Byla e2A-339-370/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (atsakovės) J. K. skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-8/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, panaikinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Vakas“ 2016-06-06 ieškinyje Lietuvos arbitražo teismo prašė: 1) ieškovei iš atsakovės J. K. priteisti 1 525,59 Eur dydžio skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2015-12-07 BUAB Kalvarijų turgaus ir UAB „Vakas“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria BUAB Kalvarijų turgus perleido 1 525,59 Eur dydžio reikalavimo teisę į J. K., atsiradusią pagal UAB Kalvarijų turgaus ir J. K. 2010-01-08 sudarytą prekybos vietos nuomos sutartį Nr. 563/R22 (toliau – nuomos sutartis), J. K. neapmokėjus 1 525,59 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
  2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. K. Lietuvos arbitražo teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal su UAB Kalvarijų turgumi sudarytą nuomos sutartį yra atsiskaičiusi, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

5II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

6

  1. Lietuvos arbitražo teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr.

    71-8/2016, ieškinį tenkino visiškai, t. y.: 1) iš J. K. UAB „Vakas“ priteisė 1 525,59 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo 2016-05-03, iki visiško arbitražo teismo sprendimo įvykdymo; 2) iš J. K. UAB „Vakas“ priteisė 1 263 Eur arbitražo teismo išlaidų.

8III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9

  1. Pareiškėja (atsakovė) J. K. skunde, Lietuvos apeliaciniame teisme gautame 2016-12-06, teismo prašo panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 1-8/2016, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais, pareiškėjos teigimu, patvirtinančiais KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų egzistavimą:
    1. Lietuvos arbitražo teismas, turėdamas pareigą, tinkamai pareiškėjos (atsakovės) neinformavo apie pasirinktą arbitražinio nagrinėjimo formą (rašytinį procesą), taip pat, laikantis KAĮ 34 straipsnio 2 dalies reikalavimų, – apie paskirtą arbitražo teismo posėdį (laiką, vietą). Tokiu būdu buvo pažeista atsakovės (pareiškėjos) teisė į teisingą teismą, tinkamą teisminį procesą, nes tuo atveju, jei atsakovė (pareiškėja) būtų žinojusi, jog ginčas arbitražo teisme bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, ji būtų ėmusis papildomų veiksmų apsiginti nuo nepagrįstų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, arbitražo teismo sprendimas naikintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.
    2. Pagal KAĮ 12 straipsnio 3 dalį arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Nagrinėjamu atveju UAB Kalvarijų turgaus vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau duomenų dėl išankstinio sutikimo dėl arbitražinio susitarimo byloje nėra. Dėl to laikytina, kad UAB Kalvarijų turgus, sudarydamas sutartį su atsakove (pareiškėja), negalėjo sulygti arbitražinės išlygos, o ieškovė UAB „Vakas“ sutartimi perimti reikalavimo teisės į pareiškėją (atsakovę). Atsižvelgiant į tai, arbitražo sprendimas naikintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.
    3. Dėl aukščiau nurodytų motyvų (netinkamas atsakovės informavimas apie arbitražinio nagrinėjimo formą, paskirtą teismo posėdį, suponuojantis sąžiningo proceso pažeidimą), taip pat lemia viešosios tvarkos pažeidimą, kaip pagrindą naikinti arbitražo teismo sprendimą vadovaujantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Šiuo pagrindu arbitražo teismo sprendimas naikintinas ir dėl kitų aplinkybių: arbitražo teismas rėmėsi prieštaringais dokumentais (nors sutarties objektas – prekybos vietos nuoma, PVM sąskaitos faktūros išrašytos už sutartimi nesulygto dalyko prekystalio-šaldytuvo / šaldytuvo-vitrinos nuomą), netinkamai įvertino ir aiškino atsakovės (pareiškėjos) pateiktus paaiškinimus (atsakovė teigė, kad yra visiškai atsiskaičiusi su UAB Kalvarijų turgumi, tačiau ne pagal sąskaitas faktūras), neatsižvelgė, kad atsakovė nesutiko su pateiktomis sąskaitomis. Be to, arbitražo teismas, priimdamas prašomą panaikinti sprendimą, apskritai nevertino dalies bylos medžiagos dokumentų turinio (sutarties 5.1 p., susijusio su įkainiais). Tokiu būdu arbitražo teismas nenustatė objektyvios tiesios, nevykdė teisingumo, taigi, pažeidė viešąją tvarką.
    4. Lietuvos arbitražo teismas nukrypo nuo ginčo klausimu formuojamos teismų praktikos (įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų pakankamumo, įrodymų vertinimo klausimais, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2001 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1367-781/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.). Dėl pažeistų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikytina, kad buvo pažeista teisėtų lūkesčių apsauga, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie patenka į viešosios tvarkos sampratą (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.).
  2. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) teismo prašo: 1) pareiškėjos (atsakovės) J. K. skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 1-8/2016 panaikinimo atmesti; 2) priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina, kad Lietuvos arbitražo teismas pareiškėjai (atsakovei) neteikė išsamios informacijos apie pasirinktą arbitražinio nagrinėjimo formą bei paskirtą posėdį (KAĮ 50 str. 3 str. 2 p.). Pareiškėja (atsakovė), pasirašydama nuomos sutartį su UAB Kalvarijų turgumi, kuri yra galiojanti ir neginčijama, sutiko, jog bet kokie ginčai, kylantys iš sutarties, bus nagrinėjami Lietuvos arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą (sutarties 8.5 p.), kurio 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – ginčų nagrinėjimas rašytine tvarka, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, išskyrus numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja (atsakovė) žinojo, jog ginčas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, be to, turėdama teisę, neprašė žodinio bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos (atsakovės) argumentai, kad ji buvo netinkamai informuota apie arbitražo bylos nagrinėjimo formą. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja (atsakovė) buvo informuota apie inicijuotą arbitražo ginčą, jame ji dalyvavo – teikė procesinius dokumentus, o ginčo nagrinėjimo forma (rašytinė ar žodinė) nebūtų lėmusi priešingo teisinio rezultato. Pažymėtina, kad Lietuvos arbitražo teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartį, kuria skirtas arbitražo bylos Nr. 1-8/2016 nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka 2016-11-04, 13 val., buvo išsiųsta ir pareiškėjai (atsakovei).
    2. Nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktą:
      1. Nesutiktina su skundo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo duoti išankstinį sutikimą susitarimui dėl bet kokių ginčų nagrinėjimo perdavimo arbitražo teismui sudaryti, o tokio sutikimo nėra. KAĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, nes UAB Kalvarijų turgus buvo privatus juridinis asmuo, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normos, o ne savivaldybės įmonė. Pareiškėja (atsakovė) painioja savivaldybės įmonę kaip juridinio asmens teisinę formą ir uždarąją akcinę bendrovę, kurios steigėjas (akcininkas) yra savivaldybė. Be to, ginčyti arbitražinį susitarimą KAĮ 12 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų tik atitinkama savivaldybė ir tik tuo atveju, kai arbitražinį susitarimą būtų sudaręs viešasis juridinis asmuo, o byloje nėra duomenų, kad savivaldybė su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme nesutiktų arba arbitražinį susitarimą ginčytų.
      2. 2010-01-08 įsakymu Nr. VI-10/01 patvirtintų Kalvarijų turgavietės Vidaus darbo organizavimo ir prekybos tvarkos taisyklių VI dalies 6 straipsnyje įtvirtinta, kad visi UAB Kalvarijų turgaus ir prekiautojų ginčai sprendžiami arbitraže.
    3. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) reikalavimą į atsakovę (pareiškėją) grindė rašytiniais įrodymais – sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis, kurie nėra nuginčyti. Savo ruožtu, pareiškėja (atsakovė) nepateikė jokių tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų, o subjektyvus atsakovės vertinimas neturi jokios įrodomosios galios. Lietuvos arbitražo teismas formuoja savo praktiką, pasisakydamas dėl reglamento normų taikymo. Reglamento 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tokia nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Taigi, būtent pareiškėjai (atsakovei) kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus, tačiau ji viso proceso metu teikė tik niekuo nepagrįstus nesutikimus su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurie pagrįstai arbitražo teismo įvertinti kaip nepakankami, siekiant nuginčyti rašytiniais įrodymais grindžiamą skolą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos arbitražo teismas bylą nagrinėjo pagal pateiktus įrodymus, išklausęs abiejų šalių pozicijas, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, nesutiktina esant pagrindui naikinti sprendimą, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.).
    4. Arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir apeliacine tvarka nėra skundžiamas, todėl teikiant skundą dėl sprendimo panaikinimo KAĮ nustatyta tvarka, neturi būti piktnaudžiaujama Lietuvos apeliaciniam teismui teikiant naujus įrodymus ir (ar) argumentus.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Vakas“ kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą prašydama iš atsakovės J. K. priteisti 1 525,59 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė (suinteresuotas asmuo) reikalavimą grindė 2010-01-08 UAB Kalvarijų turgaus ir J. K. sudaryta nuomos sutartimi, neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, taip pat 2015-12-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (toliau – reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kuria BUAB „Kalvarijų turgus“ UAB „Vakas“ perleido 75 431,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB Kalvarijų turgaus skolininkus (kartu ir į atsakovę (pareiškėją) J. K.. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, teigė nesanti skolinga UAB Kalvarijų turgui, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti 1 525,59 Eur skolos. Lietuvos arbitražo teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 1-8/2016, iš atsakovės J. K. ieškovei priteisė 1 525,59 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2016-05-03, iki visiško arbitražo teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 1 263 Eur dydžio arbitražo teismo išlaidų. Atsakovė (pareiškėja) J. K. 2016-12-06 kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama panaikinti minėtą arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintais arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindais.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) VIII skyriaus normose. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, o 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Taigi, KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų tikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 str. 3 d. 5 ir 6 p.) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 str. 4 d.), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).

12Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto

  1. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, kai skundą padavusi šalis pateikia įrodymus, jog šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (atsakovė) šiuo arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu remiasi nurodydama, jog Lietuvos arbitražo teismo nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimo formą. Pareiškėjos (atsakovės) teigimu, tuo atveju, jei ji būtų žinojusi, jog ginčas arbitražo teisme bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, ji būtų ėmusis papildomų veiksmų. Lietuvos arbitražo teismui nesuteikus išsamios informacijos apie pasirinktą arbitražinio nagrinėjimo formą, paskirtą arbitražo teismo posėdį, buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą.
  2. Pagal kasacinio teismo praktiką, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas lemia, kad kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus. Sąžiningas procesas apima šiuos principus: lygiavertes ir tinkamas galimybes šalims pateikti savo paaiškinimus, tai padaryti jų pasirinktam atstovui, pateikti nešališkam arbitražo teismui, kuris nuosekliai taiko racionalias taisykles. Iš esmės šio principo turinys atskleistas UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 18 straipsnyje, nustatančiame, kad šalys turės lygias teises ir kiekvienai jų bus suteikta galimybė visiškai pristatyti savo bylą. Pagal minėtą straipsnį reikalaujama, kad arbitražo teismas visoms šalims ir jų atstovams sudarytų panašias galimybes viso proceso metu. Tai reiškia vienodas galimybes tiek teikti įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais. Šio principo laikomasi, kai kiekvienai šaliai yra suteikiama pagrįsta galimybė visiškai pristatyti savo argumentus, suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  3. Arbitražas – tai komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi tarpusavio susitarimu, ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus). KAĮ 3 straipsnio 5 dalyje arbitražinis susitarimas apibrėžiamas kaip dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.
  4. UAB Kalvarijų turgus ir pareiškėja (atsakovė) J. K. nuomos sutarties 8.5 punkte sulygo, kad „Visi su šia sutartimi susiję ginčai sprendžiami derybų keliu per 14 dienų. Nesusitarus derybų būdu kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Lietuvos arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą. Arbitrų skaičius – vienas. Arbitražo kalba – lietuvių, arbitražo vieta – Vilnius, Lietuvos Respublika. Šalims nesusitarus dėl arbitro, jį skiria Lietuvos arbitražo teismas jo nustatyta tvarka“.
  5. KAĮ 3 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad arbitražo procedūros reglamentas – nuolatinės arbitražo institucijos patvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi nagrinėjant ir sprendžiant ginčus arbitraže.
  6. Nors pareiškėja (atsakovė) teisingai nurodo, kad pagal KAĮ 34 straipsnį arbitražo nagrinėjimas gali vykdyti tiek žodine, tiek rašytine ar kita tvarka, o apie visus arbitražo teismo posėdžius šalims turi būti pranešta iš anksto per pagrįstai tam reikalingą laiką, tačiau pažymėtina ir tai, kad KAĮ leidžia šalims pačioms susitarti dėl jų ginčui taikytinų arbitražo taisyklių. Tais atvejais, kai šalys arbitražiniame susitarime susitaria dėl konkrečių taisyklių, kurios taikytinos nagrinėjant ginčą, laikoma, kad arbitražinis susitarimas apima ir tų taisyklių taikymą (KAĮ 4 str. 3 d.). Atitinkamai jeigu šalių pasirinktose arbitražo taisyklėse nustatyta tam tikro klausimo sprendimo tvarka ir šalys nėra sudariusios kitokių susitarimų šiuo klausimu, tai atitinkama procedūra atliekama pagal šalių pasirinktose taisyklėse nurodytas procesines taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
  7. Pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamento (kodekso), patvirtinto visuotinio Lietuvos arbitražo teismo dalyvių 2014 m. liepos 10 d. susirinkimo sprendimu (toliau – reglamentas), 36 straipsnį tuo atveju, jeigu šalys nesusitarė kitaip, ginčai pagal šį reglamentą nagrinėjami rašytine tvarka, t. y. tik pagal šalių pateiktus dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, išskyrus atvejus, kai arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia arba bent viena iš šalių reikalauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir toks reikalavimas yra pareikštas ne vėliau kaip iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino paskutinės dienos. Vėlesnis žodinio proceso reikalavimas gali būti tenkinamas tik arbitražo teismo nuožiūra.
  8. Atsižvelgiant į UAB Kalvarijų turgaus ir pareiškėjos (atsakovės) J. K. sudaryto arbitražinio susitarimo turinį, pagal kurį šalys ne tik sulygo ginčus spręsti Lietuvos arbitražo teisme, bet ir pagal šio teismo reglamentą, pagal kurį arbitražiniame nagrinėjime vyrauja rašytinis procesas, išskyrus reglamento 36 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat arbitražo byloje nesant duomenų, jog atsakovė siekė žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau į jos prašymą nebuvo atsižvelgta ar kitaip buvo pažeistos jos procesinės teisės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėja (atsakovė) nebuvo (tinkamai) informuota apie ginčo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
  9. Kartu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir pareiškėjos (atsakovės) deklaruojamu nežinojimu apie paskirtą teismo posėdį, teisės į teisingą teismą (sąžiningą bylos nagrinėjimą) principo pažeidimu, išsamios informacijos nepateikimu, kaip pagrindu ginčyti arbitražo teismo sprendimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos arbitražo teismas du kartus tenkino atsakovės (pareiškėjos) 2016-08-31 ir 2016-09-15 prašymus pratęsti terminą atsiliepimui į ieškovės (suinteresuoto asmens) ieškinį pateikti, kurie buvo motyvuojami siekiu pasirūpinti tinkamu atstovavimu, liudytojų paieška, tačiau, kaip matyti, atsakovė (pareiškėja) savo interesus teisme gynė pati (į arbitražo bylą atsakovė teikė prieštaravimus, atsiliepimą). Pažymėtina, kad nepaisant to, jog atsakovei antrą kartą terminas atsiliepimui pateikti 2016-09-16 rezoliucija pratęstas iki 2016-10-03, o atsakovė atsiliepimą į ieškinį Lietuvos arbitražo teismui pateikė 2016-10-14, tačiau jos pozicija sprendžiant šalių ginčą buvo vertinama. Be to, iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad teisme gavus atsakovės atsiliepimą, 2016 m. spalio 24 d. nutartimi arbitražo teismas nutarė skirti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 4 d., pasiūlant šalims iki 2016 m. lapkričio 2 d. pateikti visus turimus įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti bei išaiškinti pažymint, kad vėliau įrodymai nebus priimami. Pagal reglamento 4 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, bet koks rašytinis pranešimas laikomas gautu po 5 darbo dienų (arba po 8 darbo dienų, jei siunčiama už Lietuvos Respublikos ribų) nuo jo išsiuntimo registruotu laišku į adresato buveinę, gyvenamąją vietą arba pagal kitą šalies Lietuvos arbitražo teismui nurodytą adresą. Lietuvos arbitražo 2016 m. spalio 24 d. nutartis šalims išsiųsta 2016-10-25, tačiau, kaip pažymėta arbitražo teismo sprendime, atsakovė nepasinaudojo teise teikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus, nors bylos medžiaga patvirtina, kad apie pradėtą arbitražo procesą atsakovė žinojo vėliausiai nuo 2016 m. gegužės pabaigos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovei buvo sudarytos visos galimybės tiek pasirūpinti tinkamu atstovavimu arbitražo byloje, tiek teikti paaiškinimus, ginčas arbitraže buvo nagrinėjamas pagal reglamento taisykles, todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas arbitražo teismo sprendimą naikinti pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

13Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto

  1. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui.
  2. Arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitraže, pagal tai išskirtinos dvi sąvokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione materiae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015).
  3. CPK 23 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus KAĮ nustatytas išimtis, numatytas KAĮ 12 straipsnio 2-3 dalyse. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.).
  4. KAĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas dar vienas atvejis, kuomet ginčai negali būti perduoti nagrinėti (spręsti) arbitražui – jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjo sutikimas. Šis atvejis atitinka subjektinio arbitruotinumo (arbitruotinumas ratione personae) kategoriją. Subjektinis arbitruotinumas reiškia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže. Atitinkami ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kuriems jie taikomi, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis – daugelyje šalių pati valstybė arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojami subjektai neretai neturi teisės sudaryti arbitražinių susitarimų arba jiems sudaryti privalo gauti atitinkamą leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015).
  5. Pareiškėja (atsakovė), prašydama arbitražo teismo sprendimą panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, nurodo, kad UAB Kalvarijų turgaus vienintelė akcininkė buvo Vilniaus miesto savivaldybė, todėl pagal KAĮ 12 straipsnio 3 dalį UAB Kalvarijų turgus, sudarydamas sutartį su atsakove (pareiškėja), negalėjo sulygti arbitražinės išlygos, o UAB „Vakas“ – perleidimo sutartimi jos perimti, byloje nesant Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo.
  6. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad KAĮ nėra nustatyta, kokia forma turi būti išreikštas valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, todėl darytina išvada, kad toks sutikimas gali būti žodinis, rašytinis arba išreikštas konkliudentiniais veiksmais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-283/2013). Taigi, rašytinio sutikimo byloje nebuvimas, priešingai nei teigia pareiškėja (atsakovė), nebūtinai lemia jo nebuvimą.
  7. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo arbitruotinumo, taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl ginčo arbitruotinumo nebuvo keliamas bylą nagrinėjant Lietuvos arbitražo teisme. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja (atsakovė) šiuo pagrindu sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą būtų ginčijusi, taip pat atsiliepime į ieškinį nenurodyta, kad arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, nors pagal reglamentą šalies pareiškimas, kad arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą (kuris apima ir atvejus dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo), turi būti padarytas iš karto, kai arbitražinio nagrinėjimo metu iškeliamas klausimas, kuris, šalies nuomone, nepriskirtas arbitražo teismo kompetencijai (reglamento 32 str.).
  8. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) 2 straipsnyje įtvirtinta savivaldybės įmonės samprata, taip pat nurodyta, kad savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“, o savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus (VSĮĮ 2 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens (ieškovės) teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (UAB), kuri pagal ABĮ apibrėžiama, kaip ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (ABĮ 2 str. 2 d.), todėl šiuo atveju KAĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis apskritai netaikytina. Teisėjų kolegijų kolegija nenustatė ir kitų KAĮ 12 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl susidariusios skolos pagal nuomos sutartį gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina nesant pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu.

14Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto

  1. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
  2. KAĮ nepateikiama viešosios tvarkos apibrėžtis, tačiau jos samprata plėtojama kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje KAĮ vartojamą viešosios tvarkos sąvoką aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2002; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Todėl sprendžiant, ar nacionalinio arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, vertintina jo atitiktis Lietuvos įstatymų pagrindiniams principams, t. y. bendriausioms ir universaliausioms imperatyviosioms normoms, nustatančioms subjektų tarpusavio santykių pagrindus, taip pat atsižvelgtina į tai, ar toks sprendimas iš esmės nepažeidžia svarbiausių tarptautiniu mastu pripažintų ir teisės saugomų vertybių, kurių apsaugą garantuojančios teisės normos yra ir Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).
  3. Tai, jog arbitražo teismas neteisingai pritaiko teisės normas ar pasiekia kitokį rezultatą, nei būtų pasiekę teismai, nėra pagrindas laikyti, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Toks pats principas juo labiau taikomas arbitražo teismo nustatytiems faktams. Prieštaraujančiu viešajai tvarkai neturėtų būti pripažįstamas toks arbitražo teismo sprendimas, kuriame galimai yra faktų vertinimo ar teisės taikymo klaidų, tačiau kurio rezultatas neprieštarauja fundamentalioms valstybės vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  4. Pareiškėja (atsakovė) arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu prašo panaikinti iš esmės remdamasi dviem argumentais: pirma, dėl netinkamo proceso (kuriuo buvo grindžiamas ir KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas); antra, dėl pažeistų įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių.
  5. Procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tiek, kiek jos numato pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jau pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų argumentų, jos teigimu, suponuojančių teisės į teisingą, sąžiningą teismą (atsakovės informavimo apie arbitražinio nagrinėjimo formą, teismo posėdį) pažeidimo nebuvimo, sprendžiant arbitražo teismo panaikinimo klausimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas nesant pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės teisės buvo nepagrįstai ribojamos ar pažeidžiamos, kuriai nors vienai iš šalių buvo suteikta daugiau teisių, nei kitai ir pan. Iš arbitražo bylos medžiagos spręstina, kad ginčas arbitraže buvo nagrinėjamas pagal reglamentą, kuriuo vadovautis sulygta šalių sudarytoje ir galiojančioje arbitražinėje išlygoje, atsakovė buvo tinkamai ir laiku informuojama apie procesą, jos prašymu terminas atsiliepimui (pozicijai) pateikti buvo pratęstas kelis kartus, o atsiliepimo argumentai vertinti, nepaisant to, kad atsiliepimas buvo pateiktas praėjus jo pateikimo terminui (žr. į šios nutarties 16 p.).
  6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors sąžiningo proceso principo pažeidimas iš dalies sietinas su viešosios tvarkos pažeidimu, kaip pagrindu panaikinti arbitražo teismo sprendimą (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.), tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius, kad arbitražo teismas būtų pažeidęs šalių (nagrinėjamu atveju pareiškėjos) teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, prašymas arbitražo teismo sprendimą naikinti kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, atmestinas.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitais skundo argumentais, kuriais teigiama, kad Lietuvos arbitražo teismas nenustatė objektyvios tiesios, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir kt., kuriais grindžiami teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, teisėtumo ir teisingumo principų pažeidimai, siekiama revizuoti arbitražo teismo sprendimo turinį (kitaip vertinti į bylą teiktus įrodymus, jų turinį, įrodomąją galią, šalių paaiškinimus ir kt.), nors, kaip minėta, tokia kompetencija Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nuostatomis nėra suteikta, todėl plačiau dėl šių argumentų ir naujų įrodymų, kuriais grindžiama pareiškėjos (atsakovės) pozicija, nepasisakoma. Pažymėtina tik tai, kad iš arbitražo teismo sprendimo matyti, jog teismas vadovavosi reglamento 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kuri iš esmės atitinka CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas bei KAĮ 33 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę. Taip pat sprendime aptarti į bylą pateikti įrodymai. Vien tai, kad pareiškėja (atsakovė) nesutinka su Lietuvos arbitražo teismo sprendimu, nelemia jo prieštaravimo viešajai tvarkai.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-05-08 gautas suinteresuoto asmens (ieškovės) prašymas iš pareiškėjos (atsakovės) priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti), susijusių su atsiliepimo į skundą parengimu. Kartu su prašymu pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinantys įrodymai (2017-05-08 mokėjimo nurodymas, 2017-01-27 PVM sąskaita faktūra SCT Nr. 00234, 2017-01-27 paslaugų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame detalizuotas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis).
  2. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
  3. Prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomendacijomis nustatytų dydžių (8.11 p.; 1,3 x 793,3 Eur), todėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina suinteresuotam asmeniui (ieškovei) iš pareiškėjos (atsakovės).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

17pareiškėjos (atsakovės) J. K. (a. k. ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 1-8/2016, panaikinimo, atmesti.

18Iš pareiškėjos (atsakovės) J. K. (a. k. ( - ) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) UAB „Vakas“ (j. a. k. 302864224) priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai