t.y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001, 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003, 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004, 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.).

14Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo duomenimis iš registrų apie nuotekų rezervuaro teisinę priklausomybę, nepakankamai išsamiai aiškinosi aplinkybes, susijusias su pagrindinių daiktų ir priklausinių, esant pagrindinių daiktų daugetui, santykiu (CK 4.12-4.14 straipsniai, 4.19 straipsnis).

15Vienas iš ieškinio atmetimo motyvų pirmosios instancijos teismo sprendime yra tai, kad ieškovas neįrodė, kad jam priklausantį pastatą su nuotekų rezervuaru sieja funkcinis ryšys, taip pat nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jis naudojasi nuotekų rezervuaru, su šiais motyvais kolegija nesutinka.

16Pažymėtina, kad pagal CPK 178 str. kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Mūsų laikas“ v. UAB ,,Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m.vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, bylos Nr.3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutart civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

17Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovo prašymu buvo paskirta statinio techninė ekspertizė.

18Atlikus ginčo statinio – nuotekų rezervuaro techninę ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, ekspertizės akte buvo padarytos tokios išvados: statinys – nuotekų rezervuaras, esantis ( - ), savo funkciniu ryšiu yra sujungtas su pastatu – buitinio aptarnavimo kombinatu, esančiu ( - ) bei su pastatu aline. Išvados grindžiamos tuo, kad eksploatuojant ieškovui ir atsakovui priklausančius pastatus, juose nuolat susidaro buitinių nuotekų ir šios buitinės nuotekos nuolat per kanalizacijos vamzdžius yra nuvedamos į nuotekų rezervuarą; nuotekų rezervuaras skirtas tarnauti dviems pagrindiniams daiktams – dviems pastatams (alinei ir buitinio aptarnavimo kombinatui) ir su kiekvienu iš šių abiejų pastatų nuotekų rezervuarą sieja nuolatinis tokios pat paskirties funkcinis ryšys. Ekspertizės akte pažymėta, kad minėti pastatai be nuotekų šalinimo sistemos negali būti naudojami pagal paskirtį; nuotekų rezervuaras yra sudėtinė nuotekų šalinimo sistemos dalis.

19Tai, kad nuotekų rezervuaras yra ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – alinės priklausinys ir funkciniu ryšiu susijęs su šiuo pastatu, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: inžinerinių statinių kadastrinių matavimų byloje Nr. 10/226707 yra pateikta nuotekų šulinio, fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir pastatų schema, nuotekų rezervuaro kadastro duomenų lape užfiksuota, kad nuotekų rezervuaro statybos metai yra 1973 m., kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 41/15798 pateikta statinio išdėstymo schema ir nurodyta, kad pastato nuotekų šalinimo sistema yra vietinė, kas reiškia, kad ją paprastai sudaro nuotekų šalinimo vamzdynas ir nuotekų rezervuaras, pastatas aludė pastatytas 1970 m., iš 2008-10-20 savavališkos statybos akto ir 2008-10-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Pušų g., Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r., užfiksuotas kanalizacijos vamzdis, kuris paklotas nuo kavinės parduotuvės iki nuotekų rezervuaro (t.1, b.l. 178-182), o ekspertizės akte padaryta išvada, jog labiausiai tikėtina statinio – fekalinės kanalizacijos vamzdžio pakloto nuo pastato – alinės iki statinio – nuotekų rezervuaro vėliausia statybos pabaigos data yra 1970 -1973 m., nes tokią išvadą atitinka tiek naudotos statybinės medžiagos, tiek statinio vizuali išvaizdą jį ekspertui apžiūrėjus. Išskyrus kitu reikalavimu ginčijamą 2005-11-08 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog rezervuaras būtų statytas 2005 metais.

20Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra draudžiama situacija, kad priklausinys yra skirtas tarnauti ne vienam, bet keliems pagrindiniams daiktams, tokiu atveju svarbu, kad su kiekvienu iš šių daiktų priklausinį sietų nuolatinis tokios pat paskirties funkcinis ryšys. Pažymėtina, kad teisiškai yra galimas tokio priklausinio įregistravimas registre kaip vieno iš pagrindinių daiktų priklausinio, ypač jeigu visų daiktų savininkas yra tas pats asmuo. Tačiau daikto, kuris savo funkcine paskirtimi yra skirtas tarnauti keliems pagrindiniams daiktams, įregistravimas tik vieno pagrindinio daikto priklausiniu negali pakeisti priklausinio paskirties, toks įregistravimas gali būti teismine tvarka nuginčytas.

21Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo nuotekų rezervuaras susijęs nuolatiniu tokios pat paskirties funkciniu ryšiu tiek su ieškovui, tiek su atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais pagrindiniais daiktais šio priklausinio atžvilgiu (ekspertizės aktui, kuriuo kaip įrodymu nėra pagrindo nesivadovauti), tokį funkcinį ryšį paneigiančių kitų įrodymų nėra pateikta.

22Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausantys pastatai yra funkciniu ryšiu susiję su ginčo nuotekų rezervuaru, nėra galimybės tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuotekų rezervuaro pripažinimo jo nuosavybe, tačiau yra pagrindas patenkinti reikalavimą dėl atsakovo nuosavybės teisių registracijos į nuotekų rezervuarą, kadangi esant pagrindinių daiktų daugetui, kurių savininkais yra skirtingi asmenys, nuosavybės teisių registracija į priklausinį tik vieno pagrindinio daikto savininko vardu nagrinėjamu atveju, kai nėra nustatyta išimčių dėl nuosavybės teisės į antraeilį daiktą perėjimo perleidžiant pagrindinius daiktus, neatitiktų daiktinę teisę reglamentuojančių teisės normų, pažeistų pagrindinius daiktus nuosavybės teise valdančių asmenų lygias teises naudotis priklausiniu, kuris vienodai reikalingas tiek vienam, tiek kitam pastato savininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr.3K-3-1051/2003; 2005m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; kt.). Šalys, turėdamos teisę naudotis priklausiniu dėl to, kad jį ištiko pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.), gali inventorizuoti duomenis apie šį priklausinį, nusistatyti joms priklausančias šio priklausinio dalis ir tada kreiptis dėl jo teisinės registracijos. Dėl nurodyto teismo sprendimas dalyje, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į nuotekų rezervuarą, paliktinas nepakeistas, o dalyje, kuria netenkino reikalavimo dėl atsakovo nuosavybės teisių registracijos į ginčo priklausinį, naikintinas tenkinant ieškinį šioje dalyje.

23Dėl atsakovo B. Š. apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje

24Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taigi šioje procesinės teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą

25Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, pažeidė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Kaip matyti iš teismo sprendimo, sprendžiant dėl išlaidų dydžio, buvo atsižvelgta į bylos pobūdį, sudėtingumo kategoriją, į advokato P. Makausko ir advokato padėjėjo V. Paulausko dalyvavimą teismo posėdžiuose, į posėdžių trukmę, procesinių dokumentų parengimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, t.y. buvo įvertinti pagrindiniai aspektai, kuriais vadovaujantis teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl priteistino išlaidų dydžio. Atsakovas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 16 802,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (11 398,80 Lt + 2 100 Lt + 3 303,30 Lt), neginčydamas teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovo pateiktus įrodymus apie 1 500 Lt pinigų sumą, sumokėtą advokato padėjėjui V. Paulauskui už suteiktas paslaugas kitoje, bet ne nagrinėjamoje, byloje (t. 2, b.l. 78, 79). Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nevertino 2008-10-30 išrašo iš advokato P. Makausko sąskaitos 11 398,80 Lt sumai kaip bylinėjimosi išlaidas patvirtinančio įrodymo, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2008-10-30 mokėjimo nurodymo (t. 2, b.l. 80), mokėtojas E. Š. IĮ Valrivus sumokėjo advokatui P. Makauskui 11 398,80 Lt pagal PVM 2008-01-21 ir 2008-10-07 sąskaitas – faktūras VPM1208. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė minėtame mokėjimo nurodyme išvardintų sąskaitų, taip pat jame nurodytos sumos detalizacijos ir ryšio su nagrinėjama byla. Prie apeliacinio skundo atsakovas pridėjo pažymą – atliktų darbų aktą, kuriuo detalizuojama suma, nurodyta minėtame mokėjimo nurodyme, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šio dokumento pateikimas pripažintinas nauju įrodymu, todėl vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 314 str. atsisako jį priimti, nes jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, šio įrodymo pateikimo būtinybė buvo iškilusi bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo priėmimo. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog toks įrodymas nebūtų pakankamas pagrįsti atsakovo B. Š. turėtas išlaidas būtent šioje byloje, nes sąskaitų – faktūrų, nurodytų mokėjimo nurodyme, ir pagrindžiančių mokėjimo tikslingumą, jis nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

26Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal 2009-03-31 mokėjimo nurodymą dėl 2 100 Lt sumos pervedimo advokato padėjėjui V. Paulauskui ir pagal 2010-09-17 pinigų priėmimo kvitą dėl 3 303,30 Lt sumos sumokėjimo advokatui P. Makauskui, nėra pagrindo priteisti šių išlaidų pilna apimtimi atsakovui įvertinant realią teismo posėdžių trukmę ir tai, kad juose dalyvavo ne advokatas, o advokato padėjėjas ir priteisė atsakovui 2 820 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

27Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas yra naikintinas iš dalies: priešieškinis atmetamas, o ieškinys tenkinamas iš dalies, nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra keistina vadovaujantis teismo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo bei vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29Panaikinus dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (Civilinio proceso kodekso 93 str. 4 d., galiojusi teismo sprendimo priėmimo metu, bei 5 d. – šiuo metu galiojanti redakcija). Patenkinus iš dalies ieškinį bei atmetus priešieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 419 Lt (už tris neturtinius reikalavimus po 115 Lt, indeksuotų vadovaujantis CPK 82 str., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2007-10-17 informaciniu pranešimu) ir už vieną turtinį reikalavimą (2 450 Lt) – 74 Lt žyminio mokesčio. Kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes toks reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinių reikalavimų dėl teisinės registracijos bei akto dalies pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovui grąžintina iš valstybės biudžeto 115 Lt, sumokėto už minėtą reikalavimą. Patenkinus du neturtinius reikalavimus ir netenkinus vieno turtinio reikalavimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 230 Lt žyminio mokesčio, o atmetus priešieškinį, atsakovui nepriteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis. Naikintinas sprendimas dalyje dėl pašto išlaidų priteisimo iš ieškovo valstybei, jas (11,65 Lt) priteisiant iš atsakovo valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Atsakovas B. Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą... 4. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį teismas labai ženkliai... 5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Atsakovas B. Š. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo... 7. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Dėl ieškovo nuosavybės teisės pripažinimo, atsakovo nuosavybės teisių... 10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad inžinerinis tinklas - nuotekų rezervuaras... 11. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį bei tenkino priešieškinį... 12. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuotekų rezervuaro teisinės... 13. Pagrindiniais daiktais įstatyme pripažįstami daiktai, galintys būti... 14. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą,... 15. Vienas iš ieškinio atmetimo motyvų pirmosios instancijos teismo sprendime... 16. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 str. kiekviena šalis privalo įrodyti... 17. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovo prašymu buvo paskirta statinio... 18. Atlikus ginčo statinio – nuotekų rezervuaro techninę ekspertizę... 19. Tai, kad nuotekų rezervuaras yra ieškovui nuosavybės teise priklausančio... 20. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra draudžiama situacija, kad... 21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo nuotekų rezervuaras susijęs... 22. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausantys... 23. Dėl atsakovo B. Š. apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas teismo sprendimas... 24. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi Civilinio proceso kodekso 93... 25. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas,... 26. Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal 2009-03-31 mokėjimo nurodymą dėl 2... 27. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismo... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 29. Panaikinus dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas...